Integruoto valdymo metodai siekiant darnaus vystymosi miestuose ir

Integruoto valdymo
metodai siekiant
darnaus vystymosi
miestuose ir
gyvenvietėse
Darnaus vystymosi
patirties apžvalga savivaldybėse
Upsalos darnaus
vystymosi centras
Turinys
Įvadas
1 Iššūkis
2 Bendra darnausvystymosi koncepcija
3 Sisteminis požiūris – kaip apibūdinti miestą
4 Veiklos planavimas 5 Kaip pamatuoti sėkmę
6 Veikla
7 Organizacinėsstruktūros sudarymas
8 Anapus projektų
9 Strategijos ir strategijų vertinimas 10 Darnaus vystymosi valdymo būdai Internetinės nuorodos darnaus vystymosi valdymui miestuose
Nuotraukos ir iliustracijos Lars Rydén
Urbanizacijos studijos ir darnaus vystymosi mokslai
Upsalos darnaus vystymosi centras
Upsalos universitetas
2008 m. vasaris
Nuotrauka viršelyje © Västerås City
Išleido: Baltic University Press, 2008
Finansavo: SIDA, Baltijos jūros skyrius, Visby, Švedija
ISBN 978-91-976494-1-4
3
4
6
8
10
12
14
16
18
20
22
24
25
Įvadas
Jau daugiau kaip 20 metų savivaldybės stengiasi įgyvendinti darnaus vystymosi principus.
Per šį laikotarpį daugelis kūrė savo darnaus vystymosi įgyvendinimo modelius. Šiuose modeliuose akcentuojami įvairūs aspektai: kaip
apibūdinti darnų miestą (vizija), kaip tinkamai
nustatyti, kur šiuo metu esate (esama situacija), kur link judėti (tikslai ir uždaviniai), kaip
valdyti procesą, siekiant pasiekti tuos tikslus
(veiksmai), kaip stebėti ir vertinti procesą
(rodikliai).
Skirtingi miestų valdymo modeliai akcentuoja skirtingus dalykus, priklausomai nuo
esamos situacijos. Pavyzdžiui, amerikietiškos
kilmės modeliai dažnai pasižymi sėkmingu
vizijos kūrimu ir tikslų nustatymu. Tuo tarpu
europietiški modeliai daugiau dėmesio skiria
esamos situacijos analizei ir stebėsenai. Deja,
daugelis modelių neapibrėžia kaip vykdyti pačią veiklą (veiksmų fazė). Praktikoje
dažniausiai kuriama nauja individuali sistema,
neatsižvelgiant į kitų patirtį.
Ši valdymo priemonių apžvalga nesiekia
pristatyti dar vieno modelio. Priešingai, čia
kalbama apie geriausias esamas priemones
skirtingose darnaus vystymosi valdymo fazėse,
su kuriomis savivaldybėms tenka susidurti. Čia
taip pat pateikiama kitų sričių valdymo patirtis.
Pavyzdžiui, įmonės jau gan seniai pradėjo diegti vadybos sistemas, kurios gali būti taikomos savivaldybėse. Europos Sąjungos sukurta
EMAS (Aplinkosaugos vadybos ir vertinimo
schema) schema arba ISO (Tarptautinė standartizacijos organizacija) sistemos sukurtos
ISO14000, ISO9000 ir ISO26000 priemonės
taip pat gali būti naudingos miestams.
Šiuo metu sudėtingiausia darnaus vystymosi valdymo dalimi laikoma integracija. Integruotas valdymas dideliu greičiu diegiamas
verslo pasaulyje, nes aplinkosaugos, socialinių
ir ekonominių aspektų valdymas vienoje sistemoje tampa vis labiau svarbia prielaida efektyviam sprendimų priėmimui. Integravimas
yra būtinas ir miesto darnaus vystymosi valdyme. Neseniai du svarbūs projektai: Europos miestų valdymas (angl. Managing Urban
Europe – MUE25) ir Darnūs projektai (angl.
Sustainable projects), parengė savo galutines
ataskaitas, kuriose pabrėžiama integruoto valdymo svarba. Keletas miestų jau pradėjo diegti integruotą valdymą, tačiau reikia daugiau
patirties. Tikimės, kad šis trumpas leidinys
padės įgyvendinti integruoto valdymo procesą
savivaldybėse.
Upsala, 2008 m. vasaris
Lars Rydén
1
Iššūkis
kodėl turime veikti?
Daugelis norėtų, kad leidinys apie darnaus
vystymosi įgyvendinimą prasidėtų išsamia
ataskaita apie pasaulio būklę. Tai neįmanoma.
Turėtų pakakti kelių faktų.
Per pastaruosius 100 metų pasaulio gyventojų
skaičius padidėjo 4 kartus, pasaulio ekonomika
išaugo 14 kartų, viso pasaulio pramoninė gamyba – 40 kartų. Ankščiau ar vėliau šis augimas
pasieks savo galimybių ribas. Tada pradės mažėti
gamyba, sumažės išteklių. Iš dalies visa tai jau
vyksta. Pavyzdžiui, pasaulio žuvininkystės verslas pasiekė savo aukščiausią tašką 1996 metais
(Baltijos jūroje – dešimt metų ankščiau). Numatoma, kad pasaulio naftos gavyba savo aukščiausią
tašką pasieks 2008-2010 metais. Daugelyje vietų
ši riba jau yra pasiekta, tame tarpe Šiaurės jūros
regione ir Rusijos Federacijoje.
Milžiniškas išteklių naudojimas veikia
aplinką. Iškastinio kuro deginimas didina
anglies dvideginio kiekius atmosferoje ir
sąlygoja globalinį atšilimą. Per didelis azoto
ir fosforo naudojimas tampa eutrofikacijos
priežastimi. Pramoninės cheminės medžiagos
nuodija ekosistemas. Prastėja kiekvieno iš
mūsų gyvenimo kokybė.
Mes viršijame gamtos galimybių ribas,
tuštiname savo pinigines, mūsų skola nuolat
auga, ir ją galų gale teks grąžinti. Nesuvokdami, kad ištekliai yra išsenkantys, beatodairiškai
kertame miškus, naudojame vandenį, brangiuosius metalus, naftą, anglį. Esant dabartiniams
augimo tempams kasmet mažėja geresnio gyvenimo galimybės ateityje.
Darnus vystymasis – tai išeitis. Trumpai
tariant, siekiama sukurti gerą ir prasmingą
gyvenimą mums visiems, nepažeidžiant
Žemės gyvybę palaikančių sistemų ribų. Tai
vystymasis, kuris skatina pažangų ir efektyvų
išteklių valdymą ir gyvenimą, grindžiamą
kitomis vertybėmis, nei augantis vartojimas ir
ekonominis augimas.
Kas turėtų kurtį mūsų darnią ateitį? Tai
ir Jungtinės Tautos, vaidinančios “pasaulio
gubernatoriaus” vaidmenį, ir individualūs asmenys. Kartais manoma, kad pakanka kiekvienam žmogui pasirinkti darnų gyvenimo
būdą ir pasieksime darnią ateitį. Aišku, vien
individualūs asmenys ar vien Jungtinės Tautos
nėra pakankamai stiprūs. Turi dalyvauti ir kiti
veikėjai. Vieni iš jų – savivaldybės.
Savivaldybės, esančios tarpinėje grandyje, vaidina labai svarbų vaidmenį.
Savivaldybės kuria aplinką, kurioje gyvename. Savivaldybės turi įgyvendinti pokyčius
ir sukurti teisinę sistemą, kurioje galima darni
gyvensena. Savivaldybės kasdien bendrauja
ir yra arčiausiai gyventojų, verslo, mokyklų,
nevyriausybinių organizacijų. Daugeliu atvejų
savivaldybės vaidina svarbiausią ir pagrindinį
vaidmenį planavimo procese, t.y. gali rengti ilgalaikius strateginius planus, kurie yra darnaus
vystymosi pagrindas.
Įgyvendinant
darnų vystymąsi
savivaldybės yra
pagrindiniai veikėjai
Daugiau informacijos:
http://www.sustainable-cities.eu
http://www.iclei-europe.org
2
Bendra darnaus
vystymosi koncepcija
Nors darnus vystymasis jau gana seniai tapo
svarbia tema politikoje, versle ir visuomenėje,
tačiau vis dar trūksta bendro supratimo, kas tai
yra. Labai dažnai darnus vystymais suprantamas kaip naujas aplinkosaugos apibrėžimas
ir siejamas su tam tikrais materialiniais apribojimais. Siekiant darnaus vystymosi vietos
bendruomenėje, būtina turėti nors minimalų
bendrą koncepcijos supratimą.
Pagrindiniai aspektai: darni visuomenė
(arba, apibendrinant, sistema) gali egzistuoti
amžinai. Tokia visuomenė (sistema) pasižymi
darnumu. Darnus vystymasis – tai vystymasis,
kuris siekia darnumo.
Aišku, niekas mūsų planetoje negali egzistuoti amžinai, tačiau kalbame ne apie vieną,
o keletą kartų. Keletas kartų – tai nuo seno
daugelio žmonijos civilizacijų naudojama
laiko atkarpa planavimui. Atrodo, kad mūsų
civilizacija apie tai pamiršo.
Tačiau kokioms sąlygoms esant gali būti
pasiektas darnumas? Šios sąlygos turi būti
apibrėžtos aiškiai ir suprantamai, kad galėtų
būti naudojamos visuomenėje. Jos taip pat
turėtų būti paženklintos tiek, kiek reikia ar
būtina. Jei šios sąlygos aptinkamos, tada mes
turime priemonę, kuri leis įvertinti ar mūsų
visuomenė bus darni.
Gamtos žingsnių fondas (Natural Step
Foundation) parengė tinkamo išteklių valdymo
reikalavimus, taip vadinamas keturias sistemos
sąlygas. Žemiau pateikiama jų santrauka:
• nekaupti iškastinių išteklių
• nekaupti atliekų
• naudoti natūralius atsinaujinančius
šaltinius neviršijant jų galimybių atsinaujinti
• efektyviai ir teisingai naudoti visus išteklius
Keturias sistemos sąlygas dažnai pažeidžia
esamas pramonės sektorius: anglies dvideginis
iš iškastinio kuro kaupiasi atmosferoje, fosforas
iš kasyklų kaupiasi vandens sistemose, įvairūs
žmonių sukurti chemikalai randami įvairiose
gyvybės formose. Siekiant darnaus vystymosi,
mes turime atsisakyti iškastinio kuro energetikoje ir nenaudoti cheminių medžiagų, kurios
nesiskaido aplinkoje.
Egzistuoja ir biologinių darnaus vystymosi
sąlygų sąrašas. Natūralios sistemos neturi būti
per daug išnaudojamos, darni sistema priklauso nuo saulės, darni sistema perdirba visus resursus, saugo įvairovę ir turi gebėjimus
prisitaikyti.
Darnus vystymasis taip pat reikalauja siekia saugoti ir plėtoti socialinę aplinką, nuo
kurios mes visi priklausome ir užtikrinti bent
minimalią gerovę. Iš patirties žinome, kad
būtina patenkinti fizinius poreikius. Jei nebus
patenkinti minimalūs visuomenės poreikiai,
aplinka gali būti naikinama siekiant patenkinti
kasdieninius poreikius.
Kam yra reikalingas darnus vystymasis?
Jo ilgalaikis požiūris saugo ateinančias kartas (t.y teisingumas laiko atžvilgiu). Daugelis
pabrėžia teisingumą dabarties kartoms (t.y.
teisingumas teritoriniu atžvilgiu) ar pagarba
gamtai (t.y. teisingumas kitoms gyvybės formoms). Kiekvienas turime susikurti savąją
darnaus vystymosi etiką. Akivaizdu, kad darnus vystymasis didžiąja dalimi yra moralinis
klausimas.
Darnus vystymasis
reikalauja, kad
• Būtų patenkinti fiziniai poreikiai;
• Atsižvelgta į biologines sąlygas;
• Gerbiami etika ir teisingumas.
Read more:
http://www.naturalstep.org
http://www.balticuniv.uu.se/esd
3
Sisteminis požiūris
kaip apibūdinti miestą
Vietos bendruomenė yra sudėtinga. Ją sudaro
gyventojai, žalieji plotai ir parkai, gatvės
ir pastatai, transportas ir transporto sistemos, verslas, tradicijos, istorija, kultūra ir kt.
Kaip dirbti su visais šiais klausimais ir valdyti pokyčius tokioje sudėtingoje sistemoje?
Pirmiausia pripažinkime, kad, aplink yra daug
sudėtingų dalykų. Pavyzdžiui, pats žmogus
yra sudėtinga sistema, kuri geba mąstyti.
Mūsų kūnas susideda iš daugybės organų,
audinių, ląstelių ir nesuskaičiuojamo kiekio
molekulių. Gydytojai mokosi surasti ir gydyti
šią kompleksišką sistemą, žmogaus kūną. Tą
patį turime daryti ir mieste.
Siekiant dirbti mieste, mums reikalingas
tinkamas jo apibrėžimas. Neįmanoma padaryti
darniais tik verslą, transportą ar energetiką.
Tūkstančiai aspektų yra persipynę. Jie turi būti
sprendžiami vienoje sistemoje.
Tradiciškai mes suprantame darnų vystymąsi
kaip veiklą aplinkosaugos, ekonomikos ir
socialinėje srityje. Ar tai yra geriausias būdas
apibūdinti sistemą, visuomenę? Toks paskirstymas iki šiol dominuoja verslo pasaulyje, tai yra
taip vadinamas trigubas pelno skaičiavimas
(angl. triple bottom line). Tačiau jo nenaudoja
miesto administracijos.
Alanas Atkissonas vartoja “kompaso”
metaforą, siekdamas apibūdinti miesto
sistemą. Štai keturios kryptys, Šiaurė (North),
Pietūs (South), Rytai (East) ir Vakarai (West)
atitinka Gamtą (N – Nature), Visuomenę (S –
Society), Ekonomiką (E – Economy), Gerovę
(W – Wellbeing). Šis vaizdus apibūdinimas
akcentuoja, kad darnus vystymasis reikalauja,
kad Šiaurė ir Pietūs (gamta ir visuomenė) turi
būti subalansuoti, ekonomika (Rytai) turi garantuoti gerovę (Vakarai).
Svarbu, kad naudojama struktūra tiktų
miesto valdymui. Bendradarbiavimo tarp
universitetų ir miestų Baltijos jūros regione
Miestų Forumo projektas (The Urban Forum
Project – BUUF), kurį įgyvendino Baltijos universiteto programa 2002-2006 metais, sukūrė
išteklių modelį. Penkios išteklių grupės, kurios buvo pasirinktos projekte, pagrįstos tiek
teoriškai, tiek praktiškai.
Šie ištekliai – tai materialūs ištekliai (visi
medžiagų srautai, vanduo, energija, buitinės
atliekos, kt.), miesto teritorijos ištekliai (žalieji
plotai, pastatai, transporto infrastruktūra),
žmogiškieji ištekliai (gyventojai ir jų
išsilavinimas, rūpyba ir darbas), visuomeniniai
ištekliai (demokratinės institucijos, savivalda,
kultūra) ir ekonominiai ištekliai (verslo kompanijos, namų ūkiai, kt.).
Panašią sistemą naudoja Jungtinės
Karalystės Forumas ateičiai (The Forum
for the Future network). Ten kalbama apie
penkias kapitalo rūšis: gamtinį, žmogiškąjį,
socialinį, gamybinį ir finansinį kapitalą. Forumas daugiausiai dirba verslo srityje, viešajame
sektoriuje.
Sistemos apibrėžimą galima pasirinkti laisvai. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, ar įmanoma
tai pritaikyti praktiškai, ar visi vienodai supranta apibrėžimą.
Penkių išteklių
miesto modelis
1.materialūs ištekliai;
2.miesto teritorijos ištekliai;
3.žmogiškieji ištekliai;
4.visuomeniniai ištekliai;
5.ekonominiai ištekliai.
Daugiau informacijos:
http://www.balticuniv.uu.se/buuf
http://www.forumforthefuture.org.uk
http://www.atkisson.com/accelerator
4
Veiklos planavimas
Tuo metu, kai savivaldybėje pradedamas darnaus vystymosi procesas, svarbu nustatyti
veiklos ribas. Ką turime daryti? Kokios yra
žaidimo taisyklės? Kaip mes turime atlikti
darbą? Kaip atpažinti sėkmę? Tokia veikla
apibūdinama daugeliu metaforų. Viena iš
jų – lošimas kortomis. Mes turime žinoti,
kokios yra kortos (kitais žodžiais tariant, sistema), kaip žaisti (taisyklės, strategijos, kt.),
kada laimima ir kaip suskaičiuoti rezultatus
(stebėsena ir vertinimas).
Veiklos pradžioje turi būti susitarta kas yra
darnus vystymasis ir darnumas. Šioje diskusijoje gali dalyvauti dauguma miesto gyventojų
arba tik keli administracijos atstovai. Galutinis
bendras apibrėžimas turi būti plačiai pasklidęs
ir prieinamas kiekvienam piliečiui.
Antra, turi būti susitarta dėl ilgalaikio
tikslo, kurio bus siekiama. Neįmanoma dirbti,
jei neaišku, ko siekiama. Tai darnaus miesto ateities vizija. Vizijos kūrimas daugelyje atvejų
yra labai svarbus procesas. Jis turi įtraukti
kiek įmanoma daugiau žmonių. Kartais visi
gyventojai yra įtraukiami į įvairias kampanijas, festivalius, diskusijų grupes. Kartais
įtraukiamos tik aktyviausios interesų grupės.
Tai ilgas procesas.
Miesto vizija dažniausiai kuriama 50-100
metų. Tolimesnė perspektyva suteikia galimybę
radikalesniems apmąstymams. Ilgalaikė perspektyva dažnai palengvina susitarimo procesą,
kadangi joje dažniausia dominuoja pagrindinės
vertybės, kurioms pritaria visi. Vizija gali akcentuoti viešąsias vertybes, pavyzdžiui “mes
norime, kad būtų išsaugotas parkas (bažnyčia,
kt.)” ar labiau techninius dalykus, pavyzdžiui,
kaip miestui tiekti energiją ar organizuoti
viešąjį transportą. Vizija turi būti pristatyta
visuomenei su ja turi būti lengva susipažinti,
pavyzdžiui gali būti organizuota paroda.
Visos vizijos dalys turi būti stebimos ir
apie jas teikiamos ataskaitos. Todėl reikalingi
rodikliai. Rodikliai – tai matavimai, kurie atspindi tam tikro darnaus vystymosi aspekto
situaciją, pvz., energijos tiekimą, žaliųjų
plotų kiekį, gyventojų užimtumą ir panašiai.
Reikalingų rodiklių skaičius dažnai yra didelis – nuo 50 iki 200. Kai kurie iš jų yra naudojami ir yra prieinami tradicinės statistikos
ataskaitose. Kai kurie rodikliai gali būti nauji,
todėl turi būti sukurta jų matavimo ir ataskaitų
teikimo sistema.
Kitas žingsnis – esamos situacijos analizė.
Šis vertinimas turi apimti visus vizijos as-
10
pektus. Taip pat jame turėtų atsispindėti
visų procese naudojamų rodiklių vertės. Jei
įmanoma, taip pat turėtų būti paminėtos šių
rodiklių vertės ilgalaikėje perspektyvoje, pvz.,
10 ar daugiau metų. Tai įmanoma įprastiems
rodikliams,
pavyzdžiui
apibūdinantiems
energiją, bedarbystę ir pan.
Kelias nuo esamos situacijos iki ateities
vizijos gali būti pavaizduotas kaip laiko linija
kiekvienam iš rodiklių. Ši linija leidžia identifikuoti rodiklio vertę tam tikram laikui, pvz.,
3 metai į priekį. Tai gali būti tikslas trejiems
metams vizijos link.
Dabar gali prasidėti veikla. Šis darbas yra
ilgalaikis. Svarbu užtikrinti, kad mieste būtų
padalinys, kuris yra atsakingas už darnaus vystymosi procesą, t.y. darnaus vystymosi valdymo padalinys. Sekančiuose skyriuose bus
aprašyta tokio padalinio veikla.
11
Veiklos planavimas
1. susitarti dėl darnaus
vystymosi koncepcijos;
2. sukurti darnaus miesto viziją po 50 metų;
3. kiekvienai svarbiai sričiai numatyti rodiklius;
4. parengti miesto esamos būklės apžvalgą;
5. atlikti atvirkštinį prognozavimą („backcasting“) ir suformuluoti tarpinius tikslus;
6. pradėti veiklą.
Daugiau informacijos:
http://www.urbanworks-toolkit.eu
http://www.globalcommunity.org
http://www.naturalstep.ca/scp/sustainablecommunities.html
5
Kaip pamatuoti sėkmę
rodikliai
Atliekant kiekvieną darbą svarbu žinoti kaip
mums sekasi. Mums reikia kažko, ką galima
būtų stebėti ir matuoti. Tai yra rodiklių. Jeigu
yra abejonių, rodikliai visada padeda. Įdomu,
kad ekonomikoje naudojama labai daug
rodiklių. Kiekvieną dieną įvairūs informaciniai šaltiniai mums pateikia šimtus duomenų
apie viską, pradedant BVP, baigiant kompanijų
akcijų vertėmis ir valiutų kursais.
Darniam vystymuisi išmatuoti reikia daug
rodiklių. BUUF projekte buvo naudojami
šešių svarbiausių rodiklių grupės kiekvienoje
iš devynių sričių, apimančių penkias išteklių
grupes. Kiekvienas iš šių pagrindinių rodiklių
turi papildomą sąrašą reikalaujamų duomenų.
Iš viso buvo naudojama 50 pagrindinių rodiklių
sąrašas ir ilgas
papildomai reikalaujamų
duomenų sąrašas. Tokius rodiklius naudoja
savivaldybės. Projektas “Japonijos darnus vystymasis” (JFS – Japan For Sustainability) parengė
20 rodiklių sąrašą, kurie padeda stebėti kaip siekiama Japonijos darnaus vystymosi 2050 metų
vizijos įgyvendinimo. Šie rodikliai apima keturias kompaso puses (Gamtą (N), Ekonomiką
(E), Visuomenę (S) ir Gerovę (W)). Kiekvienam iš jų sukurtas papildomas rodiklių sąrašas,
todėl iš viso yra 200 rodiklių. Informaciją apie
bendruomenės vystymosi rodiklius galima rasti
laisvai prieinamuose šaltiniuose.
Kiekvienas rodiklis turi būti išmatuojamas,
tam, kad kiekvienas miestas galėtų įvertinti, ką
reiškia darnumas, t.y. bent apytikriai nustatyti
savo vizijos darnumo vertę. Tokios vertės yra
būtinos, jei norime žinoti kur link judame ir dirbti
nuosekliai. Labai svarbus praeities ir dabarties
verčių palyginimas. Palyginimas tam tikrame
laikotarpyje yra ypač svarbus tuo atveju, kai vertės
nėra pakankamai aiškios, nes nėra pakankamai
akivaizdūs pokyčiai. Esamos vertės palyginimas
su darnumo verte leidžia nustatyti darnumo spragas. Šios spragos mums parodo ką dar reikia padaryti, kad būtų pasiektas darnumas.
Diskusija apie rodiklio darnumo vertę yra
labai svarbi, net jei rezultatai ir nėra konkretūs.
Diskusijos dalyviai supras, kas įtakoja srities,
kurią vertina rodiklis, darnumą. Aplinkosauginiai rodikliai dažniausiai yra moksliškai pagrįsti.
Socialiniai rodikliai yra sudėtingesni. Tokiu
atveju, patirties palyginimas su kitais miestais
gali būti geriausias atspirties taškas parenkant
rodiklio vertę. Pavyzdžiui, Jungtinės Tautos
siūlo naudoti Žmogaus socialinės raidos indeksą
(Human Development Index), kurio vertė yra
0,8 yra pakankamai aukšta (= darnu!).
12
Nature
100
80
Projektas “Japonijos darnus vystymasis” naudojo
kompaso metodą kuriant 20 pagrindinių darnaus
vystymosi rodiklių, analizuodami beveik 200
duomenų rinkinių darnaus vystymosi srityse.
2005 metų rezultatas - 33.5 balai, jei laikysime
kad 2050 metais pilnai įgyvendinus tikslus bus
100 balų. 1990 metais Japonijos balas buvo 41,3.
Taigi, galima teigti, kad Japonijoje nuo 1990
situacija pablogėjo 19 %.
© Japan for Sustainability. http://www.japanfs.
org/en/view/
60
40
20
0
Well-being
Economy
20
40
60
80 100
20
40
60
2005
80
1990
100
Society
Taip pat yra svarbios tikslinės grupės. Pasirinkti rodikliai turi būti skirti tam tikrų grupių
atstovams, kuriems jie yra reikalingi. Rodikliai
gali būti skirti miesto administracijai, valdymui,
tačiau dažniausiai jie yra skirti plačiajai visuomenei ar politikams. Tokiu atveju jie negali
būti per daug sudėtingi ir turi turėti simbolinę
reikšmę. Geriausi yra tokie rodikliai, kurie gali
būti plačiai naudojami.
Kasmet rodiklių vertės gali būti sumuojamos ir skaičiuojama bendra darnumo vertė.
Projekte “Japonijos darnus vystymasis” darnumo vizijos vertės buvo sumuojamos kasmet
nuo 1990 iki 2005 metų. Projekto įgyvendinimo
grupė įvertino darnumą procentais – palyginti
su kiekvieno rodiklio vizijos verte. Tada visi
dvidešimt rodiklių buvo apibendrinti į vieną
vertę – 2005 metais ji siekė 58%. Šis rodiklis nuolat mažėja – nuo 77% 1990 metais iki
58% 2005 metais, mažėjimo tendencija vis dar
tęsiasi. Skirtumas 100%-58%=42% ir yra darnumo spraga.
13
Darnaus vystymosi
rodikliai
1. tai pažangos stebėsena;
2. tai būdas pristatyti gyven
tojams esamą savivaldybės būklę;
3. jie naudojami rengiant pro-
jektus;
4. gali būti išreikšti procentais,
siekiant parodyti ar savivaldybė yra darni.
Daugiau informacijos:
http://www.balticuniv.uu.se/buuf
http://www.rprogress.org/sustainability-indicators/
community-indicators.htm
http://www.sustainabilitymeasures.com/indicators
http://www.japanfs.org/en/view/
6
Veikla
projektai ir vadybos sistemos
Visuose miestuose dirbama tam, kad ateitis
būtų geresnė. Didesniuose miestuose ta linkme
gali būti vykdoma šimtai projektų. Daugelis
šių projektų prisideda prie darnaus vystymosi,
tačiau kai kurie gali ir neprisidėti. Nėra lengva
dirbti tam, kad pagerinti darną. Būtina, kad
organizacija žinotų, ką reikia daryti, sektų
procesą ir jį įvertintų.
Tam tinkami modeliai yra jau gerai žinomos
vadybos sistemos, tokios, kaip AVS (Aplinkosaugos vadybos sistemos), ar netgi geresnė
IVS (Integruotos vadybos sistemos).
Vadybos ciklai, nuo seno gerai žinomi
versle, vadovaujasi logika planuok-daryktikrink-veik (Demingo ciklas). Jis buvo pritaikytas daugeliui tikslų, tarp jų ir švaresnės
gamybos bei aplinkosaugos vadybos, tiesiogiai
susijusios su miestų valdymu, projektuose.
Projektas Europos miestų valdymas 25,
(MUE25) sukūrė ir diegė vadybos sistemą
miesto darnaus vystymosi veiklai. Šis procesas sudarytas iš 5 žingsnių: esamos situacijos apžvalga, tikslų nustatymas, politinis
įsipareigojimas, įgyvendinimas ir stebėsena,
įvertinimas ir ataskaita. Procesas truko trejus
metai. Kasmet buvo rengiamas detalus veiklos planas.
Didžiausias iššūkis darnaus vystymosi
veikloje yra integracija. Kaip susieti įvairius
darnos aspektus bei apjungti aplinkosauginę,
ekonominę ir socialinę visuomenės veiklą?
Tam reikia tinkamai organizuoti miesto
valdymą ir vykdyti tinkamus projektus. Šioje
dalyje kalbama apie veiklą ir projektus, kurie
turi būti vykdomi.
Projektas yra suvokiamas kaip veikla,
turinti savo pradžią ir pabaigą bei nustatytą
biudžetą. Dažniausiai projekto įgyvendinime
dalyvauja keletas miesto padalinių.
Projektų lygmenyje integracija yra pasiekiama surenkant visus projektus, kurie sprendžia
tam tikrą problemą, į projektų portfelį ar rinkinį
(portfolio). Problemos gali būti funkcinės,
pavyzdžiui, atliekų tvarkymas ar energijos
tiekimas; teritorinės, pvz., apimti seniūnijos ar
parko teritoriją; plėtros, pvz., naujos pramonės
vystymas. Daugelis miestų turi įvairias programas, kurias daugiau ar mažiau sudaro tokie
projektų portfeliai.
Projektų portfelio sąvoka daugiau vartojama ekonomikoje, kur ji reiškia akcijų ar
investicijų paketą, kuris traktuojamas kaip vienas vienetas.
14
Projektas „Europos miestų valdymas 25“,
(MUE25) miestų darnaus vystymosi veiklai
parengė penkių pakopų valdymo ciklą (kairėje),
kurio pagrindas yra Demingo ciklas (dešinėje).
http://www.localmanagement.eu
Dažniausiai projektų rinkinys apjungia
apie 30 projektų, tačiau šis skaičius gali būti
įvairus. Judrumo valdymo centrai, kurie organizuojami pagal projektų portfelio principą,
yra geri valdymo modeliai. Projektų portfeliai
turi būti gerai apibrėžti, turėti aiškias sistemos
ribas ir lengvai valdomi.
Į portfelį projektai atrenkami pagal tai,
kokias problemas jie sprendžia. Projektai
turi papildyti ir stiprinti vienas kitą; jie turėtų
sudaryti poras ar grupes, kuriose visi būtų
laimėtojo pozicijoje. Nei vienas iš projektų
šioje grupėje neturėtų konfliktuoti su kitu.
Geriausia, kai projektų rinkinys sudarytas iš „kietųjų“ bei „minkštųjų“ projektų, kur
„kietaisiais” vadinami investiciniai, pvz.,
infrastruktūros projektai, o „minkštieji“ apima,
pvz., švietimo ar naujų idėjų pristatymo kampanijas. Priklausomai nuo veiklos, projektai
gali būti įtraukiami ar pašalinami iš portfelio.
Projektų portfelis
• sprendžia tam tikrą problemą;
• sudarytas iš „minkštųjų“ ir „kietųjų“ projektų, kurie apima visą problemą;
• projektai sustiprina vienas kitą, visi yra laimėtojų pozici
joje;
• gali būti miesto programų pagrindas.
Daugiau informacijos:
http://www.localmanagement.eu
http://ec.europa.eu/environment/
emas/index_en.htm
15
7
Organizacinės
struktūros sudarymas
Darnaus vystymosi veikla nėra dar viena politikos sritis. Tai – miesto, kaip visumos, plėtros
pagrindinis principas arba tikslas. Daugelyje
miestų tai pareikalauja pertvarkyti miesto
pagrindinę organizacinę struktūrą. Tam, kad
darbas mieste būtų efektyvus, svarbu kad jis
būtų tinkamai koordinuojamas. Turi būti aišku,
kas valdo procesą ir prisiima už tai pagrindinę
atsakomybę.
Padalinio, atsakingo už tokį koordinavimą,
sukūrimas miesto administracijoje buvo pagrindinis „Sustainment“ projekto tikslas. Dalyvaujantys miestai įkūrė Darnaus vystymosi
valdymo centrus (DVVC). Skirtinguose miestuose jie buvo gana skirtingi, tačiau pasitvirtino
teiginys, kad darniam vystymuisi užtikrinti mieste reikalinga reali darbų integracija.
Panašus požiūris taip pat reikalingas
politiniame, sprendimų priėmimo lygmenyje.
Dažnai būna sudaromas politikų kabinetas ar
komitetas, kuris sprendžia klausimus, susijusius su darniu vystymusi bei yra atsakingas už
politinių sprendimų parengimą šioje srityje. Tai
jau egzistuoja daugelio miestų tarybose.
Svarbus yra koordinavimo padalinio ar
DVVC darbinis metodas. Esminis dalykas yra
pagarba kiekvienam partneriui. Dalyvavimas
– tai raktinis žodis, apibūdinantis valdymo būdą.
Bendradarbiaujant su mokslininkais Tarptautinė
savivaldybių darnų vystymąsi skatinanti organizacija ICLEI parengė taip vadinamas
Fano gaires. Gairėse pabrėžiama, kad miestas
turi būti besimokančia organizacija. Taip pat
pabrėžiamas gerų bendravimo įgūdžių vaidmuo.
Koordinavimas yra itin svarbus, kadangi visi
padaliniai bei susiję asmenys turi žinoti savo
darbą. Tai turi būti labai atviras procesas.
Miesto administracija pati viena nėra pajėgi
išvystyti ir įgyvendinti darnaus vystymosi
pokyčius savivaldybėje. Visa bendruomenė turi
būti pokyčių dalimi. Interesų grupės (verslas,
universitetai ir kt.) taip pat turėtų dalyvauti bei
prisidėti prie šio proceso savivaldybėje. Turi
būti pabrėžiama, kad visi dalyviai yra vienodai svarbūs. Lyginamojoje BUUF projekto
dalyje buvo prieita išvados, kad stipriausia žinių
kultūra buvo reikalinga darnaus miesto vystymosi veikloje.
Koordinavimo padalinio darbas yra
įvairialypis. Jo užduotis yra surinkti ir pateikti
ataskaitas apie rodiklių vertes (rinkti duomenų
nereikia - tai specialistų darbas). Jis turi parengti
esamos situacijos apžvalgos ataskaitą. Bendradarbiaudamas su politikais (politinis palaiky-
16
mas svarbus) šis skyrius turi parengti veiksmų
planą ir nustatyti tikslus trejiems metams. Jis
turi įgyvendinti bei rengti projektus, sudaryti
projektų portfelį, žinoti kas yra atsakingas už
projektus ir kokie yra projektų biudžetai.
Užbaigus valdymo ciklą, ir tam, kad
pasiruošti sekančiam, DVVC arba koordinavimo padalinio užduotis yra surinkti rodiklių duomenis, juos įvertinti ir parengti ataskaitą. Tai
sudaro sekančio ciklo pagrindą. Dažnai šioje
stadijoje vyksta didelės diskusijos dėl rodiklių
rinkinio, apibrėžimų ir projektų persvarstymo.
Miestas turi protingai formuoti tokią valdymo sistemą ir organizuoti veiklą. Taip pat
svarbu, kad darnaus vystymosi veikla plėtotųsi
organiškai ir natūraliai.
Darnaus vystymosi
valdymo centras
• koordinuoja visas darnaus vystymosi veiklas mieste;
• organizuoja stebėseną (rodik/
liai) ir valdo projektų portfelį;
• padeda bendravimo bei daly/
vavimo procesuose.
Daugiau informacijos:
http://www.urbanworks-toolkit.eu
http://www.localcapacity21.org
17
8
Anapus projektų
Sistemų integracija
Akivaizdu, kad įvairios veiklos mieste įtakoja
viena kitą, dažnai netgi labai stipriai. Tokiu
pavyzdžiu gali būti transporto eismo pasikeitimas įsikūrus prekybos centrams užmiestyje,
kas savo ruožtu įtakoja gyvenamųjų namų
statybos pokyčius, arba mokyklų ir užimtumo,
transporto ir oro taršos tarpusavio ryšiai. Dirbti,
aprėpiant viso miesto veiklas, yra didžiausias
iššūkis darnaus vystymosi vadovui.
Aplinkosaugos, transporto, demokratijos,
integracijos, visuomenės sveikatos ir kt. projektai drauge sudaro tarpusavyje vienas kitą
atkartojančius ir persidengiančius projektų
portfelius. Mes galime nagrinėti šį rinkinį tuo
pat būdu, kaip ir pavienį portfelį. Ar nieko nėra
praleista, ar nėra pamirštos kokios svarbios
problemos? Ar portfeliai papildo vienas kitą,
ar neprieštarauja tarpusavyje? Ar subalansuotas biudžetas?
Tikras iššūkis yra matyti miestą kaip
visumą. Tam reikalingas sisteminis mąstymas:
ar egzistuoja teigiami ar neigiami grįžtamieji
ryšiai? Ar yra aiškios posistemės? Tokiai
užduočiai atlikti reikia naudoti sisteminės
analizės metodą. Toks metodas aprašytas
EarthCAT parengtuose metodiniuose nurodymuose „Veiksmai darnumo link“, kurie yra
Bendruomenės vystymo vadovo, kurį parengė
organizacija „Pasaulio bendruomenių iniciatyvos”, dalis. Ši organizacija yra viena geriausių
organizacijų dirbanti su miestu, kaip sistema.
Tam tikras iššūkis slypi ir įgyvendinant integruotas valdymo sistemas. Čia lygiagrečiai
tenka dirbti su skirtingomis organizacijos veiklomis, pavyzdžiui, ekonomika ir aplinkosauga.
Toks variantas sutinkamas ir ICLEI organizacijos parengtoje vadybos sistemoje, vadinamoje
Ekobiudžetu. Ekobiudžetai yra naudojami
daugelyje Vokietijos miestų, ir jau pradėti
naudoti ir kitose šalyse, įskaitant Švediją ir
Suomiją. Ekobiudžetuose aplinkosauginės investicijos yra įtraukiamos į ekonominį biudžetą,
todėl tokiomis ekonominėmis išraiškomis,
kaip kaina ir pelnas, galima aiškiai apibrėžti
aplinkosauginio darbo vertę.
Tokį būdą iš esmės būtų galima naudoti bet
kuriam darnumo aspektui. Jie visi turi vertę,
kurią galima išreikšti pinigine išraiška. Kai
kuriuose miestuose toks būdas pradėtas taikyti
ir socialiniams aspektams. Taip ekobiudžetas
gali būti išplečiamas. Kai kuriuose miestuose
rengiamos įvairių darnumo aspektų ataskaitos.
Tokioms lygiagrečioms ataskaitoms apjungti
naudojama subalansuota efektyvumo rodiklių
18
apskaita (balanced scorecards), kurią naudoja
kai kurie miestai, taikantys integruotas valdymo sistemas.
Tokia lygiagreti apžvalga taip pat taikoma
pastaruoju metu naudojamose sisteminėse
ataskaitose. Čia pateikta keletas standartų, iš
kurių svarbiausias yra „Darnaus vystymosi
ataskaitų iniciatyva“ (Global Reporting Initiative). Ši ataskaitų forma kuri vis dažniau naudojama didelėse įmonėse, ir jau kuris laikas
taip pat taikoma ir savivaldybėse.
Galutinė darnaus vystymosi valdymo sistema turi apimti visas miesto sritis bei visus
penkis išteklius. Tokią sistemą yra parengę
keletas miestų, pvz., Stokholmas.
19
Sistemų integracija
• apjungia visas miesto veiklas vienu metu;
• ieško tarpusavio priklausomybės, pvz., grįžtamojo ryšio tarp miesto procesų;
• vertina ir teikia ataskaitas apie visas veiklas kartu paėmus
Daugiau informacijos:
http://www.earthcat.org
http://www.publicagencyreporting.org
http://www.ecobudget.com
http://www.matisse-project.net
9
Strategijos ir strategijų vertinimas
Labai svarbu analizuoti, kaip projektuose valdomi
ištekliai. Strategija, kuri yra naudojama dirbant su
projektų portfeliu arba su visomis miesto veiklomis, gali būti arba gali nebūti išreikšta pavieniame
projekte. Jei tai apspręsta iš anksto, tai yra strateginis planavimas. Jei tai peržvelgiama vėliau, tai
vadinama strateginiu įvertinimu.
BUUF projekte buvo tiriama, kokias strategijas miestai naudoja darnaus vystymosi veikloje. Buvo nustatyta dvylika strategijų, kurios
paskirstytos pagal penkis skirtingus išteklius.
Strategijos, skirtos materialinių išteklių
valdymui buvo apibrėžtos kaip keturios “R” :
sumažinti , pakeisti, pritaikyti, perdirbti (angl.
4R: reduce, replace, rescale, recycle).
Sumažinti reiškia pagerinti efektyvumą; pakeisti, reiškia naudoti aplinkai draugiškesnes
medžiagas vietoj naudotų ne tokių draugiškų
aplinkai medžiagų, pvz. pakeičiant toksiškas
medžiagas netoksiškomis. Pati efektyviausia strategija yra perdirbti, tai reiškia naudoti
išteklius per visą jų būvio ciklą, pvz., kai kuriais
atvejais panaudoti jau atlieka tapusius daiktus. Labiausiai paplitusi strategija, atrodo, yra pritaikyti
, kas reiškia tam tikras paslaugas teikti tiek mikro
lygmenyje, pvz., pavieniame namų ūkyje, tiek ir
makro lygmenyje, pvz., viso miesto mastu.
Galima išskirti keturias pagrindinės miestų
valdymo strategijos. Vidinis augimas, tai užterštų teritorijų atstatymas, pastatų renovacija
bei užstatytų teritorijų rekonstrukcija tam, kad
išvengti užstatymo miesto žaliuosiuose plotuose ar urbanizacijos plėtros į užmiestį. Daugiafunkcinius, save palaikančius gyvenamųjų
rajonų vystymas skatina dirbti, gyventi ir ilsėtis
toje pačioje vietovėje tam, kad išvengti suskirstymo į zonas ir tuo pačiu teikti paramą tai
vietovei, pvz., tiekti vietinę energiją. Tam, kad
paversti transportą mieste viešuoju transportu,
reikia uždrausti privačių automobilių eismą mieste, pagerinti viešojo transporto kokybę. Gerinant urbanizuotų teritorijų sąveiką su žaliaisiais
plotais ir vandens telkiniais sustiprėja miesto ir
kaimo sąveika, o tai didina kaimo ekologiškų
paslaugų vartojimą, tačiau apima vandens
telkinių pakrančių užstatymą.
Pagrindinė žmogiškųjų išteklių valdymo strategija yra švietimas. Tai apima tiek
vidurinio mokslo sistemą, tiek ir aukštąjį
mokslą, profesinių kompetencijų didinimą bei
imigrantų mokymus. Labai svarbus yra mokymasis visą gyvenimą. Kita strategija –vyresnio
amžiaus žmonių įdarbinimas, jų patirties panaudojimas. Tai sietina su visuomenės senėjimu.
20
Pagrindinė strategija, taikoma socialiniams
ištekliams – tai kultūros rėmimas. Kultūrinis
gyvenimas įtakoja gyventojų pasitenkinimą
miestu ir teikia jam savitumo. Dar kita strategija – nevyriausybinių organizacijų, kurios įneša
ženklų indėlį į visuomeninį gyvenimą rėmimas.
Ekonominiams ištekliams plačiausiai taikoma
strategija yra parama verslumo vystymui. Tai
apima mokymus bei švietimą, vietos suteikimą
(verslo inkubatoriai), bei nedidelio pradinio
kapitalo (paskolos) suteikimą.
Daugiau informacijos:
http://www.balticuniv.uu.se/buuf
http://www.earthcat.org
21
Darnaus vystymosi
strategijos,
naudojamos miestuose
• materialūs ištekliai: sumažinti, pakeisti, pritaikyti, perdirbti;
• urbanizuotos teritorijos: vidinis
augimas, save palaikantys gyvenamieji rajonai, miesto
transporto pakeitimas viešuoju
transportu, sąveikos tarp miesto ir kaimo pagerinimas;
• socialiniai ištekliai: švietimas, parama kultūrai, parama vers lumui.
10
Darnaus vystymosi valdymo būdai
Visa eilė organizacijų bei projektų yra parengę
metodus, padedančius užtikrinti miestų darnų
vystymąsi. Tai Europos Sąjungos Darnių
miestų ir gyvenviečių kampanija su Aalborgo
įsipareigojimais, ICLEI, Baltijos miestų
sąjunga, Gamtos žingsnių fondas (Natural
Step Foundation), Pasaulio bendruomenių iniciatyva, Ateities forumas, Baltijos universitetų
programa bei Alano Atkissono grupė.
Naudojamos vadybos sistemos turi eilę
metodų bei priemonių, tokių kaip, pvz.,
žemėlapių rengimas, strateginiai metodai,
įvertinimo metodai ir t.t. Kai kurie iš šių
metodų skirti pačiam procesui, kiti – projektui, o dar kiti skirti jau poprojektiniam etapui,
- įvertinimui.
Sistemų apibrėžimo metodai yra tokie, kurie apibūdina sistemą, t.y. miestą. Jie apima
trigubo pelno skaičiavimo (angl. triple bottom
line) metodą (aplinka, ekonomika, socialiniai
aspektai), kompaso metodą (keturis komponentus) ir buveinės modelį (septyni ištekliai).
Sistemų apibrėžimo metodai tai pat apima ir
darnaus vystymosi vertinimo kriterijus, kurie apibūdina, kas gi iš tikrųjų sudaro darnų
vystymąsi.
Stebėsenos metodai yra tokie, kurie leidžia
mums sekti bei pateikti ataskaitas apie tai, kas
daugiau ar mažiau darnu. Jie apima rodiklius,
o taip pat ir būdus, kaip nustatyti darnaus vystymosi vertes ar uždavinius. Stebėsenos rezultatai padeda nustatyti darnumo spragas,
kiek liko iki tikslo pasiekimo.
Vizijos formulavimo metodai yra tokie,
kurie leidžia mums nustatyti viso darbo
tikslą, apibrėžti, kas sudaro darnų miestą ar
bendruomenę. Vizija nustato darnaus vystymosi indikatorių reikšmes bei leidžia
mums atlikti atvirkštinį prognozavimą (angl.
„backcasting“) (žr. žemiau) . Taip pat reikia
nepamiršti ir Aalborgo įsipareigojimų, kurie
nurodo, kad miestai, pasirašę Europos darnių
miestų ir gyvenviečių kampanijos deklaraciją,
dirba ta linkme. STATUS projekto schema
– tai įsipareigojimų stebėsenos metodas.
Integracijos metodai leidžia mums integruoti darnaus vystymosi aspektus, taip pat
užtikrinti visų projektų įgyvendinimą. Tai
projektų portfelių, MUE25 integruoto valdymo metodai.
Procesų analizės metodai leidžia mums
analizuoti darbą. Jie apima strateginį vertinimą,
sistemų analizę bei išteklių analizę.
Darnaus vystymosi įgyvendinimui taikomi metodai – tai Darbotvarkės 21 procesas,
Gamtos žingsnių metodas, Alano Atkissono
22
piramidė bei pridėtas Akseleratoriaus metodas. Nuotraukoje matome Alano Atkissono
piramidės statymo procesą. Veiklos sekai
numatyti naudojami vizijos formulavimo bei
atvirkštinio prognozavimo metodai. Tai, ko
gero, plačiausiai naudojami metodai proceso
pradiniame etape.
Visų metodų tikslas - įdiegti tam tikrą
sistemą. Visus juos sudaro problemų (darnaus vystymosi spragų) identifikavimo, darbo
tikslų ar vizijos (darnaus vystymosi uždavinių)
apibrėžimo, bei vertinimo(darnaus vystymosi
indikatoriai) etapai.
Miesto darnaus
vystymosi valdymo
metodai
• sistemų apibrėžimo metodai;
• stebėsenos metodai;
• vizijos formulavimo metodai;
• integracijos metodai;
• procesų analizės priemonės.
Daugiau informacijos:
http://www.ubc-action21.net
http://www.localsustainability.eu
http://www.atkisson.com/accelerator
http://www.earthcat.org
23
Internetinės nuorodos darnaus vystymosi valdymui miestuose
Europos darnių miestų ir gyvenviečių kampanija
http://www.sustainable-cities.eu
ICLEI, Vietos valdymas darniam vystymuisi
http://www.iclei-europe.org
Gamtos žingsnių fondas
http://www.naturalstep.org
Baltijos universiteto internetiniai vartai Švietimas darniam vystymuisi
http://www.balticuniv.uu.se/esd
Ateities forumas, JK
http://www.forumforthefuture.org.uk
Alano Atkissono grupės metodų rinkinys „akseleratorius“
http://www.atkisson.com/accelerator
Sustainment projekto Miesto darbų vadovas
http://www.urbanworks-toolkit.eu
Pasaulio bendruomenių iniciatyva, Vermont, JAV
http://www.globalcommunity.org
Gamtos žingsnių fondas, Kanada
http://www.naturalstep.ca/scp/sustainablecommunities.html
Nauji visuomenės raidos rodikliai
http://www.rprogress.org/sustainability_indicators/community_indicators.htm
Projektas Japonijos darnaus vystymosi rodikliai
http://www.japanfs.org/en/view/
Projekto „Europos miestų valdymas 25“ vadovas
http://www.localmanagement.eu
ES Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS)
http://ec.europa.eu/environment/emas/index_en.htm
Fano gairės geram miestų valdymui, ICLEI
http://localcapacity21.org
Pasaulio bendruomenių iniciatyvos darbo knyga Priemonė bendruomenės veiklai
http://www.earthcat.org
Darnaus vystymosi ataskaitų iniciatyva, Viešųjų institucijų darnaus vystymosi ataskaitos
http://www.publicagencyreporting.org
Metodai ir priemonės integruotam darnaus vystymosi vertinimui, ISA, Europos darnaus vystymosi tyrimų institutas,
SERI
http://www.matisse-project.net
Baltijos miestų sąjungos Aplinkos ir Darnaus vystymosi sekretoriatas, Turku, Suomija
http://www.ubc-action21.net
Vietos darnaus vystymosi interneto vartai, ICLEI
http://www.localsustainability.eu
Aalborgo įsipareigojimai
http://www.aalborgplus10.dk
Ekobiudžetas, ICLEI
http://www.ecobudget.com
Darnio visuomenės rodiklių programa, SCIP, Kanada
http://www.ec.gc.ca/soer-ree/English/scip/default.cfm
24
Nuotraukos ir iliustracijos
Viršelis
Mälaren krantas Västerås. Foto © Västerås miestas, http://www.vasteras.se
5 puslapis
Foto © Europos Bendrija. http://ec.europa.eu.
7 puslapis
Foto © P.Winberg. http://www.morguefile.com
9 puslapis
Naujasis Västerås uostas. Foto © Västerås miestas, http://www.vasteras.se
11 puslapis
Naujai suprojektuotas kelionių centras Uppsaloje, Švedija. © Jernhusenarchitects. http.www.jernhusen.se
13 puslapis
Indikatorių diagrama © Japonija darniam vystymuisi. http://www.japanfs.org/en/view/
15 puslapis
Dvi Demingo rato versijos. Kairėje: Europos miestų valdymas 25 (MUE 25): Integruotas valdymas- vietos ir
regioninio darnaus vystymosi link. ICLEI, 2008 (Pauliina Borgelin iliustracija).
17 puslapis
Baltijos universiteto studentai darnios bendruomenės vystymo darbiniame seminare. Foto Lars Rydén.
19 puslapis
Upsalos apžvalga iš paukščio skrydžio. © Upsalos universitetas. Foto Pereric Öberg.
21 puslapis
Statybų paroda BO01 Malmėje, Švedija. Foto Lars Rydén.
23 puslapis
Atkissono piramidės statyba Baltijos universitetų studentų konferencijoje Borkyje, Lenkija. Foto Krystyna
Plebanska.
Viršelio nugarėlės viršuje
Foto © Europos Bendrija. http://ec.europa.eu.
Efektyvios energijos technologijų naudojimas Dubline (Airija). Namų stogai su fotovoltinėmis plokštėmis
elektros energijos gamybai, drauge su saulės šiluminiais kolektoriais, tiekiančiais į pastatą karštą vandenį.
Viršelio nugarėlės viduryje
Hammarby Sjöstad, Stokholmas, Švedija. Foto Lars Rydén.
Viršelio nugarėlės apačioje
Foto © Europos Bendrija. http://ec.europa.eu.
Miesto požeminis transportas Belgijoje.
25
Notes
26
27
28
ISBN 978-91-976494-1-4