Metodinis leidinys “Koučerio kompetencija” - ADAM
Transcription
Metodinis leidinys “Koučerio kompetencija” - ADAM
1 Training Handbook Metodinis leidinys “Koučerio kompetencija” Leonardo da Vinci 2008-2010 Naujovių perk÷limo projektas No. DE/08/LLP-LdV/TOI/147138/2008-1-DE2-LEO05-00176 Projektą remia Europos Komisija 2 Training Handbook Įvadas Šis mokymo vadov÷lis yra vienas iš pagrindinių Leonardo da Vinci naujovių perk÷limo projekto „Koučerio kompetencija“ rezultatų. Projektas, paremtas LdV projektų „Exemplo“ ir „Trečiojo amžiaus žmonių konsultavimas“ patirtimi, siekia pagerinti konsultantų profesinį pasirengimą ir tobulinti profesinio mokymo ir kitų ugdymo įstaigų mokytojų, trenerių, kuratorių/tutorių įgūdžius ir kompetencijas. Aštuoni partneriai, iš septynių Europos šalių, atstovaujantys institucijas, dirbančias profesinio konsultavimo ir suaugusiųjų švietimo srityse, sudar÷ „Koučerio kompetencijos“ mokymo kursą treneriams ir koučeriams, dirbantiems profesinio mokymo ir švietimo srityje. Mokymo programa „Koučerio kompetencija“ suteiks galimybę konsultavimo specialistams pad÷ti savo klientams keisti savo profesinį gyvenimą ir išsilavinimą, pad÷ti mažai kvalifikuotiems ir ribotus įgūdžius turintiems suaugusiesiems grįžti prie mokslo, įvertinant jų ankstesnį išsilavinimą ir patirtinį mokymąsi bei tokiu būdu padidinti klientų įsidarbinimo galimybes. Sudarant mokymo planą pagrindinis d÷mesys buvo skiriamas žmonių grup÷ms, kurioms gresia socialin÷ atskirtis. Mokymo kursą sudaro šeši moduliai, kurie siūlo skirtingus požiūrius ir metodus skirtingiems koučingo temos aspektams. Pirmasis modulis skirtas bendram supažindinimui su koučingu ir koučingo užsi÷mimais, antrasis modulis yra koncentruotas į kompetencijas ir jų vertinimo įrankius. Trečiajame modulyje susiduriama su klientui ir koučeriui tenkančiais pokyčių procesais ir jų iššūkiais bei pasekm÷mis. Ketvirto modulio centre – tikslin÷ grup÷ - „žmon÷s, kuriems gresia socialin÷ atskirtis“, o penktajame - informacija apie IKT galimybes koučinge tam tikrų sąlygų neturintiems žmon÷ms. Paskutinis modulis nagrin÷ja tarpkultūrinius koučingo aspektus. Kiekvieną modulį sudaro: įvadas ir tą temą nurodanti informacija, medžiaga apie mokymams bei mokymo planas su laiko duomenimis ir nuoroda į mokomąją medžiagą. Šeši moduliai sudaro pilną mokymo kursą profesinio mokymo ir švietimo srities treneriams. Šie dokumentai gali būti laikomi siūlymais, kaip gausyb÷ naudingų, praktinių įrankių, iš kurių gali rinktis koučeriai ir treneriai. Pasitelkiant konsultavimo/koučingo specialistus mokymo kursas buvo išbandytas kiekvienoje šalyje. Seminarų metu išsakyti pasiūlymai buvo įtraukti į mokymo plano galutinę versiją. Daugiau informacijos apie LdV projektą „Koučerio kompetencija“, partnerių konsorciumą, mokymo kursą rasite apsilankę projekto tinklalapyje adresu www.competence-coach.eu. 2 3 Training Handbook Turinys Įvadas 2 1-as modulis. „Koučingas“ (pareng÷ Telšių švietimo centras, Lietuva ir ttg team training GmbH, Vokietija) 1. Mokomoji medžiaga ir programa 1.1. Mokomosios užduotys 4 17 2-as modulis. “Kompetencijų vertinimas” (pareng÷ f-bb Forschungsinstitut Betriebliche Bildung f-bb (gGmbH), Vokietija) 2. Mokomoji medžiaga ir programa 2.1. Mokomosios užduotys 24 29 3-ias modulis. “Pokyčių valdymas” (pareng÷ TRUST, Technologies and Human Resources for Transfer and Development Ltd., Italija) 3. Mokomoji medžiaga ir programa 3.1. Mokomosios užduotys 40 64 4-as modulis. “Koučingas socialin÷s atskirties grup÷s žmon÷ms” (pareng÷ Athena, Čekija) 4. Mokomoji medžiaga ir programa 4.1. Mokomosios užduotys 79 96 5-as modulis. “Koučingas IKT pagalba žmonių grup÷ms, kuriems gresia socialin÷ atskirtis” (pareng÷ b IEKEP, Graikija ir Yale College of Wrexham, Jungtin÷ Karalyst÷) 5. Mokomoji medžiaga ir programa 5.1. Mokomosios užduotys 101 108 6-as modulis. “Tarpkultūrinis koučingas” (pareng÷ IDF Institut pour le Développement et la Formation, Prancūzija) 6. Mokomoji medžiaga ir programa 6.1. Mokomosios užduotys 112 120 Bibliografija 122 3 4 Training Handbook TELŠIŲ ŠVIETIMO CENTRAS 1-as modulis „KOUČINGAS“ Patarimas treneriui: 1 žingsnis. Grup÷s ir kurso pristatymas, tikslo ir turinio apžvalga (30 min.) Įžanga, kurios metu dalyviai trumpai prisistato, paaiškina savo susidom÷jimą ir turimą ryšį konsultacinių interviu tema. Įžanga netur÷tų trukti ilgiau nei 1 min. žmogui. Pad÷ti gali vizualin÷s priemon÷s lentoje. Pateikite studijuojamo skyriaus apžvalgą. Atskiri žingsniai gali būti vaizduojami lentoje. Lentel÷: Sveiki atvykę į mokomąją sesiją. Kontroliuojamieji konsultaciniai pokalbiai užduodant tinkamus klausimus. Data/susitikimo vieta/treneris. Lentel÷: Mano vardas … Mano ryšys su tema … Mano susidom÷jimas tema … Patarimas treneriui: 2 žingsnis. Koučingo apibr÷žimas (30 min.) 1. Minčių lietus apie „Koučingą“ grup÷se (Ką jūs žinote apie koučingą? 10 min). 2. Darbas grup÷se (10 min.) Užduotis: peržiūr÷jus filmuką sukurti koučingo apibr÷žimą. a) Trumpas filmukas „Kaip veikia koučingas?“ (3.47 min.) http://www.youtube.com/watch?v=UY75MQte4RU&feature=PlayList&p=5736A280 57FCDA7F; b) Koučingo apibr÷žimo kūrimas; c) Pristatymai; 3. Apibr÷žimų pristatymas (10 min.) 3.1. Koučingo apibr÷žimai ir išsireiškimai skirtingose šalyse, dalyvaujančių projekte: - tam tikras palaikymas, parama (CZ); tam tikras palaikymas, parama (GR); profesionalus palaikymas ir vadovavimas (UK); akomponavimas/ lyd÷jimas (FR); koučingas yra kaip pagalba, kelias į s÷kmę (LT); asmenin÷ pagalba/parama (f-bb/DE); tam tikros rūšies konsultavimas (ttg/DE). 4 5 Training Handbook 3.2. Oficialus koučerio apibr÷žimas Koučeris yra kvalifikuotas specialistas, kuris teikia švietimo ir profesines konsultavimo paslaugas nuolat bendraudamas su klientais tam, kad pastarieji pasiektų savo tikslus tiek mokslo, tiek profesin÷je srityse. Ypatingas d÷mesys skiriamas psichosocialinei sričiai, edukaciniam orientavimui, profesiniam konsultavimui ir užimtumo skatinimui. 3.3.1. Kiti išsireiškimai apie koučingą „Koučingas – tai geriausių rezultatų pasiekimas kažkam atskirai ir privačiai padedant, kas jums mes iššūkį, skatins ir patars jums augant/tobul÷jant.“ „Iš esm÷s tai susiję su pagalba, kai siekiama realizuoti save – momentas, kai jūs ne tik iš tikrųjų pažįstate save, bet ir tur÷dami šias žinias, jūs patogiai jaučiat÷s, suprantate tą žmogų, kurį atrandate.“ Koučingas iš esm÷s yra pokalbis, t.y. dialogas tarp koučerio ir kliento. Produktyviame ir į rezultatą orientuotame kontekste koučingas apima koučingo taikymą jums, kad būtų galima įvertinti jūsų žinias. Realyb÷ yra tokia, kad į visus savo paklaustus ir nepaklaustus klausimus jūs gaunate atsakymus. Koučeris suteikia klientui reikalingą pagalbą, paramą ir padrąsinimą siekiant ir randant šiuos atsakymus, mokantis paklausti reikiamus klausimus ir nagrin÷jant atsakymus. (Pagal Gerard O Donovan http://www.inner-view.org;) Patarimas treneriui: 3 žingsnis. Koučingo istorija (10 min.) Trenerio ind÷lis Koučingo praktikos šaknys – sporte, iš kur kilęs ir pavadinimas. Koučingas n÷ra nauja disciplina, kuri buvo neseniai išrasta. Jis greičiausiai yra tokio pat amžiaus kaip ir ieties metimo varžybos akmens amžiuje. Žmon÷ms koučingas visada buvo natūrali gyvenimo dalis. Jį naudoja milijonai besąlygiškai vaikus mylinčių t÷vų, kurie atideda savo pačių poreikius, kad visiškai patik÷tų savo vaikų potencialu ir juos remtų, drąsintų ir išugdytų puikiais žmon÷mis. Jį naudoja šimtai tūkstančių verslo lyderių, kurie iš tikrųjų žino, kaip ugdyti savo žmones, ne piktnaudžiaujant savo galia, bet tikint jais, skatinant ir remiant juos, suteikiant jiems daugiau teigiamą, nei neigiamą grįžtamąjį ryšį ir įtikinant juos, kad jie gali pasirūpinti savimi. Koučingo kaip disciplinos raida Koučingas, bent jau jo dabartin÷ forma, yra palyginti nauja disciplina. Koučingo, kaip populiarios profesijos atsiradimas, prasid÷jo JAV 1985 –1989 metais. 1979 m. Timotey Gallwey (gimęs 1938 m. San Franciske) išleido knygą „Vidinis teniso žaidimas“. Jis apjung÷ elementus iš 5 6 Training Handbook humanistin÷s psichologijos, budistų mąstymo, sporto, psichologijos ir pasąmon÷s programavimo id÷ją. Jo knyga labai įtakojo koučingą ir leido jam „užgimti“. V÷liau Thomas Leonardas sek÷ T. Gallwey‘o id÷jas ir 1988 m. prad÷jo d÷styti kursą pavadinimu „Kurk savo gyvenimą“, o netrukus po to jis įsteig÷ „Gyvenimo planavimo koledžą“. 1994 m. T. Leonardas įkūr÷ Tarptautinę koučingo federaciją. Nuo 1990-ųjų koučingas greitai plito JAV, o netrukus jo id÷jos pasiek÷ ir Europą. 1999 m. Jungtin÷je Karalyst÷je buvo įkurta Koučingo Akademija, o 2000 m. įkurtas Europos koučingo institutas (O’Connor & Lages, 2007). Patarimas treneriui: 4 žingsnis. Pagrindin÷s (europietiško) koučingo traktuot÷s/teorijos (30 min.) Ekspertų metodas. Dalyviai suskirstomi į tris grupes. Kiekviena grup÷ gauna tekstą su atskira traktuote, kurią turi perskaityti ir aptarti grup÷je. Tada suformuojamos naujos grup÷s pagal tokį principą: grup÷je v÷l 3 žmon÷s (po kiekvieną iš anksčiau buvusių grupių). Kiekvienas žmogus pristato teoriją aptartą ankstesn÷je grup÷je. Naudokite 1, 2, 3 mokomąją medžiagą. Patarimas treneriui: 5 žingsnis. Konsultacinis pokalbis (15 min.) Konsultavimas ir koučingas yra konsultacinio pokalbio porūšiai. Koučingas laikomas s÷kmingu, jeigu jis padidina klientų galimybių sąrašą, kai leidžia susidoroti su sud÷tinga situacija, atrasti ir pl÷toti sprendimus, kuriuos patys gali įgyvendinti. Mokomoji sesija pristatys koučingą kaip pagalbos sau įrankį. • Koučeris yra patar÷jas. • Dalyvis yra žmogus, kuriam reikia patarimo asmeniniais ar profesiniais klausimais bei konsultacijos. Koučerio požiūriai ir jam būdingi bruožai Koučeriai yra steb÷tojai ir jie gali pad÷ti, kai reikia rasti sprendimus, kurie skiriasi nuo ankstesnių problemų sprendimo būdų. Tuo tikslu jie „paslaugiai sumaišo“ savo klientui būdingus požiūrius (pažiūrų sistemą) ir leidžia išbandyti naujas perspektyvas. Koučerio pagrindinis požiūris yra veikti pagal profesionalųjį standartą, susiduriant su nuolatiniu savęs tyrin÷jimo/steb÷jimo iššūkiu. Empatija ir autentiškumas Išgyventi kartu su dalyviu ir supratingai jį sutikti. • Savo suvokimo ir jausmų apibūdinimas. Dalyvio pasitik÷jimo ir noro bendrauti k÷limas. • Ištekliai Pagarba klientui ir jo problemai/interesui • Jokio kliento vertinimo ar interpretavimo. • Kliento ir jo problemos/intereso pri÷mimas/pripažinimas. Atsakomyb÷ lieka dalyviui 6 7 Training Handbook • • • Tik÷jimas dalyvio j÷gomis. Dalyvio stipriųjų pusių radimas ir mobilizavimas. Jokių sprendimų nurodymų. • • • Nešališkumas ir ketinimų netur÷jimas • Koučerio vaidmens suvokimas. • Jokių pasl÷ptų ketinimų. Atsakomyb÷ ir sprendimų realizavimas lieka dalyviui. Problema ir b÷dos/kančia lieka dalyviui. Pusiausvyra tarp rūpinimosi ir ribų nustatymo. Supažindinimas su sutartimi • Aiškūs susitarimai d÷l koučingo priemon÷s tikslų. • Skaidrumas: kas įmanoma, o kas ne? Optimizmas • • Aš nesu blogas koučeris, jei nepavyko rasti sprendimo. Kadangi aš esu optimistiškas, galiu tai išreikšti. Požiūriai ir pagrindinis sisteminio konsultavimo ir koučingo suvokimas: Apibūdinkite skirtingus koučerių ir dalyvių požiūrius ir metodus. • Patar÷jas tampa ekspertu ir patarin÷ja. Dažnai jo pagrindin÷ pozicija yra vadovo. Pagrindinis požiūris: Aš esu ekspertas ir žinau, ką reikia daryti. • Klausin÷tojas bando atskleisti dalyvio susirūpinimą užduodamas tam tikrus klausimus. Atsakin÷damas į besikeičiančius klausimus dalyvis įvairiapusiškai apsvarstys savo susirūpinimą, gims naujų id÷jų ir potencialių požiūrių, kurie v÷liau gali būti tobulinami padedant koučeriui. Pagrindinis požiūris: Nežinau teisingo sprendimo, bet esu įvairių galimybių vystymo ekspertas kartu su klientu. Lentel÷: Kliento problema/ susirūpinimas Koučeris kaip klausin÷tojas Problema grįžta dalyviui grįžtamojo ryšio forma. 7 Koučeris kaip klausin÷tojas 8 Training Handbook Lentel÷: Kliento problema/ susirūpinimas Koučeris kaip klausin÷tojas Koučeris kaip klausin÷tojas Klientas mato problemą ir ją formuluoja. Koučeris yra susirūpinęs, kaip pad÷ti išspręsti problemą. Lentel÷: Koučerio nuostatos: • Empatija ir autentiškumas. • Ištekliai. • Nešališkumas ir ketinimų netur÷jimas. • Pagarba klientui ir jo problemai. • Atsakomyb÷ lieka žmogui išk÷lusiam problemą. • Supažindinimas su sutartimi. • Optimizmas. Patarimas treneriui: 6 žingsnis. Susidorojimas su pirmosiomis koučingo situacijomis (15 min.) • Jau pirmojoje faz÷je sukurkite palankią psichologinę atmosferą, pvz., pirmojo kontakto su grupe metu (baim÷s, lūkesčiai). • Išsiaiškinkite žmonių pagrindinius poreikius. Lentel÷: Ką klientas galvoja pirmoje/pradin÷je faz÷je? • • • Lentel÷: Ką koučeris galvoja pirmoje/pradin÷je faz÷je? • 8 9 Training Handbook • Lentel÷: Kliento poreikiai koučingo pokalbio metu • Supažindinimas su problema. • Pasitik÷jimas. • Konfidencialumas. Patarimas treneriui: 7 žingsnis. Koučingo pokalbio kursas (10 min.) Lentel÷ Sutartis Pradžia Fsandara, taisykl÷s, situacija Apie ką tai? Išvada Rūpestis, tikslas Ką turime pasiekti čia/šiandien? Tyrin÷jimas santrauka konteksto analiz÷ perspektyva/požiū ris hipotez÷s d÷mesys Klausimai apie dabartį, praeitį, ateitį Kaip tai tęsis? susitarimas Sprendimai Atitikimas, rizikos ir šalutinai poveikiai Veiksmų planas strategija Kaip tai veiktų? Patarimas treneriui: 7.1. žingsnis. Koučingo pokalbio pradžia. 1-a faz÷ (10 min.) • • • • • • • Priežastis kaip priemon÷ koučingui. Kontakto užmezgimas. Koučingo pokalbio trukm÷. Koučingo pokalbio kaina. Konfidencialumas. Dalyvis, ne koučeris, yra atsakingas už sprendimą. Koučeris yra atsakingas už koučingo eigą, pokalbio struktūrą bei jo kontrolę. Patarimas treneriui: 7.2. žingsnis. Susitarimas. 2-a faz÷ (15 min.) Tik išsiaiškinus ir susitarus d÷l tikslų ir koučingo, kaip priemon÷s kurso, koučeris ir dalyvis gali žengti kitą koučingo proceso žingsnį. Būdama bendru tikslų apibr÷žimu, sutartis tarnauja kaip priemon÷ susigaudyti koučingo procese. 9 10 Training Handbook Priežastys, kod÷l reikia sutarties konsultavime: • Sutartys įtraukia dalyvį į konsultavimo procesą. • Sutartys nukreipia suinteresuotų šalių energiją link tikslo. • Sutartys deda pagrindus konsultavimui. • Sutartys atskleidžia pasl÷ptas problemas ir jas lengviau formuluoti. • Sutartys sumažina konsultavimo situacijos sud÷tingumą. • Sutartys nustato aiškią pokalbio eigą. Sutartys reprezentuoja susitarimus tarp koučerio ir dalyvio d÷l tikslų ir koučingo proceso eigos. Klausimai sutarties formulavimui • „Kas jus neramina?“ • „Apie ką nor÷tum÷te šiandien pakalb÷ti?“ • „Koks šio pokalbio tikslas?“ Patarimas treneriui: 8 žingsnis. Vaidmenų pasiskirstymo pratimas „öjimas link susitarimo ir sutarties sudarymas“ (45 min.) • • • • Dalyviai mokosi kaip prad÷ti pokalbį ir išsiaiškinti sutarties sąlygas, remiantis savo pačių klausimais arba tikslais, kuriuos nori pasiekti. Grup÷se nustatomi skirtingi vaidmenys (koučeris, dalyvis, steb÷tojas). Vaidmenų pasiskirstymas tęsiasi apie 10 minučių. Pasibaigus pratimui dalyvis ir steb÷tojas pateikia grįžtamąjį ryšį. Diskusijų metu pasidalijama klausimais ir patirtimi. Lentel÷ vaidmenų pasiskirstymo pratimui Steb÷tojas Koučeris Dalyviai Lentel÷: grįžtamasis ryšys pabaigus pratimą. • • • Kokie faktoriai įtakojo pokalbio atmosferą? Kokie dalykai paaišk÷jo iš sutarties? Kokį įspūdį padar÷ koučeris pokalbio metu? Patarimas treneriui: 9 žingsnis. Tyrin÷jimas. 3-ia faz÷ (30 min.) 10 11 Training Handbook Tyrin÷jimo faz÷s metu koučeris taiko įvairias perspektyvas, klausin÷ja dalyvio apie probleminę situaciją ir jo požiūrius į tai, tod÷l koučeris gali gauti pagrindinį informaciją apie tai, kaip dalyvis mato probleminę situaciją. Taikant pokalbio metodus, dalyvio problema arba rūpestis yra įvairiapusiškai tyrin÷jamas. Klausimų funkcija • Informacijos gavimas. • Iššaukiama refleksija. • Susidom÷jimo rodymas, kontaktavimas. Lentel÷ 3-iai fazei. Tyrin÷jimas: Kas suinteresuotas spręsti problemą? Kas ne? Kam naudinga, jei problema neišsispręstų? Nuo kada egzistuoja problema? Kam problema kelia susirūpinimą? (žmon÷s, organizacija) Kaip buvo bandoma išspręsti problemą? Kaip sek÷si? Temos/problemos identifikavimas užduodant klausimus Kas vyksta kai iškyla problema? Kas atsitiks, jei problema nebus išspręsta? Ar problema iškyla nuolatos? Kada ir kod÷l ne? Kokie problemos padariniai? Kaip labai problema įtakoja visuomeninį lygį? 11 Kokios yra galimos problemos priežastys? Kokios yra priežasčių priežastys? 12 Training Handbook Patarimas treneriui: 10 žingsnis. Vaidmenų pasiskirstymo pratimas „Tyrin÷jimas“ (45 min.) • • • Vaidmenų pasiskirstymo pratimą atlikite grup÷se (po 3 dalyvius). Diskusija. Esamų patirčių kaupimas ir refleksija naudojant klausin÷jimo metodus. Dalyvių klausimų kaupimas /atsakin÷jimas diskusijų metu. Patarimas treneriui: 11 žingsnis. Sprendimų ieškojimas. 4-a faz÷ (15 min.) Tyrin÷jimo faz÷s metu generuojamos id÷jos apie alternatyvius požiūrius/traktuotes. Sprendimų faz÷je patikrinamos sprendimų realizavimo galimyb÷s. Lentel÷. Pasitikrinkite sprendimus. • • • Kaip sprendimų id÷jos atitinka pokalbio sutartį? Kas pad÷tų dalyviui realizuoti sprendimą? Kas neleistų dalyviui realizuoti sprendimo? Patarimas treneriui: 12 žingsnis. Koučingo pokalbio išvados. 5-a faz÷ (20 min.) Paskutin÷je faz÷je koučeris apibendrina rezultatus. Koučeris ir dalyvis susitaria d÷l tolimesnių veiksmų. Patarimas treneriui: 13 žingsnis. Grįžtamasis mokomosios sesijos ryšys (15 min.) Diskusija. 12 13 Training Handbook TELŠIŲ ŠVIETIMO CENTRAS Projektas „Koučerio kompetencija“ Leonardo da Vinci 2008-2010 Naujovių perk÷limas Nr. DE/08/LLP-LdV/TOI/147138/2008-1-DE2-LEO05-00176 Kurso programa konsultantams 1-as modulis. „Koučingas“ Žin gsni Turinio tikslai ai 1. Grup÷s ir kurso pristatymas. Turinio ir tikslų apžvalga. 2. 13 Koučingo apibr÷žimas. Metodai/įrankiai Mokymosi rezultatas Galimi keli metodai: Įvadas. grup÷s prisistatymas Skyriaus apžvalga. naudojant metodą su atvirukais (kiekvienas dalyvis ima atviruką iš šūsnies atvirukų ir pristato save (vardą ir 2 sakinius, kaip vaizdas atviruke susijęs su žmogumi). Minčių lietus grup÷se Pagrindin÷s žinios. apie koučingą. Filmuko žiūr÷jimas, Laikas Priedai 30-60 min. priklausomai nuo grup÷s dydžio ir pan.. Vadov÷lis. 30 min. Vadov÷lis. Lenta pritaikyta smeigtukams. Rašomoji lenta. 14 Training Handbook Žin gsni Turinio tikslai ai Metodai/įrankiai Mokymosi rezultatas Laikas Priedai Pagrindin÷s žinios. 10 min. Vadov÷lis. Pagrindin÷s žinios. 30 min. Vadov÷lis. Mokomoji medžiaga 1, 2, 3. Skirtumas tarp klausin÷tojo ir patar÷jo. 15 min. Lenta pritaikyta smeigtukams darbas grup÷se. 3. 4. 5. 6. Koučingo istorija. Trenerio pateikta medžiaga. Pagrindin÷s (europietiško) Eksperto metodas. koučingo traktuot÷s/teorijos. Koučingo pokalbio Trenerio pateikta pravedimas. medžiaga. Požiūriai. Kas yra Diskusija. sisteminis konsultavimas ir koučingas? Susidorojimas su Ind÷lis/pateikta pirmosiomis koučingo medžiaga. Plenumo diskusija. situacijomis Pirmojo įspūdžio susidarymas. Pirmųjų koučerio ir dalyvio 15 min. psichologinių situacijų supratimas. Lenta pritaikyta smeigtukams. Rašomoji lenta. Pirmieji susitarimai su dalyviu. Geros pokalbio pradžios pasiekimas. Pirmieji susitarimai. 7. Vadov÷lis. Koučingo pokalbio kursas. Trenerio pateikta medžiaga. 5 pokalbio faz÷s. 10 min. 7.1. 1-a faz÷: Pradžia Diskusija Trenerio pateikta medžiaga. Įvadas į koučingo pokalbį. 20 min. 7.2. 2-a faz÷: Trenerio pateikta Sutarties sąlygų 15 min. Lenta pritaikyta smeigtukams. Rašomoji lenta. Vadov÷lis. Lenta pritaikyta smeigtukams. Rašomoji lenta. Vadov÷lis. Lenta pritaikyta 14 15 Training Handbook Žin gsni Turinio tikslai ai Sutarties vystymas ir susitarimas. Metodai/įrankiai Mokymosi rezultatas medžiaga. Diskusija. išaiškinimo reikšmingumo akcentavimas. Laikas smeigtukams. Rašomoji lenta. Vadov÷lis. Pokalbio metodai. 8. 9. 10. 11. Vaidmenų pasiskirstymo pratimas. Sutarties vystymas ir susitarimas. Vaidmenų pasiskirstymo pratimas grup÷se po 3 dalyvius. 3-ia faz÷: Tyrin÷jimas/ studijavimas. Trenerio pateikta medžiaga. Diskusija. Klausimų funkcija. Vaidmenų pasiskirstymo pratimas. Tyrin÷jimas. Vaidmenų pasiskirstymo pratimas grup÷se po 3 dalyvius. 45 min. Turimos patirties kaupimas ir apmąstymas klausimų metodų pagalba. Diskusija. Dalyvių klausimų kaupimas /atsakin÷jimas į dalyvių klausimus diskusijų metu. Galimų sprendimų 15 min. scenarijaus nustatymo analiz÷. 4-a faz÷: Sprendimų ieškojimas/išradin÷jimas. Diskusija. Trenerio pateikta medžiaga. Diskusija. Pokalbio metu kaupiama ir 45 min. apmąstoma patirtis. Vadov÷lis. Kaupiami ir diskutuojami būsimi klausimai. 30 min. Susipažinimas su pokalbio metodais. Galimų sprendimų rizikos 15 Priedai Mokomoji medžiaga 4 + 5. Lenta pritaikyta smeigtukams. Vadov÷lis. 16 Training Handbook Žin gsni Turinio tikslai ai 12. 13. Metodai/įrankiai 5-a faz÷: Konsultacinio interviu/pokalbio išvados. Trenerio pateikta medžiaga. Diskusija. Grįžtamasis mokomosios sesijos ryšys. Diskusija. Mokymosi rezultatas faktoriai ir šalutiniai poveikiai. Kaip suplanuoti baigiamąsias situacijas? Laikas Priedai 20 min. Lenta pritaikyta smeigtukams. Rašomoji lenta. Kaip pasirengti koučingo pokalbio grįžtamajam ryšiui? 15 min. 16 17 Training Handbook 1-as modulis. 1-oji mokomoji užduotis Perskaitykite tekstą ir aptarkite grup÷je pagrindines mintis bei pasiruoškite pristatyti jas kitiems dalyviams naujoje grup÷je! Transakcin÷ analiz÷ Transakcin÷ analiz÷ yra socialin÷ psichologija, kurią išvyst÷ Erikas Berne (1910-1970). Per pastaruosius keturis dešimtmečius E.Berne teorija prasipl÷t÷ ir yra taikoma psichoterapijoje, konsultavime, įvairiuose mokymuose ir organizaciniame vystyme. Psichoterapija Transakcin÷ analiz÷ yra galingas įrankis, pagerinantis žmogaus savijautą. Psichoterapijoje transakcin÷ analiz÷ naudojama tam tikroms sutartims d÷l pakeitimų, kurių pageidauja klientas, sudaryti. Ji apima „Suaugusįjį“ tiek kliento, tiek gydančio gydytojo požiūriu, kad būtų surūšiuotas elgesys, emocijos ir mintys, kurios trukdo pilno žmogaus potencialo išsivystymui. Konsultavimas/profesinis orientavimas Konsultantai/patar÷jai naudoja transakcin÷s analiz÷s darbą pagal sutartį spręsdami problemas „čia ir dabar“. Konsultacinis darbas yra sutelktas į produktyvų problemos sprendimo elgesio kūrimą. Mokomasis aspektas Transakcin÷ analiz÷ yra praktin÷ mokomoji psichologija, kuri siūlo būdą, kaip mokomąją filosofiją ir principus paversti kasdiene praktika. Transakcin÷s analiz÷s sąvokos pateikia lankstų ir kūrybišką supratimo metodą, išsiaiškinti, kaip žmon÷s funkcionuoja, ryšius tarp žmogaus elgesio, studijavimo ir išsimokslinimo. Mokytojų ir studentų mokymas apie min÷tus dalykus yra galių suteikimo procesas, didinant efektyvius sąveikos ir abipusio pripažinimo metodus. Pagrindin÷s filosofin÷s sąvokos, kurios palaiko mokomąją transakcinę analizę yra: • • • Efektyvūs pedagogai tvirtai siūlo priimti visus žmones kaip žmones, gerbiant jų orumą. Šitos savyb÷s yra s÷kmingų mokymosi santykių pagrindas. Bet kokio amžiaus žmon÷s ir bet kuriame etape gali išmokti prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus. Sunkumus, iškylančius mokymų metu, galima įveikti geranoriškai bendradarbiaujant bei nuosekliai taikant teorines strukrūras, apimančias žmogaus dinamiką. Transakcin÷s analiz÷s mokomieji procesai yra grindžiami sutartimi, tam, kad abi šalys žinotų savo poziciją ir kokiu tikslu kas buvo susitarta. Proceso metu transakcin÷s analiz÷s id÷jos ir metodai yra atvirai naudojami informatyvaus bendradarbiavimo ir galių pasidalijimo tarp šalių skatinimui. 18 Training Handbook Transakcin÷ analiz÷ gali būti naudojama svarstant sekančias svarbias problemas: • • • • • • • • • pradinis ir tęstinis mokytojų švietimas; institucijos mikroklimatas ir kultūra; vystymosi ir švietimo poreikiai; savigarbos stiprinimas; t÷vų švietimas; mokinių motyvavimas; darbuotojų moral÷ ir mokytojų gerov÷; mokymosi ir mokymo kliūtys; elgesio vadyba. Mokomoji transakcin÷ analiz÷ yra neįkainojama padedant žmon÷ms suklest÷ti bei skatinant sveiką ir efektyvų mokymąsi plačioje kontekstų įvairov÷je. Organizacinis aspektas Transakcin÷ analiz÷ yra galingas įrankis organizacinių vystymo specialistų rankose. Per pagrindinių transakcin÷s analiz÷s sąvokų pateikimą ir jų naudojimą kaip pagrindinę teoriją, apjungiant savo klientų tikslus, organizacijų vystymo specialistai kuria bendrą strategiją, kurios pagalba atkreipia d÷mesį į tam tikrus organizacijų poreikius, kuria funkcinius santykius bei padeda šalinti nepalankų organizacinį elgesį. 18 19 Training Handbook 1-as modulis. 2-oji mokomoji užduotis Perskaitykite tekstą ir aptarkite grup÷je pagrindines mintis bei pasiruoškite pristatyti jas kitiems dalyviams naujoje grup÷je! Sisteminis koučingas: emocijos ir savitarpio santykiai Koučingas n÷ra medicina, psichoterapija ar konsultacija. Sisteminis koučingas apjungia s÷km÷s koučingo ir sveikatos koučingo su kvalifikuotu modeliavimu sistemą. Sisteminis koučingas padeda įveikti savitarpio santykių problemas ir jų pasekmes! • • • Tyrin÷k ir keisk savo gyvenimą, savo emocijas ir savitarpio santykius. Išspręsk savo asmenines, emocines ir šeimos problemas. Išspręskite savitarpio santykių problemas, kurios pasireiškia kaip fizinio ar protinio pobūdžio ligos. Sisteminis koučingas ir psichin÷ sveikata Sisteminis koučingas jums taip pat suteikia emocinę paramą sunkiu laikotarpiu (l÷tin÷s psichikos ligos atveju) ir padeda jums, jūsų draugams ar šeimos nariams nugyventi visą jų gyvenimą taikiai. Sisteminis koučingas ir psichoterapija Jūs esate daugelio žmonių grupių narys (savo šeimos, darbo, bendrijos, šalies ir t.t.). Vienas iš būdų problemoms spręsti - požiūrio keitimas ir sąveikavimas tam tikroje sistemoje. Sisteminis koučeris arba terapeutas gvildena asmenines problemas lyg atspind÷damas tam tikrą grupę. Atkreipdamas d÷mesį į santykių modelius, sisteminis koučeris gali rasti sprendimus, kurie yra tiesiog už grup÷s narių vaizduot÷s ribų. Kančia Jūsų kančia paprastai gali būti apibūdinta kaip psichologin÷s kančios išgyvenimas. Ji gali būti beprasmiškų tikslų siekimo, neteikiančių pasitenkinimo santykių, buvimo įvairių pažeidimų/priekabiavimo ar (su)naikinimo/žlugimo liudininku, pasekm÷. Sisteminis koučingas gali jums pad÷ti (kai suprantama jūsų kančia), kontroliuoti ir mažinti ją. Sisteminis koučingas ir psichosomatin÷ liga Sisteminis koučingas nagrin÷ja ligos simptomų naudą, siekiant išlaikyti naudą po to, kai atsikratoma simptomų. Naudos pavyzdžiai: • • • 19 Simptomas apsaugo jus nuo veiksmų, kurių jūs nenorite daryti (pvz., „Negaliu eiti į nekenčiamą darbą, nes sergu.“). Simptomas priverčia daryti tai, ką norite daryti, bet ko be simptomo nedarytum÷te (pvz., „Pails÷ti galiu tik tada, kai sergu.“). Simptomas priverčia žmogų daryti ką nors, ko kitomis aplinkyb÷mis ji(s) nedarytų (pvz., „Mano draugas/-÷ elgiasi su manimi maloniai tik, kai aš sergu.“). 20 Training Handbook • Simptomas priimamas kaip bausm÷ (pvz., „Aš nusipelnau šios problemos!“). http://www.systemiccoaching.com/sw_articles_eng/therapeutic_coaching.htm 1–as modulis. 3-oji mokomoji užduotis Perskaitykite tekstą ir aptarkite grup÷je pagrindines mintis bei pasiruoškite pristatyti jas kitiems dalyviams naujoje grup÷je! Kas tai yra psichoanaliz÷? Psichoanaliz÷ yra labai galinga/veiksminga psichoterapijos forma. Psichoanaliz÷s tikslas yra pad÷ti žmogui labiau suprasti ir pažinti save bei pad÷ti jam pasikeisti. Pavyzdžiui, ši analiz÷ labai padeda įveikti užsitęsusias problemas, kaip pavyzdžiui: profesinių/gyvenimo tikslų nusistatymas ir siekimas, depresija, nerimas, įsipareigojimas, autoritetai, meil÷s reikalai, nedarbingumas, sprendimų pri÷mimas, asmenyb÷s problemos, intymumas, žemas savęs vertinimas, kurio nors talento slopinimas ir saviraiška bei kiti nuolatiniai bendravimo/elgesio problemų pavyzdžiai. Šis metodas taikomas 4 – 5 kartus per savaitę kelerius metus tam, kad pad÷tų asmenybei pasikeisti ilgam laikui. Kaip veikia ši analiz÷? Psichoanaliz÷s tikslas yra „pasąmonę paversti sąmone“, tai yra, pad÷ti žmogui suvokti motyvacijas, slypinčias jo mintyse, jausmuose ir elgesyje, apie kurias anksčiau mažai tenutuok÷. Žmonių prašoma kuo labiau atsiverti savo vidumi, o savęs tyrin÷jimas yra skatinamas įvairiais būdais. Žmogaus prašoma pasakyti viską, ką jis tuo metu galvoja nepaisant socialinių formalumų, tai yra vadinama „laisvas bendravimas“. Sapnai, anot Z.Freudo, yra „karališkas kelias į pasąmonę“, kurie suteikia kitus į÷jimo vartus į pasąmonę. Sapnai gali būti labai naudingas įrankis, padedantis sužinoti kieno nors pasąmon÷s motyvacijas/stimulus ir jausmus. Analitiko vaidmuo yra išaiškinti ir interpretuoti, o ne pateikti sprendimą. Paprastai žmon÷s konfliktuoja su 3-ose profesin÷se/gyvenimo srityse. • • • Ką noriu daryti su savo gyvenimu? Kaip aš siekiu savo tikslų? Kaip save skatinu imtis veiklos? Kai kuriems žmon÷ms atsakin÷ti į šiuos klausimus yra paprasta. Jie save puikiai pažįsta, žino, ką m÷gsta ir ko nem÷gsta, žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Jie žino, ko nori ir pakankamai save vertina, kad gal÷tų atkakliai siekti savo profesinių/gyvenimo tikslų. Kitiems gali būti nelabai aišku arba jie gali mažiau pasitik÷ti savimi. Tokiu atveju galima pasinaudoti knygų gausa šia tema arba šeimos ir draugų parama, bandant atsakyti į šiuos klausimus. Ir visgi ne kiekvienas gali atsakyti į šiuos klausimus savarankiškai. Tiesą pasakius, ne kiekvienam pavyksta rasti mielą ir teikiantį pasitenkinimą darbą. Kai kurie niekada nepasiekia savo finansinių tikslų. Visgi didžiąją dalį profesinių problemų įmanoma išspręsti priimant pagalbą. http://www.dcwebwomen.org/a-psychoanalytic-approach-to-c/ 20 21 Training Handbook 1-as modulis. 4-oji mokomoji užduotis Klausimų funkcija koučingo interviu/pokalbio metu Klausimai yra minčių generatoriai. Klausimai yra koučerio įrankiai, kurie pateikiami tam, kad... • • • • • • • • išsiaiškinti situaciją, kad būtų galima iškelti hipotezes bei susitelkti joms; įvairiapusiškai išanalizuoti problemą ir surasti naujų perspektyvų; įveikti ankstesnius dalyvio mąstymo modelius; užmegzti kontaktą bei savitarpio santykius ir parodyti, jog koučeris domisi dalyvio reikalais; paaiškinti situacijos sud÷tingumą, jei dalyvis per siaurai supranta problemą ir jos kontekstą; sumažinti situacijos sud÷tingumą, jeigu dalyvis prijungia vis daugiau aspektų bei informacijos, tokiu būdu nebepavyksta sutelkti d÷mesio susitartai temai; praturtinti dalyvio pasaulio suvokimą naujomis id÷jomis (viruso diegimas); patikrinti hipotezes, kurios pokalbio metu dalyviui atrodo reikšmingos. Atkreipti d÷mesį į susirūpinimą keliančias temas (tabu). Klausimų, užduodamų tyrin÷jimo faz÷je, pavyzdžiai: Klausimai apie konkrečią (probleminę) situaciją „Apibūdink situaciją, kuri tavo manymu yra problemin÷.“ „Įvardink problemą vienu sakiniu.“ „Nusakykite bendrais bruožais, kas sud÷tingą situaciją padaro jums dar sud÷tingesne.“ „Kada, kur, kaip dažnai tai vyksta?“ „Apibūdinkite, kaip elgiasi situacijoje dalyvaujantys žmon÷s.“ Klausimai susiję su situacijos įvykių tvarka „Apibūdinkite konkrečią įvykių seką.“ „Kas, ką daro?“ „Kas nutinka, kai .... tai padaro?“ Klausimai apie aplinką ir situacijoje dalyvaujančius žmones „Ką tai domina ...? „Kas dar dalyvauja ... (kur/kame)? Klausimai apie vertinimą ir interpretacijas „Kaip jūs tai paaiškintum÷t ...?“ „Kaip kiti tai paaiškintų ...?“ „Kod÷l taip yra ...?“ „Kokia kitų nuomon÷ apie priežastis, kod÷l...?“ „Kokia kitų nuomon÷ apie priežastis kod÷l ...?“ 21 22 Training Handbook Klausimai apie jausmus ir nuovoką „Kaip jaučiat÷s tokioje situacijoje?“ „Kaip jaučiasi kiti žmon÷s, dalyvaujantys toje situacijoje?“ „Ką mano kiti apie tai, kaip jūs jaučiat÷s?“ „Ką manote apie situaciją ...?“ „Ką kiti mano apie ...?“ Klausimai apie problemos prasmę (dabartis) „Kam tai naudinga ...?“ „Kam bus naudinga, jeigu niekas nesikeis ...?“ Klausimai apie problemos istoriją (praeitis) „Nuo kada ... ?“ „Kokia situacijos kulminacija ...?“ „Kaip tai prasid÷jo/tęs÷si ...?“ Klausimai apie ateities pasirinkimus (ateitis) „Kaip manote, kaip atrodys situacija po metų/po kelerių metų ...?“ „Kas atsitiks, jei nieko neįvyks?“ Klausimai apie neproblemines situacijas „Kada nekyla problema ...?“ „Kada situacija n÷ra tokia bloga ... ir koks skirtumas tada?“ Klausimai apie ankstesnius bandymus spręsti problemą „Ką jau išband÷te/padar÷te vardan ...?“ „Kaip į tai reagavo kiti ....?“ „Kokią patirtį įgijote su ....?“ „Ką dar÷ kiti vardan ...?“ 22 23 Training Handbook 1-as modulis. 5-oji mokomoji užduotis Sisteminis problemos išsiaiškinimas naudojant „Klausimų ratą“ Koučeriai bando suprasti probleminę situaciją, tod÷l jiems reikia žinoti dalyvių požiūrius (pažiūrų sistema). Tai įmanoma, jeigu jie užduos klausimus apie problemin÷s situacijos įvairius aspektus. … priimta … Kas vyks toliau? Kas jau išbandyta? Kokie rezultatai/ patirtis? Ką? Kas? Kada? Kaip? Kur? Ateities pasirinki mai Kur ir kada problema Ankstesni požiūriai į problemą Konkretaus elgesio aprašymas Koks yra konkretus veiksmų planas? neiškyla? Neproblemin÷ s vietos Atskirų žingsnių aprašymas PROBLEMA Problemos “istorija“ Kaip tai prasid÷jo? Kas vyko po to? Paaiškinimai, interpretacijos Jausmai, sprendimai, patirtis Aplinka, dalyvaujantys/įsi traukę žmon÷s Kokie pateikiami paaiškinimai, kokios yra priežastys? Privalumai, jei problema lieka Ką liečia/įtraukia ši situacija? Kaip jaučiasi į situaciją įtraukti žmon÷s? Kam iš to nauda, kokia to priežastis ir kokiu būdu? 23 24 Training Handbook 2-as modulis. „KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS“ Kompetencijų apibr÷žimai Kadangi atitinkamoje literatūroje egzistuoja daug kompetencijų apibr÷žimų, prasminga išskirti juos iš anksto vardan bendro supratimo, ką šiais terminais nor÷ta pasakyti. Kompetencijos yra apibr÷žiamos kaip asmenin÷s išankstin÷s sąlygos, leidžiančios saviorganizuotai elgtis situacijoje. D÷mesio centre yra ne žinios, bet jų panaudojimas. Kompetencijos apima emocijas, požiūrius, impulsus ir standartus.1 Kompetencijos padeda pasiekti tikslą, paremtą patirtimi, galimyb÷mis ir žiniomis. Būti kompetentingu reiškia adekvačiai susitvarkyti su situacija.2 Kompetencijos vertinimo kontekste neapsieinama be „švelniųjų įgūdžių“, kurie dažnai vadinami „socialin÷mis kompetencijomis“, t.y. tokie sugeb÷jimai, kaip bendravimo įgūdžiai, kūrybiškumas, komandin÷ dvasia, laiko planavimas ir t.t.. Europos lygmenyje kompetencijų apibr÷žimas kyla iš mokymosi perspektyvos: Formalusis mokymasis paprastai vyksta mokyklose, universitetuose arba mokymo institucijose, kur siekiama diplomo arba pažym÷jimo. Formalusis mokymasis mokinio požiūriu yra iš anksto apgalvotas. Neformalusis mokymasis apima laisvą suaugusiųjų švietimą studijų grup÷je, projektin÷je veikloje ar diskusijų grup÷se, darant pažangą savo pasirinktu tempu ir be egzaminų mokymosi pabaigoje. Neformalusis mokymasis yra iš anksto apgalvotas besimokančiojo požiūriu. Neoficialiojo (savaiminio) mokymosi pavyzdžių yra visur, pvz., jis vyksta šeimoje, darboviet÷je, nevalstybin÷se organizacijose, teatro grup÷se ir netgi skaitant knygas namuose. Jis n÷ra organizuotas ar struktūrizuotas tikslų ir uždavinių, laiko ar mokymosi pagalbos prasme. Pastarasis mokymasis n÷ra iš anksto apgalvotas besimokančiojo požiūriu ir už jį nesuteikiami pažym÷jimai3. Kompetencijų d÷mesio centre yra neformaliai ir neoficialiai įgytų įgūdžių ir kompetencijų panaudojimo aspektas. Kita vertus, kvalifikacijos yra formalaus mokymosi proceso arba egzamino rezultatai. Šis mokymosi rezultatų pažym÷jimas atitinka tam tikrus standartus. Pažym÷jimų pagalba patvirtinamas min÷tų standartų pasiekimas. Kvalifikacijos yra nekintamos; jos deklaruoja, kad iš anksto apibr÷žtas mokymosi tikslas buvo pasiektas. 4 Kompetencijų vertinimas koučinge Vertinimo apibr÷žimą sudaro metodų ir procesų, naudojamų įvertinti žinias, patyrimą, įgūdžius ir žmogaus kompetencijas, suma. 5 Kompetencijų vertinimas apibūdinamas kaip tam tikras pedagoginis parengimas, padedantis jauniems žmon÷ms per÷jimo iš mokyklin÷s aplinkos į darbinę, kai jie patys vertina savo kompetencijas ir kai jiems padeda išoriniai koučeriai. Kompetencijų vertinimo rezultatai yra pagrindas individualaus koučingo kompetencijų vystyme. Nors kompetencijų vertinimas skirtas per÷jimui iš mokyklin÷s į darbinę aplinką ir d÷mesio centre yra jauni žmon÷s, pagalbin÷s programos, kaip vertinimo įrankiai gali būti naudojamos dirbant su 1 http://www.good-practice.de/2925.php, Definition “Competence Assessment” Hutter 2004 3 http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/guide/glossary_en.html, Fietz et al. 2006 4 Fietz et al. 2006 5 Fietz et al. 2006 2 24 25 Training Handbook visomis socialin÷s atskirties grup÷mis. Šiame mokymo kurse koučerio d÷mesys skiriamas grupei žmonių, kurie ieško konsultacijų ir patarimų asmeniniais ar su darbu susijusiais klausimais. Koučingo tikslas yra prapl÷sti įmanomų pasirinkimų apimtį ir pakeisti įprastą sprendimų ieškojimo eigą. Koučeris yra žmogus, kuris konsultuoja/pataria asmeniniais ir su darbu susijusiais klausimais. Kompetencijų vertinimo tikslai koučingo srityje yra šie: Kompetencijų vertinimas; Stipriųjų pusių identifikavimas; Įgūdžių panaudojimas; Naujų perspektyvų parodymas. Žmogus, kuriam taikomas koučingas, turi būti motyvuojamas: vietoj silpnųjų savybių ir trūkumų akcentavimo, jo(s) stipriosios pus÷s turi būti identifikuotos ir vystomos. Kompetencijų vertinimo tikslai ir uždaviniai Kompetencijų vertinimas taip pat padeda kuo anksčiau identifikuoti riziką ir sudaro galimybę imtis prevencinių priemonių. Padedant socialiai nuskriaustiems žmon÷ms svarbu parodyti, kad svarbūs ne žmonių trūkumai, bet jų turimi įgūdžiai ir kompetencijos. Pasikeit÷ paradigmos - iš programos, kurios centre buvo priemon÷s, į programą, orientuota į asmenį. Kai kompetencijų vertinimas yra grindžiamas žmogaus stipriosiomis pus÷mis ir ištekliais, kyla tokie esminiai klausimai: kokias kompetencijas (jau) turi žmogus ir ką su jomis (jau) daro? Kompetencijų vertinimo procedūrų tikslai apima ir tikslin÷s grup÷s savivert÷s stiprinimą bei koučerių jautrumo kompetencijoms k÷limą. 6 Kompetencijų įvertinimas Skirtingose kompanijose, įmon÷se, regionuose ar atskirose Europos šalyse buvo išvystyta procedūrų ir metodų įvairov÷ skirtingoms kompetencijoms užfiksuoti, pagrįsti dokumentais ir įvertinti. Natūralu, kad šie metodai žymiai skiriasi. Kompetencijų fiksavimo sąlygos labai skiriasi priklausomai nuo nacionalin÷s profesinio ugdymo sistemos, darbo aprašymo ir darboviet÷s reikalavimų bei atitinkamo kompetencijų tyrimo tikslo. Nepaisant didelio turinio skirtumo metoduose yra tam tikrų panašumų, kurie buvo formuojami atskirose šalyse. Colardyn/ Bjørnåvold pateikia penkias skirtingų metodų, kuriuos jie identifikavo 14 Europos šalių, klasifikavimo kategorijas. Jų analiz÷ pateikiama leidinyje “European inventory on validating nonformal and informal learning” („Europos aprašas d÷l neformalaus ir neoficialaus (savaiminio) mokymosi pripažinimo“), kuris jau yra antrą kartą išleistas: Standartiniai testavimo metodai ir ekspertiz÷ Konstatuojamieji metodai, kai darbuotojai yra įtraukiami aktyviai fiksuoti savo kompetencijas savęs vertinimo formų pagalba. Steb÷jimo metodai, kai trečioji šalis pateikia išvadas apie egzistuojančias kompetencijas (ir jų formą), pagrįstas steb÷ta profesine veikla (kitų vertinimais). Simuliacijos, kai atitinkamos profesin÷s sprendimo pri÷mimo ir darbo situacijos yra „atkuriamos“ už darboviet÷s ribų ir išvados daromos apie egzistuojančias kompetencijas bei jų formavimąsi iš steb÷tos elgsenos. Įrodymai siauresne šio žodžio prasme: profesiniai epizodai ar kiti „fiziniai ar protiniai pavyzdžiai“, kurie įrodo egzistuojančias kompetencijas arba kompetencijų lygį (Colardyn/Bjørnåvold 2005). 6 Bylinski, 2008 25 26 Training Handbook Galima bendrai pasteb÷ti, kad metodai, kuriuose labai reikšmingas kitų vertinimas, reikalauja didesnio objektyvumo nei metodai, kurie leidžia daugiau subjektyvaus vertinimo iš pačių darbuotojų pus÷s. Kita vertus, savęs vertinimai yra labiau autentiški ir gali tik÷tis didesnio žmonių, kurių kompetencijos yra fiksuojamos, pritarimo. Metodas, arba skirtingų metodų derinys, kurio reikia kiekvienu atveju, taip pat labai priklauso nuo kompetencijos fiksavimo tikslo. 7 Kokyb÷s standartai Kompetencijos yra aiškinamos veiksmais. Kad kompetencijų vertinimo procedūros metu būtų nustatytos kompetencijos yra naudojami indikatoriai, kurie padeda jas suprasti. Tarp tokių indikatorių yra asmenin÷s savyb÷s ir sugeb÷jimas atitinkamai elgtis. Paaiškinus šiuos indikatorius galima nustatyti kompetencijas. 8 Vis d÷lto kai kurie kokyb÷s standartai turi atitikti, kad vertinimo procedūros būtų aiškesn÷s/suprantamesn÷s ir priimtinesn÷s. Koučeris turi žinoti ryšį tarp savo paties suvokimo ir vertinimo. Tai gali nesąmoningai įtakoti rezultatus. Vertinimo procedūrą tur÷tų atlikti keli koučeriai, kurie kontroliuotų vienas kitą. Po vertinimo procedūros reikia suteikti galimybę grįžtamajam ryšiui („Kokia mano reali situacija, ką noriu pasiekti?“). Vienas kokyb÷s standartas visoms procedūroms yra atskira ir raštu pateikta rezultatų dokumentacija. Dokumentacijos turinys apima siekiamą tikslą ir būdą jam pasiekti.9 Kad koučeriams nekiltų klausimų, jie turi būti iš anksto informuoti apie tikslą ir procedūrą. Tolimesni kokyb÷s kriterijai yra objektyvumas, patikimumas ir pagrįstumas/galiojimas. Objektyvios vertinimo procedūros yra neįmanomos. Tod÷l asmeniniai iškraipymai ir išorinis poveikis turi būti minimalizuoti elgesio, vertinimo ir interpretavimo taisyklių pagalba. Patikimumas gali būti pasiektas per įvertinimo tikslumą, kartojant procedūrą arba lyginant su nepriklausomais/savarankiškais įvertinimais. Pagrįstumas tikrina, ar kompetencijos vertinimas iš tikrųjų įvertina tas kompetencijas, kurios turi būti įvertintos. 10 Kompetencijų vertinimas ir įgalinimas Kompetencijų vertinimas yra galimyb÷ pad÷ti žmon÷ms ir vesti juos iš asmenin÷s kriz÷s, susijusios su jų ateities perspektyvomis. Persiorientavimas darbo srityje gali būti problema, nes reikia giliau pažvelgti į savo identitetą ir biografiją. Žmon÷s, kurie jau kurį laiko dirbo, įgijo neformalių ir savaiminių kompetencijų, nors formalusis mokymasis baig÷si po to, kai baig÷ tam tikrą švietimo sistemos etapą. Kompetencijų vertinimas yra susijęs su naujų potencialų atradimu ir galios suteikimu žmon÷ms, kuriems taikomas koučingas. Pastarieji patiria pakilimą, kai jie suvokia, turį naujų įgūdžių ir kompetencijų. Kad susidarytų išsamus žmogaus potencialų ir kompetencijų vaizdas, nepakanka peržiūr÷ti tik su darbu susijusias kompetencijas. Vertinimo procedūra turi būti visą apimanti ir apr÷pti įvairaus pobūdžio mokymąsi. 7 Fietz et al. 2006 Fietz et al. 2006 9 Bylinski 2008 10 Hutter 2004 8 26 27 Training Handbook Projektas „Koučerio kompetencija“ Leonardo da Vinci 2008-2010 Naujovių perk÷limas Nr. DE/08/LLP-LdV/TOI/147138/2008-1-DE2-LEO05-00176 Kurso programa konsultantams 2-as modulis. “Kompetencijų vertinimas” Žings niai Turinys/ tikslai 1. • • • 27 Metodai/ įrankiai Instruktoriaus • pristatymas. Kompetencijų • vertinimas. Turinys: o Koučingo apibr÷žimas. o Skirtingų kompetencijų apibr÷žimai. o D÷mesys sutelkiamas metodui. o Vertinimo rūšys. PowerPoint pristatymas. Atvira diskusija. Mokymosi rezultatas Laikas Priedai Kad dalyviai geriau suprastų kompetencijų vertinimą koučingo srityje, išklauso instruktoriaus pateiktą pristatymą apie kursą. Tolimesn÷je diskusijoje atsakin÷jama į klausimus (diskusija svarbi modulio medžiagos patikrinimui). Dalyviai sužino apie įvairias kompetencijų rūšis, kurios kompetencijos yra vertinamos. Be to, jie suvokia, kuris metodas yra 60 min. • • Pristatymas Pagrindin÷ informacija: kompetencijų vertinimo paaiškinimas (vadov÷lio dalis). 28 Training Handbook Žings niai Turinys/ tikslai • Metodai/ įrankiai Diskusija. 2. Praktin÷ dalis: Kompetencijų vertinimo instrumentai. 2.1. CV – gyvenimo aprašymas. • • • 2.2. ERA – įgūdžių, įgytų per neformalųjį ir savaiminį mokymąsi bei darbo patirtį, vertinimas, (at)pažinimas ir akreditavimas. RARPA – pažangos ir pasiekimų (at)pažinimas ir 2.3. registravimas neakredituotame mokymesi. • • • • Spausdinta medžiaga apie instrumentus. Trumpas instruktoriaus paaiškinimas. Vaidmenų pasiskirstymas. Instruktoriaus paaiškinimas kaip veikia instrumentas. Vaidmenų pasiskirstymas. Mokymosi rezultatas Laikas naudojamas bei kod÷l ir kokios yra galimos vertinimo rūšys. Po instruktoriaus paaiškinimo 15 min dalyviai išbando instrumentus juos pildydami. Pirmam kontaktui su klientu ir 30 min. tam, kad pažintų jį/ją kartu užpildoma CV. Priedai Instrumentas Dalyviai geba pravesti 60 min. profesionalų pokalbį, paremtą turima medžiaga. Koučeris ir klientas kartu pasieks vieningą vertinimą. Instrumentas Dalyviai geba pravesti 60 min. profesionalų pokalbį, paremtą Instruktoriaus turima medžiaga. Koučeris ir paaiškinimas kaip klientas kartu pasieks veikia instrumentas. vieningą vertinimą. Vaidmenų pasiskirstymas. Instrumentas 28 29 Training Handbook 2-as modulis. 1-oji mokomoji užduotis (1) CV – Gyvenimo aprašymas Asmeniniai duomenys Pavard÷: Vardas: Lytis: Adresas: Gimtoji kalba: Pašto kodas: Miestas: El. paštas: Gimimo data: Tel. (darbo): Tel. (asmeninis): Dabartinis darbas: Dabartinis darbdavys: Pareigų ÷jimo laikas: Mobilusis: Darbo patirtis Darboviet÷ Pozicija Periodas nuo - iki % Atsakinga(s) už - % - % - % - % - % - % Priedų Nr. Išsilavinimas Mokykla Profesija Baigimo metai Priedų Nr. Galiojantys liudijimai – viešai patvirtinti sertifikatai/pažym÷jimai Liudijimo pavadinimas Trumpas liudijimo aprašas Galioja nuo - iki - 29 Priedų Nr. 30 Training Handbook Kursai Priedų Nr. Kursų Laikotarpis Baigimo Turinys pavadinimas metai Kiti įgūdžiai – savanoriškas darbas Priedų Nr. Veiklos Įgūdžių aprašymas pavadinimas Papildoma informacija Vieta Data Parašas 30 31 Training Handbook Gyvenimo aprašymas Kad gautum÷te pirmąją dalyvio problemin÷s srities ar situacijos analizę, geriausia būtų leisti jam/jai užpildyti CV, kurios duomenys gali būti išsaugoti klientų sąrašui sudaryti. Paaiškinimai CV Asmeniniai duomenys: Šios dalies užpildymas n÷ra privalomas. Darbo patirtis: Šioje skiltyje koučeris gali susidaryti bendrą vaizdą, kur dalyvis jau buvo įsidarbinęs. Ar pastebimas dažnas darbo keitimas, galbūt netgi labai skirtinguose sektoriuose? Ar dalyvis kilo profesiniais laiptais, ar jis nuolat keit÷ profesijas? Išsilavinimas: Koučeris turi galimybę matyti, kokį išsilavinimą turi dalyvis, ar jis mok÷si skirtingų mokslo šakų ar jo išsilavinimo pasiekimai atitinka tai, kuo jis dirba. Pažym÷jimai: Ar dalyvis toliau mok÷si? Ar siek÷ profesinio ar asmeninio tobul÷jimo? Kursai (be pažym÷jimo gavimo): Kokius kursus dalyvis lank÷? Tokie pat klausimai kaip ir aukščiau: ar tai buvo profesinis arba asmeninis tobul÷jimas? Socialinis įsipareigojimas: Ar dalyvis dalyvavo asociacijos, organizacijos ir pan. veikloje? Kokią poziciją už÷m÷ ir kokias kompetencijas įgijo? Išvados: Baigus pildyti CV, koučeris turi pasikalb÷ti su dalyviu. Kod÷l dalyviui reik÷jo pagalbos? Ar jam reikalingas profesinis švietimas ar kt. mokymai? Ar jis nori iš naujo būti supažindintas su nauju darbu? Kokie dalykai pirmiausia būtų išbraukti CV? 31 32 Training Handbook 2-as modulis. 1-oji mokomoji užduotis (2) Europasas http://europass.cedefop.europa.eu/europass; Europass Gyvenimo aprašymas Įterpkite nuotrauką. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Asmenin÷ informacija Vardas (-ai) Pavard÷ (-és) Adresas(-ai) Telefonas(-ai) Vardas (-ai) Pavard÷ (-és). Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Gatv÷, namo numeris, pašto indeksas, miestas, valstyb÷. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Mobilusis telefonas: Faksas(-ai) Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). El. paštas(-ai) Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Pilietyb÷ Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Gimimo data Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Lytis Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Pageidaujamas darbas ar profesin÷s veiklos sritis (jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę, žr. Instrukciją). Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Darbo patirtis Datos Atskirais įrašais pateikite informaciją apie darbovietes. Prad÷kite nuo paskutin÷s. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Profesija arba pareigos Pagrindin÷s veiklos ir atsakomyb÷s 32 33 Training Handbook Darboviet÷s pavadinimas ir adresas Darboviet÷s veiklos sritis arba ūkio šaka Išsilavinimas Datos Atskirais įrašais pateikite informaciją apie darbovietes. Prad÷kite nuo paskutin÷s. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją) Kvalifikacija Pagrindiniai dalykai, profesiniai geb÷jimai Įstaigos, kurioje įgytas išsilavinimas, pavadinimas ir tipas Kvalifikacijos lygmuo pagal nacionalinę arba tarptautinę klasifikaciją Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Asmeniniai geb÷jimai ir kompetencijos Gimtoji kalba(-os) Nurodykite gimtąją kalbą (nurodykite antrą gimtąją kalbą, jei svarbu) Kita kalba(-os) Įsivertinimas Europos lygmuo* Supratimas Klausymas Skaitymas Kalb÷jimas Bendravimas žodžiu Rašymas Informacijos pateikimas žodžiu Kalba Kalba * Bendrieji Europos kalbų metmenys Socialiniai geb÷jimai ir kompetencijos Aprašykite kompetencijas ir nurodykite, kur jas įgijote. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją) Organizaciniai geb÷jimai ir kompetencijos Aprašykite kompetencijas ir nurodykite, kur jas įgijote. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją) 33 34 Training Handbook Techniniai geb÷jimai ir kompetencijos Aprašykite kompetencijas ir nurodykite, kur jas įgijote. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją) Darbo kompiuteriu geb÷jimai ir kompetencijos Aprašykite kompetencijas ir nurodykite, kur jas įgijote. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją) Meniniai geb÷jimai ir kompetencijos Aprašykite kompetencijas ir nurodykite, kur jas įgijote. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją) Kiti geb÷jimai ir kompetencijos Aprašykite kompetencijas ir nurodykite, kur jas įgijote. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją) Vairuotojo pažym÷jimas(-ai) Papildoma informacija Priedai Nurodykite, ar turite vairuotojo pažym÷jimą, ir jeigu taip, kokios kategorijos transporto priemones galite vairuoti. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). Pateikite bet kurią informaciją, kuri Jums atrodo svarbi (pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, nuorodos ir pan.). Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją) Išvardinkite priedus. Jeigu informacijos neteikiate, pašalinkite eilutę (žr. Instrukciją). 34 35 Training Handbook Europass Norint išsiaiškinti kliento problemos sritį ar situaciją, koučeris tur÷tų pasiūlyti jam užpildyti CV. Europass CV duomenys gali būti išsaugoti klientų sąrašui sukurti. Paaiškinimai susiję su Europass CV Su Europass CV kiekvienas gali sistemingai pristatyti kokius įgūdžius ir kvalifikacijas jie yra įgiję, pateikdami potencialiems darbdaviams savo (su)geb÷jimų aprašymą. Informacija pateikiama chronologine tvarka ir lengvai pritaikoma. Turinyje gali būti asmenin÷ informacija, kalbiniai įgūdžiai ir darbo patirtis bei įvairūs išsilavinimo lygiai ar gauti laipsniai. Taip pat yra vietos užpildyti techniniams, meniniams ar socialiniams įgūdžiams bei neformalaus mokymosi aspektams. Europass CV galima užpildyti internetu pagal nacionalinio Europass centro nuorodą: www.europass.cedefop.europa.eu. Savo CV galima tiesiogiai sujungti su kitais Europass dokumentais, kaip pavyzdžiui, Europass kalbų pasas arba Europass pažym÷jimo pried÷lis. Kitą naudingą įrankį internete, įrodantį asmeninius įgūdžius ir kompetencijas Europass CV, galima rasti adresu www.europassplus.de. Išvados: Pabaigus pildyti CV, koučeris tur÷tų apklausti klientą. Kod÷l klientui prireik÷ patar÷jo? Ar jam reikia profesinio mokymo? Ar jis nori visapusiškai persiorientuoti? Kokias pirmines išvadas galima padaryti remiantis CV? 35 36 Training Handbook 2-as modulis. 2-oji mokomoji užduotis Kompetencijos kortel÷ darbovietei Asmeniniai duomenys Pavard÷: Vardas: Gimimo data: Darbas/užimamas postas: Darbdavys: Pareigų ÷jimo laikas: Pagrindiniai įsipareigojimai Išsamesnis įsipareigojimo aprašas Asmeniniai įgūdžiai, reikalingi įsipareigojimų vykdymui Lygis Profesin÷s žinios Profesiniai įgūdžiai Darbo organizavimas Produktų/paslaug ų vystymas Kokyb÷s kontrol÷ IT įgūdžiai Finansai Kalbiniai įgūdžiai A lygis: prižiūrimas vykdo elementarias užduotis C lygis: gali nešti profesinę atsakomybę, gali patarti B lygis: savarankiškai vykdo savo srities atsakingas užduotis D lygis: įžvalgus,-i profesin÷je srityje, gali būti atsakinga(s) už vystymą/pl÷trą savo darbo vietoje 36 37 Training Handbook Profesinių geb÷jimų detalizavimas Lygis Marketingo įgūdžiai Techniniai įgūdžiai Kiti įgūdžiai Socialinių ir asmeninių įgūdžių detalizavimas Lygis Bendradarbiavimas ir bendravimas Pastangos ir darbo kokyb÷ Klientų aptarnavimas Iniciatyvumas, lankstumas, kūrybiškumas Naujų žinių panaudojimas Vadybos įgūdžių detalizavimas Lygis Vadovavimas darbuotojojams Apmokymai ir instruktažas Į tikslą ir rezultatą orientuotas darbas, sprendimų pri÷mimas Motyvavimo įgūdžiai Papildoma informacija Vieta 37 Data Parašas 38 Training Handbook Kompetencijų kortel÷ Dalyvis įsivertina save kompetencijų kortel÷s pagalba. Jos d÷mesio centre yra dabartinis dalyvio kompetencijų lygmuo. Paaiškinimai susiję su kompetencijos kortele Joje yra apibūdinamos kompetencijos ir įgūdžiai, kurių reikia dirbant. Kompetencijų kortel÷ yra padalinta į kelias sritis: - Pagrindin÷s darbo atsakomyb÷s sritys. - Reikalingi profesiniai įgūdžiai. - Profesiniai įgūdžiai. - Socialiniai ir asmeniniai įgūdžiai. - Vadybos įgūdžiai. Dalyvis įsivertina savo kompetencijas skal÷je nuo 1 iki 4. Kompetencijų kortel÷s tinkamumas dalyviui: • Didesnis pasitik÷jimas savimi. • Žinių ir įgūdžių pagrindimas dokumentais (kompetencijų kortel÷ gali būti užpildoma ir kompanijoje su darbdaviu). • Galimybių tolimesniam mokymuisi atradimas. • Iki šiol pasl÷ptų/nežinomų kompetencijų atradimas. Kompetencijų kortel÷s tinkamumas koučeriui: • Bendras supratimas apie šiuo metu veiklos srityje reikalaujamas kompetencijas. Kompetencijų kortel÷ gali būti naudojama kiekvienam dalyviui, nepaisant šalies, kurioje jis dirba, situacijos. Ji yra nepriklausoma nuo nacionalin÷s profesinio švietimo sistemos ir gali būti naudojama įteisinant kompetencijas, įgytas neformaliojo švietimo ir neoficialiojo (savaiminio) švietimo metu. 38 39 Training Handbook 2-as modulis. 3-oji mokomoji užduotis Trumpa kompetencijų apžvalga Ši kompetencijų apžvalga išryškins, identifikuos ir mobilizuos stipriąsias puses kaip pagrindines kompetencijas ir apibr÷š naujus tikslus. Paaiškinimai susiję su kompetencijų apžvalga Joje yra skirtingų socialinių ir asmeninių kompetencijų sąrašai, kurie nepateikiami protokoluose: - Lankstumas; - Bendravimo įgūdžiai; - Geb÷jimas dirbti komandoje; - Sugeb÷jimas išsakyti kritiką ir pačiam ją priimti; - Geb÷jimas lyderiauti; - Organizaciniai įgūdžiai; - Motyvacijos geb÷jimai. Koučeris turi pad÷ti dalyviui įsivertinti savo kompetencijas. Tai atliekama atsakant į 10 klausimų apie kiekvieną kompetenciją ir vertinant jas nuo 1 iki 4 (priklausomai nuo to, ką jis sugeba gerai atlikti, ko jis nesugeba atlikti ir kas jam yra svarbu). Po to šie įvertinimai yra sumuojami ir analizuojami. Tai atlikdamas koučeris turi užduoti taiklius klausimus, susijusius ne tik su darbu, bet ir laisvalaikiu bei šeima. Pokalbio pabaigoje tiek koučeris, tiek dalyvis turi apžvelgti dalyvio kompetencijas ir susidaryti veiksmų planą, ką ateityje dalyvio gyvenime reikia keisti ir tobulinti. 39 40 Training Handbook 3-ias modulis. „POKYČIŲ VALDYMAS“ 1-as skyrius Pokyčių reikšm÷s: kaip elgtis pereinamuoju laikotarpiu. “Berniukas šaukštas: Nesistenk palenkti šaukšto. Tai neįmanoma. Vietoj to …. Pasistenk suvokti tiesą. Neo: Kokią tiesą? Berniukas šaukštas: N÷ra jokio šaukšto. Neo: N÷ra jokio šaukšto? Berniukas šaukštas: Tada pamatysi, kad ne šaukštas lenkiasi, o tai darai tu pats.” Filmas „Matrica“ (1999) http://www.youtube.com/watch?v=dzm8kTIj_0M&feature=related 1. POKYČIŲ VALDYMO REIKŠMö IR MODELIAI 1.1.Prad÷kime nuo apibr÷žimo … Pokyčių valdymo terminas yra vartojamas pristatant naujus procesus organizacijose ir individualiose profesin÷s veiklos bei gyvenimo srityse, kur patiriami pasikeitimai. Tačiau kaip ir kod÷l žmon÷s valdo pokyčius savo profesin÷je veikloje, o taip pat ir asmeniniame gyvenime, geriau apibūdina šis apibr÷žimas: „Struktūrizuoto per÷jimo iš situacijos A į situaciją B periodas derinimas tam, kad būtų pasiektas ilgalaikis pasikeitimas“. (Verslo žodynas angl. BNET Business Dictionary) 40 41 Training Handbook Apibr÷žimai paprastai yra gana formalūs, tačiau šis puikiai tinka, nes yra nesud÷tingas ir apibūdina pokyčius kaip planuotą procesą per apibr÷žtą laiko tarpą. Per÷jimas apibūdina procesą, kuris įvyksta mumyse, kai keičiam÷s. Per÷jimo proceso paspartinimas ir bet koks pasipriešinimas yra pokyčių valdymo atsakymas. Besikeičiančiojo jausmų supratimas ir kaip tai veikia jo reakcijas bei mokymasis tai suvaldyti suteikia pasitik÷jimą kliento sugeb÷jimu būti pokyčių vadovu. Žinome, kad kai kurios asmenin÷s savyb÷s, tokios kaip emocinis intelektas, aktyvus klausymas(is) ir efektyvus bendravimas, yra labai svarbios pokyčių valdymo procese. Tai yra vienos iš pagrindinių kompetencijų, su kuriomis klientas turi susidurti pokyčių vadovavime ir jų valdyme. Reikalingų žingsnių taikymo pokyčių valdymo procese supratimas pad÷s planuoti pokyčius ir pasirinkti tinkamą modelį proceso vykdyme. Negana to, pokyčių etapų žinojimas, kuriuos patirs klientai pokyčių procese, leis suprasti jų elgesį. Didžioji dalis to, ką mes žinome apie pokyčių valdymą, pasiek÷ mus savotišku pasaulio supratimo ir informavimo būdu. Pasaul÷žiūra yra mokslinis dalykas, kurį dar daugiau kaip prieš tris šimtmečius apibūdino I. Niutonas. Mokslas labai smarkiai įtakoja mūsų pasaulio suvokimą, o taip pat visus kitus dalykus, kaip mediciną, psichologiją ir vadybą. Esm÷ tai, kad ne viską galima paaiškinti Niutono d÷sniais (kaip ir pradžioje pateiktą istoriją apie „šaukšto arba savęs lenkimą“). Kad tai suprasti, mokslo pasaulis buvo priverstas kitaip galvoti apie tai, ką mat÷. XX a. pirmojoje pus÷je mokslininkai pamažu atskleid÷ pasaulį, kurio nebuvo galima paaiškinti remiantis ankstesniu realyb÷s suvokimo požiūriu. Tai jau keičia mūsų mintis apie pasaulio d÷snius. Tur÷dami tas žinias, mes keliame naujus klausimus. Tokius klausimus kaip, kod÷l pasaulyje, kur viskas nuolat keičiasi, mes taip pat atidžiai bandome valdyti pokyčius? Kas atsitiktų, jeigu mes paklustume pokyčių j÷goms vietoj bandymo palenkti arba kontroliuoti juos? Naujasis mąstymas yra svarbus tam, kad išsiaiškintume, kas „yra tas pokyčių valdymas“. Mūsų atsakymai negali būti tokie pat, kokie būtų buvę praeityje, kurie mus atved÷ prie naujų modelių ir darbo būdų, vertinančių savitarpio santykius ir bendradarbiavimą labiau nei įsakymus ar kontrolę. Chaosas ir pokyčiai yra susieti, o tvarka egzistuoja natūraliai. 1.2. Du pokyčių valdymo modeliai Pokyčių vadybos modeliai yra naudingi tuo, kad jie apibūdina ir supaprastina procesą taip, kad tampa nesunku suvokti tai, kas vyksta. Realyb÷ tokia, kad pokyčių modelius kuria žmon÷s. N÷ vienas jų idealiai neapraš÷ pokyčių proceso. Jeigu pokyčiai visada vyktų tiksliai pagal planą, jeigu juos būtų įmanoma nusp÷ti, tuomet jiems valdyti neprireiktų vadybos ar koučingo. Pokyčiai n÷ra visiškai nusp÷jamas dalykas, jie nevyksta tiksliais etapais, kuriuos siūlo pokyčių vadybos modeliai. Koučerio darbas ir yra rasti tuos dalykus, kurie būtų naudingi jo klientui. Leiskite sau lanksčiai žiūr÷ti į siūlomus modelius, nesilaikykite jų per daug griežtai. Pokyčių vadybos modeliai, kuriuos renkam÷s asmeniniame ir organizacijos lygmenyje, yra motyvuoti mūsų požiūrio traktuojant pokyčius. N÷ra teisingų ar klaidingų kelių. Jūsų pasirinktas pokyčių diegimo būdas skirsis nuo jūsų pasirinkto modelio, tačiau remsit÷s pagrindiniais etapais, kurie yra būtini ir bendri tiek asmeniniams, tiek organizacijos pokyčiams. 41 42 Training Handbook 1-as modelis. Kurtas Levinas. Atšildyk, pakeisk, užšaldyk Kurtas Lewinas, pripažintas kaip „socialin÷s psichologijos įkūr÷jas“, pasiūl÷ tris pokyčių teorijos etapus žinomus kaip atšildyk, pakeisk, užšaldyk. Daug kas pasikeit÷ nuo to laiko, kai 1947 m. ši teorija buvo pristatyta, bet Kurto Lewino modelis vis dar nepaprastai aktualus. Daugyb÷ šiuolaikinių modelių yra paremti min÷tu Kurto Lewino modeliu. Apžvelgiame šiuos eatpus. 1 etapas. Atšildymas Atšildymo etapas yra vienas iš svarbiausių etapų, kurį reikia suprasti šiuolaikiniame pokyčių pasaulyje. Šiame etape kalbama apie pasiruošimą pokyčiams. Čia svarbus suvokimas, jog pokyčiai yra reikalingi ir kad reikia ruoštis palikti esamą patogią zoną. Pirmasis etapas yra susijęs su savęs arba kitų žmonių paruošimu dar iki pokyčių pradžios (o dar geriau būtų sukurti tokią situaciją, kurioje būdami nor÷tume permainų). Kuo labiau jausime, kad reikia pokyčių, kuo labiau neatid÷liotinu dalyku tai taps, tuo labiau motyvuoti būsime pokyčiams. Jeigu esate patyrę vilkinimo procesą, tuomet suprasite, jog kuo arčiau termino pabaiga, tuo labiau jūs nekantraujate prad÷ti veiksmą. Terminas reiškia arba tam tikrą apdovanojimą, arba bausmę, susijusią su tam tikra veikla. Jeigu n÷ra jokio termino, tuomet nekantrumas prad÷ti yra mažesnis, nei poreikis keistis. Tada krinta ir motyvacija keistis bei šį procesą tęsti. Atšildymas ir motyvacijos sužadinimas pokyčiams yra tiesiog procesas, kai svarstomi visi „už“ ir „prieš“ bei priimamas sprendimas, jog „už“ yra daugiau nei „prieš“ prieš imantis tolimesnių veiksmų. Tai yra pagrindas to, ką Kurtas Lewinas pavadino j÷gų lauko analize. Pastaroji leidžia suprasti, jog egzistuoja daugyb÷ įvairių faktorių, palaikančių ir prieštaraujančių pokyčių proceso prad÷jimą, apie kuriuos mes turime žinoti. Jei „už“ faktoriai nusvers „prieš“ faktorius, tada imsim÷s pokyčių. Kitu atveju, pokyčių procesui prad÷ti motyvacija per maža, o jei mus verčia keistis, tai mes jaučiam÷s nepatogiai ir tai mus liūdina. Pirmasis „atšildymo“ etapas apima darbą su savimi ir siekimą motyvuoti save pokyčių procesui. Kurto Lewino j÷gų lauko analiz÷ yra naudingas būdas suprasti šį procesą, o daugyb÷ id÷jų pad÷s jį įgyvendinti. 2 etapas. Pokytis arba per÷jimas Kurtas Lewinas žinojo, kad pasikeitimas yra ne tiesiog įvykis, bet procesas. Tą procesą jis vadino per÷jimu. Per÷jimas yra vidinis judesys arba kelion÷, kurie yra mūsų atsakas į pokyčius. Šis etapas įvyksta, kai mes keičiam÷s tiek, kiek to reikia. Žmon÷s yra „atšildomi“ ir jie juda link naujo savęs įprasminimo. Šis etapas yra sunkiausias, nes žmon÷s n÷ra tikri tuo, ką daro, ir/arba jiems baisu. Įsivaizduokite, jog jums reikia šokti su gumine virve arba parašiutu. Žmogus gal÷jo save įtikinti, jog šuolis jam naudingas, bet dabar jis stovi ant bedugn÷s krašto ir žiūri žemyn. Tai nelengvas metas, kai žmon÷s susipažįsta su pokyčiais, jiems reikia laiko juos suvokti ir dirbti su jais. Parama šiame etape išties svarbi, tai yra koučingo proceso esm÷. Vaidmenų modelių panaudojimas ir pačių žmonių sprendimų vystymas taip pat padeda keistis. Taip pat būtina išsiaiškinti aiškų trokštamo pasikeitimo vaizdą ir naudą žmon÷ms, kad jie nepasimestų kelyje į tikslą. 3 etapas. Užšaldymas Kurtas Lewinas šį etapą vadina “užšaldymu”, nes, kai tik įvyksta pokytis, jis įgauna pastovumą/stabilumą. Pokyčiai yra priimami ir tampa norma. Žmon÷s formuoja naujus savitarpio santykius ir apsipranta su nauja tvarka. Tai užima šiek tiek laiko ir tai yra svarbus momentas, nes šiuolaikiniame besikeičiančiame pasaulyje kitas naujas pasikeitimas gali įvykti po kelių savaičių ar net anksčiau. Tiesiog n÷ra laiko priprasti prie patogios kasdienyb÷s. Šis užšaldymo etapo nelankstumas neatitinka šiuolaikinio mąstymo apie pokyčius, kaip apie nuolatinius, kartais chaotiškus procesus, kuriuose reikia didelio lankstumo. Populiari mintis 42 43 Training Handbook nutolo nuo užšaldymo sąvokos. Vietoj to, šiame galutiniame etape tur÷tume galvoti kaip būti lanksčiais, o ne tvirtais, užšaldytais masyvais. Tokiu būdu „atšildymas“ kitam pokyčiui jau bus lengvesnis. Lewinui rūpi sutvirtinti pasikeitimą ir užtikrinti jo išlikimą ateityje. Be šito, žmon÷s būna linkę grįžti prie įprastos veiklos. Užšaldymo procesu Lewinas tur÷jo omenyje norimo pokyčio palaikymą, kad jis išsilaikytų ir nebūtų prarastas. 2-as modelis. Kubler-Ross. Pokyčių etapai Elizabeta Kubler-Ross gars÷ja savo parašytais darbais apie mirtį ir mirimą. Sielvarto etapai, kuriuos Kubler-Ross aprašo, yra naudingai taikomi pokyčių supratimo procese, ypač įprasta jausmų skal÷, kurią praeina žmogus individualiame lygmenyje renkantis karjerą ar kituose per÷jimuose. Savo knygoje „Apie mirtį ir mirimą“ (1969 m.) Kubler-Ross apraš÷ penkis sielvarto etapus, kurie tokie pat aktualūs žmon÷ms, kai tvarkomasi su pokyčiais individualiame lygmenyje arba darboviet÷je/profesin÷je veikloje. Tiesa yra tai, jog n÷ra pokyčių be tam tikrų praradimų. „Penkių etapų“ modelis jau daug dešimtmečių buvo naudingai panaudotas siekiant perprasti žmonių reakcijas į pasikeitimus. Penki sielvarto etapai pagal Kubler-Ross yra šie: 1. Neigimas. 2. Pyktis. 3. Derybos. 4. Depresija. 5. Susitaikymas. Kai Kubler-Ross aprašin÷jo šiuos etapus, ji labai atsargiai aiškino, kad tai yra normalios reakcijos, kurios mus aplanko po tragiškų įvylių. Iš tiesų šiuos etapus ji vadino gynybos arba susidorojimo su situacija mechanizmais. Jie būtent tokiais ir tampa, kai mes taikome šį modelį susidorojant su pokyčiais. Paprastai n÷ra taip, kad žmon÷s išgyventų po vieną etapą tvarkingai, laipsniškai. Skirtingu metu žmon÷s būna skirtingame etape ir netgi gali grįžti į ankstesnius etapus, kuriuos jau pra÷jo. Kubler-Ross sak÷, kad etapai gali tęstis įvairiai, keisti vienas kitą, o kartais ir egzistuoti kartu. Būtų idealu, jei pokyčių, su kuriasi susiduriame metu, galvotume, jog visi turime pasiekti susitaikymo etapą, tačiau būna ir taip, jog, kai kurie žmon÷s užstringa kuriame nors etape, jiems yra sunku arba atrodo neįmanoma jud÷ti pirmyn. Pažiūr÷kime, kaip žmon÷s reaguoja kiekviename iš penkių etapų. 1. Šokas arba Neigimas „Negaliu tuo patik÷ti“, „To negali būti“, „Tik ne man“, „Ir v÷l!“ Neigimas yra paprastai laikina gynyba, kuri suteikia laiko sugerti pasikeitimo naujienas prieš per÷jimą į kitus etapus. Tai pradinis sustingimo ir šoko etapas. Nenorime tik÷ti tuo, kad pasikeitimas vyksta. Jeigu galime apsimesti, kad pokyčiai nevyksta, jei laikom÷s nuo jų atokiai, galbūt jie išnyks/ pasitrauks. Tai primena stručio galvos kišimą į sm÷lį. 2. Pyktis „Kod÷l man? Taip nesąžininga!“, „NE! negaliu su šituo susitaikyti!” Kai mes suvokiame, jog pokytis yra realus ir mus paveiks, mūsų neigimas virsta pykčiu. Supykstame ir ieškome, kam gal÷tume suversti kaltę už tai, kas mums nutiko. Įdomu tai, kad mūsų pyktis gali būti nukreiptas ne viena kryptimi. Mačiau žmonių, kurie pyko ant vadovo, savęs pačių ar net Dievo. Šiais sunkiais ekonomikai laikais dažnai kalt÷ suverčiama ekonomikai. Tai vyriausyb÷s arba aukščiausiųjų vadovų kalt÷ d÷l netinkamo planavimo. Jus gali prad÷ti erzinti kolegos arba šeimos nariai. 43 44 Training Handbook 3. Derybos „Leiskit man dar pamatyti, kaip vaikai baigia mokslus“, „Padarysiu bet ką, tik leiskit pagyvent dar kelerius metus“. Tai yra natūrali susirgusių rimta liga žmonių reakcija. Tai bandymas atid÷ti tai, kas neišvengiama. Mes dažnai matome tokio pat pobūdžio elgesį, kai žmon÷s susiduria su pokyčiais. Mes pradedame der÷tis, kad atid÷tume pasikeitimą arba rastume išeitį iš susidariusios situacijos. Dirbantys žmon÷s gali prad÷ti daugiau dirbti, netgi viršvalandžiais, kad įrodytų, jog yra nepamainomi ir išvengtų etatų mažinimo gr÷sm÷s. 4. Depresija „Man taip liūdna, kam stengtis?“, „Kokia prasm÷ bandyti?“ Kai suvokiame, jog iš derybų nieko neišeis, įsigali pokyčių realumas. Šiuo sužinome apie praradimus, susijusius su pokyčiais, ir tai, ko turime atsisakyti. žmones liūdina, jie grimzta į depresiją, netenka energijos. Darbe depresijos pastebimas kitokia forma. Žmon÷s, kurie susiduria su pokyčiais darbe, gali motyvacijos ir nebūti tikri d÷l savo ateities. momentu mes Tai kai kuriuos etapas dažnai prad÷ti stokoti 5. Susitaikymas „Viskas bus gerai“, „Jei negaliu įveikti, tai bent jau pasiruošiu tam“. Kai žmon÷s suvokia, jog kova su pokyčiais neprivers jų išnykti, jie pereina į susitaikymo etapą. Tai n÷ra laiminga erdv÷, labiau nuolankus požiūris į pokyčius ir supratimas, kad nereikia stabdyti pasikeitimo. Pirmąkart žmon÷s gali prad÷ti svarstyti savo pasirinkimo galimybes. Tai primena traukinį, važiuojantį tunelio link. „Nežinau, kas manęs laukia viduje, negaliu sustoti, bijau, bet neturiu kito pasirinkimo, tikiuosi kitame tunelio gale manęs laukia šviesa...“. Tai gali būti kūrybin÷ erdv÷, nes ji verčia žmones tyrin÷ti ir ieškoti naujų galimybių. Kartais žmon÷s informuoja, jog sužino apie save daug dalykų ir jiems visada gera pripažinti tą drąsą, kurios prireikia susitaikymo etape. Anot Kubler-Ross, mes judame tarp min÷tų etapų. Vieną dieną galite jausti susitaikymą, o kitą rytą, ruošdami sau kavą darbe jūs galite išgirsti naujienas, kurios jus nublokš atgal į pykčio etapą, ir tai yra normalu. Nors Kubler-Ross neįtrauk÷ į savo modelį vilties etapo, ji pažymi, kad viltis yra svarbus elementas, einantis per visus etapus. Ta viltis yra tik÷jimas, kad pokyčių pabaigoje laukia laiminga pabaiga ir kad visame šitame procese yra prasm÷, kurią galiausiai išsiaiškins savo patirtimi. Tai svarbus geros galimyb÷s s÷kmingai pereiti pokyčių etapą rodiklis. Net ir pačiomis sud÷tingiausiomis aplinkyb÷mis yra galimyb÷ augti ir mokytis. Ir tada ateis pokyčių pabaiga. Kubler-Ross modelis yra naudingas, kuris padeda nustatyti ir suprasti, kaip kiti žmon÷s tvarkosi su pokyčiais. Tai padeda žmon÷ms iškart geriau suvokti savo pačių reakcijas ir suprasti, kod÷l kolegos vienaip ar kitaip elgiasi. 2. PERöJIMAI PROFESINöJE VEIKLOJE IR GYVENIME Dar prieš keletą dešimtmečių gyvenimo ciklą buvo galima padalinti į mažiausiai tris didelius etapus: - Pirmasis, skirtas išsilavinimui vidurin÷je ir profesin÷je mokykloje plačiąja prasme bei patekimas į darbo rinką. - Antrasis, skirtas įsidarbinimui ir karjerai. - Trečiasis, skirtas darbo pabaigai ir iš÷jmui iš darbo rinkos. 44 45 Training Handbook Šios skirtingos faz÷s atitiko vietas, struktūras, vertybes ir įvairius veik÷jus bei kiekviena jų tur÷jo savus kokyb÷s ir s÷km÷s rodiklius. Duomenys, kuriuos imame iš šiuolaikinio gyvenimo, parodo, kad tokios faz÷s jau nebeegzistuoja, o dar tiksliau, joms tęsiantis jos keičiasi keletą kartų. Viskas sukasi apie mokymosi temą – čia atsiranda mokymosi galimybių visą gyvenimą sąvoka – dažnai atsižvelgiama integracijos į darbo rinką sąlygas ir karjeros vystymą, kartais gamybinio paj÷gumo sąlygą – savanorišką arba kitu atveju nuo darbo proceso pradžios. Galiausiai išlieka laiko ir vietos nežinomyb÷. Ši perspektyva (rizika ar galimyb÷?) rūpi visiems, dalyvaujantiems darbo proceso cikle: kad susidorotų su šia nežinomybe, svarbu žmon÷ms pad÷ti nuolat mąstyti apie savo „profesinę veiklą“, perimant kiek įmanoma suvienodintą interpretavimo modelį, nes susiduriama su visu procesu. Remiantis šia prielaida bet kuriame momente galima daugmaž prognozuoti koks bus rezultatas. Pakeitę vaizdo mastelį šioje gyvenimo ciklo vizijoje mes iškart pamatysime, jog egzistuoja du svarbūs aspektai: - svarbiausi įvykiai, - per÷jimo faz÷. Svarbiausi įvykiai atitinka ypatingus per÷jimo momentus iš vienos būsenos į kitą: pavyzdžiui, per÷jimas iš mokyklos į universitetą, per÷jimas iš bedarbio į dirbančiojo statusą, per÷jimas iš horizontalios krypties į vertikaliąją, nuo vienos veiklos prie kitos toje pačioje kompanijoje, nuo eilinio darbuotojo iki vadovo, per÷jimas iš vienos kompanijos į kitą ir t.t.. „Svarbiausią įvykį“ charakterizuoja galutinis per÷jimas iš vienos būsenos į kitą tiek objektyviu, tiek subjektyviu požiūriu. Sprendimai, kuriuos mes priimame (sąmoningai ar ne), kai mūsų laukia svarbiausias „karjeros" įvykis, tam tikra prasme yra mūsų numanomi tolimesnių pasirinkimų elementai. Reik÷tų nepamiršti, kad dauguma šitų „svarbiausių įvykių“ yra dalis tų įtemptų gyvenimo įvykių, kurie turi savyje potencialą giliai paveikti asmens tapatumą ir savęs nuovoką. Per÷jimai atitinka pokyčių procesus ir yra labiau susiję su vidiniu žmogaus pasauliu. Egzistuoja per÷jimo faz÷s, pavyzdžiui, darbo paieška, „žvalgymasis“, kaip pagerinti pad÷tį, dalyvavimas įdarbinimo procedūroje ir t.t.. Bendrai kalbant, per÷jimas yra ta faz÷, kuri eina prieš arba po svarbiausio įvykio. Pavyzdžiui, at÷jus svarbiam įvykiui, reikia rinktis tarp gyvenimo nedirbant ir būsenos įsidarbinus, tai per÷jimas yra būtent tas laikas, kol vyksta darbo paieškos ir art÷jimas prie įsitraukimo į „užkariautą“ darbą. Iš tiesų, jei mes pažiūr÷tume plačiau ir išeitume už profesin÷s veiklos problemų ribų, gal÷tume pasvarstyti, su kiek svarbiausių įvykių ir daug kitų per÷jimų mes susiduriame savo gyvenime: namų raktų gavimas, savarankiškumas šeimoje, pirmieji namai, vedybos, vaikai, savisaugos formavimas, pad÷ties įtvirtinimas, galvojimas apie ateitį ir t.t.. Svarbiausių įvykių ir per÷jimo etapų yra daug, ir jie pasikartoja gyvenime. Žmon÷s susiduria su jais remdamiesi savo pačių ištekliais ir motyvacija. Tokiomis aplinkyb÷mis svarbiausiu dalyku tampa tai, ką gal÷tume apibr÷žti kaip gyvenimo įgūdžius: tai sugeb÷jimai, kurie gali būti pavadinti transversaliais ir naudingais „visą gyvenimą“, kurie nulemia visą mūsų „karjeros“ kokybę. Tikslus min÷tų gyvenimo įgūdžių apibr÷žimas vis dar aptarin÷jamas, bet d÷l kai kurių jau yra vieninga nuomon÷, tai: - geri bendravimo įgūdžiai; - lankstumas ir sugeb÷jimas prisitaikyti įvairiose situacijose; - geb÷jimas išmokti naujų ir įvairių dalykų; - geb÷jimas „pažiūr÷ti į save giliau“ ir atpažinti savo pačių išteklius; - geb÷jimas mąstyti sistemos terminais (jungimas į sistemą/tinklą); - geb÷jimas suprasti ir bendrauti su kitomis kultūromis. 45 46 Training Handbook Šiuos gyvenimo įgūdžius verta žinoti šviet÷jams, mokytojams, konsultantams/patar÷jams, koučeriams bei sugeb÷ti šitą žinojimą pritaikyti atitinkamiems veiksmams. Galiausiai svarbiausi įvykiai ir per÷jimai remiasi sugeb÷jimo priimti sprendimus savybe, kuri pati savaime yra tikras gyvenimo įgūdis. 3 skyriuje nagrin÷sime kriterijus, kurie nulemia sprendimų pri÷mimo kokybę, susijusią su profesine veikla. 2-as skyrius „Profesin÷s veiklos pokyčių tikslas ir plano sudarymas“ „Miyagi: Pirmiausia nuplauk mašiną. Tada vaškuok. Vaškuok... Daniel: Ei, o kod÷l aš tur÷čiau ...? Miyagi: Aha! Prisimink susitarimą! Jokių klausimų! Daniel: Taip, bet ... Miyagi: Ei! [ kiekviena ranka daro apskritimo judesius] Miyagi: Užtepi vašką dešine ranka, kaire nutrink. Užtepi, nutrini. Įkvepi pro nosį, iškvepi pro burną. Užtepi, nutrini. Nepamiršk kv÷puoti, tai labai svarbu. [nueidamas vis dar daro rankomis apskritimo judesius] Miyagi: Užtepi, nutrini. Užtepi, nutrini.“ Filmas „Karate vaikis“ (1984) 1 - http://www.youtube.com/watch?v=3PycZtfns_U 2 - http://www.youtube.com/watch?v=E1oMCES56a4&feature=related 2.1. Tikslo nustatymas ir plano sudarymas profesin÷s veiklos koučinge S÷kmingai profesin÷s veiklos per÷jimo faz÷s vadybai reikia pasižym÷ti geru geb÷jimu apibr÷žti ir susitelkti ties ypatingais tikslais bei planuoti žingsnius, vedančius tų tikslų link. Visą pokyčių tikslą galima pavaizduoti kaip d÷lionę, o atskirus žingsnius – d÷lion÷s detal÷mis: koučerio vaidmuo pad÷ti klientui suformuoti tikslią ateities viziją ir tuo pačiu metu pagal planą imtis nuoseklios būtinos veiklos. Motyvacija, ryžtas ir abipusis pasitik÷jimas tarp koučingo partnerių yra patys pamatiniai šios dinamikos elementai. Kartais klientui gali tekti beveik aklai pasitik÷ti koučeriu (kaip rodo mūsų „užtepk, nutrink“ istorija), nes žingsniai, vedantys į galutinį tikslą, ne visada gali pasirodyti tiesiogiai su juo susiję. Štai kod÷l tikslų nustatymas ir planavimas privalo būti bendra ir jungtin÷ veikla, prilygstanti tvirtam susitarimui. 46 47 Training Handbook Šis skyrius pasiūlys keletą praktinių dalykų bei įrankių kliento supratimui ir tikslų nustatymo pokyčių vadyboje suvokimui tobulinti, o taip pat veiksmų plano apibr÷žimą su koučerio pagalba. Bendravimo stilius šioje dalyje yra sąmoningai draugiškas ir betarpiškas, kadangi jis lengvai gali būti perkeliamas į koučingo aplinką. Tokio pobūdžio pamoka iš tikrųjų bus aktuali ir naudinga daugelyje skirtingų gyvenimo situacijų. 2.2. Tikslų nustatymo metodai Tikslų nustatymas yra galingas procesas pamąstymui apie mūsų idealią ateitį ir savęs motyvavimui šią ateities viziją paverčiant realybe. Tikslų nustatymo procesas padeda mums pasirinkti, kuria linkme mes norime eiti darydami karjerą ir tiksliai žinoti, ką norime pasiekti ir kur sutelkti savo pastangas. Tokiu būdu lengviau pastebimi nukrypimai nuo kurso, kurio reikia laikytis.Dar daugiau, tinkamai nustatyti tikslai gali neįtik÷tinai motyvuoti, kai žmogus įpranta nusistatyti ir siekti tikslų, jis pajunta kaip greitai auga pasitik÷jimas savimi.Geriausi atletai, s÷kmingiausi verslininkai ir aukštumas pasiekę žmon÷s bet kokioje srityje naudojasi tikslų nustatymo metodais, nes jie pateikia ilgalaikę viziją ir trumpalaikę motyvaciją. Šie įrankiai gali sutelkti žmogaus, keičiančio profesinę veiklą, žinių įgijimą ir pad÷ti jam organizuoti savo laiką bei išteklius. Be to, užsibr÷ždamas aiškius tikslius, jis taip pat gali išmatuoti ir didžiuotis pokyčių projekto pasiekimu. Tikslai yra nustatomi keliais skirtingais lygiais: - Pirmiausia, susikurkite savo „didįjį paveikslą“. Iš to, ką nor÷tum÷te nuveikti su savo gyvenimu ir nuspręskite, kokius stambius tikslus norite pasiekti. - Antra, suskaidykite stambius tikslus į mažesnius ir dar mažesnius tikslus, kuriuos turite pasiekti art÷dami link savo gyvenimo tikslų. - Galiausiai, kai jau tur÷site savo planą, prad÷kite veikti ir juos įgyvendinti. Mes pradedame procesą nuo jūsų Viso Gyvenimo Tikslų ir maž÷jančia tvarka prieisime prie tų dalykų, kuriuos jūs galite prad÷ti daryti jau šiandien. Jūsų Viso Gyvenimo Tikslai Nustatant asmeninius tikslus pirmiausia reikia apgalvoti, ką norite savo gyvenime pasiekti (arba bent jau nuo dabar 10 metų į priekį), nes viso gyvenimo tikslų nustatymas suteikia jums visaapimančią perspektyvą, kuri formuoja visus kitus jūsų pokyčių projekto aspektus. Kad apr÷ptum÷te visas svarbias savo gyvenimo sritis, pabandykite nusistatyti tikslus kai kuriose iš žemiau pateiktų kategorijų (arba savo kategorijose, kuriose tur÷ti tikslų jums yra svarbu): Menai: Ar norite pasiekti kokių nors su menu susijusių tikslų? Jei taip, kokių? Požiūris: Ar yra kuri nors jūsų mąstysenos dalis, kuri jums nepatinka? Ar tam tikras jūsų elgesys neliūdina jūsų? Jei taip, nusistatykite tikslą pagerinti savo elgesį arba rasti problemai sprendimo būdą. Profesin÷ veikla: Kokį lygį norite pasiekti savo profesin÷je veikloje? Išsilavinimas: Ar norite baigti kokius nors ypatingus jums mokslus? Kokios informacijos ir įgūdžių jums reik÷s, norint pasiekti kitus tikslus? 47 48 Training Handbook Šeima: Ar norite tapti t÷vu/mama? Jei taip, kaip jūs ketinate būti geru t÷vu/mama? Finansai: Kokiame etape, kiek jūs norite uždirbti? Fizin÷ būkl÷: Ar yra kokių su sportu susijusių tikslų, kuriuos nor÷tum÷te pasiekti ar tiesiog norite geros sveikatos gilioje senatv÷je? Kokių žingsnių laikysit÷s to siekdami? Pramogos: Kaip norite linksmintis? Jūs turite duoti sau žodį, kad dalis jūsų gyvenimo yra tik jums! Visuomenin÷ veikla: Ar jūs norite padaryti pasaulį geresne vieta gyventi? Jei taip, kaip? Apsvarstykite kategorijas, o tada išsirinkite vieną tikslą kiekvienoje jų, kuris geriausiai atspind÷tų tai, ką jūs nor÷tum÷te daryti. Tada sumažinkite skaičių iki keleto, tikrai svarbių tikslų, ties kuriais susitelksite. Kai tai padarysite, įsitikinkite, ar tikslai, kuriuos išsirinkote yra tikrai tie, kuriuos jūs norite pasiekti, o ne tokie, kurių nor÷tų jūsų t÷vai, šeima ar darbdaviai (jei turite draugą(-ę), jūs tikriausia svarstysite ko ji(s) nori, tačiau nepamirškite likti ištikimi sau!) Pradedate siekti savo viso gyvenimo tikslų Kai jau nusistat÷te savo viso gyvenimo tikslus, nusistatykite mažesnių tikslų planą 25 metams, kuriuos tur÷site pasiekti, nor÷dami įgyvendinti viso gyvenimo planą. Tada nusistatykite 5 metų planą, vienerių metų planą, 6 m÷nesių planą ir vieno m÷nesio planą su laipsniškai mažesniais tikslais, kuriuos turite pasiekti, eidami viso gyvenimo tikslų įgyvendinimo link. Visi jie turi būti pagrįsti ankstesniu planu. Tada kurkite kasdieninius sąrašus dalykų, kuriuos reikia padaryti, siekiant viso gyvenimo tikslų. Pradiniuose etapuose šie tikslai gali būti susiję su knygų skaitymu ar informacijos rinkimu apie savo tikslų siekimą. Tai pad÷s jums pagerinti tikslų nustatymo kokybę ir įgyvendinimą. Galiausiai peržiūr÷kite savo planus, įsitikinkite, kad jie tinka jūsų pasirinktam gyvenimo būdui. Būkite įvykių sūkuryje Kai tik nusistatysite pirmąjį planų rinkinį, tęskite procesą, peržiūr÷dami ir atnaujindami savo kasdien būtinų atlikti darbų sąrašą. Periodiškai peržiūr÷kite ilgalaikių tikslų planus ir koreguokite juos pagal savo pasikeitusius prioritetus ir patirtį. Žemiau pateikti bendri nurodymai pad÷s jums užsibr÷žti efektyvius tikslus: - Kiekvieną tikslą formuluokite teigiamu sakiniu: „Įgyvendinkite šį metodą gerai“, yra daug geresn÷ tikslo formuluot÷ nei „Nepadarykite tokios kvailos klaidos“. - Būkite tikslūs: Nustatykite tikslą su datomis, laiku ir/ar kiekiu, kad pasiekimą - gal÷tum÷te išmatuoti. Jei padarysite tai, aiškiai žinosite, kada pasiek÷te tikslą ir gal÷site tuo pasiekimu pasim÷gauti. - Nusistatykite prioritetus: Kai turite keletą tikslų, suteikite jiems pirmumą. Tai pad÷s 48 49 Training Handbook jums išvengti per didelio kiekio tikslų ir leis paskirstyti d÷mesį svarbiausiems. - Tikslus užsirašin÷kite: Tai iškristalizuoja juos ir suteikia jiems daugiau svarumo. - Darbiniai tikslai turi būti nedideli: Žemiausio lygio tikslai tur÷tų būti nedideli ir nesunkiai pasiekiami. Jei tikslas per didelis, jums gali pasirodyti, kad jūs nejudate pirmyn. Nedideli ir augantys tikslai suteikia daugiau galimybių save apdovanoti. Jūsų šiandieniniai tikslai turi kilti iš didesniųjų. - Nusistatykite atlikimo, o ne rezultato, tikslus: Nusistatykite tokius tikslus, kuriuos gal÷tum÷te kaip įmanoma daugiau kontroliuoti. Niekas labiau neliūdina, kaip nesugeb÷jimas pasiekti savo tikslo d÷l priežasčių, kurios nuo mūsų nepriklauso. Versle tai gal÷tų būti prasta verslo aplinka arba netik÷ti vyriausyb÷s politikos padariniai. Sporte, pavyzdžiui, tarp tokių priežasčių gali būti prastas teis÷javimas, blogos oro sąlygos, traumos arba tiesiog s÷km÷s nebuvimas. Jei suformuluosite tikslus pagal savo asmeninį pasirodymą, tuomet gal÷site kontroliuoti savo tikslų pasiekimą ir pasitenkinti rezultatais. - Nusistatykite realius tikslus: Svarbu nusistatyti pasiekiamus tikslus. Įvairūs žmon÷s (darbdaviai, t÷vai, žiniasklaida, visuomen÷) gali nustatyti jums nerealius tikslus. Tai jie dažnai daro nekreipdami d÷mesio į jūsų pačių norus ir ambicijas. Tik÷tina, kad ir jūs galite nusistatyti tikslus, kurie yra jums per dideli, nes jums arba gali nepatikti kelyje pasitaikančios kliūtys arba suprantate, kiek jums reik÷s tobulinti įgūdžius, kol pasieksite atitinkamą atlikimo lygį. Siekiate tikslų Kai pasieksite tikslą, skirkite laiko pasim÷gavimui atliktu darbu. Įsiminkite dalykus, susijusius su tikslo pasiekimu, ir pasteb÷kite, kokį progresą padar÷te kelyje link kitų tikslų. Jei tas tikslas buvo labai reikšmingas, tinkamai save apdovanokite. Visa tai padeda jums stiprinti pasitik÷jimą savimi, kurio jūs nusipeln÷te! Su ta patirtimi, kurią sukaup÷te siekdami šio tikslo, peržiūr÷kite likusius savo tikslų planus: - Jei tikslą pasiek÷te per lengvai, sugriežtinkite kitų tikslų siekimą. Jei tikslo siekimas už÷m÷ slegiantį laiko tarpą, kitą tikslą palengvinkite. Jei išmokote ko nors, pagal ką reik÷tų keisti kitus tikslus, taip ir padarykite. Jei pasteb÷jote įgūdžių stoką, bet nepaisant to, tikslą pasiek÷te, nuspręskite, ar nustatant tikslus reik÷tų šią spragą ištaisyti. Nes÷km÷ tikslo siekime yra nesvarbi tol, kol iš proceso galima pasimokyti. Pamokas, kurias išmokote, įtraukite į savo tikslų nustatymo programą. Taip pat nepamirškite, kad jūsų tikslai laikui b÷gant keisis. Reguliariai juos pritaikykite pagal savo žinių ir patirties augimą, o jei tikslai daugiau jūsų nebetraukia, palikite juos. Pagrindiniai dalykai Tikslų nustatymas yra svarbus metodas. 49 50 Training Handbook - Apsisprendžiant, ką svarbaus savo gyvenime norite pasiekti. Atskiriant, kas yra jums svarbu, o kas nereikšminga ir yra d÷mesio blaškymas. Motyvuojant save. Stiprinant pasitik÷jimą savimi, paremtą s÷kmingu tikslų siekimu. Jei dar neprad÷jote nustatin÷ti tikslų, padarykite tai, prad÷kite dabar. Jei šis metodas taps jūsų gyvenimo dalimi, jūs pajausite, kaip jūsų karjera įgauna pagreitį ir steb÷sit÷s, kaip gal÷jote anksčiau išsiversti be šito. Privalote reguliariai peržvelgti savo planus, juos koreguoti, kad pritaikytum÷te pasikeitimus savo mąstyme ir aplinkyb÷se bei susikoncentruotum÷te į užduočių vykdymą, kuris jus nuolat artins prie jūsų pačių nusistatytų tikslų. 3-ias skyrius Sprendimų pri÷mimas ir emocinių kliūčių šalinimas X-sparno kovotojas nuskendo ir tik jo nosies galiukas kyšo ežero paviršiuje. LUKAS: O, ne. Dabar jau niekada nebeištrūksime iš čia. Yoda susierzinęs trepsi kojomis. YODA: Tu toks tuo tikras. Su tavimi tai niekada nepavyksta. Negirdi, ką aš sakau? Lukas nedrąsiai pasižiūri į laivą. LUKAS: Šeimininke, aplink judantys akmenys yra viena. O tai – visai kas kita. YODA: Ne! Visai ne kas kita! Tik tavo sąmon÷je visai kas kita. Privalai pamiršti tai, ką mok÷jai. LUKAS: (susikaupęs, tyliai) Gerai, pabandysiu. YODA: Ne! Nebandyk. Daryk. Arba nedaryk!! Bandyti neegzistuoja.... Filmas „Žvaigždžių karai V epizodas: Imperija kontratakuoja“ (1980) http://www.youtube.com/watch?v=x51EIXjhiEU&feature=related 50 51 Training Handbook 3.1. Profesin÷s veiklos kokybiškų sprendimų pri÷mimas Kokybiškas sprendimas mūsų gyvenime ar su darbu susijusiame projekte yra toks, kuris gerbia asmeninį ir profesionalųjį žmogaus pasirinkimą. Kitaip tariant, geras sprendimas yra toks, kuris gerbia vidinį, išorinį paties žmogaus pasaulį ir yra realus. Tai reiškia, kad reikia ištirti keturis skirtingus matmenis, bendrai interaktyvius, iš kurių kiekvienas atitinka skirtingus sprendimo proceso matomumo lygmenis ir reikalauja tinkamos metodologijos. a) Pirmiausia pasaulis yra pilnas norų ir troškimų. Iš tikrųjų norai ir troškimai dažnai priklauso nuo priverstin÷s racionalizacijos proceso ir atskleidžia visą savo neskaidrumą. Taip pat svarbu, kad asmuo suprastų tai, ko jis nori, o taip pat kaip labai jis to nori ("variklis"), kadangi motyvacijos intensyvumas yra svarbi ypatyb÷. Tod÷l pirmoji koučerio užduotis yra tinkamais metodais drąsinti norų atradimą bei asmeninę motyvaciją, lengvinti įveikimą tų apsauginių mechanizmų, kurie sudaro numatomą savo gerov÷s neigimą (griežtos priemon÷s ateičiai). b) Taip pat reikia giliau paanalizuoti individualųjį pasaulį, būtent įgūdžius ir požiūrius, išteklius ir sugeb÷jimus. Šiuo klausimu vis dar diskutuojama, kadangi n÷ra vieningo sutarimo d÷l to, kas tos dimensijos, kurias reikia tyrin÷ti koučingo procese ir kokio gilumo ši analiz÷ yra tinkama. Galutinį sprendimą priima pats koučeris: iš vienos pus÷s, atsižvelgdamas į savo mokslinius ir metodologinius įsitikinimus, iš kitos pus÷s, tai priklauso nuo kliento ypatumų. Tur÷tų būti palanku drąsinti žmogaus studijavimą, remiantis tam tikrų bendrų požiūrių tinkamumu, kai kurių sugeb÷jimų darna, įskaitant ir gyvenimo įgūdžius, drąsinti savo įgūdžių apmąstymą ir potencialo tyrin÷jimą, kaip charakterio ir asmenyb÷s elementų kombinaciją. c) Labai svarbus trečiosios asmenin÷s dimensijos apmąstymas: kliento nuorodų/rekomendacijų ir įsitikinimų sistema. Tod÷l klientas tur÷tų tyrin÷ti šiuos objektyvius faktorius, kurie yra neatskiriama jo realyb÷s dalis. Šie elementai atsiranda iš jo biografijos ir mokymo programos, o juos apibr÷žia apribojimai ir galimyb÷s, kurios gali kilti iš jo šeimos ir tapti savais ekonominiais bei socialiniais ištekliais. Akivaizdu, kad be tinkamos apribojimų analiz÷s, galima patik÷ti, jog troškimų pasaulis ir teorinis potencialas ima dominuoti. Tai, ko trokštame, ne visada yra tiesa, tod÷l svarbu, kad žmogus gal÷tų kantriai sudaryti savo betarpiškų nuorodų/rekomendacijų realyb÷s žem÷lapį, identifikuodamas elementus, kurie sudaro ryšį, ir tuos, kurie atspindi keičiamas ir nekeičiamas galimybes.Taip išmoksta pažinti pasikeitimo kainą. d) Pagaliau jūs taip pat turite analizuoti apribojimus ir galimybes, kurios kyla iš asmens nuorodų/rekomendacijų konteksto. Tai gali įtakoti teritorijos, kurioje jis gyvena, ypatumai bei tos aplinkos ekonomikos pl÷tros lygmenys, pasikeitimai darbo rinkoje vietiniu lygmeniu ir platesn÷ perspektyva, visos šalies mastu, per užimtumo politiką toje vietoje, technologinių naujovių lygmenį, nuo pakeitimų gamybos sistemoje ir taip toliau. Net šiuo atveju pagrindin÷ užduotis lieka eksplotuoti šituos matmenis, apribojimus ir galimybes, ir identifikuoti valdomus, su susijusiomis kainomis, ir nevaldomus aspektus. 51 52 Training Handbook Keli sprendimų pri÷mimo proceso klausimai Ko aš noriu? vertyb÷s svajon÷s pom÷giai siekiai Kurie yra mano asmeniniai ryšiai? susiję su mokymosi planu šeima ekonominiai socialiniai Kuo galiu pasikliauti? geb÷jimais įgūdžiais potencialu požiūriais ir asmenybe Kas varžo mano aplinką? teritorija ekonominis produktyvumas darbo rinka politiniai-socialiniai veiksniai Žinoma, jeigu įsivaizduotum÷te šituos keturis matmenis, kaip galinio lango stiklą, kiekvienas asmuo juos šiek tiek mato ir be koučerio pagalbos, kiekvienas iš mūsų vis d÷lto turi tam tikrą supratimą apie savo psichosocialinį matmenį. Tod÷l koučerio užduotis būtų praplatinti keturių aukščiau pamin÷tų sričių matomumą, ypač pad÷ti asmeniui suprasti abipusę interferenciją tarp jų, o taip pat ir faktą, kad jie, paimti kartu, apibr÷žia psichosocialinį tapatumą. 3.2. Aplenkiame pasipriešinimą pokyčiams Pasipriešinimas pokyčiams yra normali reakcija. Mūsų požiūris į pasipriešinimą yra raktas į s÷kmingus pokyčius. Asmeninio ar organizacinio pasipriešinimo įveikimas priklauso nuo supratimo, kod÷l žmon÷s paprastai priešinasi pokyčiams ir kaip tą procesą suvaldyti. Senoji išmintis byloja, kad galime atsiremti į tai, kas priešinasi (kaip ir filmo „Matrica“ „šaukšto epizode“). Tokiu būdu, pasipriešinime yra šis tas gero, bent jau naudingo. Mes atrandame, kas tai yra, o mokymasis valdyti pasipriešinimą yra pagrindas suvokti nenorą keistis. Pasipriešinimas būna alternatyvus, negatyvus ar netinkamas. Pasipriešinime svarbu teigiami procesai, nei taikus sutikimas. Tai padeda suvokti, jog pasipriešinimas yra normali reakcija, bandymas išvengti bet kokio pasipriešinimo yra bergždžias. Sutikus su pasipriešinimu, atsakas į jį pasikeičia, mes laukiame jo ir dirbame su juo. Nors yra daugyb÷ priežasčių, kod÷l žmon÷s priešinasi pokyčiams, jos turi bendrą šaltinį. - Pokyčių baim÷: Viena iš dažniausiai pasikartojančių pasipriešinimo priežasčių yra pokyčių baim÷, įskaitant baimę, kai nesijauti pakankamai geras ir bijai nežinomyb÷s. Tai panašu į jūreivius ankstesniuose amžiuose, kai jie bijodavo nepažym÷tų žem÷lapiuose vandenynų. Galimas būdas įveikti tokį pasipriešinimą – įtraukti tą ypatingą momentą į pokyčių žem÷lapį, o klientui sudaryti pokyčių modelį. 52 53 Training Handbook - Nepakankamas įsitraukimas/pašalinimas: Pasipriešinimas būna mažesnis, jei žmon÷s yra pokyčių šalininkai arba jiems leidžiama dalyvauti priimant pokyčių sprendimus. Jie jaučiasi aktyvūs, o ne pasyvūs pokyčių veik÷jai. Geriausiai šį pasipriešinimą įveikti įtraukiant kuo daugiau žmonių, jei dar jie neįtraukti, tai padaryti kuo ankstesniame proceso etape. - Gyvenimo įpročių pasikeitimas: Kai kalbame apie komforto zonas, jos yra susijusios su rutina. Ji mums reikalinga, nes taip jaučiam÷s saugūs, o per÷jimas prie naujų įpročių gali sudaryti dideles kliūtis, ypač suaugusiems ar nepasiturintiesiems. Tokiose situacijose reik÷tų akcentuoti silpnąsias ankstesn÷s situacijos vietas ir parodyti, kokia nauda laukia tą situaciją pakeitus. - Mažai pasitik÷jimo savimi: Kai žmon÷s netiki, jog gali kompetentingai valdyti pokyčius, natūralu, jog kyla pasipriešinimas (Luko istorija skyriaus pradžioje). Tai turbūt blogiausia pasipriešinimo rūšis, kurią tik reikia įveikti, ypač jei tai susiję su nepavykusia pokyčių patirtimi praeityje. Sunku palaikyti savigarbą ir pasitik÷jimą savimi, kai tai buvo prarasta, bet kai kurių kliento s÷kmingų pokyčių istorijų prisiminimas gali pad÷ti šioje situacijoje. - Išsekimas/prisotinimas: Kai vyksta nuolatinis per÷jimas, paklusnumą pokyčiams galima palaikyti sutikimu su pokyčiais. Žmon÷s, kuriuos pastoviai užgriūva pokyčiai, susitaiko su jais ir plaukia pasroviui. Tokiu atveju tikros motyvacijos yra labai nedaug ir įmanomas pasidavimas ar rankų nuleidimas per÷jimo procese. Kad išlaikytum÷te aukštą įsipareigojimo lygmenį, svarbu skirti laiko j÷gų atgavimui ir naudos peržiūr÷jimui, o taip pat ir paskatinimams, kurie susiję su pasiektu etapu. - Pokytis kaip praradimas: Pasipriešinimas gali sustabdyti nuo tam tikro pokyčių supratimo, kurio laikosi žmon÷s. Kai kurie žmon÷s jaučia akivaizdų praradimą, įtakotą pokyčių proceso. Jie mano, kad pokyčių pabaigoje jie bus blogesni ir n÷ra linkę pilnai palaikyti proceso. Panašiai atsitinka, kai žmon÷s jaučia, jog jų pasikeitimas duoda naudą kitai grupei/žmogui, tada gali atsirasti neišsakytas žodžiais pyktis ar apmaudas. Tokiose situacijose teisingas elgesys būtų atidus išklausymas, jog gal÷tų ištirti sklandančias emocijas ir suteikti pagalbą. Neįmanoma žinoti visų pasipriešinimo pokyčiams šaltinių. Tik÷jimasis pasipriešinimo pokyčiams ir pasiruošimas jį valdyti yra iniciatyvus žingsnis. Elgesio, kuris rodo pasipriešinimą, atpažinimas žadins supratimą, jog reikia imtis spręsti nerimą keliančias situacijas. Bet kokiu atveju visi pasipriešinimo pokyčiams šaltiniai turi būti pripažinti, o žmonių emocijos turi būti pagrįstos. Daug geriau laukti prieštaravimų, negu leisti laiką ugnies gesinimui, o žinojimas, kaip įveikti pasipriešinimą pokyčiams, yra svarbi bet kokio pokyčių vadybos koučingo dalis. 53 54 Training Handbook 4-as skyrius Pokyčių projekto pradžia, palaikymas ir monitoringas „Pokyčių projekto pradžia ir tęsimas“ Kristoferis Gardneris: Ei. Niekada neleisk niekam sakyti, jog tu ... Tu ko nors negali padaryti. Netgi man. Gerai? Kristoferis: Gerai. Kristoferis Gardneris: Turi svajonę. Turi ją saugoti... Žmon÷s patys nieko negali padaryti, jie nori tau pasakyti, kad tu to negali padaryti. Jeigu ko nors nori, turi eiti ir gauti tai. Taškas. Filmas „Ieškantys laim÷s“ (2006 http://www.youtube.com/watch?v=iszs1q842O4&feature=related 4.1. Veikiame Pokyčių koučingo proceso pabaigoje yra žingsnis, kai reikia imtis konkrečių veiksmų, kai reikia vykdyti visas užduotis, suplanuotas veiksmų plane ir nusistatytus tikslus. Tai labai svarbi faz÷, nes koučeriui reikia palaikyti ir prižiūr÷ti veiksmus. Kad procesas vyktų sklandžiai, efektyviai, paprastai ir s÷kmingai iš koučerio tikimasi pagalbos. Ne viskas, kas buvo suplanuota, bus aišku ir eis tiesia linija. Tod÷l klientui reik÷s papildomos savigarbos ir tvirtumo injekcijos, kad laikytųsi savo tikslų ir būtų nuolat motyvuotas. 54 55 Training Handbook Planavimas gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių. Kad reikiamas proceso lankstumas būtų pasiektas, po kiekvieno veiksmo turi būti grįžtamasis ryšys. Kitu atveju nebūtų prasm÷s kurti protinį lankstumą pokyčiams, o tada nelanksčiai vykdyti planą. Tikslų ir plano proceso nuolatinis peržiūr÷jimas iliustruotas žemiau pateiktame pavyzdyje: 1. Identifikuok savo pašaukimą Stiliai/stipryb÷s 2. Vystyk ir sek savo vizija 3. Tyrin÷k nišas ir skatink save Pom÷giai Sutampantys tikslai Profesin÷s veiklos planas Sugeb÷jimai Įgūdžiai Profesin÷s veiklos pokyčių diegimas Poreikiai/norai Vertyb÷s Santraukos, CV laiško forma ir kt. Iš naujo peržiūr÷ti, pergalvoti, pakartoti (visą gyvenimą vykstantis procesas) Paskutin÷je fazje naudingą pagalbą gali suteikti įdomūs Stephen Convey’o 7 įpročių modeliai. Kaip ir du pokyčių modeliai pristatyti pirmame skyriuje, šis ind÷lis gali pad÷ti koučingo procesui sisteminti skirtingus žingsnius ir sukurti reikšmingą konstrukciją įvairiems emociniams ir realiems įvykiams. Aukščiau pristatytas modelis taip pat yra labai naudingas kaip vadovas konkretaus proceso valdymui, nes jame yra naudingų patarimų, kaip valdyti ir pripažinti efektyvumą pokyčiams, rinkinys. 4.2. Septyni įpročiai s÷kmingam pasikeitimui Septyni, labai efektyvių žmonių įpročiai, pagal Stephen Covey, puikiai tinka mūsų asmeniniam ir profesiniam gyvenimui. Šių įpročių taikymas padeda efektyviai tvarkytis su pokyčiais. Tai yra įkvepiantis ir nuoseklus pokyčių vadybos procesas, kuris reikalauja iš mūsų nagrin÷ti savo vertybes, ir tai, kaip mes reaguojame į pokyčius savo gyvenime. Septyni įpročiai n÷ra greita ir lengva formul÷ į s÷kmę. Jie sudaro veiksmingą modelį asmeniniam pasikeitimui ir svarbiausiam pasikeitimui, geras būdas apsaugoti ir nepamiršti svajonių, kaip ir „t÷vo ir sūnaus istorija“ skyriaus pradžioje. 1-asis įprotis. Būkite iniciatyvus Iniciatyvumui nepakanka tiesiog imtis veiksmų. Stephen Covey nori pasakyti, jog mes esame atsakingi už tai, kaip reaguojame į žmones ar įvykius. Mes esame atsakingi, nes gebame sąmoningai pasirinkti, kaip reaguoti į bet kokią situaciją. Stephen Covey išreišk÷ mintį, jog žmon÷s dalykus apmąsto ir jie nepaklūsta stimulo-reakcijos modeliui, kaip Pavlov‘o šunys. Būti 55 56 Training Handbook iniciatyviam labiau reiškia pasirinkti savo reakciją, nei pasikliauti instinktyvia reakcija. Žmon÷s, kurie neapsvarsto savo reakcijų, veikia prieš ir dažnai kaltina kitus žmones ar aplinkybes už tai, kas atsitiko. Jie neprisiima atsakomyb÷s. Tokio tipo žmogus sakytų, jog neišlaik÷ egzamino, nes egzaminuotojui jis nepatiko. Iniciatyvūs žmon÷s prisiima atsakomybę už savo reakciją, dažnai ieškodami to, ko galima būtų pasimokyti iš įvykusios situacijos. Jie sakytų, jog neišlaik÷ egzamino, nes galbūt nepakankamai skyr÷ laiko mokymuisi arba nesusiplanavo savo laiko. Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Iniciatyvumo tobulinimui Covey siūlo interesų rato ir įtakos rato koncepciją. Anot jo, iniciatyvūs žmon÷s sutelkia savo laiką ir energiją įtakos rate, jie užsiima ta veikla, kurioje gali šį tą svaraus nuveikti. Tai veiksminga metafora ir įrankis, kuris leidžia žmon÷ms atpažinti tai, kas svarbu ir ką jie gali padaryti, kad teigiamai įtakotų savo ateitį vietoj to, jog jaustųsi p÷stininku ant šachmatų lentos. 2-asis įprotis. Prad÷kite galvodami apie pabaigą Covey naudoja nuostabias metaforas, kad pad÷tų mums suprasti esmę. Pavyzdžiui, jis kalba apie tai, kaip lengva įsisukti į užimtumo verpetą, atkakliai dirbant lipti s÷km÷s kop÷t÷l÷mis, tam, kad suprastum, jog jos yra atremtos ne į tą sieną. Man tai labai paprastas ir veiksmingas pavyzdys. Antrasis įprotis yra apie pastangų d÷jimą į tai, kad viskas prasid÷tų nuo aiškaus suvokimo, kur ir į kokį tikslą eini. Įsitikinkite, kad jūsų kop÷t÷l÷s atremtos į TĄ sieną dar prieš pradedant lipti jomis. Esm÷ čia yra planavimas, kad žinotume, kur visą laiką einame, vietoj užsi÷mimo kasdienine veikla, kuri, tiesą pasakius, veda į niekur. Reikia skirti laiko bendro vaizdo susidarymui, planuoti tai, kur link einama,o tai leis pasiekti asmeninio efektyvumo. Mintis „Prad÷kite galvodami apie pabaigą“ pagrįsta principu, kad visi dalykai yra kuriami dukart. Iš pradžių būna protinis arba pirmasis sukūrimas, o po to fizinis arba antrasis sukūrimas. Pasak Covey, pirmiausia sukuriame mintyse, o tada realyb÷je. Statydami namą pirmiausia kiekvieną detalę suderinate su architekto br÷žiniais, statybininkais ir landšafto specialistais pagal tai, ką norite pastatyti. Tik tada prasideda fizinis darbas. „Dirbate su id÷jomis. Dirbate mintyse, kol susidarote aiškų vaizdą to, ką norite pastatyti.“ 3-iasis įprotis. Susid÷liokite prioritetus Tai paskutinis įprotis, kuris susijęs su savęs pažinimu ir „asmeniška pergale“. Jeigu 2-asis įprotis yra pirmasis arba protinis sukūrimas, tai 3-iasis įprotis yra antrasis arba fizinis sukūrimas. Kaip jau mat÷me, lengva praleisti daug laiko dirbant dalykus, kurie n÷ra tokie svarbūs, kad atitiktų jūsų ketinimus nustatytus 2-ame įprotyje. Autorius rekomenduoja susid÷lioti prioritetus ir daryti tai, kas išties svarbu siekiant tikslo. Taigi, kaip žinoti, kas svarbu, o kas ne? Tai susiję su laiko planavimu ir tuo, ką mes darome per tą laiką. Aš visada kovojau su tradicin÷mis pažiūromis apie laiko planavimą. Aš priešinuosi, kai man sako, kad tur÷čiau geriau planuoti savo laiką, arba dar blogiau, kai man nurodo, kaip tai turiu padaryti. Covey siūlo laiko planavimo modelį, kuris mane sudomino ir aš prad÷jau galvoti apie tai, kaip planuoju savo laiką. 56 57 Training Handbook Nesvarbu Svarbu SKUBU NESKUBU I II VEIKLA: Kriz÷s Neatid÷liotinos problemos Terminuoti projektai VEIKLA: Prevencija Santykių kūrimas Poilsis Naujos galimyb÷s III IV VEIKLA: Trukdymai Kai kurie telefono skambučiai Kai kurie laiškai Kai kurie susitikimai Populiari veikla VEIKLA: Smulkmenos Kai kurie laiškai Kai kurie telefono skambučiai Laiko švaistytojai Pramogos Covey praleidžia daug laiko dirbdamas su šiuo modeliu ir pabr÷ždamas, kad reikia stengtis praleisti laiką II-ame kvadrate. Tai sritis, kurioje dirbame su dalykais, kurie svarbūs jūsų vertyb÷ms ir tikslams, bet n÷ra skubūs. „Jei nepraktikuosime 2-ojo įpročio, jei nesuvoksime kas yra svarbu, kokių rezultatų trokštame gyvenime, mes neabejotinai persikelsime į skubių reakcijų/ atsakymų kvadrantą.“ Skubūs dalykai yra tie, kurie mus atitraukia nuo svarbių. Kalbant apie kitus įpročius, Stephen Covey pateikia daug praktinių minčių ir pavyzdžių tam, kad pad÷tų jums tobul÷ti ir praktikuoti 3-ąjį įprotį, įskaitant naudingą savaitin÷s mokomosios medžiagos modelį, kuris pad÷s jums nuspręsti, kas svarbu jums tą savaitę. 4-asis įprotis. Mąstykite: laim÷siu – laim÷si 4-asis įprotis yra pirmasis iš įpročių, kuris apima tai, ką Covey vadina tarpusavio priklausomybe – efektyvų darbą su kitais žmon÷mis. Efektyvaus visuomeninio vadovavimo įprotis yra mąstymas „laim÷siu – laim÷si“. Tai įprotis rasti tokį sprendimą, kuris būtų naudingas ir jums, ir kitam žmogui ar grupei. Stebina tai, kad sprendimas yra paprastai netik÷tas. „Laim÷siu – laim÷si“ yra tik÷jimas trečiąja alternatyva. Tai n÷ra tavo ar mano variantas, tai yra geresnis variantas.“ Dauguma sakys „taip, taip, mes tai jau žinome. „Laim÷siu – laim÷si“ yra veikimo būdas...“. Tai prilygsta socialiai priimtinam požiūriui. Bet realyb÷je žmon÷s elgiasi savanaudiškai ir kai pasižiūrime rezultatą, būna „laimiu/pralaimi“, „pralaimiu/laimi“ arba tiesiog paprastas „laimiu“. Juk dauguma mūsų užaugo su mintimi, kad laim÷jimas yra viskas, bet taip n÷ra. Taigi realyb÷je tai yra įprotis, kurį reikia išmokti ir praktikuoti. 5-asis įprotis. Pirmiausia siekite suprasti, po to – būti suprastas Covey tiki, kad šis principas yra raktas į tarpasmeninį/visuomeninį bendravimą. Pirmiausia siekite suprasti, po to – būti suprastas. Šis įprotis – bendravimo su kitais įprotis. Tai susiję su įd÷maus klausymo įpročiu ir kito žmogaus supratimu dar IKI pasakant savo mintis. 57 58 Training Handbook To nelengva išmokti. Pradžiai pokalbio metu mes tur÷tume savo natūralias ir automatines reakcijas nustumti į šoną ir tiesiog stengtis nuoširdžiai suprasti pašnekovą. Klausimus formuluokite taip: „Papasakokite man daugiau...“ arba „O kas įvyko po to...?“. Daugiau laiko praleiskite su savo vaikais, savo antrąja puse, kolegomis ar net viršininku, stengdamiesi nuoširdžiai juos suprasti prieš sureaguojant. Suprasite, kai „pirmiausia siekiate suprasti“, jūsų reakcija gali būti kitokia, nei jūs tik÷jot÷s, ir tai, kad jūs randate kūrybingus sprendimus bei trečiąsias alternatyvas, aprašytas 4-ajame įprotyje. 6-asis įprotis. Sąveikaukite/dirbkite sinergingai Žodis „sinergija“ yra kilęs iš graikiško žodžio synergos ir reiškia darbą kartu. Covey sako: „Sinergija yra visur gamtoje. Jei du augalus pasodinsite arti vienas kito, jų šaknys susipins, jei pagerinsite dirvožemį, tai abu augalai ims geriau augti, nei tai darytų atskirai. Sud÷jus dvi malkas kartu, jos išlaikys daug didesnį svorį, nei kiekviena atskirai. Visuma yra didesn÷, nei jos dalių suma. Vienas plius vienas lygu trys ar net daugiau.“ Tas pats d÷snis veikia ir su žmon÷mis ar jų grup÷mis. Daug daugiau galima pasiekti, kai palaikome efektyvius santykius su kitais, nei veikdami vieni. Covey pastebi, kad sinergija mums sud÷tingas procesas, nes šiuolaikiniame pasaulyje nepriklausomyb÷ yra propaguojama kaip stipri vertyb÷. Daug žmonių buvo išmokyti arba išmoko patys, kad negalima pasitik÷ti kitais žmon÷mis. Siekiant sinergijos reikia didelio pasitik÷jimo ir didelio bendradarbiavimo, kartu įmanoma rasti geresnius sprendimus, nei dirbant pavieniui. Galima susidaryti vaizdą, kai 4, 5 ir 6 įpročiai yra apjungiami tam, kad atrastume kūrybiškus sprendimus ir trečiąsias alternatyvas. O sinergija yra įmanoma, kai padeda visi penki ankstesni įpročiai. 7-asis įprotis. Pasirūpinkite savimi 7-asis įprotis kalba apie tai, jog reikia pasirūpinti savimi. Jūs esate didžiausias turtas, kokį tik turite, tod÷l turite išmokti skirti laiko ir pasirūpinti savimi. Covey siūlo atkreipti d÷mesį į keturias savo gyvenimo sritis: • Fizin÷: mankšta, mityba, streso valdymas. • Dvasin÷: aiški vertybių sistema ir įsipareigojimas, mokslas ir meditacija/apmąstymai. • Protin÷: skaitymas, vizualizacija, planavimas, rašymas. • Socialin÷/emocin÷: paslaugumas, empatija, sinergija, vidinis užtikrintumas. Kai kas nors patiria labai didelį stresą iki „lūžio“, dažnai paaišk÷ja, kad jų gyvenimas buvo susiaur÷jęs iki darbo ir namų. Tokie žmon÷s eina į darbą (dažnai dirba viršvalandžius), o namo eina tiesiog pavalgyti ir permiegoti, kad v÷l gal÷tų eiti į darbą. Svarbiausias dalykas, kurio negalima atid÷lioti, yra rūpinimasis savimi ir susikoncentravimas į aukščiau aprašytas keturias sritis. 58 59 Training Handbook Projektas “Koučerio kompetencija“ Leonardo da Vinci 2008-2010 Naujovių perk÷limas No. DE/08/LLP-LdV/TOI/147138/2008-1-DE2-LEO05-00176 Kurso programa konsultantams 3-ias modulis.“ Pokyčių vadyba“ Skyriai Turinys 1. Pokyčių reikšm÷s: kaip elgtis pereinamuoju laikotarpiu. ŽINGSNIAI 1.1. „Pokyčiai“ kaip individuali arba bendra sąvoka. Pagalba besimokantiesiems 59 Metodai/ įrankiai Mokymosi rezultatas Minčių lietus (arba 1. Geb÷ti demonstruoti savo metaplano sesija). supratimą ir žinias apie “pokyčių” reikšmę koučingo procesų metu. Vadov÷lio 2. Geb÷ti apibr÷žti ir iššifruoti įvairius skaitymas. vartotojų poreikius, dirbti su pokyčių reikšm÷mis, kurių reikia vartotojams. Pasakojimas. Minčių lietus arba metaplano sesija. Diskusija grup÷je. Laikas 2 val. Koučingo procesų metu dalyviai 45 min. geb÷s demonstruoti savo supratimą ir žinias apie “pokyčių” sąvokos reikšmę. Priedai 1. Minčių lietus arba metaplanas. Mokomoji medžiaga 1.1. 2. Vadov÷lis „Karjeros pokyčiai ir poslinkiai“. Pasakojimo pratimo 1 žingsnis. Minčių lietus arba metaplanas. Mokomoji medžiaga 1.1. 60 Training Handbook Skyriai Turinys Metodai/ įrankiai Mokymosi rezultatas Laikas Priedai formuluojant ir dalijantis id÷jomis apie įvairius „pokyčių“ pavyzdžius. 2. 1.2. Pokyčių modeliai ir profesin÷s veiklos poslinkiai. Teorinis Dalyviai žinos ir geb÷s naudoti įvairius 45 min. pagrindimas pokyčių vadybos modelius, geb÷s remiantis vadov÷liu. dirbti su pokyčių reikšm÷mis ir su skirtingų klientų profesin÷s veiklos pokyčių poreikiais. Vadov÷lis „Profesin÷s veiklos pokyčiai ir poslinkiai“ 1.3. Pasakojimas kaip pokyčių vadybos koučingo įrankis. Pasakojimo pratimas. Dalyviams bus pristatytas pasakojimo 30 min. metodas pokyčių vadybos kontekste. Pasakojimo pratimo 1 žingsnis „Pokyčių poreikis“. Vadov÷lio skaitymas. Geb÷ti palaikyti klientą modeliuojant pokyčių projekto tikslus, veiksmų planą ir išteklių vadybą. 1. Vadov÷lis „Apie profesin÷s veiklos pokyčių tikslų nustatymą ir plano sudarymą“ . 2. Individualus pratimas, naudojant mokomąją medžiagą 2.2. projekto tikslų nustatymui ir profesin÷s veiklos pokyčių planavimui 3. Pasakojimo pratimo 2-as žingsnis „Planas”. „Pokyčių projekto“ modelis ir planavimas. Mokomosios medžiagos planavimas. Pasakojimas. 2 val. 60 61 Training Handbook Skyriai Turinys ŽINGSNIAI 2.1. Projekto planas. Kaip išanalizuoti specialiuosius poreikius, kad būtų galima apibr÷žti pokyčių projektą ir kaip aiškiai suformuluoti galutinį rezultatą, kuris taps projekto rezultatu. 3. 61 Metodai/ įrankiai Mokymosi rezultatas Laikas Priedai Teorinis pagrindimas, paremtas vadov÷liu apie strategijų planavimą ir išteklių analizę. Besimokantieji geb÷s apibūdinti ir 45 min. naudoti kai kuriuos tikslų nustatymo ir projekto planavimo metodus, taikomus koučingo procese. Vadov÷lis „Profesin÷s veiklos pokyčių tikslų nustatymas ir plano sudarymas“. 2.2. Planavimas ir išteklių panaudojimas. Kaip suplanuoti pokyčių projektą, kaip išanalizuoti ir panaudoti laiką, pinigus, sistemos/tinklo išteklius, kad pavyktų pakeisti tikslus, kaip išanalizuoti apribojimus ir kliūtis. Atvejo analiz÷: tikslų nustatymas ir profesin÷s veiklos projekto planavimas. Grup÷ dalyvaus vaidmenų pasiskirstymo sąveikos sesijoje, naudingai išbandydami save „objektyvaus, aiškaus apibr÷žimo“ procese. Besimokantieji suvoks aiškaus, naudojamo pokyčių projekto tikslų apibr÷žimo svarbą. Jie taip pat geb÷s naudoti kai kuriuos metodus procese, vartotojai tur÷s aiškiai ir konkrečiai apibr÷žti savo tikslus ir planuoti etapus. 45 min. Socialinis tyrimas, naudojant mokomąją medžiagą 2.2. projekto tikslų nustatymui ir profesin÷s veiklos pokyčių planavimui. 2.3. Pasakojimas, kaip pokyčių vadybos koučingo įrankis. Pokyčių istorijos pasakojimas: planas. Vadov÷lio skaitymas. Dalyviai tobulins pasakojimo metodą pokyčių vadybos kontekste. 30 min. Pasakojimo pratimo 2-as žingsnis „Planas” 2 val. 1. Vadov÷lis ir skaidrių rinkinys „Sprendimų Sprendimų pri÷mimas ir emocinių kliūčių šalinimas. - Žinoti sprendimo proceso reikšmę. - Geb÷ti metodiškai ir 62 Training Handbook Skyriai Turinys Metodai/ įrankiai Vaidmenų pasidalijimo arba imitavimo pratimas. Mokymosi rezultatas emocionaliai palaikyti sprendimų pri÷mimo situaciją. Laikas Pasakojimas. ŽINGSNIAI 3.1. Kaip palaikyti kokybišką sprendimą koučingo procese ir apeiti kliūtis bei sąmoningą ir/ar nesąmoningą pasipriešinimą. 3.2. Sprendimų proceso sukūrimas. 3.3. Pasakojimas, kaip pokyčių vadybos koučingo įrankis 4. Teorinis pagrindimas, paremtas vadov÷liu apie sprendimų pri÷mimą ir pasipriešinimą. Sprendimų pri÷mimo proceso vaidmenų pasiskirstymas arba imitavimas. Pokyčių istorijos pasakojimas: planas. Pokyčių projekto pradžia, Vadov÷lio palaikymas ir skaitymas. Besimokantieji žinos ir suvoks sprendimo pri÷mimo proceso ypatybes ir emocines reikšmes. 45 min. Priedai pri÷mimo procesas ir emocin÷s kliūtys“. 2. Vaidmenų pasidalijimo arba imitavimo pratimas pagal mokomąją medžiagą 3.2. 3. Pasakojimo pratimo 3-as žingsnis „Šuolis“. Vadov÷lis „Sprendimų pri÷mimo procesas ir emocin÷s kliūtys“. Besimokantieji lavins savo problemų 45 min. nustatymo ir sprendimų pri÷mimo įgūdžius. Vaidmenų pasiskirstymas arba individualus pratimas iš mokomosios medžiagos 3.2. “Geležinkelis ir vaikai”. Dalyviai tęs pasakojimo metodo naudojimą pokyčių vadybos kontekste. Geb÷ti palaikyti ir tęsti darbą su klientais jų pokyčių projekto 30 min. Pasakojimo pratimo 3-as žingsnis „Šuolis”, 2 val. 1. Vadov÷lis „Pokyčių vadybos 62 63 Training Handbook Skyriai Turinys monitoringas. Metodai/ įrankiai Mokymosi rezultatas įgyvendinime. Laikas Atvejo analiz÷. Pasakojimas. ŽINGSNIAI 4.1. Kaip palaikyti vartotojus, vykdančius pokyčių projektą, kaip paskatinti adaptaciją prie naujų sąlygų. 4.2. Profesin÷s veiklos pokyčių istorijos, kaip socialiniai tyrimai. 4.3. Pasakojimas, kaip pokyčių vadybos koučingo įrankis. 63 Priedai projekto pradžia tąsa“. 2. Socialinis tyrimas Mokomoji medžiaga 4.2. „Profesin÷s veiklos pokyčių istorijos“. 3. Pasakojimo pratimo 4-as žingsnis „S÷kminga pabaiga“. Teorinis pagrindimas paremtas vadov÷liu. Dalyviai žinos ir supras kai kuriuos palaikymo veiksmus ir seks viršuje karjeros pokyčių procesą. 45 min. Vadov÷lis „Pokyčių vadybos projekto pradžia tąsa“ Socialiniai tyrimai. Dalyviai gal÷s pakartoti profesin÷s veiklos pokyčių procesą istorijų pagalba. 30 min. Mokomoji medžiaga 4.2. „Profesin÷s veiklos pokyčių istorijos“. Pokyčių istorijos pasakojimas: s÷kminga pabaiga. Pokyčių vadybos kontekste dalyviai apibendrins ir pakartos pasakojimo metodą. 30 min. Pasakojimo pratimo 4-as žingsnis „S÷kminga pabaiga“. 64 Training Handbook 3-ias modulis. 1-oji mokomoji medžiaga. Minčių lietus/metaplano sesija Pokyčiai Žmon÷s gali skirtingai jausti ir vaizduoti POKYČIUS. Šioje sesijoje galite prisiminti ir pasidalinti įvairiomis id÷jomis (pvz., rizika, per÷jimas, kelion÷, pabudimas ir t.t.) ar vaizdais (pvz., gyvat÷s išsin÷rimas iš odos, šuolis, augantis vaikas, politin÷ ar istorin÷ figūra ir t.t.), susijusiais su POKYČIŲ sąvoka. Jei tai grup÷s pratimas, galima užrašyti id÷jas ar vaizdus, o tada juos susisteminti, pasinaudojant (minčių lietumi brainstorming arba Metaplanu http://www.kampagnenforum.ch/files/Metaplan_How_To_Moderate.pdf ). Šį pratimą galima prad÷ti taip: 1)KOKIA IDöJA ATEINA Į GALVĄ (VAIZDAS ARBA JAUSMAS), KAI PAGALVOJATE APIE POKYČIUS? 2)KĄ GALöTŲ REIKŠTI POKYČIAI? Jei tai individualus pratimas, galite pasisemti įkv÷pimo iš pamąstymų pasirenkant tris citatas, kurios geriausiai jus reprezentuoja. Abiem atvejais bendras tikslas yra tirti POKYČIŲ reikšmes ir įmanomus jų pavaizdavimus. Viskas juda, niekas nestovi vietoje. Ηράκλειτος (Herakleitos; Heraclitus) (c.535 BC - 475 BC) Viskas turi keistis į kažką naujo, kažką nepažįstamo. Henry Wadsworth Longfellow (1807 1882). Žmon÷s, keisdami savo vidinį požiūrį, gali pakeisti išorinius savo gyvenimo aspektus. William James (1842 - 1910). Sukr÷timai yra gyvenimo varomoji j÷ga. Tai galimyb÷. Mums reikia sukr÷timų d÷l įvairov÷s. Ramsay Clark. Pakeisk savo mąstymą ir tu pakeisi savo gyvenimą. Norman Vincent Peale (1898 - 1993). Pokyčiai psichologiškai veikia žmogaus protą. Bijančius baugina, nes tai reiškia, jog reikalai pablog÷s. Turinčius vilties padrąsina, nes reiškia, jog reikalai pager÷s. Pasitikinčius savimi įkvepia, nes iššūkiai tam ir egzistuoja, kad situacija ger÷tų. King Whitney Jr. Ateitis neb÷ra tokia, kokia buvo. Antony Giddens Kas mes esame šiandien yra vakar dienos mintys, dabartin÷s mintys kuria mūsų rytojų: mūsų gyvenimas yra mūsų proto kūryba. Siddhārtha Gautama Buddha 563 BC-483 BC. Kai žmon÷s liūdi, jie nieko nedaro, tiesiog rauda d÷l savo pad÷ties. Bet kai jie pyksta, jie ką nors keičia. Malcolm X (1925 - 1965), Malcolm X Speaks, 1965. Mes gyvename tokiame istoriniame laikotarpyje, kai viskas taip greitai keičiasi ir dabartį pamatome tik tada, kai ji jau baigiasi. R. D. Laing 64 65 Training Handbook Išlieka ne stipriausi ar protingiausi, o tie, kurie moka prisitaikyti prie pokyčių. Charles Darwin (1809 - 1882) Niekas neprilygsta jausmui, kai grįžti ten, kur niekas nuo paskutinio tavo apsilankymo nepasikeit÷ ir suvoki, kaip pats pasikeitei. Nelson Mandela (1918 - ), „Ilga kelion÷ į laisvę“. Tik aš pati galiu keisti savo gyvenimą. Niekas už mane to padaryti negali. Carol Burnett Sakoma, kad laikas keičia viską, bet iš tiesų tai darome patys. Andy Warhol (1928 - 1987), The Philosophy of Andy Warhol. Viskas keičiasi, kai keičiam÷s mes. Henri-Frédéric Amiel Pokyčiai yra procesas, kuriuo ateitis braunasi į mūsų gyvenimus. Alvin Toffler Čia ir dabar. Likite dabartyje. Praeities nepakeisite, o ateitis niekada nebus tokia, kokią suplanavote ar nor÷tum÷te, kad būtų. Dan Millman Tu turi pasikeisti, jei nori matyti pasikeitusį pasaulį. Mahatma Gandhi (1869 - 1948) Viskas praeina. Viskas keičiasi. Tiesiog daryk, ką manai, jog tur÷tum daryti. Bob Dylan " Ramonai" Sutinkame su faktu, kad mokymasis yra viso gyvenimo procesas, žengiant kartu su permainomis. Bet sud÷tingiausia užduotis – išmokyti žmones mokytis. Peter Drucker (1909 2005). Pokyčiai - tai gyvenimo įstatymas. O tie, kurie žiūri tik į praeitį ar dabartį - tikrai pražiopsos ateitį! John F. Kennedy (1917 - 1963). 65 66 Training Handbook 3-ias modulis. 2-oji mokomoji medžiaga. Profesin÷s veiklos planas Pabandykite sukurti savo profesin÷s veiklos planą, nusistatydami tikslus, apibr÷ždami žingsnius ir steb÷dami jų vykdymą. Pasiūlykite šį pratimą ir savo klientams. Pirmiausia atlikite SSGG (angl. SWOT) analizę: Stipryb÷s: Ką mokate daryti gerai? Kokius unikalius resursus galite panaudoti? Ką kiti įvardija kaip jūsų stiprybes? Silpnyb÷s: Ką gal÷tum÷te patobulinti? Kurių jūsų išteklių yra mažiau nei pas kitus? Ką kiti įvardija kaip jūsų silpnybes? Galimyb÷s: Kokios geros galimyb÷s yra jums prieinamos? Kokiomis tendencijomis gal÷tum÷te pasinaudoti? Kaip savo stiprybes gal÷tum÷te paversti galimyb÷mis? Gr÷sm÷s: Kokios tendencijos jums kenktų? Ką veikia jūsų konkurencija? Kokias gr÷smes jums parodo jūsų silpnyb÷s? a. Po SSGG (angl. SWOT) analiz÷s Nusprendžiau, jog nor÷čiau: 66 67 Training Handbook b. Mano veiksmų kūrimas. • • Pirmas žingsnis – nusistatyti planus. Jie gali būti susiję su darbu, mokslais ar apmokymu. Tikslai turi būti realūs ir aiškūs. Dabar paimkite kiekvieną iš savo tikslų ir įvardinkite žingsnius, kurių reiks jiems pasiekti. Tai Jūsų veiksmų planas. Mano trumpalaikiai profesin÷s veiklos tikslai (pvz., dienos, savait÷s ar net kelių m÷nesių). 1._________________________________________________________________ 2._________________________________________________________________ 3._________________________________________________________________ Būtini veiksmai 1. Užpildyti internete paraišką ir registracijos formą kursų pradžiai iki liepos 1 d. 2. Tikslo data Kovo 25, pirmadienis Atlikta 3. 4. 5. Mano ilgalaikiai profesin÷s veiklos tikslai (pvz., vieno pusmečio, vienerių metų, penkerių metų ar dvidešimties metų). 1.___________________________________________________________________ 2.___________________________________________________________________ 3.___________________________________________________________________ Būtini veiksmai 1. Pabaigti Komercijos – pagrindin÷s apskaitos bakalauro studijas 2. 3. 4. 5. 67 Tikslo data 2010 m. birželio 30 d. Atlikta 68 Training Handbook c. Galimos kliūtys, neleidžiančios siekti užsibr÷žtų tikslų Turite veiksmų planą, bet reikalai gali vis tiek pakrypti ne ta linkme ir neleisti jums pasiekti tikslų. Galvokite, jog tai kelio užtvaros, trukdančios siekti tikslo. Jums reikia rasti apylanką arba kitą kelią link tikslo. Jei iš anksto būsite pasiruošę tam, nepasimesite. Tarp tokių kliūčių yra antroji pus÷, vadovas, maži vaikai, vyresni ar sergantys t÷vai, neįgalumas, finansai ir t.t.. Surašykite visas galimas kliūtis ir sugalvokite strategijas, kurias taikytum÷te susidūrę su jomis. Galimos kliūtys/ Kelio kliūtys Galimi sprendimo būdai/ Apylankos 68 69 Training Handbook 3-ias modulis. 3-oji mokomoji medžiaga. Vaidmenų pasiskirstymas Sprendimų pri÷mimas: geležinkelis ir vaikai Čia pateiktas pasakojimas yra gana įdomus ir leidžia įd÷miau apžvelgti SPRENDIMŲ PRIöMIMĄ. Grupel÷ vaikų žaid÷ netoli geležinkelio b÷gių, kurių vieni buvo vis dar naudojami, o kiti – nebe. Tik vienas vaikas žaid÷ ant nebenaudojamų b÷gių, kiti – ant veikiančių b÷gių. Priart÷jo traukinys, o jūs buvote kaip tik toje vietoje, kur susikerta b÷giai. Jūs gal÷jote pakeisti traukinio važiavimo kryptį, leisti jam ried÷ti nebenaudojamais b÷giais ir išgelb÷ti daugiau vaikų. Tačiau tai reikštų, jog tas atsiskyręs vaikutis, žaidžiantis prie nebenaudojamų b÷gių, būtų paaukotas. Ar leistum÷te traukiniui tiesiog važiuoti savo keliu? Padarykime pauzę ir pagalvokime, kokį sprendimą gal÷jote priimti... …. …. Analizuokite situaciją…. ... ... Galvokite ir skirkite laiko refleksijai…. ... ... Priimkite asmeninį sprendimą!!!!... ... ... Pasidalinkite atsakymu su grupe ir aptarkite jį Priimkite grup÷s sprendimą O dabar …. pirmyn Dauguma žmonių rinksis pasukti traukinio važiavimą ir paaukoti tik vieną vaiką. Išgelb÷ti daugiau vaikų vieno vaiko sąskaita būtų racionalus sprendimas, kurį priimtų didžioji dalis žmonių tiek morališkai, tiek emociškai. Bet ar kada pagalvojote, kad vaikas, pasirinkęs nebenaudojamus b÷gius savo žaidimams, iš tikrųjų pri÷m÷ teisingą sprendimą žaisti saugioje vietoje? Nepaisant to, jis tur÷jo būti paaukotas d÷l savo nemokšiškų draugų, kurie pasirinko žaisti ten, kur pavojinga. 69 70 Training Handbook Tokio pobūdžio dilemos yra mūsų kasdienyb÷. Kontoroje, bendruomen÷je, politikoje ir ypač demokratin÷je visuomen÷je, mažuma yra dažnai aukojama daugumos interesams tenkinti, nesvarbu kokia kvaila ar nemokšiška ta dauguma yra ir kokia įžvalgi bei nusimananti mažuma bebūtų. Vaikas, kuris atsisak÷ žaisti su kitais ant veikiančių b÷gių, buvo atstumtasis. Ir jeigu jis būtų paaukotas, niekas d÷l jo net ašaros nenubrauktų. Priimant tinkamą sprendimą, nereik÷tų bandyti pakeisti traukinio važiavimo krypties, nes vaikai, žaidžiantys ant veikiančių b÷gių puikiai žinojo, kad b÷giai yra naudojami ir jie pab÷gs, kai tik išgirs traukinio signalą. Jeigu pakeisite traukinio kryptį, tas vienišas vaikas tikrai žus, nes jis net pagalvoti negal÷tų, kad šiais b÷giais atried÷s traukinys! Negana to, b÷giai greičiausiai buvo nenaudojami tod÷l, kad jais važiuoti buvo nesaugu. Pasukus traukinį nenaudojamais b÷giais, visų keleivių gyvyb÷ms gr÷stų pavojus! O jūsų bandymas paaukoti vieną vaiką vardan kelių išgelb÷jimo gal÷jo baigtis šimtų žmonių, buvusių traukinyje, mirtimi. Žinodami, kad gyvenime reikia priimti daug sud÷tingų sprendimų, mes nesuvokiame, kad skuboti sprendimai ne visada yra teisingi sprendimai. „Nepamirškite, kad tai, kas teisinga – ne visada populiaru..... O kas populiaru, ne visada teisinga. 3-ias modulis. 4-oji mokomoji medžiaga. Socialiniai tyrimai Karjeros pokyčių istorijos Čia pateiktos trumpos istorijos žmonių, kurie pakeit÷ savo karjerą ir gyvenimą. Pabaigoje yra išsamesnis interviu su labai drąsia “karjeros šuolį” padariusia moterimi. Perskaitykite juos atidžiai ir pakomentuokite individualiai arba grup÷je, bandydami rasti pagrindinius elementus ir suformuluoti koučeriui pasiūlymus kiekvienojai situacijai. Šios istorijos taip pat gali būti naudojamos vaidmenų pasiskirstymo interviu pratime. Catherine Gray (28) – netek÷jusi. Catherine visada dom÷josi menais, o jos pom÷giai buvo antikvarinių daiktų kolekcionavimas ir restauravimas. Ji įgijo sekretor÷s ir humanitarinių mokslų diplomus, bet negal÷jo apsispręsti, kurioje srityje nor÷tų daryti karjerą. Galiausiai ji įsidarbino nekilnojamojo turto agentūroje. Jausdama, kad negerai pasirinko, ji kreip÷si į koučerį. Jos atlikti testai parod÷, kad jai reik÷tų studijuoti taikomuosius menus ir interjero dizainą. Labiau pasitik÷dama savo požiūriu Catherine pasinaudojo pasiūlymu ir baig÷ menų istorijos kursą bei gavo darbą viename iš didesnių aukcionų, kur atlikdavo tyrimus Viktorijos laikų paveikslų skyriuje su galutiniu tikslu – tapti eksperte. Mary Bullen (32) – netek÷jusi. Mary tur÷jo daug pom÷gių, bet labiausiai ją domino maisto gaminimas ir mityba. Ji baig÷ kalbos studijas universitete ir dar dvikalb÷s sekretor÷s kursą. Jos darbo įrašų charakteristika akivaizdžiai rod÷ blogą pasirinkimą dar universitete. Jos darbų sąraše buvo eil÷ trumpalaikių sekretor÷s įsipareigojimų, kurjer÷s, o tarp visų kitų dar ir padav÷jos darbas. Karjeros konsultavimas išryškino tai, kad Mary vis band÷ pab÷gti nuo darbų, kurie apsiriboja s÷d÷jimu prie stalo ir tai, kad ji band÷ prapl÷sti savo susidom÷jimą maisto gaminimu. Tąkart jai patar÷ pabaigti kokybiškus maisto gaminimo kursus su tikslu ateityje atsidaryti savo restoraną. Mary pasinaudojo patarimu ir baig÷ vegetariško maisto gaminimo kursą bei įsidarbino vyriausiąja vir÷ja. 70 71 Training Handbook Anna Stuart (18) – netek÷jusi. Anna išlaik÷ baigiamuosius egzaminus mokykloje ir ketino stoti į paruošiamąjį kursą menų mokykloje, kai prarado tik÷jimą tuo, ką daro. Laisvalaikiu ji nuolat dirbo savanore su neįgaliais vaikais ir buvo pradedanti galvoti apie labiau į rūpinimąsi orientuotą karjerą. Jos patar÷jas karjeros klausimais pasiūl÷ sujungti abu pom÷gius tęsiant mokslus paruošiamajame kurse menų mokykloje, o tada pradin÷s mokyklos mokytojo ir menų terapijos kurse antrosios pakopos studijose. Anna ÷m÷si šių veiksmų tuo pat metu, neapleisdama savanoryst÷s ir tokiu būdu jaut÷si tikra d÷l savo ateities. Diane Matthews (29) – ištek÷jusi. Diane t÷vai buvo linkę į akademinę sritį ir drąsino ją rinktis jų kelią. Diane buvo gabi ir galiausiai ji gavo biochemijos daktaro laipsnį, siek÷ tapti mokslininke tyrin÷toja. Tačiau Diane pom÷giai buvo visiškai skirtingi nuo jos „moters-pedant÷s (be moteriško žavesio)“ profesinio įvaizdžio. Ji m÷go sportą, o itin gerai jai sek÷si skraidymas oro balionu. Palaipsniui ji prad÷jo suprasti, kad mokslinink÷s tyrin÷tojos gyvenimas – ne jai. Karjeros konsultavimas išryškino nesutapimą tarp Diane darbo aplinkos ir jos tikrų motyvacinių stimulų bei pom÷gių. Jai buvo pasiūlyta baigti verslo mokslus su perspektyva dirbti rekreacijos ir pramogų srityje. Sukaupusi pakankamai santaupų Diane nusprend÷ surizikuoti ir, atsistatydinusi iš užimamų pareigų, iškart tapo profesionalia oreive. Jane Woodville (31) – išsiskyrusi. Jane m÷go šokti, keliauti, rinkti žoleles ir sodininkystę. Ji įgijo dvikalb÷s sekretor÷s diplomą bei anglų kalbos, kaip užsienio kalbos mokymo diplomą, v÷liau gavo sekretor÷s darbą naftos įmon÷je. Tačiau jai nepatiko faktas, jog negali pati kontroliuoti savo darbo dienos ir tai ją labai erzino. Santuokos iširimas dar labiau pablogino situaciją. Jane įvertinimo testai išryškino jos poreikį būti pad÷ties šeimininke ir jos dom÷jimąsi alternatyviais gydymo būdais. Jai patar÷ savarankiškai sugalvoti, kaip būtų galima išnaudoti šias stipriąsias puses. Po keleto pasiūlytų kursų ji ÷m÷si masažo ir gydymo veiklos, kuri padeda mažinti stresą holistin÷s (visumos) terapijos pagalba. Anne Robson (22)`- netek÷jusi. Anne net neįsivaizdavo, kokios karjeros siekti. Vienerius metus studijavo socialinius mokslus, bet met÷ ir suvok÷ esanti bedarb÷ ir be motyvacijos. Jos pom÷giai buvo susiję su vaidybos menu: šokiai, akrobatika, dainavimas ir vaidyba, bet niekada neįsivaizdavo, jog toje srityje gal÷tų siekti karjeros. Remiantis jos įvertinimo testais, jos karjeros konsultantas patar÷ rimčiau žiūr÷ti į savo pom÷gius, ypač šokio ir judesio srityje. Anne pasinaudojo patarimu ir įstojo į cirko mokyklą, tur÷dama patikimą darbą keliaujančiose kompanijose, ji galiausiai subūr÷ savo trupę ir keliavo po užsienį. Nick Williams (42) – nevedęs. Beveik 30 Nickas prad÷jo jausti, kad jo kompiuterių pardavimo karjera teikia vis mažiau pasitenkinimo, nors finansine prasme ji buvo s÷kminga. Jis susidom÷jo asmeniniu ir dvasiniu tobul÷jimu ir, kol dar dirbo, prad÷jo vesti pokalbius ir seminarus m÷gstamomis temomis, kuo jis labai džiaug÷si. Per trejus metus jis palaipsniui apsisprend÷, kad imsis tokios veiklos, rado drąsos ir pasitik÷jimo nutraukti savo kolektyvinę karjerą. Jis prad÷jo uždirbti pinigus iš savo naujosios karjeros, įgijo reputaciją. Taip pat ÷m÷si rašyti. Dabar Nickas turi tarptautinį verslą, kaip koučeris ir oratorius, bendrai kalbant, yra tuo patenkintas. Nigel Elton (43) – nevedęs. Dar būdamas vaikas Naidželas m÷go šokti, jud÷ti ir vaidinti, bet, manydamas, kad iš tokios veiklos nepragyvens, jis tapo finansininku/buhalteriu. Karjera klost÷si gerai, bet kuo toliau, tuo labiau nejaut÷ pasitenkinimo ja. Pasinaudojęs galimybe Naidželas praleido vieną dieną mokymuose su klounu, taip jam taip patiko, kad nusprend÷ toliau mokytis, kad gal÷tų pats vaidinti klouną. Jis v÷l ÷m÷si laisvo stiliaus šokių, tur÷jo naudos iš judesių terapijos, žinomos Alexander metodo pavadinimu. Po kiek laiko Naidželas pristabd÷ savo darbus finansin÷je srityje ir prad÷jo dirbti judesių terapijos mokytoju, reng÷ klouno pasirodymus, taip pat mok÷ šokti. Kai tik prireikdavo papildomų pajamų, jis v÷l imdavosi su finansais susijusių darbų. 71 72 Training Handbook Steve Scott (35) – išsiskyręs, turi du vaikus. Daug metų Styvas dirbo Londono Sityje finansų vadybininku, o v÷liau tapo vietos valdžios aprūpinimo būstu kontrol÷s vadybininku. Jam niekada nepatiko tokiu būdu užsidirbti pinigų. Styvo pom÷giai visada buvo susiję su konsultavimu ir gydymu, jam patiko lankyti šventas vietas. Jis savanoriškai skait÷ seriją paskaitų Londone ir suprato, kad gal÷tų padaryti karjerą tokia veikla, kuri teik÷ jam pasitenkinimą. Styvas mok÷si, o v÷liau vert÷si hilerio (gydytojo be vaistų) praktika. Taip pat organizuodavo gydymo stovyklas, kurios pritraukdavo daug susidom÷jusių žmonių. Jis skait÷ paskaitas tiek Jungtin÷je Karalyst÷je, tiek užsienyje. Su naujai atrastu pasitik÷jimu Styvas gal÷jo pasiūlyti savo ankstesnius organizacinius ir vadybos įgūdžius kitai savo remiamai grupei. Tokiu būdu jis sugeb÷jo pasiekti tokius duomenis, kurie suteik÷ jam įvairiapuses priemones užsidirbti pragyvenimui. Nuo komercijos vadov÷s iki masažo fizioterapeut÷s Pagal Selina Barker (www.careershifter.org) Kimberley Pledger buvo komercijos vadov÷ interaktyvioje žiniasklaidoje. Nepaisant to, kad jai gerai sek÷si, ji jau kurį laiką jaut÷si lyg ne savose rog÷se. Ji nor÷jo daryti kažką tokio, kas tikrai pakeistų žmonių gyvenimus. Dabar ji yra masažo fizioterapeut÷ ir pirmoji, kuri bus įtraukta į Britanijos traumų specialistų registrą. Ji pasakoja savo įkvepiančią istoriją... Vardas: Kimberley Pledger Amžius: 39. Kur gyvenate? Londone. Kokį darbą dirbote iki karjeros posūkio? Dirbau komercijos vadove interaktyvioje žiniasklaidoje. ITV Digital ir v÷liau BSkyB aš buvau atsakinga už nepatekusių trečiųjų šalių įmonių vystymą ir rinkodarą. Kiek laikote dirbote šį darbą? 5 metus. Kas pastūm÷jo keisti profesinę veiklą? Jaučiausi taip lyg s÷d÷čiau ne savo rog÷se. Žinojau, jog esu kūrybinga, bet dirbau tokį darbą, kuriame tas mano bruožas netur÷jo kaip pasireikšti. Vis galvodavau, kad jei mane partrenktų autobusas ir stov÷čiau prie rojaus vartų, tai peržvelgusi savo gyvenimą pasakyčiau, jog ne daug vertingų dalykų jame nuveikiau. Manau, kad mes praleidžiame labai daug laiko darbe ir būtinai tur÷tume rasti laiko m÷gstamai ir prasmingai veiklai. Nemanau, kad tąsyk tai supratau, bet nors ir nuskamb÷s banaliai, nor÷josi daryti kažką tokio, kas iš esm÷s pakeistų žmonių gyvenimus. Kas konkrečiai privert÷ jus imtis veiksmų ir privert÷ pakeisti karjerą? Interaktyvioji televizija buvo nepastovus ir galiausiai nykstantis sektorius, bet aš maniau, kad jei ir yra kuri nors kompanija paj÷gi pad÷ti interaktyviajai televizijai funkcionuoti, tai būtų Sky kompanija. Paaišk÷jo, kad netgi min÷ta kompanija nesugeb÷jo įveikti problemų, susijusių su technologijomis, tod÷l skyrius buvo restruktūrizuotas po trejų metų nuo mano darbo pradžios. Aš savanoriškai iš÷jau iš darbo ir pamaniau, kad būtent dabar reikia imtis kitokios veiklos. 72 73 Training Handbook Ar bent šiek tiek žinojote, ką nor÷tum÷te daryti? Nelabai. Kai savo malonumui siekiau holistinio masažuotojo diplomo prieš metus buvau vienintel÷ kurse, kuri dar÷ tai ne tod÷l, kad nor÷jau pakeisti karjerą. Tada dar negalvojau apie tai, kad galiu tapti masažiste fizioterapeute. Jei ir būčiau galvojusi apie darbo keitimą, tai būtų darbas, susijęs su tinklalapių turinio gamyba. Kaip supratote, jog ši profesin÷ veikla buvo kaip tik jums? Studijavau pas Clare Maxwell-Hudson ir jos kursas ap÷m÷ įdarbinimą ligonin÷je. Aš patekau į Hampsteado „Royal Free“. Aš buvau apstulbinta Keith Hunto ir jo komandos veiklos ten. Jie dirba su onkologiniais ligoniais, siūlo jiems rankų ir kojų masažus kol jiems taikoma chemoterapija. Buvau nustebinta to, kaip 5 ar 10 minučių masažas pakeičia žmogaus dieną. Žmon÷s sakydavo, jog masažai vienintelis geras įvykis ligonin÷je ir ta galimyb÷ suteikti kažką ypatingo žmon÷ms buvo nepaprasta, kažkas tokio, ko nebuvau patyrusi iki to momento. Supratau, kad būti masažo fizioterapeute yra prasminga ir ši veikla man leidžia jaustis gerai. Iš kur s÷m÷t÷s įkv÷pimo? Mane įvairiai įkv÷pdavo tiek Clare, tiek Keithas. Clare beveik savarankiškai įved÷ masažo naudojimą šioje grafyst÷s klinikoje, paraš÷ daug knygų apie masažą, kuris iš tikrųjų prisid÷jo prie jo tapimo vyraujančia kryptimi, ne tiktai atsipalaidavimui, bet ir kaip sveiko gyvenimo priedas. Kaip moteris, ji yra sektinas pavyzdys, kadangi yra geriausia, pasiekusi savo srities viršūnę, įžymi visame pasaulyje savo darbais masažo srityje, bet kartu kukli, kalb÷dama apie savo pasiekimus. Keithas kaip ir Clare yra įsimyl÷ję savo darbą, jie abu tiki, kad darbas turi teikti malonumą. Stebint Keithą darbe taip akivaizdu, kai jo darbo su žmon÷mis įgūdžiai ir humoras atpalaiduoja ligonius. Įtariu, kad tie įgūdžiai pad÷jo įveikti skeptikus ir užtikrinti paramą masažo paslaugoms (tikiuosi tai, kad jis aštuonerius metus savanoriavo „Royal Free“ ligonin÷je, kol pasiek÷, kad masažo paslaugos būtų remiamos, taip pat pad÷jo!) Jaučiuosi privilegijuota, jog mane mok÷ Clare, o taip pat dirbau su Keith, kurie abu diegia gerą pavyzdį, kaip siekti savo svajon÷s ir ją įgyvendinti. Kas Jums pad÷jo, nukreip÷ ir palaik÷? Mano sesuo man labai patar÷ ir orientavo, nes ji pati iš marketingo srities per÷jo į konsultavimą, dirbo koučeriu gyvenimo klausimais. Ji man dav÷ daugybę patarimų, ne tik susijusių su fizioterapeut÷s darbu, bet ir su savo verslo įkūrimu. Aš taip pat laiminga, kad turiu gerą draugą, užimantį aukštas pareigas komercijos srityje, kuris buvo mano verslo mentorius/pad÷j÷jas ir kiekviena proga r÷m÷ mano veiklą. Taip pat dirbau su koučeriais skirtinguose etapuose (dabartin÷ mano koučer÷ yra Marianne Cantwell) ir tai pad÷jo man išsiaiškinti, ko noriu pasiekti savo ilgalaik÷je perspektyvoje. Nors įvyko didelis pokytis mano gyvenime, tai buvo tik pirmas etapas mano naujojoje profesin÷je veikloje. Aš tikiuosi dar kartą persikvalifikuoti į kūno psichoterapiją ir taip sustiprinti savo darbą su išgyvenusiais traumas – esu pirmoji, kuri bus įtraukta į Britanijos traumų specialistų registrą. Su kuo buvo sunkiausia susitaikyti pakeitus profesinę veiklą? Sud÷tingiausia buvo apsiprasti su gerokai sumaž÷jusiu atlyginimu, tai privert÷ mane pakeisti gyvenimo būdą, iš pradžių tai nebuvo taip lengva. Antras iššūkis atsirado po kurio laiko - aš esu gan÷tinai intelektuali asmenyb÷, o dirbant tokį darbą mano smegenims trūko veiklos. Mane žavi proto ir kūno sąjunga, bet masažo terapija šito neapima, tai ir buvo viena iš priežasčių, kuri l÷m÷ mano apsisprendimą persikvalifikuoti į kūno psichoterapiją. 73 74 Training Handbook Kaip išsprend÷te finansinę situacija? Vienu žodžiu - blogai! Niekada nesisek÷ su pinigais ir man buvo didžiulis iššūkis juos tvarkyti. Be savo šeimos ir draugų palaikymo aš nebūčiau sugeb÷jusi tęsti veiklos. Vienas labai teigiamas dalykas dirbant sau yra biudžeto kontroliavimas ir pinigų vert÷s žinojimas. Ko nesitik÷jote? Vieną dalyką, kuris toks akivaizdus, aš visgi pamiršau – prad÷jus naują profesinę veiklą aš v÷l buvau pradiniame etape. Iš praktin÷s pus÷s kalbant, tai reišk÷, kad naujajame vaidmenyje aš neturiu jokios patirties, tai gąsdina, nes ankstesn÷ patirtis leido jaustis viršesne, o dabar v÷l reik÷jo būti „žalia“. Mane nustebino kai kurių mano grup÷s žmonių reakcija į tai, kuo aš užsidirbu pragyvenimui. Manau taip yra d÷l to, kad aš nedirbu kontoroje, o atlieku fizinį darbą, žmon÷ms kartais tenka labai pasistengti, kad susiektų su manimi. Žmon÷s retai galvoja apie masažą, kaip apie sveiko gyvenimo dalį, o paprastai mano, kad visa tai susiję su SPA paslaugomis ir lepinimu, taigi man tenka pakovoti, kad į mano užsi÷mimą žiūr÷tų rimtai. Manau tai snobizmo apraiškos ir tas mane liūdina. Bet aš m÷gstu iššūkius, tod÷l tokie žmon÷s tik įkvepia mane skleisti informaciją apie masažo naudą sveikatai. Mane taip pat stebino tas malonumas, kurį jausdavau pad÷jusi žmon÷ms jaustis gerai. Praktiškai kalbant nemanau, kad tinkamai įvertinau, kiek laiko užtruks, kol pilnai atsistosiu ant kojų ir kiek tai pareikalaus. Įstaigoje žmon÷s įdarbinami, kad vykdytų darbus, kurie užtikrintų verslo s÷kmę, kai dirbi pats sau, pats turi viską daryti, taigi dirbi ilgą laiką, kol uždirbi litą. Kaip pasikeit÷ Jūsų gyvenimas, kai pakeit÷te profesinę veiklą? Radau savo nišą ir d÷l to viduje jaučiuosi laimingesn÷. Tikra palaima daryti tai, ką išmanai. Ankstesniame darbe kamavo abejon÷s d÷l mano sugeb÷jimų. Būdama terapeute jaučiu pasitik÷jimą, nors negaliu būti visiškai rami, nes kiekvienas klientas yra kitoks, o tai reiškia, kad prie jų tenka adaptuotis ir mokytis iš jų. Būti sau vadovu tikrai malonu, nes viskas, ką darau yra man, o ne kam nors kitam. Ką patartum÷te norintiems keisti profesinę veiklą? Surizikuokite ir darykite tai! Jei dabartin÷ pad÷tis jūsų netenkina, jei jūsų vidinis balsas tai sako jau kurį laiką, gali ateiti toks momentas, kai jis bus toks garsus, jog negal÷site ignoruoti. Nesvarbu, kiek pasitenkinimo teikia jūsų asmeninis gyvenimas, jūs vis tiek praleidžiate 40 val. per savaitę darbe. Jeigu jūs nekenčiate to, ką darote arba tiesiog nejaučiate malonumo, galiausiai tai pridarys jums žalos. Taigi, d÷l savo sveikatos ir gerov÷s, paklausykite savo vidinio balso, būkite drąsūs ir keiskite situaciją. Juk gyvenate tik vieną kartą. Ką patartum÷te tiems, kas nor÷tų imtis jūsų naujosios profesin÷s veiklos? Pradžiai patarčiau baigti keletą įvadinių kursų apie skirtingas masažo rūšis ir pažiūr÷ti, ar tai jums patinka. Jei jums patinka patirti masažą, tai gera pradžia, bet nepamirškite, kad būdami terapeutais, jūs darysite masažą visą dieną, nors jis gali būti su meditacijomis, kito žmogaus masažavimas yra visai kas kita. Taip pat pagalvočiau, kokią masažo sritį rinktis, o šiuo atveju labai pad÷tų koučeris gyvenimo klausimais, nes savo darbu jūs perteiksite savo vertybes ir savo, kaip asmens įgūdžius. Taip pat siūlyčiau išbandyti įvairių specialistų masažą, kad gal÷tum÷te pamatyti, kaip jie dirba ir gal÷tum÷te paklausin÷ti apie jų darbo patirtį. Klausimas ar laipsniškai jud÷ti profesin÷je veikloje, ar daryti šuolį, priklauso nuo paties žmogaus. Aš esu tokia, arba viskas, arba nieko, bet kiti gali būti atsargesni, tod÷l manau, kad reikia būti sąžiningiems su savimi ir įvertinti savo stiprybes ir silpnąsias puses prieš priimant sprendimą. 74 75 Training Handbook 3-ias modulis. 5 -oji mokomoji medžiaga. Pasakojimo pratimas Knygoje „Papasakok apie save: pasakojimai, kurie išjudina profesinę veiklą“ (Katherine Hansen, 2009) analizuojama gyvenimo arba profesin÷s veiklos pokyčių pasakojimo vert÷. Žemiau pateiktos priežastys, kod÷l pasakojimo metodas itin tinka profesin÷s karjeros pokyčių koučinge: - Pasakojimai nustato mūsų tapatumą ir atskleidžia mūsų asmenybę. Pasakojimai leidžia mums pažinti save ir stiprina pasitik÷jimą savimi. Pasakojimuose mes įsiamžiname. Pasakojimai sudaro sąlygas pasitik÷jimui. Pasakojant tarp pasakotojo ir klausytojo užsimezga emocinis ryšys ir taip skatinama klausytojo investicija į pasakotojo s÷kmę. Pasakojimai padeda mums išsiskirti. Pasakojimai iliustruoja įgūdžius, laim÷jimus, vertybes, būdingus bruožus, kvalifikacijas, erudiciją, stipriąsias puses ir dar daugiau. Pasakojimuose piešiami gyvybingi vaizdai. Pasakojimai paaiškina pagrindinius gyvenimo/karjeros sprendimus, pasirinkimus ir pokyčius. Gerai papasakotos istorijos padeda mums pateikti save kaip stiprius komunikatorius. Dabar galite pabandyti papasakoti savo istoriją pagal žemiau pateiktą struktūrą. Tai tur÷tų būti s÷kmingas jūsų gyvenimo, darbo arba privataus gyvenimo pokyčių pasakojimas. Siūlome jums pabandyti pakartoti šį pratimą su savo klientais, kuriems taikysite koučingą, kad išbandytum÷te ir kiti sužinotų pasakojimo metodo naudą. 75 76 Training Handbook 1 skyrius 1.3. POREIKIS Apibūdinkite pagrindinį savo pasakojimo veik÷ją taip, koks jis buvo iš pradžių (amžius, būkl÷ ir t.t.). Apibūdinkite pagrindinio veik÷jo pasaulį. Pristatykite pokyčių problemą. 76 77 Training Handbook 2 skyrius 2.3. PLANAS Vystykite pasakojimą: kas atsitiko? Kaip prasid÷jo nuotykis? Apibūdinkite, kaip buvo suplanuotas pasikeitimas: kas įsikišo/sutrukd÷? Kokie buvo ištekliai ir kliūtys? 77 78 Training Handbook 3 skyrius 3.3. ŠUOLIS Apibūdinkite sunkiausią momentą pasakojime: kas atsitiko? Kaip jaut÷t÷s? Papasakokite, kaip įveik÷te kliūtis: ar reik÷jo kūrybiškumo? Ar reik÷jo drąsos? 4 skyrius 4.3. S÷kminga PABAIGA. Apibūdinkite galutinį pasakojimo sprendimą. Papasakokite pokyčių rezultatus ir naudas. Papasakokite, ką sužinojote/arba atradote apie save pasakodami. 78 79 Training Handbook 4-as modulis. “KOUČINGAS SOCIALINöS ATSKIRTIES GRUPöS ŽMONöMS“ 1 skyrius: Įvadas. Žmon÷s, kuriems gresia socialin÷ atskirtis; koučingas – sprendimas, kuris tinka kiekvienam. 1.1. Kas tie žmon÷s, kuriems gresia socialin÷ atskirtis? Koučingas yra labiausiai žinomas kaip metodas, naudojamas profesin÷je aplinkoje ir yra susijęs su sprendimų pri÷mimu bei vadyba. Dažnai koučingo paslaugas užsako aukščiausio rango vadovai. Kartais kai kuriose kompanijose koučingas naudojamas kaip žmogiškųjų išteklių vadybininkų įrankis. Žodis „koučingas“ yra kilęs iš angliško žodžio „coach“ (karieta), kurio tikslas yra vesti žmogų nuo vieno taško iki kito: iš sud÷tingos situacijos link geidžiamo tikslo. Akivaizdu, kad tame problemų sprendimo kelyje bet kas būtų d÷kingas už pagalbą. Deja, neturtingiesiems žmon÷ms, kuriems gresia socialin÷ atskirtis, tokia pagalba sunkiai prieinama. Kas tie žmon÷s, apie kuriuos kalb÷sime šiame skyriuje? Didžioji jų dalis yra bedarbiai ir asmenys, kuriems gresia ilgalaik÷ bedarbyst÷, tokie kaip: - neraštingi žmon÷s, anksti palikę mokyklą; - žmon÷s, esantys vaiko priežiūros atostogose; - tie, kuriems virš 50; - skirtingos kultūrin÷s kilm÷s žmon÷s (imigrantai); - žmon÷s su negalia; - moterys (tam tikrame gyvenimo etape ir tam tikrose visuomen÷se). Net jei mes ketiname kalb÷ti daugiausia apie šitas grupes, informacija šiame modulyje gali būti taip pat naudinga darbui su kitomis grup÷mis. Dauguma pasiūlytų metodų yra lengvai pritaikomi įvairioms aplinkoms. Kas gali būti šių grupių koučeriu? Darbo biržos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, savanoriai, dirbantys su sergančiais, neįgaliais žmon÷mis, narkomanais, pareigūnai, atsakingi už buvusių kalinių reintegraciją, mokytojai, patar÷jai mokyklose (pvz., įvairių kultūrų aplinkoje), suaugusiųjų šviet÷jai, psichologai ir t.t.. Jei jūs esate vienas iš min÷tų profesijų atstovas, ar jūsų darbas yra panašaus pobūdžio, šis modulis yra skirtas jums, kad pad÷tų jums efektyviau dirbti . 1.2.Kokie yra jų išskirtinumai ir poreikiai? Aukščiau min÷tos žmonių grup÷s ieškant darbo susiduria su problemomis. Tokiu būdu jiems gresia potenciali arba tikra atskirtis nuo visuomen÷s ypač tos, kuri susijusi su profesiniu gyvenimu. Kuo ilgiau jų n÷ra darbo rinkoje, tuo labiau blog÷ja jų situacija. Bedarbyst÷, ypač ilgalaik÷, iššaukia neigiamus reiškinius visos visuomen÷s požiūriu (valstyb÷s biudžeto išnaudojimas, socialiai patologinių veiksmų atsiradimas ir t.t.), taip pat ir atskiro žmogaus 79 80 Training Handbook požiūriu (socialinių kontaktų susilpn÷jimas, motyvacijos ir valios susilpn÷jimas ir ypač pasitik÷jimo savimi bei savivert÷s susilpn÷jimas). Tokius žmones vienija bendri poreikiai, tarp kurių yra: - aiškaus tikslo apibr÷žimas; - aiškus skirtumo tarp esamos ir trokštamos situacijos suvokimas; - problemų apibr÷žimas tikslui pasiekti; - priemonių ir žingsnių apibr÷žtoms problemoms spręsti pasirinkimas; - sugeb÷jimas kritiškai vertinti ir įvertinti savo veiksmus; - pasitik÷jimo savimi ir savivert÷s k÷limas. 1.3.Kod÷l koučingo metodas tinka šiai tikslinei grupei? Koučingas yra idealus atsakymas į apibr÷žtus žmonių, kuriems gresia socialin÷ atskirtis, poreikius, jeigu jų vadovai žino kaip taikyti koučingo metodą. Koučingas gali atverti žmon÷ms akis, pad÷ti jiems rasti tikslus ir vesti jų siekimo keliu. Jis yra puikus instrumentas pasitik÷jimui savimi lavinti, kadangi jo d÷ka klientai gali realizuoti savo asmeninį potencialą. Tai taip pat idealus įrankis sprendžiant problemas. Jei koučingas padeda aukščiausio rango vadovams, kod÷l jis netur÷tų būti veiksmingas kitiems? Koučingas turi dar vieną privalumą, kuris svarbus apibr÷žtos tikslin÷s grup÷s kontekste. Jo d÷ka žmon÷s suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą. Tačiau tam, kad gal÷tume s÷kmingai taikyti koučingą tikslin÷ms grup÷ms, mes, koučeriai, turime sugeb÷ti: 1. sukurti konfidencialią/patikimą aplinką; žmon÷s turi priprasti prie klausin÷jimo ir pamažu atsikratyti baim÷s atsakin÷jant į koučerio klausimus; (Kaip įgyti pasitik÷jimą, žr. mokomąją medžiagą Nr. 1.3.1.) 2. aktyviai klausytis; (Žr. mokomąją medžiagą Nr. 1.3.2. ir 1.3.3.) 3. elgtis maloniai – būti kantriais, ramiais ir neagresyviais. Pagalvokite apie savo asmenines savybes – ar jūs pasižymite min÷tomis savyb÷mis? 1.4. Kokie yra reikalavimai koučingo paslaugoms? Vadovaujantis projektu “Third Age Guidance” (“Trečiojo amžiaus žmonių konsultavimas”) patirtimi, koučeris turi sugeb÷ti: - pad÷ti asmenims įveikti žemą pasitik÷jimą savimi ir stereotipų taikymą sau; pad÷ti žmon÷ms įveikti sunkumus dirbant ir mokantis; pad÷ti žmon÷ms, siekiantiems karjeros; pad÷ti rasti mokymosi galimybes pagal išgales bei informuoti apie vietines mokymo(si) galimybes; pad÷ti visais asmeninio vadovavimo poreikio klausimais; suteikti pri÷jimą prie atitinkamos/reikiamos informacijos baz÷s. 80 81 Training Handbook Visi aukščiau išvardinti reikalavimai yra paimti iš projekto “Trečiojo Amžiaus Vadovavimo projekto” ir šiame bei kituose Kompetencijos Koučerio kurso moduliuose reflektuojami. 1.5. Marketingas: kod÷l ir kaip kreiptis į tikslinę grupę? Koučingo marketingas apibr÷žtai tikslinei grupei gali atrodyti sud÷tingas. Įprastame „koučingo vadovams“ kontekste pats klientas ieško koučerio ir apibr÷žia savo poreikius. Negana to, klientas sudaro koučingo sesijų tvarkaraštį ir įtakoja kitas sritis. Kai koučingo paslauga tampa apčiuopiama, klientas už tai sumoka. Darbo su žmon÷mis, kuriems gresia socialin÷ atskirtis, kontekste situacija visiškai kitokia: 1. Klientas neieško koučerio. Atvirkščiai, koučeris ieško klientų. 2. Klientas ne visada žino savo poreikius. Tai koučerio užduotis atskleisti poreikius ir pad÷ti klientui juos realizuoti. 3. Koučeris turi įsitekti į trumpesnį sesijų laiką. 4. Klientas ne visada yra pasiruošęs susimok÷ti už paslaugą, tod÷l tai tur÷tų būti arba savanoriškas darbas, arba finansuojamas iš kitų šaltinių. Kad pasisektų marketingas ir kiti žingsniai, mes turime aiškiai suvokti, kod÷l taikysime koučingą žmon÷ms, kuriems gresia socialin÷ atskirtis. Įsivaizduokime, kad dirbate su socialiai atskirtais žmon÷mis, mes manome, kad visi 100% atvejų nebus s÷kmingi – tik keletas. Neabejotinai bus žmonių, kuriems nebus galima taikyti jūsų naudojamų metodų. Jeigu kalb÷sime apie koučingą, tik÷tina, kad jūs padidinsite savo darbo efektyvumą su šia tiksline grupe. Tod÷l jums labai naudinga pasimokyti taikyti koučingą. Galimai s÷kmingų marketingo atvejų pavyzdžiai (įgyvendinimas Čekijos Respublikoje): 1. Koučingas yra siūlomas kaip papildoma paslauga taip vadinamuose “darbų klubuose”, kurie yra pavaldūs darbo biržoms. Darbo biržų klientai reguliariai renkasi nedidel÷mis grupel÷mis ir įgyja įgūdžių bei kompetencijų, reikalingų ieškant darbo. Individualios koučingo sesijos gali būti lengvai integruojamos į šią veiklą. 2. Bedarbiams žmon÷ms greta motyvacijos k÷limo ir persikvalifikavimo kursų yra siūloma koučingo paslauga. 3. Koučingą siūlo t÷vų informacijos centrai. 4. Koučingą siūlo labdaros organizacijos. 2 skyrius: Kokių kompetencijų reikia koučeriui, kad gal÷tų efektyviai dirbti su šia tiksline grupe? Kai tik koučeris yra pasirengęs sukurti konfidencialią ir draugišką aplinką, jis gali pereiti prie kitų žingsnių įgyvendinimo. Taigi, ką jam reik÷tų žinoti? 2.1 . Problemos atpažinimas Dirbdamas su apibr÷žta tiksline grupe koučeris turi labai daug d÷mesio skirti problemos (at)pažinimui. Kartais problema atrodo akivaizdi (pvz., nedarbas), bet iš tiesų tai tik pasekm÷ kitos, daug gilesn÷s problemos, kurią privalu atskleisti ir imtis jos sprendimo. Pagrindinis šio etapo tikslas yra rasti problemos šaknis - priežastis! 81 82 Training Handbook Klausin÷kite taip, kad rastum÷te atsakymus, padedančius išspręsti problemas: − Kokiu mastu problemas sukuria patys žmon÷s, kuriems taikomas koučingas? − Kokią dalį problemos sukelia aplinka – išorin÷s aplinkyb÷s? − Kaip į tai yra įsitraukę kiti žmon÷s? Kursų dalyje akis į akį (koučeris+klientas) mokysim÷s užduoti tinkamus klausimus. Problemos priežasčių radimas dažnai padeda jud÷ti link jos sprendimo! Greičiausiai esate gird÷ję teiginį, kad „kiekviena problema yra išbandymas“. Dauguma žmonių neigia šį posakį. Tačiau gerai pagalvoję, galime pripažinti, jog tai tiesa: jeigu tik÷site, kad problemos jus gniuždo, jos taip ir padarys. Jeigu tik÷site, jog už problemos glūdi naujos galimyb÷s, galiausiai jūs jas atrasite. Problemos šaknų atradimas ir teigiamo požiūrio diegimas yra tik proceso pradžių pradžia. Toliau reikia imtis kūrybingo koučingo metodų. Kūrybingumo d÷ka galima įvairiai spręsti problemą. 2.2 . Pasitik÷jimo savimi ir savigarbos k÷limas Tai yra pati svarbiausia darbo su apibr÷žta tiksline grupe dalis, kuri gana skiriasi nuo „įprastos“ koučingo praktikos. Problemos, su kuriomis susidūr÷ mūsų tikslin÷ grup÷, susilpnino jų pasitik÷jimą savimi (pvz., keletas nes÷kmingų bandymų susirasti darbą) arba, atvirkščiai, d÷l nepasitik÷jimo savimi susidūr÷ su problemomis (pvz., nepasitik÷jimas savimi pakišo koją interviu d÷l darbo metu). Bet kokiu atveju, pasitik÷jimo savimi nebuvimas yra plačiai išplitusi problema, kurią reikia imtis spręsti ir kuri reikalauja didelio koučerio d÷mesio. Yra keletas metodų, kuriuos galima naudoti šiame kontekste, tačiau tam, kad jie pasiteisintų, reikia daug laiko. Kai kurių ekspertų nuomone savigarbą ir pasitik÷jimą savimi įmanoma įgyti ne anksčiau kaip po pus÷s metų sisteminių pastangų. Kartais koučeriams n÷ra duota tiek laiko dirbti su klientais. Tod÷l koučerio darbas yra parodyti klientams, kaip jie patys gali kelti savigarbą.Yra keletas sričių, kurių nereik÷tų pamiršti, nes jos gali pad÷ti gerus pagrindus pasitik÷jimo savimi stiprinimui: 1. Kompetencijos Labai dažnai žmon÷s, kuriems taikomas koučingas, net nežino, kokių turi kompetencijų. Kartais tenka susidurti su žmon÷mis, kurie neturi jokio išsilavinimo, tod÷l gali jaustis nevyk÷liais. Tokiu atveju galime remtis neformaliai įgytomis kompetencijomis. Daugiau informacijos apie tokius metodus rasite 3-io modulio skyriuje (3.4. ir 3.5.), be to, visas antrasis modulis yra paskirtas kompetencijų nustatymo metodams. 2. Teigiamas požiūris į savo asmenybę Žmon÷s, kurių savigarbos lygis žemas, yra linkę save žeminti (pvz., pasisakymai apie savo sugeb÷jimų degradaciją/smukimą). Tai lengva pasteb÷ti klausantis jų kalbos. Kartais vidinis šių žmonių balsas skamba dar baisiau (pvz., žmon÷s keikia save). Tokiais atvejais koučeriui svarbu išmokyti žmones keisti požiūrį į savo asmenybę: išmokti GIRTI save reguliariai ir UŽ KIEKVIENĄ MAŽĄ PERGALĘ. Girti save galima įvairiai: žodžiais (balsu arba vidiniu monologu) arba netgi mažomis dovan÷l÷mis už įveiktus sunkumus. Jūsų kaip koučerio pagyrimai taip pat labai svarbūs. 2.3. Sunkumų įveikimas Mes visi gyvenime susiduriame su sunkumais. Jie gali būti įvairūs – susiję su sveikata, asmeniniu gyvenimu, mokslais, finansais ir kt.. Sunkumų dydis taip pat skiriasi. Kai kurie jų milžiniški ir jų neįmanoma įveikti, kiti – visai nedideli. 82 83 Training Handbook Sunkumo dydis yra gana subjektyvus, tai priklauso nuo žmogaus, susidūrusio su juo, požiūrio. Kas vienam atrodo gana nedideliu iššūkiu, kitam prilygsta „Everesto viršukalnei“. Yra keletas būdu, kaip juos įveikti: 1. Sunkumų vengimas arba jų atid÷liojimas: tariamai lengviausias kelias, kuris galiausiai virsta blogiausiu. Problemų kamuolys pasidarys toks didelis, kad jis gali prisl÷gti. 2. Peršokti sunkumus: reikalauja daug energijos, užsispyrimo, ambicijų, drąsos ir kitų išteklių. Išlieka gr÷sm÷ nukristi. Per didelis užsispyrimas vienoje srityje gali sudaryti sąlygas problemoms atsirasti kitose (pvz., žmogaus per didelis atsidavimas s÷kmingam verslui palaikyti gali sujaukti šeimyninį gyvenimą). 3. Kliūčių įveikimas mažais žingsneliais: reik÷s tiek pat energijos, užsispyrimo, ambicijų ir drąsos, kaip ir prieš tai min÷tame variante, tačiau kai procesą suskaidome į mažesnius etapus, jis tampa lengviau įveikiamas ir jame yra mažiau rizikos. Negana to, kiekvienas mažas pokytis gali tur÷ti didel÷s įtakos. Spręsdami problemas žmon÷s patys to nesuvokdami dažnai laikosi asmeninio stereotipo. Egzistuoja daugyb÷ žmonių, kurie problemas sprendžia pirmuoju – blogiausiu – būdu. Koučerio užduotis pad÷ti tikslin÷s grup÷s žmon÷ms suvokti šį egzistuojantį stereotipą ir keisti situaciją per pasekmių suvokimą. Prisiminkite situaciją apie blogas pasekmes, kai atid÷liojote problemos sprendimą. Pavyzdžius panaudosime kurso akis į akį dalyje. Problemų sprendimo būdas eina paraleliai su tikslų siekimu. 2.4.Tinkamų tikslų nustatymas Vienas iš pagrindinių koučingo tikslų yra pad÷ti klientui nusistatyti tikslus ir apgalvoti žingsnius jų siekimui. Pabandykite atsakyti į žemiau pateiktą klausimą: “Koks yra jūsų tikslas?” Užrašykite savo atsakymą. Jeigu jūs užraš÷te kažką panašaus į „gražiai gyventi šeimoje“, „kad pasisektų“, „uždirbti daug pinigų“ ir pan., tuomet galime teigti, jog tai labiau norai nei tikslai. Teisingai iškeltas tikslas tur÷tų atitikti SMART (angl. smart – sumanus, vikrus) konceptą, kurio sudedamosios dalys yra tokios: Suplanuotas Matuojamas (išmatuojamas) Apčiuopiamas (pasiekiamas) Realus (tikroviškas) Tikslus (aiškus, apibr÷žtas) Tikslus taip pat būtina užrašyti, nes kol jie egzistuoja mūsų galvose, juos lengva keisti, galima koreguoti terminus ir t.t.. 83 84 Training Handbook Dirbant su tiksline grupe, nusistatyti tikslus galima naudojant antrame skyriuje aprašytus metodus. 2.5. Baimių atsikratymas Baim÷ yra natūrali, tačiau ji yra bloga. Ji varžo mus ir neleidžia siekti svajonių. Baim÷ slopina mūsų mąstymą ir reakcijas. Sunku identifikuoti baimę, bet yra svarbu tai padaryti ir kovoti su ja vardan s÷km÷s. Dažnai baim÷ yra siejama su nepasitik÷jimu savimi ir menka savigarba. Koučeriui būtina bet kokiu atveju atkreipti į tai d÷mesį. Pasisemkite įkv÷pimo iš Donaldo Trumpo citatos: „Sudegink baimę, kitaip baim÷ sudegins tave“. Jums, kaip koučeriui, svarbu rasti baim÷s šaknis – ar klientas bijo nes÷km÷s? Ar jis bijo s÷km÷s? Ar jis bijo kitų žmonių nuomon÷s? Ar jis bijo ką nors nuvilti (taip pat ir save)? Kai tik paaišk÷s baim÷s šaknys, pabandykite rasti racionalių argumentų, kurie pad÷tų klientams įveikti baimę keliančius jausmus. Kartu atrasti tai, kas pad÷tų jiems keistis (jie patys turi keisti savo požiūrį – jūs negalite to padaryti už juos). Pabandykite kartu suformuluoti keletą pozityvių teiginių apie jų sugeb÷jimus („Aš galiu..., kadangi aš ...“). Pamokykite juos suformuluotus teiginius kartoti lyg „mantras“, kurios pad÷s jiems eiti pirmyn. 2.6.Kova su prieštaravimais (neegzistuoja „Aš negaliu“) Bus daug tokių situacijų, kai klientas sakys, kad jis „negali kažko padaryti“. Henris Fordas yra pasakęs: „Jei manai, kad gali padaryti arba negali padaryti, abiem atvejais esi teisus“. Taigi, problema paprastai glūdi kliento nuomon÷je. Labai svarbu išsiaiškinti, kod÷l klientas turi nusistatęs ribas. Kaip pri÷jo išvados, jog kažko negali padaryti? Ar toks apribojimas yra kito žmogaus nuomon÷s pasekm÷, jo paties nuomon÷, požiūris į gyvenimą ar tai kažkokio fakto pasekm÷? Paprastai tam tikrų ribų atsiradimas yra baim÷s pasekm÷ – pasistenkite rasti ir įveikti jas. 2.7.Atitinkamo grįžtamojo ryšio pateikimas Grįžtamasis ryšys turi būti pateikiamas nuolatos. Tai netur÷tų stebinti kolegų, nes tai yra abipusis reikalas, kuris sudaro labai svarbią koučingo proceso dalį. Kad efektyviai pateiktų grįžtamąjį ryšį, koučeris turi išlaikyti grup÷je pasitik÷jimo atmosferą. Yra du grįžtamojo ryšio tipai: teigiamas – pagyrimų forma – kas mums visiems patinka; neigiamas – kai kas nors išvardija mūsų klaidas – ko ne visi m÷gstame. Kaip koučeris turite BŪTI ITIN ATSARGUS! Niekada nesuliekite dviejų grįžtamojo ryšio tipų į vieną! Jeigu prad÷site nuo kliento padarytų klaidų ir baigsite pagyrimu, jis nugrims giliai galvodamas apie klaidas, tod÷l nesugeb÷s priimti informacijos apie pagyrimą. O jeigu prad÷site nuo pagyrų, nebus tinkamai sureaguota į klaidas. Atminkite: „Viskas, kas pasakyta iki „bet“ nebetenka prasm÷s“! 3 skyrius. Ypatingi metodai šiai tikslinei grupei Šiame skyriuje sužinosite keletą naudingų metodų darbui su mūsų tiksline grupe. Vadov÷lyje rasite teorinių žinių, o akis į akį pratybose taikysite min÷tus metodus praktiškai. 84 85 Training Handbook 3.1. Asmeninis koliažas Kad klientai įveiktų baim÷s barjerus ir atsirastų pasitik÷jimo aplinka, labai svarbu koučingo sesijas su tiksline grupe prad÷ti neformaliai – žaidimų forma. Kartais žmon÷s bijo atsakin÷ti į klausimus arba jiems sunku kalb÷ti apie save, tod÷l galima tai lengvai atlikti simbolių ir piešinių/iliustracijų pagalba. Žemiau pateiktas pratimas gali būti naudojamas įvairiems tikslams – sužinoti: • asmenines savybes, • pom÷gius, • kompetencijas, • norus, • problemas, • tikslus, • ir t.t. Eiga: Pasiruošimas: raskite ir iškirpkite iš žurnalų mažiausiai 150 skirtingų iliustracijų. Jos turi būti įvairaus dydžio ir apr÷pti įvairias temas bei aplinkas. Darbo vietoje: išd÷liokite iškarpas ant stalo. Paprašykite klientų pasirinkti 10 ir padaryti iš jų koliažą. Šiame etape jūs galite pasirinkti pratimo tikslą suformuluodami klientams tokias užduotis, kaip pavyzdžiui: • „Išsirinkite 10 iliustracijų, kurios geriausiai jus charakterizuoja“. • „Išsirinkite 10 iliustracijų, kurios atspindi jūsų norus ar dalykus, kuriuos m÷gstate“. • „Išsirinkite 10 iliustracijų su dalykais, kurių bijote“. Skirkite 5 minutes laiko užduočiai atlikti. Tada galite tęsti su jau suformuotu koliažu: Į koliažą pažiūr÷kite savo, kaip koučerio, akimis ir išsakykite savo pasiūlymus. Paklauskite kliento, ar jis sutinka su jūsų nuomone. Paprašykite jo paaiškinti, kokiu pagrindu atrinko iliustracijas ir ką jos reiškia. Šio metodo pagalba jūs lengvai atskleisite tokius dalykus, kurie kitomis aplinkyb÷mis būtų dar ilgai neišaišk÷ję. Šitas metodas suteikia daugiau galimybių konkretizavimui. Kai jau būsite išsamiai aptarę iliustracijas koliaže, paprašykite kliento palikti koliaže tik dvi iliustracijas. Tokiu būdu jūs lengvai sužinosite pačius svarbiausius dalykus kliento gyvenime. 3.2 .Medžio piešimas Medžio piešimas yra dar vienas dirbtinių įrankių naudojimo metodas. Duokite tikslin÷s grup÷s nariams lapą popieriaus, geriausia A3 formato, bet kokiu atveju tiks ir A4 , ir rinkinį spalvotų pastelių. 85 86 Training Handbook Tada paprašykite nupiešti medį. Jūsų gali paklausti, kokio dydžio ir kurioje lapo vietoje piešti medį, priminkite, jog užduotis paprasta – tiesiog nupiešti medį. Kai tik koks grup÷s narys baigs piešti medį, galite prad÷ti analizuoti jo(s) piešinį pagal medžio poziciją lape, jo dydį, spalvas ir t.t.. Galite aptarti su juo/ja piešinio ypatumus. Daugiau informacijos rasite žemiau pateiktuose internetiniuose adresuose: http://www.ankh.cz/samet_malovani.htm http://malujsi.com/arteterapie.php 3.3. Tikslų nustatymas (nuo abstrakcijos iki vizualizacijos) Šis metodas tinka tikslų nustatymui, kadangi jis padeda žmogui nuo abstrakcijos pereiti iki vizualizacijos. 1. Klientas piešia išsvajotą situaciją/siekiamą tikslą. 2. Refleksija apie piešinį – kliento ir koučerio diskusija. 3. Klausimų k÷limas siekiant apibr÷žti tikslą ir žingsnių išd÷stymas jam pasiekti: - Kas/kokie dalykai pad÷tų jums siekti užsibr÷žto tikslo? - Kokie žingsniai priartintų jus prie tikslo? Kokie būtų pirmieji žingsniai? - Kas arba kokie dalykai gal÷tų iš esm÷s būti lūžiu jūsų tikslo siekime? - Kai pasieksite tikslą, kas pasikeis? Jūsų atžvilgiu? Kitų žmonių atžvilgiu? 4. Klientas gaus popieriaus lapą su ab÷c÷le. Jo užduotis bus parašyti žodžius, prasidedančius kiekviena ab÷c÷l÷s raide, susijusius su jo tikslo siekimu. V÷liau kartu analizuojate žodžius (tuo atveju, jeigu dirbate su neraštingu žmogumi, atlikite šią užduotį žodžiu). 5. Paskutinis žingsnis: ateities keitimas dabartimi: keisti galime tik dabartį. Negalime pakeisti praeities, o ateitį galime tik planuoti. Prisirišimas prie praeities stabdo jud÷jimą pirmyn. Svarbu išmokti koncentruotis į dabarties veiksmus. 3.4. „5+ metodas“ „5+ metodas“ parodo, kaip ir kokiais žingsneliais galima pasiekti norimą pad÷tį/situaciją – kaip pasiekti tikslą. Praktiškai šis metodas gali būti taikomas įvairiose gyvenimo situacijose ir aplinkose (jis taip pat buvo s÷kmingai išbandytas su įvairiomis tikslin÷mis grup÷mis: neraštingais žmon÷mis, bedarb÷mis moterimis, pagyvenusiais žmon÷mis ir suaugusiųjų šviet÷jais). Jį taip pat galima pritaikyti sprendžiant problemas. Šio metodo pagalba gyvenimo sampratoje atsiranda mokymosi visą gyvenimą sąvoka. Eiga: 1. Išreikškite savo tikslą (galite panaudoti piešinius iš 3.4. pratimo), užrašykite jį. 2. Apibūdinkite dabartinę savo situaciją. 3. Identifikuokite ir apibūdinkite skirtumą tarp siekiamos situacijos ir esamos situacijos. 4. Išsid÷liokite žingsnius (geriau nedideliais žingsneliais) tikslo siekimui ir prad÷kite juos žengti. 5. Po kiek laiko apžvelkite savo veiksmus: kas pasikeit÷? + didžiuokit÷s savimi (net jeigu ir nepasiek÷te tikslo laiku). 86 87 Training Handbook 3.5. Žingsnis pirmyn remiantis neformaliai įgytomis kompetencijomis . „Nu÷jęs taip toli, eisiu dar toliau“ Šio metodo pagalba identifikuojamos turimos kompetencijos bei gali būti stiprinamas pasitik÷jimas savimi. Klientas nupieš kelias laiko juostas (pažym÷damas metus jose) vieną žemiau po kitos. Kiekviena laiko juosta atspindi gyvenimo sritį – žr. mokomąją medžiagą 3.5. (sveikata, emocijos/partneryst÷, šeima, darbas, mokslai, finansai). Paprašykite klientų pažym÷ti laiko juostose svarbius jų gyvenimo įvykius. Jie bus užfiksuoti virš arba žemiau juostos (žemiau = blogus, virš = gerus). Tada sujungti įvykius su laiko juosta. Po to koučeris dirba su klientu ir analizuoja atvejus kaip jam/jai pavyko įveikti „krizę“ jo gyvenime (kaip iš taško, esančio žemiau laiko juostos, pavyko pakilti iki taško, esančio virš juostos). Kas arba kokie žmon÷s pad÷jo jam? Kokius pritaik÷ įgūdžius ir kompetencijas ? Šis metodas padeda klientams suvokti, kad jie sugeba spręsti problemas, kad turi daug kompetencijų, apie kurias net nenutuok÷. Šis metodas taip pat tinka ruošiantis pokalbiui d÷l darbo – jis padeda žmogui identifikuoti neformaliai įgytas kompetencijas. 3.3., 3.4 ir 3.5. metodai gali būti apjungti. 3.6.Teigiami vaizdai – fantazijos sapnas Mūsų gyvenime egzistuoja daugyb÷ suvaržymų, kurie palaipsniui psichologiškai užblokuoja žmones. Nors min÷tus suvaržymus sunku išnaikinti, vis d÷lto egzistuoja metodai, kurie gali mums pad÷ti. Jie grindžiami fantazija ir vaizduote. Žemiau pateiktas pavyzdys iš tokio pobūdžio metodų – sekite žemiau pateiktais nurodymais, pirmiausia patys jį išbandykite, v÷liau jūs gal÷site jį taikyti savo tikslinei grupei. Fantazijos sapno pratimas: Pagalvokite apie tai, kas jus riboja ir varžo. Tada pagalvokite apie vertybes, kurių ilgit÷s. Atsis÷skite, užsimerkite ir atsipalaiduokite. L÷tai kv÷puokite ir įsivaizduokite, jog su kiekvienu iškv÷pimu jūs atsikratote vidin÷s įtampos. Pajuskite, kaip atsipalaiduoja jūsų raumenys. Pabūkite taip kelias minutes. Dabar įsivaizduokite miško laukymę. Vienoje jos pus÷je yra uola su urvu. Jums ant nugaros kuprin÷ su visais jūsų apribojimais, suvaržymais. Palikite ją prie urvo ir įeikite vidun. Urvas jaukus, pakankamai šiltas ir, jūsų nuostabai, jame šviesu. Gilumoje girdite vandens tek÷jimo garsą. Eikite garso link. Jūs pamatysite auksinį indą perpildytą šviesaus skysčio. Skystis - tai jūsų vertyb÷s, kurias norite įgyti savo gyvenime. Jis b÷ga ant žem÷s. Paimkite indą ir išgerkite. Jūs jaučiate kaip vertyb÷s užpildo jūsų kūną. Jūs geriate, o indas netušt÷ja. Jis vis tiek bus pilnas. Jo viduje daugyb÷ dalykų, kurių jūs ilgit÷s, ir kurie visada lauks jūsų. Kai jau iki soties atsigersite, pad÷kite indą atgal, bet nepamirškite, jog bet kada galite sugrįžti. Išeikite iš urvo į nuostabią saul÷tą dieną. L÷tai pabuskite. 87 Training Handbook Projektas „Koučerio kompetencija“ Leonardo da Vinci 2008-2010 Naujovių perk÷limas No. DE/08/LLP-LdV/TOI/147138/2008-1-DE2-LEO05-00176 Kurso programa konsultantams 4-as modulis. „Koučingas socialin÷s atskirties grup÷s žmon÷ms“ Skyriai Turinys 1.1. Kas tie žmon÷s, kuriems gresia socialin÷ atskirtis? 1.2. Kokie yra jų išskirtinumai ir poreikiai? Tikslai Metodai / Įrankiai Charakterizuoti tikslines grupes. atsižvelgiant į dalyvių darbo aplinką. Įvardinti specialiuosius charakterizuotų tikslinių grupių poreikius. Moderuojamas minčių lietus – lenta su bloknotu ir rašikliais, grup÷s metodas. Poreikių sąrašas (pasiūlytas vadov÷lyje) užrašomas lentoje. Treneris išsiaiškina ar dalyviai sutinka su Mokymosi rezultatas Charakterizuoti koučingo klientai. Charakterizuoti klientų poreikiai . Reik÷s laiko 15 min. 15 min Priedai Vadov÷lis: poreikių sąrašas iš 1.2 skyriaus turi būti 88 Training Handbook 4-as modulis. „Koučingas socialin÷s atskirties grup÷s žmon÷ms“ Skyriai Turinys 1.3. Kod÷l koučingo metodas tinka šiai tikslinei grupei? 1.4. Marketingas: kod÷l ir kaip kreiptis į tikslinę grupę? 2. 2.1. Problemos atpažinimas. 89 Tikslai Paaiškinti, kod÷l koučingas gali ir turi būti naudojamas kitokiame nei “įprastas” kontekste Paaiškinti kreipimosi į tikslines grupes, kurioms gresia socialin÷ atskirtis, ypatumus. Išmokti kelti tinkamus klausimus problemai įvardinti. Metodai / Įrankiai atskirais punktais ir prašo jų papildyti poreikių sąrašą, kuris yra bendras charakterizuotoms tikslin÷ms grup÷ms Paskaita naudojant poreikių sąrašą iš ankstesnio pratimo – koučingas kaip atsakymas į poreikius Skaitymas: Vadov÷lio 1.4 skyrius, po to diskusija: konkrečių pavyzdžių pasiūlymai kaip kreiptis į charakterizuotas tikslines grupes realiomis sąlygomis ir tokio koučingo realizavimas praktiškai. Vaidmenų pasiskirstymas: darbas porose. “Klientas” apibr÷žia problemą. Mokymosi rezultatas Reik÷s laiko Priedai perrašytas lentoje Koučingo keičiamumo ir 10 min jo naudingumo tikslin÷ms grup÷ms samprata Kreipimosi į tikslines grupes skirtumo suvokimas. Pasiūlymai d÷l koučingo sesijų prad÷jimo realioje aplinkoje su konkrečiais žmon÷mis. 20 min Mok÷jimas (iš)kelti tinkamus klausimus problemai įvardinti. 20 min. Training Handbook 4-as modulis. „Koučingas socialin÷s atskirties grup÷s žmon÷ms“ Skyriai Turinys Tikslai Metodai / Įrankiai Mokymosi rezultatas Reik÷s laiko Priedai Koučeris kelia klausimus, kurie pad÷tų rasti jos priežastis. Analiz÷ vyksta grup÷je. 2.2. Pasitik÷jimo savimi ir savigarbos k÷limas. 2.3. Problemų sprendimas. 2.4. Tinkamų tikslų nustatymas. Metodų, palaikančių pasitik÷jimą savimi ir savigarbą, naudojimas. Užduotis: kiekvienas dalyvis turi prisiminti 5 dalykus, kuriuos ji(s) atliko tą dieną ir už kuriuos gal÷tų save pagirti. Klaidingų stereotipų Trumpas įvadas, atskleidimas problemų naudojant video sprendime; darbas su epizodą. Kiekvienas pasekm÷mis. dalyvis turi sugalvoti pavyzdį apie žmogų, kuris atid÷liojo problemos sprendimą. Kokios buvo pasekm÷s? Ko mus tai pamoko? Pozityvus mąstymas apie 10 min. savo paties/pačios asmenybę – perduodamas konsultuojamiems žmon÷ms. Sugeb÷ti nuvesti 15 min. konsultuojamąjį teisingu keliu, kai sprendžiamos problemos, parodant klaidingų stereotipų pasekmes. Išmokti tikslo ypatybių. Treneris prašo dalyvių sugalvoti ir užrašyti savo tikslus (laikas – 2 min.) tada treneris Mok÷jimas nusistatyti tikslą pagal SMART konceptą. 20 min. (galima tęsti su 3.4. ir 3.5.) 2.3. video: laikas 2:00 – 2:20 (šaltinis: http://www.y outube.com/ watch?v=LR J-RsxVvuA ) Vadov÷lis, internetiniai šaltiniai (pristatymo 90 Training Handbook 4-as modulis. „Koučingas socialin÷s atskirties grup÷s žmon÷ms“ Skyriai Turinys Tikslai Metodai / Įrankiai Mokymosi rezultatas Reik÷s laiko pristato SMART konceptą (žr. vadov÷lyje) Dalyvių klausiama, ar jų tikslai atitiko SMART konceptą (žr. vadov÷lyje). Jeigu ne, dalyviai turi sugalvoti bet kokį tikslą, atitinkantį min÷tą konceptą. 2.5. Baimių atsikratymas. 91 Baimių įveikimas. Treneris prašo savo dalyvių pagalvoti apie savo norus, svajones ir baimes, susijusius su jų įgyvendinimu. Treneris padeda dalyviams atskleisti savo baimes, užduodant sau atitinkamus klausimus. Kai kiekvienas dalyvis padaro išvadas, treneris paprašo jų susikurti savo teigiamą mantrą, taikant Priedai paruošimui). Svarbu: galima tęsti 3.4. Kovos su baim÷mis metodo žinojimas, kurį praktikantai gal÷s panaudoti savo koučingo praktikoje. 15 min. Vadov÷lis Training Handbook 4-as modulis. „Koučingas socialin÷s atskirties grup÷s žmon÷ms“ Skyriai Turinys 2.6. Kova su prieštaravimais. Tikslai Išmokti elgtis su prieštaravimais. 2.7. Atitinkamo grįžtamojo Išmokti pateikti ryšio pateikimas. atitinkamą grįžtamąjį ryšį. Metodai / Įrankiai racionalius argumentus, kurie padeda kovoje su savo baim÷mis (Pvz., „Aš galiu tai padaryti, nes aš...). Treneris pristato Henrio Fordo citatą ( žr. vadov÷lyje). Seka darbas porose: vaidmenų pasiskirstymas: koučeris/praktikantas ir atvirkščiai. Praktikantas pasako priežastį, kod÷l negali kažko padaryti sakydamas „Aš negaliu…”. Koučeris bando pakeisti jo(s) nuomonę (neegzistuoja “aš negaliu”). Treneris pristato teigiamą ir neigiamą grįžtamąjį ryšį (žr. vadov÷lyje). Vaidmenų Mokymosi rezultatas Reik÷s laiko Priedai Mok÷jimas elgtis su prieštaravimais. Sugeb÷jimas pakeisti kliento nuomonę apie jo(s) (su)geb÷jimus. 20 min. Vadov÷lis. Mok÷jimas atskirti teigiamą ir neigiamą grįžtamąjį ryšį. 20 min. Vadov÷lis. . 92 Training Handbook 4-as modulis. „Koučingas socialin÷s atskirties grup÷s žmon÷ms“ Skyriai Turinys Tikslai Metodai / Įrankiai Mokymosi rezultatas Reik÷s laiko Priedai pasiskirstymas porose (koučeris/praktikantas): jūsų klientas tuo pačiu metu padar÷ kažką gero ir kažką blogo. Koučeris bando pateikti gerai struktūrizuotą grįžtamąjį ryšį – nesumaišydamas pagyrimo su priekaištais. 3. 3.1. Asmeninis koliažas. 3.2. Medžio piešimas. 93 Pažinti metodą, padedantį atskleisti kliento asmenybę, tikslus, pom÷gius, baimes ir t.t.. Piešimo analiz÷s pagrindinių ypatybių studijavimas. Treneris pasiruošia iliustracijų iškarpas iš žurnalų (kuo daugiau, tuo geriau) ir atlieka pratimą su dalyviais pagal vadov÷lio aprašymą žr. 3.1. (Pratimą galima pritaikyti grup÷s darbui – dalyviai naudojasi kitų koliažais). Dalyviai gaus užduotį pagal vadov÷lio 3.2. skyrių – nupiešti medį. Koučinge naudojamo metodo, padedančio atskleisti kliento asmenybę, tikslus ir t.t., žinojimas. 40 min. Vadov÷lis. Pasiruošima s: išsikirpti daug (šimtus) įvairių iliustracijų iš žurnalų. Piešimo analiz÷s pagrindų žinojimas. 20 min. Vadov÷lis. Pasiruošima s: lapai Training Handbook 4-as modulis. „Koučingas socialin÷s atskirties grup÷s žmon÷ms“ Skyriai Turinys 3.3. Tikslų nustatymas (nuo abstrakcijos iki vizualizacijos). Tikslai Metodai / Įrankiai Mokymosi rezultatas Tada treneris pristato piešimo analiz÷s metodus – aptariama piešinio pozicija, jo dydis, spalvos ir t.t.. Išmokti kūrybinių tikslų Dalyviai gauna užduotis Kūrybinių metodų nustatymo metodų. pagal vadov÷lio (3.3. žinojimas, dirbant su skyrius) aprašymą. tiksline grupe. 3.4. 5+ metodas Tikslų siekimo/problemų sprendimo proceso studijavimas Treneris pristato 5+ metodą (rodo rašomoje lentoje) bei prašo dalyvių nusistatyti savo nedidelius tikslus, kuriuos nor÷tų pasiekti, ir taikyti min÷tą metodą. Tikslų nustatymo, jų laikymosi ir pasiekimo metodo, taikomo koučingo praktikoje, žinojimas. 3.5. Žingsnis pirmyn, remiantis neformaliai Kompetencijų identifikavimo metodo Treneris išdalina Neformaliai įgytų padalomąją medžiagą – kompetencijų Reik÷s laiko Priedai (geriausia A3 formato), spalvotos pastel÷s. 45 min. 25 min 30 min. Pasiruošima s: popierius, spalvotos pastel÷s. Klausimai rašomoje lentoje. Atspausdinta mokomoji medžiaga 3.3.4 – ABC. Rašomoji lenta su išvardintais punktais joje, popierius ir rašikliai dalyviams. Mokomoji medžiaga 94 Training Handbook 4-as modulis. „Koučingas socialin÷s atskirties grup÷s žmon÷ms“ Skyriai Turinys įgytomis kompetencijomis. 3.6. Teigiami vaizdai – fantazijos sapnas. 95 Tikslai Metodai / Įrankiai studijavimas ir mokomąją medžiagą pasitik÷jimo savimi bei 3..5 ir prašo dalyvių savivert÷s stiprinimas. atlikti pratimą pagal vadov÷lio aprašymą. Galima organizuoti darbą porose. Fantazijos ir Trumpas pristatymas pozityvaus mąstymo apie pozityvaus metodo studijavimas. mąstymo vertę (laim÷ glūdi mumyse). Pratimo pagal vadov÷lio 3.6. skyriaus aprašymą atlikimas. Mokymosi rezultatas Reik÷s laiko identifikavimo metodo žinojimas ir pasitik÷jimo savimi sustiprinimas. Sužinoma apie neįprastą terapinį metodą, vedantį link pozityvaus mąstymo. Priedai 3.5. 20 min. Vadov÷lis. Training Handbook 4-as modulis. 1-oji mokomoji medžiaga (1.3.1.) Pasitik÷jimo aplinkos kūrimas Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti, kuriant pasitik÷jimo aplinką: • Sukurkite savitarpio ryšį. Patirkite smalsumo būseną ir klausykit÷s su noru sužinoti apie besimokančiojo gilesnę patirtį. • Būkite realistas. Jūs galite pabandyti rasti atsakymus, bet jie greičiausiai nebus teisingi. Leiskite sau patik÷ti, kad besimokantieji patys turi tinkamus atsakymus. • Būkite sąžiningas. Sakykite teisybę tokią, kokia ji yra. Būkite mandagus ir sąžiningas, bet nepakeiskite sąžiningumo mandagumu.Tiesos nesakymas jos nepanaikina. Po m÷nesio ar metų besimokančiajam teks su ta tiesa v÷l susidurti. • Atitikite besimokantįjį. Kuo daugiau vidinių prieštaravimų bus jumyse, tuo labiau nutolęs nuo mokinių jūs būsite. Ir atvirkščiai, kuo daugiau problemų būsite išsprendę savo praeityje, tuo didesn÷ tikimyb÷, kad jūs suprasite savo mokinio situaciją. • Užjauskite save. Susitaikykite su faktu, kad n÷ra nieko blogo netur÷ti atsakymų į visus klausimus. Kaip mokiniams priimti save su visais savo trūkumais, jei to negalite padaryti jūs? Atminkite, situacijose, kai negalite savo mokiniui pateikti atsakymo į sprendžiamus klausimus, jūs esate jiems pavyzdžiu. • Atsipalaiduokite. Parodykite mokiniams, jog perspektyvų lygį galima pasiekti ir humoru. Naudokite humorą ir išmokite pasijuokti iš savęs ir su kitais. 96 Training Handbook 4-as modulis. 2-oji mokomoji medžiaga (1.3.2.) Aktyvus klausymasis Aktyviai klausantis galima suvokti vertinantį požiūrį ir tinkamą diskusijos metodą. Tod÷l koučeris atsakingas už atmosferą be baim÷s, kurioje klientas gali atsiverti ir įvardinti savo problemą. Aktyvus klausymas kelia kliento supratimą apie asmeninę atsakomybę. Koučeris veikia trimis lygiais: 1. Pagarbus susidom÷jimas Pagrindinę žinią „Įd÷miai klausausi“ sustiprina kūno kalba ir kalbiniais signalais („taip“, „hm“, „suprantu“...) 2. Turinio supratimas Koučeris savais žodžiais apibendrina tai, kas buvo pasakyta. Tokiu būdu pasitikrinama, ar gerai buvo suprastas klientas. • Apibendrinu ... • Jei teisingai jus suprantu ... Jei klientas sutinka su jūsų apibendrinimu, koučingo procesas tęsiamas. Priešingu atveju bendras supratimas dar nerastas. Klientas gali koreguoti apibendrinimą, tai ypač naudinga, jei problemos buvo neaiškiai ir chaotiškai pristatytos. 3. Emocinis supratimas Koučeris, įsijausdamas į kliento pad÷tį, rodo kliento išgyvenimus ir tokiu būdu bando atskleisti jo(s) jaučiamą situaciją. Net jeigu klientas jau susitvark÷ su jausmais/emocijomis, gali būti, kad ji(s) to nesupranta. Tokiu atveju ji(s) išreiškia juos veido išraiška, gestais ir balsu. • 97 „... dabar jūs rodote tendenciją ....?“ Training Handbook 4-as modulis: 3-oji mokomoji medžiaga (3.3.4.) Tikslų nustatymas (nuo abstrakcijos iki vizualizacijos) A B C D E F G H CH I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z 98 Training Handbook 4-as modulis. 4-oji mokomoji medžiaga (3.5.) 3.5. Žingsnis pirmyn, remiantis neformaliai įgytomis kompetencijomis - nu÷jęs taip toli, eisiu dar toliau. SVEIKATA EMOCIJOS/PARTNERYSTö ŠEIMA 99 1965 1970 1975 1980 1985 1990 1995 2000 2005 2010 NEIGIAMAS TEIGIAMAS NEIGIAMAS TEIGIAMAS NEIGIAMAS TEIGIAMAS 1960 DARBAS MOKSLAI NEIGIAMAS TEIGIAMAS NEIGIAMAS TEIGIAMAS Training Handbook 100 Training Handbook 5-as modulis. „KOUČINGAS IKT PAGALBA ŽMONIŲ GRUPöMS, KURIOMS GRESIA SOCIALINö ATSKIRTIS“ Pirmas žingsnis. Pagrindin÷s koučingo faz÷s: Tikslas susipažinti su pagrindiniais koučingo etapais, jų tikslais ir tinkama metodika. Šiai fazei rekomenduojami metodai/įrankiai yra šie: Skatinti dalyvius, dirbančius mažose grupel÷se, suformuluoti koučingo apibr÷žimą; Paskaitos pagalba, pad÷ti identifikuoti ir išsiaiškinti pagrindinius uždavinius; Tarp dalyvių skatinti diskusiją, kad jie gal÷tų apibr÷žti savo ankstesnes žinias ir patirtį šiuo klausimu. Pirmojo žingsnio mokymosi rezultatas - dalyviai geb÷s identifikuoti koučingo fazes. Koučingo faz÷s: • pri÷mimas; kliento poreikių išsiaiškinimas; • klientas <-> koučingo specialistas; • CV – duomenų apie kliento gyvenimą/istoriją rinkimas; • kliento asmenyb÷s, pom÷gių, geb÷jimų, vertybių ir t.t. tyrimas; • informacijos sąlyga (pvz., apie darbo rinką bedarbiams klientams ir t.t.); • sprendimų pri÷mimas, galimų alternatyvių sprendimų aptarimas; • veiklos planas, išvada. 1) Koučingo faz÷s (darbas mažose grup÷se) 2) Aptarkite/keiskit÷s dalyvių patirtimi. 3) Apsvarstykite šiuos dalykus: a) žinių lygius, b) prieinamumą, c) pliusus/pranašumą. Galimi koučingo tikslai: • • Pasiekti aiškius tikslus, išsiaiškinti galimus pirmus žingsnius, pasiekimus. Kaip tobulinti esamus ir naujus įgūdžius. 101 Training Handbook Naudokit÷s mokomąja medžiaga 1.1.; šiam žingsniui įgyvendinti reik÷s 45 min.. Antras žingsnis. „Koučingas IKT pagalba apibr÷žimas, istorin÷ apžvalga ir ateities perspektyvos. Antrojo žingsnio tikslas: išsiaiškinti supratimą apie koučingą IKT pagalba, identifikuoti ir atpažinti panašumus, skirtumus, palyginti su tradiciniu koučingu, susipažinti su kilme bei įvertinti jo potencialą. Šiai fazei rekomenduojami metodai/įrankiai yra šie: • suformuluoti koučingo IKT pagalba apibr÷žimą; • identifikuoti koučingo IKT pagalba pranašumus ir trūkumus bei palyginti su tradiciniu koučingu; • identifikuoti ir pristatyti tinklalapių pavyzdžius, siūlančius koučingą IKT pagalba; Antrojo žingsnio mokymosi rezultatai: dalyviai geb÷s apibr÷žti, kas tai yra koučingas IKT pagalba, įvardyti skirtumus ir panašumus, palyginti su tradiciniu koučingu ir kalb÷ti apie šio metodo vystymąsi ateityje. Koučingo, pagrįsto IKT, apibr÷žimas: „Koučingas, pagrįstas moderniųjų technologijų pagalba perkelia besimokantįjį į kitą pasaulį. Jis leidžia bendrauti, ieškoti ir rasti informaciją, vartotojui priimti kompetentingus sprendimus.“ Dalyviai geb÷s: a) įvardyti skirtumus ir panašumus, palyginti su tradiciniu koučingu; b) kalb÷ti apie koučingo IKT pagalba vystymąsi ateityje. Naudokit÷s mokomąja medžiaga 2.1. ir 2.2.; antram žingsniui apytikriai reik÷s 45 min.. Trečias žingsnis. Koučingo IKT pagalba naudojimo priežastys. Tipai ir stipriosios bei silpnosios pus÷s. Trečiojo žingsnio tikslai: apibr÷žti situacijas, kuriose koučingas, pagrįstas IKT, gali arba turi būti taikomas; suprasti jo stipriąsias ir silpnąsias puses ir sužinoti apie įvairius koučingo, pagrįsto IKT, tipus. Šiai fazei rekomenduojami metodai/įrankiai yra šie: • • • paskaitos metu su dalyviais aptarti stipriąsias ir silpnąsias koučingo IKT pagalba puses, identifikuoti situacijas, kuriose jis gali arba tur÷tų būti naudojamas; visų įmanomų koučingo IKT pagalba tipų aptarimas; situacijų analiz÷ ir diskusija apie tai, ar koučingas IKT pagalba duotose situacijose gal÷tų būti taikomas. 102 Training Handbook Trečiojo žingsnio mokymosi tikslas - užtikrinti, kad dalyviai žinotų kur, kada ir su kuo koučingas IKT pagalba tur÷tų būti taikomas. Dalyviai taip pat apsvarstys teigiamus ir neigiamus IKT aspektus, pavojus, kai IKT taikomos netinkamai, piktnaudžiavimo pasekmes ir įvairias IKT formas koučinge. Koučingo IKT pagalba taikymo privalumai: - neįpareigojanti atmosfera; - taikymo lankstumas; - 24 valandų per parą prieiga. Labiau tinka klientams, kurie: - nori išlikti anonimiški, - negali išeiti iš namų, - gyvena toli nuo informacijos centrų. Galimi koučingo IKT pagalba naudojimosi apribojimai: - n÷ra tiesioginio arba asmeninio kontakto; - jokio asmeninio artumo; - prieiga prie interneto; Naudokit÷s mokomąja medžiaga 3.1.; trečiam žingsniui apytikriai reik÷s 45 min.. Ketvirtas žingsnis. Koučingo IKT pagalba taikymas žmon÷ms, kuriems gresia socialin÷ atskirtis Ketvirtojo žingsnio tikslas - pad÷ti dalyviams geriau suprasti, kaip koučingas IKT pagalba gali būti taikomas grup÷ms, kurioms gresia socialin÷ atskirtis (aprašyta 4 modulyje), nauda. Šiai fazei rekomenduojami metodai/įrankiai yra šie: • • • paskaita; diskusija. trumpas es÷. Ketvirtojo žingsnio mokymosi tikslas - išmokyti dalyvius nuspręsti, ar jie tur÷tų taikyti koučingą IKT pagalba specifin÷ms grup÷ms, kurioms gresia socialin÷ atskirtis, ir kokias IKT jie naudos. Ketvirtam žingsniui apytikriai reik÷s 45 min.. Penktas žingsnis. IKT naudojimo koučinge išbandymas Paskutin÷s dalies tikslas - suteikti pagalbą, kaip naudotis ir vadovautis IKT koučinge. Šiai fazei rekomenduojami metodai/įrankiai yra šie: 103 Training Handbook • • • per praktinį mokymą dalyviai eksperimentuodami vaidina koučerį ir skirtingas klientų situacijas su steb÷tojais; diskusija patirčių analizei ir išvadų padarymui. Dalyviai užbaigia mokymo vertinimą, išskirdami modulio privalumus ir trūkumus. Penktojo žingsnio mokymosi rezultatas: dalyviai išmoks naudoti IKT koučinge. Penktam žingsniui apytikriai reik÷s 3 val. 104 Training Handbook Projektas „Koučerio kompetencija“ Leonardo da Vinci 2008-2010 Inovacijų perk÷limas Nr. DE/08/LLP-LdV/TOI/147138/2008-1-DE2-LEO05-00176 Kurso programa konsultantams 5-as modulis. „Koučingas IKT pagalba” Žings Turinys niai Skyri ai 1. 2. Pagrindin÷s koučingo faz÷s. Tikslai Supažindinti dalyvius su pagrindiniais koučingo etapais, jų tikslais ir metodika. Metodai/ Įrankiai Darbas mažose grup÷s, kuriose turi būti apibr÷žtos kočingo faz÷s: - paskaita, - diskusija/ dalyvių patirties, apsikeitimas. Koučingas IKT Žinoti, kas yra Pratimas, skirtas koučingo pagalba: koučingas IKT IKT pagalba apibr÷žimui apibr÷žimas, pagalba. suformuluoti. istorin÷ apžvalga Atpažinti panašumus ir Dirbant grup÷se atpažinti Mokymosi rezultatas Reik÷s laiko Priedai Dalyviai geb÷s identifikuoti koučingo fazes. 45 min. Mok. medž.1.1. Dalyviai geb÷s: apibr÷žti koučingą IKT pagalba. Nustatyti jo panašumus ir 45 min. Mok. medž. 2.1. 105 Training Handbook 5-as modulis. „Koučingas IKT pagalba” Žings Turinys niai Skyri ai ir ateities perspektyvos. 3. 4. Tikslai Metodai/ Įrankiai skirtumus, remiantis panašumus ir skirtumus tradiciniu lyginant su tradiciniu vadovavimu. koučingu Susipažinti su jo kilme Paskaita. ir potencialu. Kai kurių tinklalapių, siūlančių koučingą IKT pagalba ir/arba įrankius su IKT bei įvairią informaciją teikiančių tinklalapių pristatymas. Koučingo IKT Apibr÷žti situacijas, Paskaita. Dirbdami mažose grup÷se pagalba kuriose koučingas IKT pagalba gali arba dalyviai diskutuos ir apibr÷š naudojimo priežastys. tur÷tų būti taikomas. atvejus, kai koučingas IKT Stipriosios ir Identifikuoti jo pagalba naudojimas yra silpnosios pus÷s, stipriąsias ir priimtinesnis bei jo apribojimai, tipai. silpnąsias puses. naudojimo apribojimus. Suprasti įvairius koučingo IKT pagalba naudojimo tipus. Kuoučingo IKT Geriau suvokti kaip Paskaita. pagalba koučingas IKTpagalba Diskusija. taikymas gal÷tų būti taikomas Trumpas es÷. žmon÷ms, (aprašytas 4 Mokymosi rezultatas Reik÷s laiko Priedai skirtumus, palyginti su tradiciniu koučingu. Pokalbis apie būsimus jo tobulinimus. Mok.medž. 2.2. Dalyviai žinos: 45 min. kur, kada ir kam koučingas IKT pagalba turi būti taikomas; tokio koučingo privalumus ir gr÷smes, netinkamai jį naudojant arba piktnaudžiaujant; įvairias koučingo IKT pagalba formas . Mok. medž. 3.1. Dalyviai gal÷s nuspręsti, ar 45 min. jiems reik÷tų taikyti koučingą IKT pagalba specifin÷ms grup÷mis žmonių, kuriems 106 Training Handbook 5-as modulis. „Koučingas IKT pagalba” Žings Turinys niai Skyri ai kuriems gresia socialin÷ atskirtis. 5. IKT naudojimo išbandymas koučinge. Tikslai Metodai/ Įrankiai modulyje) žmonių grup÷ms, kurioms gresia socialin÷ atskirtis, pranašesnis. Sužinoti, kaip naudoti Eksperimentas (praktinis IKT koučinge. apmokymas), kai dalyviai imsis koučerio vaidmens ir įvairių klientų su steb÷tojais atvejų . Diskusija patirčių analizei ir išvadoms sudaryti. Apmokymų vertinimas. Mokymosi rezultatas Reik÷s laiko Priedai gresia socialin÷ atskirtis ir kokį tipą jiems rinktis. Dalyviai išmoks naudoti moderniąsias kompiuterines technologijas koučinge. 3 val. 107 Training Handbook Koučingo fazių identifikavimas 5-as modulis. 1-oji mokomoji medžiaga (1.1.) Tikslas: Šio pratimo tikslas yra suteikti dalyviams galimybę panaudoti savo sukauptą patirtį ir žinias profesinio konsultavimo srityje bei sudaryti sąlygas minčių lietui (sritims, kuriose dalyviai neturi daug patirties), kad būtų apibr÷žti įvairūs koučingo etapai ir jų tikslai. Trukm÷:15 minučių Reik÷s priemonių: Rašomoji lenta, popieriaus lapas kiekvienai grupei. Lipni juosta. Nurodymai dalyviams: Remdamiesi savo turimomis žiniomis apie koučingo procesą apibr÷žkite ir užrašykite jo fazes bei kiekvienos jų tikslą/-us. Užpildykite spragas „minčių lietaus“ pagalba. Detalizavimas: Visa tai įgyvendinama dviem etapais: o Pirmiausia, kokia pratimo įtaka dalyviams, t.y., ką jūs manote apie pratimą, ar jis buvo lengvas/sunkus, ar jaut÷te, jog turite adekvačios informacijos, susijusios su koučingu, ar jums buvo lengva užbaigti pratimą ir t.t.. o Tada pažintiniai rezultatai, t.y., vadovas eina nuo grup÷s prie grup÷s ir aptaria jų darbus (lapai klijuojami ant sienos, kad būtų visiems matoma), diskusijų metu visi nusprendžia, kokia informacija tinka, o ką reik÷tų pašalinti. Pabaigoje vadovas ant naujo popieriaus lapo užrašo pratimo galutinį rezultatą, susijusį su koučingo faz÷mis ir tikslais. Komentarai: Vadovas gali panaudoti šio pratimo galutinį rezultatą savo paskaitos įžangai arba kaip informacijos šaltinį apie koučingo fazes ir tikslus, tokiu būdu skatindamas dalyvių aktyvesnį dalyvavimą mokyme bei išlaikydamas jų susidom÷jimą. 108 Training Handbook Koučingo IKT pagalba apibr÷žimas 5-as modulis. 2-oji mokomoji medžiaga (2.1.) Tikslas: Šio pratimo tikslas – suformuluoti koučingo IKT pagalba apibr÷žimą. Trukm÷: 20 minučių. Reikalingos priemon÷s: Rašomoji lenta. Nurodymai dalyviams: Vadovas užrašo „Koučingas IKT pagalba“ per vidurį ant rašomosios lentos popieriaus. Tada jis prašo dalyvių prieiti ir ratu užrašyti pirmąją savo mintį apie šį terminą, ką jis reiškia arba ką jis apima. Kiekvienas dalyvis gali prieiti ne kartą, bet pri÷jus gali užrašyti tik vieną žodį arba frazę. Tada vadovas prašo dalyvių viską perskaityti ir pabraukti tą žodį arba frazę, su kuria jie labiausiai sutinka. Detalizavimas: Pratimas įgyvendinamas dviem etapais: o Pirmiausia, kokia pratimo įtaka dalyviams, t.y., ką jūs manote apie pratimą, ar jis buvo lengvas/sunkus, ar jaut÷te, jog turite adekvačios informacijos apie koučingą, ar buvo lengva užbaigti pratimą ir t.t.. o Tada pažintiniai rezultatai, t.y., vadovas padeda dalyviams identifikuoti žodžius ir frazes, kurios pasirod÷ priimtinos daugumai dalyvių ir tokiu būdu suformuluoti koučingo, pagrįsto IKT apibr÷žimą. Reikia skirti laiko diskusijoms, kylančioms d÷l prieštaravimų. Galiausiai, vadovas apibendrina ir pateikia koučingo, pagrįsto IKT, apibr÷žimą. 109 Training Handbook 5-as modulis. 3-oji mokomoji medžiaga (2.2.) Panašumų bei skirtumų tarp tradicinio koučingo ir koučingo IKT pagalba identifikavimas Tikslas: Šio pratimo tikslas yra suteikti dalyviams galimybę palyginti koučingą IKT pagalba ir tradicinį koučingą, identifikuoti jų bendrus elementus ir skirtumus. Trukm÷: 15 minučių. Reikalingos priemon÷s: Rašomoji lenta, popieriaus lapas kiekvienai grupei. Lipni juosta. Nurodymai dalyviams: Remdamiesi medžiaga, kurią sudar÷te 2.1. pratime bei savo žiniomis apie koučingą, padiskutuokite ir palyginkite du koučingo tipus, t.y., tradicinį ir koučingą IKT pagalba, tikslu identifikuoti kuo daugiau panašumų ir skirtumų.“ Detalizavimas: Visa tai įgyvendinama dviem etapais: o Pirmiausia, išsiaiškinti pratimo įtaką dalyviams, t.y., ką jūs manote apie pratimą, ar jis buvo lengvas/sunkus, ar jaut÷te, jog turite adekvačios informacijos, ar jums buvo lengva užbaigti pratimą ir t.t.. o Pažintiniai rezultatai, t.y. vadovas diskutuoja su grupe apie tai, ką užraš÷ kiekviena grup÷ (lapai klijuojami ant sienos, kad būtų visiems matoma) ir identifikuoja pagrindinius bendrus dalykus tarp dviejų koučingo tipų bei skirtumus tarp jų. Pabaigoje vadovas apibendrina grup÷s diskusijas. Komentarai: Vadovas gali panaudoti šio pratimo galutinį rezultatą kaip informacijos šaltinį savo paskaitai šia tema, tokiu būdu skatindamas dalyvių aktyvesnį dalyvavimą mokyme bei išlaikydamas jų susidom÷jimą. 110 Training Handbook 5-as modulis. 4-oji mokomoji medžiaga (3.1.) Nustatymas, kada koučingas IKT pagalba privalumai ir apribojimai Tikslas: Šio pratimo tikslas yra pad÷ti dalyviams apibr÷žti koučingo IKT pagalba privalumus ir apribojimus. Trukm÷: 15 minučių. Reikalingos priemon÷s: Situacijos/įvykiai, skirti analizei. Nurodymai dalyviams: „Aptarkite įvairius atvejus, kai koučingas IKT pagalba, suteikia daugiau privalumų klientams, sudarykite tokių pavyzdžių sąrašą. Tada apibr÷žkite, kuriuos apribojimus reik÷tų apsvarstyti, taip pat tokius atvejus užrašykite.“ Detalizavimas: o Kiekviena nedidel÷ grup÷ pristato savo rezultatus visai grupei. Tada grup÷ diskutuoja apie pateiktus sąrašus ir apibendrina kiekvienos kategorijos turinį. Komentarai: Vadovas gali panaudoti šio pratimo galutinį rezultatą kaip informacijos šaltinį savo paskaitai šia tema, tokiu būdu skatindamas dalyvavimą mokymuose bei išlaikydamas dalyvių susidom÷jimą. 111 Training Handbook 6-as modulis. „TARPKULTŪRINIS KOUČINGAS“ KONTEKSTAS Kultūrinis rasių maišymasis, globalizacija ir auganti sąveika tarp žmonių bei grup÷s iš skirtingų kultūrų vis labiau plinta visame pasaulyje. Kompanijos, kad augtų ir išliktų konkurencingos tarptautin÷je rinkoje, ypač kriz÷s metu, ieško emigravusių vadovų. Kad pad÷ti jiems integruotis, būtina žinoti požiūrių, išankstin÷s susidarytos nuomon÷s ir stereotipų skirtumus. Kod÷l tarpkultūrinis koučingas? Tarpkultūrinis koučingas ne daug kuo skiriasi nuo tradicinio koučingo, bet metodiškai apima tarpkultūrinę dimensiją. Koučingas yra mūsų epochos rezultatas, kai kasdien susiduriame su didžiuliais paradoksais. Iš vienos pus÷s, reikalavimų augimas kelia įtampą darbuotojams, tod÷l žmon÷s vieni nuo kitų tolsta. Šį fenomeną dar sustiprina komunikacinių priemonių naudojimas, kuris apriboja mus nuo tiesioginio bendravimo su žmogumi. Kita vertus, darbuotojai kaskart vis daugiau naudos tikisi gauti darbe, bet neįvertina asmeninio tarpusavio ryšio, žmogiškumo, emocinių ir simbolinių dimensijų. Koučingas yra sociologinio vystymosi dalis, kurią sudaro žmonija ir ekonomikos (įmon÷s), iš naujo atgaunančios pusiausvyrą emocin÷je ir profesin÷je sferose. Koučingas yra reikalingas: kai kompanijos viduje nebelieka supratimo, tai kenkia vadybos efektyvumui bei darbas nebeteikia malonumo; kai nebelieka laiko kasdieniam gyvenimui ir, atsižvelgimas į kitą žmogų, tampa atsitiktine prabanga; kai greiti pakeitimai be rimto pagrindo tampa įmon÷s taisykle. 112 Training Handbook Tarpkultūrinis koučingas kreipia d÷m÷sį ne tik į ekonominius darbuotojų emigrantų poreikius, bet taip pat ir į kultūrinius bei žmogiškuosius sunkumus. Simboliniai ir psichologiniai skirtumai gali trukdyti bet kokiai bendravimo formai. Pirmiausia taip gali nutikti, kai emigrantas darbuotojas dirba su kolegomis, kurie apie tą pačią situaciją visai kitaip mąsto, analizuoja ir supranta nei pastarasis, ir kai jis visiškai skirtingai suvokia uždavinius, hierarchinius ryšius, sprendimus ir t.t.. D÷l kalbos barjerų, toks darbuotojas n÷ra užtikrintas, jog jį tinkamai suprato. Tokie tarpasmeninio bendravimo sunkumai paprastai yra streso, įtampos ir nusivylimo šaltinis. Dar daugiau, kai reikia išspręsti požiūrių klausimus (stereotipai, nežinomyb÷s baim÷ ir t.t.), neigimas gali generuoti nepasitik÷jimą, kuris kitoje kultūroje gyvenantiems žmon÷ms sunkiai pakeliamas. Galiausiai, pats svarbiausias dalykas, kai iš paties emigranto kyla psichologinių problemų rizika. Šis kultūrinio šoko fenomenas dažnai atsitinka per svarbų pereinamojo laikotarpio patirties etapą. Emigracija apima ilgesn÷s trukm÷s tarpkultūrinius kontaktus lyginant su tais, kurie susiję su turizmu ar kelione su tam tikra misija. Gyvendamas užsienyje, emigrantas pereina skirtingas fazes. Anot A. Joly, po pirmosios žav÷jimosi (egzotiškumo), atradimo, smalsumo ir globos faz÷s, pereinama prie antrosios – nusivylimo faz÷s, kurioje dominuoja negatyvizmas (bendravimo su kitais sunkumai ir t.t.). Trečioji, paskutinioji faz÷, yra balansavimas tarp atmetimo ir asimiliavimosi (Chevrier, 2000: 164). Mums svarbi yra antroji faz÷, nes joje žmogus patiria kultūrinį šoką. Pagal antropologą K. Oberg, kultūrinis šokas, bendrai kalbant, yra patirta trauma, sąveikaujant su skirtinga kultūra. Žmogus staiga netenka jam įprastų orientyrų. Kultūrinį šoką sustiprina nerimas, kuris kyla netekus pažįstamų ženklų arba simbolių socialiniuose santykiuose. Žmogaus psichin÷ pusiausvyra ir efektyvumas priklauso nuo min÷tų pažįstamų ženklų ir/arba simbolių. Greta sociologinio išsivystymo, kuris siekia profesin÷s ir emocin÷s sferų suderinamumo, yra kitas jud÷jimas, siejamas su tarpkultūriniu, charakterizuojamas profesinio ir asmeninio išsivystymo siekimu kitos kultūros viduje. Kontaktai tarp kultūrų yra vis labiau vertinami. Skirtumai neb÷ra kliūtys, kurias reikia įveikti, bet yra praturt÷jimo ir galimybių šaltiniai. Emigrantas, kuris vyksta į užsienį yra motyvuotas ne tik pažinti kitų kultūrą, bet taip pat ir geriau suprasti savąją. Hall sako: „pagrindin÷ priežastis, verčianti žmogų atsižvelgti į užsienio kultūrą, yra siekis geriau suprasti savąją kultūrą“ (Hall). Išankstin÷ sąlyga ir tikras postūmis tarpkultūriniam koučingui yra efektyvus noras įgyti s÷kmingos patirties užsienyje bei noras pažinti kitus ir save. 113 Training Handbook Kultūrinius skirtumus įveikti galima pačiam arba dalyvaujant mokymuose, ar sulaukiant pagalbos iš kolegų. Tarpkultūrinis koučingas yra vienas iš sprendimų, susidūrus su kolegų (kultūrin÷mis) nuostatomis bei skirtumais, lyginant su savąja kultūra. Pad÷ti gali kultūrinis tarpininkas, nes emigrantui dažnai sunku ištrūkti iš savo kultūrin÷s pasąmon÷s sukurtos erdv÷s. Kaip ir Freudo aprašyta pasąmon÷, taip ir kultūrin÷ pasąmon÷ yra rūpestingai užsl÷pta. Mus valdo mechanizmai, kuriuos galima patikrinti tik išor÷s pagalba (Hall). Tokia reikalinga išorin÷ intervencija pateisina koučerio vaidmenį, kai jis padeda žmogui „kasin÷ti“ savo nematomus pagrindus, suvokti kiekvieną kultūrą, sukurti atstumą tarp jo paties interpretacijų ir tur÷ti skirtingą viziją tiek apie kitą, tiek apie save patį. Tradicinis kultūrinis mokymas ir tarpkultūrinis koučingas Tradicinis kultūrinis mokymas yra artimai susietas su Malinovskio funkciniu kultūros traktavimu/metodu (1968). Anot Malinovskio, žmon÷s iš esm÷s yra identiški, jų poreikiai vienodi. Kalbant apie tarpkultūrinį bendradarbiavimą funkciniu požiūriu, nepaisant vietin÷s kultūros elgesio normos, žmones sieja tokie pat ekonominiai interesai. Žmon÷s susieti tarpkultūrinių saitų turi pripažinti savo partnerių kultūrinius ypatumus, atsižvelgti į juos ir elgtis pagal juos. Šių bruožų yra įvairiose srityse: kaip kalbos, religiniai įsitikinimai, socialin÷s sistemos, tarpusavio ryšių kodai/elgesio normos, gestai ir pasisveikinimai, vertyb÷s, papročiai, tabu, įpročiai ir t.t.. Kultūrinio mokymo tikslas - nukreiptas į pagalbą žmon÷ms, kurie siekia identifikuoti ir suprasti partnerio elgesio normas, o taip pat apsaugo nuo kultūrinių nesusipratimų bei atnaujina „bendravimo nes÷kmes“ paaiškinant tai, kas „neišreikšta žodžiais“, supaprastinant kalbą ir pašalinant šališkumą. Mokymų metu yra pateikiami kai kurie šio kultūrinio supratimo požiūriai, kuriuos reik÷tų priimti/imti taikyti, o taip pat ir priimtino ir vengtino elgesio atvejų sąrašas. Kultūrinis mokymas yra paremtas principu, jog tarpkultūrinis bendradarbiavimas labiau susijęs su elgesio normomis. Čia pateikta informacija supažindins žmones su šiomis elgesio normomis, tokiu būdu apsaugos nuo nesusipratimų, kylančių d÷l šių elgesio normų ignoravimo. 114 Training Handbook Koučingas keliose srityse skiriasi nuo tradicinio kultūrinio mokymo. Pirmiausia, kalbant apie elgesį interviu metu, vietoj paskaitos, kai daugiausia kalba lektorius, koučingas yra gana privatus pokalbis rezervuotoje vietoje (atitrūkus nuo išorin÷s realyb÷s) tam tikru susikaupimo momentu, kai koučeris labai stengiasi, o klientas susikoncentruoja tik į save. Klausin÷jimas yra pagrindinis koučingo metodas. Tokie atviri klausimai, kaip „kod÷l“, „kod÷l jūs taip sakote“, „kaip jums tai pavyksta“, „gal galite pateikti pavyzdžių“, „kaip gal÷tum÷te tai paaiškinti“ pad÷s koučerio klientui suprasti savo mąstymo būdą, suvokti savo poziciją ir tur÷ti pakankamai energijos jai įveikti. Interviu (pokalbio) procesas sudaro įspūdį, kad koučeris yra konsultantas arba terapeutas, įpučiantis profesionalumo gūsį susidariusiai situacijai. Tiesą pasakius, koučeris n÷ra nei konsultantas, nei terapeutas. Konsultantas pateikia sprendimus ir rekomendacijas problemai spręsti, o tuo tarpu koučeris padeda savo klientui rasti sprendimus pačiam. Terapeutas padeda pacientui suprasti savo sunkumus, atskleisdamas jo praeitį ir atsakymas į klausimą „kod÷l?“, o tuo tarpu koučeris padeda klientui išsianalizuoti, kaip jis jaučiasi kalbamuoju momentu ir atsakyti į klausimą „kaip rasiu sprendimą ateityje?“. Antrasis skirtumas susijęs su mokymo uždaviniais. Tradicin÷s kultūrin÷s mokymo struktūros viduje, treneriai susiduria su pažintin÷mis žiniomis apie kultūrinius skirtumus, kurios dažnai gaunamos iš vadov÷lio tik kaip specialistų naudojamą formą. Ten apstu teorinių patarimų, kaip pagarba kitiems, tolerancija ir savitarpio supratimas yra be jokio tarpkultūrinių mainų svarstymo. Emigracijai tarpkultūrinis koučingas reiškia emigrantų monitoringą tam tikroje vietoje. Tarpkultūriniame koučinge remiamasi kliento praktine patirtimi, norint geriau suprasti situaciją, kurioje jis yra. Kitaip tariant, koučingas yra geb÷jimas patobulinti socialinius ir tarpasmeninius įgūdžius. Koučingas n÷ra tai, kas užpildo žinių apie kultūras spragas, bet labiau supažindina su požiūriais ir keičia asmenyb÷s vadovavimą/mokymą. Šis pasikeitimas apima du perspektyvos pokyčius. Pirmas pokytis susijęs su kultūriniu decentralizavimu, t.y., pakeisti savo požiūrį iš vienos pozicijos į kitą ir steb÷ti kitų elgesį ne savo požiūriu, bet jų požiūriu „žiūr÷ti į kitus kitų akimis“. Kad būtų galima pasiekti šį perspektyvos pokytį, tur÷tume „apsvarstyti kiekvieną kultūrinį elementą, susijusį su kultūra, kuriai jis priklauso“. Kitaip tariant, mums reikia sugrąžinti kitų elgesį atgal į jų specifinę socio-kultūrinę aplinką, atsižvelgti į jų požiūrius ir pakeisti tai, ką pirma laik÷me „keistu“, į tai, kas „normalu“. Išvada, jog jie tokie pat teisūs kaip ir mes. Antras perspektyvos pokytis apima mūsų įsitikinimus ir siekia sukurti tarp mūsų kultūrinį reliatyvizmą, reiškiantį tam tikrą atstumą savyje "žvilgsnis iš išor÷s į savąjį pasaulį, kad geriau pripažintume, kad mūsų būdas matyti mūsų pasaulį n÷ra visuotinis ir, kad kiti gali būti kitokios nuomon÷s, ką mes gal÷tume vadinti išankstiniu nusistatymu. Atstumas nuo savęs savarankiškai suteikia mums galimybę pažvelgti į save iš kitos perspektyvos“. Tarpkultūrinis supratimas - tai siekis suprasti kitus ir save. Tiktai tarpkultūrinis supratimas įgalins mus jausti kitus ir sukurti dinamišką savitarpio pasitik÷jimą, būtiną bet kokiam bendradarbiavimui tarp skirtingų kultūrų gyventojų. 115 Training Handbook Trečias skirtumas apima koučerio ir jo kliento tarpusavio santykius. Tradicin÷je mokymo struktūroje, egzistuoja panašūs santykiai tarp mokytojo ir jo studentų, įskaitant hierarchiją, tuo tarpu koučinge, lygyb÷s santykis yra būtina sąlyga pasisekimui, kuris yra pagrįstas lygiais tarpusavio santykiais. Koučeris interviu (pokalbio) metu yra atsakingas už sinchronizaciją, kad iš pradžių sutelktų d÷mesį asmeniui ir priimtų jį. Mokymo metodas Mūsų mokymo pasirinkimas yra pagrįstas interaktyvumu, kuris yra pagrindinis tarpkultūrinio bendravimo bruožas. Jis bus visuose šio modulio etapuose. Procedūra 1 skyrius: Sąvokos kultūra ir tarpkultūrinis Veikla Mokymo pristatymas. Minčių lietus tema: „Išankstinis nusistatymas, stereotipai, diskriminavimas“. Filmas “Išankstinis nusistatymas, stereotipai, diskriminavimas“. Pristatymas PowerPoint programa: „Išankstinis nusistatymas, stereotipai, diskriminavimas“. Diskusija ir kolektyvin÷ rezultatų analiz÷ Iš viso: Reik÷s laiko 5 min. 30 min. 5 min. 1 val. 20 min. 2 val. 116 Training Handbook 2 skyrius. Kultūriniai skirtumai darbe Veikla Minčių lietus tema: „Kultūrinių konfliktų mechanizmas darbe“. Pristatymas PowerPoint programa: „Kultūrinių konfliktų mechanizmas darbe“. Diskusijos, dalyvių patirtis. Rezultatų svarstymas. Kultūrinių skirtumų analiz÷ darbe. Iš viso: Reik÷s laiko 30 min. 1 val. 30 min. 30 min. 2,5 val. 117 Training Handbook Projektas „Koučerio kompetencija“ Leonardo da Vinci 2008-2010 Naujovių perk÷limas Nr. DE/08/LLP-LdV/TOI/147138/2008-1-DE2-LEO05-00176 Tarpkultūrinis koučingas 6-as modulis. „Tarpkultūrinis koučingas“ Žingsniai Turinys Tikslai 1 žingsnis 1.1. Sąvokos Suprasti, kaip Atrasti kaip aš esu kultūra ir tarpkultūrin÷ suformuotas savo tarpkultūrinis. situacija įtakoja kultūros. žmogų ir Identifikuoti savo profesines kultūrinį foną. situacijas. Metodai/ įrankiai Mokymosi Reik÷s Priedai rezultatas laiko 2 val. Video: 5’ 1. Minčių lietus tema: Laukite geresnių „Išankstinis nes÷km÷s pasekmių nusistatymas, stereotipai, tarpkultūriniame http://www.prejugesdiskriminavimas“ . bendravime. stereotypes.net 2. Pristatymas PowerPoint programa: „Išankstinis nusistatymas, stereotipai, diskriminavimas“. 3. Diskusijos, dalyvių 118 Training Handbook asmenin÷ patirtis. Minčių lietaus rezultatai. Kultūriniai Septyni kultūrinių skirtumų, skirtumai kurie mus visus padaro darbe. unikaliais ir skirtingais, analiz÷. Hierarchinis atstumas. Individualizmas, kolektyvizmas. Vyriškumas, moteriškumas. Netikrumo jausmo kontroliavimas. Bendravimas. Laiko organizuotumas. Atstumo išlaikymas ryšiumi su kitais. Konflikto analiz÷ Galimų tarpkultūrinio verslo konflikto pasekmių analiz÷. Konflikto sprendimo metodikos diegimas. 1. Minčių lietus tema: Vadovauti situacijos 2,5 val. Video: 5’ analizei. „Kultūriniai skirtumai http://www.prejugesdarbe“. stereotypes.net 2.Pristatymas PowerPoint programa: „Kultūrinių konfliktų mechanizmas darbe“. 3.Diskusijos, dalyvių asmenin÷ patirtis. Minčių lietaus rezultatai. 4.Diskusijos, dalyvių asmenin÷ patirtis . Minčių lietaus rezultatai. Pristatymus PowerPoint programa: „Išankstinis nusistatymas, stereotipai, diskriminavimas“ ir „Kultūrinių konfliktų mechanizmas darbe“ galite rasti projekto tinklalapyje www.competence-coach.eu. Būtina registracija. 119 Training Handbook 6-as modulis: mokomoji medžiaga. Kultūrinio šoko analiz÷s sistema Veik÷jai Elementai Kokie veik÷jai dalyvauja tarpkultūrin÷je situacijoje? Sugrupuokite juos pagal jų amžių, lytį, darbą, kultūrinį foną ir t.t. Kokie tarpusavio santykiai tarp veik÷jų? Lygūs ar nelygūs santykiai? Kas yra „viršesnis, žemesnis“? Kas kam ką duoda? Ar tai profesionalūs santykiai? Kokie tarpusavio santykiai tarp bendrų naryst÷s grupių pagrindinių veik÷jų aprašytoje situacijoje? Ar vyksta „istorinis disputas“ tarp grup÷s aktorių pri÷mimo? 120 Training Handbook Elementai Kultūrin÷ pažiūrų sistema Kaip „vystosi“ situacija, kokie elementai yra „pagrindiniai“ (skirtingos pinigų, vaikų aukl÷jimo, santykių tarp vyrų ir moterų, geros motinos įvaizdžio ir t.t. koncepcijos) Pagrindiniai elementai. Apibūdinkite nusiskundimus, vertybes, normas, id÷jas, išankstinį nusistatymą, mitus, reziumuokite asmens, kuris patyr÷ šoką ir papasakojo savo istoriją, charakteringas sąlygas Koks grup÷s įvaizdis kyla iš šio apibūdinimo? Ar tai neutralus įvaizdis, šiek tiek neigiamas, truputį juokingas, negatyvus, labai negatyvus, „g÷dingai“ teigiamas, labai teigiamas, idealizuotas, nerealus ...? Trumpai apibūdinkite nusiskundimus, normas, išankstinę nuomonę, id÷jas, „mitus“, žmogaus arba grup÷s struktūrą, kuri įtakoja (KITAS) šoko suk÷limą pasakotojui. Situacija Apibūdinkite fizinę, politinę ir ekonominę situaciją, kurioje pl÷tojama scena Šoko reakcija: kokie užplūdo jausmai, kas buvo patirta abiejose pus÷se, ir koks buvo elgesys, kad susidar÷ šoką kelianti situacija. 121 Training Handbook Bibliografija Module 1 Coaching: Radatz, Sonja (2002): Beratung ohne Ratschlag, Verlag Systemisches Management Schlippe, Arist von/ Schweitzer, Jochen (1998) : Lehrbuch der systemischen Therapie und Beratung, Vandenhoeck & Ruprecht Verlag How coaching works. http://www.youtube.com/watch?v=UY75MQte4RU&feature= Play List&p = [2010-04-29]. 5736A28057FCDA7F O'Donovan, Gerard. Definition of Coaching. http://ezinearticles.com/?DefinitionofCoaching&id=886310&usg=ALkJrhjgy1L3SoWocjtp L_BbigXR_8g; The history of coaching. http://www.workplacecoaching.com/pdf/HistoryofCoaching.pdf; Transactional analysis. http://www.itaa-net.org/ta/; Systemic coaching. http://www.systemiccoaching.com/sw_articles_eng/therapeutic_coaching.htm; A Psychoanalytic Approach to Career Assessment. http://www.dcwebwomen.org/a- psychoanalyticapproach-to-c/; Module 2 Competence Assessment : Bylinskyi, Ursula (2008): Kompetenzen feststellen – Kompetenzen entwickeln: Verfahren und Qualitätsstandards. BWP 3/2008 Colardyn, D., Bjørnåvold, J. (2005): The learning Continuity: European Inventory on validating nonformal and informal learning. National policies and practices in validating non-formal and informal learning. Cedefop Panorama series; 117 Fietz, Gabriele et al. (2006): Promoting Visibility of Competences – The EXEMPLO Toolkit for SMEs. Impuls 25. NA beim BIBB. Hutter, Jörg (2004): Verfahren zur Kompetenzfeststellung junger Menschen (Expertise). Bundesinstitut für Berufsbildung. Good Practice Center Benachteiligtenförderung. Bonn. Good Practice Center BIBB http://www.good-practice.de/2925.php European Commission. The Lifelong Learning Programme 2007-2013 – Glossary http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/guide/glossary_en.html Module 3 Change Management: Angel P.; Amar P., Il Coaching, 2008, Brossura Castelnuovo G.; Demi B Le Nuove Tecniche del Coaching, 2005, De Vecchi Edizioni 122 Training Handbook Bandler R., Grinder J., The Structure of Magic, 1975,Science and Behavior Books, Palo Alto, California. USA Edizione italiana: Richard Bandler John Grinder, La Struttura della Magia, 1981, Casa Editrice Astrolabio, Roma Covey Stephen R., The 7 Habits of Highly Effective People, 1990,Ed. Papercack, Fire Side Edition, N.Y., USA Edizione italiana:Stephen R.Covey, Le 7 regole per avere successo, 2003, Franco Angeli Editore, Milano Carnegie Dale and Associates Inc., The Leader in You, Pocket Book, Simon & Shuster Inc. NY, 1995, USA Edizione italiana: Dale Carnegie and Associates Inc., Scopri il leader che è in te, 2000, Bompiani, RCS, Mi Johnson Spencer, Who Moved my cheese? 1998, Spencer Johnson,M.D, USA, Edizione italiana: Spencer Johnson, Chi ha spostato il mio formaggio? 1999, Sperling & Kupfer Editori, Mi Kübler-Ross Elisabeth, On Death and Dying. What the Dying Have to Teach Doctors, Nurses, Clergy and Their Own Families, Taylor & Francis, 40ª ed. 2008. Martin C. The Life Coaching Handbook: Everything You Need to Be an Effective Life Coach, 2001, Crown House Publishing, Parkin Margaret, Tales for Change: Using Storytelling to Develop People and Management, Paperback Ed.,Kogan Page, 1st ed, 2004, USA Edizione italiana: Margaret Parkin, Racconti per il cambiamento, 50 storie per far crescere persone e organizzazioni, 2004, Etas, Mi Watzlawick Paul, Weakland JohnW., Fisch Richard, Change, Principles of problem formation and problem solution, Mental Research Institute; Palo Alto, 1973, USA Edizione italiana: Paul Watzlawick, JohnW.Weakland, Richard Fisch, Change, Sulla formazione e la soluzione dei problemi. 1974, Edizioni Astrolabio, Roma Withmore Jhon, Coaching for performance, 1998, Nicholas Brealey Publishing, London, Edizione italiana Jhon Withmore, Coaching – 2003, Sperling & Kupfer Editori, Mi Module 4 Coaching for Groups at Risk of Social Exclusion: Koučování v multikulturním prostředí : nové nástroje využití národních, firemních a profesních odlišností / Philippe Rosinski ; [z anglického originálu ... přeložil Aleš Lisa]. - Vyd. 1.. - Praha : Management Press, 2009 - 323 s. : il. ISBN 978-80-7261-195-9 (brož.) Koučování : zásady a techniky profesního doprovázení / Maren Fischer-Epe ; [z německého originálu ... přeložil Petr Patočka]. - Vyd. 1.. - Praha : Portál, 2006 - 187 s. : il. ISBN 80-7367-140-9 (brož.) Koučování / Paul Birch ; [překlad Hana Sušilová]. - Vyd. 1.. - Brno : CP Books, 2005 - iv, 97 s. ISBN 80251-0581-4 (brož.) Koučování ve školní praxi / Viola Horská. - Vyd. 1.. - Praha : Grada Publishing, 2009 - 174 s. : il. ISBN 978-80-247-2450-8 (brož.) Práce s lidmi : učebnice poradenství, koučování, terapie a socioterapie pro pomáhající profese : s úvodem do filozofie práce s lidmi, systémových věd a psychologie / Milan Bobek, Petr Peniška. - Vyd. 1.. - Brno : NC Publishing, 2008 - 286 s. : il. ISBN 978-80-903858-2-5 (brož.) 123 Training Handbook Kariérový koučink / Monika Bartoníčková. - 1. vyd.. - Praha : Alfa Publishing, 2007 - 308 s. ISBN 978-80-86851-51-8 (brož.) Vedení lidí a koučování v každodenní praxi : [jak rozvíjet potenciál svých podřízených pracovníků] / Elisabeth Haberleitner, Elisabeth Deistler, Robert Ungvari ; [překlad Iva Michňová]. - 1. vyd.. - Praha : Grada Publishing, 2009 - 255 s. : il. ISBN 978-80-247-2654-0 (brož.) Module 5 ICT- based Guidance for groups at risk of Social Exclusion: J. Wright, On-line counselling: learning from writing therapy, British Journal of Guidance and Counselling, 30, 3 (2002). Tait, Face-to-face and at a distance: the mediation of guidance and counselling through the new technologies, British Journal of Guidance and Counselling, 27, 1 (1999). L.J. Murphy and D.L. Mitchell, When writing helps to heal: e-mail as therapy, British Journal of Guidance and Counselling, 26, 1 (1998). M.S. Offer, J.P. Sampson, A.G. Watts, Careers Services: Technology and the Future, CSU Ltd, Prospects House, Manchester 2001. L. Marris, H. Reid, L. Madahar, ICT is proving to be a powerful tool in the delivery of careers information and advice. But is e-guidance a step too far? Newscheck, October/November (2003). J.P. Sampson, R.W. Kolodinsky, B.P. Greeno, B.P., Counseling on the Information Highway: Future Possibilities and Potential Problems, Journal of Counseling and Development, 75, January/February (1997). J. W. Bloom, The ethical practice of web counselling, British Journal of Guidance and Counselling, 26, 1 (1998). M.S. Offer, Working with Guidance Technology, National Extension College, Cambridge 2001. J.P. Sampson, D.L. Carr, J. Panke, S. Arkin, M. Minivielle, S.H. Vernick, Design Strategies for NeedBased Internet Web Sites in Counseling and Career Services, Technical Report 28, Center for the Study of Technology in Counseling and Career Development, Florida State University, Tallahassee 2001. E. Farrar, E-Guidance Project, Final Report/ Middlesex University, Careers Advisory Service Mimeo 2003. R. Baughan, E-listening: the Samaritans’ experience, Counselling, 11, 5 (2000). McCulloch, Final Report on the Design and Implementation of the E- guidance Project, University of Strathclyde Careers Service, mimeo 2003 Research, Reflections and Innovations in Integrating ICT in Education 73 Module 6 Intercultural Coaching : Giffard (M.), 2003, « Coaché », Paris, Editions d’Organisation, pp. 183 Chevrier (S.), 2000, « Le management des équipes interculturelles », Paris, PUF, pp. 153 ; 164 Moran (R.T.) et Xardel (D.), 1994, « Au-delà des cultures : les enjeux du management interculturel », Paris, InterEditions, pp. 213 124 Training Handbook Hall (E.T.), 1979 [1966], « Au-delà de la culture », Paris, Seuil Hall (E.T.), 1984 [1959], « Le langage silencieux », Paris, Seuil, pp. 48 Tardy, cité dans Abdallah-Pretceille, 1996, « Vers une pédagogie interculturelle », Paris, Anthropos., pp. 154 Zheng Lihua, « A propos de coaching interculturel» http://www.pragmaty.com/article.php?sid=14 125