VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
PATVIRTINTA
Lietuvos edukologijos universiteto Senato
2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 125
BENDROSIOS TECHNOLOGIJOS
KETINAMOS VYKDYTI STUDIJŲ PROGRAMOS APRAŠAS
Programa suformuota sujungus dvi studijų programas „Technologija“ ir „Technologija ir dailė“,
vykdant ESSF projektą „Dalyko mokytojų rengimo kokybės gerinimas atnaujinant pirmosios
studijų pakopos programas Vilniaus pedagoginiame universitete“, pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų
išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų
kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-046.
Lietuvos edukologijos
universiteto rektorius
Programos rengimo grupės vadovas
......................
(parašas)
akad. Algirdas Gaižutis
.................... doc. Regimantas Bareikis
(parašas)
2012 m. birželis
Studijų programos duomenys
Studijų programa
Valstybinis kodas
Studijų sritis
Studijų kryptis (kodas)
Studijų rūšis
Studijų forma (trukmė metais)
Studijų programos apimtis ECTS
Minimalus stojančiojo išsilavinimas
Suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija
Programos vykdymo kalba
Bendrosios technologijos
612H300X100
Technologija
Pagrindinė:
Mechanikos inžinerija (H300)
Gretutinė:
Pedagogika (X100)
Universitetinės pirmosios
pakopos
nuolatinė (4)
240
vidurinis
Mechanikos inžinerijos
bakalauras, pedagogikos
bakalauras, pedagogas
Lietuvių
Programos rengimo grupė
Nr.
Pedagoginis vardas, mokslo
Pareigos
laipsnis, vardas, pavardė
Telefonas
(darbo ir El. pašto adresas
mobilusis)
1.
Doc. dr. Regimantas Bareikis
Docentas,
Bendrosios
8 5 2750992 Regimantas.bareikis
technologijos
katedros
8 670 58016 @vpu.lt
vedėjas
2.
Prof. habil.
Vasiljevas
Profesorius, Ultragarsinių
8 5 2750992 piotras.vasiljevas@
mechanizmų
8 687 88938 vpu.lt
laboratorijos vadovas
3.
4.
dr.
Piotras
Doc. dr. Alfonsas Rimeika
Docentas, Fizikos ir
technologijos fakulteto
dekanas
Docentas, Fizikos ir
technologijos didaktikos
Doc. dr. Algimantas Rotmanas
katedros vedėjas
5.
Doc. dr. Kazys Sadauskas
6.
Doc. dr. Jonas Tiškevičius
7.
Lekt. Darius Kanapinskas
8.
Dalia Aleksiukienė
8 5 2751624 ftfdekanas@vpu.lt
8 616 97192
algimantas.rotmana
8 5 2752234
s@vpu.lt
8 685 61328
8 5 2750992 kazys.sadauskas@v
8 687 87292 pu.lt
jonas.tiskevicius@v
Docentas
8 5 2750992
pu.lt
8 5 2752234 darius.kanapinskas
Lektorius
860136394 @vpu.lt
Bendrosios technologijos 8 5 2750992
btk@vpu.lt
katedros vedėjo padėjėja 8 611 13640
Docentas
2
TURINYS
1.
1.1
1.2
1.3
1.4
2.
3.
3.1
4.
4.1
5.
6.
7.
8.
Įžanga ................................................................................................................
Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai ..............................................
Programos tikslai ...............................................................................................
Programos rezultatai .......................................................................................
Programos tikslų, studijų rezultatų ir juos įgyvendinančių studijų dalykų (modulių)
sąsajos ...............................................................................................
Tarptautiniai teisės aktai, nustatantys reikalavimus įgyjamai (profesinei)
kvalifikacijai ......................................................................................................
Studijų programos poreikis ...............................................................................
Programos sandara .............................................................................................
Studijų planas ......................................................................................................
Personalas ..........................................................................................................
Numatomų dėstytojų sąrašas .............................................................................
Materialieji ištekliai ...........................................................................................
Numatoma studijų eiga ir jos vertinimas ...........................................................
Programos vadyba .............................................................................................
Absolventų karjeros galimybės .........................................................................
4
6
6
9
11
14
15
16
18
22
22
25
27
28
29
PRIEDAI
1. Priedas
2. Priedas
3. Priedas
4. Priedas
Studijų dalykų (modulių) aprašai ...............................................................
Dėstytojų gyvenimo aprašymai ir mokslinė veikla .....................................
Ištęstinių studijų planas.................................................................................
Studijų programos numatomų studijų rezultatų, mokymo(si) ir studijų
pasiekimų vertinimo metodų ryšys (lentelė).................................................
31
328
402
406
3
ĮŽANGA
Lietuvos edukologijos universitetas yra Lietuvos Respublikos didžiausia valstybinė aukštoji
mokykla rengianti mokytojus, tačiau tuo neapsiribojanti - joje vykdomos universitetinės
bakalaurinės, magistrantūros bei doktorantūros studijos, atliekami fundamentiniai moksliniai
tyrimai ir plėtojama taikomoji mokslo veikla. Universiteto veiklą
reglamentuoja jo statutas,
patvirtintas LR Seime 2011 m. gegužės 19 d. Nr. XI-1398.
Fizikos ir technologijos fakulteto, kuriame parengta teikiama programa, įsikūrimu reikėtų
laikyti
1945-uosius metus, kuomet tuometiniame Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos-
matematikos fakultete buvo pradėta kurti fizikos laboratorijų materialinė-mokslinė bazė ir parengti
pirmieji fizikos mokytojai. 1961 m. pradėta rengti technologijų (to meto programos pavadinimas
„Darbų“, kiek vėliau – „Techninių disciplinų ir darbų“) mokytojus. Nuo 1980 m., taip pat ir vėliau,
nepriklausomybės laikotarpiu, fakultete stipriai plėtojosi moksliniai technologinės-inžinerinės
krypties tyrimai, transformavosi senos ir kūrėsi naujos technologinės krypties bakalauro ir
magistrantūros studijų programos: „Technologijų“ studijų programa nuo 1995m. iki 2010m.
(suteikiamas mechaninės inžinerijos bakalauro laipsnis ir mokytojo kvalifikacija), „Mechanikos“
magistrantūros studijų programa nuo 1993m. iki 1997 m. (mechanikos magistro laipsnis),
„Technologijos ir dailės“ studijų programa nuo 1995m. iki 2011m. (edukologijos bakalauras ir
technologijų ir dailės mokytojo kvalifikacija), „Politechnikos edukologijos“ studijų programa 19982008 m.m. (edukologijos magistras). Šiuo metu vykdoma „Inžinerijos ir technologijų“ (suteikiamas
mechaninės inžinerijos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija) programa, baigiama vykdyti
„Technologijos ir dailės“ studijų programa, taip pat „Fizikos ir informacinių technologijų“
bakalauro, fizikos magistrantūros (teorinės fizikos ir taikomosios fizikos šakos) ir fizikos
doktorantūros studijų programos.
Viena iš stipriausių mokslinių grupių fakultete ir universitete – prof. Piotro Vasiljevo
vadovaujama technologinio inžinerinio pobūdžio pjezoelektrinių ultragarsinių mechatroninių
įrenginių kūrimo ir tyrimo grupė. Už darbų ciklą „Pjezomechaninės sistemos: teorija ir taikymai
(1996–2009)“ prof. P. Vasiljevas kartu su partneriais (prof. R. Bansevičius – KTU, prof. G.
Kulvietis – VGTU) tapo 2010m. Lietuvos mokslo premijos laureatu. Moksliniuose tyrimuose
aktyviai dalyvauja ne tik doktorantai, bet ir bakalaurai, magistrantai. Mokslinėse laboratorijose,
atlikdami tyrimus, jie kaupia medžiagą kursiniams, bakalauro ir magistro baigiamiesiems darbams.
Neretai studentai yra mokslinių publikacijų recenzuojamuose mokslo žurnaluose bendraautoriai,
dalyvauja jaunųjų mokslininkų konferencijose.
Tarp fakulteto mokslinių laboratorijų egzistuoja tamprūs mokslinės integracijos ryšiai. Kai
kurie moksliniai tyrimai atliekami kartu su kitų institucijų mokslo kolektyvais:
Fizinių ir
4
technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos ir Fizikos institutais, o taip pat su VU Teorinės
fizikos ir astronomijos instituto bei VGTU, KTU, VU mokslininkais arba pasinaudojama šių įstaigų
moksline baze. Nuolat vyksta mokslinis bendradarbiavimas ir su užsienio šalių universitetais,
kitomis mokslo ir šiuolaikinių technologijų gamybos įmonėmis (Vokietijos – Kaselio, Hanoverio ir
Paderborno, Švedijos – Malmės, Ispanijos – Saragosos ir Vigo, Kinijos – Lanzhou (Northwest
Normal University), JAV–Nacionaliniu mokslo ir technologijų institutu (NIST), Pietų Korėjos Seulo universitetu. Šiame procese dalyvauja dėstytojai, doktorantai, magistrantai ir bakalauro
studijų programų studentai.
Teikiama vertinimui programa „Bendrosios technologijos“ (mechaninės inžinerijos bakalauro
laipsnis, gretutinis pedagogikos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija) suformuota sujungus
dvi studijų programas „Technologija“ ir „Technologija ir dailė“, vykdant ESSF projektą „Dalyko
mokytojų rengimo kokybės gerinimas atnaujinant pirmosios studijų pakopos programas Vilniaus
pedagoginiame universitete“, pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos
2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo
didinimas“. Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-046.
Lietuvos gamybos, eksporto, vidaus vartojimo plėtrai paskatinti ir šalies ekonomikos augimui
užtikrinti, tiesioginėms vidaus ir užsienio investicijoms pritraukti, šalies įmonių produktyvumui, jų
sukuriamai pridėtinei vertei ir tarptautiniam konkurencingumui didinti turi būti parengtos ir
įgyvendintos priemonės, stiprinančios bendruosius šalies pramonės konkurencingumą lemiančius
veiksnius. Tos priemonės turi būti sukoncentruotos tose kryptyse, kuriose Lietuva jau turi mokslinį
ir gamybinį potencialą, ir ten, kuriose jau įžvelgiamas tam tikras mokslinis ir pedagoginis proveržis.
Toks strateginis požiūris garantuotų, kad moksliniams tyrimams ir studijoms skiriamos lėšos duos
didžiausią naudą šalies ekonomikos ir socialinės aplinkos plėtotei. Nacionalinį produktą ir pridėtinę
vertę sukuria gamyba eksportui ir vidaus rinkai, o šiuolaikinei gamybai reikalingi išmanantys
technologijas inžinieriai, ypač viduriniojo rango techniniai darbuotojai ir kvalifikuoti darbininkai.
Juos parengti reikalingi kompetentingi specialistai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu,
išmanantys inžinerines technologijas ir turintys edukacinių gebėjimų. Tokio specialisto rengimui ir
skirta ši studijų programa.
Universitetinių bakalauro studijų technologijų srities, inžinerijos krypties studijų programa
„Bendrosios technologijos“ yra parengta laikantis pagrindinių „Bendrojo technologijos mokslų
(inžinerijos) studijų srities reglamento“, tarptautinio standarto „EUR-ACE Framework Standards
for the Accreditation of Engineering Programmes“, „Pedagogų rengimo reglamento“(2010, 2012),
„Mokytojo profesijos kompetencijų aprašo“(2007) reikalavimų. Programos aprašas sudarytas pagal
SKVC direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. patvirtintą įsakymu Nr. 1-01-157 „Ketinamos vykdyti
studijų programos aprašo rengimo, jos išorinio vertinimo ir akreditavimo metodiką“. Tarptautinės
direktyvos, kuriomis vadovautasi, rengiant programos projektą: „Dublino darbo grupės aprašai“
5
(2004); „Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sistema“ (2005); „Europos kvalifikacijų
sąranga“ (2008); Europos Komisijos generalinio direktorato švietimui ir kultūrai dokumentas
„Bendrieji europiniai principai mokytojų kompetencijoms ir kvalifikacijoms“ (2005); Europos
aukštojo mokslo struktūrų derinimo projekto medžiaga (2000 – 2004); Europos Parlamento ir
Tarybos Rekomendacija „Dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančių mokymosi gebėjimų
(2006/962/EB)“ (2006). Kiti dokumentai, reikšmingi programos atskirų dalių parengimui, paminėti
konkrečiose, su tais dokumentais susijusiose aprašo dalyse.
1. PROGRAMOS TIKSLAS IR NUMATOMI STUDIJŲ REZULTATAI
1.1 Programos tikslas
„Bendrųjų technologijų“ studijų programos tikslas – parengti mechanikos inžinierių,
disponuojantį geromis inžinerijos mokslų pagrindų žiniomis, suprantantį teorinius mechaninės
inžinerijos technologijų pagrindus ir taikymo principus, gebantį projektuoti mašinas, mechanizmus
ir turintį praktinius inžinieriaus technologo įgūdžius, įgalinančius dirbti su mechanikos inžinerija
susijusį darbą projektavimo, gamybos, aptarnavimo srityse, o greta to, išugdyti programos
absolventams pedagogo profesinę kvalifikaciją atitinkančias kompetencijas, įgalinančias dirbti
inžinerinės ir technologinės krypties dalykų dėstytojais ar profesijos mokytojais profesinio rengimo
įstaigose bei bendrojo technologinio ugdymo mokytojais, taip pat dirbti kitą pedagoginį darbą
formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, turinčiose technologinį-inžinerinį profilį.
Formuluojant programos tikslą ir rezultatus laikytasi „Dublino aprašų“, tačiau ne paraidžiui,
o tik laikantis aprašuose pateikiamų idėjų ir principų - kompetencijų formavimo siekti per studento
žinių ir supratimo įgijimo, žinių ir supratimo taikymo, sprendimų priėmimo, mokėjimo mokytis ir
bendravimo gebėjimų ugdymą, kitaip tariant, į kompetencijas žiūrėta kaip į žinių, supratimo,
įgūdžių ir galimybių/pajėgumų dinaminę kombinaciją.
Sėkmingai baigus studijas ir apgynus baigiamuosius darbus absolventų įgyjamos
kompetencijos:
Bendrosios ir profesinės kompetencijos
Bendrakultūrinė:
 Vadovausis humanistinės, demokratinės ir pilietinės visuomenės principais;
 Gebės reaguoti į šiuolaikinio pasaulio pokyčius;
 Gebės atskleisti ir lyginti pagrindines mokslo ir technologijų progreso bei švietimo
tendencijas;
6
 Gerbs pasaulio kultūrų įvairovę ir paveldą;
 Tausos, racionaliai naudos ir puoselės gamtinę ir socialinę aplinką.
Bendroji technologinė:
 Gebės taikyti dalykines žinias sprendžiant kokybinius ir kiekybinius žinomo ir nežinomo
pobūdžio uždavinius, dažnai turint ribotą ar perteklinę, kartais prieštaringą informaciją;
 Mokės atpažinti ir analizuoti naujas problemas bei planuoti jų sprendimo strategijas;
 Turės tvirtą teorinį požiūrį į problemas, kylančias naujų technologijų atsiradimo išdavoje;
 Mokės planuoti, organizuoti ir atlikti techninį eksperimentą, turės pakankamai tam
reikalingų įgūdžių, gebės tinkamai apdoroti ir interpretuoti gautus rezultatus;
 Nusimanys apie naujas ir reikšmingas technologijų mokslų srities plėtros problemas;
 Išsiugdys holistinį požiūrį darant profesinius sprendimus, orientuotus į naudą, saugumą,
kokybę, patikimumą, išvaizdą ir įtaką aplinkai.
Specialioji technologinė:
 Disponuos pagrindinėmis gamtos mokslų žiniomis ir tvirtais teoriniais inžinerijos mokslų
pagrindais;
 Žinos pagrindines šiuolaikines medžiagas, jų savybes ir apdirbimo technologijas,
gamybos technologijas, gebės naudotis standartine gamybos įranga;
 Gebės
naudotis
šiuolaikinėmis
informacinėmis
ir
automatinio
projektavimo
technologijomis, bazine programine įranga projektavimo darbams bei tyrimų rezultatų analizei ir
duomenų apdorojimui;
 Gebės kurti, projektuoti ir pagaminti nesudėtingus gaminius ir/arba jų elementus
pradedant idėjos generavimu ir baigiant realaus gaminio pristatymu;
 Turės pakankamai įgūdžių planuojant ir atliekant praktinius inžinerinius tyrimus ir
eksperimentus, pradedant problemos formulavimu, įrangos parinkimu ir baigiant rezultatų
vertinimu;
 Mokės įvertinti medžiagų ir jų apdirbimo technologijų panaudojimo riziką bei ją
kontroliuoti;
 Gebės organizuoti saugų darbą, rūpinsis aplinkos kokybės gerinimu.
Bendroji pedagoginė:
 Gebės taikyti naujausias edukacines idėjas, šiuolaikines mokinio pažinimo ir vertinimo
strategijas;
 Gebės organizuoti efektyvų ugdymo(si) procesą, kritiškai vertins savo darbo rezultatus
bei kurs jo tobulinimo vizijas;
 Gebės produktyviai komunikuoti su visais ugdymo proceso dalyviais ir partneriais;
7
 Gebės identifikuoti socialinių aplinkosauginių ir technologinių konfliktų priežastis ir
valdyti jų pasekmes tinkamai panaudotomis edukacinėmis bei organizacinėmis priemonėmis.
Specialioji pedagoginė:
 Mokės formuluoti hipotezes, organizuoti bandymus joms patikrinti, apibendrinti gautus
duomenis bei daryti išvadas;
 Žinos naujausias edukacines technologijas, supras jų reikšmę technologinių dalykų
mokymo procese, gebės taikyti pažangiausias technines edukacines priemones konkrečių dalykų
dėstyme;
 Formuosis supratimą apie technologijų raidos poveikį supančiai aplinkai ir visuomenės
gyvenimui, jų taikymą sprendžiant kasdieninio gyvenimo problemas darnios plėtros kontekste;
 Gebės modeliuoti ugdymo procesą ir adaptuoti bendrąsias technologijų programas,
atsižvelgiant į individualius ir specialius poreikius;
 Bus pasirengęs savarankiškai tęsti technologijų ir gretutinių mokslų sričių studijas.
Perkeliamosios kompetencijos
 Tiriamoji – suvoks mokslinių tyrimų metodologiją, gebės parengti tyrimų planą bei atlikti
tyrimą; gebės parengti tyrimo ataskaitą, interpretuoti ir diskutuoti gautus rezultatus;
 Informacinė – žinos informacijos paieškos strategijas ir gebės valdyti informaciją,
panaudodamas pagrindines IKT galimybes;
 Praktinė – gebės tobulinti savo veiklą, reflektuodamas ir interpretuodamas gautus
rezultatus, naudodamas informacines technologijas tvarkys veiklos dokumentaciją, gebės atpažinti
pokyčių poreikį, efektyviai planuos savo laiką;
 Komunikacinė – gebės konceptualiai, vaizdžiai ir aiškiai reikšti mintis, interpretuoti
faktus rašytine ir žodine formomis;
 Socialinė – toleruos ir gebės akceptuoti arba polemizuoti, atsižvelgdamas į kito asmens
nuomonę, bus atviras socialinės patirties įvairovei, mokės bendrauti ir bendradarbiauti su asmeniu,
grupe ir komandoje, užims aktyvią pilietinę poziciją.
Ši programa atitinka Lietuvos edukologijos universiteto studijų organizavimo principus ir
tikslus, LEU Statute minimus tikslus: „3.1. Rengti aukštos kvalifikacijos universitetinio
išsilavinimo specialistus Lietuvos Respublikos mokymo ir auklėjimo įstaigoms bei kitoms
institucijoms“, „3.4. Sudaryti sąlygas studijuojantiems įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą
kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą,
kvalifikaciją ir mokslo laipsnį“, „3.7. Ugdyti mokslui, švietimui ir kultūrai imlią visuomenę,
sugebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų ir švietimo bei
kultūros paslaugų srityje“.
8
1.2 Programos rezultatai
Apibendrinant aukščiau išdėstytus (poskyryje 1.1) programos tikslus ir numatomas
kompetencijas, studijų programos veiklos rezultatai formuluojami kaip absolventų įgytos teorinės ir
praktinės kompetencijos. Studijų programą sėkmingai baigusiųjų kompetencijas galima suskirstyti į
šias pagrindines grupes: bendrakultūrines (atitinka bendrąsias ir perkeliamąsias aukštojo
universitetinio išsilavinimo išugdomas kompetencijas, aprašytas „Europos aukštojo mokslo kokybės
užtikrinimo nuostatose ir gairėse“ (2005)), inžinieriaus technologo (atitinka visus pagrindinius
nacionaliniame „Bendrajame technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamente“ ir
ENAEE „EUR-ACE Framework Standards for the Accreditation of Engineering Programmes“
suformuluotus reikalavimus), pedagogo kompetencijas (atitinka „Pedagogų rengimo reglamente“
(2012)
ir
„Mokytojo
profesijos
kompetencijos
apraše“
(2008)
apibrėžtas
pagrindines
kompetencijas), taip pat į kompetencijas, įgyjamas pasirinkus programoje vieną iš alternatyvių
dalykų blokų. Tuo remiantis, trumpai studijų rezultatus galima išdėstyti taip:
Absolventai išsiugdys bendrakultūrines kompetencijas – įgis žinių, suvokimo ir gebėjimų,
įgūdžių, vertybinių nuostatų ir kitų asmeninių savybių, sąlygojančių ne tik sėkmingą profesinę
veiklą,
bet
ir
žmogaus
veiklą
konkrečioje
kultūrinėje
aplinkoje,
taps
kūrybingomis,
išsilavinusiomis, oriomis, etiškai atsakingomis, pilietiškomis, savarankiškomis ir versliomis
asmenybėmis, puoselės civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaikys, plėtos ir kurs savo šalies ir
tarptautines bendruomenines kultūros tradicijas.
Įgis pagrindines bendrąsias profesines technologo inžinieriaus kompetencijas ir
specialiąsias (mechanikos inžinerijos) kompetencijas – turės pagrindines gamtos mokslų,
informacinių technologijų, medžiagų technologijų, mechanikos, elektrotechnikos, mechatronikos,
gamybos technologijų ir kt. naujausias žinias ir supratimą, išsiugdys gebėjimus projektuoti,
konstruoti, parinkti ir dirbti technologine įranga, identifikuoti ir spręsti inžinerines problemas, turės
technologinio-gamybinio ir mokslinio-inžinerinio tiriamojo darbo žinių ir įgūdžių.
Absolventų edukaciniai gebėjimai atitiks bendrąsias pedagogo ir specialiąsias profesijos
mokytojo, inžinerinių dalykų dėstytojo, technologijų mokytojo profesines kompetencijas – žinias ir
suvokimą, gebėjimus, įgūdžius, vertybines nuostatas, požiūrius, kitas asmenines savybes,
reikalingas profesinei inžinerijos krypties dalykų pedagogo veiklai; technologijų srities dalykų
didaktikos žinias, jų mokymosi turinio perteikimo įgūdžius; žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas,
požiūrius ir kitas savybes, sąlygojančias sėkmingą edukacinę veiklą konkrečiame formaliojo ar
neformaliojo technologinio-inžinerinio ugdymo turinio koncentre/srityje.
Turės specifinių taikomojo pobūdžio technologinių žinių ir gebėjimų (automobilio
9
eksploatavimo technologijų, taikomosios dailės technologijų ar aplinkotyros technologijų), kurie ne
tik praplės profesines inžinieriaus technologo kompetencijas, bet ir pedagogo kompetencijas bei
suteiks parengtam specialistui papildomo adaptyvumo darbo rinkoje.
Nepaisant to, kad „Dublino aprašuose“ kompetencijos grupuojamos kiek kitaip – į
dalykines ir bendrąsias (instrumentines, asmenines, sistemines), šioje studijų programoje
susiduriama su problema kaip suderinti dviejų skirtingų sričių – technologinės srities (inžinieriaus)
ir socialinės srities (pedagogo) kompetencijas, be to, dar ir kompetencijas, įgyjamas pagal
alternatyviai studijų programoje pasirinktą dalykų bloką. Todėl buvo priimtas aukščiau pateiktas
kompetencijų skirstymas, nepažeidžiant pagrindinių „Dublino aprašų“ idėjų ir rekomendacijų.
Įgytų kompetencijų pritaikymas labai platus – absolventai galės dirbti profesijos ar dalykų
mokytojais profesinėse mokyklose, technologijų mokytojais bendrojo lavinimo mokyklose, amatų ir
žemės ūkio mokyklose, profesinio rengimo ir kvalifikacijos kėlimo centruose. Neformaliojo
ugdymo įstaigose – techninių būrelių vadovais, techninių sporto šakų inžinieriais, mechanikais ar
treneriais. Absolventai taip pat galės dirbti inžinieriais su mechanikos inžinerija susijusį darbą
projektavimo, gamybos, aptarnavimo įmonėse ar valstybinėse įstaigose, Baigę „Automobilio
eksploatavimo technologijų“ specializaciją galės dirbti vairuotojų rengimo įmonėse, autotransporto
techninių apžiūrų centrų darbuotojais, autoremonto įmonėse ar kurti savo verslą. Pasirinkę
„Taikomosios dailės technologijų“ specializaciją praplės savo įsidarbinimo galimybes dailiųjų
amatų mokyklose, reklamos gamybos ir apipavidalinimo versle, bendrojo ugdymo ar profesinėse
mokyklose galės dėstyti ne tik techninius, bet ir dailės dalyko programą praplečiančius modulius.
„Aplinkosaugos technologijų“ specializacijos absolventai be techninių-inžinerinių dalykų, galės
identifikuoti, suvokti ir diagnozuoti su ekologija ir žmogaus bei profesine sauga susijusias
problemas ir dėstyti atitinkamus dalykus, dirbti gamtosaugos srityje. Ypač reikšmingi tokio
išsilavinimo specialistai šiomis dienomis, kai ryškios aplinkos transformacijos reikalauja veikti
remiantis tausojančios plėtros principais, t.y. su gamtosaugos ideologija derinti kiekvieną
technologinį ir techninį žmogaus žingsnį bei asmeninius poelgius – nuo asmens, šeimos,
bendruomenės iki valstybės ir tarptautinės bendrijos.
10
1.3 Programos tikslų, studijų rezultatų ir juos įgyvendinančių studijų dalykų (modulių) sąsajos
1 lentelė. Studijų programos tikslų, rezultatų ir studijų dalykų sąsajos
Studijų programos tikslas
Studijų programos rezultatai
Bendrųjų
technologijų“
studijų
programos tikslas – parengti mechanikos
inžinierių, disponuojantį visomis inžinerijos
mokslų pagrindų žiniomis, suprantantį
teorinius
mechaninės
inžinerijos
technologijų pagrindus ir taikymo principus,
gebantį projektuoti mašinas, mechanizmus ir
turintį praktinius inžinieriaus technologo
įgūdžius, įgalinančius dirbti su mechanikos
inžinerija susijusį darbą projektavimo,
gamybos, aptarnavimo srityse, o greta to,
išugdyti programos absolventams pedagogo
profesinę
kvalifikaciją
atitinkančias
kompetencijas,
įgalinančias
dirbti
inžinerinės ir technologinės krypties dalykų
dėstytojais
ar
profesijos
mokytojais
profesinio
rengimo
įstaigose
bei
technologijų mokytojais bendrojo lavinimo
mokyklose, taip pat dirbti kitą pedagoginį
darbą formaliojo ir neformaliojo ugdymo
įstaigose, turinčiose technologinį-inžinerinį
profilį.
1. Absolventai išsiugdys bendrakultūrines
kompetencijas – įgis žinių, suvokimo ir gebėjimų,
įgūdžių, vertybinių nuostatų ir kitų asmeninių
savybių, sąlygojančių ne tik sėkmingą profesinę
veiklą, bet ir žmogaus veiklą konkrečioje kultūroje,
taps kūrybingomis, išsilavinusiomis, oriomis, etiškai
atsakingomis, pilietiškomis, savarankiškomis ir
versliomis asmenybėmis, puoselės civilizacinę
Lietuvos tapatybę, palaikys, plėtos ir kurs savo šalies
ir tarptautines bendruomenines kultūros tradicijas.
2. Įgis pagrindines bendrąsias profesines technologo
inžinieriaus
kompetencijas
ir
specialiąsias
(mechanikos inžinerijos) kompetencijas – turės
pagrindines
gamtos
mokslų,
informacinių
technologijų, medžiagų technologijų, mechanikos,
elektrotechnikos,
mechatronikos,
gamybos
technologijų ir kt. naujausias žinias ir supratimą,
išsiugdys gebėjimus projektuoti, konstruoti, parinkti
ir dirbti technologine įranga, identifikuoti ir spręsti
inžinerines
problemas,
turės
technologiniogamybinio ir mokslinio-inžinerinio tiriamojo darbo
žinių ir įgūdžių.
Studijų dalykai
Filosofija
Ugdymo filosofija
Sveikatos ugdymas (Sveika gyvensena)
Profesinės kalbos kultūra
Specialybės užsienio kalba
Pedagogika
Raidos ir edukacinė psichologija
Bendroji ir socialinė psichologija
Ugdymo sistemos
Aplinkos ir žmonių sauga
Alternatyvioji energetika
Ekologinė teisė
Tvarioji plėtra
Techninė estetika
Meninių medienos gaminių dizainas ir
technologijos
Klasikinės tekstilės technologijos
Matematika I
Matematika II
Taikomoji matematika
Bendroji fizika I
Bendroji fizika II
Chemija
Inžinerinė grafika I
Inžinerinė grafika II
Medžiagų mokslas
Medžiagų mechanika
Gaminių technologijos ir praktika
Teorinė mechanika
3. Absolventų edukaciniai gebėjimai atitiks
bendrąsias pedagogo ir specialiąsias technologijų
mokytojo, profesijos mokytojo, inžinerinių dalykų
dėstytojo profesines kompetencijas – žinias ir
suvokimą, gebėjimus, įgūdžius, vertybines nuostatas,
požiūrius, kitas asmenines savybes, reikalingas
pedagogo veiklai; technologijų srities dalykų
didaktikos žinias, jų mokymosi turinio perteikimo
įgūdžius; žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas,
požiūrius ir kitas savybes, sąlygojančias sėkmingą
edukacinę veiklą konkrečiame formaliojo ar
neformaliojo technologinio-inžinerinio ugdymo
turinio koncentre/srityje.
Taikomoji elektrotechnika
Mechanizmų ir mašinų teorija
Kompiuterinis projektavimas
Mašinų elementai ir kursinis projektas
Elektronikos pagrindai
Pjovimo procesai ir įrankiai; kursinis projektas
Įrenginių surinkimo technologijos
Techninių sistemų bei procesų automatizavimas
Mechatronika
Aplinkos ir žmonių sauga
Gamybos technologijos ir praktika
Profesinės veiklos praktika
Baigiamojo darbo rengimas
Baigiamojo darbo rengimas ir gynimas
Standartizacija ir gamybos kokybė
Pedagogika
Raidos ir edukacinė psichologija
Bendroji ir socialinė psichologija
Ugdymo sistemos
Technologijų didaktika I
Technologijų didaktika II
Stebėtojo pedagoginė praktika
Pedagogo asistento praktika
Pedagoginė praktika globojant mentoriui
Savarankiška pedagoginė praktika
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas
4. Turės specifinių taikomojo pobūdžio technologinių Alternatyviai pasirenkamų dalykų blokai:
žinių ir gebėjimų pagal alternatyviai studijų
programoje pasirenkamą dalykų bloką (automobilio 1. „Automobilių eksploatavimo technologijos“
eksploatavimo technologijų, taikomosios dailės
technologijų ar aplinkotyros technologijų), kurie ne Automobilių eksploatacinės medžiagos
12
tik praplės profesines inžinieriaus technologo
kompetencijas, bet ir pedagogo kompetencijas bei
suteiks
parengtam
specialistui
papildomo
adaptyvumo darbo rinkoje.
Vidaus degimo varikliai
Automobiliai
Automobilių elektros ir elektroniniai įrenginiai
Automobilių sauga
Automobilių eksploatacija
2. „Aplinkosaugos technologijos“
Aplinkos kokybės kontrolės metodai.
Mikroklimatas
Aplinkos technologiniai ištekliai
Emisijų valdymo technologijos
Alternatyvioji energetika
Ekologinė teisė
Tvarioji plėtra
3. „Taikomosios dailės technologijos“
Techninė estetika
Meninių medienos gaminių dizainas ir
technologijos
Klasikinės tekstilės technologijos
Taikomosios metalo apdirbimo technologijos
Juvelyrikos medžiagos ir įranga
Juvelyrikos technologijos
13
1.4 Tarptautiniai teisės aktai, nustatantys reikalavimus įgyjamai (profesinei) kvalifikacijai
1) The European Network for Accreditation of Engineering Education (ENAEE):
„EUR-ACE Framework Standards for the Accreditation of Engineering Programmes“
http://www.enaee.eu/the-eur-ace-system/eur-ace-framework-standards/
2) Europos komisija. Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų struktūros paaiškinimas
(Europos kvalifikacijų sąranga) http://ec.europa.eu/dgs/education_culture
3)
Bolonijos
deklaracija
dėl
Europos
aukštojo
mokslo
erdvės:
paaiškinimas.
http://www.skvc.lt/old/wwwskvc/Bolonijos.htm
4) Bologna seminar on “Learning Outcomes Based Higher Education – The Scottish
Experience” Edinburg, UK, 21-22 February 2008 Conclusions and Recommendations
http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/BolognaSeminars/documents/
Edinburgh/Edinburgh_Feb8_Final_Conclusions_and_Recommendations.pdf
Kiti ES dokumentai, kurie buvo naudoti rengiant studijų programos projektą:
Dublino darbo grupės aprašai, 2004; Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sistema,
2005; Europos kvalifikacijų sąranga (2008); Europos Komisijos generalinio direktorato švietimui ir
kultūrai dokumentas „Bendrieji europiniai principai mokytojų kompetencijoms ir kvalifikacijoms“
2005; Europos aukštojo mokslo struktūrų derinimo projekto medžiaga, 2000 – 2004; Europos
Parlamento ir Tarybos Rekomendacija „Dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančių mokymosi
gebėjimų (2006/962/EB)“, 2006.
Be to, rengiant programos projektą buvo naudotasi ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei
pasaulio universitetuose vykdomų panašių programų patirtimi (žemiau – keletas nuorodų į
panašias programas):
Danijos technikos universiteto mechaninės inžinerijos programa:
http://www.fam.mek.dtu.dk/English/Education/DTU%20kurser.aspx
Pitsburgo universiteto mechaninės inžinerijos programa:
http://www.engrng.pitt.edu/mems/undergraduate/resources/curriculum/me_integrated-schedule.pdf
Newcastle University:
http://www.ncl.ac.uk/undergraduate/course/HH31
The University of Sheffield:
http://www.shef.ac.uk/prospectus/courseDetails.do?id=3779972010
Bridgeport University:
https://www.bridgeport.edu/pages/5419.asp
https://www.bridgeport.edu/pages/5411.asp
Miuncheno technikos universitetas:
https://portal.mytum.de/studium/studiengaenge_en/maschinenwesen_bachelor
2. STUDIJŲ PROGRAMOS POREIKIS
Vienos ar kitos srities specialistų poreikį konkrečioje šalyje apsprendžia labai daug faktorių–
ūkio sankloda ir esama padėtis, geopolitinė situacija, atskirų ūkio šakų išsivystymo lygis, eksporto
galimybės, verslo tradicijos, visuomenės išsilavinimo lygis, žemės turtai, gyventojų socialinė
sankloda ir t.t. . Lietuva jau daugiau kaip 20 metų gyvena nepriklausomybės sąlygomis, tačiau tik
vos prieš keletą metų susirūpinta, kad drastiškai mažėja specialistų, kuriančių nacionalinį produktą
ir pridėtinę vertę, rengimas. Vietoj jų iš aukštųjų mokyklų išleidžiama neproporcingai daug
absolventų, gebėsiančių būti tik vartotojais ar aptarnauti vartotojus. Normalia padėtimi šalyje yra
laikoma tokia, kai šiek tiek didesnė pusė (52-55proc.) darbingų gyventojų yra užimti srityse,
kuriančiose nacionalinį produktą (pramonės gamyba, žemės ūkis, transportas, energetika ir kt.), o
likusioji dalis jį vartojantys, ar vartojantys ir perskirstantys (administratoriai, vadybininkai,
sociologai, humanitarai, pramogų verslo atstovai ir pan.). Deja, technologijų ir fizinių mokslų
studijų programų, kurios ir sąlygoja pirmųjų specialistų rengimą, populiarumas ir prestižas
Lietuvoje vis dar žemas be aiškių gerėjimo tendencijų http://www.lamabpo.lt/turinys/bendrojopriemimo-rezultatai/2011-populiariausios-studijos. Tačiau, jei pasiremti laisvų darbo vietų skaičiais,
matome, kad kaip tik pramonėje, transporte ir statyboje darbuotojų trūksta santykinai daugiausiai
http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=10055&PHPSESSID=4fc15fafb5dea3f97f46b5d8e72e066b.
Neanalizuojant kitų priežasčių akivaizdu, kad daug žalos derinant specialistų poreikį valstybės
mastu ir individualius, ribotai suvoktus ketinančio studijuoti asmens interesus, padarė aukštojo
mokslo reformos nuostatos, iš esmės palikusios specialistų planavimo klausimą savieigai. Taip
atsirado vis gilėjanti disproporcija tarp objektyvių valstybės ūkio poreikių ir spacialistų pasiūlos.
Mūsų nuomone, šią studijų programą baigę specialistai galėtų padėti nutiesti motyvacinį tiltą tarp
abituriento ir techninio pobūdžio studijų. Programos rengėjai mano, kad teikiamos studijų
programos absolventas (mechaninės inžinerijos, pedagogikos bakalauras su pedagogo kvalifikacija),
dirbdamas pedagogo darbą ir dėstydamas technologinio-inžinerinio pobūdžio dalykus, ar dirbdamas
kitą panašų darbą pagal savo kompetencijas, prisidės prie technologijų ir tiksliųjų mokslų
populiarinimo jaunimo tarpe, prie pramonės ir gamybos specialistų rengimo stiprinimo ir plėtojimo,
t.y. tų specialistų, kurie kurs realų nacionalinį produktą eksportui ir vidaus rinkai.
Technologijų mokytojų, dirbančių pagal bendrąsias technologijų programas poreikis galėtų
būti apie 30-35 mokytojai per metus, o jei remtis „Mokytojų poreikio prognoze iki 2015 m.“
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose, buvo planuotas net iki
70 mokytojų: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ppp_2015_ataskaita.pdf
Profesijos mokytojų profesinio mokymo įstaigoms, vykdančioms tas profesinio mokymo
programas, kuriose mokoma mechanikos inžinerijos ar kitų, pagal specializacijas, dalykų) 50-70
15
profesijos mokytojų; (http://www.vdu.lt/propeto/files/lauzackas-lt_patirtis.ppt) kolegijų dėstytojų
(inžinerinių technologijų krypties) poreikis apie 10 dėstytojų per metus. Neformaliojo vaikų ir/ar
suaugusiųjų švietimo įstaigoms, kaip pvz., Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos
centrui, kitiems techninės kūrybos centrams, techninių sporto šakų asociacijoms, amatų centrams ir
kt. tikslios specialistų poreikio analizės nėra daryta, tačiau techninio-pedagoginio personalo tokio
pobūdžio įstaigose Lietuvoje yra apie 150-180 darbuotojų, pagal natūralią kaitą (7 proc.) gali būti
iki 10-12 darbuotojų poreikis per metus).
Vairuotojų mokyklose poreikis taip pat oficialiai neskaičiuotas (oficialių duomenų
neskelbta), tačiau vairuotojų mokyklų asociacija jungia apie 100 narių, iš viso registruotų ir
veikiančių vairavimo mokyklų yra daugiau nei 300 (http://www.lvma.lt/Articles/View/146.html),
kvalifikuoto ir kompetentingo pedagoginio personalo šiose mokyklose nuolat trūksta.
Be to, steigiamos naujos tęstinio ugdymo ir perkvalifikavimo įstaigos (neįgaliųjų ugdymo ir
užimtumo centrai - dienos centrai ir kt.), daugiafunkciniai centrai, perkvalifikavimo ir mokymo
centrai prie darbo biržų, regioniniai amatų centrai, amatų mokymo centrai ir kt., kuriuose bus
ženklus kvalifikuotų technologinės srities specialistų su pedagogo kvalifikacija poreikis.
LEU Fizikos ir technologijos fakultete šiuo metu vykdomos/vykdytos programos
„Technologija“ ir „Technologija ir dailė“ parengia vidutiniškai 30-40 absolventų per metus. Šias
programas sujungus į vieną „Bendrosios technologijos“ programą, studijuojančiųjų skaičius gali
sumažėti, todėl technologų-inžinierių su pedagogo gebėjimais ir kvalifikacija aukščiau išdėstytas
poreikis nebus patenkintas, tačiau atsiradus stojančiųjų susidomėjimui, Studijų programą
studijuojančiųjų asmenų skaičius turės perspektyvas augti, o programa tobulėti, transformuotis
pagal laikmečio poreikius, nes turimos mokomosios infrastruktūros ir mokslinio potencialo tam
pakaktų.
3. STUDIJŲ PROGRAMOS SANDARA
Studijų programos apimtis - 240 ECTS. Iš jų (laikantis „Laipsnį suteikiančių pirmosios
pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo“, ŠMM ministro įsak. Nr. V501 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369937&p_query=&p_tr2=)
165 ECTS sudaro pagrindinės studijų krypties dalykai. Pastaruosius sudaro:

pagal nacionalinį „Bendrąjį technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamentą“
privalomi studijų dalykai (bendrieji teoriniai inžinerijos pagrindai – 36 ECTS, iš jų
matematikos dalykai 21 ECTS, fizikos 12 ECTS, chemijos 3 ECTS; kiti technologijos
mokslų - susiję su mechanika, elektrotechnika, elektronika, medžiagotyra, informacinėmis
16
technologijomis, inžinerine grafika, aplinkos ir žmonių sauga - dalykai sudaro 34 ECTS;
dalykai, sudarantys mechaninės inžinerijos privalomąjį branduolį – susiję su mašinų ir
mechanizmų teorija, mašinų elementais, kompiuterizuoto projektavimo ir gamybos
sistemomis, pjovimo procesais ir įrankiais, šiuolaikinėmis gamybos technologijomis,
automatiniu valdymu, techninių sistemų ir procesų automatizavimu ir valdymu, kokybės
valdymu – sudaro ne mažiau 40 ECTS);

alternatyviai pasirenkami technologijų srities dalykai (alternatyvūs dalykų blokai) 22 ECTS;

praktika 20 ECTS;

bakalauro baigiamasis darbas 13 ECTS.
Bendrieji universitetinių studijų dalykai sudaro 15 ECTS. Likusius 60 ECTS (remiantis minėto
„Aprašo“ antros dalies punktu 13.3, ŠMM ministro įsak. Nr. V-501) sudaro dalykai, reglamentuoti
„Pedagogo rengimo reglamente“. Pastarasis dokumentas reglamentuoja (pirma dalis, punktas 2):
„Pedagoginės studijos – universitetinių arba koleginių studijų programos dalis (arba modulis) arba
laipsnio
nesuteikianti
studijų
programa,
skirta
pedagogo
kvalifikacijai
priskiriamoms
kvalifikacijoms įgyti“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=364217). Pagal to
paties dokumento ketvirtos dalies punktą 13.1 teikiamoje programoje numatyta technologijų
didaktikos, pedagogikos, psichologijos dalykams ir pedagoginių studijų baigiamajam darbui 30
ECTS ir 30 ECTS pedagogo praktikai.
Studijų programos dalykai (nuolatinėse studijose) išdėstyti 8-iuose semestruose. Semestre
studijuojama ne daugiau 7 dalykų, ne daugiau 800 val. per semestrą. Dalykams skirtas laikas
išskirstytas į auditorines, savarankiško darbo ir konsultacijų valandas. Auditorinio darbo laiko
santykis su visu kiekvienam dalykui skirtu laiku 42-50% (išskyrus praktikas ir baigiamuosius
darbus).
Ištęstinėse studijose dalykai išdėstyti 11-koje semestrų. Semestre studijuojama ne daugiau 5
dalykų, ne daugiau 600val. per semestrą. Dalykams skirtas laikas išskirstytas į auditorines,
savarankiško darbo ir konsultacijų valandas. Auditorinio darbo laiko santykis su visu kiekvienam
dalykui skirtu laiku (išskyrus praktikas ir baigiamuosius darbus) 20-30%.
17
3.1 Studijų planas
Pagrindinių studijų programa: Bendrosios technologijos
Studijų sritis: Technologija
Studijų kryptis: Mechanikos inžinerija
Ko
nsu
lta
cij
os
Studijų apimtis per semestrą
I
Dalyko pavadinimas
II
P* PU* S*
P
PU
III
S
P
PU
IV
S
P
PU
V
S
P
PU
VI
S
P
PU
VII
S
P
PU
VIII
S
P
PU
S
Iš viso
Pedagoginis vardas ir
(ar) mokslo laipsnis bei
dalyko dėstytojas
val. val. val. kred. val. val. val. kred. val. val. val. kred. val. val. val. kred. val. val. val. kred. val. val. val. kred. val. val. val. kred. val. val. val. kred. val val. kred.
I. Bendrieji universitetinių studijų dalykai
Ugdymo filosofija
16
Specialybės užsienio
kalba (anglų)
16
40
3
32
46
3
26
50
3
Filosofija
13
13
51
3
Profesinės kalbos
kultūra
Iš viso šios dalies
dalykams
16
48
86
6
Sveikatos ugdymas
16
16
44
3
26
50
3
13
13
51
3
8
80
3
prof. habil.dr. Juozas
Žilionis
6
160
6
lekt. Jurgita Sriubaitė
3
80
3
Lekt.dr.Laisvūnas
Šopauskas
Asist.Vitalija
Karaciejūtė
33
44
3
3
80
3
33
44
3
20 400
15
4
80
3
Doc.dr. Stasė Ustilaitė
4
80
3
3
107
4
13 133
5
Doc. dr. Jūratė
Laurinavičiūtė
doc. dr.
AldonaVaičiulienė
doc. dr. Angelė
Kaušylienė
Doc.dr.Algimantas
Rotmanas,
lekt. Darius
Kanapinskas
Asist. Andrius Guoba
Doc.dr. Angelė
Kaušylienė,
doc.dr.Algimantas
Rotmanas, lekt. Darius
Kanapinskas
II. Pedagoginių studijų dalykai
Bendroji ir socialinė
psichologija
13
13
50
3
Raidos ir edukacinė
psichologija
32
32
40
4
Pedagogika
26
26
68
5
Technologijų
didaktika I, II
22
22
59
4
Ugdymo sistemos
32
32
39
4
8
214
8
48
16
40
4
3
107
4
Pedagoginių studijų
baigiamasis darbas
Iš viso šios dalies
dalykams
16
16
44
3
13
13
50
3
32
32
40
4
26
26
68
5
22
22
59
4
80
48
79
8
10
62
3
8
80
3
10
62
3
43 801
30
18
III. Studijų pagrindų dalis
Matematika I, II
64
64
49
7
52
52
73
7
20 374
Inžinerinė grafika I,II 32
48
42
5
13
52
50
5
29 266
Bendroji fizika I,II
48
48
54
6
39
52
61
6
18 320
Chemija
32
16
24
3
8
80
14 Doc.dr. Juozas
Banionis
doc.dr. Arvydas
Iržikevičius,
10 doc.dr.Jonas
Tiškevičius,
asist. Arūnas Struckas
12 doc.dr. Raimundas
Žaltauskas
Asist.dr. Živilė
3
Stankevičiūtė
Lekt.dr.Loreta
7
Rastenienė
prof. habil.dr.Piotras
Vasiljevas,
4
doc.dr. Raimundas
Žaltauskas
Taikomoji
matematika
32
48 100
7
6
186
Teorinė mechanika
32
32
37
4
6
107
Gaminių
technologijos ir
praktika
16
64 129
8
4
213
8
Medžiagų mokslas
32
32
4
4
107
4
39
Mechanizmų ir
mašinų teorija
26
39
38
4
4
107
4
Medžiagų mechanika
26
39
37
4
5
107
4
26
26
23
3
5
80
3
Aplinkos ir žmonių
sauga
Kompiuterinis
projektavimas
Taikomoji
elektrotechnika
Elektronikos
pagrindai
Mašinų elementai ir
kursinis projektas
Standartizacija ir
gaminių kokybė
Pjovimo procesas ir
įrankiai; kursinis
projektas
Įrenginių surinkimo
technologijos
Mechatronika
11
44
64
5
14 133
5
22
33
71
5
7
133
5
32
32
40
4
2
106
4
32
48
60
6
20 160
6
Lekt. Darius
Kanapinskas
doc.dr. Kazys
Sadauskas
prof. habil.dr Piotras
Vasiljevas,
doc.dr. Arvydas Jonas
Iržikevičius
Doc.dr. Kazys
Sadauskas, asist.
Arūnas Struckas
doc.dr. Kazys
Sadauskas
Doc.dr. Arvydas Jonas
Iržikevičius
Doc.dr. Regimantas
Bareikis
Doc.dr. Sergejus
Borodinas
Doc.dr. Regimantas
Bareikis
doc.dr. Jonas
Tiškevičius
22
11
43
3
4
80
3
33
22 100
6
5
160
6
Doc.dr. Gintas Viselga
22
11
39
3
8
80
3
doc.dr.Gintas Viselga
22
11
39
3
8
80
3
prof. Habil..dr.Piotras
19
Vasiljevas
Techninių sistemų ir
procesų
automatizavimas
33
Baigiamojo darbo
rengimas ir gynimas
Iš viso šios dalies
dalykams
70
176 176 169 21 104 156 184 18
112 176 305 23
78 104 98
11
33
77 135 10
64
80 100 10
99
3
55 291 18
33
35
4
6
107
216 10 60 346
33
33 251 14
4
doc.dr.Gintas Viselga
prof. habil.dr Piotras
Vasiljevas, doc.dr.
Regimantas Bareikis,
doc.dr. Arvydas Jonas
Iržikevičius,
doc.dr.Jonas
Tiškevičius,
doc.dr. Kazys
13
Sadauskas
doc.dr.Sergejus
Borodinas,
doc.dr.Gintas Viselga,
doc.dr.Algimantas
Rotmanas,
lekt. Darius
Kanapinskas
24
3332 125
3
IV. Alternatyviai pasirenkami dalykai
Automobilių
eksploatacinės
medžiagos1
Alternatyvioji
energetika2
Techninė estetika3
Vidaus degimo
varikliai1
Aplinkos kokybės
kontrolės metodai.
Mikroklimatas2
Meninių medienos
gaminių dizainas ir
technologijos3
Automobiliai1
Aplinkos
technologiniai
ištekliai2
Klasikinės liaudies
tekstilės
technologijos3
Automobilių sauga1
Emisijų valdymo
technologijos2
Juvelyrikos
medžiagos ir įranga3
32
16
28
3
4
39
26
63
5
5
22
22
58
4
5
16
32
28
3
4
80
133
107
80
3
Doc.dr.Jonas
Tiškevičius,
doc.dr. Kazys
Sadauskas,
doc.dr. Raimundas
Žaltauskas
5
Doc.dr.Jonas
Tiškevičius,
doc.dr. Kazys
Sadauskas
lekt. Darius
Kanapinskas
4
Doc.dr.Jonas
Tiškevičius,
doc.dr. Kazys
Sadauskas
sist..Vita Babičienė
3
Lekt. Darius
Kanapinskas,
doc.dr. Kazys
Sadauskas
doc.dr.Algimantas
20
Rotmanas
Automobilių elektros
ir elektroniniai
įrenginiai1
Ekologinė teisė2
Taikomosios metalo
apdirbimo
technologijos3
22
22
34
3
1)Automobilių
eksploatacija1
2)Tvarioji plėtra2
3)Juvelyrikos
technologijos3
32
16
28
3
39
26
63
5
54
54
96
8
16
32
28
3
22
22
34
107
4
Doc.dr.Jonas
Tiškevičius,
dr. Levonas
Masudžianas,
doc.dr.Algimantas
Rotmanas
25 587
22
24 160
6
15 160
6
14 240
9
10 240
9
14 240
9
2
33
Iš viso šios dalies
dalykams
3
Doc.dr.Sergejus
Borodinas,
doc.dr. Kazys
Sadauskas
doc.dr.Algimantas
Rotmanas
33
36
4
3
5
80
V. Praktikos dalykai
Stebimoji pedagoginė
praktika
2
134
6
Pedagogo asistento
praktika
2
143
6
Pedagoginė praktika
(su mentoriaus
priežiūra)
Gamybos
technologijos ir
praktika
Savarankiška
pedagoginė praktika
2
224
9
16
64 150
9
2
224
9
Profesinės veiklos
praktika
Iš viso šios dalies
dalykams
2
134
6
2
143
6
2
224
9
16
64 150
9
2
224
9
Iš viso programoje 208 240 299 30 117 197 418 30 176 224 373 30 156 171 423 30 109 188 558 34 176 224 357 30 121 77 325 21
33
2
224
9
14 240
9
2
224
9
91 1280
48
45 537 26
42
6400
2
240
doc.dr.Algimantas
Rotmanas, lekt. Darius
Kanapinskas
doc.dr.Algimantas
Rotmanas, lekt. Darius
Kanapinskas
doc.dr. Algimantas
Rotmanas,lekt. Darius
Kanapinskas
doc.dr.Algimantas
Rotmanas, doc.dr.
Regimantas Bareikis
doc.dr.Algimantas
Rotmanas, lekt. Darius
Kanapinskas
P – paskaitos
PU – praktiniai užsiėmimai, seminarai
S – savarankiškas studentų darbas
1
automobilių eksploatavimo technologijų dalykai
2
aplinkosaugos technologijų dalykai
3
taikomosios dailės technologijų dalykai
21
4. PERSONALAS
4.1 Numatomų dėstytojų sąrašas
Studijų programą vykdys išimtinai aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai: 2 profesoriai,
habilituoti daktarai, 16 docentų, daktarų, 2 lektoriai ir 4 asistentai. Tai ženkliai viršija formaliuosius
reikalavimus bakalauro studijų programos personalui (2010 m. balandžio 9 d. ŠMM ministro
įsakymas Nr.V-50). Visi dėstytojai yra nuolatiniai darbuotojai, kurių pagrindinės užimamos pareigos
yra LEU, ir tik vienas profesorius ir vienas docentas bus pakviesti iš VGTU. Pagrindinių studijų
krypties dalykų paskaitas skaitys ir baigiamiesiems darbams vadovaus tiktai profesoriaus ar docento
pedagoginį vardą turintys dėstytojai. Visas dėstytojų personalas atitinka jam keliamus reikalavimus.
Iš programos dėstytojų pirmiausiai yra reikalaujama aukštos kvalifikacijos ir aktyvaus mokslinio
darbo dėstomo dalyko srityje. Be abejo, dėstytojų moksliniam ir pedagoginiam darbui yra taikomi ir
standartiniai reikalavimai, apibrėžti Vyriausybės norminiuose aktuose, LEU senato patvirtintuose
kvalifikaciniuose reikalavimuose.
2 lentelė. Numatomų dėstytojų sąrašas
Vardas,
pavardė
1
Kvalifikacinis
ar mokslo
laipsnis,
pareigos
2
Vita Babičienė
Asist..
Juozas Banionis
dr., doc.
Regimantas
Bareikis
dr., doc.
Sergejus
Borodinas
dr., doc.
Numatomas
dėstyti
dalykas
Mokslinės
veiklos
kryptis
3
4
Nuolatiniai dėstytojai
Klasikinės tekstilės
Socialiniai
technologijos
mokslai
Fiziniai
Matematika I, II
mokslai
Taikomoji
elektrotechnika
inžinerinė grafika
II, gamybos
Mechanikos
technologijos ir
inžinerija
praktika,
baigiamųjų darbų
rengimas ir
gynimas
Taikomoji
elektronika,
automobilių
elektros ir
Mechanikos
elektroniniai
inžinerija
įrenginiai,
baigiamųjų darbų
rengimas ir
Pedagoginė Praktinė
patirtis
patirtis
metais
metais*
5
6
7
22
20
8
5
7
13
10
Darius
Česnavičius
Andrius Guoba
dr., doc.
asist.
Arvydas
Iržikevičius
dr., doc.
Darius
Kanapinskas
lekt.
J. Sriubaitė,
V. Ambrazevičienė,
I. Karalienė,
O. Kačerevskaja
Ugdymo sistemos
Inžinerinė grafika
I, mechanizmų ir
mašinų teorija,
kompiuterinis
projektavimas,
baigiamųjų darbų
rengimas ir
gynimas
gaminių
technologijos,
meninių medienos
gaminių dizainas ir
technologijos,
automobilių sauga,
stebimoji
pedagoginė
praktika,
pedagoginių studijų
baigiamasis darbas
Fiziniai
mokslai
20
17
Socialiniai
mokslai
7
7
Fiziniai
mokslai
20
10
Socialiniai
mokslai
12
5
10
10
5
4
20
24
8
10
Užsienio kalba
(anglų, vokiečių,
prancūzų, rusų)
Folologijos
mokslai
Asistentė
Profesinės kalbos
kultūra
dr., doc.
Pedagogika
Humanitariniai
mokslai
Socialiniai
mokslai
Jūratė
Laurinavičiūtė
dr., doc.
Bendroji ir
socialinė
psichologija
Levonas
Manusadžianas
dr.
Tvarioji plėtra
Vitalija
Karaciejūtė
Angelė
Kaušylienė
lekt.
gynimas
Aplinkos
technologiniai
ištekliai
Loreta Rastenienė
dr., lekt.
Algimantas
Rotmanas
dr., doc.
Taikomoji
matematika
Technologijų
didaktika I, II,
juvelyrikos
medžiagos ir
įranga, taikomosios
metalo apdirbimo
technologijos,
juvelyrikos
technologijos,
gamybos
technologijos ir
praktika,
Socialiniai
mokslai
Biomedicinos
mokslai
Fiziniai
mokslai
Fiziniai
mokslai
20
8
10
19
10
23
Kazys Sadauskas
dr., doc.
Arūnas Struckas
Asistentas
Laisvūnas
Šopauskas
Jonas Tiškevičius
Stasė Ustilaitė
pedagoginė
praktika,
profesinės veiklos
praktika,
pedagoginių
studijų
baigiamasis darbas,
baigiamųjų darbų
rengimas ir
gynimas
Medžiagų
mechanika,
aplinkos ir žmonių
sauga, medžiagų
mokslas,
alternatyvioji
energetika,
techninė estetika,
aplinkos kokybės
kontrolės metodai,
mikroklimatas,
aplinkos
technologiniai
ištekliai, emisijų
valdymo
technologijos,
ekologinė teisė,
tvarioji plėtra,
baigiamųjų darbų
rengimas ir
gynimas
inžinerinė grafika I,
medžiagų
mechanika
Biomedicinos
mokslai
Fiziniai
mokslai
21
15
1
1
dr., lekt.
Filosofija
Humanitariniai
mokslai
15
13
dr., doc.
Standartizacija ir
gaminių kokybė,
inžinerinė grafika I,
automobilių
eksploatacinės
medžiagos, vidaus
degimo varikliai,
automobiliai,
automobilių sauga,
automobilių
eksploatacija,
baigiamųjų darbų
rengimas ir
gynimas
Mechanikos
inžinerija
22
16
dr., doc.
Sveikatos ugdymas
Socialiniai
mokslai
9
5
24
AldonaVaičiulienė
Piotras Vasiljevas
Raimundas
Žaltauskas
Juozas Žilionis
Gintas Viselga
Raidos ir
edukacinė
psichologija
Teorinė mechanika,
Mechanizmų ir
mašinų teorija,
habil. dr., prof.
Mechatronika,
baigiamųjų darbų
rengimas ir
gynimas
Bendroji fizika I,II,
teorinė mechanika,
dr., doc.
alternatyvioji
energetika
dr., doc.
habil. dr., prof.
dr., doc.
Ugdymo filosofija
Kiti dėstytojai
Techninių sistemų
ir procesų
automatizavimas
įrenginių surinkimo
technologijos
pjovimo procesas ir
įrankiai,
baigiamųjų darbų
rengimas ir
gynimas
Socialiniai
mokslai
10
10
Mechanikos
inžinerija
34
10
Fiziniai
mokslai
10
9
Socialiniai
mokslai
30
30
Mechanikos
inžinerija
14
9
*– dėstytojo darbo patirtis susijusi su dėstomu studijų dalyku (dalykais).
5. MATERIALIEJI IŠTEKLIAI
„Bendrųjų technologijų“ bakalauro studijų programa numatoma vykdyti Fizikos ir
technologijos fakulteto bazėje. Mokomosios patalpos yra išdėstytos LEU korpusuose „L“ ir „G“.
Teorinėms paskaitoms skirtos amfiteatrinė A5 (95 vietų) auditorija bei mažesnė L304 (48 vietų)
auditorija, pratyboms ir seminarams skirtos G010 (70 vietų), L105 (34 vietų) auditorijos. Šios
auditorijos aprūpintos televizine, vaizdo ir kompiuterinės demonstracijos įranga, turi interneto
sąsajas. Atskirų dalykų laboratoriniai darbai ir praktiniai užsiėmimai numatomi atlikti
specializuotose laboratorijose: mechanikos – L218 (16 vietų), elektrotechnikos ir elektronikos –
L118 (16 vietų), optikos L127 (18 vietų), konstravimo ir gamybos L132, L223, L014. Tiriamasis
darbas, šiuolaikinio inžinerinio eksperimento darbai atliekami LEU mechatroninių įrenginių L115,
ultragarsinių mechanizmų L111 laboratorijose, bei konstravimo ir gamybos laboratorijose - L132,
L223, L014.
25
Studentai turi puikias galimybes dirbti personaliniais kompiuteriais L322 ir (15 vietų) ir
L222a (16 vietų) kompiuterių klasėse. Jose instaliuota programinė įranga, reikalinga programoje
numatytoms užduotims atlikti. Visi kompiuteriai turi interneto prieigą bei vietinį vidinį universiteto
tinklą. Universiteto ribose veikia nemokama bevielio interneto prieiga. Be to, kiekvienas studentas
turi galimybę naudotis internetu kompiuterių klasėse, LEU informacinių resursų centre, bibliotekoje
ir jos skaityklose bei universiteto rūmų vestibiuliuose esančiais kompiuteriais.
Materialinė bazė gerinama iš vidinių resursų ir projektų lėšomis – pastaruoju metu laimėti
keturi projektai, parengtas penktas: laimėtas nacionalinės kompleksinės programos projektas ,, Su
mechatronika susijusių mokslo ir studijų sričių plėtojimas“, kuriame LEU FTF „Ultragarsinių
mechanizmų“ laboratorija dalyvauja kaip partneris, projektas „Dalyko mokytojų rengimo kokybės
gerinimas atnaujinant pirmos studijų pakopos programas Vilniaus pedagoginiame universitete“
(VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-046), „Technologijos mokslų srities populiarinimas Lietuvos bendrojo
lavinimo mokyklose ir gimnazijose“(nacionalinis projektas, S-604); šių projektų dėka bus įsigyta
naujos technikos, programinės įrangos, metodinių priemonių. Dar ženklesnis materialinės bazės
pagerinimas numatytas panaudojus Europos sąjungos fondų finansuojamų programų lėšas pagal
parengtą 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto “Viešųjų paslaugų
kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra” (VP3-2.2-ŠMM-17-K)
priemonę „Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms“, kur fakulteto materialinei bazei atnaujinti
numatyta 1,5 mln. litų. Fakulteto laboratorijos vykdo ir mokslinius darbus pagal sutartis su
privačiomis įmonėmis, kurios taip pat ženkliai papildo materialinę bazę.
Studentai naudojasi modernia LEU biblioteka, kuri yra Lietuvos akademinių bibliotekų
konsorciumo narė, viena iš giminingų bibliotekų lyderių. Iš visų LEU tinklo kompiuterių yra prieiga
prie prenumeruojamų internetinių Lietuvos ir tarptautinių duomenų bazių, viso apie 17, pvz.:
EBSCO Publishing, Oxford Reference Online, Oxford University Online, Oxford Journals Online,
ProQuest, Springer LINK, Elsevier, Cambridge Journals Online, Blackwell Synergy ir kt. (žr.
http://www.vpu.lt/bibl/mod/prendb.htm). Universiteto bibliotekoje sukaupta 743698 egzempliorių
180325 pavadinimų spaudinių. Kasmet bibliotekos fondai papildomi maždaug 12–15 tūkst.
egzempliorių dokumentų. Bibliotekos pagrindinį fondą sudaro: mokymo literatūra – apie 553518
vnt.; mokslinė ir kita literatūra apie 147406 vnt.; grožinė literatūra apie 48503 vnt. Biblioteka gauna
536 pavadinimų periodinius leidinius, yra 4 skaityklos ir „Mokymosi resursų centras“, kuriame
galima naudotis internetu, elektroniniu paštu, garso bei vaizdo įranga, spausdintuvais, skeneriais.
Šiuo metu baigiamas įgyvendinti LEU bibliotekos plėtros projektas. Šalia Gamtos mokslų fakulteto
baigiamas įrengti 5 aukštų modernus bibliotekos pastatas, kuriame yra erdvios kompiuterizuotos
skaityklos, konferencijų salės, įdiegtos naujausios skaitytojų aptarnavimo technologijos. Pagal šių
technologijų šiuolaikiškumą ir vidinę bibliotekos struktūrą tai bus viena moderniausių bibliotekų
26
Rytų Europoje.
6. NUMATOMA STUDIJŲ EIGA IR JOS VERTINIMAS
Reikalavimai stojantiesiems: priėmimas į „Bendrosios technologijos“ studijų programą bus
vykdomas pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo konkrečiais
mokslo metais tvarkos aprašą (pvz. „Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės
sudarymo 2011 metais tvarkos aprašas“, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2011 m.
sausio 7 d. įsakymu Nr. V-13) ir pagal LEU Senato priimtas Rektoriaus patvirtintas studentų
priėmimo taisykles. Konkursinis balas nuo 2010 m., kaip ir į visas technologijų srities mechaninės
inžinerijos krypties studijų programas sudaromas iš matematikos, fizikos ir lietuvių kalbos brandos
egzaminų pažymių (svertiniai koeficientai atitinkamai 0,4; 0,2 ir 0,2) ir užsienio kalbos metinio
pažymio (svertinis koeficientas 0,1). Jei stojančiojo pateiktuose dokumentuose nėra dalyko, kuriam
priskirtas didžiausias svertinis koeficientas įvertinimo, jis negali dalyvauti priėmimo į studijų
programą konkurse. Neturint kitų dalykų įvertinimų (pažymių), vietoje jų rašomas nulis ir konkurse
dalyvauti leidžiama. Kitų apribojimų stojant į studijų programą nėra.
Ketinantys studijuoti turės visas galimybes susipažinti su studijų programos ir jos dalykų
turiniu ir reikalavimais ją vykdyti Fizikos ir technologijos fakulteto internetinėje svetainėje,
akademinėje informacijos sistemoje (AIS) ir FTF dekanate, LEU studijų skyriuje. Bus pateikiami
duomenys apie atskirus studijų programos dalykus, jų apimtis, keliamus reikalavimus, atsiskaitymo
terminus bei formas (programoje dėstomų dalykų rezultatų, programos studijų rezultatų,
mokymo(si) ir vertinimo metodų ryšys pateiktas programos aprašo prieduose - kiekvieno dalyko
apraše bei priede Nr. 4 lentelės formoje).
Studijų metu, be formaliojo ugdymo (paskaitų, pratybų, seminarų, laboratorinių, tiriamųjų
darbų ir kt.), atkreipiamas dėmesys į studentų mokslinio bei savarankiško darbo vykdymą ir
konsultavimosi galimybes. Dalykinės konsultacijos studijų metu bus vykdomos nuolat, pagal
suderintus su dėstytojais ir su studentais tvarkaraščius, nepriklausomai nuo to, ar vyksta to dalyko
užsiėmimai einamuoju semestru. Bus galimybė gauti dalykinę informaciją per AIS, fakulteto
serverį, ar konsultuotis su dėstytojais gyvai bei informacinių komunikacinių priemonių pagalba.
Nuo pat šeštojo semestro pradžios visi studentai susipažįsta su preliminaria baigiamųjų
darbų tematika, šeštojo semestro pradžioje (vėliausiai – septintojo pradžioje) pasirenka temą, kuri
turės būti pagrindinai jų pačių savarankiškų studijų ir tiriamo darbo rezultatas, tačiau tai
nepaliekama savieigai. Būsimieji absolventai iš anksto supažindinami su baigiamojo darbo
(projekto) rengimo metodika, semestriniais atsiskaitymais už jį ir baigiamojo darbo gynimo
procedūromis. Bus skatinama nuo pat trečiojo kurso natūraliai formuotis tandemams studentas27
vadovas, kurių bendra juos dominančioje temoje veikla peraugs į baigiamojo darbo rengimą. LEU
Fizikos ir technologijos fakultete tai lengvai realizuojama, nes fakultetas nedidelis, dėstytojai ir
studentai ir formaliai ir neformaliai glaudžiai bendradarbiauja juos dominančiose mokslo srityse.
Formalieji reikalavimai baigiamiesiems darbams yra fakulteto svetainėje ir AIS. Programos studijų
rezultatų dermė su dalykų rezultatais ir studijų metodais bei vertinimo metodais atskleista kiekvieno
dalyko apraše lentelėse (tai pateikta ir aprašo priede Nr. 4).
7. PROGRAMOS VADYBA
Už „Bendrosios technologijos“ bakalauro studijų programos vykdymo kokybę fakultete bus
atsakingos „Bendrosios technologijos“ ir „Fizikos ir technologijų didaktikos“ katedros. Kiekvienos
studijų programos vykdymui Fakultete sudaromas nuolat veikiantis studijų programos komitetas.
Ketinamai vykdyti programai taip pat sudarytas programos komitetas: pirmininkas doc. dr. R.
Bareikis, nariai - prof. hab. dr. P. Vasiljevas, doc. dr. A. Rotmanas, doc. dr. K. Sadauskas, studentas
P. Urbonas. Fakultete veikia studijų programų vykdymo vertinimo komisija: vadovas - dekanas doc.
dr. A.Rimeika. Katedros, fakulteto studentų atstovybė, partneriai (profesinio mokymo įstaigos,
verslo įmonės: Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, VšĮ Daugų technologijos ir verslo
mokykla, VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras, bendrojo ugdymo mokyklos, vairavimo
mokyklos ir kiti partneriai) siūlo, o programos komitetas vertina siūlomus programų pakeitimus ir
teikia fakulteto Tarybai pritarti. Katedros organizuoja studijų programos ir dėstytojų darbo
vertinimą, rengiamos studentų anketinės apklausos, darbdavių, socialinių partnerių apklausos.
Vidinis studijų kokybės palaikymas sietinas su studentų kompetencijų augimu, įsisavinant
studijų programą. Studentų žinių kokybei ir gebėjimų lygmeniui įvertinti atskirų dalykų dėstytojai
ne tik semestro pabaigoje, bet ir semestro eigoje praveda testavimą, žodines apklausas,
kolokviumus, kontrolinius darbus, laboratorinių ir praktinių užduočių tikrinimą, atlieka kitus
tarpinius vertinimus. Kita vertus, vidinės kokybės palaikymui svarbus glaudus dalykinis
bendradarbiavimas tarp atskirų katedrų, atsakingų už studijų programos vykdymą. Toks
bendradarbiavimas realizuojamas stiprinant dalykų vidinę bei tarpdalykinę integraciją, o taip pat
viešinant studentų žinias (studentų pranešimai praktinių seminarų metu bei fakulteto mokslinėsemetodinėse (fakulteto studentų mokslinės draugijos (SMD) organizuotose ir kt.) konferencijose).
Taip pat bus skatinamas anksčiau vedusių dalykinius užsiėmimus dėstytojų (iš kitų katedrų)
epizodinis apsilankymas, tarkime, atskiruose praktiniuose seminaruose, arba išklausymas vieno ar
kito
pranešimo
mokslinėje-metodinėje
konferencijoje,
ar
apsilankymas
tiriamojo
darbo
laboratorijose eksperimentavimo metu. Tai daroma ir vykdant veikiančias studijų programas (kurias
sujungus, gauta „Bendrosios technologijos“ programa), nes Fizikos ir technologijos fakultetas
28
santykinai nedidelis, dėstytojai gerai pažįsta kiekvieną studentą ir įmanomas ne tik formalus, bet ir
glaudus neformalus dalykinis bendravimas – studentai mėgsta papildomus užsiėmimus, ypač tuos,
kuriuose galima užsiimti moksline-technine kūryba.
Programos vykdytojai artimai bendrauja su
mokyklomis, kurioms rengia specialistus:
bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigomis, vairuotojų mokymo ir kt.. Jose studentai atlieka
ne tik pedagoginę, bet iš dalies
ir gamybinę praktiką (profesinio mokymo įstaigų praktinio
mokymo bazėse). Kiekvienas studentas praktikos vietoje yra išsamiai įvertinamas ir parsineša į
fakultetą dokumentaciją, kuri atspindi stipriąsias ir silpnąsias parengimo puses.
Taip
bendradarbiaujant iš karto išryškėja absolventų kompetencijų trūkumai, kurie šalinami tobulinant
studijų programą: keičiant (papildant, atnaujinant) dalykus, metodikas, tematikas, mokymo
priemones, kviečiant naujus dėstytojus ar imantis kitų veiksmų programai tobulinti.
Studijų programos formaliąją kokybę kontroliuoja LEU studijų skyrius, o fakulteto
dekanatas administruoja studijų procesą. Ketinamos vykdyti (analogiškai šiuo metu vykdomoms)
studijų programos kokybės įvairūs aspektai aptariami su potencialiais darbdaviais ir tai bus
sistemingai daroma vykdant programą. Bus ieškoma galimybių, kad absolventas baigiamojo darbo
užduotį suderintų su galimais darbdaviais, tokiu būdu laipsniškai integruotųsi į profesinę erdvę. Be
to, studijų programa ir jos vykdymo eiga bus patalpinama fakulteto tinklalapyje, kur atsispindės ne
tik vykdomų tyrimų tematika, bet ir apibendrinti studijų pasiekimai. Visa tai leis susidaryti pilną
vaizdą, kaip studijų programa realizuojama rengiamo specialisto kompetencijos aspektu ir, esant
reikalui, ją tobulinti.
8. ABSOLVENTŲ KARJEROS GALIMYBĖS
Kaip jau buvo išdėstyta aukščiau (2 Studijų programos poreikis), absolventai turės
galimybes įsidarbinti ir daryti profesinę karjerą pirmiausiai įstaigose ir įmonėse, susijusiose su
technologiniu, inžineriniu ar profesiniu ugdymu: bendrojo ugdymo mokyklose technologijų
mokytojo pareigose, technikos, politechnikos, profesinėse, amatų mokyklose ar profesinio mokymo
centruose dėstytojų ar profesijos mokytojų pareigose, vairuotojų mokyklose dėstytojų ar (įgiję
atitinkamus sertifikatus) vairavimo instruktorių ar egzaminuotojų pareigose. Lietuvoje plečiasi
regioninių amatų centrų veikla, kuriasi amatų mokymo centrai, atkuriamos senos ir kuriamos naujos
techninių sporto šakų asociacijos bei neformaliojo techninio-kūrybinio jaunimo ir moksleivių
užimtumo įstaigos, todėl atsiveria didelės karjeros galimybės ir šio pobūdžio įmonėse. Konkretūs
skaičiai, koks šioje programoje parengtų specialistų poreikis galėtų susidaryti Lietuvoje per metus,
yra pateikti šio aprašo 2 dalyje.
Apie būsimos karjeros galimybes baigus šią studijų programą (kaip ir jau vykdomose
29
programose), bus vykdoma informacijos sklaida ir besidominčiųjų studijomis abiturientų tarpe.
Vėliau, studijų metu, studentai savarankiškai besidomėdami, per fakulteto studentų atstovybę ar
studijų programos komitetą patenka į Universiteto karjeros centro veiklos sferą, kuris, be kitų
funkcijų, koncentruojasi pagrindinai studentų būsimos karjeros reikaluose:
- rengia ir įgyvendina priemones, kurios yra reikalingos objektyviai informacijai apie
Universiteto absolventų karjerą gauti ir teikia šią informaciją Universiteto padaliniams ir
tiesiogiai studentams;
- palaiko nuolatinius partnerystės ryšius su darbdavių atstovais, kartu su jais rengia ir
įgyvendina bendrus projektus, skirtus kontaktų tarp studentų ir darbdavių užmezgimui ir
palaikymui;
- analizuoja paslaugų Lietuvos ir užsienio įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, susijusių su
studentų ir absolventų karjera, poreikius ir organizuoja šiuos poreikius atitinkančių paslaugų
teikimą;
- bendradarbiauja su analogiškas funkcijas atliekančiais padaliniais Lietuvos ir užsienio mokslo
ir studijų institucijose, nacionalinėmis, kitų valstybių ir tarptautinėmis organizacijomis,
spendžiančiomis studentų karjeros klausimus;
- palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio institucijomis Universiteto studentų praktikų užsienyje ir
užsienio studentų praktikų Lietuvoje klausimais, rengia sutartis ir kitus dokumentus, reikalingus
šioms praktikoms organizuoti ir jų kokybei užtikrinti;
- rengia nacionalines ir tarptautines konferencijas, seminarus ir kitus renginius su studentų ir
absolventų karjera susijusia tematika;
- publikuoja mokslinius darbus, skleidžia informaciją Lietuvoje ir užsienyje, leidžia mokslinio,
mokymo ir informacinio pobūdžio leidinius.
Programos rengėjai tiki, kad ir ateityje šios studijų programos specialistų poreikis šalyje nemažės, o
dėka glaudaus programos vykdytojų, socialinių partnerių, Universiteto karjeros centro tarpusavio
bendradarbiavimo absolventai lengvai susiras atitinkančias jų lūkesčius darbo vietas. Kita karjeros
plėtotės galimybė – studijos magistrantūroje, doktorantūroje. Fakultetas vykdo Fizikos
(fundamentinės fizikos šakos ir taikomosios fizikos šakos) magistrantūros programą, fizikos
doktorantūros programą, LEU vykdoma edukologijos doktorantūros programa. Be to, turėdami
mechaninės inžinerijos bakalauro laipsnį, programos absolventai galės tęsti studijas Lietuvos ar
užsienio universitetų mechaninės inžinerijos krypties magistratūros studijų programose.
30