docNr. 15 - VDU Studentų atstovybė
download 
Report Transcription
Nr. 15 - VDU Studentų atstovybė
VDU SA LAIKRAŠTIS Nr. 15 NEMOKAMAS GEGUŽĖS MĖN. NUMERIS ISSN 2029-5502 Šiame numeryje skaitykite: Makalius: kelionių įspūdžiai, patirtis, patarimai – viskas, ko reikia artėjančiai vasarai!(2-3psl) Kristianija: spalvotas sapnas apie hipius ir protingus šunis(5psl) Balta varna mėgsta tai, ką daro. Arba- rinkis pats.(8-9psl) Kūryba pagal rašytoją Edmundą Malūką(6-7psl) Interviu su Algirdu Kaušpėdu(10psl) Interviu su „The Ball and Kodėl studentas nežiūri žinių(4psl) Chain“(7psl) Lietuviškas kinas bunda? (11psl) VDU SA mėnuo(12psl) STUDIS 2012 GEGUŽĖ Makalius: kelionių įspūdžiai, patirtis, patarimai – viskas, ko reikia artėjančiai vasarai! 2 Agnė Gorochovskytė Kuri tavo kelionė įsimintiniausia? Trumpai papasakok. Neseniai grįžau iš įsimintiniausių atostogų savo gyvenime – mano bendradarbė leido visiškai pailsėti nuo darbų, nereikėjo niekam kelti telefono ragelio ir kartu su septyniais draugais išvykome į Gran Kanarijos salą. Kelionė nebuvo pigi (apie 2500 litų), bet viską kompensavo salos grožis (nuomojomės automobilį ir aplankėme didžiąją dalį salos). Turėjau nuostabią draugų kompaniją ir naujas pažintis. Gal turi gražiausią ir mylimiausią pasaulio vietą? Taip, tai Graikijos salos. Manau, kad myliu visas Graikijos salas ir pačią graikų kultūrą, tos šalies net oras kvepia kitaip... Ši valstybė mane ypatingai traukia, visada norisi ten sugrįžti. Kokias pasaulio vietoves, Tavo manymu, verta aplankyti? Kiekvienam savo gyvenime rekomenduoju pažinti bent jau Europą, kadangi į tolimas šalis keliauti ne Maljorka visi gali sau leisti – kelionės reikalauja nemažai pajamų. Tačiau pasižvalgyti po Europą tikrai patariu – pamatyti žydrą jūrą, aukštus nuostabius kalnus, kitokį reljefą nei pas mus, Lietuvoje. Ar dažniau mėgsti keliauti vienas ar su gera kompanija? Kodėl? Anksčiau patikdavo keliauti vienam, atsijungti nuo supančios kasdienybės Lietuvoje. Tačiau dabar mieliau iškeliauju su pastoviomis draugų kompanijomis – labai samubla .msa Kada pradėjai keliauti ir kaip kilo tokia idėja? Keliauti pradėjau 13 metų. Pirmoji kelionė buvo labai artima – į kaimyninę Latviją (Rygą ir Jūrmalos vandens atrakcionų parką). Kelionė paliko labai daug įspūdžių, todėl visus juos nusprendžiau patalpinti internete. Pasakojimai susilaukdavo nemažai dėmesio, tad vėliau sugalvojau viską sudėti į vieną savo puslapį (iki tol pasakojimus talpindavau daugelyje interneto portalų). Kokia buvo pirmoji kelionė? Latvija, kai su klase keliavome į vienos dienos kelionę. Kiek jau esi aplankęs užsienio šalių? Niekada neskaičiuoju, kiek šalių aplankau, kadangi labai mėgstu grįžti į tą pačią vietą kelis kartus. Tačiau didžioji dalis Europos aplankyta – tik keliose Balkanų šalyse nebuvau, taip pat neteko lankytis Olandijoje ir Portugalijoje. asm. albumas Valio! Taip visų laukta ir pasiilgta vasara jau ne už kalnų, tad pats laikas pagalvoti apie atostogas ir keliones. Ar jau suplanavote savo svajonių atostogas? Galbūt ruošiatės keliauti į užsienį arba rengiate „super“ žygį dar nematytuose ir negirdėtuose Lietuvos kampeliuose? Jeigu dar net neįsivaizduojate, ką veiksite vasarą, jums tikrai pravers Makaliaus, kelionių eksperto, patarimai. Rimvydas Širvinskas, kitaip žinomas kaip Makalius, pasakoja apie savo kelionių įspūdžius ir pataria, ką pamatyti tikrai verta! STUDIS 2012 GEGUŽĖ gyventi sekasi nuostabiai! Be kelionių tenka dažnai pasėdėti biure ir rašyti straipsnius, atsakinėti žmonėms į jų laiškus, susijusius su kelionėmis. Esi išleidęs patarimų knygą apie keliones. Kaip sugalvojai tai padaryti, galbūt kažkas tave paskatino? Išleisti „Makaliaus pigių kelionių vadovą“ mane paskatino pati leidykla: vieną kartą juokais užsiminiau apie savo norą turėti knygą ir jau po savaites derinome visas knygos leidimo subtilybes. Tu puikiai žinai, kaip daug pamatyti ir patirti nenuskausminant stipriai savo kišenės. Gal gali trumpai pasidalinti sėkmės formule su studentais? Pigių lėktuvo bilietų patariu ieškoti likus 6-8 savaitėms iki skrydžio arba parašyti Makaliui - jis tikrai pasidalins ne tik kelionės planavimo formulėmis, bet ir pats padės ją suplanuoti. Justės Stakaitytės nuotr. 3 asm. albumas Egiptas, Luksoras, Karalių slėnis bis, ir gyvenimo būdas, ir darbas, o kai darbas yra smagus pomėgis, asm. albumas smagu nemąstyti apie tai, kas liko gimtinėje ir į draugiškus santykius pažvelgti iš naujo. Gal patyrei nepamirštamą, o galbūt juokingą ir keistą nuotykį svetimoje šalyje? Niekada nepamiršiu, kaip prieš metus keliavau maršrutu Kaunas – Paryžius – Barselona ir teko užstrigti Paryžiuje (skrydžiai į Ispaniją buvo atšaukti dėl streikų). Mes buvome apgyvendinti prabangiuose viešbučiuose, apmokėtas maitinimas. Turėjome nuostabią progą aplankyti Paryžiaus priemiesčius! Kelionės tau hobis, gyvenimo būdas ar darbas? Kuo dar užsiimi gyvenime? Kelionės man yra viskas – ir ho- Esi daug regėjęs pasaulio šalyse, tačiau, ar daug esi apkeliavęs mūsų gimtoje šalyje? asm. albumas Deja, neteko itin gerai pažinti Lietuvos. Kartą kūrėme laidą apie lankytinas vietas Lietuvoje – buvo labai smagu keliauti, todėl planuoju tęsti šią tradiciją. Kurias Lietuvos vietas, miestus patartum aplankyti? Noriu visiems rekomenduoti Panemunės taku važiuoti iš Vilniaus Klaipėdos link - nuostabūs vaizdai, apylinkės, miesteliai. Koks tavo gyvenimo credo, kuriuo vadovaujiesi gyvenime? Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti! STUDIS 2012 GEGUŽĖ 4 Kodėl studentas nežiūri žinių Vaidas Mikelskas Taip jau nutiko, kad dažnas jaunas šiuolaikinis žmogus bei Lietuvos Respublikos pilietis (toliau „studentas“) dažnai kaltinimas nesidomėjimu šalies naujienomis, abejingumu įvairioms aktualijoms ar netgi antipatriotizmu. Tačiau kaltinantysis nesupranta studento žinių ir naujienų poreikio ir jų gavimo įpročių. Taigi, kodėl studentas nežiūri žinių? žingsnis pirmyn. Kaip ir visame pasaulyje, susiduriama su kanalo, bangos ar laikraščio savininkų konservatyviomis pažiūromis, t. y. skaitmeninis variantas visada laikomas antriniu ir dėmesio jam skiriama gerokai mažiau. Todėl naujienos į puslapį yra talpinamos po žinių laidos užuot iškart po įvykio padarius reportažą. Tradicinių medijų savininkai nevisiškai išpildo naujų medijų galimybes: šios turėtų viena kitą papildyti, o ne dubliuoti veidrodiniu atvaizdu. Pavyzdžiui, naujienos audio, video, vaizdiniu ar tekstiniu formatu talpinamos gyvu Būtų negražu spardyti į vienus vartus, todėl į šią problemą pažiūrėsim iš dviejų pusių: studento informacijos poreikio arba paklausos ir televizijos informacijos pasiūlos. Studentas nori informaciją gauti jam palankiu laiku ir jam priimtinais būdais. Tuo tarpu televizija jam suteikia galimybę pažiūrėti vakarines žinių laidas, trunkančias pusvalandį. Studentas nori gauti informaciją jį dominančiomis temomis (technologijos, studijavimo ir studentavimo aktualijos, pasaulio naujienos), o televizija siūlo paspoksoti į kriminalines naujienas ir kaip sudegė Pranciškos tvartas. Studentas nori pasiekti informaciją važiuodamas autobusu, per “langą” tarp paskaitų, bepietaujant ar bendrabutyje, tačiau vienintelė vieta, kur gali pažiūrėti TV žinias, laiku (ir papildomos, jei reikia) į yra namai Klaipėdos rajone arba internetinę svetainę, iš kurios dienos pabaigoje sukuriama vakaro žinių tetos butas Žaliakalnyje. laida. Toliau plačiau aptarsiu šias Vagys lazerių nevagia tris priežastis, dėl kurių studento Antroji priežastis yra ta, televizoriaus pultelis dulka lentynoje kad studentas yra per mažas iki kitų krepšinio varžybų. demografinis dėmuo, kad į jo Studentiškas dienotvarkės pla- poreikius ir įpročius atsižvelgtų televizijos rykliai. Todėl per žinias navimas Kol kas tik TV3 susivokė, rodoma labai mažai pasaulio kad dienotvarkės planavimas iš aktualijų, technologinių naujienų tikrųjų egzistuoja, ir kad kiekvieno ar apskritai jauno žmogaus individualaus žiūrovo dienotvarkė aktualijų. Vietoje to turime skiriasi, kad jis gali norėt pažiūrėt neproporcingai didelius Lietuvos tam tikrą laidą tam tikru laiku, tačiau naujienų ir kriminalinių naujienų „TV3 play“ projektas, palyginus segmentus, nes vyresnio amžiaus su užsienio rinkų informacijos žmonėms svarbiausia pažiūrėti ar pasiekiamumu, yra tik menkas nepadidino mokesčių už vandenį, ar nesumažino pensijos ir ar koks seimo narys nenutraukė dalyvavimo šokių projekte, nes vairavo išgėręs ir partrenkė pėstįjį. Turėtų būti taip: visuomenė kreipia dėmesį į kažkokias aktualijas, todėl televizija tai rodo, bet dažniausiai būna atvirkščiai ir mūsų dėmesys nukreipiamas prie to, ką rodo televizija. Todėl per žinias apie Lietuvos lazerių pramonės šūvį į Europos lazerių pramonės viršūnes išgirstume tik tada, jei kažkas vieną lazerį išvilktų per langą iš universiteto laboratorijos prisirišę jį virve prie automobilio. Jau reikia pirkti laikrodį / televizorių su ištraukiama antena? Vėl grįšiu prie „TV3 play“ pavyzdžio sakydamas, kad žinių laidas (ir daugiau) galima pasiekti ne tik televizoriaus ekrane septintą valandą vakaro, bet ir internetu, tačiau studentas vis tiek negali jų pažiūrėti savo sumaniuoju telefonu važiuodamas troleibusu į paskaitas, nes žinių laida talpinama svetainėje tokiu būdu, kurio nepalaiko iPhone ar senesni išmanieji telefonai su Android OS. Gerai, kad vietoje to jis gali pasidomėti kas vyksta Holivude, Kalifornijoj, Tokijuje ar Berlyne įsijungęs Youtube. Puikus naujosios medijos naujienų laidos pavyzdys yra „YouTube“ kanalas „Sourcefed”, kuriame kiekvieną šiokiadienį patalpinami 5 trumpi vaizdo klipai (bendra trukmė ne daugiau 20 minučių per dieną) apie pasaulio aktualijas ir margumynus, kino ir žaidimų pramonės naujienas ar technologinius ar medicininius prasilaužimus su humoru, kritišku požiūriu ir diferencijuojančiom nuomonėm. Kaip ir daugelis „YouTube“ kanalų kiekvienas reportažas yra atskiras, o ne visi sudėti į vieną laidą, todėl prenumeratorius (angl. subscriber) gali žiūrėti reportažus norima tvarka, o nedominančius apskritai praleisti. 5 STUDIS 2012 GEGUŽĖ Kristianija: spalvotas sapnas apie hipius ir protingus šunis Ringailė Slapšinskaitė Visų mūsų džiaugsmui artėja vasara – kelionių metas. Kiekvienas iš kelionių tikisi to, ko pasigenda kasdienybėje – gamtos grožio, saulės, nuotykių, įspūdingų miestų, naujų pažinčių, o galbūt dar kažko, kas būtų taip ypatinga, kad net sunku įvardinti. Noras patirti kažką neatrasto verčia mus svajoti apie tolimas keliones į kitus žemynus, tolimus mistiškuosius Rytus, paslaptingas džiungles... Bet mažytį, visai kitokį pasaulį, galima atrasti ir europietiškoje, mums pakankamai artimoje aplinkoje. Keliaudama į Daniją net nenumaniau, jog turėsiu galimybę pabuvoti už ES ribų ir, svarbiausia, nesitikėjau atrasti tokį unikalų ir keistą pasaulį tarsi nužengusį iš legendomis apipintų septyniasdešimtųjų – o taip, aš kalbu apie laisvajį hipių ir svajotojų miestą Kristianiją. Trumpa istorija Kristianija buvo įkurta 1971 m. grupelės hipių – skvoterių, ieškojusių lopinėlio gamtos ir vietos, kurioje jų vaikai galėtų žaisti. Tuščios kareivinės prie žavingo ežero pasirodė esanti puiki vieta komunai įsikurti. Nors Danijos valdžia ne kartą bandė kovoti su kolonistais ir juos išvaikyti, bet to padaryti jiems nepavyko – bendruomenė sulaukė ir Kopenhagos gyventojų, ir užsieniečių palaikymo, taigi Kristianijos problema išliko atviru klausimu Danijos parlamente. Ir tikriausiai kiekvienas, kuriam tenka ten apsilankyti, džiūgauja, kad teisėtvarkos institucijos neatėmė iš jų galimybės pamatyti egzotišką hipių ir Woodstocko laikais dvelkiantį pasaulėlį ir bent trumpam pajusti tą nepakartojamą bohemos dvasią. Kristianijos gyventojai visą laiką turi kovoti už nesuvokiamai didelę laisvę, kurią turi, tačiau kovoti tikrai yra už ką. Savi įstatymai noras pabėgioti, kai įžengi į turbūt vienintelę vietą pasaulyje, kur tai griežtai draudžiama. Tikriausiai kyla klausimas – iš kur tokie draudimai? Viską paaiškina dar vienas unikalus faktas apie Kristianiją ir jos įstatymus – prekyba marihuana ir kai kuriais kitais lengvaisiais narkotikais čia yra legali. Visur aplink tarsi kokiame daržovių turguj stūkso prekystaliai su solidžiais prekeiviais už jų ir išdėliotu plačiu asortimentu bei kainoraščiais. Bohemišką dvasią palaiko ore tvyrantis „žolės“ kvapas... Vietiniai Kopenhagos gyventojai mums pasakojo, kad nors Danijos valdžia dalinai toleruoja Kristianijos specifinius verslus, tačiau maždaug kartą į metus ar du vyksta reidai, kurie prekeiviams sukelia didelių nuostolių ir problemų su teisėsauga. Todėl bėgantis žmogus Kristianijoje kelia įtarimą – kas jį gaudo, ką jis slepia? Sunku suvokti, kaip tai įmanoma XXI a. civilizuotame vakarų pasaulyje, bet Kristianija nepavaldi Danijos karalystės įstatymams. Šiame mieste galioja tiesioginės demokratijos principas – sprendimai priimami visuotiniame susirinkime (taip,visai kaip senovės Atėnuose). Čia galioja savi įstatymai, kurie, nors ir skamba juokingai, yra traktuojami labai rimtai ir jų nesilaikymo pasekmės gali būti labai rimtos . Mums, turistų grupei, pusę kelio iki Kristianijos gidė vis kartojo – „Tik nesugalvokite bėgti... Ir nefotografuokite“. Taip, tai tiesa, bėgti ir fotografuoti – du didžiausi kriminaliniai veiksmai Kristianijoje. Ar tai realybė? Trečias rekomendacinio pobūdžio Vis dėlto, vaikštinėjant Kristianijoje įstatymas – „have fun“, kurio, matant tokią unikalią ir žavingą vietą, nesilaikyti sunku atsikratyti įspūdžio, kad visa tai beveik neįmanoma. Paradoksalu, bet – tik iliuzija, butaforija. Marihuanos menininkai, bohemiškai sunku net nupasakoti, kaip sustiprėja prekeiviai, apsirengusios poros, nuostabiais grafitti ir piešiniais išmarginti pastatai, dideli ir kažkaip intelektualiai atrodantys šunys, originalūs dviračiai su įmontuotais visaip išmargintais ir išdailintais vežimėliais vaikams (taip, pabandykite įsivaizduoti vaikystę Kristianijoje )... Čia patekęs tarsi įžengi į spalvotą sapną, tarsi nukeliauji laiku į hipių klestėjimo laikmetį – septintąjį dešimtmetį, kuriam aš ir daugelis mano kartos žmonių jaučia tą keistą nepaaiškinamą nostalgiją, kai ilgiesi to, kas buvo dar prieš tau gimstant. Taigi, brangieji, jei keliausite į Kopenhagą, nepraleiskite progos pakeliauti laiko mašina į paralelinį, kitokį, spalvingą ir nuodėmingą pasaulį. Tik nepraraskite saiko suvenyrams... STUDIS 2012 GEGUŽĖ 6 Kūryba pagal rašytoją Edmundą Malūką Agnė Gorochovskytė Domiesi kūryba? Gal planuoji pats tapti rašytoju ar tiesiog mėgsti skaityti knygas? Tikriausiai esi girdėjęs apie šių dienų lietuvių rašytoją Edmundą Malūką bei vieną iš populiariausių jo romanų „Šiukšlyno žmonės“. VDU Pavasario festivalio metu bestseleriais tapusių knygų autorius svečiavosi universitete ir vedė paskaitą, po kurios pasidalino savo, kaip kūrėjo, patirtimi ir patarimais. Kaip nusprendėte tapti rašytoju ir pradėti savo kūrybos kelią? Ar svajojote apie tai nuo vaikystės? Nuo vaikystės tikrai nesvajojau – tikriausiai retas, kuris nori tapti rašytoju. Tačiau vidurinėje mokykloje teko sudalyvauti kūrinių konkurse, kuriame mokiniai galėjo rašyti tai, kas tik šauna į galvą. Aš parašiau pilną sąsiuvinį, deja, mano kūrinys buvo atmestas. Literatūros mokytoja argumentavo, kad tai arba kažkokios knygos pradžia, arba nebaigtas apsakymas. Žinoma, aš buvau įsižeidęs, nes stengiausi rašyti labai rimtai (juokiasi). Kitas bandymas buvo sovietinėje armijoje, norėjau bent tušinuką laimėti (šypsosi). Savo apsakymą apie meilę siunčiau į Rusijos miniatiūras, o vėliau į vieno žurnalo redakciją, tačiau atsakyme gavau tik patarimą geriau išmokti rusų kalbą. Ar kūrėte ir būdamas studentas? Taip, šiek tiek bandžiau rašyti, tačiau tai buvo tik trumpi aprašymai apie komjaunimą. Koks buvo pirmasis Jūsų kūrinys? Kas įkvėpė jį parašyti? Pirmasis romanas buvo „Kraujo skonis“ apie mafiją, o kraujas šiuo atveju reiškė pinigus. Nusprendžiau savo rankraštį nunešti į leidyklą „Vaga“, kur susitikau su vyriausiuoju redaktoriumi. Jis, peržvelgęs mano juodraštį, pažadėjo paskambinti. Nustebau, tačiau man pranešė, kad išleis mano romaną, o dar labiau nudžiugino tiražas – maždaug 35 000 – 40 000 egzempliorių. Šis romanas buvo mano sėkmingiausias, jį parašiau per 3 mėnesius. Negaliu sakyti, kad rašydamas romaną turėjau įkvėpimo šaltinį, tai buvo tiesiog vidinė paskata. Teko girdėti, kad Jūsų kūriniuose nemažai nusikalstamo pasaulio aprašymų. Ar tai tiesa? Ne, tokių aprašymų nebuvo, išskyrus romaną „Kraujo skonis“. Romanas „Šiukšlyno žmonės“ tikriausiai buvo vienas iš populiariausių jaunimo tarpe. Kokia šio kūrinio sėkmės paslaptis? Visų pirma, šį kūrinį mane įkvėpė parašyti viena situacija realybėje. Svečiavausi pas draugą Klaipėdoje ir teko nuvažiuoti į šiukšlyną. Išlipęs iš mašinos nuėjau prie žmonių, kurie kapstėsi šiukšlėse. Mane labai sudomino, ko žmonės ten ieško. Dar labiau susidomėjau kai sužinojau, jog jie ir čia pat gyvena. Vėliau apsilankiau Kauno, Biržų šiukšlynuose. Įdomu tai, kad buvau susitikęs su bestselerio „Šiukšlynų milijonierius“ prodiusere, papasakojau savo romano siužetą ir priėjome išvadą, kad tai labai panašūs kūriniai. Tarp jaunimo šis romanas tapo populiarus, nes tai yra istorija apie jaunus žmones, berniuką ir mergaitę, kurie kartu pabėgo iš vaikų namų. Kaip Jus aplanko kūrybinės idėjos? Ar būna vadinamosios „kūrybinės kančios“? Gal turite pastovų įkvėpimo šaltinį, kuris jus nuolat skatina? Kūrybinių kančių pasitaiko. Tuomet yra keli variantai: dažnai rašai ir atsiremi į sieną, pritrūksta motyvacijos, todėl reikia sugalvoti siužeto liniją, kuri motyvuotų tęsti bei sekti vieno ar kito personažo veiksmus, klausti, kodėl jis taip elgiasi. Paprastai tokioje situacijoje aš einu miegoti (juokiasi), tačiau, nors ir kūnas miega, tačiau pasąmonė veikia nepriklausomai nuo kūno ir staiga „išplaukia“ kokia nors idėja. Belieka atsibusti, pasiimti rašiklį ir užsirašyti mintis. Pastoviu įkvėpimo šaltiniu aš vadinu transą, kai įsigyveni į tam tikrą situaciją ir negali imtis kitų darbų, kurie reikalauja susikaupimo. Transas yra tas kelias, kuris veda į kūrybą. Kūryba jums hobis, gyvenimo būdas ar darbas? Viskas kartu. Kokias svarbiausias vertybes puoselėjate kaip autorius ir kūrėjas? Man atrodo, kad yra vienintelė vertybė – meilė, kaip visiškas gėris, meilė viskam. Knygos uždavinys yra garbinti, skatinti meilę kaip gėrį. 7 STUDIS 2012 GEGUŽĖ Kokie rašytojai Jums yra autoritetai? M.Bulgakovas ir jo apsakymas „Šuns širdis“, taip pat M.Servantesas ir jo „Don Kichotas“. Tai yra ypatingo meistriškumo kūriniai, kurie yra labai metaforiški. Lietuvių literatūroje galiu paminėti Kristiną Sabaliauskaitę, kuri yra tikra mūsų ateitis. Ką patartumėte jauniems rašytojams, kurie nori pradėti savo kūrybos kelią? Reikia sėsti ir rašyti. Vienas Gintaras Žemaitis Interviu iš „The Ball and Chain“ (Jurgio Didžiulio bei Ericos Jennings dueto) ėmiau jų persirengimo kambaryje likus valandai iki jų pasirodymo. Paklausti, ar sutinka pasikalbėti, jie reagavo labai šiltai, o ir pats pokalbis buvo labai smagus. Tikriausiai todėl, kad Jurgis viso interviu metu kūrė gerą atmosferą grodamas gitara. Kokias specialybes bei kokius universitetus baigėte? Erica: I finished the university of life (juokiasi). Now I‘m studying Performing arts at Vilniaus Kolegija. Jurgis: Aš Kolumbijoj pradėjau ekonomiką, čia baigiau Tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalaurą, o dabar mokausi Verslo vadybą magistro laipsnį, Baltic Management University. Ar buvot/esat ramūs studentai? J.: Nežinau, ramūs ar neramūs. Gal labiau neramūs. Aš manau, kad visas tas studentiškas laikotarpis yra patirtis, ir jei tai suvoksi bei išnaudosi, bus gerai. Iš kur Jūs semiatės įkvėpimo? E.: I get inspired by everything. I used to carry a notebook for writing down stuff, lyrics, melodies, but now I have a smartphone and I can record everything. J.: Man panašiai, įkvėpimas yra visur, tik reikia jį pamatyti. Kad pamatytum tą įkvėpimą, reikia Kokie Jūsų ateities planai? Galbūt ruošiate pristatyti naują romaną? Sau esu išsikėlęs didelį uždavinį – išleisti romaną apie Vytautą Didįjį. Sugalvojau pavadinimą „Vytauto žemė“ ir jau esu parašęs nemažai siužeto, tačiau istorikai sukritikavo kai kuriuos faktus. Todėl šiuo metu tikrai noriu pabaigti šį kūrinį, nes dar nėra nei vieno romano apie šį nusipelniusį istorijos veikėją. Taip pat, labai norėčiau parašyti romaną apie lietuvių kilmę. Tai yra tikrai „super“ planas. Jono Petronio nuotr. Interviu su “ The Ball and Chain” žmogus man yra atnešęs savo rankraštį, kuriame vyrauja siužetas apie kosmosą, kitas planetas, kuriose verda toks pat gyvenimas kaip ir Žemėje, vyksta konfliktai tarp planetų. Mano nuomone, tai visiška nesąmonė, tačiau aš jaučiu pagarbą šiam žmogui, nes suprantu, ką reiškia parašyti 20 puslapių per parą – reikia turėti nemažai fantazijos, užsispyrimo ir laiko. Kai išreiškiau savo požiūrį, vaiko tėvas man pasakė, kad iš jaunuolio išaugs didis rašytojas. Galbūt... Aš tikrai nieko blogo nesakau. surasti gerą rakursą. Kita vertus, aš manau, kad mes esame įsipareigoję tuo pačiu įkvėpti ir kitus. Ar sunku Jums būti pora ir gyvenime, ir ant scenos? E.: The most asked question. Yeah, it‘s hard. We have known each other for half of our lives, we still play together, but it‘s still difficult sometimes. But compared with other bands that we know, it‘s not that bad. I think we‘re pretty good at separating the things which is really important. Neseniai internete užtikau Jūsų vaizdo klipą iš projekto „Vilnius Temperature“. Norėjau paklausti, koks jausmas apima grojant, kai lauke 10 laipsnių šalčio? J.: Ant pirštukų tikrai pasijuto. Sakė, kad buvo net -12 vienu metu. Bent sužinojau, kad geriausia vieta pasišildyti rankas yra tarpukojy. Ką galėtumėte patarti jauniesiems muzikantams? E.: Expect to put in a lot, but not get back a lot. Not just in the begining. If you really love what you do, you gonna put a lot and get back so much. It‘s important to get into music for the right reasons. The other thing, if you do become successful, you should stay modest. Understand that you would not be where you are without the audience that you have. There is a lot of things I could say, but we would be here all night (juokiasi). J.: Aš iš esmės pritariu. Tie žmonės, kurie renkasi muziką, teatrą ar šiaip bet kokį kitą meną ne dėl pačios meilės tam menui, bet dėl kažkokios kitos priežasties, daro labai didelę klaidą. STUDIS 2012 2010 GEGUŽĖ SPALIS 8 Alvydo Vaitkevičius nuotr. Balta varna mėgsta tai, ką daro. Donata Benėtaitė Ateidamas pavasaris atneša ne tik daugiau šilumos, bet ir daugiau rūpesčių besimokantiems – studentams prasideda sesija, abiturientai laukia brandos egzaminų. Kaip bebūtų gaila, išeidami iš mokyklos vienetai žino, ko jie nori iš gyvenimo ir kokiu keliu norėtų pasukti. Ką veikti toliau? Kur savęs ieškoti? Šis sprendimas labai svarbus – nuo jo priklausys visas mūsų likęs gyvenimas – vienaip gyvensi, jei nebandysi niekur stoti, kitaip, jei įstosi (bet nebūtinai geriau) ir dar, žinoma, daug kas priklausys nuo to, kur įstosi. Likti Lietuvoje ar emigruoti? Išvažiavus dirbti (juk moka neblogai) ar mokytis? Visi šie klausimai kankina didžiąją dalį jaunų žmonių. Taip vyksta metai iš metų, o mes vis dar nežinom ką daryti, kad situacija pasikeistų. Kita vertus, gal tai tiesiog asmeninės kiekvieno tuo besirūpinančio bėdos? Juk yra jaunuolių, kurie jau mokyklos suole tvirtai žino, kur link pasuks vos uždarę mokyklos duris, kai atsivers kitos. Jiems lengviau, nes neteks blaškytis nuo vienų durų prie kitų, taigi kelionė į norėtą ir išsvajotą specialybę ar gyvenimo būdą bus paprastesnė. Kuo šie jaunuoliai skiriasi nuo pasimetusių ir neapsisprendusių? Kaip tiems, kurie nežino kur eiti, rasti tinkamas duris? Ir iš kur pasisemti drąsos ieškoti kitų, jei įėjai ne pro tas? manau, kad tikslinga tai daryti tada, kai tiksliai žinai kokioje srityje nori pasisemti žinių ir patirties. Kartais tam neužtenka to laiko nuo egzaminų pasirinkimo iki stojimų pradžios, jei nesi apsisprendęs iki to laiko. O ką daryti tokiu atveju? Nemanau, kad verta stoti vien tam, kad reikia kažkur stoti ir mokytis ne todėl, kad tau tai įdomu, o tam, kad gautum diplomą, kuris tau gali praversti gyvenime. Sakau gali, nes, ko gero, visi pažįstam ką nors, kas diplomą turi, bet dirba tokį darbą, kuriam jo net nereikia. Arba reikia kitokio ir dirbant pritrūksta žinių, kurias būtų galėjas įgyti iš karto stodamas ten, kur traukia, kur gali mokytis su ugnele, paskaitos klausytis su smalsumu ir namų darbus daryti su malonumu. Mokykla yra ta vieta, kur mes privalome išklausyti programą, pritaikytą visiems (neskaitant pasirenkamų lygių, kuriuos aš taip pat vertinu gan kritiškai, nes manau, jog pasirinkimai vykdomi per anksti), o štai po mokyklos mes koncentruojamės į vieną sritį ir ji turėtų būti tokia, kuri “veža“. Tokio diplomo noriu ir aš Jaunas žmogus yra pažeidžiamas, kad ir kokiu tvirtu ir savarankišku dėtųsi. Aplinka daro didelę įtaką pasirinkimams. Mūsų krašte nusistovėjęs požiūris, kad baigęs vidurinę privalai mokytis toliau. „Žmonės čia ir taip sunkiai gyvena, o jei dar be mokslo, tai laukia tikri vargai,“ – taip sako tetos ir dėdės, tėvai ir seneliai, o tu turi per mažai argumentų tai paneigti. Retai kas klausia, ką veiksi baigęs mokyklą. Žmonės iškart klausia, kur stosi. Vienas galimas pasirinkimas yra tarsi iš karto atmetamas. Kaip galima niekur nestoti? Ką veiksi be mokslų? Sunku pakelti tokią prieštaringą nuomonę ir taip nelengvu gyvenimo Yra vadinamųjų prestižinių periodu. Aš nenoriu pasakyti, kad specialybių, į kurias kasmet įstoja mokytis nereikia. Ne, labai svarbu daugybė jaunuolių, tačiau ne visi yra tobulėti, gilinti savo žinias, bet save mato tokiame amplua. „Man 9 patinka automobiliai, bet būtų gėda kam nors pasakoti, jog norėčiau būti autoserviso darbuotoju. Na, o dabar galiu save vadinti būsimuoju teisininku. Sausas mokslas, bet bent jau diplomą gausiu,“ – kalbėjo teisės studijas pasirinkęs vaikinukas, kuriam nepatinka jo paskaitos, o savo namų darbus rašo paskutinėmis naktimis, nes mieliau laiką leidžia tvarkydamas automobilius, t.y. darydamas tai, ką mėgsta. Nežinau kaip jums, bet man iškyla klausimas, ar verta švaistyti metus besimokant tai, kas visiškai netraukia? Manau, kad tokiu atveju diplomas bus tik STUDIS STUDIS2012 2010GEGUŽĖ SPALIS galime pasiekti daug daugiau. Nederėtų to pamiršti. Jei darysi tai, apie ką svajoja dauguma tavo bendraamžių, bet darysi vien todėl, kad tai vertinama ir populiaru, nors tau net nemiela, gerų rezultatų tikėtis neverta. Nereikėtų stebėtis ir matant savo kolegas kylant karjeros laiptais, kol tuo tarpu tu tarsi įstrigai pradiniame taške. Žmonės gali susidoroti su visais sunkumais ir su atsidavimu dirbti darbą, kuris atneša gerų rezultatų. Bet tai įmanoma tik tuomet, kai jiems patinka tai, ką daro. Vienas gali prasėdėti ofise iki vidurnakčio ir skaičiuoti įmonės popieriaus lapas, kuris įrodys, kad atitinki tam tikrus tavo aplinkos suformuotus išsilavinusio žmogaus standartus. O gal jis dar padės įsidarbinti? Galbūt, bet darbas taip pat neteiks malonumo, o mėgstamas darbas yra sudedamoji laimės dalis. pinigus už savo mėgstamą veiklą. Kas gali būti geriau? Mažai kas drįs neigti, kad tokie pinigai uždirbami maloniau, nei dirbant nemėgstamą darbą ir visai nesvarbu, kad tavo darbovietė – biuras, o ne virtuvė, ar panašiai. O kaip pinigai? Ne vienas atsisakė savo svajonių vien todėl, kad tai „nepelninga“. Taip, vienos profesijos apmokamos geriau už kitas, yra perspektyvių ir mažiau perspektyvų ateityje žadančių, tačiau derėtų nepamiršti, kiek daug žmogus gali padaryti, su kiek sunkumų gali susidoroti, kai mėgaujasi tuo, ką daro. Gali būti virėju ir jei stengsies tobulėti, darbas tau bus kaip hobis ir dirbsi kiek gali geriau (nors tuomet Kodėl stoviu vietoje? Dirbti reikia, nes tik taip mes galime ne tik imti – naudotis tuo, ką sukūrė kiti, bet ir patys kurti kokią nors vertę. Kuo didesnę tą vertę kursime, tuo naudingesni galėsime jaustis. Tačiau, bus labai sunku daryti tai, ko nemėgstame net mes patys. Ne tik maistas skaniausias tas, kuris su meile gamintas. Ką bedarytume, visur paliekame dalelę savęs, o su teigiamomis nuostatomis pelną ar nuostolį, o uždaręs kabineto duris jausis padaręs gerą darbą, kad aukojo savo laisvą laiką ir dirbo viršvalandžius. Toks žmogus mąstys, kuo gali pagelbėti ar ką padaryti, jei reikalai prasti. Jis gyvena tuo, ką daro. Jei toks darbas nepatiktų, užmestum akį į laikrodį kaskart rodyklei apsisukus ratu ir keiktum visus, per kuriuos turi čia sėdėti. Neduokdie, jei dar ir įmonės ar firmos, kurioje dirbi, reikalai prasti. Tu nebūsi tas darbuotojas, kuris padės atsitiesti sunkiu metu ar tas, kuris ves į sėkmę, kai išauš geresnė diena. Išvada akivaizdi – jei nerasi sau tinkamos vietos, taip ir liksi vidutinybe. Justės Stakaitytės nuotr. to net darbu vadinti nebūtų galima), neliksi nepastebėtas ir fortūna tau nusišypsos. Galbūt restoranas, kuriame dirbi taps populiarus dėl tavo patiekalų, nes jie bus saviti ir skanūs (juk gaminta su meile), gal tau šaus mintis parašyti savo kulinarinę knygą ir iš jos užsidirbsi, o vėliau net turėsi galimybę atidaryti savo restoraną ar turėti kulinarinę laidą per TV. Tokių pavyzdžių yra gana nemažai, o tie žmonės, paklausti, kokia jų sėkmės paslaptis (nes kiti tebedirba eilinėse valgyklose ar restoranėliuose) atsako, jog tiesiog darė tai, kas jiems patinka. Jie gauna STUDIS 2012 2010 GEGUŽĖ SPALIS 10 Alvydo Vaitkevičius nuotr. Interviu su Algirdu Kaušpėdu Nuo ko pradėjote muzikinę karjerą? Mokykloje grojom šokiuose, kad patiktumėm merginom, kad Kaip sugalvojote įsitraukti į kino būtumėme “kieti“. Kai bręsti, norisi pramonę (omenyje turėjau po „An- įnešti šiek tiek turinio į tą muziką. ties“ vardu prigaulstą filmą „Kaip Štai, „Antis“ jau turėjo visiškai mes žaidėme nepriklausomybę“)? savotišką turinį. Šiame filme mano indėlio visiškai Koks Jūsų ryškiausias įspūdis iš nėra. Tai tik jaunų žmonių žvilgsnis į tuos laikus, į istoriją. Jau labai seniai „Anties“ laikų? laukiau kitokio požiūrio į mūsų Manau, kad tai būtų „Roko maršo“ Mano karta taip pažvelgti į laikai 1987-88m. Apie ką kalbėsite šiandien paskai- istoriją. tuos laikus negali- viskas persmelgta toje? ašarų. Apie tai, kad žmogus yra dieviškas sutvėrimas, apie pasirinkimus ir tai, kaip jie įtakoja mūsų elgseną. Pakalbėsime apie tai, kaip veikia žmogaus psichologinė pusė, apie pasitenkinimo formas: egoistinį bei altruistinį. Iš kur semiatės tiek jėgų? Juk suspėjate tiek daug. Kartais miego sąskaita, kartais mažiau žiūriu televizorių (juokiasi). Kuo mažiau turiu tiesioginio darbo, tuo daugiau galiu atiduoti savęs visuomenei. Daug sėkmingų žmonių teigia, kad reikia mylėti tai, ką darai ir daryti tai, ką myli. Ar sutinkate? Mėgstu tai tikrai, meilė – sudėtingesnė sąvoka. Stengiuosi pamilti, bet kiekvienas darbas turi savo kančios, betkokia veikla nėra vien malonumas. Alvydo Vaitkevičius nuotr. Gintaras Žemaitis Sėkmingas gi aš žmogus. Per savaitę pakalbinau net 3 garsius žmones. Pirmasis buvo „Anties“ lyderis – Algirdas Kaušpėdas. Jis per neseniai vykųsį VDU „Pavasario festivalį“ skaitė paskaitą visiems susidomėjusiems, o besirenkant žmonėms aš jam uždaviau kelis klausimus. 11 STUDIS STUDIS2012 2010GEGUŽĖ SPALIS Lietuviškas kinas bunda? Algirdo Kaušpėdo klausėme, kaip jis sugalvojo įsitraukti į kino pramonę (omenyje turėjome po „Anties“ vardu prigaulstą filmą „Kaip mes žaidėme nepriklausomybę“)? Šiame filme mano indėlio visiškai nėra. Tai tik jaunų žmonių žvilgsnis į tuos laikus, į istoriją. Jau labai seniai laukiau kitokio požiūrio į mūsų istoriją. Mano karta taip pažvelgti į tuos laikus negaliviskas persmelgta ašarų. „Studžio“ redakcija apsilankė jauno režisieriaus Mindaugo Banio trumpametražio filmo peržiūroje. Pakalbinome jį, studentą, pagavusį įkvėpimo vėją, ir pristatome atvirą interviu apie kiną, kūrybą ir įkvėpimą. Kada susižavėjai kinu? Kinu susižavėjau jau gana seniai, „Didieji Penktadienio Filmai“ vaikystėje būdavo vienas iš didžiausių malonumų. Kaip ir daugelis draugų, tuo metu žavėjausi animaciniais filmais, jie mane įkvėpdavo kurti, todėl dažniausiai vos pasibaigus serijai, pats puldavau piešti ir asm. albumas Donata Benėtaitė Lietuviškas kinas. Kodėl mieliau renkamės užjūrio prodiuserių filmus nei žiūrėję lietuvaičių kūrybą? Ko trūksta lietuviškam kinui, kad jis būtų patrauklus ir pabustų iš gilaus miego? Kalbinome kino kritiką Gediminą Jankauską: ,, Ką tik išdalintos „Sidabrinės gervės“ ir lietuviškų filmų premjeros, parodytos festivalyje „Kino pavasaris“ parodė, kad lietuvių kine ima dominuoti jaunimas. Bet kol kas didelio džiaugsmo dėl „lietuviškos kino pramonės pabudinimo“ nėra. Daugumai tų filmų trūksta profesionalumo ir, žinoma, gerų scenarijų. Akivaizdžiai geresni rezultatai yra tų filmus darančių žmonių, kurie įgijo (ar dar mokosi) profesijos (aktorių, režisierių, operatorių). Tikėjimas, kad visko išmokstama darbo eigoje yra TINGINIŲ ir LENGVATIKIŲ skleidžiamas mitas.”,mums dėstė kino ekspertas. kurti istorijas. Laikui bėgant, prieiga prie filmų keitėsi, namuose atsiradus internetui galėdavau žiūrėti ne vien televizijos siūlomus filmus, o ir potraukis jiems vis augo. Ar buvo koks filmas, kuris Tave įkvėpė surežisuoti „Gerą pažįstamą“? Idėja sukurti „Gerą Pažįstamą“ gimė netikėtai. Istorija mano galvoje išsirutuliojo savaime, o filmavimo stilistiką padiktavo turėtos priemonės. Nesumeluočiau, jeigu teigčiau, kad kurdamas „Gerą Pažįstamą“ įkvėpimo sėmiausi iš Alejandro Gonazalez Inarritu filmų kinematografijos ir garso takelio. Žinoma, rašydamas scenarijų orientavausi pagal tokius klasikinius filmus, kaip A. Hithcocko „Rear Window“ ir F.F. Coppola „Conversation“. ištrauka iš filmo „Geras pažįstamas” rašo scenarijų, buria komandą, ieško finansavimo, režisuoja ir tiesiog gyvena savo kūryba. Kas labiausiai žavi kino industrijoje? Kino idustrija yra labai paini. Kinas apjungia daug meno šakų ir krypčių, ir tuo pat metu yra industrija. Žinoma, kinas kaip industrija mane žavi ne taip, kaip kinas kaip menas. Kino industrijoje besisukantys filmai būna gana tipiški, specialieji efektai, daug veiksmo, dramos. Meniniai filmai šiek tiek skiriasi nuo kino industrijos. Jie dažniau būna orientuoti į įvairius festivalius ir tam tikro tipo žiūrovus. Pasitaiko ir gana sėkmingų, pelną atnešančių meninių filmų, tačiau dažniausiai meniniai filmai neatlaiko kino industrijos egzamino. Todėl Lietuvoje retai išvysi įdomių filmų, neapsilankęs festivaliuose. Man kino idustrioje įdomiausia ten esanti virtuvė – vieta, kur vyksta kūrybinis procesas ir iššūkiai, kurie ištinka kūrybos metu iki tol, kol žiūrovas pagaliau išvysta galutinį rezultatą. Ar galėtum išsirinkti mėgstamiausią režisierių? Mėgstamų režisierių yra nemažai, pradedant legendiniais S. Kubrick, F. Fellini ar kitais klasikais. Iš dabar kuriančių režisierių galėčiau paminėti D. Fincher, R. Andersson, P.T Anderson, A. G. Inarritu. Ar planuoji sieti savo ateitį su kinu? Šių režisierių darbų darbų visuomet Dar ankstoka kalbėti apie planus, bet laukiu su nekantrumu. Žinoma, yra dar daug kitų režisierių, kurių filmai mane tikrai norėčiau, kad mano ateitis būtų žavi ir įkvepia. Ypač mėgstu autorinio susijusi su kinu, todėl dedu nemažai kino darbus, kuomet tas pats žmogus pastangų, kad tai įvyktų. Šiuo metu, man kinas balansuoja tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo. Studijuoju naujųjų medijų meną, todėl turiu galimybę pažinti medijas ir įvairius saviraiškos būdus. Lankau VDU akademinį teatrą ERRO – tai man padeda pažinti ne tik save, bet ir aktoriaus dalią. Tiesiog darau tai, kad laikui bėgant, kinas iš hobio pavirstų kažkuo daugiau. asm. albumas Kokių turi kitų pomėgių? Mano pomėgiai daugiau ar mažiau susiję su kūryba. Piešiu, fotografuoju, rašau. Žiūriu filmus, apsilankau teatre. Atsiradus progai žaidžiu krepšinį. Ko palinkėtum jaunimui, kuris nori, bet nesiryžta pasinerti į kino pasaulį? Manau, kad svarbu jausti potraukį ir labai norėti. Jeigu tikrai žinai, kad turi idėjų ir be to neįsivaizduoju savęs, tuomet turi žengti pirmyn, net jeigu kartais ir tektų tai atlikti sukąstais dantimis. STUDIS 2012 GEGUŽĖ 12 Aušros Leonavičiūtės nuotr. Aušros Leonavičiūtės nuotr. šiame fakultete, susitiko ir su studentais ir akademinės draugijos „Modusas“. Balandžio mėnesį VDU SA gyveno artėjančiu „VDU Pavasario festivaliu 2012“. Vyko visi pasiruošiamieji darbai, jau vienuoliktą kartą, vyksiančiam festivaliui. Odetos Grabauskaitės nuotr. mė nu o u n i v e r s i t e t o VD U Stu de ntų ats tov yb ės bendrabučio T ę s i a m e taryba, kuri svarstė, ką daryti su VDU Studentų atstovybės tvarkos nepaisančiais studentais. mėnesio skiltį ir informuojame Tą pačią dieną Jis su kolegomis apie VDU SA veiklą balandžio iš SA lankėsi Gamtos mokslų mėnesį. fakultete, kur išklausė dekano Pačioje balandžio mėnesio pastabas, kaip būtų galima pradžioje vyko protesto akcija pagerinti sąlygas studentams „Už 2 studentus Universiteto Taryboje“, kuriame dalyvavo ir VDU SA atstovai. Šiandien galime pasidžiaugti, kad Seimas tokiam siūlymui pritarė. Balandžio mėnesį buvo bendraujama su Vero Cafe, prasidėjo idėjos „Gyvos muzikos popietė prie VDU@Vero Cafe “įgyvendinimas. Taip pat užgimė „Budinčiojo Studento“ mintis, kurios esmė yra, kad studentų atstovybėje nuolatos budėtų du jos nariai, į kuriuos būtų galima kreiptis, reikalui esant. Nemažai dėmesio sulaukė VDU SA organizuotas verslo idėjų konkursas „VDU Start up“, kurio geriausių idėjų pristatymas vyks gegužės 21 dienos vakarą. Nugalėjo verslo planas siekiantis tiesti kelius tarp Lietuvos ir Latvijos menininkų. Taip pat vyko bendrabučio tvarkos diena. Buvo susirinkusi VDU „PAVASARIO FESTIVALIO“ paskaitą apie toleranciją Viktoras Diawara pabaigė daina Kalbos redaktorė: Laura Aleknavičiūtė Žurnalistai: Ringailė Slapšinskaitė, Gintaras Žemaitis, Agnė Gorochovskytė, Vaidas Mikelskas. Adresas: S. Daukanto g. 27 (201–202) LT-44249 Kaunas studis@sa.vdu.lt Vyr. Redaktorė: Donata Benėtaitė Fotokorespondentai: Alvydas Vaitkevičius, Justė Stakaitytė, Jonas Petronis Dizainas: Eimantas Puzeris facebook.com/studis
