2013/2014 (1) - Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Transcription

Lithuanian
Free
Market
Institute
Lietuvos
laisvosios
rinkos
institutas
LIETUVOS
EKONOMIKOS
TYRIMAS
2013/2014 (1)
A SURVEY
OF THE
LITHUANIAN
ECONOMY
2013/2014 (1)
LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1)
A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1)
Parengė / Prepared by:
Vytautas Žukauskas
Vertė / Translated by:
Emilis Martinavičius
Tyrimą finansuoja / Funded by:
ERGO Life Insurance SE
Vilnius, 2013
© Lietuvos laisvosios rinkos institutas
ISSN 1648 - 4673
Turinys
Contents
įVADAS.................................................................. 2
INTRODUCTION................................................ 12
Investicijos, našumas ir darbo
užmokestis....................................................... 2
Investment, productivity
and wages....................................................... 12
Lietuvos ekonomika.....................................6
Lithuanian economy.................................. 16
Išvados............................................................. 10
Conclusions.................................................. 21
Tyrimo ekspertai......................................... 23
SURVEY PARTICIPANTS.................................... 23
Kaip susiję investicijų lygis, našumas ir
darbo užmokestis?..............................................3
Ką apie investicijų, produktyvumo ir darbo
užmokestį rodo statistiniai duomenys?...............3
BVP, kainų augimas ir nedarbas:
ekonomika ir toliau augant,
nedarbas mažės................................................... 6
Importas ir eksportas: Lietuvos užsienio
prekybos apimčių augimas lėtės.........................7
Šešėlinė ekonomika ir mokesčių našta:
rinkos dalyvių vertinimu
šešėlio mažėja....................................................7
Darbo užmokestis ir toliau augs.........................9
Verslas ir investicinė aplinka: daugiausia
kliūčių kyla dėl įstatymų....................................9
What is the relationship between level
of investment, productivity and wages?...........13
What can be seen regarding investment,
productivity and wages from statistical data?...13
GDP, price growth and unemployment:
economy continues growing,
unemployment declines.................................... 16
Imports and exports: growth of Lithuanian
trade volume to decrease..................................17
The shadow economy and tax burden:
according to market participants,
the shadow economy is decreasing...................17
Personal earnings will continue to grow........... 19
Business and investment environment:
most obstacles posed by laws........................... 19
2
ĮVADAS
Jūsų rankose trisdešimt antrasis Lietuvos laisvosios
rinkos instituto atliekamas Lietuvos ekonomikos tyrimas. Tyrimą rengiame jau daugiau nei penkiolika
metų. Per tiek laiko supratome, kad metai iš metų atsiranda temų, kurių svarba Lietuvos ir pasaulio ekonomikoje verčia išsiplėsti, jų nagrinėjimui poros įprastų
pastraipų nebeužtenka.
Dėl šios priežasties Lietuvos ekonomikos tyrimas
tapo teminis, t.y. kiekviename numeryje bus nagrinėjama pasaulio ar Lietuvos ekonomikai aktuali ir
svarbi tema. Šio tyrimo tema – investicijos, produktyvumas ir darbo užmokestis. Pirmojoje tyrimo dalyse bus teoriškai ir empiriškai nagrinėjimas ryšys tarp
investicijų, darbo produktyvumo ir darbo užmokesčio
Lietuvoje ir visoje Europoje.
Antroje Lietuvos ekonomikos tyrimo dalyje pateikiame pagrindinių ekonominių rodiklių prognozes 2012
ir 2013 metams, paremtas rinkos dalyvių nuomone,
apžvelgiame veiksnius, galėjusius turėti įtakos respondentų vertinimams ir lūkesčiams. Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir prognozės remiasi rinkos
dalyvių sutarimo paradigma, grindžiama racionaliųjų
lūkesčių teorija1. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o
rinkos dalyviai vertinimus ir prognozes, susijusias su
šiais procesais, formuoja, naudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos jie turi. Manoma,
kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją tiesioginėje
veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus.
Iš viso apklausoje dalyvavo 55 ekspertai. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai
neskirstomi pagal atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – apklausoje dalyvauti kviečiami
1 Vienas žinomiausių ekspertų sutarimo paradigma grindžiamų
tyrimų yra nuo 1946 m. JAV atliekamas „Livingston“ tyrimas.
Jo rezultatai reguliariai skelbiami Filadelfijos federalinio rezervo
banko interneto puslapyje (žr. http://www.philadelphiafed.org).
sėkmingai dirbančių įmonių specialistai. Respondentai prašomi nurodyti ne atstovaujamos įmonės
ar šakos rodiklius, bet bendras šalies realijas atitinkančias reikšmes, remiantis visa jiems prieinama informacija. Reikia paminėti, kad apklausos dalyvių
prašoma įvertinti ir prognozuoti tik tuos rodiklius,
kuriuos, jų manymu, jie gali įvertinti. Dauguma šios
apklausos respondentų yra dalyvavę LLRI tyrime ir
anksčiau. Apklausos dalyvių sąrašas teikiamas leidinio pabaigoje.
LLRI dėkoja tyrimo dalyviams ir rėmėjams, taip pat
visiems, pateikusiems pastabų ir pasiūlymų.
Investicijos, našumas
ir darbo užmokestis
Dideli pajamų, vidutinio darbo užmokesčio skirtumai
tarp Europos Sąjungos šalių žinomi daugeliui, apie
juos dažnai užsimenama nagrinėjant Europos šalių
ekonomikų skirtumus. Šių skirtumų priežasčių yra
įvardijama įvairių. Pavyzdžiui, kartais nagrinėjant
vidutinio darbo užmokesčio skirtumus įvardijama
mokesčių, darbo santykių reguliavimo, socialinė politika, minimalios algos reikalavimai, šalies dydis ir
konkurencijos intensyvumas tarp šalyje veikiančių
įmonių ir kiti veiksniai. Kartais šios priežastys būna
paremtos labiau emocija, įsitikinamais, o ne ekonomine teorija ar faktais. Tenka išgirsti, kad darbo
užmokesčio skirtumus lemia skirtingi santykiai tarp
darbuotojų ar darbdavių, didesnis ar mažesnis verslininkų noras dalintis su darbuotojais įmonės pajamomis ir pan.
Šioje Lietuvos ekonomikos tyrimo dalyje bus nagrinėjama viena iš svarbiausių priežasčių, lemiančių
darbo užmokesčių skirtumus tarp Europos Sąjungos
šalių – t. y. investicijų lygis ir darbo produktyvumas.
Ryšys tarp investicijų, produktyvumo ir darbo užmokesčio bus nagrinėjamas tiek iš teorinės perspektyvos,
tiek iliustruojant empirika, t.y. ekonomine statistika.
3
Kaip susiję investicijų lygis, našumas ir
darbo užmokestis?
Lietuvoje pernelyg miglotai suprantama politinių
sprendimų, kurie gerina šalies investicinį patrauklumą, svarba. Taip pat nepakankamai įvertinama sprendimų, kurie blogina investicines sąlygas, žala. Taip
yra todėl, kad dažnai vyrauja supratimas, kad investicijos reikalingos tik didiesiems verslininkams ir kad
„paprastiems“ žmonėms palanki investicinė aplinka
ne tik nepadeda, t. y. nedidina jų pajamų, tačiau dar ir
atveria kelią savivalei ir išnaudojimui. Tačiau tikroji
padėtis yra visai kitokia.
Atlyginimų augimas rinkos ekonomikoje yra susijęs
su šalies produktyvumu ir investicijų lygiu. Atlyginimai didėja tuomet, kai: a) didėja žmonių darbo produktyvumas, t. y. kai dirbdamas žmogus sukuria daugiau, ir b) kai įmonės yra priverstos konkuruoti dėl
darbuotojų siūlydamos jiems didesnius atlyginimus.
Tam, kad kiltų atlyginimai turi didėti tokių darbo vietų ir tokių darbuotojų, kurie sugeba sukurti daug.
Kaip didinti darbo našumą ir žmonių pajamas? Ekonomikos teorija atskleidžia kelis produktyvumo
didėjimo šaltinius. Pirmas – darbo pasidalijimas
ir specializacija. Jis svarbus šalies viduje, kuomet
žmonės specializuojasi pasirinkdami profesiją, konkuruojantys subjektai gamina ir teikia tas prekes ir
paslaugas, kurias gaminti ir teikti moka labiausiai.
Specializacija ir darbo pasidalijimas svarbu ir tarptautiniu mastu, kuomet šalys išnaudoja savo konkurencinius pranašumus, paklausiausias savo gaminamas
prekes eksportuoja ir importuoja tai, ką gaminti yra
santykinai per brangu.
Antras produktyvumo šaltinis yra inovacijos, t. y.
naujų technologijų kūrimas ir pritaikymas. Šis
produktyvumo šaltinis pagrįstas tuo, kad taikant inovatyvias technologijas, pažangius vadybos metodus
sukuriama didesnė vertė, labiau vartotojų poreikius
atitinkančios prekės ir paslaugos sunaudojant mažesnį kiekį išteklių.
Su antruoju yra susijęs trečiasis produktyvumo
šaltinis – investicijos. Inovacijos įmonėse retai gali
būti pritaikomos be investicijų. Jos įgalina darbuotojus veikti, suteikia jiems tokias gamybos priemones,
kurios leidžia per tą patį kiekį darbo valandų pagaminti daugiau prekių ir paslaugų. Tad investicijos į
gamybos priemones, kapitalines gėrybes didina darbo
produktyvumą, kuris yra būtina darbo užmokesčio didėjimo prielaida.
Investicijos
Augantis darbo
produktyvumas
Didesnis darbo
užmokestis
Kartais investicijų, produktyvumo ir darbo užmokesčio ryšys yra kritikuojamas pateikiant pavyzdžius,
kuomet skirtingose šalyse tą patį darbą atliekantys
žmonės, naudodamiesi tomis pačiomis gamybos
priemonėmis gauna labai skirtingą darbo užmokestį.
Pavyzdžiui, valytojas Lietuvoje gauna daug mažesnį
atlygį nei Vokietijoje, nors jų produktyvumas yra toks
pats arba skiriasi daug mažiau nei jų darbo užmokestis.
Tačiau šis pavyzdys nepaneigia ryšio tarp produktyvumo ir darbo užmokesčio. Didesnį atlyginimą Vokietijoje dirbančiam valytojui darbdavį verčia mokėti
tai, kad Vokietijoje darbo produktyvumas yra didesnis
ne konkrečiai valymo paslaugose, o kituose sektoriuose. Samdydamas valytoją Vokietijoje darbdavys
netiesiogiai konkuruoja ir su visomis kitomis šio darbuotojo įsidarbinimo galimybėmis bei profesijos pasirinkimais, kuriuose dėl didesnio jų produktyvumo jis
gali gauti didesnį darbo užmokestį. Tai, kad Vokietijos
pramonė yra daug produktyvesnė už Lietuvos, netiesiogiai daro įtaką visų kitų profesijų darbo užmokesčiui (taip pat ir valytojams), nes kiti sektoriai privalo
konkuruoti ir prisitraukti darbuotojus. Taigi, investicijos didina darbo produktyvumą, o produktyvumo
didėjimas šalyje esant konkurencinei aplinkai didina
darbo užmokestį, nes darbą padaro labiau geidžiamu
ir ribotu gamybos veiksniu.
Ką apie investicijų, produktyvumo ir darbo
užmokestį rodo statistiniai duomenys?
Statistika rodo tamprų ryšį tarp investicijų kiekio,
darbo produktyvumo bei vidutinio darbo užmokesčio
Europoje. ES šalių 2012 m. duomenimis, padidinus
investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 10
tūkstančių litų, valandinis darbo produktyvumas
šalyje išauga 3,4 Lt, o vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis – 433 Lt. Ryšio tarp investicijų ir darbo
užmokesčio dydžio tamprumą atspindi R2 statistika
(determinacijos koeficientas), kuri siekia net 80 proc.
Tai reiškia, kad iki 80 procentų darbo užmokesčio dydžio Europos šalyse skirtumo (pasiskirstymo) gali būti
paaiškinta investicijų skirtumais ir lygiu šiose šalyse.
Kad ir kiek besidžiaugtume sėkmingais užsienio ir
Lietuvos įmonių investicijų pavyzdžiais, bendras
investicijų lygis Lietuvoje yra itin mažas lyginant
su kitomis ES šalimis. Sukauptų investicijų kiekis,
tenkantis vienam gyventojui, Lietuvoje apie 3 kartus
4
Investicijų ir darbo užmokesčio ryšys Europoje
60
Valandinis darbo užmokestis 2012 m. (Eurai)
50
NORVEGIJA
ŠVEDIJA
40
DANIJA
BELGIJA
PRANCŪZIJA
SUOMIJA
OLANDIJA
AUSTRIJA
VOKIETIJA
AIRIJA
ITALIJA
30
JUNGTINĖ KARALYSTĖ
20
SLOVĖNIJA
10
LENKIJA
RUMUNIJA
0
ČEKIJA
SLOVAKIJA
LATVIJA
VENGRIJA ESTIJA
LIETUVA
0
y = 0.2594x + 0.1115
R² = 0.7986
50
100
150
200
250
Sukauptų investicijų kiekis tenkantis vienam gyventojui 2012 m. (1000 eurų/žmogui)
atsilieka nuo ES vidurkio, 7 kartus nuo Norvegijos,
3 kartus nuo Vokietijos ir 60 proc. nuo Estijos. Visose Skandinavijos šalyse, kurios dažnai minimos
kaip siektinas pavyzdys Lietuvai ir kitoms Baltijos
šalims, sukauptų investicijų kiekis yra bent tris kartus didesnis nei Lietuvoje. Tai suteikia šiek tiek kitą
perspektyvą vadinamajam skandinaviškam gerovės
valstybės modeliui. Šiose šalyse, kurios dažnai minimos kaip didelių mokesčių, plačių socialinių garantijų ir stiprios darbuotojų apsaugos šalys, ekonomikos
produktyvumo pagrindą sudaro ilgai kaupta ir didelė
investicijų bazė. Didesnius mokesčius ir perskirstymą šios šalys geba įgyvendinti pirmiausia dėl to, jog
Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Danijos vidutinis
ekonomikos produktyvumas yra 5 kartus didesnis nei
Baltijos šalyse.
Nepaisant to, jog Lietuva atsilieka pagal investicijų
kiekį Europoje, pozityvu yra tai, kad pagal sukauptų
investicijų augimo 2002-2012 m. duomenis Lietuva
yra tarp šalių, kuriose investicijų kiekis augo sparčiausiai. Per dešimt metų investicijų kiekis tenkantis
vienam gyventojui daugiau nei padvigubėjo. Taip pat
sparčiai šis rodiklis augo tokiose šalyse kaip Rumunija, Ukraina, Estija, Slovakija. Lėčiausiai investicijų
kiekis šiuo laikotarpiu augo tokiose šalyse kaip Vokietija, Šveicarija, Airija, Olandija. Taigi čia galima
pastebėti dėsningumą, kad ten, kur investicijų yra mažiau, jų kiekis augo sparčiau, ir atvirkščiai. Taip visų
pirma yra dėl to, kad esant santykinai žemam investicijų lygiui pelningų investicijų projektų ir produktyvumo didėjimo potencialas yra didesnis.
Pagal investicijų augimą Lietuva tarp pirmaujančių
Pagal investicijų kiekį Lietuva smarkiai atsilieka
nuo Europos vidurkio
7.0
250
6.0
5.0
4.3
4.0
150
2.8
3.0
2.0
1.0
2.2 2.1
1.9 1.7 1.7 1.6 1.5
1.5 1.5 1.4 1.4 1.4 1.4 1.3 1.3 1.3 1.3
1.1 1.0
100
50
75
61 63 67 68 69
41 49
31
15 20
119 120
99 100 101 104 109
136 143
Sukauptų investicijų kiekio, tenkančio vienam gyventojui augimas
2002–2012 m., kartai
Šaltinis: Euromonitor
Norvegija
Danija
Austrija
Švedija
Olandija
Vokietija
Prancūzija
Italija
Belgija
Airija
Suomija
Latvija
Jungtinė Karalystė
Čekija
Slovėnija
Estija
Slovakija
Lietuva
Vengrija
Airija
Šveicarija
Olandija
Vokietija
Čekija
Danija
Italija
Suomija
Belgija
Jungtinė Karalystė
Austrija
Švedija
Prancūzija
Lenkija
Slovėnija
Vengrija
Lietuva
Norvegija
Estija
Slovakija
Ukraina
0
Rumunija
0.0
220
200
Lenkija
7.0
Rumunija
8.0
Sukauptų investicijų kiekis tenkantis vienam gyventojui 2012 m. (1000 eurų/žmogui)
Šaltinis: Euromonitor
5
12 metų sukauptų investicijų ir darbo produktyvumo dinamika Lietuvoje rodo, kad šiuo laikotarpiu investicijų
kiekis, tenkantis vienam gyventojui, ir darbo produktyvumas didėjo labai panašiu tempu. Nuo 2000 iki 2012 m.
investicijų kiekis išaugo 2,1 karto, produktyvumas – apie
1,8 kartus. Įdomus yra 2008-2009 m. laikotarpis, kuomet
prasidėjus ekonominei krizei Lietuvoje (2008 m.) tiek
sukauptų investicijų kiekio, tiek darbo produktyvumo
augimas ėmė lėtėti, o 2009 m. abiejų rodiklių reikšmės
sumažėjo. Nuo 2010 m. tiek darbo jėgos produktyvumas, tiek sukauptų investicijų kiekis vėl didėjo.
Kartu su investicijų kiekio augimu Lietuvoje
didėjo ir darbo produktyvumas
35
12
11
10
9
8
7
6
5
4
Įdomu tai, kad nors Klaipėdoje investicijų kiekis yra
didesnis, tačiau Vilniaus apskritis vidutiniu darbo
užmokesčiu pakankamai ženkliai lenkia Klaipėdos
apskritį. Tačiau tai galima paaiškinti keletu veiksnių. Pirma, į Klaipėdos apskritį įeina Mažeikių rajonas, kuriame dėl čia įsikūrusios akcinės bendrovės
„ORLEN Lietuva“ yra neįprastai didelis investicijų
kiekis. Klaipėdos apskrities investicijų lygį taip pat
stipriai kelia Klaipėdos uosto infrastruktūra bei Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Antra, Vilniuje
darbo užmokestis yra didesnis ne tik dėl didmiesčio ir
sostinės statuso, bet ir dėl to, kad čia įsikūrę dauguma
valstybės institucijų.
Šaltiniai: Eurostat, Euromonitor
Ši analizė rodo, kad jei ekonominės politikos formuotojai ir įgyvendintojai galvoja apie žmonių pajamas
ir norima, kad jos didėtų, turi būti galvojama apie
sprendimus, gerinančius investicinę aplinką. Tai patvirtina ne tik ekonomikos teorija, tačiau ir duomenys
apie investicijas, produktyvumą ir darbo užmokestį
Europoje. Investuoti palanku Lietuvoje turi būti ne
išrinktiesiems ir privilegijuotiems, o visam smulkiam
ir stambiam verslui, Lietuvos ir užsienio. Tai yra ekonominės gerovės ir augančių pajamų šaltinis.
Panašus ryšys tarp investicijų ir darbo užmokesčio yra
ir atskirose Lietuvos apskrityse. Tose Lietuvos apskrityse, kur materialinių investicijų kiekis, tenkantis
vienam gyventojui, yra didesnis – didesnis ir vidutinis bruto darbo užmokestis. 2011 m. mažiausiai materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui,
buvo Tauragės apskrityje – 2,7 tūkstančio litų. Šioje
apskrityje taip pat buvo ir mažiausias vidutinis darbo
užmokestis. Daugiausia investicijų ir didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.
Investicinės aplinkos gerinimui erdvės Lietuvoje tik
rai yra. Reikia supaprastinti teritorijų planavimą, modernizuoti Darbo kodeksą, įvesti „Sodros“ lubas ir
nulinį pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui,
mažinti darbo jėgos apmokestinimą, gerbti privačią
nuosavybę, paprastinti mokesčių administravimą ir
užtikrinti investicinės aplinkos ilgalaikį stabilumą. Be
to, galvojant apie sprendimus, gerinančius investicinę aplinką, labai svarbu susilaikyti nuo tokių, kurie
ją blogintų.
30
25
20
15
10
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Sukauptų investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui (eurai, skalė kairėje)
Valandinis darbo jėgos produktyvumas (eurų/žmogui, skalė dešinėje)
Investicijų ir darbo užmokesčio ryšys Lietuvos apskrityse 2011m.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2011m., Lt
2400
Vilniaus
2300
2200
2100
LIETUVA
2000
Klaipėdos
Kauno
1900
Telšių
1800
Panevėžio
1700
Utenos
Alytaus
Šiaulių
Marijampolės
y = 0.1378x + 1252
R² = 0.6763
Tauragės
1600
1500
2000
3000
4000
5000
6000
Materialinių investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, 2011 m., Lt
7000
8000
6
Lietuvos ekonomika
BVP, kainų augimas ir nedarbas:
ekonomikai toliau augant, nedarbas mažės
LLRI tyrime bendrasis vidaus produktas apibrėžiamas kaip šalies viduje per tam tikrą laikotarpį galutiniam vartojimui pagamintų prekių ir paslaugų verčių
suma, įskaitant ir šešėlinėje rinkoje sukurtą vertę.
kos 2013 m. neaugs, o 2014 m. augs 1,4 proc. Taigi,
Baltijos šalių ekonomikos sugeba išlaikyti augimą
tuomet, kai visa Europa vis dar trypčioja vietoje.
Nedarbo lygis laikotarpio pabaigoje, proc.
25
20
15,9
15
10
LLRI tyrime vartotojų kainų pokytis apibrėžiamas
kaip prekių ir paslaugų, skirtų vartoti namų ūkyje,
vidutinių kainų pokytis per metus, lyginant kainų
lygius metų pabaigoje.
Nedarbo lygis LLRI tyrime apibrėžiamas kaip bedarbių – darbingo amžiaus asmenų, neturinčių darbo ir ieškančių jo, bet nebūtinai užsiregistravusių
Darbo biržoje – skaičiaus ir darbo jėgos santykis.
Darbo jėga – tai visi darbingo amžiaus gyventojai.
LLRI tyrimo dalyviai buvo paprašyti įvertinti nedarbo lygį šalyje metų pabaigoje.
Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, Lietuvos
ekonomika augs panašiu tempu kaip ir 2012 m., nedarbo lygis ir toliau mažės. Rinkos dalyviai 2013 ir 2014
m. prognozuoja kiek lėtesnį kainų augimą nei 2012 m.
BVP augimas, proc.
15,0
10,0
6,7
7,6
5,0
0,0
-5,0
-10,0
6,8
3,3
4,9
-1,1
2,2
4,2
5,2
10,3
7,4
7,8 7,8
9,8
7,4 6,8
6,5 7,2
7,9
3,4
1,6
1,4
3,7 3,7
3,4
4,3 3,3 3,2
3,5
-4,2
-14,5
-15,0
-20,0
6,0
2,9
-14,8
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p
Lietuva – LLRI tyrimas
Lietuva – SD, FM
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (SD),
Lietuvos finansų ministerija (FM),
32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas
Rinkos dalyvių vertinimu, 2013 m. Lietuvos bendrasis
vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,2 proc. Ši prog
nozė yra labai panaši į tą, kurią rinkos dalyviai pateikė 2013 m. pradžioje. Tai reiškia, jog rinkos lūkesčiai
dėl 2013 m. ekonomikos augimo nepakito. Ekspertų
vertinimu, Lietuvos ekonomika 2014 m. turėtų augti
3,5 proc. „Eurostat“ duomenimis Baltijos šalys yra
greičiausiai Europos Sąjungoje augančios ekonomikos. Prognozuojama, kad Estija ir Latvija 2013-aisiais
augs atitinkamai 3 ir 3,8 proc. , o 2014-aisiais atitinkamai 4 ir 4,1 proc.. Bendrai visų ES šalių ekonomi-
17,2
16,9 17,9
13
12,9
13
10,5
12,4
14,1 13,9
12,7
15,6
11,6 10,6
11
9,6
5
0
7,9
7,3
5,0 4,4
7,1
16,8 14,8
12,9
15,2
11,5
10,7
13,9
13,2
11,5* 10,5*
6,6
4,8 4,2
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p
Lietuva –SD, FM
Lietuva – LLRI tyrimas
* Vidutinis metinis nedarbo lygis
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (SD), Lietuvos finansų ministerija (FM), 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas
Ekspertų vertinimu, nedarbo lygis Lietuvoje turėtų
mažėti ir toliau. 2013 m. nedarbo lygis Lietuvoje turėtų siekti apie 11,5 proc. arba 1,4 proc. punkto mažiau
nei 2012 m . Rinkos dalyvių nuomone, nedarbo lygis
2014 m. turėtų sumažėti dar 0,8 proc. siekti 10,7 proc.
Darbo rinką paveikė nuo 2013 m. sausio smarkiai padidinta minimali mėnesinė alga – nuo 850 iki 1000 Lt. Pirma, 2013 m. sausio mėnesį Darbo biržoje užregistruota
itin daug naujų bedarbių (net 39 tūkstančiai). Paskutinį
kartą toks didelis naujų bedarbių skaičius užregistruotas tik 2010 m. balandžio mėnesį, kuomet ekonomikos
padėtis buvo itin bloga. Antra, nuo 2011 m. vidurio mažėjęs jaunimo (15-24 m.) nedarbas 2013 metais ėmė
didėti. Trečia, yra ženklų, jog padaugėjo atlyginimų
mokėjimų „vokeliuose“, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija nuo metų pradžios sulaukė daugiausiai
pranešimų dėl algos vokelyje nei bet kada ankstesniais
metais. Taigi, nors darbo lygis mažėja, minimalios mėnesinės algos padidinimas sulėtino šį procesą.
Metinis vartotojų kainų pokytis laikotarpio pabaigoje, proc.
12
9,9
10
8,1
8
6 5,5
4
2
0
-2
8,5
7,2
2,9 2,9
2,3 1,4 2,58 1,4
2
2,4 2,4
3,9
4,6 4,5
3
0,8
0,3
-1
2
3,8 3,9
3,4 3,6 2,8
3,2
2,5 2,6
1,3
1,3* 1,6*
-1,3
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p
LLRI tyrimas
SD, FM
* Vidutinis metinis indekso pokytis
Šaltiniαι: Lietuvos statistikos departamentas (SD),
Lietuvos finansų ministerija (FM),
32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas
7
Rinkos dalyvių vertinimu, vartotojų kainų augimas
2013 m. turėtų sudaryti apie 2,5 proc. arba 1,1 proc.
mažiau nei 2012 m. 2014 m. prognozuojamas panašus,
t. y. 2,6 proc. kainų augimas. Įdomu tai, kad rinkos dalyviai prognozuoja spartesnį kainų augimą nei Finansų
ministerija, kurios prognozė yra apie 1,5 proc.
Importas ir eksportas: Lietuvos užsienio
prekybos apimčių augimas lėtės
Tyrime importo ir eksporto augimas apibrėžiamas kaip per metus oficialiai deklaruojamų ir nedeklaruojamų atitinkamai importuotų ir eksportuotų
prekių ir paslaugų vertės pokytis, palyginus su prieš
tai buvusiu laikotarpiu.
Užsienio prekybos augimas, proc.
12
13
13
16
13
12
11
12
12
16
17
15
14
14
13
Šešėlinės ekonomikos dalis BVP, proc.
16
16
12
10
10
9
9
9
-13
-18
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p
Importas
Eksportas
Šaltinis: 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas
Nors Lietuvos užsienio prekybos apimtys pastaraisiais metais smarkiai augo, rinkos dalyviai prognozuoja, kad šis augimas sulėtės. 2012 m. eksporto ir
importo augimas nominalia apimtimi siekęs 12 ir 10
proc. 2013 m. sulėtės iki atitinkamai 10 ir 9 proc.
Anot ekspertų, 2014 m. eksporto augimas ir vėl lėtės,
sieks apie 9 proc.
Reikia turėti omenyje, kad ši prognozė buvo daryta
prieš Rusijai apribojant Lietuvos maisto produktų įvežimą į šią šalį, todėl galimai ji neįvertino šio veiksnio
įtakos Lietuvos eksportui. Tai gali pakoreguoti Lietuvos eksporto duomenis, kadangi Rusija yra reikšmingas Lietuvos prekybos partneris. 2012 m. eksportas į
Rusiją sudarė apie 20 proc. viso Lietuvos eksporto.
Šešėlinė ekonomika ir mokesčių našta:
rinkos dalyvių vertinimu šešėlio mažėja
Šešėlinė ekonomika LLRI tyrime suprantama kaip
per metus galutiniam vartojimui šalies viduje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų, oficialiai nedeklaruojamų dėl mokesčių ar reguliavimų, vertė.
30 27
28
24
22
23
22
19
20
20
20
21
21
27
27
24
23
21
18 18
10
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
p
20
14
p
17
12
Ekspertų vertinimu, šešėlinės ekonomikos sumažės.
2010 m. šešėlinės ekonomikos dalis BVP buvo didžiausia ir siekė 28 proc. BVP. Tyrimo duomenimis,
2011 ir 2012 m. ši dalis mažėjo labai lėtai, vos po pusę
procentinio punkto. Tačiau rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2013 m. šešėlio sumažės net trimis procentiniais punktais – šešėlinė ekonomika sudarys apie 24
proc. BVP. 2014-iems metams prognozuojamas dar
kiek mažesnis – 23 proc. šešėlinės ekonomikos dydis
nuo BVP. Svarbu tai, kad nors šešėlio ir mažėja, jo
vis dar yra daugiau nei laikotarpiu prieš ekonominį
nuosmukį.
19
20
15
10
5
0
-5
-10
-15
-20
-25
16
Santykinė mokesčių našta LLRI tyrime – visų mokestinių valstybės bei savivaldybių biudžetų ir fondų pajamų santykis su bendruoju vidaus produktu.
Rinkos dalyvių vertinimu mažėjančią šešėlinę ekonomika gali lemti po truputį gerėjanti šalies ekonominė
padėtis, t.y. augančios žmonių pajamos, mažėjantis
nedarbas bei valdžios institucijų veikla kovojant su šešėliu. Nors šešėlį sukeliančių mokesčių ar reguliavimų
reikšmingo mažinimo nebuvo, tačiau šešėlio sumažėjimui užtenka to, jog legali ekonomikos dalis augtų
sparčiau nei šešėlinė. Tačiau nepaisant paspartėjusio
šešėlinės ekonomikos mažėjimo, įvertinus šešėlio mažėjimo greitį iki krizės buvęs šešėlio lygis bus pasiektas tik 2018 m. Opiomis problemomis išlieka akcizinių prekių šešėlis (t.y. cigarečių, alkoholinių gėrimų
ir kuro kontrabanda bei nelegali prekyba), taip pat –
darbo rinkos šešėlis, t.y. vokeliai ir nelegalus darbas.
Rinkos dalyviai taip pat buvo klausiami, kokia dalis
Lietuvos įmonių ir fizinių asmenų 2012 m. bent dalį
savo veiklos vykdė šešėlinėje ekonomikoje. Ekonomikos tyrimo rezultatai rodo, jog į šešėlį buvo įsitraukę
apie 41 proc. fizinių asmenų ir namų ūkių. Juridinių
asmenų, įmonių dalis, bent dalį savo veiklos vykdžiusi
šešėlyje buvo mažesnė – apie 27 proc. Taigi, nepaisant
mažėjančio šešėlio „gylio“, t.y. šešėlyje sukuriamos
pridėtinės vertė, šešėlio „plotis“, t.y. fizinių ir juridinių
asmenų kiekis, įsitraukęs į šešėlį – nemažėja.
8
Kokia dalis Lietuvos įmonių ir fizinių asmenų 2012 m.
bent dalį savo veiklos vykdė šešėlinėje ekonomikoje?
45%
41%
40%
Kokia atsiskaitymų grynaisiais pinigais vertės
dalis Lietuvoje 2012 m. buvo nelegali
(t.y. pajamos buvo neapskaitytos, nuslėpti dalis ar visi mokesčiai,
atsiskaitymai tiek tarp fizinių tiek tarp juridinių asmenų)?
35%
30%
27%
24%
25%
20%
15%
Nelegalūs atsiskaitymai
10%
Legalūs atsiskaitymai
5%
0%
Fiziniai asmenys, namų ūkiai
Jurdiniai asmenys, įmonės
Valdžios institucijos planuoja svarstyti atsiskaitymų
grynaisiais ribojimą (sumai didesnei nei 10 tūkstančių litų) kaip kovos su šešėline ekonomika priemonę.
Rinkos dalyvių vertinimu 2012 m. 24 proc. atsiskaitymų (tiek tarp fizinių, tiek tarp juridinių asmenų) grynaisiais pinigais vertės dalis Lietuvoje buvo nelegali.
Tai reiškia, kad už tokią vertės dalį pajamos buvo neapskaitytos, nuslėpti dalis ar visi mokesčiai.
Tačiau svarstant atsiskaitymų grynaisiais pinigais
ribojimą reikia įvertinti tai, kad šešėlio atsiradimo
priežastis nėra grynieji pinigai. Šešėlis atsiranda iš
sandorio, kuris yra naudingas abiems pusėms. Šio
sandorio naudingumą visada lemia mokestis ar reguliavimas. Pavyzdžiui, jei apmokestinamas paslaugų
teikimas, abiems pusėms gali būti naudinga susitarti
ir pasidalinti mokesčio sumą. Kuo šis apmokestinamas yra didesnis, tuo didesnė paskata šešėliui. Grynieji pinigai tėra tarpininkas, kurių pagalba šis susitarimas vyksta. Net juos uždraudus žmonės atrastų kitą
mainų priemonę, pvz., užsienio valiutą, brangųjį metalą ar naudotų barterinius mainus. Mainų priemonės
ribojimas gali padidinti dalyvavimo šešėlyje sąnaudas, tačiau jei šešėlio atsiradimo priežastys nenyksta
arba net auga, ši veikla vis dar lieka naudinga abiems
sandorio pusėms.
Yra tyrimų, kurie šešėlinę ekonomiką sieja su dažnesniu grynųjų pinigų naudojimu. Svarbu ir tai, kad
koreliacija nerodo priežastingumo. Ne elektroniniai
atsiskaitymai lemia šešėlį, o tai, kad abu šie veiksniai
yra nulemti trečiojo – šalių ekonominio išsivystymo.
Skandinavijos, Vakarų Europos šalių didesnis ekonominis išsivystymas lemia tiek santykinai mažesnį
šešėlinės ekonomikos dydį (didesnės žmonių pajamos
reiškia mažesnes paskatas dalyvauti šešėlyje), tiek
dažnesnį atsiskaitymą negrynaisiais pinigais (gyven-
76%
tojai labiau pasitiki bankais, pripratę prie įvairesnių
atsiskaitymo būdų). Todėl tik tai, kad šalyse, kur šešėlio yra mažiau, dažniau naudojamasi elektroniniais
pinigais dar neparodo, kad dirbtinai sumažinus atsi
skaitymus grynaisiais ir nepaveikdami tikrųjų šešėlio
atsiradimo priežasčių sumažinsime šešėlį. Estijoje
elektroniniais pinigais atsiskaitoma daug dažniau nei
Lietuvoje, Latvijoje ar vidutiniškai Europoje, tačiau
šešėlinės ekonomikos dydis yra labai panašus kaip
kitų Baltijos šalių.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas turi savo
neigiamų pusių. Pirma jis mažintų konkurenciją tarp
atsiskaitymo būdų, kuri yra svarbi. Dabar žmonės gali
naudotis tiek grynaisiais, tiek elektroniniais atsiskaitymais, todėl institucijos, aptarnaujančios elektroninius pinigus, konkuruoja su grynaisiais. Tai jas verčia gerinti savo paslaugų kokybę, mažinti sąnaudas
ir įkainius ir taip pritraukti naujų klientų. Tačiau jei
žmonės bus verčiami naudotis elektroniniais pinigais,
konkurencija bus dirbtinai apribota, atsiras prielaidos
elektroninių pinigų paslaugų kokybės blogėjimui ir
kainų augimui.
Noras ilgainiui atsisakyti grynųjų kelia ir labai svarbių sisteminių, pinigų politikos problemų. Išleidžiamų grynųjų pinigų kiekį Lietuvoje riboja valiutų
valdyba, o komercinių bankų kuriamų elektroninių
pinigų kiekis yra iš esmės neribotas. Kyla klausimas,
kas nutiktų pinigų kiekiui visiškai atsisakius grynųjų
pinigų? Jei neliktų fizinių saugiklių, apribojimų kaip
komerciniai bankai gali didinti pinigų kiekį, tai neišvengiamai reikštų infliaciją, t. y. kainų didėjimą ir dar
didesnį perskirstymą per pinigų sistemą.
9
Santykinė mokesčių našta, proc. nuo BVP
45
41
41
40
36
36
35
35
35
37
34
33
32
36
36
36
35
34
32
30
25
p
p
14
20
12
13
20
11
20
20
09
10
20
08
20
20
06
07
20
20
04
05
20
20
02
03
20
01
20
20
99
19
20
00
20
Tyrimo ekspertų vertinimu, santykinė mokesčių našta, kuri pastaruosius kelerius metus praktiškai nekito,
turėtų kiek sumažėti. 2013 m. santykinė mokesčių
našta sieks apie 34 proc. arba 2 proc. punktais mažiau
nei 2012 m. Tačiau, ekspertai mano, 2014 m. santykinė mokesčių našta turėtų padidėti 1 proc. punktu iki
35 proc.
Darbo užmokestis ir toliau augs
Vidutinis darbo užmokestis – vidutinis nurodyto
laikotarpio mėnesinis atlyginimas asmeniui už darbą po mokesčių, gautas pinigais ir nebūtinai deklaruojamas.
Rinkos dalyvių vertinimu vidutinis darbo užmokestis
Lietuvoje ir toliau nuosaikiai augs ne tik nominaliai,
bet ir realiai, t. y. įvertinus kainų augimą.
Didėjantį darbo užmokestį lemia auganti ekonomika
ir mažėjantis nedarbas, kuomet darbdaviai norėdami
prisitraukti tinkamos darbo jėgos yra priversti didinti
darbo užmokestį. Prie statistinio darbo užmokesčio
didėjimo galėjo prisidėti ir minimalios mėnesinės algos didinimas, kuomet vidurkį padidino iš statistikos
iškritę tie, kurie anksčiau gaudavo mažesnį nei 1000io Lt atlyginimą. Teoriškai, jei po MMA padidinimo
iki 1000 Lt būtų buvę atleisti visi žmonės, kurie dirbo
pilną darbo dieną ir iki 2013 m. sausio 1 d. uždirbo
nuo 850 iki 1000 Lt, būtų pasiektas statistinis 210 Lt
vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje padidėjimas.
Verslas ir investicinė aplinka: daugiausia
kliūčių kyla dėl įstatymų
Pirmoje šio leidinio dalyje buvo nagrinėjama, kaip
investicijos yra susijusios su produktyvumu ir darbo
užmokesčiu. Lietuvoje sukauptų investicijų kiekis,
tenkantis vienam gyventojui, nuo ES vidurkio atsilieka beveik 3 kartus. Ekonomikos tyrimų ekspertų buvo
klausiama, kokios yra svarbiausios kliūtys investicijų
augimui Lietuvoje. Kaip dvi svarbiausias kliūtis rinkos dalyviai pažymėjo tas, kurios susijusios su valstybės institucijų veikla ir įstatymais.
Lietuvoje sukauptų investicijų kiekis, tenkantis vienam
gyventojui nuo ES vidurkio atsilieka beveik 3 kartus.
Kokios yra svarbiausios kliūtys investicijų augimui Lietuvoje?
Didelis biurokratijos
ir korupcijos lygis;
4%
7%
Vidutinis neto darbo užmokestis, Lt/mėn.
2000
1828
1797
1800
1665 1744
1821
1620
1597
1581
1731
1600
1651 16021540
1651
1552 1595
1352
1335
1400
1186
1200
1093
1035 1039 1041 1052
1000 955 969 969
836 917
786
800 684 722 692 699 728
600
400
200
0
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p
LLRI tyrimas
27%
8%
Maža šalies rinka;
Investicijoms nepalanki
reguliavimo aplinka,
nepakankama nuosavybės
teisių apsauga;
8%
Lietuva yra nepakankamai
žinoma šalis užsienio
investuotojams;
9%
20%
SD
Šaltiniai: 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas,
Lietuvos statistikos departamentas (SD)
Tyrimo duomenimis, 2013 m. vidutinis neto darbo
užmokestis turėtų siekti 1744 Lt. Tai yra 4,7 proc. augimas (79 Lt) lyginant su 2012 m. kai vidutinis neto
darbo užmokestis siekė 1665 Lt. Prognozuojama, kad
2014 m. darbo užmokestis turėtų augti panašiu tempu,
t. y. 4,8 proc. ir metų pabaigoje sieks 1828 Lt. Įdomu tai, kad rinkos dalyvių prognozėmis 2014 m. bus
pirmieji, kuomet vidutinis darbo užmokestis nominaliai (t. y. neįvertinus kainų pokyčio) pasieks 2008-ųjų
metų lygį.
Investicijoms nepalanki
mokestinė aplinka,
jos nepastovumas;
17%
Prasta šalies ekonominė
padėtis, menka gyventojų
perkamoji galia;
Specialistų, tinkamų
darbuotojų trūkumas;
Kita
Pačia svarbiausia kliūtimi investicijų augimui ekspertai minėjo didelį biurokratijos ir korupcijos lygį. Šį atsakymą paminėjo 27 proc. ekspertų. Antra pagal svarbą priežastis yra investicijoms nepalanki mokestinė
aplinka ir jos nepastovumas – 20 proc. visų atsakymų.
17 proc. atsakė, kad – maža šalies rinka. Kitoms priežastims tyrimo ekspertai skyrė panašų svorį – apie 9-7
proc. Tarp jų yra investicijoms nepalanki reguliavimo
aplinka, nepakankama nuosavybės teisių apsauga (9
proc.), Lietuva yra nepakankamai žinoma šalis užsie-
10
nio investuotojams (8 proc.), prasta šalies ekonominė
padėtis (8 proc.), menka gyventojų perkamoji galia
(8 proc.), specialistų, tinkamų darbuotojų trūkumas
(7 proc.).
pertvarkos tikslus ir situacija gerėjo. Tik 9 proc. ekspertų mano, kad pokyčiai yra jaučiami, tačiau pokyčiai neatitinka pertvarkos tikslų, priežiūros institucijų
elgesys blogėjo.
Įdomu tai, kad nors specialistų ir tinkamų darbuotojų
trūkumas yra labai dažnai minima Lietuvos problema, rinkos dalyviai šiam variantui skyrė santykinai
mažai – 7 proc. balsų. Tačiau pakankamai tolygus
ekspertų atsakymų pasiskirstymas rodo, jog visos
minėtos problemos yra svarbios ir reikalaujančios dėmesio. Taip pat, atsakymų variantai, kurie tiesiogiai
susiję su įstatymais, reguliavimu ir mokestine aplinka
iš viso surinko 56 proc. visų balsų. Tai rodo, kad rinkos dalyvių vertinimu investicinė aplinka Lietuvoje ir
jos problemos didžiąja dalimi nulemtos įstatymais ir
valstybinių institucijų veikla nulemtų veiksnių.
Pozityvu yra tai, kad ekspertų, atsakiusių, kad situacija gerėjo, dalis didėjo. Analogiškas klausimas ekspertų buvo paklaustas ir 30-ajame Lietuvos ekonomikos
tyrime 2012 m. vasario mėn. Tuomet teigiamus pokyčius įžvelgė tik 30 proc. apklaustųjų. Taip pat svarbu
ir tai, kad per daugiau nei metus dalis teigiančiųjų, jog
situacija blogėjo sumažėjo nuo 14 iki 9 proc. Tai rodo,
jog nors verslą kontroliuojančių institucijų pertvarka
yra ilgas procesas, teigiami rezultatai jau jaučiami ir
jų daugėja, todėl reikia tęsti pradėtus darbus.
Dar vienas papildomas ekonomikos tyrimo klausimas
taip pat buvo susijęs su verslo aplinka Lietuvoje, t. y.
su 2009 m. pradėta verslą kontroliuojančių institucijų
sistemos pertvarka. Pertvarka siekiama keleto tikslų:
kad priežiūros institucijos daugiau dėmesio skirtų
konsultavimui, reikalavimų aiškinimui, o ne baudimo
funkcijai; priežiūros reikalavimai būtų suprantami,
lengvai ir patogiai prieinami verslui, juos visi institucijos inspektoriai aiškintų ir vertintų vienodai; priežiūros institucijos labiau koncentruotųsi į reikšmingus
pažeidimus, dėl kurių atsiranda žala asmenims, aplinkai ar kyla realus tokios žalos pavojus; nevykdytų formalių tikrinimų; mažėtų priežiūros institucijų verslui
sukuriama administracinė našta. Ekonomikos tyrimo
dalyvių buvo klausiama, ar jie jaučia pokyčių verslą
kontroliuojančių institucijų srityje.
2009 m. buvo pradėta verslą kontroliuojančių institucijų
sistemos pertvarka. Ar jaučiate pokyčius verslą
kontroliuojančių institucijų srityje?
60%
56%
54%
2012 m. vasario mėn. vertinimas
50%
2013 rugsėjo mėn. vertinimas
40%
37%
30%
30%
20%
14%
9%
10%
Išvados
1.Investicijos yra vienas iš svarbių produktyvumo ir
darbo užmokesčio didėjimo šaltinių. Statistika rodo
tamprų ryšį tarp investicijų kiekio, darbo produktyvumo bei vidutinio darbo užmokesčio Europoje.
Padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 10 tūkstančių litų, valandinis darbo produktyvumas šalyje išauga 3,4 Lt, o vidutinis mėnesinis
darbo užmokestis – 433 Lt.
2.Lietuvos ekonomika 2013 ir 2014 m. augs panašiu
tempu kaip ir 2012 m., prognozuojamas tolimesnis
nedarbo mažėjimas, kainų augimas kiek sulėtės.
3.Nors Lietuvos užsienio prekybos apimtys pastaraisiais metais smarkiai augo, rinkos dalyviai prognozuoja, kad šis augimas sulėtės.
4.Ekspertų vertinimu, šešėlinės ekonomikos sumažės. 2013 m. šešėlio dalis BVP sumažės iki 24 proc.
BVP, o 2014 m. iki 23 proc. Rinkos dalyvių vertinimu, 2012 m. į šešėlį buvo įsitraukę apie 41 proc.
fizinių asmenų ir namų ūkių, 27 proc. juridinių asmenų ir įmonių.
5.Nors rinkos dalyvių vertinimu 2012 m. 24 proc. atsiskaitymų grynaisiais pinigais vertės dalis Lietuvoje buvo nelegali, tačiau atsiskaitymų grynaisiais
pinigais ribojimas šešėlinės ekonomikos problemų
Lietuvoje nespręstų.
0%
Ne, pokyčių nejaučiau
Taip, situacija gerėjo
Taip, tačiau situacija
tik pablogėjo
Didžiausia dalis dalyvavusių ekonomikos tyrime teigė, kad pokyčių nejaučia – taip atsakė 54 proc. apklaustųjų. Tiesa, kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.)
ekspertų mano, kad pokyčiai yra jaučiami, jie atitinka
6.Rinkos dalyvių vertinimu, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2013 ir 2014 m. augs apie 5 proc.,
o tai reiškia ne tik nominalų, bet ir realų augimą
(t. y. įvertinus kainų augimą). Rinkos dalyvių prog
nozėmis 2014 m. bus pirmieji, kuomet vidutinis
darbo užmokestis nominaliai (t. y. neįvertinus kainų
pokyčio) pasieks 2008-ųjų metų lygį.
11
7.Rinkos dalyvių vertinimu, investicinė aplinka Lietuvoje ir jos problemos didžiąja dalimi nulemtos
įstatymų ir valstybinių institucijų veiklos. Pačia
svarbiausia kliūtimi investicijų augimui ekspertai
minėjo didelį biurokratijos ir korupcijos lygį (27
proc. atsakymų). Antra pagal svarbą priežastis yra
investicijoms nepalanki mokestinė aplinka ir jos nepastovumas (20 proc. visų atsakymų).
8.Paklausti apie verslą kontroliuojančių institucijų reformos rezultatus dauguma ekspertų (54 proc.) teigė, kad pokyčių nejaučia. Pozityvu yra tai, kad ekspertų, atsakiusių, kad situacija gerėjo, dalis didėjo
lyginant su apklausa daryta prieš pusantrų metų.
32-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai
Rodiklis
2012 m. liepos
mėnesio prognozė
2013-iems metams
2013 m. vasario
mėnesio prognozė
2013-iems metams
2013 m. rugsėjo
mėnesio prognozė
2013-iems metams
2013 m. rugsėjo
mėnesio prognozė
2014-iems metams
3,0%
13,0%
3,4%
11%
12%
25%
36%
1738
3,4%
11,7%
3,5%
10%
10%
26%
37%
1797
3,2%
11,5%
2,5%
10%
9%
24%
34%
1744
3,5%
10,7%
2,6%
9%
9%
23%
35%
1828
MAKROEKONOMIKA
BVP augimas
Nedarbo lygis, laikotarpio pabaigoje
Vartotojų kainų pokytis per metus, laikotarpio pabaigoje
Eksporto augimas
Importo augimas
Šešėlinė ekonomika, dalis BVP
Mokesčių našta, dalis nuo BVP
Vidutinis dirbančiojo darbo užmokestis
PAPILDOMI KLAUSIMAI
1. Kokia dalis Lietuvos įmonių ir fizinių asmenų 2012 m. bent dalį savo veiklos vykdė šešėlinėje ekonomikoje? (Pirko arba pardavė nelegalias prekes ar paslaugas, dirbo ar įdarbino
nelegaliai, gavo ar mokėjo „vokelyje“, slėpė pajamas ar vykdė kitą veiklą bandant nuslėpti mokesčius ar apeiti reguliavimus.)
• Fiziniai asmenys, namų ūkiai
• Juridiniai asmenys, įmonės
41%
27%
2. Kokia atsiskaitymų grynaisiais pinigais vertės dalis Lietuvoje 2012 m. buvo nelegali (t. y. pajamos buvo neapskaitytos, nuslėpti dalis ar visi mokesčiai, atsiskaitymai tiek tarp fizinių
tiek tarp juridinių asmenų)?
24%
3. Ar Lietuvoje veikiančiam verslui būtų naudinga, jei Lietuvoje 2015 m. būtų įvestas euras?
Taip, Lietuvoje veikiančiam verslui euro įvedimas
atneštų daugiau naudos nei žalos;
Šiuo metu sunku pasakyti, priklauso nuo to, kokioje padėtyje bus
euro zonos šalys ir koks bus euras jo įvedimo metu;
Ne, Lietuvoje veikiančiam verslui euro įvedimas
atneštų daugiau žalos nei naudos;
64%
31%
5%
4. Lietuvoje sukauptų investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, nuo ES vidurkio atsilieka beveik 3 kartus. Kokios yra svarbiausios kliūtys investicijų augimui Lietuvoje? 27%
20%
16%
9%
8%
8%
7%
4%
Didelis biurokratijos ir korupcijos lygis;
Investicijoms nepalanki mokestinė aplinka, jos nepastovumas;
Maža šalies rinka;
Investicijoms nepalanki reguliavimo aplinka, nepakankama nuosavybės teisių apsauga;
Lietuva yra nepakankamai žinoma šalis užsienio investuotojams;
Prasta šalies ekonominė padėtis, menka gyventojų perkamoji galia;
Specialistų, tinkamų darbuotojų trūkumas;
Kita
5. 2009 m. buvo pradėta verslą kontroliuojančių institucijų sistemos pertvarka. Ar jaučiate pokyčius verslą kontroliuojančių institucijų srityje?
Ne, pokyčių nejaučiu;
Taip, situacija gerėjo (pokyčiai atitinka
pertvarkos tikslus);
Taip, tačiau situacija tik blogėjo (pokyčiai neatitinka pertvarkos tikslų,
priežiūros institucijų elgesys blogėjo);
54%
37%
9%
12
INTRODUCTION
We present the thirty second survey of the Lithuanian economy conducted by the Lithuanian Free
Market Institute. We launched this survey back in
1997. During the period we have realized, that new
and important topics emerge in Lithuanian and world
economics. Therefore, a more in-depth analysis must
be made.
From now on the Survey of the Lithuanian Economy
will have a leading topic, meaning that in every new
survey we will be analyzing important economic
issues for Lithuania and the rest of the world. The
topic of this survey is – investment, productivity
and wages. In the first part of the survey we analyze
the theoretical and empirical relationships between
investment, labor productivity and wages in Lithuania
and across Europe.
In the third part of the Survey of Lithuanian Economy
we provide evaluations of the main economic indicators of 2013 and forecasts for 2014 based on the
insights of the market participants. Moreover, we
provide an overview of factors, which could have
had an impact on their evaluations and expectations.
Evaluations and forecasts of the Lithuanian economic
indicators are based on market consensus paradigm
which is based on rational expectations theory1. This
theory claims that an economic variable can be associated with observable processes and that market actors
do their evaluations and forecasts which are related
to these processes using the information available
to them. The more there is information available to
the market participants the more reliable evaluations
and forecasts become. Supposedly, the most available
information about economic processes is held by
people, who use it directly in their daily activities;
their successful performance reflects their capabilities
to process information.
Fifty five experts have participated in the current
survey. It is based on a non-representative poll of
market participants – the experts of the survey are not
chosen according to activities, companies or regions,
1
“Livingston”survey (see http://www.philadelphiafed.org).
the participants were chose from successful companies.
The respondents are asked to provide information not
about their own companies or industries but to estimate
indicators reflecting the country’s general situation
with all the available information they have. Survey
participants are requested to focus only on variables
that they think they are competent enough to appraise.
Most of the respondents in the current survey took part
in the previous stages of the project. The list of survey
participants is presented at the end of the study.
LFMI expresses its gratitude to the survey participants,
financial supporters and to those who have provided
comments.
Investment, productivity
and wages
Large differences of income and average wage
between different European Union member states are
known by everyone and are often used when analyzing
economic differences between European countries.
There are many interpretations of what causes these
differences. For example, sometimes when analyzing
average wage differences, taxes, regulation of labor
relations, social policy, minimum wage requirements,
the size of the country and intensity of competition
among businesses operating in the country and other
factors are being mentioned. Sometimes these causes
are based more on emotions, prejudice, but not on
economic theory or facts. One can often hear that
wage differences are determined by different relations
among employees and employers, because of larger or
smaller willingness of businessmen to share income
of the company with employees.
In this part of Economic survey, we will be analyzing one of the main reasons that determine wage
differences between European Union member states
– i.e. level of investment and labor productivity. The
relationship of investment, productivity and wages
will be analyzed using economic theory and empirical
results, i.e. statistics.
13
What is the relationship between level of
investment, productivity and wages?
In Lithuania it is vaguely understood the importance
of political decisions, which improve country’s
investment attractiveness. Also insufficient analysis
is done regarding the harm done, by decisions that
reduce investment attractiveness. This is so, because
there exists a dominant understanding that investment
is only necessary for large businessman, and that
favorable environment for investment for “simple”
people, not only does not help (i.e. does not increase
their wages), but instead leads to lawlessness and
exploitation. However, the real situation is different.
In market economy, the growth of wages is related
to productivity and investment level in the country.
Wages are increasing when a) labor productivity
increases, i.e. when a person, while working, is
creating more, and b) when companies are forced
to compete for employees by offering them larger
wages. In order for wages to increase, there should
be an increase in the number of such workplaces and
employees, who can create more.
How to improve labor productivity and earnings of
people? Economic theory reveals several sources
for increasing productivity. First – division of labor
and specialization. This is important, not just in the
country, when people are specializing by choosing
a profession, competing subjects produce or deliver
such goods and services, which can be produced or
provided to the best of their ability. Specialization and
division of labor is important internationally as well,
when countries are using their competitive advantage,
to export their most demanded goods, and is importing
things, that are relatively more expensive to produce.
The second source of productivity is innovation,
i.e. development of new technologies and their
application. This source of productivity is based on
the fact, that when using innovative technologies,
advanced methods of management, more value, better
consumer products and services are being created,
while at the same time using less resources.
The second is related to the third source of productivity – investment. Rarely, innovation in the
company can be carried out without investment. It
enables employees, provides them with such production means, which allow them to create more goods
and services given the same time. Thus, investment
into production means, capital goods, increases labor
productivity, which is a necessary condition for wage
growth.
Investment
Increasing labor
productivity
Larger wages
Sometimes the relationship between investment, productivity and wages is being criticized by providing
examples, when in different countries people who are
doing the same work and are using the same means
of production are receiving different wages. For
example, a cleaner in Lithuania is receiving a much
lower wage than in Germany, even though the productivity is the same, or is marginally different rather
than their wages.
However, this example does not deny the relationship between productivity and wages. A larger wage
is being paid to a German cleaner by the employer
not because the labor productivity is higher in the
cleaning services, but because it is higher in other
sectors of the economy. An employer in Germany,
when employing a cleaner, is indirectly competing
with all other employment options of this person and
other choices of profession, in which due to larger
productivity the person could receive a larger wage.
The fact that German industry is more productive
than Lithuanian, indirectly influences wages of other
professions (cleaners including), because other sectors are forced to compete and attract employees.
Therefore, investment increases labor productivity,
and increasing productivity, given the competitive
environment, increases wages, because it makes labor
more sought-after and limited factor of production.
What can be seen regarding investment,
productivity and wages from statistical
data?
Statistics is providing a strong relationship between
investment level, labor productivity and average wage
in Europe. Based on the data of EU countries from
2012, an increase of investment level per person
by 10000 LTL, increases labor productivity by 3,4
LTL per hour and the average monthly wage by
433 LTL. The connection between investment and
wages is represented by R2 (coefficient of determination), with value of 80%. This means, that 80% of differences between European countries are determined
by the level of investment in different countries.
No matter how much we are being happy about successful foreign and Lithuanian investment examples,
the overall level of investment in Lithuania is
extremely low if compared to other EU countries.
14
Relationship between investment and wages in Europe
60
Euro per hour worked in 2012 (EUR)
50
NORWAY
SWEDEN
DENMARK
BELGIUM
FRANCE
FINLAND
THE NETHERLANDS
AUSTRIA
GERMANY
IRELAND
ITALY
40
30
UNITED KINGDOM
20
SLOVENIA
POLAND HUNGARY ESTONIA
10
LITHUANIA
ROMANIA
0
0
CZECH REPUBLIC
SLOVAKIA
LATVIA
y = 0.2594x + 0.1115
R² = 0.7986
50
100
150
200
250
Level of Net Capital stock per person in 2012 (1000 EUR/per person)
Level of accumulated investment per person in Lithuania is 3 times lower than EU average; it is 7 times
lower than in Norway, 3 times lower than in Germany
and 60% lower than in Estonia. All Scandinavian
countries, which are portrayed as an example for
Lithuania and other Baltic states, have accumulated
at least 3 times more investment than in Lithuania.
This gives a slightly different perspective of the so
called Scandinavian welfare state model. These
countries that are mentioned as countries of large
taxation, extensive social security and strong protection of employees, have actually based their economic
foundation on long years of accumulating investment.
Larger taxes and redistribution is possible in these
countries, because the average productivity level in
Sweden, Finland, Norway and Denmark is 5 times
larger than in Baltic countries.
Despite, Lithuania being behind in terms of level of
investment among European countries, the positive
thing is that, based on the growth level of investment
in the period from 2002 to 2012, Lithuania is among
leading countries in terms of growth rates of level
of investment. In ten years, the level of investment
per capita had more than doubled. Countries such as
Romania, Ukraine, Estonia, and Slovakia, had also
enjoyed similar fast growth of this indicator. The
slowest growth rates of investment in this period were
in Germany, Switzerland, Ireland, and Netherlands. A
certain pattern emerges, because in countries which
have less accumulated investment, the growth rates
were faster and vice versa. This is so, because first
and foremost the level of investment is relatively low,
the potential for profitable investment projects and
increase in productivity is higher.
Based on investment growth Lithuania is among the leading
Level of net capital stock per person in 2012
(1000 EUR/per person)
7.0
250
6.0
220
200
5.0
4.3
4.0
150
2.8
3.0
2.0
1.0
2.2 2.1
1.9 1.7 1.7 1.6 1.5
1.5 1.5 1.4 1.4 1.4 1.4 1.3 1.3 1.3 1.3
1.1 1.0
0.0
100
50
75
61 63 67 68 69
41 49
31
15 20
119 120
99 100 101 104 109
136 143
Source: Euromonitor
Source: Euromonitor
Austria
Norway
Denmark
The Netherlands
France
Sweden
Germany
Italy
Belgium
Ireland
Finland
Latvia
United Kingdom
Slovenia
Czech Republic
Estonia
Slovakia
Hungary
Lithuania
Ireland
Germany
Growth of net capital stock per person 2002-2012 (by a factor of)
Swizterland
Denmark
Netherlands
Czech Republic
Italy
Finland
Belgium
United Kingdom
France
Austria
Sweden
Poland
Slovenia
Norway
Hungary
Lithuania
Estonia
Slovakia
Ukraine
Romania
0
LPoland
7.0
Romania
8.0
15
In the period of 12 years, the dynamics of net capital
stock and labor productivity in Lithuania show, that
during this period, the level of investment per capita
and labor productivity has been increasing at similar
pace. From 2000 to 2012 the net capital stock has
increased by a factor of 2.1 and labor productivity by a
factor of 1.8. The period of 2008 to 2009 is very interesting, because when the crisis has started in Lithuania
(2008), the growth of investment level and productivity
began to slow down, and in 2009 both indicators saw
a reduction. Since 2010, both the level of productivity
and the level of investment began to grow.
Interestingly, even though Klaipeda district has a higher
investment level, Vilnius County has a significantly
higher average wage than Klaipeda district. However,
this can be explained by several factors. Firstly, Klaipeda
district has a Mazeikiai region in it and at that region
resides a large industrial company “ORLEN Lietuva”
and for that reason there is an unusually high level of
investment. The level of investment in Klaipeda district
is heavily influenced by a seaport and Klaipeda free
economic zone as well. Secondly, Vilnius enjoys larger
wages, not only because it is a large city and the capital
of the country, but as well because there are most of the
government institutions there.
Labor productivity grew in tandem with the growth
of investment in Lithuania
This analysis shows that if makers and implementers
of economic policy are thinking about incomes that
people are receiving and they seek to increase them,
attention should be given to those decisions that
improve investment environment. This is supported
not only by economic theory, but by data regarding
investment level, productivity and wages in Europe. Not
only exclusive or privileged investors should be welcomed to invest in Lithuania, but the big and the small
business from Lithuania and abroad. This is a source of
increasing economic welfare and incomes.
35
30
25
20
15
10
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
12
11
10
9
8
7
6
5
4
Net capital stock per person (EUR/left)
Hourly labor productivity (EUR/per person, right)
Source: Eurostat, Euromonitor
The similar relationship between investment and
wages is between Lithuanian districts as well. In those
Lithuanian districts, where the level of investment per
capita is higher, wages are higher as well. The lowest
level of investment per person in 2011 was in Taurage
district – 2700 LTL. This district also had the lowest average wage in the country. Highest investment
levels and largest wages were in Vilnius and Klaipeda
districts.
There is still much room for improving investment
environment in Lithuania. It requires simplifying
zoning laws, modernizing the labor code, introducing
caps on social security contributions, setting zero
taxation for profit which is being reinvested, reduce
the taxation burden on labor, respect private property,
simplify administration of taxes and ensure long-term
stability of investment environment. To add, when
thinking about decisions that can improve investment
environment, it is vital to abstain from such decisions
that make it worse.
Relationship between investment and wage in Lithuanian district in 2011
2400
Vilnius
Average monthly wage in 2011, LTL
2300
2200
2100
LITHUANIA
2000
Klaipeda
Kaunas
1900
Telsiai
1800
Panevezys
1700
Utena
Alytus
Siauliai
Marijampole
y = 0.1378x + 1252
R² = 0.6763
Taurage
1600
1500
2000
3000
4000
5000
Net capital stock per person in 2011, LTL
6000
7000
8000
16
Lithuanian economy
GDP, price growth and unemployment:
economy continues growing,
unemployment declines
In the survey of the Lithuanian Free Market Institute
(LFMI), gross domestic product is understood as
the total value of goods and services produced for
final consumption within the country, including the
shadow economy, during a given period.
In the LFMI survey changes in consumer prices are
defined as changes in the average price of goods and
services intended for household consumption by
comparing price levels at the end of a given period.
Unemployment is defined as the ratio of the unemployed – persons of working age who are seeking
jobs but are not necessarily registered at Labour Exchange – to the total labour force. The “labour force”
then refers to all people of working age. The LFMI
survey respondents were asked to evaluate the rate
of unemployment at the end of the year.
According to the survey results, Lithuanian economy
will be growing at a similar pace as in 2012, unemployment level will continue to reduce. Market
participants forecast slower growth of prices for 2013
and 2014 if compared to 2012.
GDP growth, percent
15,0
10,0
7,6
0,0
-10,0
6,8
4,2
5,2
3,3
5,0
-5,0
6,7
4,9
-1,1
2,2
10,3
7,4
7,8 7,8
9,8
7,4 6,8
6,5 7,2
7,9
3,4
1,6
1,4
3,7 3,7
3,4
4,3 3,3 3,2
3,5
-4,2
-14,5
-15,0
-20,0
6,0
2,9
-14,8
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f
LFMI survey
SL, MF
Sources: Statistics Lithuania (SL), Ministry of Finance (MF),
32st LFMI survey of the Lithuanian economy
Market participants estimate that in 2013 Lithuanian
gross domestic product (GDP) should grow by 3.2%.
This prognosis is very similar to the one, provided
by market participants in the beginning of 2013.
This means that market expectations for economic
growth in 2013 did not change. Experts estimate, that
Lithuanian economy should grow by 3.5% in 2014.
According to Eurostat, Baltic countries are the fast-
est growing economies in the European Union. It is
being forecasted that Estonian and Latvian economies
should grow 3% and 3.8% in 2013 and in 2014 these
economies should grow 4% and 4.1% respectively.
Overall, economies of EU countries will not grow
in 2013 and will only grow by 1.4% in 2014. Thus,
economies of Baltic countries manage to sustain
growth, when the whole Europe is standing still.
Unemployment, end of period, precent
25
20
15,9
15
10
5
0
13
12,9
13
10,5
17,2
16,9 17,9
12,4
14,1 13,9
12,7
15,6
11,6 10,6
11
9,6
7,9
7,3
7,1
5,0 4,4
16,8 14,8
12,9
15,2
11,5
10,7
13,9
13,2
11,5* 10,5*
6,6
4,8 4,2
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f
Lithuania - LFMI survey
Lithuania - SL, MF
* Average annual unemployment rate
32nd LFMI survey of the Lithuanian economy
According to experts, unemployment level in Lithuania will continue to decrease. In 2013 the unemployment level in Lithuania is estimated to be 11.5% or
1.4% less than in 2012. Market participants think that
unemployment level will decrease by about 0.8% in
2014 and will be 10.7%.
Labor market was affected by a large increase of
the minimum wage at the beginning of 2013, from
850 LTL to 1000 LTL. First, January of 2013 saw a
large increase of new unemployed people (39000)
registered at the Lithuanian Labor Exchange. The last
time such a large number of newly unemployed was
registered was in April 2010, when economic situation was especially bad. Second, youth unemployment level was decreasing since the mid-2011, but in
2013 it began to increase. Third, there are signs that
there are more illegal wage payments (“envelopes”),
because for example, State Tax Inspectorate, since the
beginning of the year has received more reports about
“envelopes” than ever before. Thus, even though
unemployment level is decreasing, the increase of the
minimum wage has slowed down this process.
According to experts, consumer prices should grow
by 2.5% in 2013 or 1.1% slower than in 2012. It is
being forecasted that growth of prices in 2014 should
be similar at 2.6%. It is interesting that, market
participants expect a faster growth of prices than the
Ministry of Finance with its 1.5% forecast.
17
Change in consumer prices, percent
The shadow economy and tax burden:
according to market participants,
the shadow economy is decreasing
12
9,9
10
8,1
8
8,5
7,2
6 5,5
4
-1
-2
4,6 4,5
The shadow economy is defined as a share in total GDP of goods produced and services rendered
for final consumption within the country and unreported for the purpose of avoiding taxes and/or
regulations.
3,8 3,9
3,4 3,6 2,8
3,2
2,5 2,6
2
1,3
1,3* 1,6*
3
0,8
0,3
0
2,9 2,9
2,3 1,4 2,58 1,4
2
2,4 2,4
2
3,9
-1,3
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f
In the LFMI survey the relative tax burden is understood as the ratio of total tax revenues of state
and municipal budgets and funds to gross domestic
product (GDP).
Lithuania - SL, MF
Lithuania - LFMI survey
* Average annual change of index
32nd LFMI survey of the Lithuanian economy
Imports and exports: growth of Lithuanian
trade volume to decrease
The LFMI survey analyses changes in the value of
exported and imported goods and services, both
reported and unreported, during a given period as
compared to the preceding period.
Growth of foreign trade, percent
17
12
12
13
13
12
11
12
12
16
13
16
17
15
14
14
13
16
16
12
10
10
9
9
9
Shadow economy, percent
30 27
-13
-18
28
24
22
22
19
20
27
23
20
20
21
21
27
24
23
21
18 18
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f
Exports
Even though Lithuanian trade volume grew rapidly
for the last several years, market experts estimate
that this growth should slow down. In 2012 growth
of exports and imports in nominal terms was 12% and
10%, but it should slow down to 10% and 9% in 2013.
According to exports, the growth of exports should
slow even more in 2014 and will be around 9%.
One needs to keep in mind, that this forecast was conducted before the Russian authorities limited Lithuania food product imports to the country; therefore it
is very likely that market participants did not estimate
the impact of such actions to Lithuanian exports. This
might influence results of Lithuanian exports, because
Russia is a significant Lithuanian trading partner. In
2012, 20% of Lithuanian exports went to Russia.
10
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
f
20
14
f
Import
Source: 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy
19
20
15
10
5
0
-5
-10
-15
-20
-25
16
Experts estimate that the shadow economy will
decrease. In 2010 shadow economy was the largest
and reached 28% of GDP. Survey results show that in
2011 and 2012 the share was decreasing rather slowly,
just by 0.5%. However, market participants forecast
that in 2013 the size of the shadow economy should
decrease by 3% and it should be 24% of GDP. It is
estimated that, the shadow economy should decrease
to 23% of GDP in 2014. It is important to note, that
despite the reduction of shadow economy, it is still
larger than before the economic downturn.
Market participants think that reduction of the shadow
economy is caused by a slowly improving economy,
i.e. increasing people’s incomes, decreasing unemployment and the fight of government institutions against
the shadow. Despite there being any reduction of taxation and number of regulations that cause the shadow,
however faster economic growth than the growth of
shadow, is enough to reduce the shadow economy.
Even though the shadow economy is decreasing faster,
if considering the speed of reduction of the shadow, the
level of the shadow economy before the crisis, will only
be reached by 2018. A significant issue is the shadow
of excise goods (i.e. smuggling and illegal trade of
cigarettes, alcohol and fuel), and labor market shadow,
i.e. illegal wages “envelopes” and illegal work.
18
Market participants were asked what percentage of
Lithuanian economic units that exercise economic
activities did a part of their activities in the shadow in
2012. The survey results show that, about 41% of households were involved in shadow economy activities.
Companies were less involved in the shadow economy
doing at least a part of their activities in it – 27%. Despite
reduction of the “depth” of the shadow, i.e. value crated
in the shadow, the “width” of the shadow is not changing, i.e. the number of households and companies that
are involved in the shadow, is not decreasing.
In your opinion, what percentage of Lithuanian
economic units that exercise economic activities
did a part of their activities in the shadow in 2012?
45%
What share of settlements in cash were illegal
in Lithuania in 2012?
24%
Illegal cash settlements
Legal cash settlements
76%
41%
40%
35%
30%
27%
25%
20%
15%
10%
5%
0%
Private individuals, households
A legal person, companies
Government institutions are thinking about limiting
settlements in cash (for sums larger than 10000 LTL),
as a measure to combat the shadow economy. Experts
estimate that 24% of settlements in cash (includes
both between households and companies) in 2012
were illegal in Lithuania. This means, that for such
value share, incomes were not accounted, part or all
taxes were hidden.
However when considering limiting settlements in
cash it is worthwhile to consider, that cash is not the
cause of the shadow economy. The shadow occurs in
transactions that are mutually beneficial to both parties involved. The usefulness of a transaction is always
determined by level of taxation and regulation. For
example, if a service is being taxed, it is beneficial for
two parties to agree to divide the amount of the tax.
Larger the taxation greater the incentive for shadow
activities. Cash in this case is a medium of exchange,
and it just helps this transaction to happen. Even if
it were prohibited, people would find other mediums
of exchange, e.g. foreign currency, precious metals
or just use barter. Restrictions to use the medium of
exchange might increase costs of participating in
the shadow, but if the causes of the shadow are not
disappearing or even are growing, this activity is still
beneficial for both parties of the transaction.
There are some researches that link shadow economy
with more common use of cash. It is important to
know that correlation does not show causation. Not
electronic payments influence the shadow, but, that
both these factors are influenced by the third – the
level of economic development of a country. Higher
economic development of Scandinavian and Western
European countries determine, both relatively smaller
shadow economy (larger incomes of the people, mean
smaller incentives to participate in the shadow) and
more frequent use of non-cash payments (residents
have more confidence in banks, are used to different
payment methods). Therefore, countries that have less
shadow and more frequently use electronic money, do
not show that an artificial limitation of using cash,
but without affecting the real reasons for shadow to
exist would reduce the shadow. In Estonia electronic
payments are more frequent than in Lithuania, Latvia
or on average in Europe, yet the size of the shadow
economy is similar to other Baltic countries.
Limitation of cash settlements has a negative side as
well. Firstly, it would reduce competition between
payment methods, which is very important. Now
people can use either cash or electronic payments,
so institutions, servicing the electronic money are in
competition with cash. This forces them to improve
quality of service, reduce costs and service charges
and by doing that to attract new customers. But if
people are forced to use electronic money, competition would be limited, and there will be reasons to
expect a deterioration of quality and increasing prices
for services of electronic money.
A long-run desire to give up cash raises very important systemic monetary policy problems. Lithuanian
currency board limits the amount of cash that can
19
be issued in Lithuania, but the amount of electronic
money created by the commercial banks is in principal unlimited. A question arises, what would happen
to the amount of money if completely giving up cash?
If there no longer were any physical safeguard, or
restrictions as to how commercial banks can increase
the amount of money, this inevitably would mean
inflation, i.e. increasing prices and even grater redistribution through the monetary system.
Relative tax burden, percent of GDP
45
41
41
40
36
36
35
35
35
34
37
33
32
36
36
36
35
34
32
30
25
f
f
20
14
12
13
20
11
20
10
20
20
08
09
20
20
06
07
20
05
20
04
20
20
02
03
20
01
20
20
99
19
20
00
20
According to evaluations done by survey experts, relative taxation burden, which practically over the few
past years did not change, should slightly decrease. In
2013 relative taxation burden should be around 34%
or 2% less than in 2012. However, experts think than
in 2014 relative taxation burden should increase by
1% to 35%.
Personal earnings will continue to grow
Average personal earnings refer to the average
monthly reported or unreported monetary remuneration for work after tax.
Market experts think that the average monthly wage
should be growing modestly not only in nominal
terms, but in real terms as well even after evaluating
inflation.
According to the survey results the average wage
after taxes in 2013 should be 1744 LTL. This is a
4.7% growth (79 LTL) if compared to 2012, when the
average wage after taxes was 1665 LTL. It is being
forecasted that in 2014 the average wage should grow
at a similar rate - 4.8% and should be 1828 LTL at the
end of the year. The interesting thing is that, based on
the forecasts of market participants, 2014 will be the
year when the nominal average wage (not considering
growth of prices) will reach the level of 2008.
An increase in wage is determined by growing economy and decreasing unemployment, when employers
who seek to attract best employees are forced to
increase the wage. Increasing minimum wage could
also have attributed to the statistical increase of the
average wage, when the average was increased by
those that fell out, who previously earned less than
a 1000 LTL wage. In theory, if after increasing the
minimum wage up to 1000 LTL, all the people who
were employed and received between 850 LTL and
1000L LTL until the 1st of January, 2013 were fired,
a statistical increase by 210 LTL of the average wage
could be recorded.
Business and investment environment:
most obstacles posed by laws
In the first part of the survey, the focus was on the
relationship between investment, productivity and
wages. The level of accumulated investment per capita
in Lithuania is 3 times less than the average of the EU.
Survey experts were asked to provide the main obstacles for investment growth in Lithuania. The two main
reason mentioned by market participants were related
to activities of government institutions and laws.
The level of accumulated investment in Lithuania is almost
3 times lower than the EU average. What are the most
important barriers for investment growth in Lithuania?
Net earnings, Litas per month
2000
1828
1797
1800
1665 1744
1821
1620
1597
1581
1600
1651 16021540
1651 1731
1595
1552
1352
1335
1400
1186
1200
1093
1035 1039 1041 1052
917
1000 955 969 969
836
800 684 722 692 699 728 786
600
400
200
0
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f
LFMI survey
SL
Sources: 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy,
Statistics Lithuania (SL)
High level of bureaucracy
and corruption
4%
7%
27%
8%
Unfavorable tax environment
for investment, volatility of it
Small market
Unfavorable regulatory
environment for investment,
insufficient protection of
property rights
8%
Lithuania is insufficiently know
country by foreign investors
Poor economic situation of
a country, small purchasing
power of the population
9%
20%
17%
Lack of professionals and
qualified employees
Other
20
The most important obstacle mentioned by experts
for investment growth was the level of bureaucracy
and corruption. This answer was chosen by 27%. The
second in importance reason is unfavorable tax environment for investment and its volatility - 20%. 17%
chose small market. For other reasons survey experts
gave similar percentage – about 9-7%. Among them
are unfavorable regulatory environment for investment, insufficient protection of property rights (9%),
Lithuania is insufficiently know country by foreign
investors (8%), poor economic situation of a country,
small purchasing power of the population (8%), lack
of professionals and qualified employees (7%).
A reform of business regulatory institutions
was started in 2009. Do you feel any changes
in the field of business regulatory bodies?
60%
56%
54%
February 2012, evaluation
50%
September 2012, evaluation
40%
37%
30%
30%
20%
14%
9%
10%
0%
It is interesting, even though lack of professionals and
qualified employees is being mentioned quite often
as problem in Lithuania; market participants gave
relatively small weight – 7%. However, relatively
even distribution of answers, show that all mentioned
problems are important and require attention. As well,
answers, which are directly related with laws, regulations and tax environment, in total gathered 56% of
total answers. This shows that market participants
think that investment environment in Lithuania and
problems related to it, are mainly determined by laws
and actions of government institutions.
Another additional question of the survey of the
Lithuanian economy was related with business environment in Lithuania, i.e. with a business regulatory
institutions reform started in 2009. This reform seeks
several goals: that regulatory agencies would devote
more attention for consultations, explanation of
requirements, but not punishment; regulatory requirements would be understandable, easily and comfortably accessible to business, and that all institutions
and inspectors explain and evaluate in the same way;
regulatory agency would concentrate more towards
significant violations, which create damage to people,
environment or there is a real danger for damage,
instead of just formal checking; decrease administrative burden for businesses created by regulatory agencies. Participants of the economic survey were asked
if they feel any change in the field of government
institutions that regulate business.
No, did not observe
any changes
Yes, situation
got better
Yes, but situation
got worse
The largest share or economic survey participants
claimed that they did not feel any change – 54%.
However, more than a third (37%) of experts said
that change can be felt and they are in line with the
goals of the reform and the situation is better. Only
9% of experts think that changes can be felt, but
these changes do not go in line with the reform and
the behavior of government institutions that regulate
business got worse.
The positive thing is that the share of experts who said
that the situation got better had increased. The same
question was asked in a 30th survey of the Lithuanian
economy in February 2012. Then, positive change
was felt by 30% of respondents. Also, it is important
to note, that during this period, the share of those who
said that the situation got worse had decreased from
14% to 9%. This proves that the reform of government
institutions that regulate businesses is a long process,
but the positive results can already be felt and there
are more of them, so the work needs to continue.
Conclusions
1. Investment is one of the most important sources to
increase productivity and wages. Statistics is providing a strong relationship between investment level,
labor productivity and average wage in Europe. An
increase of investment level per person by 10000
LTL increases labor productivity by 3.4 LTL per
hour and the average monthly wage by 433 LTL.
2. Lithuanian economy in 2013 and 2014 will be
growing at a similar pace as in 2012, unemployment level will continue to decrease and the growth
of prices should slow down.
3. Even though Lithuanian trade volume grew rapidly
for the last several years, market experts estimate
that this growth should slow down.
4. Experts estimate that shadow economy will shrink.
In 2013 the shadow economy as a percentage of
GDP should be 24% and in 2014 – 23%. Market
experts estimate that in 2012, about 41% of
households and 27% of companies were involved
in shadow economy or conducted a part of their
activities in it.
21
5. Even though, based on market participants estimates, 24% of settlements in cash were illegal;
limiting settlements in cash would not solve problems of shadow economy in Lithuania.
6. Based on market experts estimates, the average wage
in Lithuania should grow by 5% in 2013 and in 2014,
this means that this is not just a nominal growth of
wages, but a real one (i.e. adjusting to price inflation).
Market experts forecast that 2014 will be a first year,
when the nominal average (no adjustment to price
inflation) wage reaches the level of 2008.
7. Market participants think that investment environment in Lithuania and problems related to it, are
mainly determined by laws and actions by government institutions. The most important obstacle
mentioned by experts for investment growth was
the level of bureaucracy and corruption (27%). The
second in importance reason is unfavorable tax
environment for investment and its volatility - 20%
8. When asked about the reform of government
institutions that regulate business, the majority
of experts (54%) said, that they do not feel any
changes. The positive thing is that, the share of
experts who said that the situation got better, if
compared with a previous survey had increased.
22
32nd LFMI survey results
Indicator
Forecast for 2013 reported
in July 2012
in February 2013
in September 2013
in September 2013
3,0%
13,0%
3,4%
11,0%
12,0%
25,0%
36,0%
1738
3,4%
11,7%
3,5%
10,1%
9,9%
26,3%
37,2%
1769
3,2%
11,5%
2,5%
9,5%
8,9%
23,5%
34,3%
1744
3,5%
10,7%
2,6%
9,1%
9,1%
23,4%
34,7%
1828
MACROECONOMICS
GDP growth
Unemployment rate, end of period
Changes in consumer price index, end of period
Export growth
Import growth
Shadow economy, percent of GDP
Tax burden, percent of GDP
Average monthly net earnings, after taxes
ADDITIONAL QUESTIONS
1. In your opinion, what percentage of economic units that exercise economic activities did a part of their activities in the shadow in 2012? (Purchased or sold illegal goods or services,
worked or employed illegally, received or paid wages illegally „in envelope“, hid income or carried out activities while trying to hide taxes or bypass regulations.)
• Private individuals, households
• A legal person, companies
41%
27%
2. What share of settlements in cash were illegal in Lithuania in 2012 (i.e. unaccounted income, a share of or all taxes were hidden, settlements between private and between legal
entities)?
24%
3. Would businesses operating in Lithuania benefit from introduction of the Euro in 2015?
Yes, businesses operating in Lithuania would benefit
more from introduction of the Euro than would lose;
It is difficult to say, it depends from in what state Eurozone
countries would be and how the Euro would look like in time
of the introduction.
No, businesses operating in Lithuania would lose
more from introduction of the Euro than would
benefit;
64%
31%
5%
4. The level of accumulated investment in Lithuania is almost 3 times less than the EU average. What are the most important barriers for investment growth in Lithuania?
High level of bureaucracy and corruption;
Unfavorable tax environment for investment, volatility of it;
Small market;
Lithuania is insufficiently know country by foreign investors;
Poor economic situation of a country, small purchasing power of the population;
Lack of professionals and qualified employees;
Other;
27%
20%
16%
8%
8%
7%
4%
5. A reform of business regulatory institutions was started in 2009. Do you feel any changes in the field of business regulatory bodies?
No, did not observe any changes;
Yes, the situation got better (changes are in line with reform
goals);
Yes, but the situation got worse (changes are not
in line with reform goals, behavior of regulatory
agencies got worse);
54%
37%
9%
23
TYRIMO EKSPERTAI / SURVEY PARTICIPANTS
Daiva Andronavičienė (UAB „Dujotekana“); Saulius Bačauskas (APB „Apranga“); Gintautas Bartkus (APB Baltic
Legal Solutions); Romualdas Bėkšta (UAB „Ergolain projektai“); Vitalijus Bertašius (UAB „Vilniaus viešasis
transportas“); Vygandas Blandis (UAB „IMLITEX“); Dovilė Brazionytė (UAB „DOLETA“); Jonas Dastikas
(AB „Lifosa“); Nerijus Datkūnas (UAB „Omnitel“); Donatas Frejus (UAB FMĮ „Orion Securities“); Andrius
Gailius (UAB „Malsena plius“); Arūnas Jonuška (UAB „Orion Global Pet“); Darius Jonutis (UAB „Kardiolita“);
Algirdas Juozaponis (UAB „Energijos tiekimas“); Regina Kajokienė (AB „Vernitas“); Eugenijus Kaziliūnas
(AB „Kauno energija“); Dalius Kaziūnas (AB „Invalda privatus kapitalas“); Darius Klimašauskas (UAB „KPMG
Baltics“); Rimantas Kraujalis (UAB „Eksma“); Robertas Krutikovas (AB „Grigiškės“); Aloyzas Kuzmarskis
(UAB KJKK „BEGA“); Rolandas Lideikis (AB „Gubernija“); Vytautas Mamaitis (AB „Montuotojas“);
Gintaras Markevičius („BTA Insurance Company SE“ filialas); Alvydas Morkvėnas (AB „Lėvuo“); Petras
Narbutas (UAB „Narbutas Furniture Company“); Rita Nogė (UAGDPB „Aviva Lietuva“); Kristina Ostrauskaitė
(UAB „Inta“); Vidas Paliūnas (UAB „Novaturas“); Mantautas Paškevičius (UAB „Strategic Staffing Solutions
International”); Dijana Pėlikienė (AB „Klaipėdos nafta“); Roman Piotr Sosnowski (UAGDPB „Aviva Lietuva“);
Mindaugas Pivoriūnas (UAB „DHL Lietuva“); Vytautas Plunksnis (AB „Invalda LT“); Raimondas Rajeckas
(AB „Invalda LT“); Daiva Rakauskaitė (UAB „Strata“); Alius Sadeckas (UAB „Ekskomisarų biuras“); Andrius
Samaitis (UAB „Vilandra“); Ignas Staškevičius (UAB „NDX energija“); Reda Surdokaitė (AB „Citadele“ bankas);
Vaclovas Šleinota (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“); Gintas Umbrasas (UAB „Ekonominės
konsultacijos ir tyrimai“); Marius Urbonavičius (UAB „Prekybos centras Mandarinas“); Egidija Vaicekauskienė
(ŽŪB „Nematekas“); Voldemaras Vaičekauskas (UAB „Hortus Investment Banking“); Alma Vaitkunskienė
(AB „Citadele“ bankas); Viktoras Valentukevičius (AB „Lietuvos dujos“); Taurimas Valys („ORCA JUMP“
Ltd); Jonas Varkauskas („IF P&C Insurance AS“ filialas); Jūratė Varkojienė (UAB „P. Varkojis ir Ko“); Laimutė
Voverienė (UAB „Traidenis“); Juozas Zykus (VšĮ „Vilniaus metro“); Darius Žilevičius (UAB „Statybos ritmas“);
Vitalijus Žuta (UAB „Fortum Heat Lietuva“); Sigitas Žvirblis (UAB „Intersurgical“).
LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTAS
Šeimyniškių g. 3A, 09312 Vilnius
Tel. (8 5) 250 0280, faksas (8 5) 250 0288, el. p. llri@llri.lt
www.llri.lt
LITHUANIAN FREE MARKET INSTITUTE
3A Šeimyniškių St., LT-09312 Vilnius, Lithuania
Tel. +370 5 250 0280, fax. +370 5 250 0288, e-mail lfmi@freema.org
www.freema.org
Spausdino UAB „Petro ofsetas“
Savanorių pr. 174D, LT-03153 Vilnius
26
www.llri.lt

2013/2014 (1) - Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Transcription

Similar documents

Ambersail Voyage Marks Lithuania`s Millenium in NYC and Around

Dviejų gaidelių kelionė

theory and practice: student insights

Samantha`s Friends Presents

Brochure of the Coin

theory and practice: student insights

LITHUANIAN COLLECTORS COINS

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Nr. 13 (24) - Lietuvos edukologijos universitetas