Lietuvos sveikatos statistika Health Statistics of Lithuania 2013

Transcription

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija
Higienos instituto
Sveikatos informacijos centras
Lithuanian Ministry of Health
Health Information Centre
of Institute of Hygiene
Lietuvos sveikatos statistika
Health Statistics of Lithuania
2013
Vilnius, 2014
UDK 614(474.5)(083)
Li 331
Lietuvos sveikatos statistika 2013
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Didžioji g. 22, Vilnius LT-01128, Lietuva
tel. (8-5) 2773303
faksas (8-5) 2624663
el.paštas institutas@hi.lt
www.hi.lt
Health Statistics of Lithuania 2013
Health Information Centre of Instutute of Hygiene
Didzioji 22, Vilnius LT-01128, Lithuania
ph. +370 5 2773303
fax+370 5 2624663
e-mail institutas@hi.lt
www.hi.lt
Sudarė / Completed by:
R. Gaidelytė
N. Madeikytė
D. Tendziagolskytė
ISSN 1648-0899
2
Šiame leidinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros
paslaugas teikiančių įstaigų veiklą bei sveikatos priežiūros sistemos išteklius. Nuo 2011 m. balandžio 1 d.
Lietuvoje sergamumo kodavimui yra naudojama Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų
klasifikacijos dešimtos redakcijos Australijos modifikacija (TLK-10-AM).
2012 m. Lietuvos statistikos departamentas, įvertinęs Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir
būstų surašymo rezultatus, perskaičiavo 2001-2011 m. nuolatinių gyventojų skaičius. Pasikeitus gimusiųjų
skaičiavimo metodikai, taip pat buvo perskaičiuotas 2001-2011 m. gimusiųjų skaičius. Todėl šiame leidinyje, jei
nenurodyta kitaip, 2001-2011 m. atitinkami rodikliai yra perskaičiuoti panaudojant atnaujintą gyventojų bei
gimusiųjų skaičių.
This publication provides data on health status of Lithuanian population, activities of health care
institutions as well as resources in health care sector. Since 1st of April of 2011 The International Statistical
Classification of Diseases and Related Health Problems, Tenth Revision, Australian Modification (ICD-10-AM)
is used for morbidity coding in Lithuania.
In 2012, Statistics Lithuania after evaluation of the results of Population Census 2011, have recalculated
the numbers of resident population for 2001-2011. Due to changes in methodology of calculation, the number of
births was recalculated for 2001-2011 as well. Therefore, in this publication appropriate indicators were
recalculated using new numbers of population and births, if it is not stated otherwise.
3
I. Demographic situation
I. Demografija
Lietuvoje jau dvidešimt metų dėl neigiamos
natūralios gyventojų kaitos bei didelės emigracijos
gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Po 2011 m.
visuotinio gyventojų ir būstų surašymo išaiškėjo, kad
Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 milijonai gyventojų.
2014 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2943,5 tūkst.
gyventojų, t. y. 28,4 tūkst. mažiau nei 2013 metų
pradžioje. Gyventojų sumažėjimą 2005-2013 m.
laikotarpiu net 72,9 proc. lėmė emigracija.
Mažėjant gimstamumui ir ilgėjant vidutinei
gyvenimo trukmei stebima gyventojų senėjimo
tendencija. 2014 m. pradžioje 18,5 proc. visų gyventojų
buvo 65 metų ir vyresni, 2001 m. pradžioje – 13,9
procento. 2014 m. pradžioje 100 vaikų iki 15 m. teko
126 pagyvenę žmonės (2001 m. pradžioje tik 71).
Nuo 1994 m. natūralus gyventojų prieaugis išlieka
neigiamas. 2013 m. jis buvo -3,9/1000 gyventojų.
Didžiausias neigiamas gyventojų prieaugis buvo rytų
Lietuvoje – Utenos apskrityje (-10,4/1000).
2013 m. gimė 29885 kūdikiai, t.y. 2,3 tūkst.
mažiau negu 2009 m. 2013 m. bendrasis gimstamumo
rodiklis buvo 10,1/1000 gyventojų. 2013 m. vidutinis
gimdančių moterų amžius išaugo iki 29,2 metų, o
pirmą kartą gimdančių – iki 26,8 metų. Suminis
gimstamumo rodiklis buvo 1,59.
2013 m. emigravo 38,8 tūkst. Lietuvos gyventojų,
iš kurių beveik kas antras emigrantas išvyko į Jungtinę
Karalystę – 46,1 proc., Airiją – 8,5 proc., Vokietiją ir
Norvegiją – po 7,7 proc. Daugiau nei pusė (60,2 proc.)
emigrantų buvo 20-39 metų amžiaus. Nuo 2011m.
imigravusių žmonių skaičius didėjo, o 2013 m.
imigravo net 22,0 tūkst. žmonių, iš kurių 86,2 proc.
buvo Lietuvos piliečiai.
2013 m. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo
trukmė buvo 68,5 metai, moterų – 79,4 metai. Nuo
2001 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo 2,6
metų, o moterų vidutinė gyvenimo trukmė per tą patį
laikotarpį padidėjo 2 metais. Todėl šiek tiek sumažėjo
skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo
trukmės, kuris 2013 m. sudarė 10,9 metų. Miesto
gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2,7 metų ilgesnė
nei kaimo gyventojų. Lietuvoje gimusių vyrų
vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė mažiausia Europos
Sąjungoje, moterų vidutinė gyvenimo trukmė priartėjo
prie naujųjų Europos Sąjungos šalių vidurkio.
2013 m. mirė 41511 žmonių, tai 573 asmenimis
daugiau negu 2012 metais. 2013 m. mirtingumo
rodiklis sudarė 14,0 1000 gyventojų. 72,7 proc.
mirusiųjų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys. 2013 m.
vyrų mirtingumas padidėjo 0,5 proc., tuo tarpu moterų
padidėjo 2,3 proc. Tačiau standartizuotas vyrų
mirtingumo rodiklis tebebuvo beveik du kartus
didesnis, o 0-64 m. amžiaus grupėje – net 3 kartus
didesnis negu moterų. Standartizuotas kaimo gyventojų
In Lithuania for almost twenty years due to natural
decrease and high emigration the number of population
is under decrease. At the beginning of 2014, there were
2943.5 thousand inhabitants in Lithuania, i.e. by 28.4
thousand less than at the beginning of 2013. In 20052013, due to negative international migration, the
population declined almost 72.9 % of the total decline.
With the decreasing of births and increasing life
expectancy the Lithuanian population is aging. At the
beginning of 2014 18.5% of the total population was
aged 65 and older compared with 13.9% in 2001. At
the beginning of 2014 there were 126 inhabitants aged
65 and over per 100 children under 15 years old
(71/100 children in 2001).
The increase of the population in the country
remains negative since 1994 and in 2013 equalled -3.9
per 1000 inhabitants. For many years the highest
negative increase of the population has been in Eastern
Lithuania – Utena county (-10.4 per 1000 inhabitants
in 2013).
29885 infants were born in 2013 or 2.3 thousand
less than in 2009. In 2013, the crude birth rate equalled
to 10.1 newborns per 1000 inhabitants. In 2013, the
mean age of women at childbirth increased up to 29.2
years old that of women at the birth of the first
childbirth was 26.8 years old. The total fertility rate
was 1.59.
In 2013, 38.8 thousand residents emigrated from
Lithuania. Almost half of emigrants moved to United
Kingdom (46.1%), to Ireland – 8.5%, to Germany and
Norway – 7.7 each. More than half (60.2%) of
emigrants were aged 20-39. During the last three years
the number of immigrants has increased and reached
22.0 thousands in 2013, 86.2% of them were
Lithuanian citizens.
In 2013 the life expectancy of Lithuanian male
was 68.5 years, of female – 79.4 years. Since 2001 the
life expectancy for males increased by 2.6 years and
for females increased by 2 years. The difference
between males and females life expectancy has
decreased and accounted 10.9 years. The life
expectancy of urban population was 2.7 years longer
than of rural population. Life expectancy of Lithuanian
male is the shortest in the European Union and that of
female became close to the average of the new
members of EU.
There were 41511 deaths in 2013, i.e. 573 cases
more than in 2012. In 2013 death rate was 14.0 per
1000 inhabitants. 72.7% of deaths were at the age 65
years and over. In 2013 the mortality rate for males
was increased by 0.5%, meanwhile for female
increased by 2.3%. But still the age-standardised death
rate for males is twice as high as for females and at the
age 0-64 – 3 times higher. Standardised death rate for
4
mirtingumo rodiklis 1,2 karto viršijo miesto gyventojų
rodiklį.
Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra pagal
pagrindines mirčių priežastis jau daugelį metų išlieka
panaši. Trys pagrindinės mirties priežastys –
kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir
išorinės mirties priežastys 2013 m. sudarė 84,0 proc.
visų mirusiųjų. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė
daugiau nei pusė, t.y. 56,3 proc., nuo piktybinių navikų
– 19,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,7
proc. visų mirusiųjų.
Didžiausią mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų
dalį sudarė asmenys mirę nuo išeminės širdies ligos
(64,7 proc.) bei cerebrovaskulinių ligų (25,2 proc.).
Didžioji dalis (86,1 proc.) mirusiųjų nuo kraujotakos
sistemos ligų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus
asmenys.
2013 m. nuo piktybinių navikų mirė 7872
asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo trachėjos, bronchų
ir plaučių vėžio – 1309 asmenys, skrandžio vėžio –
643, krūties vėžio – 568.
Nors mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių
mažėja jau keletą metų, jis vis dar išlieka aukštas. 2013
m. didžiausią dalį tarp išorinių mirties priežasčių
sudarė savižudybės – 30,0 proc. Nukritimai sudarė 10,5
proc. visų mirusiųjų nuo išorinių priežasčių, transporto
įvykiai – 8,7 proc., natūralus šalčio poveikis – 8,2
proc., atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu – 7,3 proc.,
atsitiktiniai paskendimai – 5,5 proc. Per metus
sumažėjo mirusiųjų nuo transporto įvykių, atsitiktinių
paskendimų, natūralaus šalčio poveikio.
Nuo 2004 m. ketvirtoje vietoje mirties priežasčių
struktūroje įsitvirtino virškinimo sistemos ligos,
pakeitusios ilgą laiką šią vietą užėmusias kvėpavimo
sistemos ligas. 2013 m. nuo virškinimo sistemos ligų
mirė 2234 asmenys arba 5,4 proc. visų mirusiųjų.
Moterų tarpe mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų
aplenkė net mirtis nuo išorinių priežasčių ir įsitvirtino
trečioje vietoje.
Kūdikių mirtingumas mažėja nuo 1992 m. 2013 m.
gimė 143 negyvagimiai ir mirė 110 kūdikių. Kūdikių
mirtingumas buvo 3,7/1000 gyvų gimusiųjų. Šiuo
rodikliu Lietuva artėja prie labiausiai išsivysčiusių šalių
rodiklių.
Per pastarąjį dešimtmetį dirbtinių abortų skaičius
sumažėjo dvigubai. 2013 m. buvo atlikti 5353 dirbtiniai
abortai. 1000 vaisingo amžiaus (15-49 m.) moterų
atliekami 7,7 dirbtiniai abortai, 100 gyvų gimusiųjų
tenka 17,9 dirbtiniai abortai.
rural population is 1.2 times higher than for urban one.
The structure of causes of death has remained
similar for a number of years. In 2013 most deaths
(84.0%) occurred due to three main causes: circulatory
system diseases, malignant neoplasms, external causes.
More than half of all deaths (56.3%) were caused by
diseases of the circulatory system, 19.0% – by
malignant neoplasms, 8.7% – by external causes of
death.
The largest part of deaths due to circulatory system
diseases was caused by ischaemic heart disease
(64.7%) and cerebrovascular diseases (25.2%). The
majority of all deceased from diseases of the circulatory system (86.1%) were aged 65 years old and over.
In 2013, 7872 persons died from malignant
neoplasms, of which 1309 died from trachea, bronchus
and lung cancer, 643 from stomach cancer, 568 from
breast cancer.
Even though the number of deaths from external
causes is under decrease for few years, the mortality
rate remains high. Suicides were the most widespread
external cause of death – 30.0% of all deaths from
external causes, 10.5% died from falls, 8.7% from
traffic accidents, 8.2% from exposure to excessive
natural cold, 7.3% from alcohol poisoning, 5.5% from
accidental drowning and submersion. During the 2013
the number of deaths from traffic accidents, accidental
drowning and submersion, exposure to excessive
natural cold has decreased.
Since 2004, diseases of the digestive system have
ranked fourth among the most prevailing death causes,
leaving behind diseases of the respiratory system that
used to take this place for long time. In 2013, 2234
persons or 5.4% of all deceases died from diseases of
the digestive system. Among women diseases of the
digestive system is the third most prevalent cause of
death.
Infant mortality is decreasing since 1992. In 2013,
there were 143 stillbirths and 110 infants died. Infant
mortality was 3.7 per 1000 live born. This indicator for
Lithuania is close to the most developed countries
level.
During the last ten years the number of induced
abortions decreased by twice. In 2013 there were 5353
induced abortions. Induced abortion rate reached 7.7
per 1000 women in fertile (15-49 years old) age or
17.9 abortions per 100 live births.
5
Pagrindiniai demografiniai rodikliai 2013 m.
The Main Indicators of Vital Statistics in 2013
Plotas (tūkst. kv. km.)
Area (thous. sq. km.)
65.3
Gyventojai (tūkst.)
Population (thous.)
2957.7
Tankumas (tūkst. 1 kv. km.)
Density (thous. per sq. km.)
45.3
Miesto gyventojai (tūkst.)
Urban population (thous.)
1981.9
67.0%
Kaimo gyventojai (tūkst.)
Rural population (thous.)
975.8
33.0%
Vyrai (tūkst.)
Males (thous.)
1362.4
46.1%
Moterys (tūkst.)
Females (thous.)
1595.3
53.9%
Gyvų gimusiųjų skaičius
Live born
29885
Gimstamumas 1000 gyv.
Birth rate per 1000 pop.
10.1
Mirusiųjų skaičius
Deaths
41511
Mirtingumas 1000 gyv.
Mortality per 1000 pop.
14.0
Natūralus prieaugis 1000 gyv.
Natural increase per 1000 pop.
-3.9
Neto tarptautinė migracija 1000 gyv.
Net international migration per 1000 pop.
-5.6
Santuokų 1000 gyv.
Marriages per 1000 pop.
6.9
Ištuokų 1000 gyv.
Divorces per 1000 pop.
3.4
Mirė vaikų iki 1 m.
Infant deaths
110
Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų
Infant mortality per 1000 live births
3.7
Life expectancy at birth
74.02
gimusiųjų
Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė:
vyrų
males
68.53
moterų
females
79.38
Natūralus gyventojų prieaugis
Natural Increase of Population
25
20
Gyvi gimę
Live born
15
Natūralus prieaugis
Natural increase
10
Mirę
Deceased
5
0
1950
1955
1960
1965
1970
1975
1980
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas / Source: Statistics Lithuania
6
1985
1990
1995
2000
2005
2010 2013
Natūralus gyventojų prieaugis 2013 m.
Natural Increase of Population in 2013
<= 5
<= 0
<= -4
<= -7
<= -10
Min = -15
Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientai metų pradžioje
Age Dependency Ratios at the beginning of year
Vaikų (0-14 m.) ar pagyvenusių (65 m. ir vyresnių) žmonių skaičius 100 15-64 m. amžiaus gyventojų
Children (aged 0-14) or elderly (aged 65 and older) per 100 population aged 15-64
%
50
40
25
25
25
26
27
27
27
28
24
23
22
22
22
22
22
22
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2014
30
20
10
0
Pagyvenę asmenys (65 m. ir vyresni) / Eldery people (65+)
Vaikai (0-14 m.) / Children (0-14)
7
Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra 2013 m.
Age Structure of Population in 2013
100+
95
90
85
80
75
70
65
60
55
50
45
40
35
30
25
20
15
10
5
0
30
25
20
15
10
5
0
5
10
15
20
25
30
Tūkstančiai / Thousands
8
Gyventojų amžiaus struktūra 2014 m. sausio 1 d.
Population by Age at the beginning of 2014
Vyrai
Males
Amžiaus
grupė
Iš viso
Total
Moterys
Females
Age
group
abs.sk.
abs.numb.
proc.
%
abs.sk.
abs.numb.
proc.
%
abs.sk.
abs.numb.
proc.
%
0
15195
1.12
14668
0.92
29863
1.01
1-4
62221
4.59
59018
3.72
121239
4.12
5-9
69179
5.10
66242
4.17
135421
4.60
10-14
73828
5.44
69737
4.39
143565
4.88
15-19
91002
6.71
86194
5.43
177196
6.02
20-24
109709
8.09
103350
6.51
213059
7.24
25-29
99565
7.34
94881
5.98
194446
6.61
30-34
88738
6.54
87109
5.49
175847
5.97
35-39
90094
6.64
93819
5.91
183913
6.25
40-44
99872
7.37
106922
6.74
206794
7.03
45-49
101313
7.47
111167
7.00
212480
7.22
50-54
109600
8.08
124930
7.87
234530
7.97
55-59
90684
6.69
110482
6.96
201166
6.83
60-64
72578
5.35
98636
6.21
171214
5.82
65-69
53716
3.96
83132
5.24
136848
4.65
70-74
50473
3.72
89041
5.61
139514
4.74
75-79
39275
2.90
80783
5.09
120058
4.08
80-84
25030
1.85
60644
3.82
85674
2.91
85+
13923
1.03
46722
2.94
60645
2.06
1355995
100
1587477
100
2943472
100
905053
66.74
915464
57.67
1820517
61.85
213316
15.73
446388
28.12
659704
22.41
Iš viso
Total
Darbingi*
Able-bodied*
Pensininkai
Over ablebodied
* - Vyrai 16-62 m.10 mėn., moterys 16-60 m. 8 mėn/ Male 16-62 years 10 months old, female 16-60 years 8 months old
9
Gimusiųjų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Life Expectancy at Birth
Vyrai / Males
85
80
75
70
65
60
55
Moterys / Females
90
85
80
75
70
65
60
55
Šaltinis: PSO 2009-2012 m. duomenys; Lietuvos 2013 m. duomenys. Pastaba: Europe – PSO Europos regiono 52 šalių vidurkis; EU – ES
šalių vidurkis; EU(15) – ES narių (iki 2004 m.) vidurkis; EU(12) – ES narių (nuo 2004 arba 2007) vidurkis.
Source: WHO data for 2009-2012; data for Lithuania for 2013. Note: Europe – 52 WHO European region members states average; EU – EU
member states average; EU(15) – EU memeber states prior 2004 average; EU(12) – EU member states since 2004 or 2007 average.
10
Gyventojų mirtingumas pagal priežastis ir lytį 2013 m.
Deaths by Causes and Sex in 2013
Ligų grupės pagal TLK-10 AM
Disease groups according to ICD-10 AM
Kodas
pagal
TLK-10
AM
Code
ICD-10
AM
Vyrai/Males
abs.
sk.
abs.
numb.
100000
gyv.
per
100000
pop.
Moterys/Females
abs.
sk.
abs.
numb.
100000
gyv.
per
100000
pop.
Iš viso/Total
abs.
sk.
abs.
numb.
100000
gyv.
per
100000
pop.
Iš viso / Total
A00-Y89
I
Infekcinės ir parazitinės ligos
Infectious and parasitic diseases
A00-B99
403
29.6
232
14.5
635
21.5
II
Navikai / Neoplasms
C00-D48
4408
323.5
3618
226.8
8026
271.4
III
Kraujo ir kraujodaros organų ligos
Diseases of blood and blood-forming organs
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos
ligos
Endocrine, nutritional and metabolic diseases
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Mental and behavioural disorders
Nervų sistemos ir jutimo organų ligos
Nervous and sense organs diseases
Kraujotakos sistemos ligos
Disease of the circulatory system
D50-D89
13
1.0
26
1.6
39
1.3
E00-E89
150
11.0
187
11.7
337
11.4
F00-F99
36
2.6
68
4.3
104
3.5
G00-H95
296
21.7
302
18.9
598
20.2
I00-I99
9899
726.6
13462
843.9
23361
789.8
IV
V
VIVIII
IX
20789
1525.9
20722
1299.0
41511
1403.5
X
Kvėpavimo sistemos ligos
Diseases of the respiratory system
J00-J99
981
72.0
489
30.7
1470
49.7
XI
Virškinimo sistemos ligos
Diseases of the digestive system
K00-K93
1209
88.7
1025
64.3
2234
75.5
XII
Odos ir poodžio ligos
Diseases of the skin and subcutaneous tissue
Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto
ligos
Diseases of the musculoskeletal system and
connective tissue
L00-L99
22
1.6
22
1.4
44
1.5
M00-M99
29
2.1
63
3.9
92
3.1
XIII
XIV
Lytinės ir šlapimo sistemos ligos
Diseases of the genitourinary system
N00-N99
141
10.3
176
11.0
317
10.7
XV
Nėštumas, gimdymo ir pogimdyminio
laikotarpio ligos
Pregnancy, childbirth and the puerperium
O00-O99
-
-
2
0.1
2
0.1*
Perinatalinio periodo ligos
Diseases of the perinatal period
P00-P96
27
2.0
14
0.9
41
1.4
Q00-Q99
42
3.1
37
2.3
79
2.7
R00-R99
344
25.2
173
10.8
517
17.5
V00-Y89
2789
204.7
826
51.8
3615
122.2
XVI
Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir
chromosomų anomalijos
Congenital malformations, deformations and
chromosomal abnormalities
XVIII Simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai
bei laboratoriniai radiniai
Symptoms and illdefined conditions
XIX Mirtingumo išorinės priežastys
External causes of death
*Tenka 100 000 moterų / Per 100 000 females
XVII
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras / Source: Health Information Centre of Institute of Hygiene
11
Pagrindinės mirties priežastys 2013 m.
Main Causes of Death in 2013
4.7%
5.8%
7.7%
4.9% 6.6%
2.4%
4.0%
47.6%
13.4%
17.1%
65.0%
20.8%
Vyrai / Males
Moterys / Females
Kraujotako sistemos ligos / Diseases of the circulatory system
Piktybiniai navikai / Malignant neoplasms
Išorinės mirties priežastys / External causes of death
Kvėpavimo sistemos ligos / Diseases of the respiratory system
Virškinimo sistemos ligos / Diseases of the digestive system
Kitos / Others
Standartizuoti mirtingumo rodikliai
(100 000 gyventojų pagal atnaujintą Europos standartą)
Age Adjusted Death Rates
(per 100 000 updated European Standard Population)
3000
2500
2000
1500
1000
500
Vyrai / Males
Moterys / Females
12
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
0
Visos priežastys / All causes
2000
1500
1000
500
0
Estija
Estonia
2010
Latvija
Latvia
2010
Lietuva
Lithuania
2013
Danija
Denmark
2009
Vyrai / Males
Suomija
Finland
2010
Norvegija
Norway
2010
Švedija
Sweden
2010
Moterys / Females
Kraujotakos sistemos ligos / Diseases of the circulatory system
1200
1000
800
600
400
200
0
Estija
Estonia
2010
Latvija
Latvia
2010
Lietuva
Lithuania
2013
Danija
Denmark
2009
Vyrai / Males
Suomija
Finland
2010
Norvegija
Norway 2010
Švedija
Sweden
2010
Moterys / Females
Šaltinis: Eurostatas ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centras / Source: Eurostat and Health Information Centre of Institute of
Hygiene
13
Piktybiniai navikai / Malignant neoplasms
500
400
300
200
100
0
Estija
Estonia
2010
Latvija
Latvia
2010
Lietuva
Lithuania
2013
Danija
Denmark
2009
Vyrai / Males
Suomija
Finland
2010
Norvegija
Norway
2010
Švedija
Sweden
2010
Moterys / Females
200
150
100
50
0
Estija
Estonia
2010
Latvija
Latvia
2010
Lietuva
Lithuania
2013
Vyrai / Males
Danija
Denmark
2009
Suomija
Finland
2010
Norvegija
Norway
2010
Švedija
Sweden
2010
Moterys / Females
Šaltinis: Eurostatas ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centras / Source: Eurostat and Health Information Centre of Institute of
Hygiene
14
Pagrindinės mirties priežastys pagal lytį ir amžių 2013 m.
Main Causes of Death by Sex and Age in 2013
1-14
6
2.9%
7
22.9%
7
26.3%
1
42.9%
5
2.9%
5
5.3%
2
11.4%
4
5.7% 3
11.4%
1
26.3%
2
21.1%
3
13.2%
4
7.9%
15-44
7
12.7%
7
13.6%
5
2.2%
6
10.8%
4
14.6%
3
0.4%
5
3.1%
2
23.8%
4
13.1%
3
1.5%
1
11.9%
7
10.0%
45-64
1
20.6%
5
4.4%
4
35.1%
7
6
5.4%
3.7%
4
28.4%
6
3.7%
5
2.2%
3
0.03%
1 Išorinės mirties priežastys / External causes of death
2 Piktybiniai navikai / Malignant neoplasms
3 Įgimtos anomalijos / Congenital anomalies
4 Kraujotakos sistemos ligos / Diseases
of the circulatory system
2
35.4%
3
0.0%
>64
1
4.1%
2
22.4%
4
59.1%
6
11.2%
5
3.0%
2
22.2%
3
0.1%
5
5.3%
6
15.9%
1
52.0%
2
6.4%
7
6
8.9%
8.7%
1
29.9%
7
5.6%
1
2.0%
2
14.3%
3
0.04%
4
72.1%
5 Kvėpavimo organų ligos / Diseases of the
respiratory system
6 Virškinimo sistemos ligos / Diseases of the
digestive system
7 Kiti / Others
15
Kai kurių ligų standartizuoti mirtingumo rodikliai
Age Adjusted Death Rates from Selected Diseases
Išėminė širdies liga / Ischaemic heart disease
1000
900
800
700
600
500
400
300
200
100
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
Vyrai / Males
2008
2009
2010
2011
2012
2013
Moterys / Females
Cerebrovaskulinės ligos / Cerebrovascular diseases
300
250
200
150
100
50
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
Vyrai / Males
2008
2009
2010
2011
2012
Moterys / Females
16
2013
Plaučių, gerklų, trachėjos, bronchų vėžys / Lung, larynx, trachea, bronchus cancer
140
120
100
80
60
40
20
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
Vyrai / Males
2008
2009
2010
2011
2012
2011
2012
2013
Moterys / Females
100 000 moterų / per 100 000 females
40
35
30
25
20
15
10
5
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
Gimdos kaklelio vėžys / Cancer of the cervix
Krūties vėžys / Cancer of female breast
17
2013
Transporto traumos / Transport accidents
50
45
40
35
30
25
20
15
10
5
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
Vyrai / Males
2008
2009
2010
2011
2012
2013
Moterys / Females
Savižudybės ir tyčiniai susižalojimai / Suicides and self-inflicted injures
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
Vyrai / Males
2008
2009
2010
2011
2012
Moterys / Females
18
2013
Paskiepytų vaikų dalis (proc.)
Immunization Coverage (%)
Metai / Years
Ligos
Dozės
Diseases
Doses
Skiepijimo
laikas
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Age of
2013
immunization
Tuberkuliozė /
Tuberculosis
Hepatitas B /
Viral hepatitis B
Difterija / Stabligė
Diphteria / Tetanus
Kokliušas / Pertussis
naujagimiai
-
99.3
99.3
99.5
98.9
97.8
97.9
98.2
3
96.0
96.4
95.7
94.5
94.6
93.2
93.4
1 m./1 year
3
94.9
95.8
97.4
94.8
94.8
92.8
93.2
1 m./1 year
3
94.9
95.8
97.4
94.8
94.8
92.8
93.2
1 m./1 year
97.8
95.8
97.4
94.8
94.8
92.8
93.2
1 m./1 year
Poliomielitas /
IPV2/
Poliomyelitis
OPV3
newborns
Tymai / Measles
1
96.9
97.0
97.0
96.1
93.7
93.4
93.3
2 m./2 years
Parotitas / Mumps
1
96.9
97.0
97.0
96.1
93.7
93.4
93.3
2 m./2 years
Raudonukė / Rubella
1
96.9
97.0
97.0
96.1
93.7
93.4
93.3
2 m./2 years
Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras / Source: Communicable Diseases and AIDS Centre
Gimstamumas pagal motinos amžių 1000 moterų
Age-specific Fertility Rates per 1000 Females
Suminis gimstamumo rodiklis 2013 m./ Total fertility rate in 2013 – 1.59
200
180
160
140
120
100
80
60
40
20
0
15
20
1990
25
1995
30
35
40
2000
2005
2010
19
45
2013
49
Abortai
Abortions
Iš viso / Total
1000 vaisingo amžiaus (15-49 m.) moterų
2009
2010
2011
2012
2013
12790
11590
10466
10312
9150
16.1
15.2
14.3
14.6
13.2
39.8
37.8
34.6
33.9
30.6
8024
6989
6205
6033
5353
10.1
9.1
8.5
8.5
7.7
24.9
22.8
20.5
19.8
17.9
Per 1000 women aged 15-49
100 gyvų gimusiųjų
per 100 live births
Dirbtiniai abortai, iš viso
Legally induced abortions, total
1000 vaisingo amžiaus (15-49 m.) moterų
Per 1000 women aged 15-49
100 gyvų gimusiųjų
per 100 live births
160
140
120
100
Abortų sk. 100 gyvų gimusiųjų
Abortions per 100 live births
80
60
40
20
Abortų sk. 1000 vaisingo amžiaus (15-49 m.) moterų
Abortions per 1000 women aged 15-49
0
1975
1980
1985
1990
1995
2000
2005
2010
2013
Abortų struktūra, proc.
Structure of Abortions, in %
2009
2010
2011
2012
2013
Savaiminiai / Spontaneous
24.2
26.3
26.5
24.9
24.0
Pagal moters norą / On request
61.7
58.9
57.7
56.1
57.0
1.0
1.4
1.6
2.4
1.5
13.1
13.4
14.2
16.6
17.5
Pagal medicinines indikacijas / Therapeutic
Kiti / Others
20
Kūdikių mirtingumas
Infant Mortality
2009
Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų
Infant mortality per 100 live births
Ankstyvas neonatalinis mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų
Early neonatal mortality per 1000 live births
Neonatalinis mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų
Neonatal mortality per 1000 live births
Negyvagimių skaičius 1000 gimusiųjų
Still-births per 1000 births
Perinatalinis mirtingumas 1000 gimusiųjų
Perinatal mortality per 1000 births
Standartinis perinatalinis mirtingumas 1000 gimusiųjų*
Standard perinatal mortality per 1000 births*
Standartinis negyvagimių rodiklis 1000 gimusiųjų*
Standard still-birth rate per 1000 births*
Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas 100 000 gyvų gimusiųjų
Maternal mortality per 100 000 live births
2010
2011
2012
2013
5.6
4.9
4.8
3.9
3.7
2.2
1.7
2.1
1.5
1.5
3.3
2.7
3.0
2.4
2.1
4.7
4.8
4.9
3.8
4.8
6.9
6.5
7.0
5.3
6.3
4.5
4.0
4.1
3.7
3.6
3.6
3.3
3.3
3.2
3.0
-
6.5
6.6
9.8
6.7
*Skaičiuojamas 1000 gramų ir didesnės kūno masės kūdikiams (gimdymo stacionarų duomenys) /
Includes only births with birth weight 1000 g and more (maternity data)
Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų
Infant Mortality per 1000 live births
40
35
30
25
20
15
10
5
0
1960
1965
1970
1975
1980
1985
1990
1995
2000
2005
2010 2013
Pastaba. Nuo 1991 m. gimimai registruojami pagal paskutiniąsias PSO rekomendacijas (nuo 500 g kuno masės ir 22 nėštumo savaičių)
Note. Since 1991 births have been registrated according to the latest WHO recommendations (from 500 g birth weight and 22 weeks gestational age)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centras / Source: Statistics Lithuania and Health
Information Centre of Institute of Hygiene
21
Kūdikių mirčių priežasčių struktūra
Structure of Infant Mortality
Abs. sk.
Abs. numb.
Ligų grupės pagal TLK-10
Disease groups according to ICD-10
Iš viso / Total
Infekcinės ir parazitinės ligos
Infectious and parasitic diseases
Įgimtos formavimosi ydos
Congenital anomalies
Perinatalinio laikotarpio ligos
Diseases of the perinatal period
A00-Y89
2011
144
2012
118
2013
110
2011
100
2012
100
2013
100
A00-B99
3
5
7
2.1
4.2
6.4
J00-J99
2
9
4
1.4
7.6
3.6
Q00-Q99
46
34
38
31.9
28.8
34.5
P00-P96
68
51
41
47.2
43.2
37.3
R95
6
3
3
4.2
2.5
2.7
V00-Y89
10
6
8
6.9
5.1
7.3
9
10
9
6.3
8.5
8.2
Kūdikio staigios mirties sindromas
Sudden infant death syndrome
Išorinės mirties priežastys
External causes of death
proc.
%
Kitos priežastys / Others
Kūdikių mirčių priežasčių struktūra 2013 m.
Structure of Infant Mortality in 2013
2.7%
7.3%
8.2% 6.4%
3.6%
34.5%
37.3%
Infekcinės ir parazitinės ligos / Infectious and parasitic diseases
Kvėpavimo sistemos ligos / Diseases of the respiratory system
Įgimtos formavimosi ydos / Congenital anomalies
Perinatalinio laikotarpio ligos / Diseases of the perinatal period
Kūdikio staigios mirties sindromas / Sudden infant death syndrome
Kitos / Other
22
II. Morbidity according to the data of the
Compulsory Health Insurance Fund
information system
II.
s Sergamumas Privalomojo sveikatos
draudimo fondo informacinės sistemos
duomenimis
Lietuvoje gyventojų sergamumas yra skaičiuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
informacinės sistemos (PSDF IS). Tai administracinė
informacinė sistema skirta tiek apmokėti sveikatos
priežiūros įstaigoms už gyventojams suteiktas
paslaugas iš PSDF, tiek ir statistiniams duomenis
rinkti. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčiose
sutartis su Ligonių kasomis, tiesiogiai įveda į sistemą
duomenis apie asmeniui suteiktas paslaugas bei
užregistruotas diagnozes. PSDF IS apima apie 99 proc.
visų stacionarinių atvejų bei apie 90 proc.
ambulatorinių apsilankymų (100 proc. apsilankymų
pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose). Personalinė
informacija, esanti sistemoje, leidžia eliminuoti
diagnozių dubliavimą ir kai kurias kitas registracijos
klaidas.
Sergamumą, apskaičiuotą iš PSDF IS duomenų,
sudaro tik tie susirgimai, kurie buvo užregistruoti
asmens sveikatos priežiūros įstaigose per metus. Tai
labiau atspindi sveikatos priežiūros įstaigų darbą ir
krūvius negu tikrąją gyventojų sveikatos būklę. Tačiau
PSDF IS yra vienintelis šaltinis leidžiantis skaičiuoti
detalų sergamumo bet kuria liga ar ligų grupe.
PSDF IS duomenimis 2013 m. asmenų, sirgusių
viena ar daugiau ligų, skaičius padidėjo. 2013 m.
Lietuvoje 77,3 proc. gyventojų buvo užregistruotas
vienas ar daugiau susirgimų ar traumų – 74,8 proc.
suaugusiųjų ir 88,4 proc. vaikų. Dažniausiai buvo
užregistruotos kvėpavimo sistemos (318,3/1000),
kraujotakos sistemos (239,4/1000), virškinimo sistemos
(189,2/1000), jungiamojo audinio ir raumenų bei
skeleto (170,2/1000), akies ir jos priedinių organų
(152,1/1000) ligos.
2013 metai sergamumas ūminėmis viršutinių
kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu buvo gerokai
didesnis nei 2012 m. (net 127 tūkst. daugiau asmenų
sirgo šiomis ligomis). Didelis šių ligų atvejų skaičius
įtakojo bendro sergamumo lygio didėjimą 2013 m.
Vaikams (0-17 m.) dažniausiai registruojamos
kvėpavimo sistemos ligos (655 sirgusiųjų 1000 vaikų
2013 m.). 59,2 proc. visų vaikų bent kartą buvo sirgę
ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir
gripu. Kitomis ligomis vaikai sirgo gerokai mažiau:
akių ir jos priedinių organų ligomis – 250,6/1000
vaikų, sužalojimais ir apsinuodijimais – 151,6/1000,
virškinimo sistemos ligos (be dantų ligų) – 141/1000,
odos ir poodžio ligomis sirgo 135,3/1000, infekcinėmis
ir parazitų sukeltomis ligomis – 114,2/1000 gyventojų.
Lyginant su 2012 m., 2013 m. 16,5 proc. padidėjo
vaikų, sirgusių ūminių viršutinių kvėpavimo takų
infekcijomis ir gripu. Pastaraisiais metais didėja vaikų
sergamumas odos ligomis, akių ligomis, alerginiu
rinitu, astma, artropatijomis. Ikimokykliniame amžiuje
In Lithuania morbidity of the population is
calculated according to data of the Compulsory Health
Insurance Fund information system (CHIF IS). This
administrative information system is created for paying
for services of health care institutions from
Compulsory Health Insurance Fund as well as for
statistical needs. Health care institutions, having
contracts with Patient Fund, enter data on services
provided and registered diagnosis directly to the
system. The CHIF IS is covering about 99% of
inpatient cases and 90% of outpatient visits (up to
100% of primary health care visits) in the country.
Personal based information allows eliminate
duplication of diseases and some other errors in data
registration.
Morbidity calculated form CHIF IS includes only
diagnosis registered in health care institutions during
the year, what reflects more the work load of health
care institutions rather than morbidity of the
population. But CHIF IS is the only one data source
from which detailed morbidity for any disease or
disease group could be calculated.
According to CHIF IS, in 2013 the number of
person with at least one disease has increased. In 2013,
77.3% of Lithuanian population had registered at least
one disease or trauma: 74.8% of adults and 88.4% of
children. Diseases of the respiratory system dominate –
there were registered for 318.3 persons per 1000
inhabitants of them, followed by diseases of the
circulatory system (239.4/1000), diseases of the
digestive system (189.2/1000), diseases of the
connective tissue and musculoskeletal system
(170.2/100) and diseases of the eye and adnexa
(152.1/1000).
In 2013 the number of persons ill with acute upper
respiratory infections and influenza increase by 127
thousand people compared with 2012. The large
number of cases of such diseases influenced to overall
increase of morbidity in 2013.
In 2013 among children (aged 0-17) the respiratory
systems diseases dominate (655 per 1000 children).
59.2% of all children had acute upper respiratory
infections and influenza in 2013. The other diseases
among children were significantly lower: diseases of
the eye – 250.6/1000, injury and poisoning –
151.6/1000, diseases of the digestive system (excl.
dental diseases) – 141/1000, skin diseases –
135.3/1000, certain infectious and parasitic diseases –
114.2/1000. In 2013, comparing with 2012, the number
of acute upper respiratory infections and influenza
among children have increased by 16.5%. During the
last years the prevalence of diseases of skin, diseases of
the eye, allergic rhinitis, asthma, arthropathies among
23
regėjimo sutrikimų užregistruota 16,7 proc.
apsilankiusių vaikų. 7-14 metų amžiuje šis skaičius
padidėjo iki 25,1 proc., 15-17 metų amžiuje – 24,4
proc.
18-64 m. amžiaus asmenys serga rečiausiai – 70,5
proc. buvo nustatyta bent viena liga ar trauma.
Daugiausia jų sirgo kvėpavimo sistemos (245,3/1000
gyventojų), kraujotakos sistemos (175,1/1000) bei
jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto
(162,4/1000) ligomis.
Vyresniame amžiuje (virš 65 metų) net 89,7 proc.
asmenų buvo nustatytos ligos. Šiame amžiuje
dominavo
kraujotakos
sistemos
(669,1/1000),
jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto
(259,2/1000), akių (253,1/1000) ligos.
Daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų
senėjimu susijusiomis ligomis: hipertenzinėmis,
cerebrovaskulinėmis ligomis, glaukoma, katarakta,
artropatijomis. Taip pat nuolat didėja sergančiųjų
anemijomis, cukriniu diabetu, astma skaičius.
Nors vyrų mirtingumas yra didesnis negu moterų,
sergančių moterų yra žymiai daugiau visose ligų
grupėse, išskyrus traumas. Tai, matyt, susiję su
atsakingesniu moterų požiūriu į savo sveikatą. Panaši
situacija yra tarp miesto ir kaimo gyventojų: sergančių
miestiečių yra daugiau, nors jų mirtingumo rodikliai
yra geresni. Čia įtakos turi ir sveikatos priežiūros
prieinamumo kaimo gyventojams problemos.
PSDF IS duomenimis 2013 m. 28 proc. padidėjo
asmenų, patyrusių traumas ir apsinuodijimus, skaičius.
Tai yra susiję ir su 2013 m. pardėta ligų registracija
stacionarų priėmimo skubios pagalbos skyrių
ambulatoriniams ligoniams. 2013 m. 13,1 proc.
gyventojų patyrė traumas ir apsinuodijimus. Traumos
buvo užregistruotos 387,6 tūkst. asmenų: 81,6 tūkst.
vaikų ir 306 tūkst. suaugusiųjų. Vaikai dažniau negu
suaugusieji patiria pečių lanko ir rankos, klubų ir kojų,
galvos sužalojimus, nudegimus, apsinuodijimus.
Nuo 2008 m. stacionarinėse asmens sveikatos
priežiūros įstaigose pradėjus koduoti traumų išorines
priežastis, neužpildymo procentas vis mažėjo ir 2013
m. siekė 18,0 proc. Iš stacionare dėl sužeidimų ir
apsinuodijimų gulėjusių ligonių, daugiausiai buvo
gydyti dėl nukritimų (48,2 proc. visų stacionare gydytų
traumų), o jų tarpe vyravo vyresnio amžiaus žmonės.
Vyrai patyrė daugiau sužalojimų nuo nukritimų 0-69
m. amžiaus grupėse, o moterys – 70 metų ir vyresnėse.
Dėl transporto traumų stacionare daugiausiai buvo
gydyti 5-19 m. asmenys. Jei dažniausiai susižeidė
važiuodami pedaline transporto priemone. 20-24 m.
asmenys dažniausiai buvo gydomi dėl sužeidimų
važiuojant automobiliu. Susižeidę važiuojantys
automobiliu ir pėstieji dažniausiai buvo gydomi dėl
galvos traumų, važiuojantieji pedaline transporto
priemone – dėl pečių lanko ir rankų sužalojimų,
važiuojantieji motociklu – dėl klubų ir kojų sužalojimų.
children is increasing. At the age up to 6 years old
vision disorders were registered to 16.7% of children
visited health care institutions, at the age 7-14 years
old they increase up to 25.1%, at the age 15-17 years
old – 24.4%.
70.5% of persons aged 18-64 had registered
disease. Diseases of the respiratory system
(245.3/1000), circulatory system (175.1/1000),
connective tissue and musculoskeletal system
(162.4/1000) dominated in this age group.
At the age 65 and over at least one disease or
trauma was registered to 89.7% of people. Diseases of
the circulatory system (669.1/1000), connective tissue
and musculoskeletal system (259.2/1000), eye
(253.1/1000) dominated in this age group.
During the last years the number of adults with
diseases related with the aging of population had
increased: hypertension, cerebrovascular diseases,
glaucoma, cataract, arthropathies. The prevalence of
anaemia, diabetes and asthma is increasing as well.
Although male mortality is higher than female,
morbidity for women is higher in all groups of
diseases except traumas. This could be connected with
more responsible behaviour of women. Similar
situation is with urban and rural population: morbidity
of urban population is higher although mortality
indicator is lower. This could be connected with
accessibility of health care problems for rural
population.
According to the data of the CHIF IS the number
of inhabitant having registered in injuries and
poisonings has increased by 28% compared with
2012. This was connected with the beginning of
registration of diagnosis for out-patients in emergency
departments of hospitals in 2013. 387.6 thousands
persons (81.6 thousands children and 306 thousands
adults) or 13.1% of the inhabitants had traumas in
2013. Children more often than adults experienced
injuries to the shoulder and arm, hip and leg, injuries
of the head, burns, poisoning.
External causes of injury in hospital discharge
database are coded since 2008 and since then
percentage of uncoded cases decreased and accounted
18.0% in 2013. Most of injuries (48.2%) treated in the
hospitals were because of falls and old age patients
prevailed among this group: males prevailed at the
age 0-69, females - at the age 70 and over.
The most of the hospital patients treated because
of traffic accidents were at the age 5-19. The biggest
part of them was pedal cyclists. At the age 20-24 the
biggest part of injured was car occupants. Car
occupants and pedestrians more often were treated
because of injuries of head, pedal cyclists – injuries of
the shoulder and arm, motocycle riders – injuries of
the hip and leg.
24
Sergančių asmenų skaičius pagal ligų grupes 2013 m. 1000 gyventojų
(ligos ir traumos, užregistruotos sveikatos priežiūros įstaigose)
Number of Ill Persons by Groups of Diseases in 2013 per 1000 population
(diseases or traumas registered in health care institutions)
Iš jų / of which
Ligų klasės pagal TLK-10-AM
Iš viso
Disease groups according to ICD-10-AM
Total
Iš viso / Total
I. Tam tikros infekcinės ir parazitų sukeltos ligos
Certain infectious and parasitic diseases
II. Navikai/ Neoplasms
III. Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri
sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais
Diseases of blood and blood-forming organs and
certain disorders, involving the immune mechanism
IV. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
V. Psichikos ir elgesio sutrikimai
VI. Nervų sistemos ligos
Diseases of the nervous system
VII. Akies ir jos priedinių organų ligos
Diseases of the eye and adnexa
VIII. Ausies ir speninės ataugos ligos
Diseases of the ear and mastiod process
IX. Kraujotakos sistemos ligos
Diseases of the circulatory system
X. Kvėpavimo sistemos ligos
XI. Virškinimo sistemos ligos
XI.I
iš jų virškinimo sistemos ligos be dantų ligų
of them diseases of the digestive system without
dental diseases
XII. Odos ir poodžio ligos
XIII. Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos
Diseases of the musculoskeletal system and
connective tissue
XIV. Lytinės ir šlapimo sistemos ligos
Diseases of the genitourinary system
XV. Nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po gimdymo
XVI. Tam tikros perinatalinio laikotarpio būklės
Certain conditions originating in the perinatal period
XVII. Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir
chromosomų anomalijos
Congenital malformations, deformations and
chromosomal abnormalities
XVIII Simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei
laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur
Symptoms, signs and abnormal clinical and laboratory
findings, not elsewhere classified
XIX. Sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių
poveikių padariniai
Injury, poisoning and certain other consequences of
external causes
vaikai (0-17 m.)
children (0-17)
suagusieji
(nuo 18 m.)
A00-T98
772.6
884.4
adults (18+)
747.7
A00-B99
57.8
114.2
45.3
C00-D48
60.5
13.4
71.0
D50-D89
21.5
21.8
21.4
E00-E90
129.1
98.4
135.9
F00-F99
71.0
70.6
71.0
G00-G99
98.7
35.4
112.7
H00-H59
152.1
250.6
130.2
H60-H95
58.5
81.4
53.4
I00-I99
239.4
30.6
285.9
J00-J99
318.3
655.3
243.4
K00-K93
189.2
273.8
170.4
K09-K93
106.4
141.0
98.7
L00-L99
88.7
135.3
78.3
M00-M99
170.2
107.9
184.1
N00-N99
124.0
39.7
142.7
O00-O99
14.7
0.8
17.8
P00-P96
3.7
19.9
0.05
Q00-Q99
18.6
81.2
4.7
R00-R99
89.5
226.0
59.2
S00-T98
131.1
151.6
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema
Source: Health Information Centre of Institute of Hygiene, Compulsary Health Insurance Fund information system
25
126.5
Number of Ill Persons by Groups of Diseases in 2013 per 100 pop.
pagal amžių / by age groups
70
60
50
40
30
20
10
0
0-17
18-64
65+
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos / Endocrine, nutritional and metabolic diseases (E00-E90)
Nervų sistemos ligos / Diseases of the nervous system (G00-G99)
Akies ir jos priedinių organų ligos / Diseases of eye and adnexa (H00-H59)
Ausies ir speninės ataugos ligos / Diseases of the ear and mastiod process (H60-H95)
Kraujotakos sistemos ligos / Diseases of the circulatory system (I00-I99)
Kvėpavimo sistemos ligos / Diseases of the respiratory system (J00-J99)
Virškinimo sistemos ligos be dantų ligų / Diseases of the digestive system without dental diseases (K09-K93)
Odos ir poodžio ligos / Diseases of the skin and subcutaneous tissue (L00-L99)
Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos / Diseases of the musculoskeletal system and connective tissue (M00-M99)
Lytinės ir šlapimo sistemos ligos / Diseases of the genitourinary system (N00-N99)
Sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai / Injury, poisoning and certain other consequences of external causes (S00-T98)
pagal lytį / by sex
35
30
25
20
15
10
5
0
Vyrai / Males
Moterys / Females
26
Number of Ill Persons by Groups of Diseases in 2013 per 100 pop.
35
pagal gyvenamąją vietovę / by urban and rural population
30
25
20
15
10
5
0
Miesto / Urban
Kaimo / Rural
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos / Endocrine, nutritional and metabolic diseases (E00-E90)
Nervų sistemos ligos / Diseases of the nervous system (G00-G99)
Akies ir jos priedinių organų ligos / Diseases of eye and adnexa (H00-H59)
Ausies ir speninės ataugos ligos / Diseases of the ear and mastiod process (H60-H95)
Kraujotakos sistemos ligos / Diseases of the circulatory system (I00-I99)
Kvėpavimo sistemos ligos / Diseases of the respiratory system (J00-J99)
Virškinimo sistemos ligos be dantų ligų / Diseases of the digestive system without dental diseases (K09-K93)
Odos ir poodžio ligos / Diseases of the skin and subcutaneous tissue (L00-L99)
Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos / Diseases of the musculoskeletal system and connective tissue (M00-M99)
Lytinės ir šlapimo sistemos ligos / Diseases of the genitourinary system (N00-N99)
Sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai / Injury, poisoning and certain other consequences of external causes (S00-T98)
Asmenų, kuriems 2013 m. užregistruota bent viena trauma, skaičius
1000 gyventojų pagal traumų lokalizacijas
Number of Persons with Registered Traumas per 1000 pop.
by Groups of Traumas in 2013
60 1000 gyv. / per 1000 pop.
40
20
0
Suaugusieji (nuo 18 m.) / Adults (18+)
Galvos sužalojimai / Injuries to the head (S00-S09)
Kaklo ir krūtinės sužalojimai / Injuries to the neck and thorax (S10-S29)
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai / Injuries to the abdomen, lower back, lumbar spine and pelvis (S30-S39)
Pečių lanko ir rankos sužalojimai / Injuries to the shoulder and arm (S40-S69)
Klubų ir kojų sužalojimai / Injuries to the hip and leg (S70-S99)
Traumos, apimančios keletą kūno sričių / Injuries involving multiple body regions (T00-T07)
Terminiai ir cheminiai nudegimai / Burns and corrosions (T20-T32)
Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir kt. Medžiagomis / Poisoning by drugs, medicaments and other substances (T36-T65)
Sužalojimų ir apsinuodijimų padariniai / Sequelae of injuries and poisoning (T90-T98)
27
Asmenų, kuriems sveikatos priežiūros įstaigose užregistruotos
kai kurios ligos, skaičius 1000 gyventojų
Number of Persons Ill with Certain Diseases per 1000 pop.
Susirgimai
TLK-10-AM kodas
Diseases
1000 gyv. / per 1000 pop.
ICD-10-AM code
2010
0-17 m. vaikai / Children (0-17)
12.5
Anemijos / Anaemias
D50-D64
1.2
Cukrinis diabetas / Diabetes mellitus
E10-E14
6.3
Epilepsija / Epilepsy
G40-G41
Cerebrinis paralyžius ir kiti paralyžiniai sindromai /
3.6
G80-G83
Cerebral palsy and other paralytic syndromes
58.5
Toliaregystė / Hypermetropia
H52.0
57.6
Trumparegystė / Myopia
H52.1
15.2
Lėtinis otitas / Chronic otitis
H65.2-9. 66.1-9
Nereumatinės vožtuvų ydos /
12.7
I34-I39
Nonrheumatic valve disordes
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos /
488.1
J00-J06
Acute upper respiratory infections
3.2
Gripas / Influenza
J10-J11
31.1
Pneumonija / Pneumonia
J12-J18
25.0
Alerginis rinitas / Allergic rhinitis
J30.1-4
32.7
Astma / Asthma
J45-J46
Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligos /
60.7
K20-K31
Diseases of oesophagus, stomach and duodenitis
20.4
Gastritas ir duodenitas / Gastritis and duodenitis
K29
69.2
Dermatitas ir egzema / Dermatitis and eczema
L20-L30
43.1
Artropatijos / Arthropathies
M00-M25
Deformuojančios dorsopatijos /
56.0
M40-M43
Deforming dorsopathies
Suaugusieji nuo 18 m. / Adults (18+)
9.3
Anemijos / Anaemias
D50-D64
30.0
Cukrinis diabetas / Diabetes mellitus
E10-E14
7.0
Epilepsija / Epilepsy
G40-G41
25.4
Katarakta / Cataract
H25-H26
23.9
Glaukoma / Glaucoma
H40-H42
188.4
Hipertenzinės ligos / Hypertensive diseases
I10-I15
62.3
Išeminė širdies liga / Ischaemic heart disease
I20-I25
3.1
Miokardo infarktas / Myocardial infarction
I21-I22
40.9
Cerebrovaskulinės ligos / Cerebrovascular diseases
I60-I69
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos /
96.0
J00-J06
2.2
Gripas / Influenza
J10-J11
15.3
Pneumonija / Pneumonia
J12-J18
Lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos/
35.3
J40-J47
Chronic lower respiratory diseases
11.8
Astma / Asthma
J45-J46
Skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninė opos/
7.9
K25-K28
Gastric, duodenal and gastrojejunal ulcer
20.5
Gastritas ir duodenitas / Gastritis and duodenitis
K29
26.6
Dermatitas ir egzema / Dermatitis and eczema
L20-L30
60.5
Artropatijos / Arthropathies
M00-M25
Dorsopatijos ir spondilopatijos /
28.0
M40-M49
Dorsophaties and spondylophaties
45.4
Dorsalgija / Dorsalgia
M54
2011
2012
14.9
1.3
6.8
18.8
1.4
6.7
19.1
1.5
6.6
3.9
3.9
3.7
67.7
60.5
17.9
77.3
61.1
22.6
96.7
63.5
30.4
12.8
14.3
15.2
545.8
496.3
579.5
35.3
32.7
30.6
36.2
3.2
30.5
35.7
38.7
37.1
34.7
42.6
42.1
67.5
68.5
74.8
22.6
72.1
44.8
23.6
78.2
46.8
30.3
82.0
47.9
52.6
47.9
44.6
13.1
34.0
7.8
27.4
25.6
208.2
69.8
3.3
46.0
18.4
37.4
8.3
28.9
27.1
225.5
78.7
3.4
51.8
19.0
38.9
8.6
30.2
29.1
229.9
76.6
3.3
52.2
116.4
102.4
125.4
11.5
18.5
1.4
18.9
16.3
23.5
38.3
39.8
42.2
12.6
13.5
14.1
8.2
8.7
8.5
22.1
27.4
65.2
24.7
28.3
70.0
26.7
28.3
72.9
29.8
33.7
33.5
47.4
50.8
52.2
28
2013
Stacionaro ligonių, gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, struktūra
pagal išorinę priežastį 2013 m.
Structure of Hospital Dicharges due to Injury and Poisoning by external cause in 2013
3%
Kelių eismo įvykiai / Road traffic injuries
18%
Nukritimai / Fall
1%
Įpjovimai/įbrėžimai / Cut/pierce
Apsinuodijimai / Poisoning
15%
Nudegimai/nuplikinimai / Burn/Scald
48%
Kita / Other
2%
Nežinoma / Unknown
8%
Neužpildyta / Unfilled
5%
Stacionaro ligonių, gydytų dėl nukritimų, skaičius pagal lytį 2013 m. 100 000 gyv.
Hospital Discharges due to Falls by Sex in 2013 per 100 000 pop.
amžiaus gr. / age group
85+
80-84
75-79
70-74
65-69
60-64
55-59
50-54
45-49
40-44
35-39
30-34
25-29
20-24
15-19
10-14
5-9
0-4
0
500
1000
1500
Moterys / Female
2000
2500
Vyrai / Male
29
3000
Stacionaro ligonių, gydytų dėl transporto traumų, skaičius
pagal sužalojimų lokalizaciją 2013 m. 100 000 gyv.
Hospital Discharges due Transport Accidents
by Injured Organs in 2013 per 100 000 pop.
Važiuojantis
automobiliu /
Car occupant
11.22
11.22
11.06
12.85
Važiuojantis
motociklu /
Motocycle rider
17.40
35.93
8.99
7.30
Važiuojantis pedaline
priemone /
Pedal cyclist
33.15
12.36
2.55
21.91
19.83
6.80
5.67
30.17
12.23
Pėstysis /
Pedestrian
3.88
0
5
31.07
10.29
32.23
10
15
20
25
30
35
40
Traumos, apimančios keletą kūno sričių / Injuries involving multiple body regions
Klubų ir kojų sužalojimai / Injuries to the hip and leg
Pečių lanko ir rankos sužalojimai / Injuries to the shoulder and arm
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai / Injuries to the abdomen, lower back, lumbar
spine and pelvis
Kaklo ir krūtinės sužalojimai / Injuries to the neck and thorax
Stacionaro ligonių, gydytų dėl transporto traumų, skaičius
pagal amžių 2013 m. 100 000 gyv.
Hospital Discharges due to Transport Accidents by Age in 2013 per 100 000 pop.
180
160
140
120
100
80
60
40
20
0
0-4
5-9
10-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84
Važiuojantis automobiliu / Car occupant
Važiuojantis motociklu / Motocycle rider
Važiuojantis pedaline priemone / Pedal cyclist
Pėstysis / Pedestrian
30
85+
III. Morbidity
III. Sergamumas
Sergamumas infekcinėmis ligomis išlieka svarbi
visuomenės sveikatos sritis. 2013 m. Užkrečiamųjų
ligų ir AIDS centras užregistravo 852 tūkst. infekcinių
ir parazitinių ligų arba 287,9 ligas 1000 gyventojų. Iš
visų užregistruotų infekcinių ir parazitinių ligų 94 proc.
sudarė ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir
gripas. 2013 m., lyginant su 2012 m., 21,7 proc.
padidėjo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir
17 kartų susirgimų gripu. 2013 m. 1000 vaikų (0-17 m.
amžiaus) teko 1015,2 susirgimų ūminėmis viršutinių
kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, 1000 suaugusiųjų
– 105,0 susirgimų. Nuolat didėjęs Lietuvos gyventojų
sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis 2013 m.
sumažėjo dėl kritusio sergamumo rotavirusiniu enteritu
ir bakterinėmis žarnyno infekcijomis.
Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje nuolat mažėja:
2013 m. užregistruoti 1383 naujų susirgimų arba
46,8/100 000 gyventojų. Vyrai sudarė 71,1 proc.
susirgusiųjų tuberkulioze. 2013 m. 28,2 proc. sumažėjo
0-17 m. vaikų sergamumas tuberkulioze (įskaitant
recidyvus): užregistruoti 56 atvejai arba 10,4/100 000
vaikų. 2013 m. išaiškinta 1180 sergantys atvira plaučių
tuberkulioze (įskaitant recidyvus) arba 39,9/100 000
gyventojų. 6 atviros tuberkuliozės atvejai užregistruoti
0-14 m. amžiaus vaikams.
Sergamumas gonokokine infekcija per pastaruosius
ketverius sumažėjo beveik dvigubai iki 6,4 atvejo 100
000 gyventojų 2013 m. Sergamumas sifiliu siekė 9,1
atvejo 100 000 gyventojų. Sergamumas lytinių organų
chlamidine infekcija 2013 metais padidėjo iki 10,3
atvejų 100 000 gyventojų ir tapo dažniausia lytiškai
plintančia infekcija. Tačiau sergamumas lytiškai
plintančiomis infekcijomis nepilnai atspindi realią
situaciją dėl registracijos problemų.
2013 m. užregistruoti 177 naujų ŽIV nešiotojų arba
6,0 atvejų 100 000 gyventojų. 70,6 proc. naujai
užsikrėtusiųjų ŽIV buvo vyrai. 35,0 proc. užsikrėtusiųjų
ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius
narkotikus, 28,8 proc. – heteroseksualių lytinių santykių
metu. Iš viso 2013 m. pabaigoje šalyje buvo 2237
užsikrėtusiųjų ŽIV. 2013 m. 44 asmenys susirgo AIDS
(1,5/100 000 gyventojų), nuo AIDS mirė 26 asmenys.
Pastaraisiais metais sergamumas piktybiniais
navikais didėjo. Ypač jis didėjo 2006-2008 m., galbūt,
dėl pradėtų vykdyti vėžio patikros programų. 2012 m.
buvo užregistruoti 17734 (593,6/100 000 gyventojų)
nauji vėžio atvejai. Vyrų sergamumas piktybiniais
navikais siekė 659,6/100 000 gyventojų, o moterų –
537,1/100 000 gyventojų.
Vyrai dažniausiai sirgo priešinės liaukos (28,7
proc. naujų atvejų), plaučių, trachėjos, bronchų (12,4
proc.), odos (be melanomos) (10,4 proc.), gaubtinės ir
tiesiosios žarnos (9,1 proc.) vėžiu; moterys – odos (be
melanomos) (18 proc.), krūties (17,6 proc.), kiaušidės ir
gimdos kūno (12,1 proc.), gaubtinės ir tiesiosios žarnos
Infectious diseases remain an important public
health problem. In 2013 Centre for Communicable
Diseases and AIDS registered 852 thousands
incidences of infectious and parasitic diseases or 287.9
incidences per 1000 inhabitants. Acute respiratory
infections and influenza constituted 94% of all
registered infectious and parasitic diseases. In 2013,
compared with 2012, the incidence of acute
respiratory infections increased by 21.7% and the
incidence of influenza increased by 17 times. In 2013
there were registered 1015.2 incidences of acute
respiratory infections and influenza per 1000 children
and 105.0 per 1000 adults. Many years the incidences
of intestinal infectious diseases were on the increase,
but in 2013 it decreased mostly due to decrease of
Rota viral enteritis and bacterial intestinal infections.
The incidence of tuberculosis is on the decrease.
1383 new cases or 46.8/100000 were registered in
2013. Males constituted 71.1% of the new cases of
tuberculosis. In 2013 incidence of tuberculosis for
children has decreased by 28.2%. There were
registered 56 incidences or 10.4 cases per 100000
children. 1180 cases (incl. relapses) or 39.9 cases per
100000 population of smear positive lung tuberculosis
were registered in 2013. In 2013, 6 cases of smear
positive lung tuberculosis were registered for children
aged 0-14.
During the last four years the incidences of
gonorrhea decreased twice to 6.4/100000 in 2013.
Incidences of syphilis have decreased to 9.1/100000 in
2013. In 2013 incidences of chlamydia infection
increased up to 10.3 cases per 100000 inhabitants and
became the most spread sexually transmitted
infection. It is likely that the numbers of incidents of
sexually transmitted diseases do not fully reflect the
real situation, due to problems of registration.
177 incidences of HIV were registered in 2013
and reached 6.0 cases per 100000 inhabitants. There
were 2237 persons infected with HIV at the end of
2013. Males constituted 70.6% of all newly infected
with HIV. 35.0% contracted HIV by using intravenous
drugs, 28.8% - through heterosexual contacts. In 2013,
44 persons acquired AIDS (1.5 per 100000
inhabitants) and 26 people died from AIDS.
Sudden increase of malignant neoplasms was
registered in 2006-2008, probably because of
introduction of some cancer screening programmes.
In 2012, 17734 new cases of cancer (593.6/100000)
were registered. Incidence rate for malignant
neoplasms was 659.6 per 100000 male and 537.1 per
100000 female.
The most common cancer for male was prostate
cancer (28.7% of all new cases), followed by lung,
trachea, bronchus (12.4%), skin (excl. melanoma)
(10.4%), colon and rectum (9.1%) cancer; for female
31
– skin (excl. melanoma) (18%), breast (17.6%), corpus
uterus (12.1%), colon and rectum (9.9%), urinary
(5.3%) cancer.
At the end of 2012, there were 95.7 thousand
patients living with cancer, of which more than 23
thousands persons living 10 years and more.
The alcohol abuse is an important problem in
Lithuania. In 2009 the consumption of legal pure
alcohol had decreased to 11.1 liters per 1 inhabitant,
but in 2013 increased again up to 12.9 liters. Due to
strict measures against use of alcohol introduced in
2007-2009, the number of diseases related to alcohol
use had decreased more than by 25%. In 2011-2013 the
number of diseases related to alcohol use increased by
twice. This could be connected with starting of
registration of co-morbidities and complications for
hospitals patients in 2011 and starting of registration of
diseases for outpatients in emergency departments of
hospitals in 2013.
During the period of 2007-2009 the number of
deaths from causes related to alcohol use was
decreased by twice. In 2010-2013 decrease of death
rate was slow down, but remains quite stable.
The traffic accidents are acute problem, related
with alcohol use. The last few years, due to
strengthened traffic control, the number of traffic
accidents and deaths is on the decrease. 3391 traffic
accidents were registered in 2013, where 256 persons
died and 4007 were injured (in 2012 – 3391 traffic
accidents, 302 died, 3951 injured). In 2013 were
registered 303 traffic accidents involving alcohol,
where 425 persons were injured (in 2012 - 320
accidents and 422 injured persons).
During the year 2013, 225 new drug addicts were
registered in health care institutions, what are 11 more
than in 2012. The incidence of drug addiction
amounted to 7.6 cases per 100000 inhabitants. These
numbers do not include persons in prisons. Statistical
data on alcohol and drug addicts do not reflect the
actual situation as anonymous patients are not
registered; moreover, a major part of addicts do not
seek medical treatment.
412 cases of occupational diseases were registered
in 2013. The incidence of occupational diseases has
decreased and amounted to 3.2 cases per 10000
employed people. Musculoskeletal system and
connective tissue diseases (59.5%), ear diseases
(19.4%) and diseases of the nervous system (17.7%)
prevail in the structure of occupational diseases. The
majority of occupational diseases were identified in
manufacturing
(27.2%),
constructions
(21.8),
agriculture (19.6%) and transport and storage (13.4%).
Even 56.5% of all occupational diseases were reported
for plant and machine operators and assemblers. 65.8%
of occupational diseases were caused by physical
factors (noise and vibration) and 31.3% by
biomechanical (ergonomic) factors.
(9,9 proc.), šlapimo pūslės ir inkstų (5,3 proc.) vėžiu.
2012 m. pabaigoje dėl onkologinių ligų buvo
stebima 95,7 tūkst. asmenų, iš jų virš 23 tūkst.
išgyveno daugiau kaip 10 metų.
Tarp Lietuvos gyventojų aktuali alkoholizmo
problema. Legalaus alkoholio suvartojimas vienam
gyventojui 2009 m. buvo sumažėjęs iki 11,1 litro
vienam gyventojui, bet 2013 m. vėl padidėjo ir pasiekė
12,9 litrų. Dėl griežtesnių kovos su alkoholio vartojimu
priemonių 2007-2009 m., daugiau kaip ketvirtadaliu
sumažėjo asmenų, kuriems buvo registruojamos su
alkoholio vartojimu susijusios ligos. Tačiau 2011-2013
m. tokių asmenų skaičius padidėjo dvigubai. Tai gali
būti siejama ir su 2011 m. pradėta lydinčiųjų ligų ir
būklių registracija stacionaro ligoniams bei 2013 m.
pradėta ligų registracija ambulatoriniams priėmimo
skubios pagalbos skyrių ligoniams, kur alkoholinė
priklausomybė dažnai būna šalutine būkle prie
pagrindinės ligos ar traumos.
2007-2009 m. beveik dvigubai sumažėjo
mirtingumas nuo priežasčių, susijusių su alkoholio
vartojimu, 2010-2013 m. mirtingumo mažėjimas
sulėtėjo, tačiau išliko stabilus.
Svarbia problema, susijusia su alkoholio vartojimu,
išlieka nelaimingi atsitikimai kelyje. Jau keletą metų,
dėl taikančių griežtesnių eismo kontrolės priemonių,
mažėja eismo įvykių bei žuvusiųjų juose skaičius. 2013
m. Lietuvoje užregistruoti 3391 eismo įvykiai, kuriuose
4007 žmonių buvo sužeista, 256 žuvo (2012 m. – 3391
eismo įvykiai, 3951 sužeisti, 302 žuvo). Dėl neblaivių
vairuotojų kaltės 2013 m. užfiksuoti 303 eismo įvykiai,
kuriuose sužeista 425 asmenų (2012 m. – 320 įvykiai,
422 asmenys sužeisti).
2013 m. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl
priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių
medžiagų pirmą kartą kreipėsi 225 asmenys, tai yra 11
daugiau nei 2012 m. Sergamumas narkomanija sudarė
7,6 atvejus 100 000 gyventojų. Į šį skaičių neįskaitomi
asmenys, esantys įkalinimo įstaigose. Statistiniai
duomenys apie asmenis, priklausomus nuo alkoholio,
narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nerodo realios
situacijos, nes anoniminiai ligoniai nėra registruojami,
be to, didelė dalis sergančiųjų nesikreipia į medikus ir
nesigydo.
2013 m. užregistruoti 412 profesinių ligų atvejų.
Sergamumas profesinėmis ligomis pastaraisiais metai
sumažėjo ir 2013 m. sudarė 3,2 atvejus 10 000
užimtųjų. Profesinių ligų struktūroje dominuoja
jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos (59,5
proc.), ausies ligos (19,4 proc.), nervų sistemos ligos
(17,7 proc.). Daugiausia profesinių ligų nustatyta
apdirbamojoje pramonėje – 27,2 proc., statybose – 21,8
proc., žemės ūkyje, miškininkystėje – 19,6 proc.,
transporte ir saugojime – 13,4 proc. Net 56,5 proc. visų
profesinių ligų užregistruota tarp įrenginių, mašinų
operatorių ir surinkėjų. 65,8 proc. profesinių ligų lėmė
fizikiniai (triukšmas ir vibracija) ir 31,3 proc.
32
Absenteeism from work due to illness accounted
for 473.4 cases per 1000 insured in 2013. The number
of days paid by Social Insurance Fund per one insured
person was 6.2 days. The average duration of one case
was 13.1 days paid by Social Insurance Fund. As
during the economic crisis the payment by Social
Insurance Fund for the first 7 days of absenteeism from
work due to illness was reduced significantly, the
number of cases fell more than by 37.2% (2008-2010),
the number of days paid per one insured person
decreased by 1.9 days, but the average duration of one
case increased by more than by 2 days. In 2011-2013
the number of cases and paid days increased, average
duration of one case decreased again slightly.
13096 persons of working age were recognised
disabled (working incapacity 0-55%) for the first time
in their life in 2013 (7.2/1000 inhabitants of working
age). Since 2008, due to changes in regulations, the
number of newly recognised disabled persons has
decreased by 50.9%. For persons in working age the
most often disability was caused by diseases of the
circulatory system (19.8%), malignant neoplasms
(18.0%), musculoskeletal system and connective tissue
(16.6%). In 2013, first-time disability was recognised
to 1723 children under 18 years old (3.2 cases per 1000
children). 47.1% of children had disability due to
mental and behavioural disorders, 14.8% due to
congenital malformations, 7.8% due to endocrine,
nutritional and metabolic diseases, 5.7% due to
diseases of the nervous system and sense organs, 3.4%
due to diseases of the skin and subcutaneous tissue.
biomechaniniai (ergonominiai) veiksniai.
Laikinasis nedarbingumas 2013 m. sudarė 473,4
atvejų 1000 apdraustųjų. Valstybinio socialinio
draudimo fondo apmokėtų dienų skaičius vienam
apdraustajam sudarė 6,2 dienos, vidutinė vieno atvejo
trukmė (apmokėtos dienos) buvo 13,1 dienų.
Ekonominė krizės metu sumažinus apmokėjimą už
pirmąsias 7 nedarbingumo dienas, nedarbingumo
atvejų skaičius sumažėjo 37,2 proc. (2008-2010 m.),
1,9 dienos sumažėjo apmokėtų dienų skaičius 1-am
apdraustajam, bet daugiau negu 2 dienom pailgėjo
vidutinė vieno atvejo trukmė. 2011-2013 m. vėl šiek
tiek padidėjo atvejų skaičius ir apmokėtų dienų
skaičius, šiek tiek sumažėjo vidutinė vieno atvejo
trukmė.
2013 m. pirmą kartą 0-55 proc. darbingumo lygis
(neįgalumas) nustatytas 13096 darbingo amžiaus
asmenims (7,2/1000 darbingo amžiaus asmenų). Dėl
pasikeitusių įstatymų nuo 2008 m. 50,9 proc. sumažėjo
pirmą kartą nustatyto neįgalumo atvejų skaičius.
Dažniausiai darbingo amžiaus asmenims pirmą kartą
neįgalumas nustatomas dėl kraujotakos sistemos ligų
(19,8 proc.), piktybinių navikų (18,0 proc.), jungiamojo
audinio ir raumenų bei skeleto ligų (16,6 proc.). 2013
m. pirmą kartą neįgaliais buvo pripažinta 1723 vaikai
iki 17 m. arba 3,2 iš 1000 vaikų. 47,1 proc. vaikų
nustatytas neįgalumas dėl psichikos ir elgesio
sutrikimų, 14,8 proc. – dėl įgimtų formavimo ydų, 7,8
proc. – dėl endokrininių, mitybos ir medžiagų
apykaitos ligų, 5,7 proc. – dėl nervų sistemos ligų, 3,4
proc. – dėl odos ir poodžio ligų.
33
Sergamumas kai kuriomis infekcinėmis ligomis
Selected Infectious Diseases
Ligos
Diseases
Vidurių šiltinė
Typhoid fever
Paratifas A,B,C
Paratyphoid
Šigeliozės
Shiga dysentery
Kitos salmoneliozės
Other salmonella infections
Bakterinės žarnyno infekcijos
Bacterial intestinal infections
Difterija
Diphteria
Kokliušas
Whooping cough
Skarlatina
Scarlet fever
Meningokokinė infekcija
Meningococcal infection
Tymai
Measles
Erkinis encefalitas
Tick-born viral encephalitis
Virusinis hepatitas
Viral hepatitis
iš jų / of which
A
B
C
Ūminės respiracinės viršutinių
kvėpavimo takų infekcijos
Gripas
Influenza
Niežai
Scabies
Tuberkuliozė / Tuberculosis
sergamumas / incidence
ligotumas / prevalence
Sifilis
Syphilis
Gonorėja
Gonorrhoea
AIDS
ŽIV nešiotojai / HIV carriers
100 000 gyventojų
Per 100 000 population
Abs. sk.
Abs. numb.
2010
2011
2012
2013
2010
2011
2012
2013
-
1
2
1
-
0.03
0.07
0.03
-
2
-
1
-
0.07
-
0.03
42
40
52
32
1.36
1.32
1.74
1.08
1766
2073
1584
1063
57.0
68.5
53.0
35.9
9293
9942
8561
8570
300.0
328.3
286.5
289.8
-
1
-
-
-
0.03
-
-
19
30
154
65
0.61
0.99
5.15
2.2
787
873
1719
1959
25.4
28.8
57.5
66.1
50
80
83
89
1.61
2.64
2.78
3.0
2
7
2
35
0.06
0.23
0.07
1.2
612
365
495
501
19.8
12.1
16.6
16.9
204
229
264
231
6.6
7.6
8.8
7.8
16
71
41
17
60
43
113
23
40
64
35
59
0.5
2.3
1.3
0.6
2.0
1.4
3.8
0.8
1.3
2.2
1.2
2.0
553105 643492 616484 750279 17857.8 21250.6 20633.6 25367.1
3385 41596
2918 50015
109.3 1373.7
97.7
1691.0
1762
1815
1697
1835
56.9
59.9
56.8
62.0
1573
5004
1532
4986
1430
4771
1383
4701
50.8
161.6
50.6
164.7
47.9
159.7
46.8
158.9
347
273
227
269
11.2
9.0
7.6
9.1
315
248
219
190
10.2
8.2
7.3
6.4
33
156
20
295
38
334
44
378
1.07
5.11
0.66
9.82
1.27
11.24
1.5
12.8
153
1526
166
1900
160
2060
177
2237
4.94
49.99
5.48
63.26
5.36
69.32
6.0
76.0
Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras, Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė,
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras / Source: Centre for Communicable Diseases and AIDS, The Hospital of Infectious Diseases
and Tuberculosis, Affiliate of Vilnius University Hospital Santariskiu Clinics, Health Information Centre of Institute of Hygiene
34
Sergamumas kai kuriomis infekcinėmis ligomis
100 000 gyventojų
Incidence of Selected Infectious Diseases per 100 000 population
60
55
50
45
40
35
30
25
20
15
10
5
0
100
50
2013
2010
2005
2000
1995
1990
1985
1980
1975
0
160
2013
150
2010
200
2005
250
1995
300
1990
350
1985
400
1980
450
Virusinis
hepatitas B
1975
Virusinis hepatitas A
Viral hepatitis A
500
2000
550
110
Šigeliozės
Shiga
140
Kitos salmoneliozės
Other salmonella infections
100
90
120
80
100
70
60
80
50
60
40
40
30
20
20
10
1.4
2013
2010
2005
2000
1995
1990
1985
8
Difterija
Diphteria
1.2
0
2013
2010
2005
2000
1995
1990
1985
0
Tymai
Measles
7
6
1
5
0.8
4
0.6
3
0.4
Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras / Source: Centre for Communicable Diseases and AIDS
35
2013
2010
2005
2000
1995
2013
2010
2005
0
2000
0
1995
1
1990
0.2
1990
2
Infekuotųjų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų skaičius
100 000 gyventojų
Incidence and Prevalence of HIV Positive per 100 000 population
80
70
60
50
40
30
20
10
0
1988 1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010
2013
Naujų atvejų skaičius / Incidence
Atvejų skaičius metų gale / Prevalence
Sergamumas ir ligotumas AIDS 100 000 gyventojų
Incidence and Prevalence of AIDS per 100 000 population
14
12
10
8
6
4
2
0
1988 1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010
Naujų atvejų skaičius / Incidence
Atvejų skaičius metų gale / Prevalence
Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras / Source: Centre for Communicable Diseases and AIDS
36
2013
Sergamumas sifiliu ir gonorėja 100 000 gyventojų
Incidence of Syphilis and Gonorrhoea per 100 000 population
160
140
120
100
80
60
40
20
0
1975
1980
1985
1990
1995
2000
2005
Sifilis / Syphilis
Gonorėja / Gonorrhoea
Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras/ Source: Centre for Communicable Diseases and AIDS
Sergamumas tuberkulioze (su recidyvais) 100 000 gyventojų
Incidence of Tuberculosis (incl. relapses) per 100 000 population
90
80
70
Tuberkuliozė
Tuberculosis
60
50
Plaučių tuberkuliozė
Lung tuberculosis
40
30
20
Atvira plaučių tuberkuliozė
Smear positive lung tuberculosis
10
0
Šaltinis: Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė /
Source: The Hospital of Infectious Diseases and Tuberculosis, Affiliate of Vilnius University Hospital Santariskiu Clinics
37
2010 2013
Sergamumas, ligotumas ir mirtingumas nuo piktybinių navikų
Incidence, Prevalence and Mortality from Malignant Neoplasms
2008
2009
2010
2011
2012
18230
17802
17810
17862
17734
vyrai / males
9854
9467
9091
9120
9078
moterys / females
8376
8335
8719
8742
8656
570.0
562.8
575.0
589.9
593.6
vyrai / males
665.6
647.6
636.3
653.6
659.6
moterys / females
487.6
490.0
522.5
535.4
537.1
79976
84208
84757
88597
95684
vyrai / males
33959
36193
36802
38490
41310
moterys / females
46017
48015
47955
50107
54374
2511.9
2680.1
2776.6
2949.7
3219.6
vyrai / males
2304.9
2495.7
2615.2
2782.1
3017.8
moterys / females
2690.3
2838.1
2914.6
3092.8
3392.0
8407
8321
8470
8483
8265
vyrai / males
4597
4678
4755
4680
4604
moterys / females
3810
3643
3715
3803
3661
262.9
263.1
273.5
280.1
276.6
vyrai / males
310.5
320.0
332.8
335.4
334.5
moterys / females
221.8
214.2
222.6
232.9
227.2
Naujų atvejų skaičius / Number of new cases
Sergamumas 100 000 gyv. / Morbidity per 100 000 pop.
Ligonių skaičius metų pabaigoje
The number of patients at the end of the year
Ligotumas 100 000 gyv. / Prevalence per 100 000 pop.
Mirusiųjų skaičius / Number of deaths
Mirtingumas 100 000 gyv. / Mortality per 100 000 pop.
Sergamumas ir mirtingumas nuo piktybinių navikų 100 000 gyventojų
Incidence and Mortality from Malignant Neoplasms per 100 000 population
600
550
500
450
400
350
300
250
200
150
100
50
0
1965
1970
1975
1980
1985
1990
Sergamumas / Incidence
1995
2000
2005
Mirtingumas / Mortality
Šaltinis: Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas / Source: Institute of Oncology of Vilnius University
38
2012
Sergamumo piktybiniais navikais struktūra pagal pagrindines
lokalizacijas, procentais
Structure of Incidence of Malignant Neoplasms by Main Sites (%)
Vyrai / Males
Priešinė liauka / Prostate
Plaučiai, trachėja, bronchai / Lung, trachea, bronchus
Oda / Skin
Šlapimo pūslė ir inkstai / Urinary
Gaubtinė ir tiesioji žarna / Colon&rectum
Skrandis / Stomach
Limfoma, leukemija / Lymphoma, leukemia
Burnos ertmė ir ryklė / Oral cavity
Gerklos / Larynx
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Kasa / Pancreas
Stemplė / Oesophagus
Smegenys / Brain
Odos melanoma / Skin melanoma
0
Moterys / Females
5
10
15
20
25
30
35
40
Krūtis / Breast
Oda / Skin
Kiaušidės ir gimdos kūnas / Ovary corpus uteri
Gaubtinė ir tiesioji žarna / Colon&rectum
Gimdos kaklelis / Cervix uteri
Limfoma, leukemija / Lymphoma, leukemia
Šlapimo pūslė ir inkstai / Urinary
Skrandis / Stomach
Skydliaukė / Thyroid gland
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Plaučiai, trachėja, bronchai / Lung, trachea, bronchus
Odos melanoma / Skin melanoma
Kasa / Pancreas
Smegenys / Brain
0
5
10
Šaltinis: Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas / Source: Institute of Oncology of Vilnius University
39
15
20
Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 100 000 gyventojų
Incidence of Mental and Behavioural Disorders per 100 000 population
500
450
400
350
300
250
200
150
100
50
0
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Narkologinės ligos / Alcohol and drug abuse
Psichinės ligos / Mental disorders
Iš viso / Total
Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais 100 000 gyventojų
Prevalence of Mental and Behavioural Disorders per 100 000 population
6000
5000
4000
3000
2000
1000
0
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Narkologinės ligos / Alcohol and drug abuse
Psichinės ligos / Mental disorders
Iš viso / Total
Šaltinis: Valstybinio psichikos sveikatos centras / Source: The State Centre of Mental Health
40
Legalaus alkoholinių gėrimų ir tabako suvartojimas
Legal Consumption of Alcoholic Beverages and Tobacco products
2008
2009
2010
2011
2012
2013
11.8
11.1
11.6
12.7
13.0
12.9
13.9
13.1
13.6
14.9
15.2
15.2
1259
849
791
915
907
947
1486
1000
930
1074
1065
1109
Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais
Alcoholic beverages (100 % alcohol), litres
vienam gyventojui / per inhabitant
vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui
per 1 inhabitant aged 15+
Tenka tabako gaminių, cigaretėmis
Tabacco products, cigarettes
vienam gyventojui / per inhabitant
vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui
per 1 inhabitant aged 15+
Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių
Standardized Death Rate from Alcohol Related Causes
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
Vyrai
2008
2009
2010
2011
Moterys
Pastaba. Skaičiuojamos šios ligos (TLK-10-AM kodai) / Note. Included diseases (ICD-10-AM codes):
F10, G31.2, G62.1, I42.6, K70, K86.0, X45, X65, Y15
41
2012
2013
Asmenų, kuriems užregistruotos su alkoholio vartojimu susijusios ligos,
skaičius 100 000 gyventojų
Number of Person with Registered Alcohol-related Diseases
per 100 000 population
600
500
400
300
200
100
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
Alkoholio toksinis poveikis / Toxic effect of alcohol / T51-T51.9
Alkoholinės psichozės / Alcoholic psychosis / F10.4-F10.7
Alkoholinė kepenų liga / Alcoholic liver disease / K70
Alkoholinė priklausomybė / Alcohol dependency / F10.0-F10.3
Sužeistų ir žuvusių eismo įvykiuose asmenų skaičius
Number of Persons Injured and Died in Road Traffic Accidents
9
tūkstančiais / thousands
8
7
6
5
4
3
2
1
0
2005
2006
2007
2008
2009
Sužeista / Injured
42
2010
2011
Žuvo / Died
2012
2013
Profesinis sergamumas 10 000 užimtų gyventojų
Occupational Diseases per 10 000 Employees
10
9
8
7
6
5
4
3
2
0
1980
1981
1982
1983
1984
1985
1986
1987
1988
1989
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
1
Profesinių ligų struktūra
Structure of Occupational Diseases
Vibracinė liga
Vibrational diseases
Nervų sistemos ligos
Ausies ligos
Diseases of the ear
Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos
Diseases of the musculo-skeletal system and
connective tissue
Diseases of the raspiratory system
Infekcinės ligos
Infectious diseases
2001
2004
2007
2010
2013
Kiti
Others
0
5
2003
2006
2009
2012
%
10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65
43
2002
2005
2008
2011
Laikinas nedarbingumas
Absenteeism from Work due to Illness
Atvejų skaičius 1000 apdraustųjų
Number of cases per 1000 insured persons
Apmokėtų dienų skaičius 1-am apdraustajam
Number of paid days per 1 isured person
Vidutinė vieno atvejo trukmė dienomis
Average length of one case in days
2008
2009
2010
2011
2012
2013
571.2
489.9
358.7
402.8
406.6
473.4
7.35
7.16
5.43
5.51
5.86
6.21
12.9
14.6
15.1
13.7
14.4
13.1
Šaltinis: Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdyba / Source: The State Social Insurance Fund Board
Vaikai, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis
New Cases of Children Disability
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2243
2222
1974
2040
2107
1723
3.5
3.6
3.4
3.6
3.8
3.2
1000 vaikų / per 1000 children
Suaugusieji, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis
New Cases of Adults Disability
2008
2009
2010
2011
2012
2013
26649
22507
15432
14880
13993
13096
vyrai / males
14147
13108
9016
8734
8014
7446
moterys / females
12502
9399
6419
6146
5979
5650
13.4
11.4
8.0
8.0
7.6
7.2
vyrai / males
14.3
13.3
9.4
9.4
8.7
8.2
moterys / females
12.4
9.4
6.6
6.5
6.5
6.2
Darbingame amžiuje / in working age:
Pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais asmenys, iš viso /
New cases of disability, total
iš jų / of which
1000 darbingo amžiaus asmenų /
per 1000 persons in working age
iš jų / of which
Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Source: Disability and Working Capasity Assessment Office to the Ministry of Social Security and Labour
44
Vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis,
pasiskirtymas pagal ligas (proc.)
Structure of New Cases of Children Disability by Causes, %
Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos
Congenital malformations, deformations and chromosomal
abnormalities
Odos ir poodžio ligos
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
Endocrine, nutritional and metabilic diseases
Diseases of the musculo-skeletal system and connective tissue
2008
Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių
padariniai / Injury, poisoning and certain other
consequences of external causes
2010
Ausies ir speninės ataugos ligos
Diseases of the ear and mastiod process
2012
2009
2011
2013
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
%
50
Suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc.
darbingumo lygis, pasiskirtymas pagal ligas (proc.)
Structure of New Cases of Adults Disability by Causes, %
Kraujotakos sistemos ligos
Diseases of the circulatory system
Diseases of the musculo-skeletal system and connective tissue
Navikai
Neoplasms
Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai
Injury, poisoning and certain other consequences of external causes
Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos
2008
Endocrine, nutritional and metabilic diseases
2009
Virškinimo sistemos ligos
2011
2010
2012
2013
0
5
10
15
Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Source: Disability and Working Capasity Assessment Office to the Ministry of Social Security and Labour
45
20
25
%
30
IV. Sveikatos priežiūros ištekliai
I
Pastaraisiais
metais sveikatos priežiūros ištekliai
IV. Health care resources
During last few years health care resources have
changed insignificantly. In 2013, there were 134 state
or municipality hospitals and 422 out-patient health
care institutions functioning in the health system. The
increase of the number of private health care providers
has slowed down. There were 2785 private health care
establishments in 2013, of which 76.8% presented
annual reports on their activities and resources. From
all private health care institutions that provided reports
for 2013, there were 1152 dentist offices, 199 primary
health care, 23 medical rehabilitation, 4 ambulance
institutions, 12 hospitals, 6 day surgery centres.
At the end of 2013, there were 13570 physicians
(46.1 per 10000 inhabitants) and 2763 dentists
(9.4/10000 inhabitants) working in health institutions
in Lithuania. 93.2% of all physicians were practising.
33.6% of all physicians and 98.5% of dentists worked
in private health care institutions, but only 9.4% of all
physicians and 58.2% of all dentists worked there fulltime.
During the period of 2005-2013 the number of
physicians by different specialities has changed
differently. The number of family doctors increased
11.2%, the number of anaesthesiologists – by 15.6%,
orthopaedists traumatologists – by 11.4%. The number
of paediatricians decreased by 18.0%, internal
physicians - by 8.3% as part of them became family
doctors.
In 2013 there were 30650 specialists with higher
medical education (104.1 per 10000 inhabitants)
specialists, of which 23330 (79.3/10000) were nurses
and midwives.
In 2013 there were 26604 hospital beds
(90.4/10000). Since 2005, the number of hospital beds
has decreased by 4.1%. The highest reduction of beds
was in the departments of oncology (35.7%), infection
diseases (34.7%), ophthalmology (25.4%), tuberculosis
(24.1%),
orthopeady
traumatology
(21.2%),
otorhinolaryngology
(20.6%)
and
obstetrics
gynaecology (18.3%). The number of nursing beds has
increased by 43.6%, the number of rehabilitation beds
by 21.3%.
In 2013 nursing beds constituted 19% for all
hospital beds. As many countries have no such beds,
for international comparison the number of hospital
beds excluding nursing beds or the number of curative
hospital beds is used. In 2013 there were 21538
hospital beds excluding nursing beds or 73.2/10000 in
Lithuania. In Lithuania curative hospital beds are
calculated as hospital beds excluding nursing,
rehabilitation, tuberculosis and psychiatric beds. In
2013 there were 15682 acute hospital beds or
53.3/10000. Curative hospital beds constituted 59% of
all beds.
kito neženkliai. 2013 m. pabaigoje Lietuvoje, įskaitant
padalinius, veikė 134 valstybinės ir savivaldybių
ligoninės bei 422 ambulatorinės sveikatos priežiūros
įstaigos. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus
augimo tempai sulėtėjo. 2013 m. Lietuvoje buvo 2785
privačios sveikatos priežiūros įstaigos, iš jų 76,8 proc.
pateikė metines ataskaitas. Tarp privačių sveikatos
priežiūros įstaigų, atsiskaičiusių už 2013 m., buvo 1152
odontologinės įstaigos, 199 pirminės sveikatos
priežiūros centrai, 23 medicininės reabilitacijos
įstaigos, 4 greitosios medicinos pagalbos įstaigos, 12
ligoninių, 6 dienos chirurgijos centrai.
2013 m. pabaigoje iš viso Lietuvos sveikatos
sistemoje dirbo 13570 gydytojai (46,1/10 000
gyventojų) ir 2763 odontologai (9,4/10 000).
Praktikuojantys, t.y. dirbantys su pacientais, gydytojai,
įskaitant rezidentus, sudarė 93,2 proc. visų gydytojų.
33,6 proc. visų gydytojų ir 98,5 proc. visų odontologų
dirbo privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau
tik 9,4 proc. gydytojų ir 58,2 proc. odontologų privati
įstaiga buvo pagrindinis darbas.
Per 2005-2013 m. laikotarpį įvairių specialybių
gydytojų skaičius kito nevienodai. Šeimos gydytojų
skaičius padidėjo 11,2 proc., anesteziologų – 15,6
proc., ortopedų traumatologų – 11,4 proc. Labiausiai
sumažėjo vaikų (18,0 proc.) ir vidaus ligų gydytojų
(8,3 proc.), nes dalis jų persikvalifikavo į šeimos
gydytojus.
2013 m. Lietuvoje buvo 30650 specialistų su
aukštuoju ar aukštesniuoju medicininiu išsilavinimu
(ne gydytojų) arba 104,1/10 000 gyventojų, tarp jų
23330 slaugytojai (įskaitant akušerius) arba 79,3/10
000 gyventojų.
2013 m. iš viso Lietuvoje funkcionavo 26604 lovos
(90,4/10 000 gyventojų). Nuo 2005 m. stacionaro lovų
skaičius sumažėjo 4,1 proc., daugiausiai sumažėjo
onkologijos (35,7 proc.), infekcinių ligų (34,7 proc.),
oftalmologijos (25,4 proc.), tuberkuliozės (24,1 proc.),
ortopedijos
traumatologijos
(21,2
proc.),
otorinolaringologijos
(20,6
proc.)
akušerijos
ginekologijos (18,3 proc.) lovos, padidėjo slaugos ir
palaikomojo gydymo (43,6 proc.) ir reabilitacijos (21,3
proc.) lovų skaičius.
Slaugos ir palaikomojo gydymo lovos 2013 m.
sudarė 19 proc. visų stacionaro lovų. Tarptautiniam
palyginimui yra naudojamas stacionaro lovų (be
slaugos ir palaikomojo gydymo), taip pat aktyvaus
gydymo stacionaro lovų skaičius. 2013 m. Lietuvoje
buvo 21538 stacionaro lovos (be slaugos ir
palaikomojo gydymo) arba 73,2/10 000 gyventojų.
Lietuvoje aktyvaus gydymo lovos skaičiuojamos
atmetus slaugos ir palaikomojo gydymo, reabilitacijos,
tuberkuliozės ir psichiatrijos lovas. 2013 m. buvo
15682 aktyvaus gydymo stacionaro lovos arba 53,3
lovos 10 000 gyventojų. Jos sudarė 59 proc. visų
stacionaro lovų.
46
Sveikatos apsaugos įstaigų tinklas 2013 m.
Health Establishment Network in 2013
Įstaigos tipas
Type of institution
SAM, apskričių ir savivaldybių pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigos*
Health care institutions subordinate to Ministry of Health and Local Authorities*
Ligoninės / Hospitals
iš jų / of which:
Bendrojo pobūdžio ligoninės / General hospitals
Slaugos ligoninės / Nursing hospitals
Specializuotos ligoninės / Specialized hospitals
Įstaigų
skaičius
Number
134
63
47
20
iš jų / of which:
- infekcinės / infectious
1
- tuberkuliozės / tuberculosis
- onkologijos / oncology
5
2
- psichiatrijos / psychiatric
- priklausomybės ligų / drugs and alcohol abuse
7
5
Reabilitacijos ligoninės / Rehabilitation hospitals
Ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos
Out-patient health care institutions
iš jų / of which:
4
422
- poliklinikos / policlinics
- pirminės sveikatos priežiūros centrai / primary health care centres
86
91
- šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo kabinetai
family doctor (general practitioner) offices
29
- ambulatorijos / ambulatories
- specializuotos poliklinikos / specialized policlinics
175
35
- odontologijos poliklinikos ir kabinetai / dental institutions
Medicinos punktai
Medical stations (aid posts)
Greitosios medicinos pagalbos stotys / skyriai
Ambulance stations / units
6
604
19/31
Kraujo donorystės centrai / skyriai
Blood transfusion units / centres
1/2
Medicininės reabilitacijos įstaigos
Rehabilitation institutions
Visuomenės sveikatos įstaigos
Public health institutions
Privačios sveikatos priežiūros įstaigos**
Private health care institutions**
iš jų / of which
4
50
1881
- ligoninės / hospitals
- pirminės sveikatos priežiūros centrai / primary health care centres
12
199
- odontologinės įstaigos / dental institutions
- medicininės reabilitacijos įstaigos / rehabilitation institutions
1152
23
- greitosios medicinos pagalbos įstaigos / ambulance institutions
Farmacinės įmonės
Pharmaceutical institutions
4
426
* - įskaitant padalinius / incl. subdivisions
** - atsiskaičiusios už 2013 m. / presented annuals reports for 2013
47
Ligoninių tinklas Lietuvoje 2013 m.
Hospital Network in Lithuania in 2013
◊
█
█
☼
█
◊
█
◊
█
◊▲ ◊
█
◊
█
█
▲
█◊
█
█
◊
█
█
█
█
█
◊
█
◊
▲
◊
█
◊
█
█
◊
◊
█
◊
█
◊
◊
█
◊█
█
▲
◊
█
█
◊
█
◊
▲
█
█
█
◊
◊
█
█
◊█
▲
◊█
◊
█
◊
█
█
█
█
◊
☼█ ◊
◊
◊
█
▲
█
◊
◊
█
◊
█
◊
◊
◊
█
█
◊
◊
◊
█
◊
█
█
◊█
█
█
◊
▲
█
Bendrojo pobūdžio ligoninės
General hospitals
◊
Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės
Nursing hospitals
☼ Reabilitacijos ligoninės
Rehabilitation hospitals
▲ Psichiatrijos ligoninės
Psychiatric hospitals
48
Medicinos darbuotojų parengimas 2009-2013 m.
Graduates by Medical Specialities in 2009-2013
2009
Universitetų skaičius
Number of Universities
Baigė specializuotas medicinos studijas
Graduates of Medical Universities
iš jų / of which:
medicina / clinical medicine
odontologija / dentistry
farmacija / pharmacy
slauga ir reabilitacija / nursing and
rehabilitation
visuomenės sveikata / public health
Baigė rezidentūrą
Postgraduates of Medical Universities
Medicinos kolegijų skaičius
Number of Medical Colleges
Baigė medicinos kolegijas
Graduates of Medical Colleges
iš jų / of which:
slauga / nursing
akušerija / obstetrics
burnos priežiūra / dentistry
biomedicininė diagnostika/
biomedical diagnostics
farmakotechnika / pharmacy assistents
dietologija / dietetics
fizinė medicina ir reabilitacija /
physical medicine and rehabilitation
2010
2011
2012
2013
4
4
4
4
4
1493
1500
1437
1424
1569
395
147
149
391
160
136
407
141
127
394
174
161
438
181
153
287
267
285
217
170
259
294
171
169
231
676
594
247
264
409
6
6
6
6
6
1044
1062
1007
1283
1233
355
23
122
332
23
175
304
23
206
289
48
253
348
29
255
64
45
51
65
55
88
-
18
28
49
32
63
41
30
35
236
278
161
307
292
3000
2500
2000
1500
1000
500
Universitetinis išsilavinimas / University education
Aukštasis išsilavinimas / High education
49
2013
2010
2005
2000
1995
1990
1985
1981
0
Medicinos personalo ir stacionarų lovų skaičius 2008-2013 m.
Number of Medical Personnel and Hospital Beds in 2008-2013
Aktyvūs gydytojai / Active physicians
10 000 gyv./ per 10 000 pop.
Praktikuojantys gydytojai
Practising physicians
10 000 gyv./ per 10 000 pop.
Aktyvūs odontologai / Active dentists
10 000 gyv./ per 10 000 pop.
Aktyvūs slaugytojai (įsk. akušerius)
Active nurses (incl. midwives)
10 000 gyv./ per 10 000 pop.
Vaistininkai / Pharmacists
10 000 gyv./ per 10 000 pop.
Stacionaro lovos / Hospital beds
10 000 gyv./ per 10 000 pop.
Stacionaro lovos (be slaugos ir palaikomojo gydymo)
Hospital beds (excl. nursing)
10 000 gyv./ per 10 000 pop.
Aktyvaus gydymo* lovos / Curative care* beds
10 000 gyv./per 10 000 pop.
2008
13403
42.1
2009
13228
42.1
2010
13203
43.3
2011
13327
44.4
2012
13552
45.6
2013
13570
46.1
12413
12191
12226
12407
12602
12650
39.0
2287
7.2
38.8
2408
7.6
40.1
2529
8.3
41.3
2562
8.5
42.4
2765
9.3
43.0
2763
9.4
24908
24290
23843
23833
23693
23330
78.2
2721
8.6
27358
85.9
77.3
2768
8.8
27155
86.4
78.1
2876
9.4
26804
87.8
79.4
2986
9.9
27175
90.5
79.7
3050
10.3
27079
91.1
79.3
3071
10.4
26604
90.4
22958
22719
22190
22549
22206
21538
72.1
16948
53.2
72.3
16759
53.3
72.7
16359
53.6
75.1
16289
54.2
74.7
16060
54.0
73.2
15682
53.3
* - be slaugos ir palaikomojo gydymo, psichiatrijos, reabilitacijos ir tuberkuliozės lovų
excl. nursing, psychiatry, rehabilitation and tuberculosis beds
Gydytojų, slaugytojų ir stacionarų lovų skaičius 10 000 gyventojų
Number of Physicians, Nurses and Hospital Beds per 10 000 population
160
140
120
100
80
60
40
20
0
Estija
Estonia
Latvija
Latvia
Lietuva
Danija
Lithuania Denmark
Suomija
Finland
Norvegija
Norway
Švedija
Sweden
Praktikuojantys gydytojai / Practising physicians
Praktikuojantys slaugytojai (įsk. akušerius) / Practising nurses (incl. midwives)
Aktyvaus gydymo* lovos / Curative care* hospital beds
Šaltinis: PSO 2009-2011 m.; Lietuvos 2013 m. duomenys / Source: WHO data for 2009-2011; Data for Lithuania for 2013.
50
Gydytojų skaičius 10 000 gyventojų
Number of Physicians per 10 000 population
50
45
40
35
30
1990
1992
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
2013
Aktyvūs gydytojai / Active physicians
Praktikuojantys gydytojai / Practising physicians
Specialistai su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu
(ne gydytojai) 10 000 gyventojų
Specialists with High Medical Education per 10 000 population
140
130
120
110
100
90
80
70
60
1990
1992
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
2013
Specialistai su aukštuoju medicinos išsilavinimu / Specialists with high medical education
Slaugytojai (įsk. akušerius) / Nurses (incl. midwives)
51
Sveikatos įstaigų personalo struktūra 2013 m.
Structure of Personnel at the Health Institutions in 2013
1
2
3
4
5
6
7
Gydytojai
Physicians
Odontologai
Dentists
Vaistininkai
Pharmacists
Slaugytojos (įsk.akušerius)
Nurses (incl.midwives)
17.1%
7
3.5%
1
2
6
0.3%
3
29.4%
Kiti medicinos ir nemedicinos
specialistai
Other medical and nonmedical
specialists
Pagalbinis medicinos personalas
Auxiliary health personnel
Kitas pagalbinis personalas
Other auxiliary personnel
22.6%
4
5
8.7%
18.4%
Stacionaro lovų skaičius 10 000 gyventojų
Number of Hospital Beds per 10 000 population
130
110
90
70
50
30
1990
1992
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
Iš viso / Total
Be slaugos lovų / Excl. nursing beds
Aktyvaus gydymo* lovos / Curative care* beds
52
2013
Aktyvūs gydytojai pagal profesinę kvalifikaciją 2013 m. pabaigoje
Active Physicians by Specialities at the end of 2013
Specialybė
Speciality
Iš viso / Total
iš jų / of which:
Šeimos gydytojo praktika / Family doctors
Vidaus ligos / Internal medicine
Vaikų ligos / Paediatrics
Dietologija / Dietetics
Chirurgija / Surgery
Ortopedija traumotologija /
Orthopaedy traumatology
Vaikų chirurgija / Children surgery
Anesteziologija / Anaesthesiology
Akušerija ginekologija /
Gynaecology (incl.obstetrics)
Oftalmologija / Ophtalmology
Otorinolaringologija / Otorhinolaryngology
Psichiatrija / Psychiatry
Genetika / Genetics
Teisės medicina / Forensic medicine
Fizinė medicina ir reabilitacija / Rehabilitation
Patalogija / Patology
Laboratorinė medicina / Laboratory medicine
Radiologija / Radiology
Epidemiologija / Epidemiology
Higiena / Hygiene
Rezidentai / Physicians in training
Sveikatos administratoriai / Health administrators
Kiti / Others
Abs.sk.
10 000 gyv.
proc.
Abs.numb. per 10 000 pop.
%
13570
46.1
100.0
1923
2868
1079
22
872
6.5
9.7
20.3*
0.07
3.0
14.2
21.1
8.0
0.2
6.4
361
1.2
2.7
62
704
1.2*
2.4
0.5
5.2
678
2.3
5.0
373
292
548
13
46
408
63
94
507
65
132
1740
413
307
1.3
1.0
1.9
0.04
0.2
1.4
0.2
0.3
1.7
0.2
0.5
5.9
1.4
1.0
2.8
2.2
4.0
0.1
0.3
3.0
0.5
0.7
3.7
0.5
1.0
12.8
3.0
2.3
*-10000 vaikų 0-17 m. / per 10000 children (0-17 years old)
Specialistai su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu
(ne gydytojai) pagal profesinę kvalifikaciją 2013 m. pabaigoje
Specialists with High Medical Education by Specialities at the end of 2013
Specialybė
Abs.sk.
Speciality
10 000 gyv.
proc.
Abs.numb. per 10 000 pop.
Iš viso / Total
%
30650
104.1
100.0
slaugytojas / nurse
22427
75.5
72.1
akušeris / midwive
903
3.0
2.9
fizinė medicina ir reabilitacija / rehabilitation
1031
3.5
3.3
burnos priežiūra / dentistry
2404
8.1
7.7
612
2.1
2.0
2511
8.5
8.1
115
0.4
0.4
iš jų / of which:
iš jų / of which:
dantų technikas / dental technician
biomedicininė diagnostika / biomedical diagnostics
dietologija / dietetics
53
Stacionarų lovos pagal profilius 2013 m.
Hospital Beds by Specialities in 2013
Lovų profilis
Bed speciality
lovų sk.
10 000 gyv.
bed number per 10 000 pop.
Iš viso
Total
proc.
%
26604
90.4
100.0
Vidaus ligų
Internal medicine
6163
20.9
23.2
Vaikų ligų
Paediatrics
1431
26.9*
5.4
Chirurgijos
Surgery
3273
11.1
12.3
Ortopedijos traumotologijos
1010
3.4
3.8
Akušerijos ginekologijos
Obstetrics gynaecology
1410
4.8
5.3
Oftalmologijos
Ophtalmology
235
0.8
0.9
Otolaringologijos
Otorhinolaryngology
277
0.9
1.0
Psichiatrijos
Psyciatry
3248
11.0
12.2
Onkologijos
Oncology
635
2.2
2.4
Infekcinių ligų
Infectious diseases
399
1.4
1.5
Tuberkuliozės
Tuberculosis
985
3.3
3.7
Odontologijos
Dentistry
118
0.4
0.4
Slaugos ir palaikomojo gydymo
Nursing
5066
17.2
19.0
Reabilitacijos
Rehabilitation
1623
5.5
6.1
Kitos
Others
731
2.5
2.7
Be slaugos ir palaikomojo gydymo lovų
Excl. nurisng beds
21538
73.2
81.0
Aktyvaus gydymo** lovos
Curative care** beds
15682
53.3
58.9
* - 10000-čių vaikų 0-17 m. / per 10000 children (0-17 years)
** - be slaugos ir palaikomojo gydymo, psichiatrijos, reabilitacijos ir tuberkuliozės lovų
54
V. Sveikatos priežiūros įstaigų veikla
V. The activities of health care institutions
V
Per 2013 m. apsilankymų pas gydytojus skaičius
padidėjo 0,7 proc. Vienas gyventojas pas gydytojus
apsilankė vidutiniškai 8,11 karto. 2013 m. pas pirminio
lygio gydytojus gyventojai vidutiniškai lankėsi 5,3
karto, o pas gydytojus specialistus – 2,8 karto.
Apsilankymų pas odontologus skaičius padidėjo
nuo 3435,9 tūkst. 2012 m. iki 3844.7 tūkst. 2013 m.
Vienam gyventojui teko vidutiniškai 1,3 apsilankymų
pas odontologą. Tačiau dėl nepilno privačių
odontologinių įstaigų atsiskaitymo, šie skaičiai gali būti
didesni.
Privalomojo sveikatos draudimo informacinės
sistemos, kuri apima apie 90 proc. visų apsilankymų
ambulatorinėse
sveikatos
priežiūros
įstaigose,
duomenimis 2013 m. 100 suaugusiųjų teko 732
apsilankymai, 100 vaikų – 894 apsilankymai pas
gydytojus.
Tarp visų apsilankymų 68 proc. sudarė apsilankymai pas pirmines sveikatos priežiūros paslaugas
teikiančius gydytojus: suaugusiems teko 484, vaikams
– 677 apsilankymų 100 gyventojų. 67,1 proc. pirminės
sveikatos priežiūros paslaugų teikė šeimos gydytojai,
9,8 proc. – vidaus ligų gydytojai, 10,7 proc. – vaikų
ligų gydytojai. 100 gyventojų teko 242 apsilankymas
pas gydytojus specialistus. Daugiausiai buvo lankomasi
pas oftalmologą (29 apsilankymai 100 gyventojų),
neurologą (25/100), otorinolaringologą (21,3/100),
ortopedą traumatologą (20,7/100),
kardiologą
(19/100).
Miestų gyventojai lankėsi dažniau (8 apsilankymai
vienam gyventojui) negu kaimo gyventojai (5,9
apsilankymų vienam gyventojui). Pas gydytojus
specialistus kaimo gyventojai lankėsi 40 proc. rečiau
negu miestų gyventojai (1,6 ir 2,7 apsilankymų vienam
gyventojui atitinkamai).
Suteiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų
skaičius, palyginus su 2012 m., šiek tiek padidėjo ir
2013 m. sudarė 225,5/1000 gyventojų. Greitosios
medicinos pagalbos paslaugų struktūroje vyrauja ūmūs
susirgimai ir būklės (76,1 proc.) ir nelaimingi
atsitikimai (12,4 proc.). Vaikams suteikta greitosios
medicinos pagalba sudarė 10,3 proc.
Ilgą laiką didėjęs stacionare gydytų ligonių
skaičius, 2013 m. šiek tiek sumažėjo. 2013 m.
stacionare gydėsi 771 tūkst. ligonių (260,6/1000
gyventojų) ir 75,6 tūkst. (25,6/1000) stacionaro dienos
ligonių. Aktyvaus gydymo skyriuose gulėjo 645 tūkst.
ligonių arba 218/1000 gyventojų. Nuo 2011 m. į
stacionaro ligonių skaičių įtraukiami ir sanatorijų
stacionarinės reabilitacijos ligoniai.
Per praėjusį dešimtmetį stacionarų veikla
intensyvėjo: mažėjant lovų skaičiui, trumpėjo vidutinis
gulėjimo laikas ligoninėse, padidėjo lovos apyvarta, bet
šiek tiek mažėjo lovos funkcionavimas. Lovų veiklos
rodikliai skaičiuojami be sanatorijų.
2013 m. lovos funkcionavimas siekė 276,2 dienų
In 2013 the number of visits to physicians has
increased by 0.7%. One resident visited doctors 8.11
times over the year 2013: to primary health care – 5.3
and to outpatient specialists – 2.8 times per year.
The number of visits to dentists has increased from
3435.9 thousand visits in 2012 up to 3844.7 thousand
visits in 2013. In 2013 in average one inhabitant
visited dentist 1.3 times per year. However, due to only
partial reporting of private dentists these figures could
be higher.
According to the data of the Compulsory Health
Insurance Fund information system, which cover about
90% of visits, there were 732 visits per 100 adults and
894 visits per 100 children (0-17 years old).
Visits to primary health care physicians accounted
for 68% of all visits. There were 484 visits per 100
adults and 677 visits per 100 children to primary health
care. 67.1% of primary health services were provided
by family doctors, 9.8% by district internists and
10.7% by district paediatricians. There were 242 visits
to outpatient specialists per 100 inhabitants. Most
visits were made to ophthalmologists (29 visits per 100
inhabitants),
neurologists
(25/100),
otorhinolaryngologists
(21.3/100),
orthopaedists
traumatologists (20.7/100) and cardiologists (19/100).
Urban inhabitants visited physicians more often:
8 times per inhabitant, rural inhabitants – 5.9 times.
Rural inhabitants visited out-patient specialists 40%
less than urban inhabitants (1.6 and 2.7 visits per
inhabitant).
The number of the ambulance services increased
slightly up to 225.5 cases per 1000 inhabitants in 2013.
The structure of first aid is dominated by acute
illnesses and conditions (76.1%) and accidents
(12.4%). First aid services rendered to children
accounted for 10.3%.
After the long period of increase the number of
discharges slightly decreased in 2013 and amounted
771 thousands (or 260.6 per 1000 pop.) inpatient
discharges and 75.6 thousand (or 25.6/1000) day cases
in hospitals. There were 645 thousands (or 218/1000)
discharges from curative care departments. Since 2011
the number of discharges includes inpatient
rehabilitation cases in sanatoriums.
During the period of ten years the activities of
hospital beds has become more intensive: with
decrease of hospital beds, the average length of stay
has become shorter, bed turnover higher, but bed
occupancy has decreased slightly.
In 2013 bed occupancy was 276.2 days per year,
for curative care beds – only 261.2 days. The
longest bed occupancy was in nursing (331.7 days),
tuberculosis (299.5), oncology (298), internal medicine
(289.7) departments, shortest – in obstetrics
gynaecology (204.3) and in ophthalmology (208.3)
departments.
55
per metus, aktyvaus gydymo lovų – tik 261,2 dienas.
Daugiausiai buvo užimtos slaugos (331,7 dienų),
tuberkuliozės (299,5), onkologijos (298), vidaus ligų
(289,7) lovos, mažiausiai – akušerijos ginekologijos
skyrių (204.3), oftalmologijos (208.3) lovos.
Lovos apyvartos rodiklis 2013 metais pasiekė 30,6,
o aktyvaus gydymo lovų – net 45,4 karto. Vidutinis
gulėjimo laikas per paskutiniuosius metus mažėjo
lėtesniais tempais. 2013 m. jis sudarė 9 dienas (2000 m.
11,2 dienos). Aktyvaus gydymo lovų vidutinis
gulėjimo laikas sutrumpėjo nuo 8,4 dienų 2000 m. iki
5,8 dienų 2013 m. Ilgiausias gulėjimo laikas 2013 m.
buvo tuberkuliozės (69,2 dienos), slaugos (49,4),
psichiatrijos (20,7), reabilitacijos (20,5), trumpiausias –
oftalmologijos (1,8), otorinolaringologinijos (3,7),
akušerijos ginekologijos (3,8) skyriuose. Stacionarinis
letališkumas pastaraisiais metais didėjo ir 2013 metais
pasiekė 2,7 proc. (2000 m. – 1,7 proc.).
2013 m. pagal stacionaro ligonius tarp suaugusiųjų
išsiskiria kraujotakos sistemos ligos: 62,6 atvejai 1000
gyventojų, navikai (24,4/1000), virškinimo sistemos
ligos (20,3/1000) bei jungiamojo audinio ir raumenų
bei skeleto ligos (19,9/1000). Vaikai (0-17 m.)
dažniausiai buvo gydomi stacionare dėl kvėpavimo
sistemos ligų (77,7/1000), infekcinių ir parazitų sukeltų
ligų (31,2/1000), perinatalinio laikotarpio (20,2/1000),
virškinimo sistemos ligų (17,4/1000), sužalojimų ir
apsinuodijimų (15,2/1000).
Siekiant efektyviai taikyti stacionarinį gydymą,
šalies ligoninės skatinamos diegti naujas medicinines
technologijas, gydymo metodus, tarp jų ir stacionaro
dienos paslaugas. Pagal tarptautinį statistinį apibrėžimą
stacionaro dienos atveju vadinamas ligonis, formaliai
hospitalizuotas diagnostikai, gydymui, procedūroms
ir/arba operacijai, planuojant jį išrašyti į namus tą pačią
dieną. Jei ligonis dėl kokių nors priežasčių paliekamas
per naktį, jis laikomas stacionaro ligoniu. Įvairiose
šalyse šis apibrėžimas taikomas nevienodai, nes
stacionaro dienos atvejį galima registruoti ir kaip
ambulatorinį apsilankymą ar procedūrą, pvz.:
hemodializės, chemoterapijos procedūros, ambulatorinė
chirurgija.
Šiuo metu Lietuvoje apskaitos tikslu dienos
stacionaro ligoniai yra skaičiuojami kaip ligoniai,
formaliai hospitalizuoti į stacionarą ir išrašyti į namus
tą pačią dieną. Privalomojo sveikatos draudimo
informacinės sistemos duomenimis šių ligonių skaičius
kasmet didėja: 2001 m. dienos ligoniai sudarė 0,9 proc.
visų stacionaro ligonių, o 2013 m. jų jau buvo 8,9 proc.
Dažniausiai dienos stacionaro gydymas buvo taikomas
sergant gerybiniais navikais, urogenitalinės sistemos
ligomis, akies ir jos priedinių organų ligomis, odos ir
poodžio ligomis. 2013 m. 16,7 proc. chirurginių
operacijų buvo atliekama dienos sąlygomis.
Dažniausiai dienos sąlygomis buvo atliekamos
dermatologinės ir plastinės (45,1 proc. visų šios grupės
operacijų), akies ir jos priklausinių (40,6 proc.),
ginekologinės (38,1 proc.), vyrų lyties organų (30,2
proc.) operacijos.
In 2013 the bed turnover reached 30.6 and bed
turnover of curative care beds reached 45.4 times.
During the last few years decrease of the average
length of stay has slow down. In 2013 it ranged 9.0
days (11.2 days in 2000). The average length of stay of
curative care hospital beds decreased from 8.4 days in
2000 to 5.8 days in 2013. The longest length of stay
was in tuberculosis (69.2 days), nursing (49.4 days),
psychiatry (20.7 days), rehabilitation (20.5 days)
departments, shortest – in ophthalmology (1.8 days),
otorhinolaryngology (3.7 days) and obstetrics
gynaecology (3.8 days) departments. In-patient
mortality is under increase for few years and in 2013 it
amounted to 2.7% (1.7% in 2000).
In 2013 among the adult (aged 18 and over)
discharges diseases of the circulatory system prevailed
– 62.6 cases per 1000 inhabitants, followed by
neoplasms (24.4/1000), diseases of the digestive
system (20.3/1000) and diseases of the musculoskeletal
system and connective tissue (19.9/1000). Children
(aged 0-17) were most often discharged due to diseases
of the respiratory system (77.7 per 1000 inhabitants),
infectious and parasitic diseases (31.2/ 1000), perinatal
period conditions (20.2/1000), diseases of the digestive
system (17.4/1000), injury and poisoning (15.2/1000).
In order to use inpatient treatment effectively,
hospitals are encouraged to apply new medical
technologies and treatment methods, including day
cases in hospitals. According to the international
statistical definition, a day case is a patient who is
officially admitted for diagnostics, treatment, procedures and/or surgery, intending to discharge him/her on
the same day. If the patient stays overnight, he/she
shall be considered as inpatient. This definition is not
applied uniformly in different countries, as it is often
possible to register day cases as an outpatient visit or
procedure, e.g. haemodialysis, chemotherapy procedures, outpatient surgery.
Currently, in Lithuania day cases for statistical
purposes are calculated as patients formally admitted
to hospital and discharged on the same day. According
to the data of the Compulsory Health Insurance Fund
information system, the number of day cases is
increasing every year. In 2001, day cases made up
0.9% of all hospital patients, whereas in 2013 – 8.9%.
The most often days treatment is used for benign
neoplasms, diseases of the genitourinary system, for
diseases of eye and adnexa, diseases of the skin and
subcutaneous diseases. In 2013 16.7% of all surgical
operations in hospitals were performed during day
cases. Day cases prevailed in skin and plastic surgery
(45.1% of all surgical procedures of this group),
surgery on the eye and adnexa (40.6%), on the female
genital organs (38.1%), on the man genital organs
(30.2%).
56
Apsilankymai pas gydytojus
Visits to Physicians
2009
Apsilankymų skaičius (tūkst.)
2010
22883.3
Number of visits (thous.)
1-am gyv. / per 1 pop.
2011
2012
22596.7 23158.5
2013
23840.2
23994.8
7.65
7.98
8.11
14910.3 15269.7
15706.3
15762.0
7.23
7.30
iš jų / of which:
apsilankymų skaičius pirminiame lygyje (tūkst.)
15342.5
number of visits in primary care (thous.)
Apsilankymų pas odotologus skaičius (tūkst.)
Number of visits to dentists (thous.)
4.85
4.81
5.04
5.26
5.32
3129.4
3287.6
3277.9
3435.9
3844.7
1.02
1.09
1.08
1.15
1.30
Tyrimai ir procedūros
Examinations and Procedure
Tyrimų ir procedūrų rūšys
Type of examinations and
procedures
Laboratoriniai tyrimai
Laboratory examinations
iš jų / of which:
hematologiniai
hematological
citologiniai
cytological
biocheminiai
biochemical
mikrobiologiniai
microbiological
imuniniai
imunal
Endoskopijos tyrimai
Endoscopy examinations
Rentgeno tyrimai
X-ray diagnostics
Ultragarso tyrimai
Ultra-sound examinations
Funkcinės diagnostikos procedūros
Functional diagnostic procedures
Fizinės medicinos ir reabilitacijos
procedūros (be sanatorijų)
Procedures in physical medicine and
rehabilitation (excl. sanatoriums)
Mirusiųjų autopsijų skaičius
Autopsies for deaths
Mirusiųjų stacionare autopsijų
skaičius
Autopsies for deaths in hospital
2011
Abs. sk.
Abs. numb.
2012
2013
28355387
31162945
33438941
936.4
1043.0
1130.6
6996604
6802998
6813798
231.1
227.7
230.4
197880
220798
204716
6.5
7.4
6.9
11514394
12332195
12647366
380.2
412.8
427.6
1106001
1151421
1189312
36.5
38.5
40.2
1107269
1176009
1294088
36.6
39.4
43.8
256177
242728
246131
8.5
8.1
8.3
3416519
3763020
3694389
112.8
125.9
124.9
1756280
1848978
1883107
58.0
61.9
63.7
2119105
2043603
2048885
70.0
68.4
69.3
9083621
9567472
9641617
300.0
320.0
326.0
7745
7608
7458
18.9*
18.6*
18.0*
1720
1604
1605
8.1**
7.6**
7.1**
2011
100 gyv.
per 100 pop.
2012
2013
* - 100 mirusiųjų / per 100 deaths, ** - 100 mirusiųjų stacionare / per 100 deaths in hospitals
57
Stacionaro ligonių skaičius 2013 m.
Number of Discharges in 2013
Iš viso
Total
Stacionaro dienos atvejai
Number of hospital day cases
100 gyv. / per 100 pop.
Stacionaro ligonių skaičius (įsk. sanatorijų stacionarinės
reabilitacijos ligonius, be dienos atvejų)
Number of discharges (incl. inpatient rehabilitation cases
in sanatoriums, excl. day cases)
100 gyv./ per 100 pop.
Stacionaro ligonių skaičius (be sanatorijų ir dienos atvejų)
Number of discharges (excl. sanatoriums and day cases)
100 gyv. / per 100 pop.
aktyvaus
be slaugos lovų
gydymo* lovos
excl. nursing
curative care*
beds
beds
75610
-
-
2.6
-
-
770780
737065
-
26.1
24.9
-
744466
710571
644907
25.2
24.3
21.8
excl. nursing, psychaitric, rehabilitation and tuberculosis beds
Stacionaro ligonių skaičius 100 gyventojų
Number of Discharges per 100 population
30
25
20
15
10
5
0
Stacionaro dienos atvejai / Day cases
Stacionaro ligoniai iš viso / Inpatient total
Aktyvaus* gydymo lovose / In curative care* beds
Pastaba. Neįskaitomi sanatorijų stacionarinės reabilitacijos ligoniai
Note. Excluding inpatient rehabilitation cases in sanatoriums.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, metinės ataskaitos ir Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema
Source: Annual reports and Compulsory Health Insurance Database, Health Information Centre of Institute of Hygiene
58
Stacionaro lovų veikla pagal profilius 2013 m.
Hospital Bed Utilization by Specialties in 2013
Hospitalizacija
Profilis
Speciality
1000 gyv.
Admissions
Vidutinė
Lovos
užimtumas gulėjimo trukmė
Bed
apyvarta
Letališkumas
Average length
Bed
Deaths(%)
of stay
turnover
per 1000 pop. occupancy
Iš viso / Total
Lovos
274.2
276.2
9.0
30.6
2.69
74.0
289.7
7.9
36.7
2.44
Vaikų ligų
Paediatrics
126.4*
248.7
4.9
50.6
0.02
Chirurgijos
Surgery
55.5
246.6
4.8
50.9
0.60
Ortopedijos traumotologijos
14.9
230.8
5.5
41.8
0.22
25.5
204.3
3.8
54.0
0.03
Oftalmologijos
Ophtalmology
9.7
208.3
1.8
114.5
0.004
Otorinolaringologijos
Otorhinolaryngology
6.0
236.0
3.7
63.9
0.05
Psichiatrijos
Psychiatry
13.3
259.4
20.7
12.6
0.36
Onkologijos
Oncology
7.8
298.0
8.0
37.2
3.55
Infekcinių ligų
Infectious diseases
7.9
285.8
4.7
61.2
0.23
Tuberkuliozės
Tuberculosis
1.4
299.5
69.2
4.3
4.91
Odontologijos
Dentistry
2.4
246.1
4.1
60.3
0.06
Slaugos ir palaikomojo gydymo
Nursing
9.9
331.7
49.4
6.7
21.13
Reabilitacijos
Reabilitation
6.4
268.8
20.5
13.1
0.09
Be slaugos ir palaikomojo gydymo
lovų / Excl. nursing beds
264.3
263.3
7.3
36.2
1.89
Aktyvaus gydymo** lovos
Curative care** beds
243.2
261.2
5.8
45.4
2.01
iš jų / of which:
Vidaus ligų
Internal medicine
* - 1000 vaikų 0-17 m. / per 1000 children (0-17 years old)
** - be slaugos ir palaikomojo gydymo, psichiatrijos, reabilitacijos ir tuberkuliozės lovų
Pastaba. Įskaitomi stacionaro dienos atvejai, neįskaitomi sanatorijų stacionarinės reabilitacijos ligoniai
Note. Including day cases, excluding inpatient rehabilitation cases in sanatoriums.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, metinės ataskaitos
Source: Annual reports, Health Information Centre of Institute of Hygiene
59
Vidutinis gulėjimo laikas
Average Length of Stay
Vidaus ligų
Internal medicine
1999
2000
2001
Vaikų ligų
Paediatrics
2002
2003
2004
Chirurgijos
Surgery
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
Oftalmonologijos
Ophtalmology
Otorinolaringojogijos
Otorhinolaryngology
Onkologijos
Oncology
Infekcinių ligų
Infectious diseases
Tuberkuliozės
Tuberculosis
Psichiatrijos
Psychiatry
Slaugos ir palaikojomo gydymo
Nursing
Reabilitacijos
Rehabilitation
0
5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80
dienos / days
Pastaba. Įskaitomi stacionaro dienos atvejai, neįskaitomi sanatorijų stacionarinės reabilitacijos ligoniai
Note. Including day cases, excluding inpatient rehabilitation cases in sanatoriums.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, metinės ataskaitos
Source: Annual reports, Health Information Centre of Institute of Hygiene
60
Stacionaro ligoniai pagal amžių 2013 m.
Discharges by Age in 2013
550
500
450
400
350
300
250
200
150
100
50
0
1000 gyv. / per 1000 pop.
2001 2002 2003 2004
2005 2006 2007 2008
2009 2010 2011 2012
2013
18-44
21.5%
45-64
25.7%
0-17
18-44
45-64
65+
Vidutinis gulėjimo laikas pagal amžių
Average Length of Stay by Age
14
12
10
0-17
18.1%
65+
34.8%
Lovadieniai pagal amžių 2013 m.
Beddays by Age in 2013
dienos / days
2001
2004
2007
2010
2013
2002
2005
2008
2011
2003
2006
2009
2012
0-17
11.8%
65+
47.8%
18-44
14.7%
8
6
4
45-64
25.6%
2
0
0-17
18-44
45-64
65+
Hospitalinis letališkumas pagal amžių 2013 m.
Hospital Deaths by Age in 2013
70
65
60
55
50
45
40
35
30
25
20
15
10
5
0
1000 išsirašiusiųjų / per 1000 discarges
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
0-17
0.7%
18-44
3.4%
65+
78.3%
0-17
18-44
45-64
65+
Pastaba. Įskaitomi stacionaro dienos atvejai, nuo 2011 m. – sanatorijų stacionarinės reabilitacijos ligoniai
Note. Including day cases, since 2011 – inpatient rehabilitation cases in sanatoriums.
Source: Compulsory Health Insurance Database, Health Information Centre of Institute of Hygiene
61
45-64
17.7%
Hospitalinis sergamumas pagal priežastis 2013 m.
Discharges by Groups of Diseases in 2013
Suaugusieji
(nuo 18 m.)
Adults (18+)
Ligonių
sk. 1000
gyv.
patients
per 1000
pop.
250.3
A00-Z99
Ligų klasės pagal TLK-10-AM
Disease groups according to ICD-10-AM
Iš viso / Total
Tam tikros infekcinės ir parazitų sukeltos ligos
Vaikai (0-17 m.)
Children (0-17)
vidutinė
gulėjimo
trukmė
average
length of
stay
11.0
Ligonių
sk. 1000
gyv.
patients
per 1000
pop.
256.0
vidutinė
gulėjimo
trukmė
average
length of
stay
6.5
A00-B99
5.1
25.2
31.2
4.2
II. Navikai / Neoplasms
C00-D48
24.4
9.8
3.8
7.8
Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su
imuniniais mechanizmais
III.
Diseases of blood and blood-forming organs and certain disorders
involving the immune mechanisms
D50-D89
1.6
7.3
1.2
4.6
E00-E90
3.9
9.3
4.4
7.2
V. Psichikos ir elgesio sutrikimai / Mental and behavioural disorders
F00-F99
13.5
22.5
9.4
12.7
VI. Nervų sistemos ligos / Diseases of the nervous system
G00-G99
9.5
12.4
8.3
9.9
VII. Akies ir jos priedinių organų ligos / Diseases of the eye and adnexa
H00-H59
6.5
2.6
3.4
4.2
Ausies ir speninės ataugos ligos / Diseases of the ear and mastiod
VIII.
process
H60-H95
1.6
7.1
3.0
5.4
IX. Kraujotakos sistemos ligos / Diseases of the circulatory system
I00-I99
62.6
14.1
2.8
4.8
X. Kvėpavimo sistemos ligos / Diseases of the respiratory system
J00-J99
15.7
9.8
77.7
6.0
XI. Virškinimo sistemos ligos / Diseases of the digestive system
K00-K93
20.3
6.5
17.4
4.0
Virškinimo sistemos ligos be dantų ligų
Diseases of the digestive system without dental diseases
K09-K93
19.7
6.6
16.5
4.1
L00-L99
3.7
9.4
6.6
4.6
M00-M99
19.9
8.6
6.9
10.9
N00-N99
15.2
5.4
6.7
5.1
I.
IV.
XI.I
XII. Odos ir poodžio ligos / Diseases of the skin and subcutaneous tissue
XIII.
Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos
Diseases of the musculoskeletal system and connective tissue
XIV. Lytinės ir šlapimo sistemos ligos / Diseases of the genitourinary system
XV.
Nėštumas,gimdymas ir laikotarpis po gimdymo /
O00-O99
18.0
4.2
1.2
4.1
XVI.
Tam tikros perinatalinio laikotarpio ligos
Certain conditions originating in the perinatal period
P00-P96
0.002
6.0
20.2
6.4
Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos
XVII. Congenital malformations, deformations and chromosomal
abnormalities
Q00-Q99
0.4
5.9
7.3
6.8
Simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai,
XVIII. neklasifikuojami kitur / Symptoms, signs and abnormal clinical and
laboratory findings, not elsewhere classified
R00-R99
1.5
5.3
11.4
10.7
XIX.
Sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai
Injury, poisoning and certain other consequences of external causes
S00-T98,
U50-Y98
17.5
11.6
15.2
4.7
XXI.
Sveikatos būklę veikiantys faktoriai ir apsilankymai sveikatos įstaigose
Factors influencing health status and contacts with health services
Z00-Z99
9.5
16.2
17.9
9.4
Pastaba. Neįskaitomi stacionaro dienos atvejai, įskaitomi sanatorijų stacionarinės reabilitacijos ligoniai
Note. Excluding day cases, including inpatient rehabilitation cases in sanatoriums.
Source: Compulsory Health Insurance Database, Health Information Centre of Institute of Hygiene
62
Kai kurių chirurginių operacijų ir procedūrų skaičius 2013 m.
Selected Surgical Procedures in 2013
(Eurostato trumpasis sąrašas / Eurostat shortlist)
Iš viso / Total
100000
abs. sk.
gyv.
abs.
per
numb. 100000
pop.
Procedūros / Procedures
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
18A
19
19A
20
20A
21
22
23
24
24A
25
26
27
27A
28
29
30
Intrakranijinio pažeidimo šalinimas /
Extirpation, excision and destruction of intracranial lesion
Intrakranijinio kraujavimo drenavimas / Evacuation of
subdural haematoma and intracranial haemorrhage
Diskektomija / Discectomy
Tiroidektomija / Thyroidectomy
Kataraktos operacijos / Cataract surgery
Sraigės protezo implantavimas / Cochlear implantation
Tonzilektomija / Tonsillectomy
Pulmonektomija / Pulmectomy
Diagnostinė bronchoskopija su biopsija ar be jos /
Diagnostic bronchoscopy with or without biopsy
Transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika /
Transluminal coronary angioplasty
Vainikinės arterijos šuntavimas / Coronary artery bypass graft
Miego arterijos endarterektomija / Carotid endarterectomy
Aneurizmos protezavimas / Infrarenal aortic aneurysm repair
Arterijos šuntavimas / Femoropopliteal bypass
Kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių transplantacija /
Stem cell transplantation
Kolonoskopija su biopsija ar be jos /
Colonoscopy with or without biopsy
Kolektomija / Colectomy
Apendektomija / Appendectomy
Laparoskopinė apendektomija / Laparoscopic appendectomy
Cholecistektomija / Cholecystectomy
Laparoskopinė cholecistektomija /
Laparoscopic cholescystectomy
Kirkšnies išvaržos operacijos / Repair of inguinal hernia
Laparoskopinės kirkšnies išvaržos operacijos /
Laparoscopic repair of inguinal hernia
Inksto transplantacija / Transplantation of kidney
Atvira prostatektomija / Open prostatectomy
Transuretrinė prostatektomija / Transurethral prostatectomy
Histerektomija / Hysterectomy
Laparoskopinė histerektomija / Laparoscopic hysterectomy
Cezario pjūvis / Caesarean section
Kelio artroskopinė meniskektomija /
Arthroscopic excision of meniscus of knee
Klubo artroplastika / Hip replacement
Klubo revizinė artroplastika / Secondary hip replacement
Radikali kelio artroplastika / Total knee replacement
Krūties pažeidimo ekscizija /
Partial excision of mammary gland
Poodinė ir paprasta mastektomija / Total mastectomy
Iš visų
procedūrų – Dienos
dienos
atvejų
atvejai
dalis, %
Of all
Day
procedures cases, %
– day cases
694
23.5
-
-
380
12.8
1
0.3
1959
1611
15399
15
4034
278
66.2
54.5
520.6
0.5
136.4
9.4
2971
15
-
19.3
0.4
-
7098
240.0
10
0.1
6819
230.6
19
0.3
1769
203
90
856
59.8
6.9
3.0
28.9
3
-
3.3
-
197
6.7
-
-
8447
285.6
871
10.3
1311
5382
1245
7944
44.3
182.0
42.1
268.6
8
7
1
19
0.6
0.1
0.1
0.2
7295
246.6
18
0.2
5073
171.5
188
3.7
741
25.1
19
2.6
91
1108
1230
4161
1016
6911
3.1
81.3*
90.9*
260.8**
63.7**
433.2**
4
3
3
2
0.3
0.1
0.3
0.03
1802
40.9
132
7.3
3776
335
1918
127.7
11.3
64.8
1
-
0.03
-
2209
74.7
227
10.3
583
19.7
4
0.7
*100 000 vyrų / per 100 000 males
**100 000 moterų / per 100 000 females
63
VI. Vaistų suvartojimas
VI. Consumption of medicines
Visame pasaulyje sparčiai auga išlaidos vaistams.
Tą sąlygoja pirmiausiai didėjanti vaistų kaina. Todėl
išlaidų vaistams rodiklis neatspindi realaus vaistų
suvartojimo. Vaistų (arba vaistinių preparatų)
suvartojimo rodiklis yra svarbus vertinant bendrą
aprūpinimo vaistais ir jų racionalaus panaudojimo
būklę bei jos tendencijas. Vaistų suvartojimą įtakoja
socialiniai demografiniai veiksniai: sergamumas,
esamos gydymo tradicijos, vaistų rinkos spaudimas,
sveikatos
priežiūros
efektyvumas,
vaistų
kompensavimo sistema, vaistų vartojimo atitikimas
mokslo reikalavimams.
Lietuvoje vaistų suvartojimas apskaičiuojamas
naudojant vaistų didmeninio platinimo įmonių
teikiamas ataskaitas apie parduotas firmines vaistinių
preparatų pakuotes bei Pasaulinės sveikatos
organizacijos nustatytą vaisto vidutinę terapinę dienos
(paros) dozę (DDD), tenkančią 1000 gyventojų. Vaistų
didmeninio platinimo įmonių skaičiai tik dalinai
atspindi tikrąjį vaistų suvartojimą, kadangi jie gali dar
būti neparduoti vaistinėse, nepanaudoti ligoninėse ar
paciento namuose. Tačiau taikant vienodas skaičiavimo
metodikas jie yra pakankamai palyginami tarp šalių ar
laikotarpių ir yra plačiai naudojami sveikatos
statistikoje.
Vaistų suvartojimas Lietuvoje per penkerius metus
padidėjo 47,5 proc.: nuo 699 DDD 1000 gyventojų per
dieną 2009 m. padidėjo iki 1031 DDD/1000/per dieną
2013 m. 2013 m., palyginus su 2012 m., padidėjo
beveik visų grupių vaistų suvartojimas, išskyrus
urogenitalinę sistemą veikiančių vaistų ir lytinių
hormonų bei antiparazitinių vaistų, insekticidų ir
repelentų. Daugiausiai padidėjo sistemiškai veikiančių
priešinfekcinių vaistų suvartojimas – 13,2 proc.
2013 m. Lietuvoje daugiausiai buvo suvartojama
širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų – 438,9
DDD/ 1000/ per dieną. Tai 3,1 karto daugiau nei
antroje vietoje esančių nervų sistemą veikiančių vaistų
suvartojimas (140,9 DDD/1000/per dieną). Trečioje
vietoje pagal suvartojimą yra virškinimo traktą ir
metabolizmą veikiantys vaistai (118,9 DDD/1000/per
dieną).
Lyginant Baltijos šalis, vaistų suvartojimas
Lietuvoje ir Estijoje yra panašus, Latvijoje – mažesnis.
Tačiau palyginus su Skandinavijos šalimis mūsų šalyje
daugelio vaistų suvartojama 30-40 proc. mažiau.
Expenditure on medicines is increasing very
quickly all over the world. The increase is caused
mostly by rising of prices of pharmaceuticals.
Therefore expenditure on medicines does not reflect
the real consumption of medicines. The indicator of
consumption of medicines is very important to assess
overall system of rational use and provision of
pharmaceuticals. Consumption of medicines is
influenced by socio-demographical factors, morbidity
trends, traditions of treatment in the country, the
pressure of pharmaceutical market, effectiveness of
health care, system of reimbursement of medicines,
evidence-based use of medicines requirements.
In Lithuania medicines consumption is calculated
using wholesales data on medicines packages and
therapeutic daily dose (DDD) for particular medicine
defined by World Health Organization. Wholesales
data just partially reflect real consumption of
medicines as some medicines could not be sold in the
pharmacies, not used in hospitals or patient's homes.
But using similar methods of data calculation,
consumption of medicines is comparable in time and
between countries and is widely used in health
statistics.
During the last five years consumption of
medicines in Lithuania has increased by 47.5%: from
699 DDD per 1000 inhabitants per day in 2009 to 1031
DDD/1000/day in 2013. In 2013, compared with 2012,
consumption has increased almost in all therapeutic
groups except genitourinary system and sex hormones
and antiparasitic products, insecticides and repellents.
The biggest increase was in the use of anti-infective
agents for systemic use.
The highest consumption was in cardiovascular
agents group – 438.9 DDD/1000/day. This is 3.1 times
higher than in the second most popular group of
medicines for diseases of the nervous system (140.9
DDD/1000/day). Consumption of medicines for
diseases of the alimentary tract and metabolism (118.9
DDD/1000/day) is in the third place.
In comparison with Baltic States, Lithuanian and
Estonia have similar level of medicines consumption,
the lowest level is in Latvia. In comparison with
Scandinavian countries, medicines consumption in
Lithuania is 30-40% lower.
64
Vaistų suvartojimas pagal ATC grupes (DDD/1000 gyv./per dieną)
Consumption of Medicines by ATC Groups (DDD/1000 inhabitants/day)
ATC grupė / ATC group
Iš viso / Total
Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai
Cardiovascular system
Nervų sistemą veikiantys vaistai / Nervous system
Virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai
Alimentary tract and metabolism
Raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai
Musculo-skeletal system
Kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai
Respiratory system
Kraują ir kraujodarą veikiantys vaistai
Blood and blood-forming organs
Sistemiškai veikiantys priešinfekciniai vaistai
Anti-infectives for systemic use
Sistemiškai veikiantys hormonų preparatai, išskyrus lytinius
hormonus
Systemic hormonal preparations, excl. sexhormones and insulins
Jutimo organus veikiantys vaistai / Sensory organs
Urogenitalinę sistemą veikiantys vaistai ir lytiniai hormonai
Genito-urinary system and sex hormones
Antinavikiniai vaistai ir imunomoduliatoriai
Antineoplastic and immunomodulating agents
Antiparazitiniai vaistai, insekticidai ir repelentai
Antiparasitic products, insecticides and repellents
Dermatologiniai vaistai / Skin system
Kiti preparatai / Others
C
N
A
M
R
B
J
H
S
G
L
P
D
V
2011
2012
2013
885.0
989.1
1031.4
373.1
425.5
438.9
123.9
136.4
140.9
103.4
113.9
118.9
66.1
69.3
72.4
57.5
63.3
69.3
59.1
69.2
73.9
21.0
20.3
23.0
30.5
34.6
37.0
16.5
19.5
20.3
27.4
30.1
29.6
5.4
5.6
5.9
0.7
0.8
0.7
0.5
0.05
0.5
0.06
0.6
0.13
500
C
N
A
M
R
B
J
H
S
G
L
P, D, V
450
400
350
300
250
200
150
100
50
0
2009
2010
2011
2012
Šaltinis: Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys / Source: Data of the State Medicines Control Agency
65
2013
Vaistų suvartojimas pagal ATC grupes (DDD/1000 gyv./per dieną)
Baltijos ir Šiaurės šalyse
Consumption of Medicines by ATC Groups (DDD/1000 inhabitants/day) in the
Baltic and Nordic Countries
550
Lietuva / Lithuania 2013
500
Estija / Estonia 2012
450
Latvija / Latvia 2012
Danija / Denmark 2012
400
Suomija / Finland 2012
Norvegija / Norway 2012
350
Švedija / Sweden 2012
300
250
200
150
100
50
0
C
N
A
M
R
B
C - Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai / Cardiovascular system
N - Nervų sistemą veikiantys vaistai / Nervous system
A - Virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai / Alimentary tract and metabolism
M - Raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai / Musculo-skeletal system
R - Kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai / Respiratory system
B - Kraują ir kraujodarą veikiantys vaistai / Blood and blood-forming organs
Šaltinis: Lietuva, Estija, Latvija - Valstybinių vaistų kontrolės tarnybų duomenys; Danija, Norvegija, Suomija Švedija – Šiaurės
šalių medicinos statistikos komiteto (NOMESCO) duomenys
Source: Lithuania, Estonia, Latvia - data of the State Medicines Control Agencies; Denmark, Finland, Norway, Sweden – data of
Nordic Medico-Statistical Committee (NOMESCO)
66
VII. Sveikatos priežiūros finansavimas
VII. Health Care Financing
Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėta diegti Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)
Sveikatos sąskaitų sistemos (A System of Health
Accounts, OECD, 2000) metodika. Vadovaujantis šia
metodika, išlaidos sveikatai skaičiuojamos pagal
sveikatos priežiūros funkcijas, paslaugų teikėjų rūšis ir
finansuotojus.
2012 m. išlaidos sveikatai padidėjo iki 7,6 mlrd.
litų (negalutiniais duomenimis) ir viršijo prieškrizinį
2008 m. lygį. Ekonominės krizės metu išlaidos
sveikatai buvo mažinamos mažiau negu kitiem
sektoriams, todėl jų dalis nuo bendrojo vidaus produkto
(BVP) didėjo ir 2009 m. sudarė net 7,53 proc. 2012 m.,
didėjant BVP, ši dalis sumažėjo iki 6,66 proc. nuo
BVP. Išlaidos sveikatai vienam gyventojui 2012 m.
siekė 2536 litus arba 735 eurus.
2012 metais valdžios sektoriaus išlaidos sveikatos
priežiūrai
(valstybės,
savivaldybių
biudžetai,
privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos) sudarė
4,95 mlrd. litų. Palyginti su 2011 m., jos sumažėjo 2,3
proc. Valdžios sektoriaus išlaidų sveikatos priežiūrai
dalis nuo BVP sumažėjo iki 4,35 proc. Privalomojo
sveikatos draudimo fondas (PSDF) yra pagrindinis
sveikatos priežiūros finansavimo šaltinis, jo išlaidos
2012 m. sudarė 85,2 proc. valdžios sektoriaus išlaidų
sveikatos priežiūrai.
2012 m. 16,2 proc. padidėjo privataus sektoriaus
išlaidos sveikatai. 2012 m. jos sudarė 2,36 mlrd. litų.
Tiesioginės gyventojų išlaidos sudarė 97,6 proc. visų
privačių išlaidų sveikatai. Privačiam sektoriui tenkanti
visų sveikatos išlaidų dalis 2012 m. sudarė 31,1 proc.
visų sveikatos išlaidų, kai 2011 m. ji buvo tik 27,7
proc.
2012 m. didžioji einamųjų sveikatos priežiūros
išlaidų dalis pagal sveikatos priežiūros funkcijas teko
gydymo paslaugoms (47,9 proc.) ir medicinos prekėms
(daugiausiai vaistams) ambulatoriniams ligoniams
(31,9 proc.). Pagal paslaugų teikėjų rūšis didžiausia
bendrųjų išlaidų dalis teko ligoninėms (37,6 proc.),
mažmeninės prekybos įmonėms ir kitiems medicinos
prekių teikėjams (vaistinėms, optikos salonams ir kt.)
teko 30,6 proc. visų išlaidų, 22,2 proc. teko
ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis 2013 m.
PSDF išlaidos, lyginant su 2012 m., padidėjo 0,6 proc.
ir sudarė 4256,4 mln. litų (2012 m. – 4232,9 mln. litų).
Išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms
sumažėjo ir siekė 3030,5 mln. litų (71,2 proc. visų
PSDF išlaidų). Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos
priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti padidėjo ir
sudarė 670 mln. litų (15,7 proc. visų PSDF išlaidų),
išlaidos sveikatos programoms finansuoti sudarė 206,4
mln. litų (4,9 proc.), išlaidos centralizuotai perkamiems
vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – 143,3
mln. litų (3,4 proc.), išlaidos medicininei reabilitacijai
ir sanatoriniam gydymui – 135,5 mln. litų (3,2 proc.).
Since 2004 the OECD methodology of System of
Health Accounts (OECD, 2000) was introduced in
Lithuania for the calculation of expenditure on health.
According to this methodology health care expenditure
are calculated by health care functions, health care
providers and financing agencies.
According to preliminary data in 2012 expenditure
on health has exceeded the level of 2008 and amounted
7.6 billion Litas (LTL) at current prices. During the
economic crisis expenditure on health has decrease
lower than in other sectors, therefore expenditure on
health as percentage of gross domestic product (GDP)
in 2009 reached 7.53%. In 2012 this percentage has
decreased to 6.66% of GDP. Expenditure on health per
capita has amounted 2536 LTL or 735 EUR.
In 2012 public expenditure on health (state,
municipalities and compulsory health insurance
budget) constituted 4.95 billion LTL. Compared with
2011 public expenditure has decreased by 2.3 percent.
Public expenditure on health as percentage of GDP in
2012 decreased to 4.35%. In public sector Compulsory
Health Insurance Funds (CHIF) are the main source of
health care financing. CHIF expenditure in 2012
constituted 85.2% of all public sector expenditure on
health.
In 2012 private expenditure on health has
increased by 16.2% and amounted 2.3 billion LTL.
Direct expenditure of private households constituted
97.6% of all private expenditure on health. In 2012
private expenditure constituted 31.1% of total health
expenditure, compared with 27.7% in 2011.
In 2012 the biggest part of current expenditure on
health was spent on services of curative care (47.9%)
and on medical goods dispensed to outpatients
(31.9%). By health care providers the biggest part was
spent in hospitals (37.6%), retail sale and other
providers of medical goods (30.6%), providers of
ambulatory health care (22.2%).
In 2013, according to the data of National Health
Insurance Fund, Compulsory Health Insurance Fund
(CHIF) expenditure, compared with 2012, has
increased by 0.6 % and amounted 4256.4 million LTL
(4232.9 million LTL in 2012). CHIF expenditure on
personal health care has decreases and amounted
3030.5 million LTL (71.2% of all CHIF expenditure);
compensations for medicine and medical aid means
have increased up to 670 million LTL (15.7% of all
CHIF expenditures). Expenditure for financing of
health programmes amounted 206.4 million LTL (4.9%
of all CHIF expenditures), expenditure for centrally
paid medicine and health care – 143.3 million LTL
(3.4%), expenditure for rehabilitation – 135.5 million
LTL (3.2%).
67
Išlaidos sveikatos priežiūrai (mln. Lt)
pagal EBPO Sveikatos sąskaitų sistemos metodiką
Expenditure on Health (millions litas)
according to OECD methodology of System of Health Accounts
2007
2008
2009
2010
2011
6175.9
7396.1
6932.4
6780.5
7325.5
4507.2
5354.5
5048.5
4801.0
5065.8
4946.9
887.3
1001.0
813.7
747.8
752.7
733.6
3619.9
4353.5
4234.8
4053.2
4313.1
4213.4
1668.1
2041.3
1883.4
1860.7
2025.6
2356.3
1640.2
1999.8
1834.4
1819.8
1979.9
2300.2
99229.3
111920.1
92032.4
95676.0
106893.4
6.22
6.61
7.53
7.09
6.85
6.66
4.54
4.78
5.49
5.02
4.74
4.35
1.68
1.82
2.05
1.94
1.89
2.07
73.0
72.4
72.8
70.8
69.2
65.3
27.0
27.6
27.2
27.4
27.7
31.1
1-am gyventojui tenka išlaidų sveikatai
1911 Lt
2313 Lt
2192 Lt
2189 Lt
2419 Lt
2536Lt
Expenditure on health per 1 inhabitant
554Euro
670Euro
635Euro
634Euro
701Euro
735Euro
Iš viso / Total
2012*
7578.3
iš jų / of which:
Valdžios sektorius
Public sector
iš jų / of which:
valdžios sektorius, neskaitant
socialinio draudimo fondų
public sector excl. Social Insurance
Funds
socialinio draudimo fondai
Social Insurance Funds
Privatus sektorius
Private sector
iš jų / of which:
tiesioginės privačių namų ūkių išlaidos
direct expenditure of private
households
Bendrasis vidaus produktas (BVP)
Gross domestic product (GDP)
Išlaidų sveikatai dalis nuo BVP (proc.)
Expenditure on health as percentage of GDP
113734.7
Valdžios sektoriaus išlaidų sveikatai dalis
nuo BVP (proc.)
Public expenditure on health as percentage
of GDP
Privataus sektoriaus išlaidų sveikatai dalis
nuo BVP (proc.)
Private expenditure on health as percentage
of GDP
Valdžios sektoriaus išlaidų dalis nuo visų
išlaidų
Public expenditure as percentage of total
health expenditure
Privataus sektoriaus išlaidų dalis nuo visų
išlaidų
Private expenditure as percentage of total
health expenditure
* Negalutiniai duomenys / Preliminary data
68
Išlaidų sveikatos priežiūrai dalis (proc.) nuo BVP
Expenditure on Health as Percentage of GDP
8
7.5
7
6.5
6
5.5
5
4.5
4
3.5
3
2.5
2
1.5
1
0.5
0
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Valdžios sektoriaus išlaidų sveikatai dalis (%) nuo BVP / Public expenditure as percentage of GDP
Visų išlaidų sveikatai dalis (%) nuo BVP / Total expenditure as percentage of GDP
Nuo 2004 m. duomenys skaičiuojami pagal EBPO metodiką / Since 2004 data is calculated according to OECD metodology
Šaltinis: Higienos instituto sveikatos informacijos centras ir Lietuvos statistikos departamentas
Source: Health Information Centre of Institute of Hygiene and Statistics Lithuania
Einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra 2012 m.
Structure of Current Health Care Expenditure in 2012
2.0%
31.9%
47.9%
1.0%
5.0%
7.7%
4.5%
Gydymo paslaugos / Curative care
Reabilitacija / Rehabilitation
Ilgalaikė slauga / Long-term nursing
Pagalbinės paslaugos / Ancillary services
Prevencija ir visuomenės sveikata / Prevention and public health
Medicinos prekės ambulatoriniams ligoniams / Medical goods dispensed to out-patients
Administravimas / Administration
69
Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos (mln. Lt)
Compulsory Health Insurance Fund Expenditure (millions litas)
Iš viso
2009
2010
2011
2012
2013
4117.8
4118.9
4382.1
4232.9
4256.4
2843.9
2974.5
3135.6
3065.3
3030.5
700.5
642.8
652.8
636.9
670.0
151.2
141.4
197.9
132.2
143.3
129.9
127.9
145.6
138.8
135.5
42.2
37.9
39.5
39.5
34.8
207.1
161.8
169.2
187.5
206.4
42.9
32.6
41.5
32.7
35.9
Total
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms
Individual health care services
Kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos
priemonėms
Reimbursement of medicine and medical aid means
Centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos
pagalbos priemonėms
Centrally bought medicine and medical aid means
Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui
Medical rehabilitation and sanatorium treatment
Ortopedijos techninėms priemonėms
Orthopeadic equipment
Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo
išlaidoms
Funding of health programmes and other health
insurance expenditure
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų
veiklos išlaidoms
Operating costs of Compulsory Health Insurance
institutions
Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa / Source: National Health Insurance Fund
70
Turinys
Contents
I. Demografija......................................................
4
I. Demography...............................................
4
Pagrindiniai demografiniai rodikliai................
6
The main indicators of vital statistics.......
6
Gyventojų amžiaus struktūra.........................
8
Age structure of inhabitants....................
8
Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė................
10
Life expectancy.......................................
10
Mirtingumas...................................................
11
Mortality...................................................
11
Skiepai..........................................................
19
Immunization...........................................
19
Gimstamumas pagal motinos amžių.............
19
Age specific birth rates............................
19
Abortai...........................................................
20
Abortion...................................................
20
Kūdikių mirtingumas......................................
21
Infant mortality.........................................
21
II. Sergamumas Privalomojo sveikatos
draudimo fondo informacinės sistemos
duomenimis........................................
23
II. Morbidity according to the Compulsory
Health Insurance Fund Information
System......................................................
23
III. Sergamumas..................................................
31
III. Morbidity...................................................
31
Infekcinės ligos..............................................
34
Infectious diseases..................................
34
Lytiniu keliu plintančios ligos.........................
36
Sexually transmitted diseases.................
36
Tuberkuliozė..................................................
37
Tuberculosis............................................
37
Piktybiniai navikai..........................................
38
Malignant neoplasms..............................
38
Psichikos ir elgesio sutrikimai........................
40
Mental and behavioural disorders...........
40
Alkoholio ir tabako suvartojimas....................
41
Consumption of alcohol and tobacco......
41
Su alkoholio vartojimu susijusios ligos..........
42
Alcohol-related diseases.........................
42
Sužeisti ir žuvę eismo įvykiuose....................
42
Injured and died in traffic accidents........
42
Profesinis sergamumas.................................
43
Occupational diseases............................
43
Nedarbingumas ir neįgalumas.......................
44
Abstenteeism from work and disability....
44
IV. Sveikatos priežiūros ištekliai..........................
46
IV. Health care facilities.................................
46
V. Sveikatos priežiūros įstaigų veikla..................
55
V. The activity of health care institutions.......
55
Apsilankymai, tyrimai ir procedūros...............
57
Visits, examinations and procedures......
57
Stacionaro lovų veikla....................................
59
Hospital beds utilization..........................
59
Hospitalinis sergamumas..............................
62
Hospital morbidity....................................
62
Chirurginės operacijos ir procedūros.............
63
Surgical procedures.................................
63
VI. Vaistų suvartojimas........................................
64
VI. Consumption of medicines......................
64
VII. Sveikatos priežiūros finansavimas................
67
VII. Health care financing..............................
67
71

Lietuvos sveikatos statistika Health Statistics of Lithuania 2013

Transcription

Similar documents

inkstų amiloidozė, nepatikslintas tipas

Cross Sectional Anatomy by MRI

Schedules of Assets and Liabilities