Paveiksliški Tumino laiškai žiūrovams

Transcription

Paveiksliški Tumino laiškai žiūrovams
Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt
2013 m. lapkrièio 22 d., penktadienis
D a i l ë
|
M u z i k a
7md
|
T e a t r a s
|
K i n a s
Nr. 43 (1057) | Kaina 2,50 Lt
|
F o t o g r a f i j a
Mieli skaitytojai,
Visuose „Lietuvos paðto“ skyriuose vyksta laikraðèiø ir
þurnalø prenumerata 2014 metams.
Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,
kurios paèios ateis á Jûsø namus.
Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,50 Lt,
o prenumeratoriams – 2 Lt.
Prenumeratos kaina 1 mën. – 8 Lt, 3 mën. – 24 Lt,
6 mën. – 48, metams – 80 Lt.
„Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 6 Lt,
pusmeèiui – 12 Lt, metams – 24 Lt.
Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.
2
Pokalbis su profesoriumi Julianu Martinu
4
Vilniaus fortepijono muzikos festivalis
Scena ið spektaklio „Eugenijus Oneginas“
D. MATVEJEVO
Paveiksliðki Tumino
laiðkai þiûrovams
NUOTR.
Jevgenijaus Vachtangovo teatro gastrolës Vilniuje
6
Paroda „Vaizdø archyvas. Sàsiuvinis Nr. 1“
8
Ið „Scanoramos“ dienoraðèio
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
Daiva Ðabasevièienë
Lapkrièio 13–15 d. Lietuvos publika turëjo galimybæ susipaþinti su
dviem naujausiais reþisieriaus Rimo
Tumino spektakliais, pastatytais jo
vadovaujamame Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo teatre – Aleksandro Puðkino eiliuoto romano „Eugenijus Oneginas“ inscenizacija ir
ðiuolaikinio prancûzø dramaturgo
ir aktoriaus Gêraldo Sibleyras drama „Vëjas tuopose“. Vilniaus maþojo teatro pastangomis, jo direktorës Gretos Cholinos iniciatyva á
Lietuvà atvyko didþiulis teatro kolektyvas – 65 þmonës. Bilietai á spektaklius buvo iðpirkti jau vasaros
pabaigoje, bet abu spektaklius tiesiogiai transliavo „LRT Kultûros“ kanalas.
Aleksandro Puðkino „Eugenijus
Oneginas“, pasaulinës literatûros
ðedevras, lietuviø kalba paskutiná
kartà iðleistas 1955 metais (ið rusø
kalbos vertë Antanas Venclova).
Nors rusiðkai nebeskaitantis jaunimas nesusipaþinæs su vienu brandþiausiø Puðkino kûriniø, dauguma
ðios vieðnagës þiûrovø Puðkinà ne
tik þino, bet ir atmintinai deklamuoja atskirus posmus.
Puðkinà, vis labiau praeitin skandinamà „harmonijos stebukladará“,
lietuviø publikai pristatë jo „kraujo
grupës“ menininkas, teatro romantikas Rimas Tuminas. Tarytum tæsdamas didþiàsias romantizmo tradicijas, jis nuo pat pirmøjø spektaklio
akimirkø prabilo apie þmogaus orumà, garbæ ir dvasios laisvæ. Ðiuo kûriniu Tuminas nusilenkë ne tik teatro
pasauliui, dar kartà primindamas klasikiniø kûriniø svarbà dramos teatre,
bet ir teatro kalba iðsakë begaliná
sielvartà dël mirðtanèios kultûros.
Reþisierius jungia lietuviðkà tapatybæ su rusiðkomis realijomis ir savo sielà „iðgano“ kûryba. Tam ypaè
tiko „Eugenijus Oneginas“. Ðio kûrinio veikëjai paimti ið realaus gyvenimo, bet supoetinti, sutaurinti,
idealizuoti – nevengiant ir ðmaikðtaus, ironiðko þvilgsnio. Tragiðki
spektaklio motyvai persipynë su
ðmaikðèiomis buitinëmis scenomis,
o ið paþiûros pakylëta jo stilistika
netapo svetima. Neiðkreipdamas
pasakojimo struktûros, Tuminas iðryðkino pagrindines veikëjø linijas
sudvigubindamas Eugenijaus Onegino ir Vladimiro Lenskio personaþus. Taip jis akcentuoja ne amþiø, o
skirtingus poþiûrius, taip jam lengviau atskleisti romantizmo ironijos
groþá ar iðvengti iðbaigtø herojø charakteristikø. Tatjana, atsidûrusi tarp
keturiø partneriø, o tiksliau, ðalia
vieno mylimojo (anot Puðkino amþininkø, o vëliau ir Maironio, Lenskis – tai Puðkinas jaunystëje, o Oneginas – brandaus amþiaus), tampa
kone pagrindiniu spektaklio dramaturgijos elementu; ypaè kai jos vaidmená atlieka aktorë Olga Lerman.
Eugenija Kregþdë, vaidinusi antraNUKELTA
Á
3
PSL.
1 psl.
M u z i k a
Muzikos kalba pranoksta ðnekamàjà
Juilliardo profesoriø Julianà Martinà kalbina Gabrielius Alekna
Ðiais metais Vytauto Didþiojo universitetas paþymi savo atkûrimo
dvideðimtpenkmetá. Jubiliejaus
proga universitetas organizuoja
daug paèiø ávairiausiø akademiniø
ir kultûriniø renginiø. Vienu ryðkesniø metø akcentø taps ir lapkrièio 27 – gruodþio 2 d. Vytauto
Didþiojo universiteto Muzikos
akademijos rengiamas fortepijono
meno simpoziumas „Pianistas XXI
amþiuje. Naujø iððûkiø ir sprendimø laikas“. Simpoziumo programoje, greta gausios koncertø, seminarø, praktikumø dienotvarkës, vyks
ir studijø savaitë su Juilliardo
profesoriumi Julianu Martinu
(JAV), á kurià atvyksta jaunøjø
pianistø ið Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos aukðtøjø
muzikos mokyklø. Vienas labiausiai
visame pasaulyje paklausiø fortepijono pedagogø, kurio meistriðkumo
kursø geografija nusitæsia nuo
Pietø Korëjos ir Taivano iki Ispanijos, Anglijos ir Ðveicarijos, taip pat
Venesuelos, Kolumbijos ir Urugvajaus, Julianas Martinas yra konkursø þiuri Kanadoje, JAV, Rusijoje,
Ispanijoje ir kitose ðalyse nuolatinis narys. Ruoðdamasis savo pirmajai kelionei á Lietuvà, iðkilusis
pedagogas pasidalino mintimis
apie Juilliardo mokyklà ir ðiandienæ
pianistinës mokyklos bûklæ pasaulyje. Su prof. Julianu Martinu
Niujorke bendravo VDU MA
docentas Gabrielius Alekna.
Jau keturiolika metø dëstote neprilygstama reputacija garsëjanèioje Juilliardo mokykloje. Kuo ji
iðskirtinë? Ko ið Juilliardo galëtø
pasimokyti kitos mokyklos?
Nors dþiaugiuosi ir didþiuojuosi
bûdamas Juilliardo mokyklos dalimi, myliu savo studentus, stulbinantis ðios mokyklos pripaþinimas mane nuolat stebina ir atrodo nerealus.
Manau, kad èia, kaip ir broliø Rubinðteinø ákurtose prestiþinëse
Maskvos ir Sankt Peterburgo konservatorijose, daug lemia ypatinga
ir daug þadanti pradþia. Juilliardo
mokyklà 1928 metais ákûrë tokie
ðviesuliai kaip Josefas ir Rosina
Lhevinne’ai bei grupë to meto iðkiliø scenos grandø. Nuo to laiko praëjus 85 metams mûsø studentai vis
dar garsëja nepaprastai aukðtu lygiu. Per mano keturiolikos metø
darbo praktikà daug studentø tiesiog negalëjo áveikti atrankos barjero, nors að mielai bûèiau juos mokæs. Vis dëlto esu dëkingas, kad
turiu galimybæ dirbti su puikiais studentais ir jauèiuosi privilegijuotas
galëdamas tai daryti Juilliarde. Pagarba, kuri tvyro tarp mokyklos bendruomenës nariø, paverèia ðià vietà dar kûrybiðkesne.
Ilgà laikà dirbdamas geriausiose
JAV mokyklose sukaupëte didelæ
patirtá. Kokius pasikeitimus pastebite mokydamas studentus, kas yra
kitaip nei prieð dvideðimt ar daugiau metø?
Labai greitai keièiasi studijuojan2 psl.
Julian Martin
gali praleisti daugybæ valandø dirbdami nuobodø pasikartojantá darbà, blogai jaustis sunkios darbo dienos pabaigoje, bet po gero nakties
poilsio ir vël puikiai darbuojasi. Vyresnius, kai perfekcionizmo ir kontrolës poreikis sustiprëja, toks atkaklus darbas gali suþaloti. Jauniesiems
pianistams reikia iðaiðkinti, kad yra
didelis skirtumas tarp psichiniø,
emociniø ir klausos pastangø, kuriø labai reikia geram pasirodymui,
ir besaikio, nesubalansuoto fizinio
persistengimo. Prieðingu atveju jø
rimti ketinimai gali suþlugti. Be abejo, klausà lavinti vis dëlto svarbiau
nei rankas!
P. S C H A A F
NUOTR.
èiø pianistø demografija. Aðtuntajame deðimtmetyje muzikinëje Niujorko scenoje vyko tikra kova tarp
japonø ir izraelieèiø, tarp kuriø retkarèiais ásiterpdavo Europos ir Amerikos atstovai. Devintajame atsirito
„korëjieèiø banga“, taèiau ði tendencija nuslûgo dël ekonominës situacijos ir muzikos mokytojø pertekliaus jø gimtoje ðalyje. Pastaruosius
deðimt metø vyrauja kinai. Þinoma, negalime neávertinti þiniasklaidos, interneto ir socialiniø tinklø
átakos. Studentas, rengdamas programà, „You Tube“ gali pasirinkti
áraðà nuo Cortot ir Michelangeli iki
pianisto ið pietø Karolinos, kuris kà
tik atliko „Bergamo siuità“ vidurinës mokyklos reèitalyje. Netgi mano studentai ne visada iðgirsta skirtumà. Tai baugina. Ðioje situacijoje,
mano nuomone, vienintelis sprendimas yra reikalauti, kad studentas
labai smulkiai apibûdintø tai, kà jis
girdi. Neleidþiu jiems tiesiog pareikðti: „Ðis man patiko labiau nei
anas.“ Visada reikalauju pagrásti savo mintis ir tikiuosi, kad tai praturtins jø paèiø nuomonæ.
Jûs mokydamas daug dëmesio
skiriate fiziniam grojimo aspektui
ir garso iðgavimo bûdams. Ar nemanote, kad daug mokytojø ðiuos
dalykus daþnai praleidþia pro ausis?
Manau, kad svarbiausia mokytojo pareiga yra ugdyti mokinio technikà taip, kad jis sveikas galëtø groti
ilgus metus. Tai padaryti galima vieninteliu bûdu – skiriant daug dëmesio fiziniam, fiziologiniam grojimo
aspektui. Þinoma, pagrindinis mokytojo uþdavinys – perteikti vizijà:
frazavimo galimybes, stiliaus niuansus, kompozitoriaus sumanymus bei
braiþà. Kartais tai gali bûti pavojinga, nes stropus ir ambicingas mokinys daþnai piktnaudþiauja savo rankomis. Uolus ir verþlus studentas
mielai gers burokëliø sultis ir ðokinës nuo stogo, jei tik jo gerbiamas
dëstytojas pasakys, kad tai padës
jam geriau groti. Muzikos jëga yra
tokia didelë, jog lengvai gali uþgoþti natûralaus muzikavimo komfortà ar suformuoti netinkamus atlikimo ágûdþius. Pianistai iki 18 metø
gana retai tokiu bûdu traumuoja
rankas. Tai dël augimo hormonø,
kurie yra uþplûdæ jø organizmà. Jie
Visame pasaulyje gausëja ávairiausiø konkursø. Ar tikrai jie skirti
pirmiausia jaunajam atlikëjui? Kiek
ðiandien jaunam, tobulëti siekianèiam pianistui yra svarbûs konkursai? Ar jie tiek pat vertingi bûnant
15-os, kaip ir 28-eriø metø?
Kaip ir visur, yra uþ ir prieð. Auganèiam pianistui tam tikru momentu pasirengimas konkursui gali
bûti puiki priemonë ir paskata. Tinkamai traktuojant, tai gali puikiai
pasitarnauti bûsimai atlikëjo karjerai. Deja, yra daug studentø, kurie
nuo vaikystës ápratæ konkursus laikyti vieninteliu paþangos barometru ir
daþnai uþkreèiami ðiomis klaidingomis paþiûromis dël savo mokytojo
ambicijø. Labiausiai nusiviliu, kai
studentas renkasi repertuarà pagal
artëjanèio konkurso programos reikalavimus. Savo klasëje bandau priversti laikytis taisyklës: pirmiau sukaupk repertuarà, o paskui ieðkok
konkurso, kuriam jis tiktø.
Daþnai aimanuojama, kad klasikinë
muzika tampa vis maþiau reikalinga. Kita vertus, turbût niekada
nevyko tiek daug klasikinës muzikos koncertø ir nebuvo tokios
gausybës ávairiausiø muzikiniø
renginiø bei festivaliø. Kà apie tai
manote? Kas suteikia Jûsø studentams entuziazmo þvelgiant á jø
muzikines perspektyvas?
Aiðku, kad artimiausiais deðimtmeèiais pianistø karjeros nebebus
tokios kaip Horowitzo ar Gilelso.
Dabar viskas priklauso nuo to, kiek
perþiûrø sulaukia tavo internetinis
áraðas. Be to, ðiandien jaunasis muzikantas turi ne tik ugdyti savo muzikinius ir techninius gabumus, bet
ir galvoti, kaip pasiekti publikà, ir
aiðku, kad jo pagrindinë tribûna bus
ne koncerto scena, o virtuali erdvë.
Mokymas dabar jau vyksta per „Skype“ ir kitomis komunikacijos priemonëmis. Pusiau juokais savo studentams patariu mokytis kinø
kalbos, jei jie artimiausioje ateityje
norëtø gauti darbo. Turint galvoje,
kad fortepijono studentø skaièius
Kinijoje virðija Lietuvos gyventojø
skaièiø, ið tiesø nebejuokinga.
Á Lietuvà atvyksite pirmà kartà.
Klausantiems Jûsø koncerto ir
stebintiems meistriðkumo pamokas
bus ádomu suþinoti apie mokytojus
ar kitus veiksnius, labiausiai dariusius átakà Jûsø profesinio gyvenimo
pradþiai. Tæsiant mintá, koks, Jûsø
manymu, yra svarbiausias dalykas
muzikoje, kà siekiate áskiepyti savo
studentams?
Mano pirmoji mokytoja buvo tikra palaima. Ji buvo ne tik rûpestinga ir reikli, bet davë man neákainojamø patarimø. Ji vis primindavo:
„Jei gyvenime rasi, kà norësi veikti,
ir mëgsi taip pat kaip muzikà, tai ir
daryk.“ Tais gyvenimo momentais,
kai profesiniai reikalavimai imdavo kelti didþiulá stresà, visada prisimindavau ðá patarimà. Ilgainiui supratau, kad pats pasirinkau ðià
profesijà ir jokia kita man neteiks
tokio pasitenkinimo. Beveik 10 metø mano pagrindiniu mokytoju buvo Leonas Fleisheris. Nors jam jau
85-eri, nesu sutikæs tokio gyvybingo þmogaus, kuris mokëtø taip turiningai apibûdinti muzikos prasmæ.
Savo vasaras leisdavau Italijoje su
Guido Agosti, þymiu Ferruccio Busoni mokiniu. Man atrodo, ðis þmogus turëjo paèià nuostabiausià klausà ir jautrumà garsui, koká kada nors
esu paþinæs. Jo poþiûris á garso iðgavimà buvo kardinaliai prieðingas
nei L. Fleisherio, bet tikrai nepaprastas. Kita vertus, didþiausià átakà jaunystëje man padarë ne pianistas, o dainininkë. Mokydamasis
konservatorijoje dirbau su puikia
ðveicarø dainininke Flore Wend.
Jos pamokose esu grojæs beveik visà prancûzø ir vokieèiø vokalo repertuarà, taip pat keletà kartø
akompanavau jai koncertø turuose.
Jos kalba buvo nepriekaiðtinga, o ji
pati buvo turbût pati natûraliausia
muzikë tarp tø, su kuriais man teko
dirbti. Vokalinës literatûros nuo Bacho laikø iki XX a. vidurio studijos
man suteikë perspektyvà, kurios nebûèiau ágijæs mokydamasis vien pas
fortepijono mokytojà, nors ir patá
geriausià. Didelë laimë, kad ankstyvoje jaunystëje teko patirti tokiø
nuostabiø muzikø átakà, bet galø gale juk mokomës ið visø ir ið visko,
kà matome aplink.
Mëgstate ispanø muzikà ir ákûrëte
du festivalius Ispanijoje. Papasakokite apie tai.
Mano meilë ispanø muzikai labai
asmeniðka. Studijos pas Leonà
Fleisherá buvo giliai vokiðkos. Aðtuntajame deðimtmetyje per savo
pirmàsias koncertines keliones á
Pietø Amerikà atradau ispanø ir
Pietø Amerikos kompozitorius. Po
deðimties metø su Mozartu, Beethovenu ir Schubertu tai buvo nauja
ir iðlaisvinanti aistra. Dviejø festivaliø ákûrimas, pirmiausia Chichone (Gijon), ðiauriniame krante,
1999 m. ir Valensijoje 2003 m. buvo
grynas atsitiktinumas. Dirbdamas
Peabody institute Baltimorëje, turëjau nemaþai ispanø studentø. Du
ið jø jau buvo gana geri dirigentai ir
troðko kuo daugiau pasirodyti savo
gimtinëje. Man pasisekë, nes jie norëjo atlikti ir visà organizaciná darbà. Mano, kaip meno direktoriaus,
pareiga buvo sugalvoti programà ir
sukviesti þmones. Labai paprasta
misija, nes tuo metu gaudavau daugybæ pakvietimø á ávairias nuostabias vietas: Italijos Rivjerà, Ðveicarijos Alpes, Londonà, Prahà, taèiau
nerimà këlë vienas klausimas: kiek
mano paties mokiniø ten dalyvaus?
Studentai mokëdavo uþ mokslà nuo
rugsëjo iki geguþës mënesio ir negalëjo bûti në kalbos, kad siûlyèiau
jiems pakloti nemaþà sumelæ tam,
kad jie nuvyktø á Europà ir gautø
dar 3–4 mano pamokas. Tada man
kilo idëja, kad studentai galëtø nuvykti á Ispanijà, dalyvauti mano festivalyje, pasidalyti ádomia muzikine
ir kultûrine patirtimi, ten pas mane
nesimokydami. Pasikvietæs tokius
þmones kaip Dominique Weber ið
Þenevos, Blanca Uribe ið Kolumbijos, Veda Kaplinsky ir Robertas
McDonaldas ið Juilliardo, Margarita Hohenrieder ið Miuncheno,
manau, pataikiau á deðimtukà.
Kà patartumëte jauniems atlikëjams: mokytis kuo daugiau kûriniø,
groti kuo daugiau kamerinës muzikos, koncentruotis á solo repertuarà, ieðkoti ryðiø, klausytis daugiau
áraðø, nesiklausyti áraðø, mokytis
pas kuo daugiau pedagogø ar
skaityti gerà literatûrà, sportuoti?
Pirmiausia, nepradëti per anksti
„specializuotis“. Solinës karjeros
sàvoka, tokia, kokià mes þinome,
per amþius nyksta, taèiau muzikos
aktualumas ir jëga nemaþëja. Augantis muzikantas turi ugdyti visus
savo gebëjimus, jam jø gali prireikti
nuolat besikeièianèioje ateityje.
Pirmaisiais metais reikëtø susitelkti á komfortà ir laisvumà prie instrumento, skaitymà ið lapo, grojimà ansamblyje (pradedant nuo
repertuaro keturioms rankoms) ir
improvizacijos. Teisingai ugdomos
ðios savybës ateityje atvers kur kas
daugiau durø nei siauro repertuaro
mokymasis. Tada, kai, pavyzdþiui,
grojame Bachà, kamerinës muzikos
pojûtis padeda girdëti daugiasluoksniðkai, kas svarbu visoje polifoninëje muzikoje. Taip pat improvizaciniai gebëjimai primintø tos epochos
atlikimo manierà. Kad ir kà grotume, nuolatos turi kilti klausimas: „O
kas, jeigu kompozitorius ðià vietà bûtø paraðæs kitaip?“ Tai bûtina sàlyga norint gyvai ir nuoðirdþiai atlikti
kûriná. Be to, reikia branginti savo
kalbos groþá. Negalime apsimesti, kad
þinome, ko publika tikisi ið Skriabino
Sonatos ar Brahmso Capriccio. Publikos sudominimas vis labiau priklauso nuo atlikëjo gebëjimo þodþiais paaiðkinti, ko klausytojas turëtø laukti.
Siedami muzikà su poezija ir sintakse, netgi atkartodami pagrindinës
frazës ritmà bet kuria kalba, sudominame ir paruoðiame klausytojà
suvokti muzikos kalbà, kuri vis dëlto pranoksta ðnekamàjà.
VERTË IR SPAUDAI PARENGË
RASA RINKEVIÈIÛTË IR
GABRIELIUS ALEKNA
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
T e a t r a s
Paveiksliðki Tumino laiðkai þiûrovams
ATKELTA
IÐ
1
PSL.
jame „Eugenijaus Onegino“ spektaklyje, atitinka literatûrinæ ðio kûrinio traktuotæ. Kartais net atrodo,
kad aktorei bûtø lengviau vaidinti
ðá romanà kaip pasakà ar „perðokti“ á pasakëèios þanrà.
Puðkinas ðá kûriná su pertraukomis raðë net devynerius metus
(1823–1832). Gal dël to „Eugenijus
Oneginas“ neturi grieþtos formos.
Ir nors Tuminas spektaklá modeliuoja taip pat ið atskirø scenø, jis
ðià inscenizacijà apsaugo nuo teatre taip pamëgto klasikos suðiuolaikinimo. Reþisierius iðlaisvina pagrindinæ kûrinio sielà Tatjanà, jos
aristokratiðkos manieros, tyras
þvilgsnis ir balsas sukuria graþiausias
lyrines spektaklio scenas. Greta jos
abu Oneginai – Sergejus Makoveckis ir Viktoras Dobronravovas – atrodo it stabai. Gal dël to Tuminas kupiûruoja tekstà (ypaè pradþià),
palikdamas Onegino linijà „be Tatjanos“. Pasirinkæs labiau stebëtojo
pozicijà, statiðkose pozose „smilkstantis“ Oneginas savo gilø sielvartà
iðreiðkia skvarbiu, á tolá nukreiptu
þvilgsniu. Tuminas „neðokdina“
Onegino, iðoriðkai nedemonstruoja
jo jausmø, nepaisydamas romano
dramaturginio naratyvo, reþisierius
inspiruoja stebinèio aktoriaus reakcijà. Makoveckio Oneginas laisvai
reaguoja á savo prisiminimus, gal
dël to retsykiais atrodo, kad jis tampa ne situacijos dalyviu, o jos kûrëju. Nors Makoveckio Oneginà daugiausia regime „ákalintà“ krësle, jo
vaidmens krûvis iðlieka didþiausias.
Tuminas pateisina Oneginà iki jam
susitinkant su Olga Larina. „Grodamas“ jos kûnu it akordeonu, Oneginas atveria savo tikràjà prigimtá.
Vladimiras Vdovièenkovas vaidino Atsargos husarà, o tiksliau – patá autoriø. Aktorius impulsyvus, dinamiðkas, puikiai jauèia partnerá,
bet kiek forsuojamo balso pliûpsniai kartais uþgoþdavo subtilius
teksto niuansus.
Akivaizdus reþisieriaus dëmesys
aktorei Liudmilai Maksakovai. Ðiame spektaklyje jai patikëti net keli
vaidmenys – Ðokiø mokytoja, Auklë ir pati Mirtis. Apdovanota neeiliniu talentu persikûnyti á paèius netikëèiausius personaþus, aktorë
dalyvauja daugelyje spektaklio scenø. Spektaklio pradþioje ji vilki juodà baleto mokytojos suknelæ ir stebina nepriekaiðtinga prancûzø
kalba, o po kurio laiko, ásisupusi á
juodà skarà, pavirsta senute aukle.
Vienas graþiausiø spektaklio epizodø – kai Tatjana, pagauta meilës
siautulio, suka auklæ kartu su visa
metaline lova.
Tatjanos sapnà „seka“ Julija Borisova. Tai þvaigþdþiø þvaigþdë – bet
ðiame spektaklyje jai pritrûko aistros ir laisvës. Sapnas buvo perpasakotas, o norëjosi, kad já „sapnuotø“
kartu su mieganèia Tatjana. Ypaè su
Olgos Lerman, kuri ne ðiaip miegojo, o sukûrë gyvàjá paveikslà –
Henry Fuseli „Koðmarà“ (1781). Ðia
savo poza aktorë pasakë kur kas
daugiau nei kiek mokiniðkai pagy-
Jekaterina Kramzona (Klajoklë), Vladimiras Vdovièenkovas (Atsargos husaras),
Sergejus Makoveckis (Eugenijus Oneginas)
venusios aktorës sakomas tekstas.
Ironizuodamas Tuminas trumpam á scenà iðleidþia ir patá Puðkinà. Ne Hanibalo, „Petro Didþiojo
negro“ anûkës vaikà, bet tà, kuris
iðraiþytas begalëj graviûrø – graþuolá garbaniø. Vasilijaus Simonovo
Lenskis, kaip ir priklauso poetinës
sielos jaunuoliui, pakylëtai, kiek utriruodamas savo veiksmus iðkvieèia
Oneginà á dvikovà. Ji, pakeitusi keliø þmoniø likimus, primena ir skaudþià Puðkino biografijà. O antrasis
Olego Makarovo Lenskis visai kitoks, gerokai santûresnis.
Reþisierius, nors ir atsiplëðia nuo
tiesmukos romano traktuotës, iðsaugo esminius taðkus. Kûrinio neiðardo naujos aplinkybës, áterpti
nauji personaþai. Ir gyvas zuikis, ir
negyvas lokys, ir ávairûs smulkesni
personaþai, sukurti paties Tumino,
ne tik atveria papildomø interpretacijø galimybæ, bet labai tiksliai
ávaizdina Rusijos paradoksà: groþis
„keliauja“ kartu su sielvartu, turtas –
su skurdu. Baltos ir juodos spalvos
kontrastas primena, kad gyvename
mirties akistatoje. Á gyvenimo maskaradà áleidþiamas bekojis þmogus
ant ratukø. Pasvirusi karieta paverèiama be gailesèio uþkalamu karstu,
kuriame þmonës atveþami á gaudþianèià, „auksiniais kryþiais deganèià“ Maskvà. Ðioje scenoje matome,
kaip Tuminas, Adomas Jacovskis ir
Faustas Latënas veikia kartu, kokie
jie vienodai svarbûs, neatskiriami.
Reþisierius ieðko personaþø, jie
dvejinasi, trejinasi. Jie lyg iðlipæ ið
graviûrø, ir tik muzikos ásupti pradeda judëti, ðokti. Vaizdai, jausmai,
prisiminimai, viskas susilieja... Adomo Jacovskio scenovaizdis kûriniui
suteikia naujø prasmiø. Lyg rûke
skendi didþiulis veidrodis, kuriame
atsispindi jau nugyventas gyvenimas, – ir neþinia, ar ðioji, ar anapusinë realybë tikresnë? Kai veidrodis sujuda, jis tampa gyvu kûnu,
priartindamas arba nutolindamas,
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
????
rodos, niekam nereikalingà, bet taip
jausmingai iðgyventà gyvenimà.
Kiek sielø jame telpa? Ne veltui
veidrodþio duþimas yra blogas þenklas, tuo átikëjæ ir spektaklio kûrëjai. O gal veidrodis – tiesiog langas,
pro kurá esame stebimi?
Fausto Latëno muzika ðiame
spektaklyje – lyg viso gyvenimo polifonija. Ji labai sodri, jos daug. Reþisierius jos në kiek neslopina, daþnai ji tampa dominante, nulemia
atskiras scenas. Dël muzikos statiðkos scenos perauga á visiðkà ðëlsmà,
o dinamiðkos sustabdomos. Puèiamieji ar styginiai instrumentai padeda geriau „susikalbëti“ spektaklio personaþams, o ðvarus vokalas
ar fortepijono garsai atspindi lyrines meditacijas. Skambant staèiatikiðkam chorui pakrypusi karieta,
„vaþiavusi á Maskvà septynias paras“, atrodo kaip kapø koplyèia, apgriuvæs mauzoliejus. Muzikos fone
keièiasi scenø prasmës, ir reþisierius
nevengia jø aðtrumo.
Teatrà Tuminas uþaugina ið atskirø detaliø. Akivaizdu, kad daugelis
scenø leidþiasi ávairiai interpretuojamos. Neatsilikdamas nuo Puðkino, neprarasdamas tam tikro lengvabûdiðkumo, Tuminas niekada
nenukrypsta á vulgarumà. Orumas
ir garbë lydi kiekvienà personaþà.
Vardadienio scena tampa spektakliu spektaklyje ir savaip atgaivina
minorinæ kûrinio nuotaikà.
Reþisierius nesiûlo þiûrovui iðbaigtø prasmiø. Merginø nekaltybës
praradimo scena, kai kardu nurëþiamos jø graþios ilgos kasos, ritualizuota. Jø turtas – rudens gërybës
stiklainiuose, kurias jos pasiims vaþiuodamos á Maskvà lyg á tremtá.
Spektakliui svarbus choreografinis
pieðinys. Anþelika Cholina, visa savo kûryba akcentuojanti kûrinio
dramaturgijà, svariai prisidëjo prie
„Eugenijaus Onegino“ sukûrimo: reþisierius jai patikëjo nemaþai didesniø ir maþesniø spektaklio scenø, lei-
D. MATVEJEVO
NUOTRAUKOS
do „valdyti“ ne tik ðokiø mokytojà
ar balerinas, bet ir kitus personaþus,
kurie ðokiu ir plastika papildë spektaklio partitûrà.
***
Gêraldo Sibleyras „Vëjas tuopose“ pastatytas specialiai trims
J. Vachtangovo teatro aktoriams –
Vladimirui Simonovui, Vladimirui
Vdovièenkovui ir Maksimui Suchanovui. Ðis spektaklis – ne vien repertuarinio teatro prievolë. Pjese „Vëjas tuopose“ Tuminas susidomëjo
prieð kelerius metus. Jam rûpëjo
naujai atverti puikiø ðio teatro ak-
visi jie – pagrásti. Trys fronte suþaloti keistuoliai, gyvenantys Pirmojo
pasaulinio karo veteranø prieglaudoje ir neásivaizduojantys gyvenimo
vienas be kito, jau seniai „iðëjæ“ á
savo iliuzijø pasaulá. Ir dramaturgui,
ir reþisieriui svarbu rasti realybæ
nuo fantazijos atskirianèià ribà.
Tekste gilinamasi á þmogaus sàmonæ ir pasàmonæ, o Tuminui pavyksta atskleisti provokuojamo juoko
prigimtá per atpaþinimo reakcijas.
Dël to salëje nuolat girdëti juokas,
trumpi komentarai.
Ið mëlynos juostos-riboþenklio
„iðsiplëtusiame“ mëlyname ekrane
retsykiais pasirodo nespalvotas Þemës pusrutulis. Þemë pilna keistenybiø, todël nenuostabu, kad kaþkas nori pëstute nukeliauti iki
Indokinijos. Seserá sunkiau aplankyti, nes pas jà reikia vaþiuoti maðina, pëstute pereiti visà þemynà daug
paprasèiau. Þmonës siekia ðviesos
(o gal tik elektros lemputës) kaip tik
kas gali. Iliuzijoms ribø nëra. Juk
„entuziastai ir miræ iðlieka entuziastais“, o „kuo maþiau laidotuvëse bûna þmoniø, tuo nuoðirdesnis jø gedulas“. Tekste apstu tokiø tiesø, ir
aktoriai jomis mëgaujasi. Jiems pavyksta iðlaikyti spektaklio dinamikà,
nors antrame veiksme tekstas seklesnis. Tuomet aktoriai pasitelkia
pagrindiná savo instrumentarijø –
partnerystæ. Kaip pjesës veikëjai,
taip ir aktoriai vienas be kito negali. Jie taip stipriai susieti, kad, dramaturgui paliepus, ne tik atsakinëja á draugui atsiøstus laiðkus, bet,
reþisieriui pasiûlius, nuolat rodo dëmesá ir begaliná rûpestingumà vienas kitam. Jie tampa maþais vaikais,
gyvenanèiais atokioje prieglaudos
„Vëjas tuopose“
toriø galimybes. Vilniaus publika,
neápratusi prie rusø aktorinës mokyklos ypatumø, ðá spektaklá priëmë
dvejopai: vieni leipo ið juoko, kiti
nuobodþiavo. Bet reikia pripaþinti,
kad akivaizdus „kasinis“ spektaklis,
ið paþiûros sukurtas pagal tradicinës dramaturgijos principus, vis dëlto priklauso rimtajam menui – tekstas yra intelektualus, já interpretuoja
puikûs aktoriai, o reþisierius visa tai
papildo savo teatro samprata.
„Vëjas tuopose“ – 2002 m. Vilniaus maþajame teatre pastatyto Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“
dvynys. Apstu absurdo elementø ir
terasoje. Tai ir yra jø Þemë.
Þmogiðkø santykiø vërinys ðá kûriná paverèia gyva komedija. Ir tik
dël aktoriø santykio su tariamu þodþiu. Tiksliai sudëlioti akcentai, iðanalizuotos situacijos þiûrovui leidþia suprasti tø keistuoliø siekius.
Jie myli gyvenimà, ir nesvarbu, kad
tai jø iliuzijø pasaulis. Jie atrodo
jauni ir maþiau suþaloti, nei mes, sëdintys salëje. Tuminas merkia aká,
sakydamas, kad bûtina nors trumpam pabëgti nuo realybës, kad bûtina tikëti stebuklu. Ir nevengti paèiø netikëèiausiø prisiminimø.
3 psl.
M u z i k a
Fortepijono muzikos ðvenèiø paralelës
Mûzos Rubackytës, Andriaus Þlabio koncertai
Aldona Eleonora Radvilaitë
Prasidëjo Treèiasis Vilniaus fortepijono muzikos festivalis. Pradþios koncertas lapkrièio 16 d. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje
buvo skirtas Krzysztofo Pendereckio 80-meèiui. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam
dirigavo sveèias ið Èilës Maximiano Valdesas, solo skambino festivalio sumanytoja ir meno vadovë Mûza Rubackytë.
Kas dveji metai vykstanti pianistø ðventë skirta ne tik supaþindinti
Lietuvos klausytojus su ryðkiomis ðiø
dienø asmenybëmis, skirtingomis
pianistinëmis mokyklomis, tø ðaliø
muzika, bet ir ypatingoms progoms
paþymëti. Ðtai pirmasis 2009 m. festivalis buvo skirtas Lietuvos tûkstantmeèiui ir Fryderyko Chopino 200osioms gimimo metinëms; antrasis –
Ferenco Liszto gimimo 200-osioms
ir Mikalojaus Konstantino Èiurlionio mirties 100-osioms metinëms.
Pasak festivalio meno vadovës profesorës M. Rubackytës, „ðiais ypatingais metais, Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, Treèiàjá
Vilniaus fortepijono muzikos festivalá skiriame moterims. Festivalio
moto – „Mûzø palytëtos“. Cherchez
la femme... Kaip ir kasmet, festivalis pagerbia iðkilià asmenybæ. Vos
po savaitës nuo festivalio pradþios
bene þymiausiam dabarties lenkø
kompozitoriui Krzysztofui Pendereckiui sukaks 80 metø. Sveikindami Maestro, festivalá pradedame jo
kûriniais ir ypatingu Koncertu „Resurrection“ fortepijonui ir orkestrui. Linkiu nuostabios kelionës!“
Festivalio pradþios koncertà orkestras pradëjo K. Pendereckio
„Èakona“ (skirta popieþiui Jonui
Pauliui II atminti, ja 2005 m. papildytas „Lenkiðkasis requiem“) ir Roberto Schumanno Simfonija Nr. 4
d-moll, op. 120. Antroje dalyje girdëjome Krzysztofo Pendereckio
Mûza Rubackytë ir Maximiano Valdes
Koncertà fortepijonui ir orkestrui
„Resurrection“ („Prisikëlimas), primenantá 2001 m. rugsëjo 11-osios
teroro ávykius.
Susidarë áspûdis, kad pagrindinis
dëmesys buvo nukreiptas á „Resurrection“ atlikimà, nes „Èakona“ ir
R. Schumanno Simfonija nuskambëjo tvarkingai, ðvariai, korektiðkai,
bet be ryðkesniø emociniø proverþiø. Orkestras pavyzdingai vykdë
prityrusio dirigento norus.
Dirigentas Maximiano Valdesas
árodë savo meistriðkumà ir puikiai
vadovavo sudëtingo iliustratyvaus
kûrinio atlikimui. Gimæs Èilës sostinëje Santjage, M. Valdesas yra prityræs operos dirigentas, dirbæs daugelio ðaliø operos teatruose. Nuo
2008 m. jis tapo Puerto Riko simfoninio orkestro meno vadovu ir
vyr. dirigentu, trejus metus jis yra
Casalso festivalio Puerto Rike meno vadovas.
Ádomiai sutapo, kad dienà prieð
festivalá, lapkrièio 15-àjà, Vilniaus
D. MATVEJEVO
kongresø rûmuose vyko Lietuvos
valstybinio simfoninio orkestro
koncertas pavadinimu „Romantiðkas virtuozas Andrius Þlabys“.
Abiejø koncertø programose buvo
ir lenkø kompozitoriø kûriniai (Fryderykas Chopinas, Krzysztofas Pendereckis), ir to paties laikotarpio autoriø simfonijos: 15 d. – Franzo Schuberto
Simfonija Nr. 9 C-dur, D. 944, „Didþioji“ (dirigavo Robertas Ðervenikas), o
16 d. – Roberto Schumanno Simfonija Nr. 4 d-moll.
Pianistai, skambinæ ðiuose „gretimuose“ koncertuose su orkestru –
A. Þlabys ir M. Rubackytë – yra ryðkios, puikiai þinomos ir mëgstamos
Lietuvoje ir pasaulyje, taèiau visiðkai skirtingos asmenybës.
Atitinkamai kontrastingai skambëjo ir pianistø su orkestru atliekami kûriniai. Andrius Þlabys F. Chopino Koncerte fortepijonui su
orkestru Nr. 2 f-moll, op. 21, kûrë
ðvelniausiø jausmø, meilës atmosferà, atrodë, jog aukðtybëse plevena
Anonsai
Miðios Kauno bazilikai
2013-ieji Kauno ðv. apaðtalø Petro ir Povilo arkikatedrai bazilikai
itin reikðmingi – ðventovei sukanka
600 metø. Baþnyèia XV a. pradþioje funduota LDK kunigaikðèio Vytauto Didþiojo ir jau minima 1413
metais. Daug lemtingø istoriniø ávykiø menanti baþnyèia yra svarbus istorinis bei religinis lietuviø tautos palikimas, dël to ði sukaktis itin prasminga
Lietuvos krikðèioniðkajai bendruomenei, bet ir visai tautai.
Miðiø, kaip muzikinio þanro, dedikavimas specialiam svarbiam ávykiui ar progai buvo paplitusi praktika Vakarø pasaulyje, kuriame
Baþnyèia buvo bendruomeninio gyvenimo ðerdis. Miðios, skirtos popieþiø
inauguracijoms, karaliø karûnavimo iðkilmëms, reikðmingoms baþnytinëms
ðventëms buvo kuriamos nuolat. Ðiandien, kai Baþnyèia daugumos vakarieèiø gyvenime uþima tik simbolinæ vietà, naujø miðiø kûrimas nëra
4 psl.
Tomas Makovskis, Kauno miesto panorama (fragmentas). 1600 m.
itin daþnas reiðkinys ir daþniausiai
skirtas koncertiniam atlikimui.
Siekdamas prisijungti prie Kauno arkikatedros bazilikos jubiliejaus
minëjimo, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevièiaus kvietimu kompozitorius Gintaras Samsonas sukûrë ðiai progai dedikuotà
kûriná – „Missa Pro Annis Sescentis
Archicathedrae Basilicae Kaunensis“ („Miðios uþ 600 Kauno arkikatedros bazilikos metø“), skirtà ðios
ðventovës jubiliejaus paminëjimo ið-
kilmëms. G. Samsono Miðios pirmiausiai orientuotos á pradinæ þanro paskirtá – skambëti apeigø metu.
Kûriniu kompozitorius siekë apmàstyti ðios ðventovës 600 metø istorijos laikotarpá. G. Samsonas siûlo prisiminti reikðmingus ávykius,
kuriuos liudija plytinës katedros sienos, svarbius þmones bei jø palikimà ateities kartoms. Su Kauno katedra glaudþiai susijusios svarbios
istorinës asmenybës, kaip Vytautas
Didysis, Steponas Batoras, Jonas
NUOTR.
angelø sparnai, sklinda maloniausi
aromatai. O siaubingos K. Pendereckio „Resurrection“ grësmës,
þiaurumo skambesius, sklindanèius
ið didþiulio orkestro su sodria puèiamøjø ir muðamøjø instrumentø
ávairove, pianistë M. Rubackytë papildë virtuoziðkais, energingais
pliûpsniais. Kartais fortepijono garsams buvo sunku prasiskverbti pro
tirðtà, garsiai ir bauginamai átemptai orkestro atliekamà muzikos audiná. Jautësi, kad tai – grandiozinës
simfonisto idëjos. Malonu buvo girdëti kontrastingus, ðviesius bei tylius epizodus, kuriuose skaidriai ir
spalvingai pianistës traktuojamus
skambesius palydëdavo efektingi ir
ðvelnûs muðamøjø „blizguèiai“.
Nuotaikos kûrinyje keitësi: nuo vyravusiø gàsdinanèiø, tamsiø ar atvirai agresyviø, meistriðkai nuspalvintø orkestro instrumentø tembrais, iki
pergalingo, iðkilmingai dþiugaus
choralo gaudimo finale.
Lenkø kompozitoriai, pelnæ paSobieskis, daugybë didþiøjø Lietuvos raðytojø, poetø, kaip vyskupas
Motiejus Valanèius, prelatai Maironis ir Adomas Dambrauskas-Jakðtas,
menininkø, kaip Jonas Gotardas
Berkhofas, Mykolas Elvyras Andriolis, Petras Kalpokas, Juozas Zikaras,
kompozitoriø, kaip Juozas Naujalis,
Èeslovas Sasnauskas, Juozas Gruodis. Ðiais metais minimas vyskupo dr.
Vincento Brizgio, kuris sovietø ir naciø okupacijos metais buvo pagrindinis Lietuvos baþnyèios hierarchø atstovas, sprendæs aktualius Baþnyèios
teisiø varþymo, þydø gelbëjimo reikalus, 110 metø jubiliejø.
Kûrinys yra skirtas atlikti vaikø ir
miðriam chorams, styginiø orkestrui
bei vargonams. Penkios nekintamosios miðiø dalys paraðytos lotyniðkais
liturginiais tekstais. Pasirinkdamas
neverstus lotyniðkus pagrindiniø miðiø daliø tekstus kompozitorius pirmenybæ teikë gilioms krikðèioniø
Baþnyèios tradicijoms, prisimindamas laikotarpá prieð 600 metø, kai á
Lietuvà atëjusi krikðèionybë atsine-
saulio pripaþinimà, taip pat nesugretinami visais atþvilgiais. Gausûs
F. Chopino fortepijono kûriniai nemirtingi. Laiðke draugui kompozitorius prisipaþino, kad Koncerto f-moll
lëtoji dalis Adagio buvo inspiruota
ðvelniø jausmø, kuriuos jis tuomet
jautë Konstancijai Gladkowskai,
Varðuvos konservatorijos dainavimo katedros studentei. K. Pendereckis – didis simfonistas, kuriantis
ðiø dienø muzikine kalba, Koncertas fortepijonui – vienintelis ðio þanro jo kûrinys. „Prisikëlimo“ idëjà,
pasak autoriaus, reikëtø suprasti
platesniame, universaliame kontekste. Jis kyla ið choralo, kuris vainikuoja kûriná ir iðreiðkia simbolinæ gyvenimo pergalæ prieð mirtá. Ji
reiðkia tikëjimà, teikiantá paguodà.
„Sukûriau choralà iðkart po tragedijos Niujorke. Tai buvo grynai
þmogiðkas gestas, pirmiausiai protesto prieð þiaurumà þenklas“, – yra
sakæs kompozitorius.
Nepaprastai veikli, sumani Fortepijono festivalio vadovë Mûza
Rubackytë, gastroliuojanti visuose
þemynuose su reèitaliais, þymiausiais pasaulio orkestrais, kamerinëmis programomis, áraðiusi daugiau
kaip 20 kompaktiniø plokðteliø, pelniusi ávairiø apdovanojimø, aktyvi
visuomenininkë, kvieèiama vadovauti meistriðkumo kursams visame
pasaulyje, puikiai atliko sudëtingo
ðiuolaikinio kûrinio „Resurrection“
fortepijono partijà, árodydama savo, kaip atlikëjos, universalumà.
Palinkëkime ir kitoms „Mûzø palytëtoms“ pianistëms ádomiai traktuoti pasirinktus kûrinius. Visà likusá lapkrièio mënesá nacionalinës
filharmonijos salëje trijuose reèitaliuose bei baigiamajame koncerte
su orkestru savo meistriðkumà demonstruos ávairiø ðaliø ir kartø atlikëjos: Èilës atstovë Edith Fischer,
lietuvaitë Guoda Gedvilaitë, bulgarë Plamena Mangova, turkë Giulsin Onay.
ðë savas apeigø tradicijas ir lotynø
kalbà.
Kintamosioms miðiø dalims panaudotos á lietuviø kalbà iðverstos
psalmës. Lietuviðkais tekstais kompozitorius apeliavo á lietuviðkà Baþnyèios bendruomenæ, kuri jau 600
metø ðioje ðventovëje renkasi bendrai
maldai. Pagal kompozitoriaus sumanymà, bendruomenë, pasinaudodama ið anksto paruoðtomis skrajutëmis, galës nesunkiai prisijungti prie
giedanèio choro.
Kûrinys „Missa Pro Annis Sescentis Archicathedrae Basilicae Kaunensis“ pirmà kartà bus atliktas 2013
m. lapkrièio 24 d. Kauno ðv. Apaðtalø Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje 15 val. per ðv. miðias, skirtas
jubiliejiniø metø pabaigai. Kûriná atliks M.K. Èiurlionio menø mokyklos
choras, kamerinis choras „Aidija“
(vad. Romualdas Graþinis), Lietuvos
kamerinis orkestras, Jûratë Bundzaitë (vargonai). Dirigentas – Romualdas Graþinis.
GEDMINTË SAMSONAITË
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
I n
m e m o r i a m
Nors ir prasilenkëme laike
Þibuntas Mikðys (1923–2013)
Redakcijoje saugomas pluoðtelis
Þibunto Mikðio laiðkø staiga virto
archyvine medþiaga. Taèiau ðis menininkas yra pats tikriausias árodymas, kad surasti bièiulá galima per
kûrybà, taip niekad ir nesusitikus.
Atrodë, kad susikerta per daug takø, susisieja per daug jungèiø ir susidûrimas bus neiðvengiamas. Galëjau lengvai tai ásivaizduoti. Mûsø
maþame Vilniuje vis susitinku su
bent keliais þmonëmis, kuriems jis
paraðydavo, paskambindavo; esu
girdëjusi ne vienà istorijà apie apsilankymà jo kultûriniais sluoksniais
apaugintuose namuose Paryþiuje.
Þinodama tai, vis teiraudavausi,
kaip jam sekasi, gal net labiau – kà
jis sakë, manë, kada vël bus galima
pamatyti jo kûrybos, nes parodomis
þiûrovø nelepino. O jo kûryba tikrai verta daug daugiau dëmesio, nei
kai kuriø ðiuo metu propaguojamø
iðeiviø. Ilgainiui Mikðys, niekada, jo
supratimu, nebuvæs iðeiviu, virto
tarsi bendru paþástamu, kuris turi
ryðkø pavidalà, kurio pozicijà lyg ir
gali nuspëti, nors ne maþiau dþiugino jo sugebëjimas nustebinti, pasakyti taip tiesiai ir originaliai, kad
net katarsiðkai þagteli. Nes ir pati
taip galvoji, tik nebuvai suformulavusi. Ið treèiø lûpø þinau, kad kelios mano raðytos mintys já irgi yra
pradþiuginusios, todël abipusë simpatija neliko vien ásivaizduojama,
nors esu tikra, kad anksèiau ar vëliau su kokia nors netikslia detale
bûèiau ir að uþkliuvusi. Bendravusieji su Mikðiu mini, kad karðto temperamento perfekcionistui susierzinti buvo praktiðkai pareiga.
Jo nekankino baimë kam nors nepatikti. O kultûros ir netolimos, jo
nugyventos istorijos temomis buvo
ypaè reiklus, aðtrus ir bekompromisis. Susumavus laiðkus, jo grafikà ir
pabirus prisiminimus, mano akimis,
Þibuntas Mikðys, „Niekada nebandyk arba gerai ávykdyk“. 1963 m.
Þibunto Mikðio jëga yra paradoksas – keista prieðybiø dermë: regis,
kad tai buvo ypaè aktyviai bendraujantis, taèiau beveik radikalus intravertas, vienas mandagiausiø, ið man
paþástamø, akiplëðø (akcentuojant
dràsà arba pareigà nuomonæ sakyti
tiesiai) ir intelektualiais, konceptualiais, net tarpdiscipliniðkais metodais veikæs modernistas.
Susidariau áspûdá, kad Mikðá labiausiai domino intelektualinis ryðys. Tiksliau – noras bûti tiksliai suprastam ir parodyti, kad kito mintis
já pasiekë. Todël nepatingëdavo
brûkðtelti atvirlaiðkio, kad paaiðkintø vienà ar kità sàvokà arba vien norëdamas padëkoti, iðreikðti pagarbà
ar paklausti adreso visai nepaþástamo þmogaus, kuriam ketino paraðyti kelis þodþius apie patikusià knygà ar eilëraðtá. Jis suprato, kokia
galinga varomoji jëga yra atsakas.
Ðià vasarà pasirodþiusi knyga
„Þibuntas Mikðys“ (sudarytoja ir
teksto autorë Erika Grigoravièienë,
knygos dailininkas Jokûbas Jacovskis, Dailininkø sàjungos leidykla artseria, 2013) leido iðsamiau susipaþinti su svarbesniais dailininko
kûriniais, kûrybinës biografijos posûkiais ir turëjo prisidëti prie 90-ojo
Mikðio jubiliejaus þymëjimo. Pritrûko mënesio. Taèiau vargu ar skaièiai dabar kam nors rûpi, svarbu,
kad neliko neuþbaigtø darbø – kad
jo originalus màstymas tapo pasiekiamas didesnei auditorijai, kad dar
kas nors, vartydamas grafikos, kurià reikia skaityti visomis juslëmis,
reprodukcijas galës atrasti svarbø
R. PIGAGAITËS
„bièiulá“, nors ir prasilenkæs su juo
laike. Viliuosi, kad leidinys taps akstinu giliau pasidomëti Þibunto Mikðio „uþklasine“ veikla, kurià galima
ávardinti performatyviu paðto menu
arba individualia intelektualinio ugdymo(si) tinkloveika; kad ávertins jo
konceptualø poþiûrá á teksto, vaizdo ir garso santyká (atsiskleidusá dar
6-ajame XX a. deðimtmetyje!), vaizdo kaip teksto ir teksto kaip vaizdo
NUOTR.
naudojimà ir iðtirs jo kruopðèiai
puoselëtà intelektualiná pasaulá su
atidþiai atrinktais herojais ir labai
konkreèiomis pastabomis tobulëjimui. Jo palikimas gali bûti interpretuojamas ir kaip iðkalbingas epochos atspindys, ir kaip visiðkai
unikalios, su niekuo nesupainiojamos asmenybës pasirodymas.
M O N I K A K R I K Ð T O PA I T Y T Ë
Ko Giniotis moko teatro kritikus
„Atviro rato“ spektaklis „Meilë trims apelsinams“
Auðra Kaminskaitë
Prieð keletà metø vienas LMTA
studentø kursas turëjo galimybæ dalyvauti commedia dell’arte seminare, kurá vedë Milano teatro akademijos dëstytojas. Viena jaunøjø
aktoriø tada pasakë, kad dirbti buvo nepaprastai sunku, nes teko daryti tai, ko akademijos paskaitose
daryti neleidþiama – rodyti, perspausti, juokinti... Lietuvoje su ðiuo
þanru aktoriams, o juo labiau þiûrovams, susidurti beveik netenka.
Todël labai dþiugina Aido Ginioèio
gebëjimas skoningai statyti Carlo
Gozzi pjeses – prieð savaitæ „Menø
spaustuvëje“ pristatyta „Meilë trims
apelsinams“ yra jau treèioji (po „Karaliaus elnio“ ir „Princesës Turandot“). Taèiau svarbiausia èia pasirodë esanti ne commedia dell’arte, bet
Aido Ginioèio pozicija Lietuvos
teatro atþvilgiu, kurià jis iðsakë „prisidengdamas“ Gozzi pjese.
Keisèiausiai spektaklyje turëjo
jaustis teatro kritikai, per begalæ citatø turbût vargiai galëjæ matyti, kas
bûdinga bûtent „Meilei trims apelsinams“. Þinoma, netikëtas pats spek-
taklio principas – istorija (apie juoktis nemokëjusá princà, áþeidusá burtininkæ ir uþkerëtà ásimylëti tris
apelsinus) pasakojama beveik kiekvienà scenà interpretuojant kaip konkreèiø Lietuvos spektakliø parodijà.
Spektaklis iðsiskiria ir paèiu þanru, kurio be Aido Ginioèio dabar niekas nesiima statyti. Taip pat paprastumu ir
atvira kritika, o to teatralai ypaè bijo
ir netgi vengia tiek vieðumoje, tiek
bendraudami tarpusavyje.
Paprastumo ilgesys turbût yra vienas ryðkiausiø spektaklio motyvø. Todël daþnai kliûna teatro kritikams –
ðios profesijos situacijà ávardinèiau
kaip vienà svarbiausiø Ginioèio nepasitenkinimo objektø. Ið tiesø diduma kritikams skirtos kritikos, þeriamos aktoriø (ypaè teatrologæ
vaidinanèios Aldonos Vilutytës),
nëra ið pirðto lauþta. Vienas tikslesniø pastebëjimø – kritikai linkæ kalbëti ir raðyti tekstus naudodami tokias sàvokas ir tarptautinius þodþius,
kuriø daþnas klausantysis ar skaitantysis nesupranta, tad kyla amþinas
klausimas, kam to reikia. O kritikai
ásitikinæ, kad protingai skambanèios
frazës reikalingos profesijos presti-
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
þui palaikyti. Kitas dalykas – kritikø
pozicija kalbant apie paprastesnës,
nemetaforinës raiðkos spektaklius.
Jie daþnai skundþiasi spektakliø
seklumu, tuo, kaip akivaizdþiai viskas pasakoma ir nebëra apie kà raðyti. Todël labai taikliai po vieno ið
aktoriø ðûksnio – „jûs, kritikai, sëdit spektakliuose ir tik ieðkot visur
prasmiø ir metaforø“ – nuskamba
tyli (improvizuota?) Aldonos Vilutytës vaidinamos kritikës replika:
„O tai kà veikt?“ Tikëtina, kad vienas ið Ginioèio tikslø, áterpiant á
spektaklá daugybæ kontekstø ir scenø ið kitø spektakliø, bûtent ir buvo
„pademonstruoti“ kritikams darbà,
kuriame jie turëtø kà veikti – galvoti, kà, kur ir kada matë. Kritika kritikø atþvilgiu spektaklyje labai taikli,
bet jau daugybæ kartø girdëta ir nesuprasta, tad kaþin ar galima tikëtis, kad kuris nors panorës keistis.
Kritikø linijos kulminacija tampa
tai garsesnis, tai tylesnis Aldonos Vilutytës bumbëjimas þiûrovø salëje.
Èia ilgainiui prasideda tiesioginis aktoriø ir kritikës konfliktas, kuriame,
deja, pametama ironija – aktoriai, regis, ið tiesø pradeda skøstis, kaip
juos skaudina kritikai. Galbût dël to,
kad ir èia viskas yra girdëta, tai skamba nuobodþiai ir net kiek apgailëtinai. Ádomiausias dalykas ðioje scenoje yra tai, kad parodoma, kaip ið
tiesø lengva suþavëti ir valdyti þiûrovà, kai esi aktorius ar tiesiog rodaisi scenoje – Triufaldinas (Vaidotas Þitkus) primoko publikà ploti po
kiekvieno aktoriø argumento ir ðvilpti
po kiekvieno kritikës argumento –
þiûrovai viskà patenkinti vykdo. Paaiðkëja du dalykai: kritikø nuomonë niekam neádomi, o daþnas þiûrovas pats nemàsto.
Nors pastabos minëtoje scenoje
vienareikðmiðkai reiðkiamos kritikø
atþvilgiu, èia, kaip ir visame spektaklyje, atsiskleidþia nesibaigiantis chaosas teatro pasaulyje, kylantis ið þmoniø nesusiðnekëjimo, tiksliau –
susirûpinimo skirtingais dalykais.
Jau studijø metais prasidedantis
nesusiðnekëjimas tarp studentø ir
dëstytojø, konfliktai tarp teatro kûrëjø ir kritikø, tarp skirtingiems teatrams priklausanèiø aktoriø, tarp reþisieriø, galø gale tarp teatro ir
publikos (iðskyrus tuos atvejus, kai
vieni kitiems pataikauja) – ir tai dar
ne visi teatralø susiprieðinimai. Net
ir tas paèias spektaklio „Meilë trims
apelsinams“ teatrines situacijas suvokiame ir vertiname visiðkai skirtingai,
pagal sau priimtino teatro modelá.
Reikëtø dþiaugtis, kad „Meilë
trims apelsinams“ yra vienas ið nedaugelio spektakliø apie labai konkreèias ðiandien egzistuojanèias
problemas, o ne apie amþinàsias
vertybes. Taèiau èia orientuojamasi á gana siaurà publikà – teatro
bendruomenæ. Tikrai neþinau, kuo
ðis spektaklis galëtø patraukti eilinius
þiûrovus, juk istorija èia paremta paprasta pasaka, o daþno þiûrovo kultûrinis kontekstas tikrai nëra toks, kad
þmogus suprastø, ið ko èia juoktis aktoriams lakstant pirmyn ir atgal po
scenà skambant Zdeneko Fibicho
„Poemai“. Netgi atpaþástamos scenos daþnai prailgsta, o tai, kas nesusijæ su teatriniu kontekstu, „nusodina“ spektaklá.
Neprieðtarauèiau tiems, kurie pasakytø, kad ðis tekstas yra ne tiek apie
spektaklá, kiek apie teatro kritikà. Taèiau jei teatralai kuria publikai spektaklius apie teatrà, tai ir kritikai gali
raðyti teatralams apie kritikà.
5 psl.
D a i l ë
Benamiai vaizdai
Kæstuèio Grigaliûno ir Agnës Naruðytës paroda VDA galerijoje „Artifex“
Monika Krikðtopaitytë
Suþinojus apie parodà „Vaizdø
archyvas. Sàsiuvinis Nr. 1“ kilo klausimas – kà dar galima padaryti su
sovietmeèio represiniø þinybø bylø
archyvais? O jau po parodos – kaip
atsakyti á aritmetine progresija besidauginanèius klausimus? Dauguma jø emociniai arba antropologiniai – kà mums reiðkia vaizdas, kaip
jisai veikia, kaip tam daro átakà kontekstas, þvelgiantysis, kokia proporcija fotografija susijusi su mirtimi,
o kokia – su gyvenimu, kada, kodël... Kæstutis Grigaliûnas, pasitelkæs fotografijoje besispecializuojanèià menotyrininkæ Agnæ Naruðytæ,
ir vël grybðtelëjo paðirdþius.
Ankstesnëse, nuo 2009 m. kuriamose instaliacijose, kurias galima
ávardinti kaip „Mirties dienoraðèiø“
serijà, Grigaliûnas suvokëjà veikë
kone fiziðkai – iðskleisdamas reiðkinio apimtis: tûkstanèiai akiø ir likimø dengë milþiniðkas Ðiuolaikinio
meno centro sienas (2010), lyg skalbiniai tirðtai sudþiauti gyvenimai
vertë nerimastingai þingsniuoti Vilniaus grafikos meno centro salëmis
(2011), stengiantis suvokti nuo represijø nukentëjusiøjø skaièiø ir negalimybæ aprëpti skausmo, baimës,
praradimo dydá. Kità kartà (Pamënkalnio galerijoje, 2011) formuluotas
artimøjø atskyrimas ir beviltiðkas il-
gesys, kankinimas neþinomybe. Buvo dar kelios „Mirties dienoraðèiø“
temos emanacijos, svarbiausios jø –
knygø pavidalu: „Pirmojoje knygoje publikuoti 944 pirmosios sovietø
okupacijos metu nukankintø, iðveþtø á lagerius ir suðaudytø þmoniø bei
pasiprieðinimo dalyviø portretai, trumpos biografijos ir pirðtø atspaudai. Antrojoje – baudþiamosiose bylose rasti
1939–1943 m. suimtø 5513 asmenø
8725 portretai. Treèiojoje – 2011 m.
menininko sukurtø instaliacijø bei represuotø Lietuvos karininkø ðeimø
fotografijos.“ (Agnë Naruðytë).
O kas ðákart? Ávardijus didþiàsias
nuodëmes – trëmimus, kankinimus,
iðskyrimus ir kitas sovietinio reþimo
mums „dovanotas“ paþeminimo
formas, – pasirodo, liko ðûsnys nuotraukø, su kuriomis neþinia kà daryti, jas kiek sunkiau klasifikuoti.
Formaliai ðios parodos medþiaga –
nuotraukos ið 1940–1941 m. pradëtø NKVD (Vidaus reikalø liaudies
komisariatas) baudþiamøjø bylø, taèiau jose uþfiksuotas laikotarpis
ávairuoja.
Tai daugiausiai metø iki okupacijos vaizdai, turëjæ vietà tarp þmoniø asmeniniø daiktø, snaudæ ðeimos
albumuose, rymojæ ant palangiø ir panaðiai. Visai lyg þmonës, vaizdai buvo suimti ir apþiûrëti kitais tikslais, kitu bûdu, kaip Agnë Naruðytë raðo,
„enkavedisto, kankintojo þvilgsniu“,
Ekspozicijos fragmentas
kuris vaizdà skaitë kaip tekstà ir ieðkojo jame, uþ ko galima uþsikabinti.
Be formaliø panaðumø (mëgëjiðki reportaþai, studijiniai portretai ir
pan.), nuotraukas jungia tik tai, kad
jø savininkai buvo reþimo persekiojami, taèiau nuotraukose vaizduojamas gyvenimas, tokios niûrios ateities dar nenumanant. Tik mes
þinom ir, kaip Agnë tiksliai pasakë,
mus tai pastato á jø vietà. Juk ir mes
neþinome, kokia mûsø ateitis. Inertiðko su nuotrauka tapatinimosi eiga uþstringa, suveikia kaip bloga lemiantis burtas. Taip grybðtelëjama
uþ baimës stygø, kad norisi atsitraukti. Uþmirðti. Taèiau, jei suðaudomø þmoniø nuotraukoje jie amþinai bus prieð suðaudymà, amþinai
(kiek tveria vaizdas) bus iðsigandæ,
gal tarpukario gyvenimas, ðimtai
jaunysèiø, meiliø ir idiliø irgi bus
amþinai?
Jei suskliaudþiame þinojimà apie
tai, kas nuotraukø veikëjus iðtiko vëliau, atsiveria kitas suvokimo lygmuo – pavadinkime já teoriniu. Juk
yra daugybë jau mirusiø þmoniø
nuotraukø telkiniø. Paveldëti albumai su seneliø draugø, bendradarbiø atvaizdais, o gal net visai nepaþinotø þmoniø uþsilikæ archyvai. Jø
nëra kur dëti, nëra kà su jais daryti, –
iðmesti? Èia paaiðkëja, kad fotografija susijusi ne tik su mirtimi, bet ir
su gyvenimu, nes nuotraukos su
þmogaus atvaizdu iðmetimas lyg ir
turi þudymo prieskoná. Ðia prasme
J. LAPIENIO
NUOTRAUKOS
prietaringumas niekur nedingo. Kà
jau kalbëti apie baimæ nepastebëti
kokios nors Vivian Maier ar ko
nors, kà sunaikinus istorikas iðbaltø. Ir Grigaliûnas, ir Naruðytë, bent
jau kalbëdami per atidarymà, nuotraukas tapatino su jose uþfiksuotais þmonëmis. Kalbiniame lygmenyje nuotraukos yra „tie þmonës“.
Kà mums su jais daryti?
Savo tekste ðalia nuotraukø Agnë tarsi mëgina su tais „jais“ susipaþinti: apþiûri aplinkà, veidus, spëlioja, kokia jø istorija. Po to visai
nelinksmai susizgrimba esanti enkavedisto pozicijoje, jis juk irgi bandë perskaityti gyvenimus ið tø paèiø
vaizdø. Ir dar tos bylos... Jø parodoje nëra, bet Agnë, susidomëjusi, kaip
veikia tas „kankintojo þvilgsnis“ –
kur þiûri, ko ieðko, kà randa, – tekste vis atsiverèia tai vienà, tai kità kaltinimo protokolà. Þiûrëdama ir vartydama bylas aptinka, kad kaltës
árodymu gali virsti bet kas, kad ir
trumpikiø juostelë ar praðmatnus
automobilis. Kitaip tariant, vaizdai
kaltës gaminimui buvo ne naudojami, o iðnaudojami, lygiai kaip ir
þmonës. Að ir pati vël nuotraukas
palyginau su þmonëmis.
Grigaliûnas ne tik rodo nuotraukas, jis jas paverèia suvenyrais – kibiais maþais paveikslëliais, kurie
limpa prie metaliniø pavirðiø, tokius
þmonës par(si)veþa ið kelioniø. Ásigilinus – tai irgi deportuoti vaizdai,
tik kad didþioji dalis tik tam ir „gi-
mæ“. „Magnetukus“ autorius leidþia
iðsineðti, bet su viena sàlyga – lankytojas turi juos apraðyti. Sumanymas gana máslingas, taèiau aiðku
viena – vaizdas èia verèiamas tekstu. Ar áþodinæ juos geriau suprasime? Skirsime jiems laiko? O gal èia
svarbu benamiams vaizdams surasti naujus namus, bûti infiltruotiems
á kitø þmoniø atmintá?
Tuomet vaizdai turi ðansø ágyti
naujà kontekstà, gyvà atminties saugotojà tik pagal patrauklumo kriterijø. Ðiuo poþiûriu Grigaliûno sumanymas prieðtarauja Naruðytës
minèiai: „O bartiðkojo punctum suþeidimas èia irgi specifinis – kokios
nors detalës nukeltas á savo vaikystës prisiminimus þiûrovas tegali susigësti, nes tai bûtø tik egoistinis
mëgavimasis kito kanèios sàskaita.“
Manyèiau, kad punctum – ið subjektyvaus þiûrëjimo kylantis dûris –
daþnai ignoruoja daug þinojimø.
Bartiðkasis punctum kartais absoliuèiai nehumaniðkas, nes kyla ið individualios pasàmonës. Bet tol, kol
vaizdai yra parodoje su ðiuo niûriu
kontekstu, sutinku – þinojimas, kad
tai – gyvenimai „prieð audrà“, laimi. Kitame kontekste keièiasi ir
vaizdo poveikis, reikðmës.
Iðsirinkau dvi nuotraukas-ánames. Vienoje jø tolumoje á bangas
bëga mauduoliai, tik vëliau ásiþiûrëjusi supratau, kad jie visi kaþkodël nuogi. Kareiviai? Nudistai?
Antroje – ið lauko fotografuojamas
balkonas, dviejø kadrø fragmentai.
Èia galëjau pajusti enkavedisto sekantá þvilgsná, bet ir vël – veidai labai neryðkûs. Nei pirmoje, nei antroje nuotraukoje vaizdas neiðduoda
jokio konkretaus þmogaus. Jie prasprûsta. Dabar manau, kad greièiausiai èia pasidarbavo pasàmonë – iðsirinkau nematomus atvaizdus. O
mirusiøjø þvilgsniai vis dëlto man
per daug gyvi.
Paroda veikia iki lapkrièio 23 d.
Galerija „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius)
Dirba antradieniais–penktadieniais
12–18 val., ðeðtadieniais 12–17 val.
Langai á Paryþiø
Auðros Lisauskienës „Erdvës raidës“ Prancûzø instituto parodø salëje
Asta Jackutë
Kelionës þavi ne galutiniu tikslu,
o keliautojo bûsena. Dël kristalizuotos, ryðkios bûties blykstës, kurios patyrimus nagrinëjo Alfonsas
Lingis ir Aleida Assman, beldþiamës tûkstanèius kilometrø siekdami atsinaujinti, atgyti. Atviras, tranzitinis, patekæs á „pauzæ“ tampi
tuomet, kai lokalioje vietoje, lokaliu laiku susikonstruota tapatybë,
akistatoje su kitoniðkumu lyg spalvoti kaleidoskopo stikliukai pabirusi á ðalis, ið naujo perkuria viskà, kà
iki tol matei, patyrei, kuo buvai.
6 psl.
Grafikos dizainerë Auðra Lisauskienë, ketvirtà personalinæ parodà
„Erdvës raidës“ atidariusi Prancûzø
instituto parodø salëje, savo darbais
bûtent apie tokià keliautojo bûsenà
ir kalba. Eksponuojami kûriniai, gimæ per staþuotæ Paryþiuje, þadina
smalsumà – ið pirmo þvilgsnio darbai
primena individualizuotus kelioniø
þemëlapius, uþraðø knygeles, dienoraðèius – labai asmeniðkus, bet kartu atvirus ir kiek veidrodiðkus.
Lengvas, besvoris darbas „Rûdys“ iðsaugo monumentalumà, jo
kûnas susiûtas, dailiomis klostëmis
suguldytas ið senø, perskaitytø pa-
ryþietiðkø laikraðèiø. Uþteptas, uþlietas daþø sluoksniu, laisvai nuþymëtas pabirais þenklais. Darbas vibruoja, plazda lyg besileidþianti teatro
uþdanga. „Rûdþiø“ pavirðius ðvelnus, vietomis net slidus – juodas daþas probëgðmiais uþteptas vësiu sidabru, padrikai nutaðkytas kaitrios
ochros laðeliais. Kûrinys spindi, traukia á save þiûrovà tarsi á tankiai suaustà uþuolaidà atsimuðantys nepaþástamo miesto atspindþiai.
Kitas ádomus kûrinys „Kvapas ir
skonis“ – daugiau kaip dvideðimt
taisyklingø, keturkampiø medþio
plokðteliø, akiø lygyje dviem eilëm
sukabintø ant baltos sienos. Delno
dydþio darbeliai lyg senovinës ikonëlës, keliskart perpieðtos, pertapytos, sukaupusios pulsuojanèios
energijos, persidengianèios kintanèios spalvos, ornamento jëga. Mirganèiø, prislopintø spalvø sluoksniai
protarpiais pragrandyti, pravalyti ir
vël uþkloti jau kitos spalvos daþu –
auksiniu, sidabriðku ar prislopintu
raudoniu. Darbai neákyriai paþymëti
raidëmis, simboliais – pilni informacinio murmesio, iðreikðto per kaligrafiniø þenklø kaità – tai iðnyrimà,
tai pasislëpimà. Ádomu tai, kad „Kvapas ir skonis“ sklidinas erdvës. Toji
erdvë – gili, tyli, talpi. Nors kûriniai
pilni fragmentuotø emociniø atspalviø, kartu jie alsuoja visiðka laisve.
Ilgiau á juos þiûrint, tarsi atitrûksta
nuo sienos ir levituoja erdvëje. Galop, ádëmiai apþiûrinëjant darbus,
gali pajausti ir vyraujanèios spalvø
paletës kvapà – ðiltos ambros, jauno raudono vyno ir perregimo tabako dûmo miðiná. „Kvapas ir skonis“ iðlaiko ir juodo dirvoþemio, kelio
dulkiø pëdsakø grubumà – darbai
grûdëti, prisodrinti netolygaus po-
NUKELTA
Á
7
PSL.
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
D a i l ë
Algimantas Kezys yra manieristas
Paroda „Architektonika“ galerijoje „Kunstkamera“
pyboje tai bûtø vadinama optiniu
menu). Kaip tik tai, o dar ir beveik
maniakiðkas fragmentavimas kuria
intrigà, kuo tikriausià máslæ (tiek vizualia, tiek literatûrine prasmëmis),
verèianèià þiûrovà sutrikti ir susimàstyti – o kas yra ten, uþ kadro?
Na, kas gi ten viskà organizuoja?
Nekyla net mintis, kad Kezys, panaðiai kaip koks Henri CartierBressonas, nieko nereþisuoja ir nesimuliuoja. Taèiau decentralizuotos,
asimetriðkos jo fotografijø kompozicijos sudaro rebuso áspûdá. Net nelabai aiðku, kas kuria tas ðaradas –
pavadinkime jø kûrëjà Miestu arba
toje urbanistinëje aplinkoje savaime,
spontaniðkai ir visiðkai neplanuotai,
taèiau pasikartojanèiai susiformuojanèiomis situacijomis. Fotografas
èia veikia tik kaip ezoterinis mediumas tarp to, kas vyksta, ir to, kas pamatoma bei suvokiama. Jis nekomentuoja, jis, lyg moderniø laikø orakulas,
fiksuoja ir kuria másles. O tai ir yra
kuo tikriausias manierizmas.
nus groteskiðkai iðkraipanèiø ðviesø bei ðeðëliø. Jie (ðviesos ir ðeðëliai) savo mirguliavimu regisi kur
kas gyvesni uþ paèius þmones.
Turbût nereikia në ginèytis su Simona Makseliene, praneðime spaudai teigianèia, kad „pasaulinës fotografijos istorijos mastu Kezys, be
abejo, nëra vieniðas, o tampa tam
tikros, bûtent – formalistinës fotografijos tradicijos plëtotoju.“ Kezys
ið tiesø yra formalistas Nr. 1 ar par
excellence. Jis fotografuoja vardan
formos, formai ir pasitelkdamas paèià formà kaip iðraiðkà.
Ðià aksiomà tegalima papildyti
tokiais punktais: taip, bûdamas formalistas, Kezys fotografuoja kaip
kuo tikriausias antinatûralistas bei
antiklasicistas (èia prieðtaraujame
patys sau, tiksliau – antrajai ðio teksto pastraipai, taèiau klasiðkai akademiðkas autorius tampa tik lyginant já su atitinkamu kontekstu,
kitokia mokykla bei poþiûriu). Bûdamas toks, perfrazuojant Rudolfà
Wittkowerá, fotomenininkas ir yra
kuo tikriausias manieristas – t.y. jis
kuria savità, specifiná, stereotipinëmis formulëmis pagrástà þiûrëjimo
ir fotografavimo stiliø – manierà.
Manierizmà Kezio fotografijoje
galima suvokti ir labai tiesmukai –
pagal fotografuojamus objektus.
Vis dëlto manieringumo dozë gana
stipri jo uþfiksuotuose statiniuose –
geleþinëse Eifelio bokðto konstrukcijose, spiraliniame Rookery pastato
laiptø vingyje ar 1969 metais aukðèiausiu daugiabuèiu buvusio Èikagos
dangoraiþio Lake Point Tower sienø
linkyje. Manieringos atrodo ir atskiros, á kadrà nuolat, beveik ákyriai lendanèios architektûrinës ir inþinerinës detalës – kesonai, kronðteinai,
balkonai, estakados. Jø geometrizuotos formos gyvena savu, imanentiniu ritmu. Lyg kokios sraigës ar
moliuskai.
Ðioje vietoje ranka pati siekia nuraðyti apibendrinantá Wittkowerio
sakiná – ne, ne apie Kezá, o apie italiðkà manierizmà: „Atlikimo virtuoziðkumas, efektingai perteiktos pavirðiø
ypatybës sàveikauja su kompozicine
decentralizacija bei erdviniu, taip
pat spalviniu sudëtingumu; todël
nenuostabu, kad sàmoningai sukurtos dviprasmybës fiziologiðkai ir psichologiðkai apgauna stebintájá.“ Vis
dëlto panaðu, kad ið konteksto iðimtas teiginys kuo taikliausiai apibrëþia esmines Kezio fotografijos
ypatybes.
Pirma, Kezio nuotraukos atliktos
virtuoziðkai. Ir, dar pridurèiau, labai elegantiðkai. Atrodo, kad pats
kameros mygtukas spaudinëjosi,
nereikalaudamas nei fiziniø, nei
protiniø fotografo pastangø.
Antra, Kezio nuotraukose nuolat
egzistuoja apgaulës, máslës ir miraþo elementas. Þinoma, optinë percepcija visuomet buvo bet kurios
vaizdinio meno rûðies priemonë ir
tikslas. Taèiau Kezys vaizduojamà
urbanistinæ aplinkà yra redukavæs
iki gryno, pirminio pavidalo. Jo
kompozicijose veikia abstrakèiomis
formomis paverstos ðviesos ir ðeðëliai, jie sàveikauja vienas su kitu pagal kontrasto logikos principus (ta-
je, labiausiai þavi lengvas, rafinuotai pateiktas (ne)rûpestingumas.
Darbai nëra gaivaliðki, iðdrykæ, oriðki. Prieðingai – sklidini suspaustos
tranzitinës bûsenos patirèiø. Triptikas veria þiûrovà pulsuojanèiais,
tarsi gyvais, besimainanèiais atspalviais. Taip „Paryþius XXX“ tampa
ne tik vizualaus meno kûriniu, bet
ir glaudþiai, tankiai „suaustos“, suspaustos á tanká kultûrinës patirties
portalu. Jei norite, kad darbas atsivertø, turite prie jo „prisijungti“ visu stebëtojo atidumu.
Instaliacija „Knygraidës“ – atsvara tamsiesiems, „sunkiesiems“ menininkës darbams. Ant baltos plokðtumos ið tuðèiø iðskleistø, paèios
autorës suriðtø knygeliø sukonstruotos abëcëlës raidës. Jø galima
nestebëti, neskaityti. Tik þavëtis iðskleistomis puslapiø vëduoklëmis,
dinamiðkomis, kone bioninëmis
formomis. Darbas atviras, „ðvarus“, grynas. Vis dëlto þiûrintysis
turi savarankiðkai „iðsipakuoti“
prieð akis atsivërusio meno kûrinio,
kaip ávaizdintos kultûrinës patirties,
reikðmes. Autorë sàmoningai þiûrovui nesiûlo instaliacijos perskaitymo
„rakto“, leisdama þiûrovui iðgyventi „pauzës“, „blyksnio“ momentà.
Þiûrovas gali matyti ir màstyti savarankiðkai, kûrinyje atrasdamas
tiek ðiuolaikiðkumo, tiek ir istoriðkumo dvelksmà, tiek kalbos, tiek ir
paskiros raidës neðamà reikðmæ ar
tiesiog elegantiðkà, rafinuotà þaidimà formomis.
Autorë savo asmeniðkus, neapèiuopiamus paryþietiðkos kultûrinës
terpës patyrimus – garsus, vaizdus,
spalvas, kvapus – transformuoja á vizualias medþiagiðkas formas, tuo
ádaiktindama neapèiuopiamos, tranzitinës patirties bûsenas. „Erdvës raidës“ – tai vizualus kalbëjimas universaliais meniniais kodais, todël
kiekvienam þiûrovui, nepriklausomai
nuo jo turimo kultûrinio bagaþo,
tampa perskaitomas, suprantamas
ir savas.
Vidas Poðkus
Þinoma, kad Algimantas Kezys
nëra joks manieristas ir ðio teksto
antraðtë tëra pigi provokacija, kurios vienintelis tikslas – atkreipti þiûrovø ir skaitytojø dëmesá, pabandyti
priversti juos susimàstyti ir pagalvoti, á kokià vietà, kurioje lentynoje lietuviðkos fotografijos saugyklose dëtinas iðkilaus ir þinomo fotografo
palikimas.
Kezys nëra, negali bûti manieristas, ypaè lyginant jo produkcijà su
visu lietuviðkos fotografijos lobynu
ar bent jo gausia kokybine visuma,
su vadinamuoju „brendu“, ta vizitine kortele, firminiu þenklu – poþymiais, kuriais apraðomas, apibûdinamas, suvokiamas tautinio fotomeno
aukso fondas. Palyginkime Kezá su
bet kuriuo Vilniaus ar Kauno (ir kitø
miestø) klasikais, tokiais skirtingais ir
kartu ðiek tiek panaðiais (vis dëlto sovietmetis unifikavo) – Algimantu
Aleksandravièiumi, Romualdu Augûnu, Alfonsu Budvyèiu, Vitalijumi
Butyrinu, Rimantu Dichavièiumi,
Vitu Luckumi, Aleksandru Macijausku, Romualdu Poþerskiu, Romualdu Rakausku. Tai ðie yra manieringi (aiðku, bûtina pabrëþti, kad
manieringas tikrai nereiðkia „blogas“ ar „geras“), o Kezys – klasiðkai
akademiðkas!
Tai pirmieji, puoselëdami literatûriðkumà, mëgsta daugybæ iliustratyviø detaliø, o Kezys yra asketiðkai pilnavertiðkas. Jis neprideda
daugiau nei reikia. Jo kompozicijose yra nei per daug, nei per maþai – iðëmus bent menkiausià detalæ, bent maþiausià fragmentà,
viskas griûtø ir subyrëtø á beformá
chaosà.
Nors, beje, reikia pasakyti, jog kai
kuriais atvejais – konkreèiai tuomet,
kai kompozicijose pasirodo þmoniø,
bet ne ðiaip þmoniø, paverstø architektoniniais þenklais, mastelio atributais, o jauèianèiø bûtybiø (pavyzdþiui, 1965-øjø kadras „Belaukiant
autobuso, Garfildo aveniu“, kuriame net fiziðkai galima pajausti nuo
ATKELTA
IÐ
6
Algimantas Kezys, „Èikagos struktûrø atspindþiai Merchandise lange“.
1994 m.
ðlapdribos ir pagelo besigûþianèios
pagyvenusios damos drebulá), tuomet Kezys virsta beveik tipiðku lietuviðkos „sovietinës“ fotografijos
atstovu su visais tais paradoksø pomëgiais ir nuobodþios banalybës
apologizavimu, taèiau svarbiausia –
þmogaus vidinio gyvenimo amþinimu.
Bet tai daugiau iðimtis, o ne norma. Daþniausia þmonës Kezio nuotraukose atlieka panaðià funkcijà,
kokià vaidina stafaþinës figûrëlës
architektûriniuose maketuose, – jie
parodo tikràjá dydá. Maþyèiai, anonimiðki, beveidþiai (tikràja ir perkeltine ðio þodþio prasmëmis) individai
iðtirpsta begalinëje urbanistinëje
erdvëje (iðsidriekusioje kur kas plaèiau, nei leidþia staèiakampis pozityvo ar negatyvo formatas). Regisi,
kad fotografo kamera slankioja tuðèiomis, tyliomis, keisto sapno bûsenoje paskendusiø miestø, tiksliau –
ribø neturinèio megapolio gatvëmis, autostradomis ir aveniu, tartum
koks robotas ieðkodama tø paèiø
þmoniø ir nematydama jø tarp kû-
PSL.
tëpio, skaudaus spalvos, raidës rëþio, grublëtos faktûros.
„Paryþius XXX“ – koncentruotas, didelio formato, rëmais ir stiklais nuo þiûrovo atribotas triptikas.
Jis neprovokuoja þiûrovo bendrauti, net nepraðo per daug dëmesio,
nes pats yra supresuota ir iðbaigta
komunikacija. Tai þiûrintysis turi
kalbinti kûrinius – ásiþiûrëti, ásiklausyti. Tik tuomet pamatai, kad
tamsûs darbø pavirðiai èia tai iðblësta, tai labiau ryðkëja, yra nelygûs, faktûriðki, pripildyti linijø lûþiø,
storesniø ir plonesniø sluoksniø persikeitimo, klijavimo, lankstymo, kintanèios vidinës dinamikos. Apima
keista bûsena, kai ið pirmo þvilgsnio
tamsûs, „nematomi“, nekalbûs darbai pradeda aktyviai veikti þiûrovà.
Kûriniø veikimas kaip ir tamsumas
vëlgi yra daugiasluoksnis – pilnas
Auðra Lisauskienë, „Rûdys“. 2013 m.
skirtingø atspalviø variacijø, emociniø blyksniø, transformuotø á
spalvà nuo ðalto ðlapio smëlio rusvumo iki tamsios ochros, nuo pilkos iki anglies juodumo.
Auðros darbuose, kaip ir Paryþiu-
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
Paroda veikia iki gruodþio 2 d.
Galerija „Kunstkamera“
(Ligoninës g. 4, Vilnius)
Dirba antradieniais–penktadieniais
10–18 val., ðeðtadieniais 12–16 val.
Algimantas Kezys, „St. Loise arkos“,
JAV. 1969–1990 m.
Paroda veikia iki lapkrièio 30 d.
7 psl.
K i n a s
Pasiilgstu kitokio kino
Ið „Scanoramos“ dienoraðèio
Þivilë Pipinytë
Per „Scanoramos“ lietuviðkø filmø premjeras pasijutau lyg spàstuose: atrodë, kad tuos filmus jau maèiau anksèiau. Jausmas absurdiðkas,
bet tiksliai nusako bûsenà: lyg sapnuoèiau sapnà, kurio pabaigà gerai
þinau.
Rièardas Marcinkus filme „Galutinis tikslas“ rodo þmogø, kuris
kalëjime praleido didelæ gyvenimo
dalá, o paskui, tapæs neágalus, atsidûrë invalido veþimëlyje ir seneliø
namuose. Èia Povilo ir reþisieriaus
keliai susikirto. Reþisierius rengësi
kurti diplominá filmà apie seneliø
namus. Tad „Galutinis tikslas“ ir
prasideda kaip tø namø kasdienybës mozaika. Þiaurûs vaizdai atskiedþiami linksmesniais, gyvenimas visur yra gyvenimas, tik gal seneliø
namø gyventojai atviresni, jø vidaus
pasaulá daþnai tiesiog atspindi veidai, gestai ir þodþiai. Be abejo, spalvingiausias ið visø yra Povilas, todël,
manau, jis ir tapo Marcinkaus diplominio filmo herojumi. Reþisierius já net nuveþë prie Lukiðkiø kalëjimo, pabandë iðgauti kà nors apie
Povilo praeitá, bet, uþuot atsivëræs,
ðis jam paskaitë savo grafomaniðkø
eiliø. Tuo praeities tema ir pasibaigë.
Prasidëjo monotoniðka dabartis. Ji tapo dar monotoniðkesnë, kai iðmestas
ið seneliø namø Povilas pradëjo elgetauti ir sparèiai ristis þemyn.
Didþiàjà filmo dalá Marcinkus ir
fiksuoja tà Povilo gyvenimà gatvëje
su nauja „gyvenimo meile“ Sneþana, kuri ne tik stumia veþimëlá, bet
ir parûpina narkotikø.
„Galutinis tikslas“ fiksuoja fizines Povilo gyvenimo permainas, atsispindinèias jo veide ir kûne, bet
ne viduje. Viduje permainos nevyksta (arba reþisieriui jos nesvarbios). Jis
tiesiog rodo Povilà, verèia þiûrovus
stebëtis jo graþbylystëmis ir mokëjimu manipuliuoti (regis, net ir filmo
autoriumi), baisëtis jo degradacija.
Vienas epizodas keièia kità, kol visø
paliktas Povilas beveik priverèiamas
prieðais kamerà nakvynës namuose
prisipaþinti, kad nëra toks „kietas“,
koks vaizdavosi esàs.
Finaliniuose titruose paraðyta,
kad dabar Povilas atlieka bausmæ
ákalinimo ástaigoje. Moralas aiðkus.
Jokio gilesnio dugno ar universalios
dramos filme nëra. Tik konkretus,
spalvingas ir pamokomas „atvejis“,
vaizdelis ið marginalø gyvenimo. Panaðius mëgsta ir lietuviø þiniasklaida, kartais akivaizdþiai besimëgaujanti galimybe pasivolioti purve.
Marcinkaus garbei reikia pasakyti,
kad jam to nereikia, bet kà jis norëjo pasakyti filmu, vis dëlto, manau,
ir paèiam reþisieriui nelabai aiðku.
Linas Mikuta, kurio trumpo metraþo „Pietûs Lipovkëje“ atsidûrë
„Naujojo Baltijos kino“ programoje, átariu, jauèia slaptà malonumà
stebëdamas vargetas, kurie renkasi
Vilniuje, vienoje labdaros valgykloje Liepkalnio gatvëje. Mikuta ir
operatorë Kristina Sereikaitë juos
filmuoja noriai, ypaè tuos, kuriuos
8 psl.
dar galima pavadinti ir keistuoliais.
Tokie juk infantiliðkai festivalio auditorijai sukelia galingà juokà, kurio reþisieriui taip pat reikia. Ðiaip
ar taip, tai reakcija, o Mikuta á savo
personaþus þiûri kaip á þmogiðkà atrakcionà. Todël ir „Pietûs Lipovkëje“
nepasiþymi kokia nors iðradingesne
dramaturgija: valgytojø monologus
arba dialogus Mikuta montuoja su
valgyklos darbuotojø kasdienybës
vaizdais, filmo ritmas paklûsta ne
reþisieriui, o personaþams. Jie filmuojami þalumos fone ðiltà vasaros
dienà, nutvieksti saulës, laukia maisto arba jau yra sotûs, atsipalaidavæ.
Reþisierius taip pat atsipalaidavæs.
Personaþø dramos já domina maþiau
uþ kokius nors pasakojimus apie karmà, Dievà ar iðdavikæ meiluþæ.
Nors jaunieji lietuviø kino kûrëjai, regis, siekia tapti pagrindiniais
filmø apie marginalus tiekëjais visiems Europos kino festivaliams,
man Mikuta labiau primena ne kino kûrëjà, o tuos tipus, kurie ið elgetø atima paskutiná graðá. Abejoju, ar pamatæ save filme „Pietûs
Lipovkëje“ ðie þmonës patikëtø,
kad reþisierius nuoðirdþiai klausësi
jø iðpaþinèiø. Manau, suprastø, kad
dar kartà jais buvo tiesiog ciniðkai
pasinaudota. Reþisieriaus nauda akivaizdi, nes Mikuta pelnë prizà geriausiam „Scanoramos“ lietuviðkam
filmui.
J. Jackie Baier filmas „Julija“,
nors ir gana formaliai priskirtas prie
lietuviðkø premjerø, ir meniniu lygiu, ir tema visai atitinka pastarøjø
metø mûsø dokumentikos kontekstà. Filmo herojë – transvestitas Jaroslavas ið Klaipëdos – prieð gerà
deðimtá metø atvyko á Vokietijà, tapo Julija ir pradëjo uþdarbiauti Berlyno gatvëse bei pornografiniø filmø
kino teatre. Èia Julija atkreipë vienos bendradarbës – bûsimos filmo
reþisierës dëmesá. Nuo tada Baier
fotografuoja ir filmuoja Julijà gana
nuosekliai, be didesniø pertraukø
jau aðtuonerius metus. Filme akivaizdu, kad reþisierë daþniau jauèiasi ne tik kino profesionalë, bet ir
Julijos kolegë, todël jai pristinga dokumentiniam kinui kartais tiesiog
privalomos distancijos tarp autoriaus ir personaþo. Distancijos, kuri padëtø nesusitapatinti su personaþo poþiûriu á save.
Kaip filmo personaþas Julija iðsisemia gana greit – per pirmà pusvalandá, kai parodoma jos „darbo“
kasdienybë, mëgstamos vietos, kai
stebime santykius su kolegomis ir
draugais, matome, kaip ji iðgërinëja, leidþiasi narkotikus. Neþinau, ar
Julija nelabai turi kà pasakyti, ar reþisierë nemoka jos prakalbinti, bet
filmui net neápusëjus viskas pradeda kartotis. Julija nuolat skundþiasi, kad vis sunkiau dirbti gatvëje,
kalba apie narkotinius ar alkoholinius „nuotykius“, po kuriø ji vis atsiduria ligoninëje, vis daþniau ji
kadre yra arba apsvaigusi, arba visiðkai girta, bet reþisierei tai nerûpi.
Taèiau kaþkuriuo momentu Baier, regis, ima suprasti, kad pasako-
„Kenotafas“
jimas tapo monotoniðkas, todël skubiai veþa savo herojæ á Klaipëdà. Èia
Julija taip ir neprasiblaivo. Lietuva
jai tamsi, kaimynai kieme besiplaikstanèios Julijos neatpaþásta, tik
Dailës mokyklos pedagogës nuoðirdþiai susidomi kadaise, matyt, gabaus Jaroslavo likimu. Akivaizdu,
kad Julija vis daugiau fantazuoja
apie save (pavyzdþiui, apie senelá,
kariavusá 16-ojoje divizijoje, kuri
neva karà baigë Berlyne), bet reþisierei ir tai nesvarbu. Ji filmuoja tik
tai, kà mato ir girdi ið Julijos lûpø,
kartais net pabando inscenizuoti jos
prisiminimus, kaip uoste nufilmuotoje scenoje. Filmo kulminacija turëjusi tapti iðvyka baigiasi visiðku
fiasko. Berlyne Julija nuolat prisimindavo vienintelæ jà mylëjusià senelæ alkoholikæ, Klaipëdoje ji negali
nueiti iki senelio kapo. Aðaros, isterija ir, matyt, staiga suvokta degradacija sukelia Julijai panikos
priepuolá.
Nepaisant visø reþisierës pastangø, kartais ir abejotinø, tokiø kaip
obsceniðka sekso su seniu automobilyje scena, „Julijai“ pristigo universalios meninës iðtarmës. Julijos drama – tai ritimosi dugnan drama, o
ne simboliðko atstumto „kito“ tragedija, kaip kad teigia filmà reklamuojantys tekstai. Daugiausia, kà gali
filmas, – paskatinti pasigailëti vis labiau vieniðos ir vis maþiau suvokianèios, kas vyksta, Julijos.
Naujausias Audriaus Stonio filmas „Kenotafas“ taip pat kurtas ne
vienus metus. Tradiciðkà istorijà „su
másle“ apie pastangas po daugiau
nei pusðimèio metø rasti ir perlaidoti viename Lietuvos kaime po
àþuolu ûkininko uþkastus Antrojo
pasaulinio karo kareivius – du rusus
ir vienà vokietá, reþisierius pavertë
dar viena kelione á lietuviø pasàmonæ. Stonys ir operatorius Audrius
„Trispalvis“
Kemeþys kuria átaigø ir ávairiø prasmiø „prismaigstytà“ vaizdà: èia ir
uþsispyræs ûkininkas, kuris nori palaidoti tëvo pakastus þmones, ir simboliðkas àþuolas, ir nuolatiná gamtos „darbà“ pabrëþiantys vaizdai
(ðaknys áauga net á þmogaus kaukolæ), ir atkaklûs archeologai, ir, regis,
ne visai savo kaimyno norus suvokiantys jaunesni vyrai, padedantys
jam kasti þemæ....
Prasmiø ratà Stonys pleèia visà
filmà, pasiekia net Berlyno archyvus, bet kaþkuriuo momentu gija
nutrûksta. Stinga visai ne epizodo,
kai pagaliau po ilgø ieðkojimø buvo aptikti palaikai, o nuoseklaus iðëjimo á tà filosofiná lygmená, kuris
prieð kelerius metus „ávyko“ kitame
panaðios struktûros Stonio filme
„Varpas“. „Kenotafe“ reþisierius
tarsi sustoja pusiaukelëje tarp pasakojimo apie konkreèius ir graþius
þmones, gyvenanèius pagal protëviø
sukurtas gyvenimo ir mirties, garbës ir pareigos taisykles, ir gilesniø
prasmiø, kuriø, manau, siekë pradëdamas filmà. Toks áspûdis, kad
nuo „Kenotafo“ pasakojimo atitrûkæ mitai uþdengia konkreèius istorijos uþduotus klausimus.
Vytautas V. Landsbergis, regis,
pats nori prikelti ne vienà lietuviðkà mità ir ypaè – dràsiø pokario
partizanø, kuriems jis paskyrë jau
ne vienà savo kûriná. Naujausias
Landsbergio filmas „Trispalvis“ –
lyg bandymas kurti mità apie partizanus ið naujo, pasitelkus masinës
kultûros ávaizdþius ir garsus, kurie
labiau priimtinesni ðiuolaikiniam
þiûrovui nei Stonio nuosekliai puoselëjama ir atnaujinama poetinës
dokumentikos tradicija.
Vertingiausia „Trispalvio“ dalis –
autentiðki partizanø, jø ryðininkø
prisiminimai, sugrupuoti pagal atskiras temas (vaikystë, pirmas mû-
ðis, kankinimai ir pan.). Garbaus
amþiaus þmonës prisimena pokará,
pasakoja apie tai, kas atvedë juos
pas partizanus, kodël nedvejodami
aukojo save ir savo artimuosius, kà
prarado. Reþisieriui ir operatoriams
Kristinai Sereikaitei, Sauliui Lukoðevièiui, Gvidui Kovërai, Audriui
Kemeþiui bei Arvydui Lioranèui pavyko perteikti tà intymià atsivërimø
atmosferà. Jø pasakotojai jaudina
ir ásimena ilgam.
Taèiau Lansbergis, regis, nori
átvirtinti tà kartu su jais þiûrovø iðgyvenamà jausmà, todël pasitelkia
dokumentiniame kine vis daþniau
parazituojanèius vaidybinius epizodus. Laimë, visi tie „persirengëliai“
filmuojami ið virðaus, tarsi pamatyti
visa reginèios akies, todël vaidybinis
melas maksimaliai „nuskausminamas“. Taèiau já periodiðkai sustiprina Ieva Norkutë, bravûriðkai traukianti partizanø dainas, lyg jos bûtø
ið kokio nors radijo „Pûkas“ repertuaro. Kièo intonacijà pabrëþia ir
dainø „veiksmo vieta“ – rudenio lapuose skendintis upës skardis, pianinas (taip pat „meniðkai“ papuoðtas geltonais lapais) ir be galo
svajingas dainininkës þvilgsnis, ðiek
tiek disonuojantis su susigûþusiu
akordeonistu.
Masinë kultûra suteikia kièo atspalvá bet kokiam mitui. Tai puikiai
iðnaudoja ir Holivudas. Taèiau kalbant apie „Trispalvá“ vis dëlto svarbu ne tai, o uþburto rato áspûdis.
Ðlovindami partizanus, romantiðkai
pasiaukojusios Lietuvai, vis dar negalime prabilti apie to pasiaukojimo kainà. Nuolat tarsi burtus kartodami, kad vieninteliai Europoje
deðimt metø vieni patys kovojome
prieð galingà sovietø armijà (nors
panaðus pasiprieðinimas vyko pokario Lenkijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, kur paskutiniai pasiprieðinimo
bûriai buvo sunaikinti 7-ojo deðimtmeèio pradþioje), uþsispyræ atsisakome kalbëti apie sunaikintà (ar susinaikinusià) idealistø kartà, kurià
iðaugino tarpukario Lietuvos ideologai. Apie tai naujame „Atþalyno“
pastatyme Nacionaliniame dramos
teatre ið anapus prabyla Kazio Binkio sûnus Gerardas. Tokie svarstymai tikrai nesumenkintø partizanø
didvyriðkumo, bet gal leistø atsisakyti gajaus, stereotipiðko fasadinio
patriotizmo.
Per lietuviðkas premjeras daþnai
pagalvoju apie alternatyvø kinà, gyvenantá slaptà gyvenimà nesuformuluotuose, neágyvendintuose arba
iki ðiol neegzistuojanèiuose filmuose, kûrëjø sapnuose ar mintyse. Noriu tikëti, kad ði alternatyva – ne tik
mano fantazija, kurios iðeities taðkas – vienas sekmadiená mirusios
2007-øjø Nobelio premijos laureatës Doris Lessing romanas. Jame
Lessing apraðë savo tëvø gyvenimà.
Ne tà, kuris buvo ið tikrøjø, o tà,
kuris galëjo bûti. Jame nebuvo nei
pasaulinio karo, nei dviejø atsitiktinai susitikusiø vyro ir moters vedybø, nei raðytojos. Bet jis buvo laimingas.
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
K i n a s
Virëjos valdo
Krësle prie televizoriaus
Praëjusá savaitgalá pabandþiau iðgyventi be interneto ir pagaliau paþiûrëti televizoriø. Prisipaþinsiu, buvau sukrëstas. Ryte „perbëgau“
savo kabelinës televizijos kanalus.
Dauguma rodë kulinarines laidas.
Maistà gamino visi, kas tik netingi, –
lietuviai, rusai, europieèiai ir kitø
þemynø gyventojai. Menininkai ir
„popsininkai“, virëjai ir apsiðaukëliai. Toks áspûdis, kad pasaulis ilgai
badavo ir dabar negali atsigroþëti
maistu, ávairiausiomis jo variacijomis ir kombinacijomis. Maisto gaminimas tapo saviraiðka, menu, privalomu „þvaigþdës“ atributu. Bet
lietuviai nebûtø lietuviai, jei to viso
pasaulio neperspjautø. Juk tik mums
pavyko ágyvendinti proletariato vado Vladimiro Lenino svajonæ, esà
ateityje kiekviena virëja galës valdyti valstybæ. Þiûrëdamas lietuviðkas þinias ar politikos laidas kaskart ásitikinu, kad vado svajonë tapo
realybe.
Psichologai þino, kad ne kiekviena ágyvendinta svajonë atneða laimæ.
Kartais bûna atvirkðèiai – atsaku
tampa depresija. Mane ji aplanko
kiekvienà rudená, tad visai laiku BTV
(25 d. 21.30) parodys Jodie Foster
filmà „Bebras“ (2011). Jis prasideda beveik kaip komedija. Þaislø
fabriko savininkà Valterá Bleikà ne
vienus metus kankina depresija. Jis
apleidþia darbà, ðeimà ir sugeba tik
miegoti. Vienà dienà toká apsnûdusá
uþ durø já iðgrûda þmona. Valteris
nusiperka dëþæ stipraus alkoholio ir
vyksta á motelá, nusprendæs ten nu-
siþudyti. Bet ðákart já iðgelbëja Bebras – kalbanti natûralaus dydþio lëlë.
Valteris griebiasi jos kaip skæstantis
ðiaudo. Jis gráþta namo ir praneða,
kad psichoterapeutas rekomendavo bendrauti ne su Valteriu, o su
Bebru.
Psichoterapeutai daþnai pataria
atsiriboti nuo savæs, pajusti distancijà su savimi bei pasauliu ir taip iðspræsti asmenines problemas. Panaðiai reaguoja ir Valterio artimieji.
Bendraudami su Bebru, jie áþvelgia
tokio bendravimo terapinæ prasmæ.
Kai Valteriui vël ima sektis verslas,
jie su Bebru tampa net þiniasklaidos þvaigþdëmis, ir tai tik patvirtina, kad normalûs þmonës stebëtinais tempais nyksta ið televizoriø
ekranø. Bet Valterio þmona Meredit átaria tai, kà ið pat pradþiø numano ir filmo þiûrovai: Bebras – ne
lëlë, ne þaismingas alter ego, o greièiausiai rimta liga.
Didþiàjà filmo dalá reþisierë nuosekliai prieðinasi þiûrovø poreikiui
pamatyti tai, ko jie ið filmo laukia.
Kitas reþisierius, ko gero, taip ir bûtø pasielgæs. Pavertæs Bebrà Valterio iðgijimo, sugráþimo á normalø gyvenimà pretekstu. Ir pabaigæs filmà
laiminga holivudiðka pabaiga su save pakeitusiu, silpnybes vardan ðeimos vertybiø nugalëjusiu þmogumi.
„Bebre“ taip pat bus laiminga pabaiga, tik kitokia.
Filmo privalumas yra vaidyba.
Sau Foster skyrë nelabai svarbø
þmonos vaidmená. Didþiausiu atradimu man tapo Melas Gibsonas. Pa-
sirodo, jis ne tik legendinis maèo ir,
ðvelniai tariant, nelabai skoningø
„Kristaus kanèiø“ ir „Apocalypto“
reþisierius, bet puikus aktorius, puikiai pereinantis nuo komizmo á tragizmà, sugebantis pasiþiûrëti á save
ið ðalies, subtilus, net jautrus.
Lietuvoje menkai þinomas, bet
didþiøjø festivaliø jau senokai pastebëtas amerikieèiø reþisierius Ira
Sachsas yra sakæs: „Mane visada domino átampa tarp to, kà jauèiame ið
tikrøjø, ir to, kuo dalijamës su visuomene.“ Manau, kad komedijoje „Santuoka“ (BTV, 28 d. 21.30) jis
pabandë apie tai pasvarstyti. „Santuokoje“ reþisierius rodo vyriðká,
kuris nusprendë uþmuðti savo þmonà. Haris (Chris Cooper) nëra þudikas, jis tiesiog ásimylëjo graþià ir
jaunà blondinæ Kei (Rachel McAdams), nusprendë su ja praleisti likusá gyvenimà ir nenori, kad þmona kentëtø ar jaustøsi vieniða. Hario
planus painioja geriausias draugas
Rièardas (Pierce Brosnan), kuris
taip pat neabejingas Kei. Be to, mirti pasmerkta Hario þmona (Patricia
Clarkson) juk taip pat gali turëti savo paslapèiø.
Lasse Hallströmas daþnai kuria
ðeimos dramas. Bet 2006 m. „Apgaulë“ (BTV, 26 d. 21.30) – apie kûrybà.
Filmo herojus, nelabai geras raðytojas Klifordas Irvingas (Richard
Gere) pasijuto áþeistas, kai 1971 m.
leidykla atsisakë spausdinti jo naujà opusà. Tada jis nusprendë paskelbti, kad raðo legendinio atsiskyrëlio ir
ekscentriko Howardo Hughes’o
„Apgaulë“
(Martino Scorsese filmo „Aviatoriaus“ herojus) biografijà. Esà keliolika metø su niekuo nesikalbëjæs
milijardierius pasirinko já ir nusprendë papasakoti savo gyvenimà.
Netrukus raðytojas atsidûrë þiniasklaidos dëmesio centre, bet kartu su
draugu ir padëjëju Diku (Alfred
Molina) pradëjo grimzti vis gilyn á
apgaulæ ir mistifikacijas – fabrikuoti
Hughes’o laiðkus, dokumentus ir
pokalbius. Ir pats nepastebëjo, kaip
já apsëdo idëja paraðyti ðimtmeèio
knygà. Jai jis gali paaukoti viskà –
draugystæ, meilæ, realybës pojûtá.
Beje, tikrasis Cliffordas Irwingas
(jis laikomas netalentingu garsiojo
Philipo Rotho sekëju) uþ ðià apgaulæ net nuteistas kalëti, pavadino
Hallströmo filmà „mistifikacija apie
mistifikacijà“. Irwingas iðleido savo
autobiografijà, o 1974 m. net tapo
Orsono Welleso dokumentinio filmo „F kaip falsifikacija“ persona-
þu. Jis aiðkino, kad visai nesvarbu,
ar skaitote originalà, ar falsifikacijà, svarbu, kad knyga bûtø gerai paraðyta. Hallströmas ir Gere’as (manau, kad tai vienas geriausiø jo
vaidmenø) logiðkai rutulioja apgaulës ir melo motyvà: jie rodo, kaip gana niekingo apgaviko sukurta apgaulë tampa tikresnë uþ realybæ, o
sufabrikuota Hughes’o biografijà –
tikresnë uþ autentiðkà. Ko gero, tai
gerai apibûdina mûsø laikus ir prieþastis, kodël taip gerai sekasi virëjoms ir virëjams.
Filmø, þinoma, rodys ir kitos televizijos, ne tik BTV, bet mano rekomenduotieji, regis, dar nespëjo
taip nusibosti, kaip kad nesibaigiantys pasakojimai apie samdomus þudikus, psichopatus, angelus ir demonus.
Jûsø –
JONAS ÛBIS
Gepardai ir deimantai
Nauji filmai – „Patarëjas“
Þivilë Pipinytë
Ridley Scottas kûrë filmus apie
ateivius ið kosmoso ir maiðtingus robotus, Provanse laimæ radusá Londono japá, kryþiaus karø riterius ir
Robinà Hudà, Amerikos gangsterius ir CÞV agentus, bet naujausio
jo filmo „Patarëjas“ („The Counselor“, JAV, D. Britanija, 2013) herojai tikrai á niekà nepanaðûs. Galiu
tik átarti, kad specialiai kinui paraðytas vieno didþiøjø gyvø JAV literatûros klasikø Cormaco McCarthy
scenarijus tapo iððûkiu reþisieriui,
kuris kaip niekas kitas sugeba þadinti masinæ vaizduotæ ir priversti
jà patirti aukðto lygio vaizdø poezijos átampà. „Patarëjà“ filmavæs Dariuszas Wolskis tai taip pat sugeba.
Neþinau, ar kaltas tik scenarijus, bet
po filmo dar teko mintyse dëlioti jo
personaþø linijas, kad suprasèiau,
kas ir kodël ið tikrøjø tarp jø ávyko.
Filme gausu pasakojimo elipsiø,
sunku net pasakyti, kiek uþtrunka
veiksmas (mënesá, pusæ metø ar ilgiau), bet uþtat pagrindinë mintis iðaiðkëja visai greitai. Nes „Patarëjas“
kalba apie tai, kad, pabandæs þaisti
su blogiu, net nepajusi, kaip tapsi
jo ákaitu. Taip atsitinka ir pagrindiniam filmo herojui – Michaelo Fassbenderio suvaidintam nusikaltëliø
advokatui, kurá visi vadina Patarëju. Kol tik patarinëja klientams, vyras gali iðlikti savoje tikrovës pusëje, beprotiðkai mylëti graþià moterá
(Penelope Cruz) ir jà lepinti, jaustis savas Amsterdame ir Teksase.
Bet nusprendæs uþsidirbti pinigø ir
padëti pergabenti narkotikus ið Lotynø Amerikos á JAV, jis iðkart atsiduria kitapus. Todël uþteks atsitiktinumo, kad jo gyvenimas imtø ristis
á bedugnæ ir taptø akivaizdu, kad
nieko negalima pakeisti, sugràþinti
ar iðtaisyti. Ásileidæs á save blogá, esi
pasmerktas.
Netrukus advokatas kartu su savo klientais (ar bendrininkais) prieð
savo valià átraukiamas á narkotikø
karteliø karà. Beje, anksèiau jie perspëjo Patarëjà gerai pagalvoti. Apskritai, toks áspûdis, kad visi filmo
veikëjai yra namudiniai filosofai.
Kiekvienas jø, net epizodinis Amsterdamo deimantø prekiautojas
(virtuoziðkas Bruno Ganzas) iðkart
suðvyti kokia nors gilia mintimi, pa-
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
sako rafinuotà frazæ, todël filmo iðtarmæ kuria ne veiksmas, o ilgi, protingi, iðmintingi, filosofiðki personaþø dialogai ar monologai. Filosofuoja
visi – spalvingas Javiero Bardemo
narkotikø bosas Raineris, pamilæs
pavojingà moterá Malkinà (Cameron Diaz). Uþ gërio ir blogio ribos
egzistuojanti Malkina. Kaubojiðkà
skrybëlæ mëgstantis ir gudresniu uþ
kitus save laikantis Brado Pitto prekeivis. Meksikietis advokatas, kuris,
uþuot padëjæs Patarëjui, telefonu
jam cituoja Antonio Machado eiles
ir aiðkina apie pasaulio sandarà.
Kartu su visais jais Patarëjas atsiduria toje kitoje, blogio tikrovëje,
kuri buvo tokia átaigi taip pat pagal
McCarthy sukurtame broliø Coenø
filme „Ðioje ðalyje nëra vietos senukams“. Tik Coenai iðvengë pagundos tà nevilties ir blogio tikrovæ dar
pabrëþti simboliðkais vaizdais. Scottas tai daro nuo pat filmo pradþios,
kai kadrà lyg mirties ðauklys perrëþia skubantis motociklininkas, o Patarëjas ir jo mylimoji guli lovoje po
balta lyg mirties skraistë paklode.
Pirmasis Malkinos pasirodymas filme taip pat simboliðkas – ji stebi,
„Patarëjas“
kaip gepardas vejasi kiðká. Malkinos
ir Rainerio kartu su savimi visur veþiojami gepardai, þinoma, sukelia
asociacijas su laukiniø þvëriø pasauliu, o ir kûnà iðsitatuiravusi Malkina ar ryðkius drabuþius vilkintis Raineris ir jo keista ðukuosena taip pat
signalizuoja laukinæ prigimtá. Todël
netrukus „Patarëjas“ padvelkia tokiu nepakeliamu manieringumu,
kokio ið Scotto, manau, niekas nesitikëjo. Net ir Patarëjà praþudæ
narkotikai keliauja á Èikagà ne ðiaip
sau maðina, o asenizatoriø sunkveþimiu, iðmatose paskandintose metalinëse statinëse.
Kad Scottas gali veikti vaizduotæ
ir be iðmintingø þodþiø, árodo kelios scenos. Be abejo, jos akcentuoja Scottui svarbias þiaurumo ir sekso temas. Pirmoji scena, kai Pitto
herojus pasakoja Patarëjui apie fil-
mus, kuriuose þmonës þudomi ið
tikrøjø, ir priduria, kad kiekvienas
þiûrintis tampa bendrininku. Postmodernistiðkas akcentas, bet filmo
pabaigoje Scottas juo grakðèiai pasinaudos. Kitas epizodas, apie kurá
sukrëstas Raineris pasakoja Patarëjui, kartu ir komiðkas, ir absurdiðkas, bet itin iðkalbingas. Ðiame epizode Diaz herojë prievartauja
geltonà „Ferrari“ tiesiai Raineriui
prieðais akis.
„Patarëjas“ neþada netikëtumø.
Èia ávyks viskas, kas turëjo ávykti, tik
tragedijos nebus. Gaila. Nors, ko
gero, to absoliutaus þmogiðkojo blogio pasaulyje, kuriame gyvena „Patarëjo“ personaþai, tragedijø ir negali bûti. Tik godumas, seksas,
þiaurumas, mirtis ir deimantai kaip
amþinybës atspindys.
9 psl.
L a p k r i è i o
Parodos
2 2 – g r u o d þ i o s
1
ÐMC skaitykloje — paroda „Anne“
dauskienës paroda „Absoliuti lygybë“
nuo 22 d. — paroda „Jaunojo tapytojo prizas
Modrio Tenisono (Latvija), Armando Strazdo
2013“
(Latvija), Vytauto Tumëno interaktyvus
Nacionalinë dailës galerija
nuo 23 d. — paroda „Agentûra: Veikëjø
projektas „Laimos tinklas“
Konstitucijos pr. 22
kuriamas scenarijus“
Paroda „Pusryèiai ant þolës. Europos moder-
VILNIUS
XX a. Lietuvos dailës ekspozicija
Modernaus meno centras
Vilniaus paveikslø galerija
Literatø g. 8
Didþioji g. 4
Tomo Ivanausko fotoparoda „Paminklø akimis“
Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai
Lietuvos dailë XVI—XIX a.
Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai
Paroda „Dailës istorikas ir kritikas Mikalojus
Vorobjovas (1903—1954)“, skirta 110-osioms
gimimo metinëms
Galerija „Kairë–deðinë“
Latako g. 3
iki 30 d. — paroda „Visagalë tradicija:
Kristijono Donelaièio poemos „Metai“
iliustracijos ir vaizdinis kanonas“
nizmo grafikos darbai ið Lietuvos muziejø
rinkiniø“
Kauno paveikslø galerija
K. Donelaièio g. 16
Kauno bienalë „Unitekstas“:
Jaunøjø menininkø paroda
Linos Jonikës paroda „Reversinës trajektorijos“
Giedrës Kriauèionytës paroda „Suformatuota“
Severijos Inèirauskaitës-Kriaunevièienës
Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø
Projektø erdvë „Malonioji 6“
paroda „Iðardymai“
Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið
Malonioji g. 6
Kæstuèio Grigaliûno interaktyvus projektas
Aleksandro Popovo rinkinio“
Donato Jankausko (Duonio) paroda „Neávykæ
„Marginimas“
Radvilø rûmai
projektai“
Vilniaus g. 24
Galerija „Aidas“
A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir
rinkiniø muziejus
Reginos Matuzonytës-Ingelevièienës tapy-
Trakø g. 13
V. Putvinskio g. 64
bos paroda „Spalva ir linija iðreikðti pojûèiai“
iki 30 d. — Ðalvos Alchanaidzës paroda
Kauno bienalë „Unitekstas“:
Tarptautinë paroda „Sidabro amþius. Rusø
„Kelyje á Tuðetá“
Scenografo, grafiko ir tapytojo Ramazano
dailë Baltijos ðaliø kolekcijose. 1890—1930“
Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos
aborigenø menas
Ivano Marèuko (Ukraina) kûrybos paroda
„Uþ horizonto — kiti horizontai...“
Taikomosios dailës muziejus
Arsenalo g. 3A
Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penktoðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro
„Prospekto“ fotografijos galerija
Gedimino pr. 43
Lietuvos fotomenininkø sàjungos Klaipëdos
skyriaus fotografijø paroda „Ne/ta vieta, ne/
tas laikas“
Pamënkalnio galerija
Pamënkalnio g. 1/13
iki 30 d. — Ramûno Èeponio kûrybos paroda
Krinicko (1904—1983) bei skulptorës Natalijos Luðèinaitës-Krinickienës (1903—1998)
paroda „Ðimtmeèiui prabëgus...“
iki 30 d. — Felikso Jakubausko „Kalbëjimas —
sidabras...“
Zinaidos Vogelienës „Sidabrinis ðnabþdesys“
Keramikos muziejus
Rotuðës a. 15
iki XII. 1 d. — keramikiø Virginijos Uþuseny-
Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus
tës ir Jûratës Viðinskienës paroda „Inspiraci-
Pilies g. 40
ja...Moteris...Augalas“
Vilmos Fioklos Kiurë fotografijø paroda
Simpoziumo „Mes — Redukcija 2013“ paroda
Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija
Ðv. Jono gatvës galerija
Paroda „Mykolo Raubos Vilnius“
Vasiljevo kolekcijos)
Vytauto Kasiulio dailës muziejus
A. Goðtauto g. 1
Lietuvos nacionalinis muziejus
Naujasis arsenalas
Arsenalo g. 1
Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a.
Lietuviø liaudies menas; Kryþdirbystë
VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko
VILNIUS
24 d. 12 val. — „RAGANIUKË“ (pagal
Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)
28 d. 19 val. — simfoninio orkestro
27, 28 d. 18 val. — PREMJERA! „ALBANIJOS
iki 30 d. — Vilniaus ekslibrisø bienalë
Paroda „Rudens salonas“
„I,CULTURE“ koncertas. Dir. — Ù. Borowiczius.
NEKALTOJI“ (inscenizacija È. Stonio ir
Programoje M.K. Èiurlionio, W. Lutoslawskio,
S. Norkutës). Reþ. — S. Norkutë, scenogr. —
B. Bartoko kûriniai
G. Jonaitytë, kost. dail. — A. Norkutë, komp. —
III respublikinë medþio droþëjø kûriniø
paroda „Ðventieji ir piligrimai“
iki 28 d. — jaunøjø skulptoriø bronzos liedinimo
simpoziumo paroda „Gurgutis — 2013“
iki 30 d. — Klaipëdos dailininkø paroda „40
kûrybos metø“, skirta Lietuvos Respublikos ir
Klaipëdos kraðto susijungimo 90-meèiui ir
LDS Klaipëdos skyriaus 40-meèiui
Kauno fotografijos galerija
Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2
iki XII. 1 d. — Vytauto V. Stanionio paroda
Nacionalinis dramos teatras
„Nuotraukos dokumentams“
Didþioji salë
Galerija „Aukso pjûvis“
K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53
Vytauto Kasiulio (1918—1995) kûrybos paroda
Laimos Orþekauskienës ir Vlado Orþekausko
kûrybos paroda
Agnës Ðemberaitës keramikos paroda
J. Basanavièiaus g. 1/13
iki 29 d. — Almyros Weigel autoriniø papuo-
Alono Ðtelmano tapybos ir pasteliø paroda
ðalø paroda „Krantas“
Vokieèiø g. 2
23 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS
Rotuðës a. 27
susitarus tel. 279 16 44
Ðiuolaikinio meno centras
Spektakliai
Ðv. Jono g. 11
„Grybø vaikai“
Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija
Lapkrièio 26 d. – gruodþio 1 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
vyks tarptautinë pjesiø mainø programa, skirta pristatyti ðiuolaikinës pasaulio dramaturgijos naujienas. Ðiø metø „Pjesiø mainø“ programoje ávyks
paþintis su suomës Saaros Turunen, norvego Arne Lygre’s ir ðvedo Larso
Noréno kûryba. Visi pjesiø skaitymai, kuriuos reþisuos Saara Turunen,
Audronis Liuga ir Jonas Vaitkus, – nemokami. Bilietus galima pasiimti
teatro kasoje arba renginio vietoje likus valandai iki jo. Vietø skaièius
ribotas.
K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).
Galerija „Meno niða“
Ðv. Mykolo g. 9
Teatras
„BURATINAS“ . Dir. — J M. Jauniðkis
Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto
Baþnytinio paveldo muziejus
Lapkrièio 23 d. 19 val. Filharmonijos scenoje skambins Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti pianistë Guoda Gedvilaitë. Viename ið III fortepijono
muzikos festivalio reèitaliø skambës Guodos Gedvilaitës sudaryta ir atliekama originali fortepijoniniø kompozicijø programa, kurioje Maurice’o
Ravelio, Claros Schumann, Alberto Ginasteros, Astoro Piazzollos ir Sergejaus Rachmaninovo muzikos garsais prabylama apie visiems menininkams svarbius dalykus, ákvepianèius kurti ir niekada nesustoti.
Galerija „Meno parkas“
Auðros Vartø g. 7
Paroda „Rûdavos kautynës“
Muzika
23, 24 d. 12 val. — J. Gaiþausko
Galerija „Arka“
K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija
Donatas Jankauskas (Duonis) yra paklausus ir kaip taikomosios dailës
kûrëjas (pvz., reklamoje), ir kaip nepriklausomas autorius. Daþniausiai
iðdidinto mastelio padarai perimami ið kultûros lauko ir beveik visada sàmoningai provokuoja ironiðkà poþiûrá. Projektø erdvëje „Malonioji 6“,
kur visad galima tikëtis laisvesnio formato, autorius pristato savo „neávykusius projektus“. Paroda veikia ðeðtadieniais nuo 16 iki 18 val. Malonioji
g. 6, Vilnius.
O. Preusslerio pasakà). Reþ. — E. Jaras
sukilimo 150-osioms metinëms
Didþioji g. 26
Dailë
Nacionalinis operos ir baleto
teatras
iki 24 d. — paroda „Sukilëlai“, skirta 1863 m.
Kazio Varnelio namai-muziejus
„7md“ rekomenduoja
„Fëjai“
Galerija AV17
Auðros Vartø g. 17
Edvardo Racevièiaus paroda „Medþio skulptûra“
KLAIPËDA
KKKC parodø rûmai
Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2
Ðiuolaikinio lenkø plakato dizaino paroda
24 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal
M. Palubenka. Vaidina D. Kuodytë,
J. Dambrauskaitë, G. Giedraitytë (Salë 99)
22 d. 18.30 — PREMJERA! K. Binkio
Rusø dramos teatras
„ATÞALYNAS“. Reþ. — J. Vaitkus
Festivalis „Vilniaus lenkø scenos susitikimai“
23 d. 18.30 — PREMJERA! Euripido
22 d. 16 val. — „SIRGALIAI“. Reþ. — T. Mædrzak
„BAKCHANTËS“. Reþ. — G. Varnas
22 d. 19 val. — „TARP MÛSØ VISKAS GERAI“.
26 d. 18.30– H. Ibseno „VISUOMENËS
Reþ. — A. Salamon
PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus
23 d. 16 val. — „DU PONAI B“. Reþ. — Z. Chrza-
28, 29 d. 18.30 — PREMJERA! T. Sùobodzia-
nowski
neko „MÛSØ KLASË“. Reþ. — Y. Ross
23 d. 14 val. — „O VIRÐ ÞEMËS SKRAIDË
Maþoji salë
KULKOS SU BRILIANTAIS“. Reþ. — P. Tejkowski
27 d. 19 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“.
(Lenkija)
Reþ. — Y. Ross
24 d. 18.30 — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI-
28 d. 14 val. — J. Jokelos „FUNDAMENTA-
GRANTAI! (SQUAT) “. Reþ. — M. Poliðèiukas
LISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus
27 d. 19 val. — dainininkë Minyeshu (Etiopija)
Dekoracijø dirbtuvës
28 d. 18.30 — L. Andrejevo „TAS, KURIS
27 d. 20 val. — G. Labanauskaitës „RAUDONI
GAUNA ANTAUSIUS“. Reþ. — J. Vaitkus
Davido Maljkoviãiaus paroda „Naujos
Galerija „Kunstkamera“
„Faces Of Polish Posters“
reprodukcijos“
Ligoninës g. 4
Lenkijos fotografijos bei dizaino paroda
Algimanto Kezio fotografijø paroda „Archi-
„Materia Prima: peizaþas ir dizainas“
Vilniaus maþasis teatras
Didþioji salë
tektonika“
iki 27 d. — ðiuolaikinio meno projekto
22 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.
22 d. 18 val. — G. Apollinaire’o „TEIRESIJO
„Paþadas. Pirma triuko dalis“ paroda/
Reþ. — R. Tuminas
KRÛTYS“. Reþ. — G. Varnas
epizodas „Daiktai, kur daiktø neturëtø bûti“
23 d. 19 val. — M. Ivaðkevièiaus „MISTRAS“.
23 d. 12 val. — „BATUOTAS KATINAS“
Reþ. — R. Tuminas
(Ch. Perrault pasakos motyvais). Reþ. —
24 d. 14 val. — PREMJERA! „DOSTOJEVSKIS
A. Mikutis
VAIKAMS“ (F. Dostojevskio romanø bei
23 d. 18 val. — „GELEÞIS IR SIDABRAS“
dienoraðèio motyvais). Reþ. — P. Ignatavièius
(pagal V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. —
24 d. 17 val. — „J. ERLICKAS VËL MAÞAJAME
R. Kazlas
„Herkaus galerija“
TEATRE“ (paramos fondo „Rûta“ renginys)
24 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus
Herkaus Manto g. 22
26 d. 13 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ (pagal
„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis
Jono Virbausko akmens skulptûros paroda
L.M. Montgomeri romanà). Reþ. — A. Gluski-
Maþoji salë
nas (J. Miltinio dramos teatras)
23 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS
27 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA
NUOTYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë
ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas
24 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO
28 d. 18.30 — „MANO TËVAS — AGAMEM-
ÐULINËLIS“ (pagal lietuviø liaudies pasakà).
NONAS“ (scenos ið Euripido pjesiø).
Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis
Reþ. — K. Bogomolovas (Rusija)
ÐIAULIAI
Menø spaustuvë
OKT/Vilniaus miesto teatras
22, 23 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!
„Laiptø galerija“
22 d. 19 val. Teatro arenoje — W. Shakes-
„CONTEMPORARY?“ (jaunøjø scenos meni-
Þemaitës g. 83
peare’o „HAMLETAS“. Reþ. — O. Korðunovas
ninkø programa „Atvira erdvë‘13“)
Valstybinis jaunimo teatras
„TARMIØ STALAS“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo
VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS
GALERIJOS
Parodø salës „Titanikas“
Lietuvos nacionalinës UNESCO
komisijos galerija
Maironio g. 3
Ðv. Jono g. 11
Klaipëdos galerija
Dominique’o Blaiso, Martino Neumaierio ir
Valerijos Dichavièienës fotoparoda
Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4
Þilvino Landzbergo kûrybos paroda
„Tarp laiko ir istorijos“
Vilniaus dailës akademijos 220 metø jubiliejui skirta paroda „Viskas teisingai: 220“
Galerija „Akademija“
Pilies g. 44/2
nuo 25 d. — Kæstuèio Ðapokos tapybos ir
koliaþø paroda „Þiûrëjimas á ugná“
Tekstilës galerija „Artifex“
Gaono g. 1
iki 23 d. — Kæstuèio Grigaliûno ir Agnës
Naruðytës paroda „Vaizdø archyvas. Sàsiuvinis nr. 1“
„Maþoji galerija“
Latviø g. 19A
iki 30 d. — Vlado Karatajaus paroda
Galerija „Kalnas“
Kriviø g. 10
Ðiuolaikiniø Gruzijos menininkø kûryba
Oslo namai
Mindaugo g. 27
iki 29 d. — Rûtos Kiðkytës ir Ulijonos Odiðarijos paroda „Á vieðumà lenda paslaptis“
KAUNAS
M. Þilinsko dailës galerija
Paroda „Kristijonas Donelaitis. 300 metø
jubiliejø pasitinkant“ (Maþoji forma, gintaras)
Galerija „si:said“
Galinio Pylimo g. 28
iki 30 d. — skulptoriaus Edvardo Racevièiaus
ir fotografo Eckarto Pscheidlio-Jeschke
(Vokietija) paroda „arb’“
BATRAIÐÈIAI“. Reþ. — Y. Ross
Teatras „Lëlë“
A. ir A. Tamoðaièiø galerija
„Þidinys“
Nepriklausomybës a. 12
Dominikonø g. 15
Patricios Piccinini (Australija) paroda „Ne-
22 d. 18 val. — A. Èechovo „DËDË VANIA“.
matoma saulë su mumis“, Gao Yuan (Taiva-
Dailës galerija
teatras“)
Dailininkø Tamoðaièiø kûryba
Reþ. — A. Latënas
24 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!
XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno
nas) paroda „Naujoji epocha“, Monikos
Vilniaus g. 245
23 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ
„NO AWARDS“. Reþ. — V. Bareikis (teatro
rinkiniai
Þaltauskaitës-Graðienës ir Bronës Never-
Sigito Prancuièio paroda „Karðtas sniegas“
PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)
judëjimas „No Theatre“)
10 psl.
Kauno bienalë „Unitekstas“:
iki 28 d. — Ilzës Volontës ir Mario Èaèkos
(Latvija) kûrybos paroda „9“
24 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
25 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „Pasakø
pirmadieniai maþyliams“. Spalvotos pasakos:
„Þmogaus kelionë“, „Jonukas ir Gretutë“.
Pasakas seka S. Degutytë („Stalo teatras“)
27 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio
„DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“. Reþ. —
C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)
KAUNAS
Kauno dramos teatras
22 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — E. Scribe’o
„PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“. Reþ. — R. Banionis
23 d. 15 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos
„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas
24 d. 12 val. Didþiojoje scenoje — I. Paliulytës „ASTRIDA“ (A. Lindgren biografijos ir
PANEVËÞYS
Juozo Miltinio dramos teatras
22 d. 17 val. — E. de Fillipo „MANO ÐEIMA“
P. Bingelis) ir Kazlø Rûdos Rimvydo Þigaièio
Bibliografinës þinios
menø mokyklos moksleiviai T. Ruzveltas
(klarnetas), J. Petkûnaitë (vokalas) ir folkloro
ansamblio „Sûduoniukai“ jaunesnioji grupë
GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS
Reþ. — R. Rimeikis
Ðv. Jonø baþnyèia
Boruþë, ropojanti plentu : prigimtinës kultûros kasinëjimai Marcelijaus Martinaièio kûryboje /
23 d. 17 val. — P. Ðeferio „MEILËS
23 d. 18 val. — kompozitoriaus ir vargoni-
Viktorija Daujotytë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø
ELIKSYRAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas
ninko H. Scheidemanno mirties 350-osioms
sp.). – 374, [2] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9986-39-768-7 (ár.)
24 d. 17 val. — „KITAS KAMPAS“
metinëms. V. Pinkevièius (vargonai). Progra-
26 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI
moje H. Scheidemanno kûriniai
(„BERNIUKAS — TAU, MERGAITË — MAN“).
DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas
27 d. 18 val. — „STIKLINIS ÞVËRYNAS“.
Reþ. — A. Ðablauskas (Neágaliøjø naujasis
teatras)
Koncertai
Bundanti versmë : tarmiðkos kûrybos almanachas : [eilëraðèiø, apsakymø ir pasakø, paraðytø
ávairiomis lietuviø kalbos tarmëmis, rinkinys / sudarytojas Gaudentas Kurila]. – Vilnius :
Baþnytinio paveldo muziejus
„Diemedþio“ leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 159, [1] p. – Tiraþas [300] egz. – ISBN
23 d. 16 val. — Vilniaus chorinio dainavimo
978-9986-23-181-3
mokyklos „Liepaitës“ Jauniø choro koncertas
„Advento vakarui atëjus“. Dalyvauja fleitø
ansamblis bei mokyklos balso lavinimo
klasës mokinës. Programoje lietuviø liaudies
pasakø motyvais). Reþ. — I. Paliulytë
Lietuvos nacionalinë filharmonija
24 d. 18 val. Rûtos salëje — Y. Mishimos
22 d. 18 val. Panevëþio muzikiniame teatre,
„MARKIZË DE SAD“. Reþ. — A. Areima
23 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-
KAUNAS
26 d. 18 val. Rûtos salëje — T. Williamso
joje salëje, — III Vilniaus fortepijono muzi-
Kauno valstybinë filharmonija
„STIKLINIS ÞVËRYNAS“. Reþ. — A. Ðablauskas
kos festivalis. G. Gedvilaitë (fortepijonas).
26 d. 18 val. — II Lietuvos kamerinës muzi-
(Neágaliøjø Naujasis teatras)
Programoje M. Ravelio, C. Schumann,
kos festivalis 2013. S. Tcherepanovas (klave-
dainos
Iðvarytieji : [apsakymai] / Romualdas Granauskas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos
leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 207, [1] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-39772-4 (ár.)
Kiekvienoje kiðenëj pavasariø ðimtas : jaunasis Kazys Binkis : apysaka [apie poetà] /
Laimonas Inis. – Kaunas : Naujasis lankas, 2013 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 479, [1] p. :
portr. – Tiraþas 700 egz. – ISBN 978-9955-03-806-1 (ár.)
Laiko upës slenksèiai : romanas / Elena de Strozzi. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius :
Spauda). – 333, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-1173-4 (ár.) : [21 Lt 19 ct]
26, 28 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo
A. Ginasteros, A. Piazzollos, S. Rachmanino-
sinas, fortepijonas, Vokietija), D. Jonas
Nuotrupos : [esë eilëmis] / Nijolë Oþelytë ; [dailininkë Ona Liugailienë]. – Vilnius : Versmë, 2013
„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas
vo ir kt. kûriniai
(obojus, Vokietija)
(Vilnius : Baltijos kopija). – [46] p. : iliustr. – Tiraþas 600 egz. – ISBN 978-9955-589-77-8
28 d. 18 val. Rûtos salëje — D. Danis
24 d. 16 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-
„GELBËKIME MEILÆ“. Reþ. — A. Jankevièius
joje salëje, — III Vilniaus fortepijono muzi-
TELÐIAI
Plëðrûnas : istorinis trileris / Gary Jennings ; ið anglø kalbos vertë Donatas Masilionis. –
kos festivalis. Lietuvos nacionalinis simfoni-
Telðiø katedra
nis orkestras. Solistai D. Bulajevas (smuikas),
22 d. 19 val. — viduramþiø muzikos koncer-
Kn. 2: Pas gotus. – 2013 (Vilnius : BALTO). – 453, [3] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-
R. Maþolytë (smuikas), Y. Kuroki (fortepijo-
tas, skirtas Þemaitijos krikðto 600-osioms
787-28-0
nas). Dir. — D. Pavilionis. Programoje M. Brucho,
metinëms paminëti. Dalyvauja tarptautinis
S. Prokofjevo, C. Saint-Saenso kûriniai
senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“
24 d. 15 val. Kauno Ðv. Apaðtalø Petro ir
(vad. — R. Calveyra, Brazilija, Prancûzija):
Povilo arkikatedroje bazilikoje — Kauno
I. Gaidamavièiûtë (sopranas), R. Dubinskaitë,
Ugnis nedega : romanas / Ralf Rothmann ; ið vokieèiø kalbos vertë Regina Ivanauskienë. –
arkikatedros bazilikos 600 metø jubiliejui.
(mecosopranas), S. Ðerytë (mecosopranas),
Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 302, [1] p. –
Nacionalinbës M.K. Èiurlionio menø mokyk-
N. Masevièius (bosas), I. Baublytë (gotikinë
Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-769-4 (ár.)
los vaikø ir jaunimo chorai, kamerinis choras
arfa), R. Calveyra (iðilginë fleita). Programoje
Kauno kamerinis teatras
„Aidija“, Lietuvos kamerinis orkestras, J. Bun-
G. de Machaut, J. Ciconios, A. de Casertos,
22 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR
dzaitë (vargonai). Dir. — R. Graþinis. Progra-
Z. de Peragos kûriniai
NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas
moje G. Samsono „Jubiliejinës miðios“
23 d. 18 val. — K. Kostenkos „HITLERIS IR
24 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —
HITLERIS“. Reþ. — S. Rubinovas
ansamblis „Musica humana“ (meno vad. ir
24 d. 18 val. — Moliere’o „ÐYKÐTUOLIS,
dir. — A. Vizgirda). Solistai S. Liamo (sopra-
VILNIUS
ARBA MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas
nas), U. Èaplikaitë (fleita), R. Beinaris
Raðytojø klubas
(obojus), B. Vaitkus (klavesinas)
22 d. 17 val. — R. Sadausko sukaktuvinis
Kauno muzikinis teatras
22 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS
KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis
23 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO
ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis
24 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS
IR TAIKA“. Dir. — V. Visockis
24 d. 18 val. — C. Coleman „MIELOJI ÈARITI“.
Dir. — J. Geniuðas
Kauno lëliø teatras
Vakarai
Kaunas : Mileda, 2013- . – ISBN 978-9955-787-25-9
Sonatos : lyrika / Sonata Paliulytë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013
(Vilnius : Standartø sp.). – 103, [1] p. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9986-39-764-9 (ár.)
Uþpustomi : [eilëraðèiai] / Elena Karnauskaitë ; [iliustracijos Graþinos Oðkinytës]. – Vilnius :
Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 111, [1] p. : iliustr. –
Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9986-39-766-3
GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS
34 tavo dalys : [romanas] / Carmen Rodrigues ; ið anglø kalbos vertë Auðra Kaziukonienë. –
Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 290, [3] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN
978-609-01-1202-1 (ár.) : [26 Lt 84 ct]
26 d. 15 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-
kûrybos vakaras „Laimë gyventi“ su naujo-
Arkliukai krutuliukai / [paraðë Agnieszka Fràczek ; vertë Alfredas Steiblys ; nupieðë Monika
joje salëje, — koncertas Neágaliøjø dienai.
mis knygomis „Taðkas / Prisiminimø þalt-
Stolarczyk]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2013] (Spausd. Kinijoje). – [12] p. : iliustr. – Aut.
Dalyvauja Lietuvos meno kolektyvai ir solistai
vykslës“ ir „Katinas Mikis. Gyvenimas, þygiai,
nurodyta kn. metr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-07-420-5 (ár.)
27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-
darbai“. Kartu su raðytoju R. Sadausku
joje salëje, — III Vilniaus fortepijono muzi-
dalyvauja naujø knygø redaktoriai O. Gudþiû-
kos festivalis. P. Mangova (fortepijonas).
nienë ir S. Lipskis, aktoriai A. Butvilas,
KLAIPËDA
Programoje L. van Beethoveno, J. Brahmso,
E. Ignatavièius, T. Vaisieta, V. Aleknavièius,
Klaipëdos valstybinis dramos
teatras
F. Chopino, F. Liszto, I. Albenizo kûriniai
dainininkas D. Sadauskas, pianistas J. Brûzga
Lietuvos muzikø rëmimo fondas
Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus
23 d. 17 val. Þvejø rûmuose — G. Grajausko
Stasio Vainiûno namuose
27 d. 18 val. — ciklas „11 rudens vakarø“:
„MERGAITË, KURIOS BIJOJO DIEVAS“.
22 d. 17 val.– koncertas „Atvirukas ið
filmai apie skulptoriø S. Kuzmà, „Naujosios
Gaudynës : [romanas] / L.J. Smith ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. – Vilnius :
Reþ. — J. Vaitkus
Prancûzijos“. Atlikëjos L. Vilimaitë (arfa),
Lietuvos baþnyèios“ (V. Èekanauskas,
Alma littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 204, [2] p. – Ciklo „Pavojingas þaidimas“ 2-oji
24 d. 17 val. Klaipëdos dramos teatre —
M. Pranskutë (smuikas) ir U. Antanavièiûtë
V.K. Jonynas, S. Kuzma)
knyga. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-1193-2 (ár.) : [25 Lt 42 ct]
M. Ravenhillo „PRODUKTAS“. Reþ. — T. Jaðinskas
(koncertmeisterë)
Mokytojø namai
Á pagalbà staèia galva : [pasaka / paraðë Marta Berowska ; vertë Alfredas Steiblys ; nupieðë
26 d. 14 val. Didþiojoje salëje — projekto
Monika Stolarczyk]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2013] (Spausd. Kinijoje). – [12] p. : iliustr. –
„Kultûros receptas“ praktinë mokslinë konfe-
Aut. nurodyta kn. metr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-07-442-7 (ár.)
23 d. 12 val. — „PASAKØ KARALIAUS
TEATRAS“ (H.K. Anderseno pasakø atsiradimo
paslaptys). Reþ. — O. Þiugþda
24 d. 12 val. — „ÐEIMYNËLË IÐ DIDÞIOSIOS
GIRIOS“. Reþ. — O. Þiugþda
Klaipëdos valstybinis muzikinis
teatras
23 d. 18.30 — PREMJERA! G. Donizetti
„MEILËS ELIKSYRAS“
24 d. 12 val. Teatro kolonø salëje —
„VERPALØ PASAKA“
26 d. 17 val. — Vilniaus B. Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos Chorinio dainavimo Bendrojo fortepijono skyriaus mokiniø
koncertas
27 d. 17 val. — vakaras koncertas „Poetinis
Naujosios Romuvos gyvenimas“. Dalyvauja
poetai R. Kutkaitë, D. Jablonskaja, I.J. Janonë,
Klaipëdos lëliø teatras
A. Galinis, E. Noreika, B. Januðevièius,
23 d. 12 val. — „LABAS, MAÞYLI“.
R. Daugirdas, T. Þvirinskis ir redaktorius
Reþ. — K. Jurkðtaitë
A. Konickis. Muzikuoja LMTA profesoriaus
24 d. 12 val. — PREMJERA! „SUDAUÞYTAS
L. Ulevièiaus suburti atlikëjai
KIAUÐINIS“. Reþ. — G. Radvilavièiûtë
VILNIUS
rencija „Meno átaka þmogaus sveikatai“
26 d. 18 val. Svetainëje — „Pasidainavimai
su Veronika“. Sveèiuose Vilniaus politiniø
kaliniø ir tremtiniø choras „Laisvë“ (vad.
Balèius ir Juodulis / [paraðë Agnieszka Fràczek ; vertë Alfredas Steiblys ; nupieðë Monika
Stolarczyk]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2013] (Spausd. Kinijoje). – [12] p. : iliustr. – Aut.
nurodyta kn. metr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-07-421-2 (ár.)
Devyniais kûliais / [paraðë Urszula Kozùowska ; vertë Alfredas Steiblys ; nupieðë Monika
Stolarczyk]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2013] (Spausd. Kinijoje). – [12] p. : iliustr. – Aut.
nurodyta kn. metr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-07-418-2 (ár.)
Juodaþvaigþdis arkliukas : [pasaka] / Jonas Avyþius ; [dailininkë Deimantë Rybakovienë]. –
Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 39, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. –
ISBN 978-609-01-1205-2 (ár.) : [14 Lt 83 ct]
G. Skapas). Vakaro vedëja V. Povilionienë
Petriuko vëliava : [apsakymas] / Vytautas Tamulaitis. – Vilnius : Versmë, [2013] (Vilnius : Petro
27 d. 18 val. Didþiojoje salëje — kamerinës
ofsetas). – 31, [1] p. : faks., portr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-589-67-9
muzikos koncertas ið ciklo „Migruojanti
akademija“. Dalyvauja Lietuvos muzikos ir
teatro akademijos kamerinio ansamblio
katedros studentai
Sraige, nerûkyk : [eilëraðèiai] / Renata Ðerelytë ; [iliustravo Graþina Turèinskienë]. – Vilnius :
Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 55, [1] p. : iliustr. – Tiraþas
1000 egz. – ISBN 978-9986-39-770-0 (ár.)
28 d. 17 val. 308 aud. — mokytojø literatø
Tuobis : [eilëraðèiai vaikams þemaitiðkai] / Teresë Ûksienë ; [iliustracijos Ðilalës meno
„Spindulio“ draugijos kûrybos vakaras
mokyklos mokiniø]. – [Kaunas] : Naujasis lankas, 2013 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 71, [1] p. :
28 d. 19 val. Didþiojoje salëje — O. Vyðniaus-
iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-03-805-4
ÐIAULIAI
Kongresø rûmai
Ðiauliø dramos teatras
23 d. 18 val. — kamerinis koncertas „Iðsvajo-
22 d. 18 val. — N. Leskovo „LEDI MAKBET IÐ
tasis Paryþius“. V. Miðkûnaitë (sopranas),
MCENSKO APSKRITIES“. Reþ. — R. Banionis
J. Gelgotaitë (obojus), A. Puplauskis (fago-
23 d. 18 val. — Y. Reza „SKERDYNIØ DIEVAS“.
tas), E. Andrejevaitë (fortepijonas). Progra-
Lietuvos nacionalinis muziejus
Nieko rimto, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 195, [5] p. : iliustr. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN
Reþ. — A. Lebeliûnas
moje F. Poulenco, N. Galiamovos kûriniai
22 d. 15 val. — 2013 m. valstybinës
978-609-441-177-9 (ár.)
24 d. 12 val. — S. Kozlovo „EÞIUKAS RÛKE“.
26, 27, 29, 30 d.19 val. — W.A. Mozarto
J. Basanavièiaus premijos teikimas
Reþ. — P. Ignatavièius
„Visos jos tokios“. Dir. — G. Rinkevièius,
22 d. 12 val. Lietuvos nacionalinio muzie-
24 d. 18 val. — C. Goldoni „VIEÐBUÈIO
reþ. — D. Ibelhauptaitë, scenogr. — M. Jacovskis
jaus padalinyje J. Basanavièiaus gimtinëje
ÐEIMININKË“. Reþ. — R. Steponavièiûtë
ko koncertas
(Gimtinës g. 17, Oþkabaliø I k., Bartninkø
cijos teatras)
Lietuvos muzikos ir teatro
akademija
J. Miltinio dramos teatro spektakliai
23 d. 17 val. Didþiojoje salëje — kompozito-
28 d. 12, 18 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“
riaus R. Þigaièio 80-osioms gimimo meti-
Ðiuolaikinio meno centras
(pagal L.M. Montgomeri romanà).
nëms skirtas renginys. Dalyvauja Kauno
22 d. 18 val. — projekto „Jaunojo tapytojo
Reþ. — A. Gluskinas
valstybinis choras (meno vad. ir vyr. dir. —
prizas“ apdovanojimø vakaras
26 d. 18 val. — „KITAS KAMPAS“ (Improviza-
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
Vaikø kambarys : eilëraðèiø rinktinë / Violeta Palèinskaitë ; iliustravo Sigutë Ach. – Vilnius :
Þiemos eilëraðèiai / [dailininkë Deimantë Rybakovienë]. – Vilnius : Alma littera, [2012]
(Vilnius : Spauda). – 16, [1] p., ásk. virð. : iliustr. – Antr. ið virð. – Tiraþas 1000 egz. (papild.). –
ISBN 978-609-01-0766-9 : [4 Lt 23 ct]
sen., Vilkaviðkio r.) — J. Basanavièiaus
gimimo metiniø minëjimas
PARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË.
LIETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B-KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS
CENTRAS
11 psl.
L a p k r i è i o
2 2 – 2 8
Kino repertuaras
22 d. — Princesë Diana (D. Britanija) — 19 val.;
(JAV) — 11, 14.30, 18, 21.30, 23.50; 24—28 d. —
23 d. — 15 val. (seansas senjorams); 25 d. — 14.40
11, 14.30, 18, 21.30
22 d. — Dþesmina (JAV) — 20 val.; 24 d. — 15.10;
22 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 14.45,
Forum Cinemas Vingis
25 d. — 18.50, 27 d. — 21.15
17.45, 21, 23.45; 23 d. — 14.45, 17.45, 20.45,
22—28 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþiok-
23 d. — Adelës gyvenimas. I ir II skyrius
23.45; 24—28 d. — 14.45, 17.45, 20.45
lë (JAV) — 12, 15.15, 18.30, 21.45
(Prancûzija, Ispanija, Belgija) — 17.10;, 24 d. —
22, 23 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) —
Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 11.15, 14,
19.10; 26 d. — 20.50; 28 d. — 18.50
13.30, 21, 23.30; 24 d. — 13.30, 21 val.; 25,
16.45, 19.15, 22 val.
27 d. — ciklas „Atsiveriantys „Meno avilio“
27, 28 d. — 14.15, 21.15; 26 d. —14.15, 21 val.
Kapitonas Filipsas (JAV) — 11.45, 15, 18.15,
archyvai“. Sudie, mano karvide! (Prancûzija,
22—28 d. — „Scanorama 2013“
21.30
Ðveicarija, Italija) — 19 val.
26, 27, 28 d. — geriausios 2013 metø „Kanø
26, 27, 28 d. — geriausios 2013 metø „Kanø
Ciklas „Karlsono kinas“
Liûtø“ reklamos — 19, 22 val.
Liûtø“ reklamos — 19, 22 val.
23 d. — Krokodilai (Vokietija) — 13 val.
22, 23 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) —
22—28 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D,
24 d. — Petia ir Vilkas (D. Britanija, Lenkija,
10.45, 12.45, 14.45, 16.15; 24 d. — 10.45,
JAV) — 11, 13.30, 16, 19, 21.45
Norvegija, Meksika) — 13 val.
14.45, 16.15; 25—28 d. — 10.45, 12.45, 14.45
22—25, 27 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) —
24 d. — Fantastiðka gëliø parduotuvë
22—24 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D,
13, 15.45, 18.45, 21.30; 26 d. — 13, 15.45;
(Lenkija) — 13 val.
JAV) —13, 15.45, 18.45; 25 d. — 10.30, 18.30,
28 d. — 13, 15.45, 21.30
24 d. — „Garso dirbtuvëlës“ — 13.50
20.30; 26 d. — 10.30, 18.15, 20.30; 27 d. — 10.30,
Savaitës filmai
22—28 d. — Karti, karti (Rusija) — 13.15, 15.30,
Animaciniø filmø festivalis „Tindirindis“
18.30, 21.10; 28 d. — 10.30, 18.30, 20.30
18.30, 21.15
25 d. — programa „Þvaigþdþiø debiutai“ — 17 val.
22, 23 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 16.45,
Adelës gyvenimas. I ir II skyrius *****
Penkiolikmetë Adelë (Adêle Exarchopoulos) pamato gatvëje praeinanèià keistà merginà mëlynais plaukais ir pradeda jos ieðkoti. Dailiøjø menø
akademijos studentë Ema (Léa Seydoux) atvers Adelei, kas yra meilë, ir
privers kentëti. Dviejø herojø santykius Abdellatifas Kechiche’as rodo
taip ið arti, kad svarbus ir reikðmingas tampa kiekvienas gestas, þodis,
þvilgsnis. Filmo realizmas pateisintas, nes tik taip reþisierius gali iðvengti patoso, melodramatiðkumo ar melo, ypaè rodant ilgas herojø meilës
scenas. Taèiau ðis Kanus ðiemet suþavëjæs ir „Auksine palmës ðakele“
apdovanotas filmas – ne tik meilës, bet ir brendimo, savæs atradimo istorija, atskleidþianti ðiø dienø prancûzø visuomenës socialines uþtvaras,
kurios taip pat formuoja Adelës pasaulëþiûrà (Prancûzija, Belgija,
Ispanija, 2013). (Vilnius)
22—25, 27, 28 d. — Paskutiná kartà Vegase
26 d. — programa „Iðmintis ir mintis“ — 19 val.
19.20, 21.45; 24 d. — 20 val.; 25, 27, 28 d. —
(JAV) — 15, 18, 20.45; 26 d. — 15, 21.35
27 d. — programa „Vaizdø muzika“ — 17 val.
16.45, 19.20, 21, 21.45; 26 d. — 16.45, 19.20,
22—28 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) —
28 d. — programa „Gyvenimo metamorfo-
21.45
12, 14.15, 16.30
zës“ — 17 val.
22—24 d. — Pistonai (Lietuva) — 21.30; 25,
VILNIUS
„Enderio þaidimas“
Enderio þaidimas ***
Anksèiau pasaulá gelbëjo raumeningi supermenai ir kitokie supervyrai
bei supermoterys, bet laikai pasikeitë ir dabar gelbëtojais vis daþniau tampa
paaugliai. Tai suprantama, nes jiems ir skiriami visi vienas á kità panaðûs
Holivudo fantastiniai filmai apie ateitá. Ðis perkels á 2070-uosius, þmonijai
reikia naujø gelbëtojø, todël valdþia nusprendþia auginti bûsimà elità nuo
maþø dienø. Ið grupelës, kuri iðsiunèiama tobulintis á orbitinæ karinæ stotá,
iðsiskiria Enderiu pramintas genialus berniukas (Assa Butterfield). Jis pasiþymi ir tuo, kad nori iðsaugoti þmogiðkumà net þiaurios konkurencijos
sàlygomis. Enderio auklëjimu rûpinasi veteranas pulkininkas (Harrison
Ford), prieð 20 metø atrëmæs kosmoso piktadariø atakà Þemëje. Reþisierius Gavinas Hoodas stengësi, kad filme bûtø kovojama ne tik su blogiu,
bet ir su savo silpnybëmis. Taip pat vaidina Benas Kingsley, Viola Davis,
Abigail Breslin (JAV, 2013). (Vilnius)
Gili gerklë ***
1972-aisiais pirmasis pornografinis filmas, vieðai leistas demonstruoti
JAV kino teatruose, vadinosi „Gili gerklë“. Lietuviø platintojai kaþkodël
ðiuo pavadinimu pakeitë originalø „Lovelace“, nors reþisieriai Robas Epsteinas ir Jeffrey Friedmanas pasakoja apie „Gilioje gerklëje“ pagrindiná
moters, kurios klitoris yra gerklëje, vaidmená sukûrusios Lindos Lovelace
(1949–2002) gyvenimà. Jis susiklostë tragiðkai, taèiau ið filmo vargu ar
galima suþinoti kà nors daugiau. Lindà suvaidinusi Amanda Seifried, o
juo labiau reþisieriai, regis, nelabai domisi istoriniu kontekstu, kuris buvo
toks svarbus, kad keliuose filmuose pasirodþiusi Lovelace staiga tapo milþiniðkø permainø simboliu. Regis, pati filmo herojë nelabai supranta, kas
atsitiko, ir lengvai pasiduoda pikto despotiðko vyro (Peter Sarsgaard), o
paskui feminisèiø átakai ir manipuliacijoms. Taip pat vaidina Sharon Stone, Hankas Azaria, Jamesas Franco (JAV, 2013). (Vilnius)
Patarëjas ***
Pagal vieno garsiausiø ðiø dienø amerikieèiø raðytojo Cormaco McCarthy
(„Ðioje ðalyje nëra vietos senukams“, „Kelias“) romanà sukurto Ridley Scotto
filmo herojus yra gerbiamas teisininkas, kuris ið visø jëgø stengiasi iðsipainioti ið narkotikø verslo, turëjusio tapti trumpu nuotykiu. Jis manë, kad bus
galima gerai uþsidirbti ir pasitraukti. Ðachmatø partijà primenanèià intrigà
Scottas filme atkûrë preciziðkai. Kiekvienas filmo herojus – o juos suvaidino visas þvaigþdynas (Michaelas Fassbenderis, Penelope Cruz, Javieras Bardemas, Bradas Pittas, Cameron Diaz) – spalvingas ir ásimenantis. Taèiau
pasaulis, á kurá áþengia bevardis advokatas, pasirodo neátikëtinai menkas,
todël tokioje klaustrofobiðkoje atmosferoje kiekviena aplinkybë ar net kvailas
atsitiktinumas gali sukelti katastrofà. Scottas, panaðiai kaip ir broliai Coenai, mëgsta kino pesimizmo pratimus, nuo kuriø negalima atitraukti akiø
(JAV, D. Britanija, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)
****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,
** – jei turite daug laiko, * – niekalas
Redaktorë – Monika Krikðtopaitytë
Atsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë
Kinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda Brukðtutë
Muzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita Markulienë
Dizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë
12 psl.
Turbo (JAV) — 11.30, 16.15
Turbo (3D, JAV) — 13.30
22—25, 27, 28 d. — Pistonai (Lietuva) — 18.30,
20.45; 26 d. — 21.50
22—24, 27 d. — Blogas senelis (JAV) — 18.45,
21 val.; 25, 28 d. — 21 val.
22, 25—28 d. — Debesuota, numatoma
mësos kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 16 val.;
23, 24 d. — 11.15, 16 val.
22—28 d. — Debesuota, numatoma mësos
kukuliø kruða 2 (JAV) — 13.45
22—24, 28 d. — Gravitacija (3D, JAV) — 18.15,
20.30
22, 25 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) —
17.45; 24 d. — 11.45
22—25 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —
14.30, 20.15; 26—28 d. — 14.30
23 d. — Sparnai (JAV) — 12.30
27, 28 d. — 17 val.; 26 d. — 17, 21.50
Pasaka
22 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 17.30;
23 d. — 18.45; 27 d. — 18.30
22 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 20 val.;
23 d. — 21 val.; 24 d. — 18 val.; 27 d. — 20.45;
28 d. — 21.15
22 d. — Kino naktis: Enderio þaidimas (JAV),
Maèetë þudo (JAV, Rusija), Gili gerklë (JAV) —
22.30
22 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 17.45;
23 d. — 15 val.; 24 d. — 16.15; 28 d. — 15 val.
22 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) — 19.30;
23, 25 d. — 21.15; 24 d. — 21 val.; 27, 28 d. —
20.30
22 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 22.15;
23, 24 d. — 18.30; 25 d. — 21.30; 27, 28 d. —
18 val.
22—24 d. — Debesuota, numatoma mësos
kukuliø kruða 2 (JAV) — 10.15
25—27 d. — Debesuota, numatoma mësos
kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 13.30
25—28 d. — Turbo (3D, JAV) — 11.15
22—28 d. — Turbo (JAV) — 12.30
28 d. — Tûnàs tamsoje 2 (JAV) — 18.15
22—24 d. — Sparnai (JAV) — 10.30; 25—28 d. —
11.45
22—24 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) —
11 val.; 25—28 d. — 11.30
22—24 d. — Paskutiná kartà Vegase (JAV) — 18.30;
25 d. — 14, 16.30, 18.15; 26—28 d. — 14, 16.30
25, 27, 28 d. — Blogas senelis (JAV) — 15.45;
26 d. — 15.45, 19.15
24 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 10 val.
22 d. — Iðsiskyrimas (Iranas) — 17 val.; 23,
Romuva
24 d. — 19.30
22 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) —
Cinemas Akropolis
23, 24 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 14.30
17.30
22—28 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþiok-
23 d. — Laiko tiltas (JAV) — 16.15
23 d. — „Tindirindis 2013“. Programa „Pasau-
lë (JAV) — 11, 14.30, 18, 21.15
23 d. — Dþesmina (JAV) — 16.45; 24 d. — 16.30;
lio paþinimas“ — 12 val.
Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 17.45, 20.30
28 d. — 16 val.
Kino savaitë „Kaunas kine“
Kapitonas Filipsas (JAV) — 11.15, 14, 17.15,
24 d. — Adelës gyvenimas. I ir II skyrius
22 d. — Mano maþytë þmona (reþ. R. Banio-
20.45
(Prancûzija, Ispanija, Belgija) — 20.30
nis) — 19.30
26, 27, 28 d. — geriausios 2013 metø „Kanø
24 d. — Savaitgalis su Pasaka. Animacijos
24 d. — Þingsniai naktá (reþ. R. Vabalas) — 12 val.
Liûtø“ reklamos — 19, 22 val.
dirbtuvëlës su „Tindirindþiu“ — 14 val.
24 d. — Kaunas yra Kaunas (reþ. V. Puplaus-
22—25, 27, 28 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis
24 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevi-
kis); Nuosavas velnias (reþ. L. Pangonytë);
(3D, JAV) — 11.45, 14.15, 17, 19.30, 21.50;
èiûtë) — 15.30
Fontano vaikai (reþ. A. Ðiuða, R. Banionis);
26 d. — 11.45, 14.15, 21.50
24 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 17.30
Maestro jaunesnysis (reþ. R. Verba) — 14 val.
Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 10.45, 13,
25 d. — Juoko vitaminai („Tindirindis“) — 18.30
24 d. — Raudonmedþio rojus (reþ. B. Talaèka) —
14.10, 15.15
25 d. — Juokai juokais („Tindirindis“) — 20 val.
16, 17.15
22—25, 27, 28 d. — Patarëjas (JAV, D. Britani-
26 d. — geriausios 2013 metø „Kanø Liûtø“
ja) — 16, 18.45, 21.30; 26 d. — 16, 21.30
reklamos — 19, 22 val.
KLAIPËDA
22—25 d. — Paskutiná kartà Vegase (JAV) —
27 d. — Eksperimentiniai („Tindirindis“) — 17 val.
Forum Cinemas
17.30, 20.15
27 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val.
22—28 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþiok-
22—28 d. — Debesuota, numatoma mësos
27 d. — Suaugusiøjø þaidimai („Tindirindis“) —
lë (JAV) — 11, 14.30, 18, 21.15; Sibirietiðkas
kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 10.15, 14.45
21 val.
auklëjimas (Italija) — 14, 19 val.; Kapitonas
Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða
28 d. — Muzikos animacija („Tindirindis“) — 17.30
Filipsas (JAV) — 15.15, 18.30, 20.30
2 (JAV) — 12.45
28 d. — Siurrealistinis pasaulis („Tindirindis“) —
26 d. — geriausios 2013 metø „Kanø Liûtø“
22, 24—28 d. — Turbo (JAV) — 13.45; 23 d. —
19 val.
reklamos — 19, 22 val.
10.30, 13.45; 22—28 d. — Turbo (3D, JAV) — 12.30
28 d. — Siaubai ir sapnai („Tindirindis“) — 20.45
22—28 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D,
24 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 11 val.
26 d. — Karti, karti (Rusija) — 19.15, 21.40
26 d. — Blogas senelis (JAV) — 16.15, 21 val.
22—25, 27, 28 d. — Pistonai (Lietuva) — 18.30
22—28 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 11.20
22—25, 27, 28 d. — Tûnàs tamsoje 2 (JAV) —
16.45
22—28 d. — Enderio þaidimas (JAV) — 15 val.
Sparnai (JAV) — 11.30
24 d. — Ðrekas. Ilgai ir laimingai (JAV) — 10.30
„Skalvijos“ kino centras
JAV) — 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.30;
Ozo kino salë
22, 27 d. — Streikas (reþ. R. Zabarauskas) —
16 val.; 28 d. — 17.40
22 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinsonas) —
17.40; 26 d. — 16 val.
23 d. — Samsara (JAV) — 14.30
26 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevièiûtë) — 17.40; 28 d. — 16 val.
27 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 17.40
21 val.; 26 d. — 16 val.; 28 d. — 16, 21 val.
22—28 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) —
10.30, 12.30, 15 val.; Paskutiná kartà Vegase
(JAV) — 17.30, 21.40; Karti, karti (Rusija) —
16.30; Turbo (3D, JAV) — 10.45; Turbo (JAV) —
13.45; Debesuota, numatoma mësos kukuliø
kruða 2 (3D, JAV) — 13 val.
23 d. — Debesuota, numatoma mësos
kukuliø kruða 2 (JAV) — 11.45
22 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 17 val.;
KAUNAS
23 d. — 20.30; 24 d. — 17.10; 25 d. — 20.50;
Forum Cinemas
26 d. — 17 val.
22, 23 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþioklë
7md
Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 16, 18.45,
22—28 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 11.15;
Pistonai (Lietuva) — 21.45
24 d. — Smurfai 2 (JAV) — 10.30
© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.
Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,
Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.
El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.
Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë
Remia LR Kultûros rëmimo fondas,
Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)

Similar documents

Lohengrino kelias į Vilnių

Lohengrino kelias į Vilnių nesumeluotu ðaiþoku balsu. Valdas labai gerai jautë kasdienybës dramaturgijà, kà liudija jo poezija, kalbëjimai apie literatûrà, paskutiniai raðiniai bei konfliktai dël kontroversiðkos kultûrinës r...

More information

Prasmė triumfuoja prieš beprasmybę

Prasmė triumfuoja prieš beprasmybę iki Tokijo („Yamaha“). Kokia auditorija Jus pasitinka? Kokius þmones randate Europos ir pasaulio aukðtosiose muzikos mokyklose? Platus spektras – toks buvo visur ir visada, pas mus taip pat. Vakaru...

More information

atsiųsti - Nemunas

atsiųsti - Nemunas Kaunas. Ne vieno didelio festivalio organizatoriai prasitarë, kaip pasigenda Didþiosios jûsø teatro scenos, kurioje galëtø skleistis paèios ávairiausios meno formos. – Nemanau, kad kas nors laukë l...

More information