Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012

Transcription

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012
ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS
žmogaus teisiu
‘
igyvendinimas lietuvoje
‘
2011–2012
apžvalga
Vilnius
2013
UDK 342.7(474.5)
Redakcinė grupė:
Henrikas Mickevičius, Mėta Adutavičiūtė,
Dovilė Šakalienė, Jūratė Guzevičiūtė
Apžvalgos leidimą parėmė:
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Apžvalgoje pateikiama jos autorių nuomonė. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija neatsako už bet kokį apžvalgoje esančios informacijos panaudojimą
ISSN 1822-4598 © Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2013
© leidykla „Eugrimas“, 2013
Turinys
Šeimos politika
46
Transseksualių asmenų teisės į pagarbą
privačiam ir šeimos gyvenimui
užtikrinimas
48
Reprodukcinės teisės
49
Vardų ir pavardžių rašymo problema
50
Turinys
Apie mus
4
Pratarmė
5
Santrauka8
Teisė į gyvybę
Saviraiškos, susirinkimų ir
religijos laisvė
54
Saviraiškos laisvė
54
Šmeižimo ir įžeidimo dekriminalizavimas54
Nesantaikos kurstymas
55
Saviraiškos laisvės ribojimas
nepilnamečių apsaugos tikslais
57
Žiniasklaidos nepriklausomumas ir
skaidrumas
58
Informacijos šaltinio paslaptis
59
Visuomenės informavimo priemonių
valdytojų atsakomybės ribos
60
Teisė gauti oficialią informaciją ir
dokumentus
62
14
Kankinimo, nežmoniško ir
žeminančio elgesio draudimas15
Lietuvos dalyvavimas CŽV slaptųjų
sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų
programoje
15
Sąlygos laisvės atėmimo vietose
17
Pacientų ir asmenų uždarose
institucijose teisės
18
Smurtas artimoje aplinkoje
20
Vergijos ir priverčiamojo darbo
draudimas
28
Prekyba žmonėmis
28
Teisė į laisvę ir asmens
saugumą
Laikinas sulaikymas ir suėmimas
Lygtinis paleidimas ir probacija
Nusikaltimų aukų teisės
33
33
34
35
Susirinkimų laisvė
Ydinga savivaldos praktika išduodant
pažymėjimus
Susirinkimų laiko ir vietos derinimo
problemos
Susirinkimų laisvės apribojimai
Teisė į teisingą teismą
Labiausiai pažeidžiama pilietinė teisė
Per ilgi bylų nagrinėjimo terminai
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
39
39
39
40
Religijos laisvė
Religinių mažumų ir bendrijų teisės
Religijos laisvės santykis su kitomis
pilietinėmis laisvėmis
72
72
Teisė į politinį dalyvavimą
Lietuvos Konstitucija nesuderinama su
EŽTK įtvirtinta teise į laisvus rinkimus
Rinkimų tvarkos pažeidimai
Ribotos tiesioginės demokratijos
galimybės
77
Diskriminacija
Dėl lyties
81
81
Teisė į privatų ir šeimos
gyvenimą
42
Privatumo apsauga kriminalinės žvalgybos
kontekste
42
Asmens duomenų apsauga
43
Vaizdo stebėjimas
45
Privatumo pažeidimai visuomenės
informavimo srityje
46
3
66
67
67
69
73
77
78
79
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Dėl negalios
Dėl seksualinės orientacijos ir lytinio
tapatumo
Dėl amžiaus
Dėl rasės ir etninės kilmės
84
Pažeidžiamų grupių teisės
Vaiko teisės
Neįgaliųjų teisės
ŽIV pozityviųjų ir ŽIV rizikos
grupių teisės
100
100
105
Apžvalga
Apie mus
86
89
91
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
(ŽTSI) – nevyriausybinė, ne pelno
siekianti organizacija, kurios misija –
prisidėti prie atviros ir demokratinės
visuomenės kūrimo užtikrinant žmo­
gaus teises ir laisves.
114
ŽTSI vykdo nuolatinę žmogaus tei­
sių padėties Lietuvoje stebėseną, da­
lyvauja teisėkūros procese, analizuoja
ir vertina valstybės institucijų darbą,
rengia alternatyvias ataskaitas tarptau­
tinėms žmogaus teisių priežiūros insti­
tucijoms, organizuoja žmogaus teisių
švietimo renginius, atlieka tyrimus bei
inicijuoja strategines bylas teismuose
sisteminių žmogaus teisių pažeidimų
atvejais.
Prieglobsčio prašytojų teisių
apsauga
124
Prioritetinės ŽTSI veiklos sritys: teisė
į teisingą teismą, teisė į pagarbą pri­
vačiam gyvenimui, kova su diskrimi­
nacija ir nepakantumu, pažeidžiamų
grupių – vaikų, neįgaliųjų, asmenų už­
darose institucijose – teisės. ŽTSI taip
pat dirba teisės į laisvę ir asmens sau­
gumą, susirinkimų, žodžio ir infor­
macijos laisvės srityse bei su smurto
šeimoje ir prekybos žmonėmis aukų
teisių apsauga.
4
PRATARMĖ
PRATARMĖ
visuomenė, kurios nariai savo ruožtu
sprunka iš Lietuvos būtent į tas vals­
tybes, kuriomis gąsdinama. Emigra­
vę lietuviai greitai suvokia, kad būtent
pagarba kiekvieno žmogaus teisėms ir
yra sveikos visuomenės ir valstybės
pagrindas.
Praeitoje žmogaus teisių apžvalgo­
je kvietėme pagaliau pasirinkti, kuria
kryptimi eisime – stiprinsime liberalios
demokratijos pagrindus ar regresuosi­
me link nostalgijos totalitarinio režimo
paliktai prievartos kultūrai. Vy­lėmės,
kad išgyventas sunkus krizės laikotar­
pis, kai visi jautėmės itin pažeidžiami,
padės mums suvokti, kad buvimas va­
kariečiais yra ne tik geografinės koor­
dinatės ar valstybės nepriklauso­mybės
faktas, bet ir gebėjimas susitelkti ir so­
lidarizuotis su pačiais pažeidžiamiau­
siais visuomenės nariais. Tikėjomės,
kad pilietinė visuomenė nebėra nedi­
delės entuziastų salelės, į kurias sma­
giai mėto akmenis populizmą mėgs­
tantys politikai. Tikėjomės, kad tai visa
mūsų visuomenė, kuri per daugiau nei
dvidešimtį metų naudodamasi politi­
nėmis ir pilietinėmis laisvėmis suvokė
jų kainą – nuoseklaus, kasdienio darbo
ginant žmogaus teises ir laisves būti­
nybę.
Konstitucinis Teismas, kaip anksčiau
Europos žmogaus teisių teismas, tapo
kritikos taikiniu dėl esą keliamos grės­
mės lietuviškoms vertybėms, Seimas
tik per plauką nepakeitė šeimos apibrė­
žimo Konstitucijoje, o eilinis mėgini­
mas įgyvendinti bene dvidešimtį metų
vėluojančius įsipareigojimus vaiko tei­
sių srityje sulaukė masinio Lietuvos
gyventojų klaidinimo viešojoje erdvė­
je. Mat visų smurto formų prieš vaikus
draudimas esą skirtas tam, kad būtų
sugriautas šeimos institutas, o tūks­
tančiais atimti vaikai būsią parduoti
Šiaurės šalims, kur juos esą įsivaikin­
tų tos pačios lyties šeimos. Sudėjus tai
su skandalu dėl Europos Tarybos Kon­
vencijos dėl smurto prieš moteris pre­
vencijos, kurioje buvo įžvelgtas šešių
naujų lyčių įteisinimas, belieka kons­
tatuoti: mes nesame kryžkelėje, mes
apsk­ritai sukame į šalikelę.
Deja, besikeičiant valdantiesiems, ver­
tybinė politinė kryptis išlieka ta pati –
tęsiasi provincialūs įtikinėjimai, kad
visuotinai priimti žmogaus teisių prin­
cipai kelia pavojų moralei, visuomenei,
šeimai, tautinėms vertybėms. Konser­
vatorių „pagimdyta“ šeimos politika,
kurią Konstitucinis Teismas pripaži­
no nesuderinama su Lietuvos Konsti­
tucijos principais ir vertybėmis, tęsia­
ma jau kitos valdančiosios koalicijos, o
žmogaus teisėmis ir toliau gąsdinama
Viena vertus, džiugina viešojoje erdvė­
je žinomų politikų išsakomi komen­
tarai, pavyzdžiui, buvusio ministro
pir­mi­ninko, kad norėdami turėti konku­
rencingą verslo aplinką privalome per­
imti ir vakarietiško elgesio taisykles –
skaidrumą bei etikos standartus. Kita
vertus, sunku suvokti, kaip matydami
5
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
giai moka, kad suluošintų savo vaikus.
Raginimai reformuoti globos sistemą,
sukurti efektyvių ir prieinamų paslau­
gų šeimoms mechanizmą, imtis rea­
lių priemonių, kad vaiko globa šeimo­
je būtų prioritetas, iki šiol susiduria su
stipriu pasipriešinimu. Jį galima būtų
įveikti, bet kol kas nėra politinės va­
lios nei Seimo, nei Vyriausybės, nei
savivaldos lygyje.
vakarietiškos kultūros – tos, kuria mie­
lai ir sėkmingai naudojasi šimtai tūks­
tančių emigravusių lietuvių – būtinybę
versle, politikai nesusieja verslo su sa­
vimi bei visuomene.
Kodėl aktyviai mojuojant šeimos po­
litikos vėliava ir tariamai ginant Lie­
tuvos šeimas nuo sugriovimo, o Lie­
tuvos vaikus – nuo atėmimo, realybėje
mes kruopščiai saugome sovietmečio
paveldą – tūkstančiai vaikų vis dar
gyvena institucinės globos įstaigo­
se. Lietuvoje iki šiol kasdien iš šeimų
atimami vaikai, kurie keliauja į soviet­
mečio principais veikiančias globos
įstaigas, nes pagalba šeimoms teturi
dvi formas – pašalpas ir kvalifikacijos,
resursų bei motyvacijos stokojančių
vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuo­
tojų patarimus buitiniais klausimais.
Kadangi šių poveikis prastas – pritai­
komas populiariausias ir ydingiausias
problemos sprendimo būdas – vaikas
apgyvendinamas įstaigoje, apsimetant,
kad taip buvo išspręsta problema.
Po atkaklių nevyriausybinių organiza­
cijų pastangų buvo suburta darbo gru­
pė deinstitucionalizacijos strategijai
sukurti, tačiau kalbėti apie veiksmin­
gą tokios grupės darbą sunku, kai So­
cialinės apsaugos ir darbo ministerijos
vadovai negali atsakyti į klausimą, ar
ateinančio laikotarpio Europos Sąjun­
gos Struktūrinių fondų lėšos, numaty­
tos investicijoms į institucinę globą,
bus paskirtos jau nebe institucinės glo­
bos įstaigoms, o tam, kad jų neberei­
kėtų – paslaugų šeimoms ir šeiminės
globos plėtrai. Su kiekviena delsimo
diena stiprėja pavojus, kad Vyriau­
sybė tęs ydingas investicijas, tuo pat
metu kartodama, kad lėšų kritiškai bū­
tiniems pokyčiams nėra.
Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus
teisių komisaro biuro išleistoje vaiko
teisių eksperto, ŽTSI valdybos pirmi­
ninko Dainiaus Pūro parengtoje studi­
joje konstatuojamas faktas – instituci­
nė globa yra vaiko teisių pažeidimas,
o vaikų iki 3 metų amžiaus institucinė
globa prilyginama valstybės taikomai
prievartai prieš vaiką. Kūdikiai patiria
žalą, sukeliančią negrįžtamų padarinių
jų raidai ir sveikatai, taigi, proteguo­
dama kūdikių namus valstybė bran­
Stebint šias tendencijas tampa aišku,
kodėl vienose Europos šalyse reforma
įvyko, vaiko gyvenimas šeimoje tapo
valstybės prioritetu, o Lietuvoje toliau
manipuliuojama visuomenę klaidinan­
čiais ir gąsdinančiais stereotipais. Vai­
kai „ginami“ nuo lyčių lygybės, lytinio
švietimo ir pagarbos kiekvienam indi­
vidui ugdymo; vaikų savižudybės, pa­
6
PRATARMĖ
tyčios mokyklose ir smurtas namuo­
se matomi kaip tarpusavyje nesusiję
reiškiniai, o vaiko teisės vaizduojamos
kaip pavojus visuomenei, būtinai pa­
brėžiant, kad vaiko pareigos yra būtent
tai, ko mums trūksta.
Lietuvos regresą žmogaus teisių sri­
tyje pavyks sustabdyti. Tik atvirai pri­
pažinus problemas, galima pradėti jas
veiksmingai spręsti. Mes tikime, kad
Apžvalgoje pristatomas žmogaus tei­
sių problemas galime ir privalome iš­
spręsti – kitaip nesidalytume su Jumis
mūsų įžvalgomis jau dešimtį metų.
Tačiau iš tiesų mums, ir visų pirma
suaugusiems, trūksta visai ko kito –
adekvataus žmogaus teisių ir laisvių
suvokimo. Mūsų parlamentarams la­
biau nei prabangiam automobiliui vai­
ruoti reikalingas vairuotojo pažymėji­
mas praverstų žmogaus teisių pagrindų
kurso pažymėjimas. Gal tuomet visa ši
energija, nukreipta į priešinimąsi ge­
riausių pasaulio ir Europos praktikų
diegimui Lietuvoje, galėtų būti panau­
dota realių problemų sprendimui – ne
kryžiaus karams su Europos vertybė­
mis, o efektyviems sprendimams, ku­
rių dėka visi kartu pagaliau išsilais­
vintume nuo smurto ir bejėgiškumo
tradicijų.
Tikimės, kad žmogaus teisių situaci­
jos Lietuvoje 2011–2012 metais apta­
rimas prisidės prie prasmingos disku­
sijos bei konstruktyvaus darbo kuriant
gerovės visuomenę Lietuvoje, kur kie­
kvienas žmogus jausis realiai valsty­
bės gyvenime dalyvaujančiu piliečiu,
pajėgiu įtakoti savo ateitį. Žmogaus
teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) siūlo
Jums septintąją žmogaus teisių apžval­
gą, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais,
valstybės institucijų, Lietuvos bei tarp­
tautinių organizacijų ir institucijų do­
kumentais, žiniasklaidos monitoringo
duomenimis, konsultacijomis su speci­
alistais ir ekspertais.
Traumuojanti totalitarinio režimo pa­
tirtis – tikros ir deklaruojamos realy­
bės atotrūkis – pažeidė mūsų gebėjimą
pasitikėti savimi, bendruomene, val­
džia. Tačiau svarbu suvokti, kad mūsų
siekis vėl tapti pasaulio bendruomenės
dalimi išsipildė, tad tik nuo mūsų pri­
klauso, ar atsisakysime deklaracijų ir
veiksmų dichotomijos, ar skelbdamie­
si vakarietiška, investicijoms patrauk­
lia valstybe, iš tiesų ja būsime.
Padėkos:
Nuoširdžiai dėkojame šią apžvalgą
rengusiems ekspertams: Dovilei Juod­
kaitei, Dovilei Gailiūtei, Jolantai Sa­
muolytei, Deividui Velkui, Karoliui
Liutkevičiui, Jūratei Guzevičiūtei, Mė­
tai Adutavičiūtei. Už konsultacijas dė­
kojame: Daivai Ausėnaitei ir Lilijai
Henrikai Vasiliauskienei.
Teikdami Jūsų dėmesiui šią apžval­
gą, viliamės, kad bendromis jėgomis
7
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
Santrauka
Taip pat didelis ačiū skirtas Žmogaus
teisių stebėjimo instituto savanoriams
ir praktikantams, 2011–2012 metais
rinkusiems informaciją apžvalgai ir ki­
taip prisidėjusiems prie ŽTSI darbų:
Indrei Urbonavičiūtei, Rasai Mikalai­
čiūnaitei, Minarai Matulionytei, Agnei
Radzevičiūtei, Astai Ogunauskaitei,
Svajūnei Sirvydytei, Jonui Mikalaus­
kui, Karoliui Baniui, Darjai Lyzenko,
Rūtai Šatrovaitei, Miglei Markušaitei,
Mildai Dirsytei, Dovydui Kuizinui,
Ievai Kunevičiūtei, Deimantei Valčiu­
kaitei, Kristinai Čiurlytei, Sandrai Mic­
kevičiūtei, Monikai Stonkutei, Eglei
Šleinotaitei, Šarūnui Sodoniui, Indrei
Audenytei, Ivetai Sujetaitei, Agnei Jo­
mantaitei, Ievai Lapkauskaitei, Alisai
Grebinskytei, Žintautei Macijausky­
tei, Karolinai Strelcovaitei, Monikai
Rudytei, Aistei Vagonytei, Tomui Pau­
lauskui.
Teisė į gyvybę. Kankinimo,
nežmoniško ir žeminančio
elgesio draudimas. Teisė į laisvę
nuo vergijos
2012 m. Europos žmogaus teisių teis­
mas (EŽTT, Teismas) antrą kartą pri­
pažino Lietuvą pažeidus Europos
žmo­gaus teisių konvencijos (EŽTK,
Konvencija) 2 straipsnį, garantuojan­
tį asmens teisę į gyvybę. Pareiškėjas
į EŽTT kreipėsi po to, kai Pravieniš­
kių pataisos namuose kalėjęs jo sūnus
buvo mirtinai sumuštas, tačiau mir­
ties aplinkybės nebuvo ištirtos ir už šį
nusikaltimą niekas nebuvo patrauktas
atsakomybėn. Orumą žeminančios są­
lygos Lietuvos laisvės atėmimo įstai­
gose bei valstybės neveiklumas spren­
džiant šią problemą lėmė, kad valstybė
buvo pripažinta pažeidusi Konvencijos
3 straipsnį, draudžiantį kankinimus, ne­
žmonišką ir žeminantį orumą elgesį.
Dėkojame apžvalgos leidybą parėmu­
siai Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai.
EŽTT taip pat pripažino Lietuvą pa­
žeidus Konvencijos 3 straipsnį bylo­
je dėl smurto šeimoje, kadangi Lie­
tuvos valstybė nesugebėjo užtikrinti
veiksmingos smurto šeimoje aukos
teisių apsaugos – pareiškėjai nukentė­
jus nuo partnerio smurto ir kreipusis į
teisėsaugą, ikiteisminis tyrimas buvo
vilkinamas kol suėjo senaties termi­
nas. Tokiu būdu smurto šeimoje auka
liko neapsaugota nuo tolesnių smur­
to aktų, o smurtautojas – nepatrauktas
atsakomybėn. Nors 2011 m. įsigaliojo
Dainius Pūras
Žmogaus teisių stebėjimo instituto
valdybos pirmininkas
Dovilė Šakalienė
Žmogaus teisių stebėjimo instituto
l.e.p. direktorė
8
Santrauka
ta suėmimo taikymo praktikos analizė
atskleidė, kad suėmimas naudojamas
kaip priemonė daryti spaudimą įtaria­
majam, o teismai šią priemonę proku­
rorų prašymu skiria itin noriai – net 95
procentai tokių prašymų patenkinami,
ir ne visada teismų sprendimai atitinka
Baudžiamojo proceso kodekso nuos­
tatas bei iš Europos žmogaus teisių
konvencijos 5 straipsnio, įtvirtinančio
asmens teisę į laisvę ir saugumą, ky­
lančius standartus.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplin­
koje įstatymas, smurto šeimoje aukų
apsaugos ir smurtautojų traukimo
atsakomybėn sistema vis dar tinkamai
neveikia.
Nagrinėjimo EŽTT laukia ir CŽV slaptų sulaikymų ir ypatingųjų perda­
vimų operacijos aukos Abu Zubaydah
peticija prieš Lietuvą. Pareiškėjas sie­
kia, kad teismas pripažintų jį slapto
kalinimo ir kankinimų auka Lietuvos
jurisdikcijoje, o Lietuvos institucijų
atliktus CŽV veiklos tyrimus dėl įtari­
mų kankinimu – neveiksmingus ir ne­
atitinkančius iš Konvencijos 3 straips­
nio nuostatų kylančių standartų.
Visuomenės apklausų duomenimis,
tei­sė į teisingą teismą 2011–2012 m.
išliko dažniausiai pažeidžiama pilieti­
ne teise; visuomenei vis dar būdingas
žemas pasitikėjimas teisminėmis insti­
tucijomis. Apžvelgiamu periodu Lietu­
va pralaimėjo net dešimt bylų Europos
žmogaus teisių teisme dėl Konvencijos
6 straipsnio, garantuojančio teisę į tei­
singą teismą, pažeidimo; šešiose iš šių
bylų – dėl per ilgai trukusio bylų nag­
rinėjimo.
2011–2012 m. toliau augo prekybos
žmonėmis – vienos iš šiuolaikinės ver­
govės formų – mastai. Prekybos žmo­
nėmis aukų teisės ikiteisminio tyrimo
ir teisminio proceso metu lieka silp­
nai apsaugotos, neretai prekiautojai
žmonėmis išvengia atsakomybės arba
atsiperka švelniomis bausmėmis, pa­
sitaiko atvejų, kai ikiteisminiai tyri­
mai nutraukiami dėl nevienareikšmių
aukos parodymų, nesuvokiant, jog tą
lemia itin pažeidžiama aukos padėtis.
Valstybės garantuojama teisinė pagal­
ba nėra prieinama visiems teisę ją
gauti turintiems asmenims, nėra vyk­
doma tinkama informacijos apie gali­
mybes gauti nemokamą arba iš dalies
nemokamą teisinę pagalbą sklaida. Be
to, nėra mechanizmo, užtikrinančio
valstybės kompensuojamas teisines
paslaugas teikiančių advokatų darbo
kokybę bei efektyvumą, neretai teisi­
nė pagalba asmenims užtikrinama tik
for­maliai.
Teisė į laisvę ir asmens
saugumą. Teisė į teisingą teismą
2011–2012 m. plačiai nuskambėjusios
istorijos iškėlė į viešumą įsisenėjusią
žmogaus teisių problemą – teisėsaugos
pareigūnų piktnaudžiavimą ikiteismi­
niu sulaikymu ir suėmimu. ŽTSI atlik­
9
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Teisė į pagarbą privačiam ir
šeimos gyvenimui
Apžvalga
Konstitucinio Teismo priimtas nutari­
mas, kuriame pripažįstama, kad Vals­
tybinės šeimos politikos koncepcijos
nuostatos prieštarauja Konstitucijai, o
šeima gali būti sukurta ne tik santuo­
kos pagrindu, padalijo tiek visuome­
nę, tiek politikus į dvi stovyklas. Vieni
pateikė pasiūlymus keisti Konstituci­
ją, įtvirtinant, kad šeima sukuriama
sudarius santuoką, kiti parengė pasiū­
lymus dėl partnerystės įteisinimo.
2011–2012 m. į viešąją erdvę iški­
lo informacija apie masiškai vykdo­
mus asmenų sekimus, pasiklausant
telefoninių pokalbių – tokią Lietuvo­
je susiklosčiusią praktiką patvirtino
ir Europos Komisija, paskelbdama,
kad 2008 m. Lietuvos teisėsauga 85,3
tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos
operatorius dėl duomenų pateikimo.
Lietuvoje vis dar nepriimtas Lyties
keitimo įstatymas, kuris būtinas norint
tinkamai įgyvendinti Europos žmo­
gaus teisių teismo sprendimą byloje
L. prieš Lietuvą. Aptariamu laikotar­
piu nebuvo pasiektas susitarimas nei
dėl dirbtinio apvaisinimo įteisinimo,
nei dėl užsieniečių vardų ir pavardžių
rašymo lietuviškuose dokumentuose.
Lietuvoje galiojančios nedidelės bau­
dos už asmens duomenų naudojimo
pažeidimus ir toliau neužkerta kelio
neteisėtos tiesioginės rinkodaros pli­
timui. Be to, 2011 m. atliktas tyrimas
dėl asmens kodo naudojimo priminė
Lietuvoje įsišaknijusias problemas,
kai nepagrįstai reikalaujama nurody­
ti asmens kodą. Pastebima plintan­
ti vaizdo stebėjimo kamerų diegimo
manija, apimanti tiek valstybinį, tiek
privatų sektorių, tačiau Lietuvoje ga­
liojančių teisės aktų spragos neleidžia
efektyviai apginti asmenų nuo galimų
teisės į privatumą pažeidimų šioje sri­
tyje.
Saviraiškos laisvė. Susirinkimų
laisvė. Religijos laisvė
Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, griežtesnes pozicijas Lietuvai
saviraiškos ir spaudos laisvės srityje
diktavo Europos institucijos, raginusios
Lietuvą dekriminalizuoti šmeiž­tą bei
asmens garbės ir orumo įžeidimą. Ne­
palankiai Europos saugumo ir bend­
radarbiavimo organizacija (ESBO)
įver­tino ir atvejį, kai Lietuvos žurna­
listų sąjungos pirmininkui buvo iškel­
ta baudžiamoji byla dėl to, jog skleidė
wikileaks paviešintą informaciją apie
galimą korupciją vienoje iš lietuviškų
žiniasklaidos priemonių.
Teismų praktika atskleidė, jog pasi­
taiko, kad visuomenės informavimo
priemonėse skelbiama tiesos neatitin­
kanti bei asmens garbę ir orumą pažei­
džianti informacija, taip pat neteisėtai
naudojami tiek nepilnamečių, tiek su­
augusiųjų atvaizdai.
10
Santrauka
Viešojoje erdvėje nemažėja saviraiš­
kos laisvę peržengiančių neapykan­
tos kurstymo atvejų, o besiformuojan­
ti teisminė praktika vis dar nenuosekli.
Be to, neįvertinama tai, kad nesantai­
kos kurstymas galimas ir asmeniui
pareiškus nuomonę, todėl pasitaiko
atvejų, kai šiuo pagrindu neapykan­
tą kurstantys asmenys būna išteisinti.
2013 m. paskelbtas nuosprendis kol
kas precedento neturinčioje byloje,
kurioje asmuo nuteistas už sovietų nu­
sikaltimų neigimą.
ir pačios susirinkimų laisvės įgyven­
dinimo problemas 2011–2012 metais.
Buvusių įstatymo taikymo ydų sąrašą
nagrinėjamu laikotarpiu papildė dar
kelios – jau išduotų pažymėjimų at­
šaukimas, netinkama susirinkimų lai­
ko ir vietos derinimo procedūra, nesu­
gebėjimas užtikrinti kelių vienu metu
rengiamų susirinkimų bei apsunkintas
pažymėjimų išdavimas tiems, kurių
idėjos ar protestų kultūra neparankios
politinei valdžiai.
Religijos laisvės srityje gilėjo vadi­
namųjų netradicinių religinių bend­
ruomenių diskriminavimo proble­
ma. Nors Religinių bendruomenių ir
bend­rijų įstatyme įtvirtintas pama­
tinis asmenų lygybės prieš įstatymą
principas, tačiau nuo pat šio įstatymo
įsigaliojimo įsivyravo takoskyra tarp
tradicinių ir kitų religinių bendruo­
menių ir bendrijų teisių. Tradicinėms
religinėms bendruomenėms priklau­
sančių asmenų teisės įgavo tam tikrą
privilegijuotą padėtį asmenų, priklau­
sančių netradicinėms bendruomenėms
ar bendrijoms, teisių atžvilgiu.
Apžvelgiamu laikotarpiu daugėjo sa­
viraiškos laisvės ribojimo pagrindų
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo
viešosios informacijos poveikio įstaty­
me, kuris buvo itin griežtai kritikuo­
tas tarptautinių organizacijų dėl priim­
tų pataisų, skatinančių homofobiją ir
pažeidžiančių homoseksualių žmonių
teisę į saviraiškos laisvę.
Susirinkimų laisvė 2011–2012 m. taip
pat nebuvo tinkamai užtikrinama. Sa­
vivaldybės administracijos pareigūnų
veiksmai ir sprendimai atsisakant de­
rinti susirinkimų organizavimo vietą
ir laiką, kitos sprendimus priimančių
savivaldybių pareigūnų teisių ir parei­
gų reglamentavimo spragos bei neaiš­
kios susirinkimų organizavimą numa­
tančios įstatymo nuostatos – esminės
priežastys, paskatinusios keisti Susi­
rinkimų įstatymą. Uždelsta Susirin­
kimų įstatymo priėmimo procedūra iš
esmės užprogramavo šio teisės akto
Teisė į politinį dalyvavimą
2011 m. EŽTT byloje Paksas prieš
Lietuvą konstatavo, jog nepanaikina­
mas draudimas bet kada ateityje užim­
ti parlamento nario pareigas priešta­
rauja EŽTK Protokole Nr. 1 įtvirtintai
teisei į laisvus rinkimus. Konstitu­
cinis Teismas, reaguodamas į EŽTT
11
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
neįvesta aktyvesnį asmenų dalyvavi­
mą demokratiniuose procesuose ga­
linti paskatinti priemonė – balsavimas
internetu, nors elektroninio balsavimo
įvedimui pritaria apie trys ketvirtada­
liai Lietuvos gyventojų.
sprendimą, išplatino pranešimą, ku­
riame pabrėžė, kad dėl EŽTT priimto
sprendimo tarp EŽTK ir Lietuvos Res­
publikos Konstitucijos atsirado nesu­
derinamumas. Kaip vienintelis būdas
įgyvendinti minimą sprendimą buvo
nurodytas Konstitucijos pataisų priė­
mimas.
Diskriminacija
2012 m. vykusių rinkimų į Seimą
metu užfiksuota itin daug pažeidimų,
lėmusių rinkimų rezultatų pripažinimą
negaliojančiais dviejose rinkimų apy­
gardose. Nerimą kelia pranešimai apie
masinį balsų pirkimą laisvės atėmi­
mo įstaigose. Nepaisant to, kad balsų
pirkimo atvejai pirmojo rinkimų turo
metu susilaukė daug žiniasklaidos dė­
mesio ir atgarsio visuomenėje, antra­
me ture šios rūšies pažeidimai buvo
užfiksuoti jau išankstinių rinkimų me­­
tu. Iš viso rinkimų laikotarpiu buvo
gauta maždaug 500 pranešimų apie
rinkimų tvarkos pažeidimus ir pradėti
27 ikiteisminiai tyrimai.
Įvairių socialinių grupių – mote­
rų, asmenų su negalia, etninių mažu­
mų, homoseksualių asmenų, vyres­
nio amžiaus žmonių – diskriminacija
2011–2012 m. išliko viena opiausių
žmogaus teisių problemų Lietuvoje.
Vis dar išlieka skirtumai tarp vyrų ir
moterų atlyginimų bei socialinio drau­
dimo pensijų dydžių, nėra užtikrina­
mos lanksčios darbo sąlygos bei vaiko
priežiūros institucijų prieinamumas,
užkertantys kelią moterims sėkmingai
integruotis į darbo rinką.
Moterys patiria diskriminaciją dar­be –
2012 m. Vilniaus apygardos teismas
nusprendė, kad nėščios darbuotojos
atleidimas iš Rumunijos ambasados
vertėjos pareigų buvo diskriminacija
lyties pagrindu. Diskriminaciją nuo­
lat patiria ir įvairią negalią turintys
asmenys dėl jų poreikiams nepritai­
kytos fizinės, informacinės, socialinės
aplinkos. Lietuvoje vis dar plačiai pa­
plitusios homofobinės nuostatos; ho­
moseksualūs žmonės ne tik diskri­
minuojami, bet tampa ir dažniausiu
neapykantos kurstymo, ypač interne­
te, taikiniu.
Aptariamu laikotarpiu išliko ankstes­
nėse apžvalgose minėtos problemos,
susijusios su referendumų skelbimu ir
piliečių įstatymų leidybos iniciatyvo­
mis. Ir toliau išlieka piliečių iniciaty­
vas dalyvauti demokratiniame proce­
se itin ribojantis reguliavimas: norint
pateikti įstatymo projektą, reikia per 2
mėnesius surinkti 50 tūkstančių pilie­
čių parašų; siekiant suorganizuoti re­
ferendumą reikalingi 300 tūkstančių
piliečių parašų, kurie turi būti suren­
kami per 3 mėnesių laikotarpį. Vis dar
12
Turinys
Neužtikrinama ir homoseksualių asme­­
nų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą,
nesureguliuojant partnerystės insti­tu­
to; nesiliauja bandymai apriboti ho­
moseksualių žmonių saviraiškos laisvę
diskriminacinėmis įstatymų leidybos
iniciatyvomis.
Vertinant neįgaliųjų teisių užtikrinimą
ir apsaugą 2011–2012 m., itin aktualus
išliko klausimas dėl veiksmingo Jung­
tinių Tautų Neįgaliųjų teisių konven­
cijos, Lietuvos ratifikuotos 2010 m.,
įgyvendinimo. Per dvejus Konven­
cijos galiojimo ir veikimo Lietuvo­
je metus nebuvo pasiekta didelės pa­
žangos užtikrinant beveik 10 procentų
visuomenės sudarančios grupės tei­
ses. Pažymėtina, kad iki šiol neįgalie­
ji, o ypač psichikos negalios asmenys,
yra didžiausią diskriminaciją patirian­
ti socialinė grupė Lietuvoje. Neįgalieji
Lietuvoje kiekvieną dieną susiduria su
įvairiais jų teisių pažeidimais – pilie­
tinių teisių, teisės į aplinkos ir infor­
macijos prieinamumą, teisės į mokslą,
darbą, socialinį aprūpinimą bei siste­
miniais psichikos negalią turinčių
asmenų teisių pažeidimais uždarose
institucijose.
Apžvelgiamuoju laikotarpiu romų etni­
nės mažumos padėtis išliko itin pro­
blemiška: romai Lietuvoje vis dar
mar­ginalizuoti, gyvena sveikatai pa­
vojingomis sąlygomis, nuolat patiria
diskriminaciją; nėra vykdoma reali
romų integracija, visuomenė taip pat
nėra pakanti šiai etninei mažumai.
Pažeidžiamų grupių teisės
2011–2012 m. Lietuvos valdžios insti­
tucijų pastangos gerinti vaiko teisių
apsaugą buvo fragmentiškos, netrūko ir
prieštaringų iniciatyvų, grindžiamų ne
poreikiu apsaugoti pamatines vaiko tei­
ses, bet siekiu įgyvendinti Konstituci­
jai prieštaraujančią diskriminacinę
šei­mos politikos koncepciją. Politi­
kų abejingumas ir neveiklumas vai­
ko tei­sių apsaugos srityje apžvalgi­
niu laikotarpiu buvo kritikuojamas ir
žiniasklaidos. Vaiko teisių apsaugos
sistemai būtinos esminės permainos,
derinant teisės aktų nuostatas su tarp­
tautiniais vaiko teisių apsaugos stan­
dartais, įtvirtinant veiksmingą vaikų
apsaugą nuo visų rūšių ir formų smur­
to, reformuojant vaikų globą bei per­
tvarkant vaiko teisių apsaugos institu­
cinę siste­mą.
Su nuolatiniais teisių pažeidimais susi­
duria ir ŽIV pozityvieji, viena labiau­
siai pažeidžiamų ir stigmatizuo­jamų
visuomenės grupių, kuriai veiksmin­
gai neužtikrinama teisė į gydymą ir
sveikatos priežiūrą. ŽIV pozityvieji
patiria diskriminaciją pačiose įvairiau­
siose srityse, nevykdomas tinkamas
visuomenės švietimas apie ŽIV. Ne­
užtikrinamos ir tokios pažeidžiamos
grupės kaip prieglobsčio prašytojai
teisės – ydinga Lietuvos prieglobsčio
sistema sudaro sąlygas sisteminiams
prieglobsčio prašytojų teisių pažei­
dimams, pradedant neteisėtu suėmi­
mu, netgi nepilnamečių prieglobsčio
13
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
Teisė į gyvybę
prašytojų, netinkamomis laikymo są­
lygomis, teisinės ir kitokios pagalbos
trūkumu, baigiant neveiksminga, tarp­
tautinės pabėgėlių teisės standartų ne­
atitinkančia sprendimų pri­ėmimo pro­
cedūra.
2012 m. sausį Lietuva buvo pripažin­
ta pažeidusi Europos žmogaus tei­
sių ir pagrindinių laisvių konvencijos
(EŽTK, Europos žmogaus teisių kon­
vencija, Konvencija) 2 straipsnį, ga­
rantuojantį asmens teisę į gyvybę.
Euro­pos žmogaus teisių teismas
(EŽTT, Teismas) priėmė sprendimą
2006 m. inicijuotoje byloje Česnule­
vičius prieš Lietuvą, kurioje pareiškė­
jas skundėsi dėl valstybės pozityvios
pareigos apsaugoti pareiškėjo sūnaus
gyvybę neįvykdymo.1
Pareiškėjo sūnus, kalėjęs Pravieniš­
kių pataisos namuose, buvo kelis kar­
tus kitų kalinių sumuštas ir 2000 m.
rugpjūčio 7 d. nuo daugybės sužaloji­
mų mirė. Ikiteisminis tyrimas dėl pa­
reiškėjo sūnaus mirties 2003 m. buvo
sustabdytas nenustačius nusikalstamos
veikos padarymu įtariamų asmenų.
Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl ne­
turtinės žalos atlyginimo, tiek Vilniaus
apygardos administracinis teismas, tiek
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas nematė jokio ryšio tarp kalė­
jimo valdžios veiksmų (ar neveikimo)
ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos,
todėl nenustatė valstybės atsakomybės
dėl pareiškėjo sūnaus mirties.
14
Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas
Kankinimo, nežmoniško
ir žeminančio elgesio
draudimas
EŽTT byloje Česnulevičius prieš Lie­
tuvą pripažino, kad pareiškėjo sūnui,
mirusiam Pravieniškių pataisos na­
muose po to, kai buvo kelis kartus su­
muštas, nebuvo užtikrinta saugi aplin­
ka, taip pat neatliktas efektyvus jo
mirties aplinkybių tyrimas, todėl buvo
pažeistas Konvencijos 2 straipsnis,
įtvirtinantis teisę į gyvybę.
Lietuvos dalyvavimas CŽV
slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų
perdavimų programoje
2011 m. sausį Lietuvos Respublikos
Generalinė prokuratūra nutraukė iki­
teisminį tyrimą dėl Lietuvos dalyvavi­
mo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)
Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV)
slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų per­
davimų programoje. Programos vyk­
dymo metu Azijos, Amerikos ir Euro­
pos valstybėse įsteigtuose slaptuose
CŽV kalinimo centruose buvo netei­
sėtai kalinami terorizmu įtariami asme­
nys,2 o prieš juos naudoti tardymo me­
todai prilygo kankinimams, žiauriam,
nežmoniškam bei orumą žeminančiam
elgesiui.3­
1. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas by­
loje Česnulevičius prieš Lietuvą, pareiškimo
Nr. 1346/06.
Šiuo metu žinomos 136 CŽV progra­
mos aukos.4 Įtariama, kad vykdant šią
programą, su CŽV bendradarbiavo
mažiausiai 54 pasaulio valstybės, pa­
dėjusios CŽV sulaikyti ir tardyti te­
rorizmu įtariamus asmenis, leidusios
savo teritorijose veikti slaptiems ka­
linimo centrams, naudotis savo oro
erdve ir oro uostais ar atlikdamos ki­tus
pagalbinius veiksmus.5
Įtarimai dėl Lietuvos dalyvavimo
CŽV programoje žiniasklaidoje pasi­
rodė dar 2009 m. Tais pačiais metais
15
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
atliktas parlamentinis tyrimas nustatė,
kad visos sąlygos slaptų CŽV kalini­
mo centrų veiklai Lietuvoje buvo su­
darytos – Lietuvos Valstybės saugu­
mo departamentas (VSD) buvo gavęs
CŽV prašymą įrengti patalpas, tinka­
mas sulaikytiems asmenims laikyti, o
CŽV užsakytiems lėktuvams buvo su­
darytos galimybės nusileisti Lietuvos
oro uostuose išvengiant pasienio bei
muitų kontrolės.6 2010 m. VSD parei­
gūnų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis
tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarny­
ba 2011 m. pradžioje buvo nutrauktas
taip niekam ir nepareiškus įtarimų bei
neištyrus, ar CŽV sulaikyti asmenys
buvo kalinami Lietuvoje.
Apžvalga
Konvencijos 3 straipsnis draudžia
kankinimus, nežmonišką ar žeminantį
orumą elgesį, o valstybėms–Konven­
cijos narėms, remiantis EŽTT prakti­
ka, kyla pozityvi pareiga išsamiai iš­
tirti įtarimus dėl tokio elgesio asmenų,
esančių jų jurisdikcijoje, atžvilgiu.
Abu Zubaydah siekia, jog Teismas pri­
pažintų jį kankinimų, slapto kalinimo
ir priverstinio dingimo auka Lietuvos
jurisdikcijoje, o atliktus parlamentinį
ir ikiteisminį tyrimus – neefektyviais
ir neatitinkančiais iš Konvencijos 3
straipsnio nuostatų kylančių standartų.
2012 m. balandį Lietuvoje apsilankiu­
si Europos Parlamento Pilietinių lais­
vių, teisingumo ir vidaus reikalų ko­
miteto (LIBE) delegacija kartu su
specialiąja pranešėja Helene Flautre
parengė ataskaitą apie Europos Sąjun­
gos valstybėse vykusius CŽV veiklos
tyrimus bei jų rezultatus.10 Delegacija
apsilankė VSD mokymų bazėje Anta­
viliuose, kurioje galėjo būti įrengtas
vienas iš slaptų kalinimo centrų.
2011 m.rugsėjį žmogaus teises ginan­
čios nevyriausybinės organizacijos
„Reprieve“ ir „Amnesty Internatio­
nal“ paskelbė su CŽV lėktuvų skry­
džiais susijusius duomenis, rodančius,
kaip CŽV slapta kalinti asmenys galė­
jo būti gabenami iš Lietuvos į Maro­
ką.7 Lietuvos Generalinė prokuratūra,
įvertinusi pateiktus duomenis kaip ne­
reikšmingus tyrimo baigčiai, ikiteis­
minį tyrimą atnaujinti atsisakė.8
2012 m. rugsėjį Europos Parlamen­
to rezoliucija patvirtintoje ataskaitoje
Lietuvos Generalinė prokuratūra ragi­
nama tesėti pažadą atnaujinti ikiteis­
minį tyrimą pasirodžius naujai infor­
macijai bei pateikiami „EuroControl“
(Europos aviacijos saugos organizaci­
jos) suteikti duomenys apie CŽV sam­
dytų lėktuvų skrydžius, kuriais sulai­
kytieji asmenys iš Lietuvos galėjo būti
gabenami į Afganistaną.11 Generali­
nė prokuratūra rezoliucijoje taip pat
2011 m. liepą Abu Zubaydah, vie­
nas žinomiausių nukentėjusiųjų CŽV prog­ramos metu, pateikė peticiją prieš
Lietuvą Europos žmogaus teisių teis­
mui.9 Peticija siekiama, kad Teismas
pripažintų Lietuvą pažeidus Europos
žmogaus teisių konvencijos 3 straips­
nio nuostatas.
16
Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas
paraginta dokumentiniais įrodymais
pagrįsti teiginius, jog ikiteisminis ty­
rimas nustatė, kad Lietuvoje CŽV su­
laikytieji asmenys kalinami nebuvo.
tybės ar jos pareigūnų veiksmų ar ty­
činio aplaidumo. Netinkamos asmens
laikymo nelaisvėje sąlygos taip pat
gali būti pripažįstamos nežmoniško­
mis ar žeminančiomis žmogaus oru­
mą. 2012 m. lapkričio mėn. byloje
Kasperovičius prieš Lietuvą Europos
žmogaus teisių teismas nustatė, jog
sąlygos, kuriomis pareiškėjas laikytas
Anykščių policijos areštinėje, prilygo
orumą žeminančiam elgesiui, drau­
džiamam EŽTK 3 straipsnio nuosta­
tų.15 Pareiškėjas septynias dienas buvo
laikomas kameroje, kurioje nebuvo
būtiniausių sanitarinių įrenginių, trū­
ko ventiliacijos ir nepateko natūralios
dienos šviesos.
ES institucijų dėmesys CŽV veiklos
Europoje klausimui pastaraisiais me­
tais nemažėjo, o ES šalys, taip pat ir
Lietuva, raginamos prisiimti atsako­
mybę už savo vaidmenį CŽV prog­
ramoje. Paskatinti Lietuvą atnaujin­
ti tyrimą gali ir kitose Europos šalyse
vykstantys tyrimai bei teisminiai pro­
cesai. 2012 m. buvęs Lenkijos pre­
zidentas Aleksandras Kwasnewskis
pripažino, kad slaptas CŽV kalinimo
centras Lenkijoje veikė,12 o 2012 m.
kovą Lenkijos žiniasklaida pranešė,
kad buvusiam Lenkijos žvalgybos va­
dovui pateikti oficialūs įtarimai slaptų
CŽV kalėjimų byloje.13 Kol kas Lenki­
jos prokuratūra informacijos nepatvir­
tino, o ikiteisminis tyrimas pratęstas
iki 2013 m. pradžios.
2011–2012 m. EŽTT pasiekė trys CŽV programos aukų peticijos – prieš Lie­
tuvą, Lenkiją ir Rumuniją.14 Nepaisant
šių poslinkių Europoje ir didėjančio
ES institucijų nepasitenkinimo, JAV vis dar laikosi pozicijos nekomentuoti
ir neteikti jokios informacijos, susiju­
sios su nacionaliniu saugumu.
Sąlygos laisvės atėmimo vietose
Nežmoniškas ir žeminantis orumą
elge­sys gali kilti ne tik iš tyčinių vals­
17
Teismų dažnai skiriamos laisvės atėmi­
mo bausmės bei kardomoji priemonė –
suėmimas – lėmė, kad 2011–2012 m.
ir toliau augo asmenų, laikomų laisvės
atėmimo įstaigose, skaičius. 2011 m.
pabaigoje Lietuvoje buvo 1 347 suim­
tieji, o laisvės atėmimo bausmę atliko
8 573 nuteistieji.16 Tai atitinkamai 151
ir 630 asmenų daugiau nei 2010 m. pa­
baigoje. Taigi 2011 m. pabaigoje lais­
vės atė­mimo įstaigose iš viso laikyti
9920 asmenų – tai didžiausias skaičius
nuo 2002 m.17
Dėl didėjančio asmenų, laikomų peni­
tencinėje sistemoje, skaičiaus ir toliau
tęsiasi laisvės atėmimo vietų perpil­
dymo problema.18 Tai savo ruožtu le­
mia netinkamas gyvenimo sąlygas:
kartu laikomi rūkantieji ir nerūkantys,
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
nesudaromos tinkamos galimybės pa­
sivaikščioti gryname ore, kameros
neatitinka higienos reikalavimų.19 Ne­
paisant akivaizdaus pažeidimų egzis­
tavimo, vyriausybė nesiima šių proble­
mų spręsti iš esmės, ir vis dar linkstama
teisintis sunkia ekonomine padėtimi.20
Apžvalga
2011–2012 m. tarp kalinių ir suimtų­
jų pasitaikė nemažai smurto atvejų.28
Kai kurie iš jų baigėsi aukos mirtimi.29
Asmenys, laikomi laisvės atėmimo
vie­tose, taip pat susiduria su netinka­
mu šiose įstaigose dirbančių pareigū­
nų elgesiu ar net smurtu. Nerimą kelia
Europos komiteto prieš kankinimą ir
kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminan­
tį elgesį ir baudimą išvados, jog asme­
nų skundai dėl tokio pareigūnų elgesio
ir nusižengimų dažnai nėra tinkamai
tiriami arba apskritai nenagrinėjami.30
Ne visada užtikrinamos ir kitos kalinių
bei suimtųjų teisės: Europos komitetas
prieš kankinimą pabrėžė, kad sunku­
mų kyla ir garantuojant asmenų teisę
pasinaudoti gydytojo paslaugomis.31
Su netinkamomis laikymo sąlygomis
susiduriama ir kai kuriose policijos
areštinėse: ventiliacijos trūkumu, hi­
gienos standartų nepaisymu, nešva­
riomis miegojimo vietomis. Tai, kad
neužtikrinamos žmogaus teisės, pri­
pažįsta ir patys policijos pareigūnai.21
Apie netinkamas laikymo sąlygas ir
reikiamos priežiūros nebuvimą bylo­
ja ir dažni policijos areštinėse laikomų
asmenų savęs žalojimo22 ir savižudy­
bių atvejai.23
Pacientų ir asmenų uždarose
institucijose teisės
Daugumos laisvės atėmimo įstaigų
atvira vidinė struktūra, kur kalinami
asmenys laisvai juda, kartu gyvena ir
nėra užtikrinama pagarba šių asmenų
privatumui, lemia kastų sistemos kles­
tėjimą.24 Kaliniai į skirtingas kastas pa­
tenka priklausomai nuo savo materia­
linės padėties bei asmeninių savybių.25
Kastų sistemą toleruoja ir netgi palai­
ko laisvės atėmimo įstaigų darbuoto­
jai, o tai savo ruožtu lemia neramu­
mus šiose įstaigose.26 Šios problemos
egzistavimą pripažįsta ir Teisingumo
ministerija,tačiau veiksmų jai spręsti
nesiimama.27
Netinkamos laikymo sąlygos insti­
tucijose, kuriose asmenų laisvė ribo­
jama be jų savanoriško sutikimo – psi­
chiatrijos ligoninėse, socialinės glo­bos
namuose – gali sukelti asmenims nei­
giamus fizinius, psichologinius ir emo­
cinius išgyvenimus, kurie, re­miantis
EŽTT praktika taikant Konvencijos 3
straipsnį, gali būti vertinami kaip pri­
lygstantys nežmoniško ir orumą žemi­
nančio elgesio pasekmėms.32
Seimo kontrolierių 2011 m. ataskaitoje
pažymėta, kad gautas ne vienas skun­
das dėl priverstinio hospitalizavimo ir
gydymo procedūrų galimų pažeidimų,
sveikatos priežiūros paslaugų netin­
18
Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas
2011 m. balandį žiniasklaidoje pasirodė
informacija apie Panevėžio ligo­ninėje
vykusius medicininius ekspe­rimentus
su pacientais.40 Dviem gy­dy­tojams bu­
vo pateikti kaltinimai atlikus neteisėtus
eksperimentinių, Lietuvoje neregist­
ruotų vaistų bandymus su pacien­
tais, kuriems ne tik nebuvo paaiškin­
ta, kad su jais eksperimentuojama, bet
ekspe­rimentiniais vaistais buvo gydy­
ti žmonės, nesergantys tomis ligomis,
nuo kurių šie vaistai turėjo gydyti. Į šiuos dvejus metus trukusius bandy­
mus buvo įtraukta net 300 pacientų.
Tai buvo ne vienintelis užfiksuotas įta­
riamų neteisėtų medicininių bandymų
su pacientais atvejis – 2011 m. balandį
pranešta, jog Specialiųjų tyrimų tarny­
ba pradėjo tyrimą dėl galimai neteisė­
tų biomedicininių tyrimų su žmogumi
Psichikos sveikatos centre.41
kamos kokybės, ligoninės darbuoto­
jų netinkamo elgesio ir kitų pažeidi­
mų.33 Rokiškio psichiatrijos ligoninės
paciento skundo nagrinėjimo metu nu­
statyta, kad šio asmens laisvė ir kitos
teisės buvo apribotos nepagrįstai – pa­
cientas beveik keturis mėnesius buvo
laikomas palatoje vienas, jam nebuvo
leidžiama bendrauti su kitais pacien­
tais, susitikti su lankytojais, skaityti ar
sportuoti. Taip pat nebuvo vertinamas
tokių griežtų priemonių pacientui po­
veikis ir būtinumas, nebuvo nustatyta
šių apribojimų taikymo pabaiga.
Apie susirūpinimą keliančius atvejus,
kai buvo pažeidžiamos asmenų, laiko­
mų uždarose institucijose, teisės, ne
kartą pranešė ir žiniasklaida, rašiusi
apie neleistiną elgesį su globos įstaigose
gyvenančiais vaikais,34 ne­įga­liaisiais,35
psichiatrinių ligoninių pacientais.36
2012 m. rudenį atliktas žurnalistinis
tyrimas nustatė, kad socia­linės globos
namuose, kuriuose laikomi psichikos
negalią turintys žmonės, prievarta tai­
koma kontracepcija, atliekami abortai,
moterys neapsaugomos nuo nesavano­
riškų lytinių santykių.37 Tokio pobū­
džio pažeidimus nustatė dar 2005 m.
nepriklausomų ekspertų atliktas žmo­
gaus teisių stebėsenos uždarose psichi­
kos sveikatos priežiūros ir globos insti­
tucijose tyrimas.38 Akivaizdu, jog nuo
2005 m. nebuvo imtasi jokių esminių
psichikos sveikatos priežiūros ir glo­
bos reformų, o įstaigos ir toliau linku­
sios neigti problemų egzistavimą.39
Lietuvos Respublikos baudžiamojo
ko­dekso 308¹ straipsnis numato bau­
dą arba laisvės apribojimą, arba areštą,
arba laisvės atėmimą iki dvejų metų
už draudžiamų biomedicininių tyri­
mų atlikimą su žmogumi ar žmogaus
embrionu.42 Pažymėtina, kad neteisėti
medicininiai ar moksliniai bandymai
su asmeniu be jo sutikimo gali pri­
lygti tarptautinės teisės draudžiamam
kankinimui ar žiauriam, nežmoniš­
kam ar žeminančiam orumą elgesiui.
1992 m.Lietuvos ratifikuoto Tarptau­
tinio pilietinių ir politinių teisių pakto
7 straipsnis įtvirtina, kad „[n]iekas ne­
gali būti kankinamas arba patirti žiau­
rų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą
19
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
elgesį arba būti taip baudžiamas. Ypač
draudžiama daryti medicinos ar moks­
linius bandymus su asmeniu be jo lais­
vo sutikimo“.43
Apžvalga
kovos su smurtu artimoje aplinkoje
perkeliama teisėsaugos institucijoms,
o ne paliekama aukai.
Įstatymas numato, kad policijos pa­
reigūnas, užfiksavęs smurto artimo­
je aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi
priemonių apsaugoti smurtą patyrusį
asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas
aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyri­
mą. Nustačius smurto artimoje aplin­
koje faktą, siekiant apsaugoti auką,
smurtautojas įpareigojamas laikinai iš­
sikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu
jis gyvena su smurtą patyrusiu asme­
niu. Smurtautojui gali būti uždrausta
artintis prie smurtą patyrusio asmens,
ieškoti kontaktų su juo, bendrauti. Šias
priemones ikiteisminio tyrimo teisėjas
skiria ne vėliau kaip per 48 valandas.
Policija, išsiaiškinusi smurto atvejo
aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą
ir iki 48 valandų sulaiko smurtautoją.
Per šį laiką prokuroras kreipiasi į teis­
mą dėl kardomosios priemonės – įpa­
reigojimo gyventi atskirai nuo nuken­
tėjusiojo (-ios) – paskyrimo.
Smurtas artimoje aplinkoje
Iki 2011 m. smurtas artimoje aplinko­
je Lietuvoje būdavo laikomas buitiniu
konfliktu, kurį, esą, išspręsti turėda­
vo konfliktuojantys asmenys. Policijos
pa­reigūnai įsikišdavo tik nustatę sun­
kius ar apysunkius kūno sužalojimus.
Situacija pasikeitė 2011 m. priėmus
Apsaugos nuo smurto artimoje aplin­
koje įstatymą,kuris įsigaliojo 2011 m.
gruodžio 15 d.44 Smurtas įstatyme api­
brėžiamas kaip veikimu ar neveikimu
asmeniui daromas tyčinis fizinis, psi­
chinis, seksualinis, ekonominis ar kitas
poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizi­
nę, materialinę ar neturtinę žalą.
Įstatyme smurtas artimoje aplinko­
je vertinamas kaip žmogaus teisių ir
laisvių pažeidimas, o dėl žalos visuo­
menei priskiriamas prie visuomeninę
reikšmę turinčių veikų. Toks smurto
artimoje aplinkoje traktavimas leido
pakeisti iki tol taikytą privataus kalti­
nimo tvarkos institutą į prokuroro pa­
laikomą kaltinimą. Pagal įsigalioju­
sį įstatymą, policijos pareigūnai, gavę
pranešimą apie smurtą artimoje aplin­
koje ir atvykę į įvykio vietą, patys
inicijuoja ikiteisminį tyrimą–smurtą
patyrusiam asmeniui skundo teikti ne­
bereikia. Tokiu būdu atsakomybė dėl
Minėtas įstatymas leido į viešumą iš­
kelti tikruosius smurto artimoje aplin­
koje Lietuvoje mastus: per pirmą­
jį įstatymo galiojimo mėnesį policija
registravo beveik 3500 iškvietimų,
bu­vo pradėta beveik 1200 ikiteismi­
nių tyrimų. Per šešis mėnesius, t.y.
iki 2012 m. birželio 15 d., policijos
įstaigos iš viso gavo 12 970 praneš­imų
apie galimą smurtą artimoje aplinko­je.
20
Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas
Nustačius smurto artimoje aplinkoje
atvejus, pradėti 4335 ikiteisminiai ty­
rimai. Pradėtuose ikiteisminiuose tyri­
muose didžiausią dalį – 3669 – nuken­
tėjusiųjų nuo smurto sudaro moterys,
vyrai – 423, vaikai – 378. Ikiteismi­
niuose tyrimuose 3761 įtariamieji yra
vyrai, 145 moterys ir 15 vaikų.45
kio pagalbos centro funkcijų vykdymo
susitarta tik 2012 m. lapkričio mėnesį,
praėjus beveik 11 mėnesių po įstaty­
mo įsigaliojimo.48
Problemų kyla ir dėl netinkamai inter­
pretuojamų įstatymo nuostatų. Įstaty­
mas numato, kad atvykę į smurto ar­
timoje aplinkoje įvykio vietą policijos
pareigūnai informuoja smurtą paty­
rusį asmenį apie galimybes gauti pa­
galbą ir su jo žinia praneša apie įvykį
Specializuotos pagalbos centrui.49 Vis­
gi praktikoje policijos pareigūnai šią
nuostatą vertina kaip imperatyvų nu­
rodymą gauti nukentėjusio asmens ra­
šytinį sutikimą dėl informacijos perda­
vimo, todėl be tokio sutikimo vengia
pranešti Specializuotos pagalbos cent­
rams apie įvykdytus smurtinius nusi­
kaltimus; tais atvejais, kai informacija
suteikiama, neretai ji nepilna, neišsa­
mi. SPC duomenimis, pasitaiko atvejų,
kai net aukai pageidaujant informacija
apie įvykį SPC nesuteikiama.50
Siekiant įgyvendinti įstatymu valsty­
bės prisiimtą įsipareigojimą teikti spe­
cializuotą pagalbą visiems nuo smur­
to artimoje aplinkoje nukentėjusiems
asmenims, Socialinės apsaugos ir dar­
bo ministerija sudarė darbo grupę, tu­
rėjusiąparengti Specializuotos pagal­
bos centrų (SPC) veikimo modelį.
Pagal Specializuotos pagalbos centrų
veiklos aprašo nuostatas, tokio centro
tikslas – gavus pranešimą iš policijos
pareigūnų apie smurtą artimoje aplin­
koje patyrusius asmenis suteikti jiems
specializuotą kompleksinę pagalbą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 SPC,
įsteigtų nevyriausybinių organizacijų
pagrindu.
Trūkstant konstruktyvaus bendradar­
biavimo tarp policijos komisariatų
ir SPC, užkertamas kelias nukentė­
jusioms (-iems) suteikti savalaikę ir
efektyvią pagalbą. Bendradarbiavimo
ir koordinuoto veikimo trūksta ir tarp
įvairių valstybės institucijų, atsakingų
už įstatymo įgyvendinimą: Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos bei Vi­
daus reikalų ministerijos; Vidaus rei­
kalų ministerijos ir Policijos departa­
mento; trūksta ir bendradarbiavimo
Tačiau pirmieji įstatymo įgyvendini­
mo metaiparodė, kad smurtas artimo­
je aplinkoje vis dar nevertinamas kaip
rimtas nusikaltimas, o valstybė savo
įsipareigojimus smurto artimoje aplin­
koje aukoms vykdo atsainiai. Policija
pabrėžė, kad įstatymo įgyvendinimui
nebuvo skirta papildomų lėšų.46 Taip
pat nebuvo sukurta efektyvi įstatyme
numatytų SPC sistema, nenustatyta jų
finansavimo tvarka.47 Vilniuje dėl to­
21
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
bei suderinto veikimo tarp policijos,
prokuratūros ir teismų.51
vams bei pritaikant kitų šalių gerąją
praktiką.
Taip pat pastebima, jog daugeliu atve­
jų policijos pareigūnai nefiksuoja, jog
smurto įvykyje dalyvavo ir nepilname­
čiai asmenys, ir apie tai nepraneša Vai­
ko teisių apsaugos tarnybai savivaldy­
bėje.52 Pažymėtina, jog Apsaugos nuo
smurto artimoje aplinkoje įstatymas
įtvirtina, jog vaikas, tapęs smurto arti­
moje aplinkoje liudininku ar gyvenan­
tis aplinkoje, kurioje buvo smurtau­
ta, taip pat laikomas smurtą artimoje
aplinkoje patyrusiu asmeniu.53
2013 m. kovo 26 d. Europos žmogaus
teisių teismas priėmė pirmąjį sprendi­
mą Lietuvos atžvilgiu smurto šeimo­
je byloje – Valiulienė prieš Lietuvą.56
Šioje byloje Teismas pripažino Lietu­
vą pažeidus Konvencijos 3 straipsnio
nuostatas, draudžiančias kankinimus,
nežmonišką ar žeminantį asmens oru­
mą elgesį.
Pareiškėja smurto šeimoje auka tapo
dar 2001 m. – jos partneris prieš ją
naudojo tęstinį fizinį ir psichologi­
nį smurtą. Apie fizinio smurto atve­
jus pranešusi policijai, moteris kreipė­
si į Panevėžio miesto apylinkės teismą
privataus kaltinimo tvarka, kad smur­
tautojas būtų patrauktas atsakomybėn.
Teismas nukreipė pareiškėjos skun­
dą prokurorams, pradėjusiems ikiteis­
minį tyrimą bendrąja tvarka dėl ne­
sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau
ikiteisminis tyrimas būdavo nuolat su­
stabdomas, nes trūkdavo įrodymų arba
nepavykdavo rasti įtariamojo.
Šiuo metų Seime įregistruotas įstatymo
projektas, kuriuo siekiama Apsau­gos
nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo
taikomas apsaugos priemones suderinti
su Baudžiamojo kodekso nuostatomis
bei keičiama pranešimo apie smurto
atvejus Specializuotos pagalbos cent­
rams tvarka.54 Pastebima ir dau­giau
įstatymo netobulumų, pavyzdžiui, ne­
aiškiai apibrėžtos psichinio ir ekono­
minio smurto sąvokos.55
Visgi pažymėtina, kad ne visos įsta­
tymo įgyvendinimo metu kylančios
prob­lemos yra spręstinos įstatymo kei­
timo būdu. Siekiant veiksmingai ap­
saugoti aukų teises, praktinės įstaty­
mo įgyvendinimo problemos turėtų
būti sprendžiamos užtikrinant geresnį
tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ren­
giant mokymus už įstatymo įgyven­
dinimą atsakingų institucijų atsto­
2005 m. prokuratūra galutinai nutrau­
kė ikiteisminį tyrimą, motyvuodama
tuo, kad tęsti tyrimo nebeleidžia naujai
įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso
nuostatos, bei nurodė nukentėjusiajai
vėl kreiptis į teismą privataus kalti­
nimo tvarka. Nesutikdama su tokiu
prokuratūros sprendimu, pareiškėja jį
22
Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas
apskundė teismui, tačiau nesėkmingai.
Tuomet ji vėl kreipėsi į teismą priva­
taus kaltinimo tvarka dėl smurtauto­
jo patraukimo atsakomybėn, tačiau šį
kartą jos skundas buvo atmestas dėl
senaties termino suėjimo.
Generalinio inspektoriaus biuras, Centri­
nė žvalgybos valdyba, Specialioji Anti-tero­
ristinių sulaikymo ir tardymo veiklų apžvalga
(2001 rugsėjis – 2003 spalis) (2003-7123-IG),
2004-05-07//Office of the Inspector General,
Central Intelligence Agency, CIA OIG Special
Review of [redacted] Counterterrorism Deten­
tion and Interrogation Activities (September
2001 – October 2003) (2003-7123-IG), 7 May
2004),http://graphics8.nytimes.com/packages/
pdf/politics/20090825-DETAIN/2004CIAIG.
pdf; taip pat žr. „Žmogaus teisių įgyvendini­
mas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga“, p. 1214, https://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20do­
kai/Apzvalgos/Apzvalga_2009-2010_su%20
virseliu_FINAL.pdf
2.
2007 m. pareiškėja pateikė peticiją
prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių
teismui, siekdama, jog Teismas pripa­
žintų, kad Lietuvos valstybė, vilkinu­
si ikiteisminį tyrimą ir nepatraukusi
smurtautojo atsakomybėn, pažeidė jos
teisę į teisingą teismą.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja,
JT Žmogaus teisių taryba, Jungtinė specialių­
jų reporterių „Studija apie pasaulines prak­
tikas susijusias su slaptais kalinimais kovos
su terorizmu kontekste“, 2010-02-19, A/
HRC/13/42//United Nations General Assem­
bly, Human Rights Council, „Joint Studyon
Global Practicesin Relation to Secret Detenti­
onin the Context of Countering Terrorism“ A/
HRC/13/42, 19 February 2010, http://www2.
ohchr.org/english/bodies/hrcouncil/docs/
13session/A-HRC-13-42.pdf; 2011 m. gegu­
žės 19 d. Europos komiteto prieš kankinimą
ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį
elgesį ir baudimą, „Ataskaita Lietuvos Vyriau­
sybei po Europos komiteto prieš kankinimą ir
kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elge­
sį ir baudimą vizito Lietuvoje 2010 m. birželio
14-18 d.“, CPT/Inf (2011) 17, http://www.cpt.
coe.int/documents/ltu/2011–17-inf-eng.pdf
3.
Europos žmogaus teisių teismas, išna­
grinėjęs bylą, pripažino, jog Lietuvos
valstybė, neužtikrinusi nukentėjusios
nuo smurto moters apsaugos, neišty­
rusi smurto šeimoje atvejo ir nepatrau­
kusi smurtautojo atsakomybėn, pažei­
dė Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtiną
kankinimo, nežmoniško ar žeminan­
čio elgesio draudimą.
Valiulienė prieš Lietuvą nėra vieninte­
lė byla Europos žmogaus teisių teisme
dėl Lietuvos valstybės pareigos gin­
ti smurto artimoje aplinkoje aukų tei­
ses nevykdymo. 2012 m. gruodžio 6 d.
EŽTT perdavė Lietuvos Respublikos
Vyriausybei dar vienos pareiškėjos
skundą dėl smurto šeimoje – Praške­
vičienė prieš Lietuvą. Byla šiuo metu
yra nagrinėjimo stadijoje, joje Teismas
taip pat kelia klausimą dėl Konvenci­
jos 3 straipsnio nuostatų pažeidimo.
Open Society Justice Initiative, „Globa­
lising torture. CIA Secret detention and
extraordina­ry ­rendition“, 2013, http://www.
opensociety­f oundations.org/sites/default/
files/glo­balizing-torture-20120205.pdf
4.
5.
23
Žr. 4 nuorodą.
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
6. 2010 m. sausio 19 d. Lietuvos Respubli­
kos Seimo nutarimas Nr. XI-659 „Dėl Lietu­
vos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio ty­
rimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Vals­
tijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų
asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Res­
publikos teritorijoje išvados“, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=364093&p_query=&p_tr2=
Apžvalga
„Buvusiam Lenkijos žvalgybos vadovui
pateikti kaltinimai CŽV „slaptų kalėjimų“
byloje„//„Former Polish intelligence chief­
charged in CIA „black sites case“, thenews.
pl, 2012-03-27, http://www.thenews.pl/1/10/
Artykul/94571, Former-Polish-intelligencechief-charged-in-CIA-black-sites-case
13.
(Abu Zubaydah prieš Lietuvą, pareiškimo
Nr. 46454/11; AlNashiri prieš Lenkiją, pareiš­
kimo Nr. 28761/11; AlNashiri prieš Rumuni­
ją, pareiškimo Nr. 33234/12)
14.
Amnesty International, Unlock the truth
in Lithuania (2011), http://www.amnesty.org/
e n / l i b r a r y / a s s e t / EUR 5 3 / 0 0 2 / 2 0 11 / e n /
dd6dc600-25ea-4299-8aec-1d3d16639d4c/
eur530022011en.pdf
7.
15. EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas
byloje Kasperovičius prieš Lietuvą, pareiški­
mo Nr. 54872/08.
„Generalinė prokuratūra neatnaujins tyri­
mo dėl CŽV kalėjimų“, delfi.lt, 2011–10-21,
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ge­
neraline-prokuratura-neatnaujins-tyrimo-delczv-kalejimu.d?id=50948485
16. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių
įstaigų bei valstybės įmonių 2011 metų vei­
klos pagrindiniai statistiniai duomenys, p. 10,
http://www.kalejimudepartamentas.lt/getfile.
aspx?dokid=3F3936A7-DAF9-4A00-91AC2321AF820979
8.
Zaynal-Abidin Muhammad Husayn (ABU
ZUBAYDAH) prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.
46454/11http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/
pages/search.aspx?i=001-115816
9.
Lietuvos Statistikos departamentas, Įka­
lintieji laisvės atėmimo įstaigose metų pabai­
goje, http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVar­
Val/define.asp?MainTable=M3170108&PLan
guage=0&PXSId=4582&ST=ST
17.
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamen­
to rezoliucija „Dėl įtariamo CŽV vyk­dyto ne­
teisėto kalinių gabenimo ir kali­nimo Euro­
pos šalyse“, http://www.europarl.europa.eu
/sides/getDoc.do?pubRef=-%2f%2fEP%
2 f % 2 f T E X T % 2 b TA % 2 b P 7 - TA- 2 0 1 2 0309%2b0%2bDOC%2bXML%2bV0%2f%
2fEN&language=EN
10.
11.
Gytis Pankūnas „Lietuvos atstovė EŽTT:
reikėtų susimąstyti apie Lietuvos kalinių
gyvenimo sąlygų gerinimą“, Alfa.lt, http://
www.alfa.lt/straipsnis/11655170/Lietu­
vos.atstove.EZTT.reiketu.susimastyti.apie.
Lietuvos.kaliniu.gyvenimo.salygu.gerini­
ma=2011–06-17_12-36/
18.
Žr. 10 nuorodą.
Dainius Sinkevičius „Kontrabandos baro­
nu tituluojamas žemaitis: Lukiškėse – nežmo­
niškos kančios“, Delfi.lt, 2011–04-18, http://
www.delfi.lt/news/daily/crime/kontrabandosbaronu-tituluojamas-zemaitis-lukiskese-nez­
moniskos-kancios.d?id=44550871
19.
Eldoradas Butrimas „A. Kwasniews­
kis pripažino – Lenkijoje buvo CŽV kalėji­
mai“, lrytas.lt, 2012-05-04, http://www.
lrytas.lt/-13361296931335015248-a-kwas­
niewskis-pripa%C5%BEino-lenkijoje-buvoc%C5%BEv-kal%C4%97jimai.htm
12.
24
Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas
news/daily/crime/arestineje-neisverti-batrais­
ciai-prazude-sulaikytaji-o-policininka-atve­
de-i-teisiamuju-suola.d?id=54999397
„Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltu­
tytė: vertindamas kalinimo sąlygas EŽTT tu­
rėtų atsižvelgti ir į pragyvenimo lygį Lietuvo­
je“, 15min.lt, 2011–06-17, http://www.15min.
lt/naujiena/aktualu/lietuva/vyriausybes-atsto­
ve-eztt-elvyra-baltutyte-vertindamas-kalini­
mo-salygas-eztt-turetu-atsizvelgti-ir-i-pragy­
venimo-lygi-lietuvoje-56-156399
20.
Lina Rapalavičiūtė. „Jei norime ištiesti
pagalbos ranką, negalime laikyti sugniaužę
kumščių“, Bernardinai.lt, 2011–06-23, http://
www.bernardinai.lt/straipsnis/-/64879
24.
Teodora Rašimaitė „Įkalinimo įstaigose –
ir socialinė nelygybė, ir solidarumas“, Delfi.
lt, 2012-04-07, http://www.delfi.lt/news/daily/
lithuania/ikalinimo-istaigose-ir-socialine-ne­
lygybe-ir-solidarumas.d?id=57868952
Asta Kuznecovaitė, Dalia Gudavičiū­
tė, Andrius Sytas „Milijonierius T. Karosas
tupėjo cypėje, kurios bijo net vaiduokliai“,
Lrytas.lt, 2012-08-03, http://www.lrytas.lt/13439872431342210605-milijonierius-t-ka­
rosas-tup%C4%97jo-cyp%C4%97je-kuriosbijo-net-vaiduokliai.htm
25.
21.
Asta Kuznecovaitė „Nuteistieji: „Riaušes
Marijampolės pataisos namuose išprovokavo
pareigūnai“, Lrytas.lt, 2012-09-04, http://www.
lrytas.lt/-13466816141345322386-nuteistiejiriau%C5%A1es-marijampol%­C 4%97spataisos-namuose-i%C5%A1provokavopareig%C5%ABnai.htm
26.
Pavyzdžiui: „Uždarytieji į areštinę pjaus­
tėsi rankas, pilvą ir rijo šaukštą“, Diena.lt,
2011–10-04, http://kauno.diena.lt/­naujienos/
kriminalai/uzdarytieji-i-arestine-pjaustesi-ran­
kas-pilva-ir-rijo-sauksta-380735; Rasa Stun­
džienė „Panevėžio apskrities areštinėse vyrai
pjaustėsi rankas“, Lrytas.lt, 2012-03-19, http://
www.lrytas.lt/-13321409941330290701-pa
n e v % C 4 % 9 7 % C 5 % BE i o - a p s k r i ­
ties-are%C5%A1tin%C4%97se-vyraipjaust%C4%97si-rankas.htm;
„Neramumai už grotų: vienas badauja, kitas
pakartotinai susižalojo“, 15min.lt, 2011–08-05,
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nu­si­kal­
timaiirnelaimes/neramumai-uz-grotu-vienasbadauja-kitas-susizalojo-59-163607
22.
„R. Šimašius: bėdos buvo ir liko dėl paveldė­
tos kalėjimo struktūros“, Balsas.lt, 2012-01-16,
http://www.balsas.lt/naujiena/576261/r-sima­
sius-bedos-buvo-ir-liko-del-paveldetos-kaleji­
mo-strukturos
27.
Pavyzdžiui: „Neramumai Pravieniškėse:
į Kauno klinikas išvežtas sumuštas kalinys“,
Delfi.lt, 2011–06-14, http://www.delfi.lt/news/
daily/crime/neramumai-pravieniske­
se-i-kauno-klinikas-isveztas-sumustaskalinys.d?id=46602155;
Dainius Sinkevičius „Gyvenimas „zonoje:
dvyniai bandė įvesti savo tvarką“, Delfi.lt,
2011–08-04, http://www.delfi.lt/news/daily/
crime/gyvenimas-zonoje-dvyniai-bande-ives­
ti-savo-tvarka.d?id=48252405;
„Lukiškėse du suimtieji paeiliui prievartavo
jauną kameros kaimyną“, Delfi.lt, 2012-07-11,
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/lukiske­
se-du-suimtieji-paeiliui-prievartavo-jauna-ka­
meros-kaimyna.d?id=59095489
28.
Pavyzdžiui: „Kupiškio policijos komi­sa­
riate pasikorė sulaikytasis“, Delfi.lt, 2011–
10-09, http://www.delfi.lt/news/daily/­crime/­
kupiskio-policijos-komisariate-pasikoresulaikytasis.d?id=50501840;
„Pasikorė areštinėje“, Delfi.lt, 2012-01-15,
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/pasiko­
re-arestineje.d?id=54201551;
„Areštinėje neišverti batraiščiai pražudė sulai­
kytąjį, o policininką atvedė į teisiamųjų suo­
lą“, Delfi.lt, 2012-02-02, http://www.delfi.lt/
23.
25
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
„Pravieniškėse, kaip įtariama, nužudy­
tas nuteistasis“, Diena.lt, 2012-03-12, http://
www.diena.lt/naujienos/kriminalai/pravie­
niskese-kaip-itariama-nuzudytas-nuteista­
sis-413877
Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė, „Psi­
chikos negalią turinčiųjų kasdienybė: tiek ly­
tinė prievarta, tiek draudimas pastoti“, delfi.lt,
2012-10-10,<http://www.delfi.lt/news/daily/
Health/psichikos-negalia-turinciuju-kasdie­
nybe-tiek-lytine-prievarta-tiek-draudimaspastoti.d?id=59724411
29.
37.
30. 2011 m. gegužės 19 d. Europos komiteto
prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką
ar žeminantį elgesį ir baudimą „Ataskaita Lie­
tuvos Vyriausybei po Europos komiteto prieš
kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar
žeminantį elgesį ir baudimą vizitoLietuvoje
2010 m. birželio 14-18 d.“, CPT/Inf (2011)
17, p. 12-13, http://www.cpt.coe.int/docu­
ments/ltu/2011–17-inf-eng.pdf
31.
Apžvalga
„Žmogaus teisių stebėsena uždarose psi­
chikos sveikatos priežiūros ir globos insti­
tucijose“, Vilnius, 2005, http://www.hrmi.
lt/uploaded/PDF%20dokai/psi_ataskai­
ta_20050531.pdf
38.
Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė, „Psi­
chikos negalią turinčiųjų kasdienybė: tiek ly­
tinė prievarta, tiek draudimas pastoti“, delfi.
lt, 2012-1010, http://www.delfi.lt/news/daily/
Health/psichikos-negalia-turinciuju-kasdie­
nybe-tiek-lytine-prievarta-tiek-draudimaspastoti.d?id=59724411
39.
Žr. 30 nuorodą, p. 15
Žr. pvz. EŽTT 2012 m. sausio 17 d. spren­
dimas byloje Stanev prieš Bulgariją, pareiš­
kimo Nr. 36760/06, http://hudoc.echr.coe.int/
sites/eng/pages/search.aspx?i=001-108690
32.
Daiva Baronienė, „Gydytojai „bandytojai“
gydė net mirusiuosius“, lzinios.lt, 2011–0427, http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Gydyto­
jai-bandytojai-gyde-net-mirusiuosius
40.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių
2011 m. veiklos ataskaita, p. 19, http://www.
lrski.lt/files/462.pdf
33.
Mykolas Deikus, „Globos namuose –
„dedovščiną“primenantys metodai“, snaujie­
nos.lt, 2011–11-28, http://www.snaujienos.lt/
the-newslt/miesto-naujienos/18718-globos;
„Prie savižudybės privedė bandymai su
vaistais?“, alfa.lt, 2011–04-21, http://www.alfa.
lt/straipsnis/11120154/Prie.savizudybes.prive­
de.bandymai.su.vaistais.=2011–04-21_07-54/
34.
41.
Mindaugas Milinis „Pensionas virto kalėji­
mu“, lzinios.lt, 2011–04-12, http://senas.lzinios.
lt/lt/2011–04-12/trecias_puslapis/pensionas_vir­
to_kalejimu.html; „Smūgiai bejėgei mergaite –
su narkotikų kvapu“, delfi.lt, 2012-05-04, http://
www.delfi.lt/news/daily/education/smugiai-be­
jegei-mergaitei-su-narkotiku-kvapu.d?id=5864
4531#ixzz2FJ2gEysJ;
35.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis ko­
deksas, 2000 m. rugsėjo26 d., Nr. VIII-1968,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=437555
42.
Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių
paktas, 1966 m., Lietuvoje įsigaliojo 1992 m.
vasario 20d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=174848&p_
query=&p_tr2=2
43.
Rugilė Audenienė. „Psichiatrinėje ligo­ni­
nė­je – smurtas ir patyčios?“, alfa.lt, 2012-0727, http://www.alfa.lt/straipsnis/­15048697/Psi
chiatri­neje.ligonineje.smurtas.ir.patycios.=
2012-07-27_11-10/
36.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplin­
koje įstatymas, 2011 m. gegužės 26 d.,
44.
26
Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas
įstatymas, 2 str. 4 d., 2011 m. gegužės 26 d.,
Nr. XI-1425,
Nr. XI-1425, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=400334&p_
query=&p_tr2=2
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymo projektas, Nr. 72-3475,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=425105&p_query=&p_
tr2=2
54.
„Policija mažiau fiksuoja smurto artimoje
aplinkoje atvejų“, Bernardinai.lt, 2012-06-20,
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/201206-20-policija-maziau-fiksuoja-smurto-arti­
moje-aplinkoje-atveju/84240
45.
„S. Skvernelis: neskirti kovai su smur­
tu šeimose papildomų lėšų – nesusiprati­
mas“, Delfi.lt, 2012-01-10, http://www.del­fi.lt
/news/daily/lithuania/sskvernelis-neskirtikovai-su-smurtu-seimose-papildomu-lesunesusipratimas.d?id=53965377
Rita Kriugždaitė. „Ar iš tiesų mažėja
smurto šeimoje, įsigaliojus „Apsaugos nuo
smurto artimoje aplinkoje įstatymui?“, Kauno
apskrities moterų krizių centras, 2012-10-15,
http://www.kamkc.lt/straipsniai/5-ar-is-tiesumazeja-smurto-seimoje-isigaliojus-apsaugosnuo-smurto-artimoje-aplinkoje-istatymui.
html
46.
55.
„Stebės, kaip įgyvendinamas Apsaugos
nuo smurto įstatymas“, Delfi.lt, 2012-03-21,
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ste­
bes-kaip-igyvendinamas-apsaugos-nuo-smur­
to-istatymas.d?id=57042297
56.
47.
EŽTT 2013 m. kovo 26 d. sprendimas by­
loje Valiulienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.
33234/07, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/
pages/search.aspx?i=001-117636
„Vilniaus policijoje pasirašyta sutartis
padės ginti nuo smurto artimoje aplinkoje“,
15min.lt, 2012-11-05, http://www.15min.lt/
naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-policijojepasirasyta-sutartis-pades-ginti-nuo-smurtoartimoje-aplinkoje-56-271771
48.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymas, 9 str. 1 d., 2011 m. gegužės 26 d.,
Nr. XI-1425
49.
2012 m. gruodžio 7 d. koalicijos „Moters
teisės – visuotinės žmogaus teisės“ rezoliucija
„Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: iš­
moktos pamokos“
50.
51.
Žr. 50 nuorodą.
52.
Žr. 50 nuorodą.
53.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
27
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Vergijos ir priverčiamojo
darbo draudimas
Apžvalga
Viena populiariausių prekybos žmo­
nėmis formų Lietuvoje – prekyba
žmonėmis prostitucijos tikslais. Daž­
niausiai prekybos žmonėmis aukomis
tampa moterys ir mergaitės. Į preky­
bos žmonėmis tinklą paprastai papuola
pažeidžiamos merginos: gyvenančios
socialinės rizikos šeimose ar globos
institucijose, neišsilavinusios ar turin­
čios psichikos negalią ar lengvą proti­
nį sutrikimą. 62
Prekyba žmonėmis
2011–2012 m. Lietuvoje augo preky­
bos žmonėmis mastai.57 Ekonominiu
sunkmečiu vis daugiau žmonių siekė
išvykti dirbti svetur, atsiliepdavo į gerai
mokamo darbo pasiūlymus užsienio ša­
lyse ir taip pakliūdavo į prekybos žmo­
nėmis tinklą.58 Pakito šio nusikaltimo
pobūdis – prekiautojų veiklos metodai
remiasi daugiau ne fizine, o psicholo­
gine prievarta, grasinimais ar narkotikų
pagalba; dažnai aukos įviliojamos ap­
gaule, pažadant lengvą, gerai apmoka­
mą darbą užsienyje.59
Migracijos informacijos centro duo­
menimis, 46 procentai moterų aukų –
17-23 metų merginos. Vyresnės nei 27
metų tesudaro vos 5 procentus preky­
bos žmonėmis aukų. Pusės aukų išsi­
lavinimas – tik pagrindinis, kitos ne­
turi jokio išsilavinimo.63 Pastebėtina,
kad merginų, tapusių prekybos žmo­
nėmis aukomis, amžius 2011–2012 m.
jaunėjo;64 vis dažniau prekybos žmo­
nėmis pinklėse atsiduria ir nepilname­
tės.65
Lietuvos kriminalinės policijos biu­
ro duomenimis, 2011 m. šalyje buvo
atliekami 42 ikiteisminiai tyrimai dėl
prekybos žmonėmis. Remiantis Infor­
matikos ir ryšių departamento prie
VRM tvarkomu Nusikalstamų veikų
žinybinio registro ir Įtariamų, kaltina­
mų ir teistų asmenų žinybinio registro
statistiniais duomenimis, 2011 m. pa­
gal Lietuvos Respublikos baudžiamo­
jo kodekso 147 (Prekyba žmonėmis) ir
157 (Vaiko pirkimas arba pardavimas)
straipsnius, įtarimai buvo pareikšti 44
asmenims, kaltinimai buvo pateikti 28
asmenims, 17 asmenų buvo nuteista
laisvės atėmimo bausmėmis.60 2011 m.
policija nustatė 45 asmenis, galėjusius
nukentėti nuo prekybos žmonėmis.61
Prekybos žmonėmis aukomis tampa ir
kiti pažeidžiami asmenys, t.y. asme­
nys, esantys sunkioje materialinėje
padėtyje, neturintys pragyvenimo šal­
tinio ar nuolatinės gyvenamosios vie­
tos. Tarptautinės migracijos organi­
zacijos Vilniaus biuro duomenimis,
vergiškiems darbams dažniausiai iš­
naudojami vyrai.66 2011 m. žiniasklai­
da ne kartą pranešė apie dirbti į užsienį
išvežtus asmenis, išnaudotus nemoka­
mam darbui vergiškomis sąlygomis.67
28
Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas
2011–2012 m. daugėjo ir naujų preky­
bos žmonėmis formų. Į užsienį buvo
parduodami vaikai, paaugliai, kurie
buvo verčiami tapti išmaldos prašyto­
jais ar vagimis.68 2011 m. žiniasklaida
pranešė apie bandymą įsigyti vaiką69
bei apie įtariamą vaikų organų pirki­
mo atvejį.70
Šio nusikaltimo latentiškumą lemia tai,
jog prekybos žmonėmis aukos vengia
kreiptis į teisėsaugos institucijas.73 Nu­
kentėjusiosios nesikreipia ne tik todėl,
kad bijo nusikaltėlių keršto,74 bet ir dėl
to, jog teisėsaugos institucijomis nepa­
sitiki.75 Lietuvos Caritas teigimu, pasi­
gendama teisėsaugos pareigūnų gera­
noriškumo, tyrimai neretai atliekami
neprofesionaliai – aukos dažnai ne tik
neginamos, bet dar ir apkaltinamos.76
Apžvelgiamu laikotarpiu įvyko teigia­
mų pokyčių kovos su prekyba žmonė­
mis teisiniame reguliavime – 2012 m.
priimtas Baudžiamojo kodekso 147
straipsnio pakeitimas, išplečiantis pre­
kybos žmonėmis sąvoką. Prekyba
žmo­nėmis dabar laikomas ir asmens iš­
naudojimas paslaugų teikimo, įskaitant
elgetavimą, nusikalstamos veikos da­
rymo arba kitais išnaudojimo tikslais.71
Be aptartų pakeitimų, taip pat priimta
nuostata dėl baudžiamosios atsakomy­
bės taikymo ne tik asmenims, sieku­
siems įgyti asmens organus, audinį ar
ląstelę, bet ir tiems, kurie apie tai žino­
jo ar siekė, kad jie būtų išimti iš nuken­
tėjusiojo.72
Efektyviai kovoti su prekyba žmo­
nėmis kliudo ir tai, jog tyrėjai daž­
nai nesuvokia šio nusikaltimo spe­
cifikos, aukos pažeidžiamumo bei
savijautos ištrūkus iš nusikaltėlių ran­
kų.77 2011 m. 11 ikiteisminių tyrimų
dėl prekybos žmonėmis buvo nutrauk­
ta dėl „nukentėjusių asmenų parody­
mų nepatikimumo“, kurį Generalinė
prokuratūra grindžia tokiomis aplin­
kybėmis: „nukentėjusiosios vėliau at­
sisakė duoti parodymus, juos keitė,
nenurodė tai patvirtinančių objektyvių
duomenų, skirtingai aiškino tas pačias
aplinkybes, neatvyko pas ikiteisminio
tyrimo pareigūną ar į teismą“.78
Taip pat teigiamai vertintinas 2012 m.
priimtas Baudžiamojo kodekso (BK)
papildymas 147(2) straipsniu, numa­
tančiu atsakomybę klientams, t.y. as­
menims, kurie žinodami ar turėdami ir
galėdami žinoti, kad kitas asmuo yra
išnaudojamas, naudojosi šio asmens
priverstiniu darbu ar paslaugomis.
Abejonių kyla ir dėl teismų gebėjimo
suprasti ir tinkamai įvertinti šio nu­
sikaltimo specifiką: 2011 m. Šiaulių
apygardos teismas, nagrinėdamas tre­
jus metus užsitęsusią prekybos žmo­
nėmis bylą, pasiūlė merginai, įklam­
pintai į sekso vergovę, susitaikyti su
asmeniu, kaltinamu šio nusikaltimo
padarymu.79
Deja, tikrieji prekybos žmonėmis mas­
tai Lietuvoje statistikoje neatsispindi.
29
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Prekybos žmonėmis, ypatingai prosti­
tucijos tikslais, aukų stigmatizavimo
atvejų neretai pasitaiko ir žiniasklai­
doje. Aprašant tokius atvejus, žmonių
pardavinėjimu užsiimantys asmenys
vaizduojami kaip „padedantys pros­
titutėms užsidirbti pinigų pragyveni­
mui“,80 o nusikaltimo aukos – prosti­
tucijoje atsidūrusios merginos – neva
pačios dėl to kaltos.
Apžvalga
buvo teismo nubausta už pelnymąsi iš
prostitucijos;82 2011 m. šešių asmenų
organizuotai grupuotei, uždarbiavu­
siai iš merginų, teikusių seksualines
paslaugas, buvo pateikti kaltinimai dėl
pelnymosi iš kito asmens prostitucijos
ir įtraukimo į prostituciją.83
Nepaisant 2011–2012 m. Vidaus rei­
kalų ministerijos skelbto kovos su
prekyba žmonėmis stiprinimo,84 ap­
žvelgiamu laikotarpiu tam nebuvo
skirtas adekvatus finansavimas. Pre­
kybos žmonėmis prevencijos ir kontro­
lės 2009–2012 metų programos įgy­
vendinimui 2011 m. vietoje numatytų
822 000 Lt buvo skirta keturis kartus
mažesnė suma – 175 000 Lt.85
BK nuostatos daro skirtį tarp prekybos
žmonėmis nusikaltimo ir pelnymosi iš
kito asmens prostitucijos (307 straips­
nis) bei įtraukimo į prostituciją (308
straipsnis) nusikalstamų veikų. Pas­
tarosios dvi veikos nevertinamos kaip
prekybos žmonėmis nusikaltimas; už
jas taikomos švelnesnės bausmės. Ši
skirtis tarp prekybos žmonėmis nusi­
kaltimo ir pelnymosi iš kito asmens
prostitucijos trukdo efektyviai kovoti
su prekyba žmonėmis Lietuvoje.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento
ir tarybos direktyva 2012/29/ES, ku­
ria nustatomi būtiniausi nusikaltimų
aukų teisių, paramos joms ir jų apsau­
gos standartai, įtvirtina, kad prekybos
žmonėmis aukos yra nusikaltimų aukų
grupė, galinti turėti specialių poreikių,
kuriuos institucijos privalo įvertinti
ir atitinkamai užtikrinti papildomą jų
teisių apsaugą baudžiamojo proceso
metu.86
Siekiant efektyvios kovos su šiuo nusi­
kaltimu, visi atvejai, kuomet iš asmens,
užsiimančio prostitucija, pelnosi trety­
sis asmuo, turėtų būti kvalifikuojami
kaip prekybos žmonėmis nusikaltimai.
Praktika Lietuvoje kitokia: pavyzdžiui,
asmenims, grasinusiems panaudoti fi­
zinį smurtą bei už „apsaugą“ iš mergi­
nų, besiverčiančių prostitucija, reika­
lavusiems atlyginimo, tebuvo pateikti
įtarimai dėl turto prievartavimo, o ne
dėl prekybos žmonėmis nusikaltimo;81
jauną vilnietę globojusi ir jos parda­
vinėjimu užsiėmusi sutuoktinų pora
„Lietuvoje rengiamas naujas kovos su
prekyba žmonėmis etapas“, bernardinai.
lt, 2012-04-21, http://www.bernardinai.lt/
straipsnis/2012-04-21-lietuvoje-rengiamasnaujas-kovos-su-prekyba-zmonemis-eta­
pas/80878
57.
30
Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas
Evelina Valiuškevičiūtė „Turtus ban­di­
tams kraunanti prostitučių armija sunkmečiu
tik dar labiau gausėja“, lrytas.lt, 2011–11-13,
http://www.lrytas.lt/-13207638901319960
304-­turtus-banditams-kraunanti-prostitu%C4
%8Di%C5%B3-armija-sunkme%C4%8Diu-t
ik-dar-labiau-gaus%C4%97ja.htm
„Lietuvoje rengiamas naujas kovos su pre­
kyba žmonėmis etapas“, bernardinai.lt, 201204-21,
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/
2012-04-21-lietuvoje-rengiamas-naujas-ko­
vos-su-prekyba-zmonemis-etapas/80878
58.
66.
Raimonda Mikalčiūtė „Į vergiją paten­
ka ir vyrai“, 15min.lt, 2011–05-20, http://
www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-ver­
gija-patenka-ir-vyrai-56-151739
67.
Albinas Čaplikas „Slapta prekyba žmo­
nėmis klesti“, balsas.lt, 2011–05-21, http://
www.balsas.lt/News/print/539278
59.
Oksana Laurutytė „Moterų prostituci­
ja – vyrų problema?“, balsas.lt, 2012-04-25,
http://www.balsas.lt/naujiena/594583/mote­
ru-prostitucija-vyru-problema; „Pareigūnai:
ty­ri­mus dėl prekybos žmonėmis apsunkina ir
parodymus keičiančios aukos“, delfi.lt, 201202-23,
http://www.delfi.lt/archive/article.
php?id=55873667; „Verslas: vaikai iš Lietu­
vos į užsienį vežami vogti“, delfi.lt, 2011–0526,
http://www.delfi.lt/archive/article.php?
id=45937863
68.
Vidaus reikalų ministerija, Ataskaita apie
prekybos žmonėmis prevencijos ir kontro­
lės 2009-2012 metų programos įgyvendi­
nimą 2011 metais, p. 3 http://www.vrm.lt/
fileadmin/Padaliniu_failai/Viesojo_saugu­
mo_dep/Prekyba__zmonemis/VRM_ataskai­
ta_LRV_uz_2011.pdf
60.
61.
Žr. 60 nuorodą.
Audrius Bareišis „Į prostitucijos liūną –
vis jaunesnės merginos“, alfa.lt, 2011–05-25,
http://www.alfa.lt/straipsnis/11435159/I.
prostitucijos.liuna...vis.jaunesnes.mergi­
nos=2011–05-25_07-12/
62.
„Slapto turgaus prekė – nereikalingas vai­
kas“ delfi.lt, 2011–04-02, http://www.delfi.lt/
archive/article.php?id=43914187
69.
70. Vismantas Žuklevičius „Į sekso vergiją pa­
tenka tūkstančiai lietuvaičių“, delfi.lt, 2011–1217, http://www.delfi.lt/archive/article.­php?id=5
3042079
63. Vismantas Žuklevičius „Į sekso vergiją pa­
tenka tūkstančiai lietuvaičių“, delfi.lt, 2011–
12-17, http://www.delfi.lt/archive/article.php?
id=53042079
71. LR Baudžiamojo kodekso 147, 147(1),
157, 303 straipsnių ir priedo pakeitimo ir
papildymo ir Kodekso papildymo 147(2)
straipsnių įstatymas, 2012 m. birželio30d., Nr.
XI-2198, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldse­
arch.preps2?a=429564&b=
„Į prostituciją įtraukiamos vis jaunesnės
merginos“, lzinos.lt, 2011–05-25, http://www.
lzinios.lt/index.php/Kriminalines-parastes/Iprostitucija-itraukiamos-vis-jaunesnesmerginos
64.
„Į prostituciją įtraukiamos vis jaunesnės
merginos“, lzinos.lt, 2011–05-25, http://www.
lzinios.lt/index.php/Kriminalines-parastes/Iprostitucija-itraukiamos-vis-jaunesnes-mergi­
nos
72.
65.
LR Baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d.
„24 valandos“ – apie našlaitę, kurią par­
davė kaip lėlę“, lrytas.lt, 2011–04-20, http://
www.lrytas.lt/-13032876371302970470-24valandos-apie-na%C5%A1lait%C4%99-
73.
31
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
nepasidalin%C4%99-uostamies%C4%8Dios%C4%85vadautojai-video.htm?utm_
source=rss&utm_medium=rss&utm_
campaign=rss
kuri%C4%85-pardav%C4%97-kaipl%C4%97l%C4%99.htm
Albinas Čaplikas „Slapta prekyba žmo­
nėmis klesti“, balsas.lt, 2011–05-21, http://
www.balsas.lt/News/print/539278
74.
Dainius Sinkevičius „Prostitutę pardavi­
nėję sutuoktiniai: ar straipsnis spaudoje – irgi
bausmė?“, delfi.lt, 2012-03-05, http://www.
delfi.lt/archive/article.php?id=56323047
82.
„Iš lietuvių prekeivių žmonėmis nagų iš­
gelbėjo tik nusikaltimas“, alfa.lt, 2011–0926, http://www.alfa.lt/straipsnis/12530193/
Is.lietuviu.prekeiviu.zmonemis.nagu.isgelbe­
jo.tik.nusikaltimas=2011–09-26_12-15/
75.
„Beveik milijoną iš prostitucijos susižėrę
vilniečiai prieš teismą stos spalį“, 15min.lt,
2011–07-01, http://www.15min.lt/naujiena/
aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/beveik-mili­
jona-is-prostitucijos-susizere-vilnieciai-priesteisma-stos-spali-59-158554
83.
Raimonda Mikalčiūtė „Į vergiją paten­
ka ir vyrai“, 15min.lt, 2011–05-20, http://
www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-ver­
gija-patenka-ir-vyrai-56-151739
76.
„VRM pateikė dar vieną įrankį stiprin­
ti kovą su prekyba žmonėmis“, 2011–12-12,
infolex.lt, http://www.infolex.lt/portal/start.
asp?act=news&Tema=1&str=49293
84.
Albinas Čaplikas „Slapta prekyba žmo­
nėmis klesti“, balsas.lt, 2011–05-21, http://
www.balsas.lt/News/print/539278
77.
Vidaus reikalų ministerija, Ataskaita apie
prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės
2009-2012 metų programos įgyvendinimą
2011 metais, p. 3http://www.vrm.lt/fileadmin/
Padaliniu_failai/Viesojo_saugumo_dep/Pre­
kyba__zmonemis/VRM_ataskaita_LRV_
uz_2011.pdf
85.
78.
VRM ataskaita už 2011 m., p. 5
86. Europos Parlamento ir tarybos direktyva
2012/29/ES http://eur-lex.europa.eu/LexUri­
Serv/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:315:005
7:0073:LT:PDF
79. „Sekso vergę bandoma įbauginti ir nutil­
dyti“, alfa.lt, 2011–11-10, http://www.alfa.lt/
straipsnis/12950187/Sekso.verge.bandoma.
ibauginti.ir.nutildyti=2011–11-10_08-30/
Dainius Sinkevičius „Sąvadautojų teis­
mas: policija neranda prostitučių“, delfi.lt,
2011–11-28, http://www.delfi.lt/archive/ar­
ticle.php?id=52261443
80.
„Bus teisiami prostitučių tarpusavyje
n­epasidalinę uostamiesčio sąvadautojai (vi­
deo)“, lrytas.lt, 2011–12-21, http://www.
lrytas.lt/-13244667291324218620-bus-teisia­
mi-prostitu%C4%8Di%C5%B3-tarpusavyje-
81.
32
Teisė į laisvę ir asmens saugumą
Teisė į laisvę ir asmens
saugumą
Lietuvos Baudžiamojo proceso kodek­
sas (BPK) nenustato jokio apskundi­
mo mechanizmo, kuris leistų nutrauk­
ti jau pritaikytą nepagrįstą suėmimą
dar nepasibaigus jo maksimaliam ter­
minui.89 Taigi Lietuvos teisinė sistema
nenumato galimybių užkirsti kelią lai­
kinam asmens laisvės apribojimui net
tais atvejais, kai jis akivaizdžiai taiko­
mas neteisėtai.
Laikinas sulaikymas ir
suėmimas
Lietuvos teisėsaugos institucijos ir
teismai baudžiamajame procese itin
gausiai taiko procesines prievartos
priemones, kuriomis apribojama ar
atimama asmens laisvė dar ikiteis­
minio tyrimo metu, iki teismui pri­
imant nuosprendį. Dažnai nepagrįsti
šių priemonių taikymo atvejai, apri­
bojantys asmens galimybę dalyvauti
procese bei jam ruoštis, ir suvaržan­
tys jo laisvę, pažeidžia žmogaus tei­
sę į teisingą teismą bei teisę į laisvę ir
asmens saugumą.
Lietuvos teismai itin noriai skiria su­
ėmimą. Suėmimas – tai griežčiausia
kardomoji priemonė, prilygstanti lais­
vės atėmimo bausmei, kurią galima
skirti tik tuomet, kai švelnesnės prie­
monės yra netinkamos.90 2011 m. su­
ėmimas pritaikytas 1792 kartus, o rea­
liai jį galinčios pakeisti švelnesnės
kardomosios priemonės – namų areš­
tas ir užstatas – atitinkamai 42 ir 118
kartų; iki 2012 m. rugsėjo suėmimas
pritaikytas 1434 kartus, namų areš­
tas – 43, o užstatas – 96 kartus.91 Toks
didelis atotrūkis tarp suėmimo ir jo
alternatyvų taikymo rodo, jog suėmi­
mas suvokiamas ne kaip išimtinė, o
pagrindinė kardomoji priemonė, skir­
ta užtik­rinti asmens dalyvavimą bau­
džiamajame procese.
Teisėsaugos institucijos yra linkusios
piktnaudžiauti laikinu sulaikymu, ku­
riuo asmuo gali būti patalpinamas į
areštinę iki 48 val.87 Dėl teisėsaugos
institucijų neteisėtai taikyto sulaiky­
mo Lietuva 2012 m. pabaigoje pra­
laimėjo bylą EŽTT. Byloje Vensku­
tė prieš Lietuvą priimtame sprendime
EŽTT konstatavo, kad pareigūnai su­
laikė ir apklausė pareiškėją jos neinfor­
muodami apie jos, kaip įtariamosios,
statusą ir neužfiksuodami sulaikymo
fak­to oficialiuose dokumentuose.88 To­
kiais veiksmais buvo pažeista pareiš­
kėjos teisė į laisvę, įtvirtinta EŽTK 5
straipsnyje.
Teismų polinkį visais atvejais skir­
ti suėmimą išnaudoja ir teisėsaugos
institucijos. Sulaikytiesiems iškelia­
mas ultimatumas prisipažinti ir duoti
pareigūnų reikalaujamus parodymus.
Priešingu atveju teisėsaugos instituci­
jos žada kreiptis į teismą su prašymu
33
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
asmeniui skirti suėmimą.92 Taigi prak­
tikoje suėmimas yra tapęs priemone,
kuri dažnai taikoma ne tinkamai bau­
džiamojo proceso eigai užtikrinti, o
naudojama kaip tardymo ir spaudimo
darymo įtariamajam būdas.
Apžvalga
instancijos teismas jo nepersvarsto.
Taigi asmeniui taikomas neterminuo­
tas laisvės atėmimas, paskirtas neįsi­
galiojusiu teismo sprendimu. Toks su­
ėmimas tęsiamas tol, kol asmens byla
baigiama nagrinėti apeliacinės instan­
cijos teisme. Tokia teisinė situacija
niekaip nepateisinama ir laikytina tei­
sės į laisvę pažeidimu.
Problemų kelia ne tik suėmimo taiky­
mo dažnumas, bet ir jo trukmė. Nors
BPK nustato, kad suėmimas ikiteismi­
nio tyrimo metu gali trukti iki 6 mė­
nesių, o išimtiniais atvejais – iki 18
mėnesių, bylą pradėjus svarstyti teis­
me jokie suėmimo tęsimo apribojimai
nebetaikomi.93 Tad galima situacija,
kai asmuo įkalinamas visam bausmės
laikotarpiui dar prieš pripažįstant jį
kaltu.94 Taip pat pasitaiko atvejų, kai
asmuo ilgą laikotarpį laikomas suė­
mime, o laisvės atėmimo bausmė teis­
mo sprendimu jam apskritai neskiria­
ma.95 Tokie atvejai laikytini šiurkščiais
žmogaus teisių pažeidimais.
Šiame kontekste nerimą kelia ir
2011 m. įsigaliojęs BPK pakeitimas,
numatantis, kad teismo posėdžiai, ku­
riuose svarstomas suėmimo ar kitos
kardomosios priemonės skyrimas, yra
nevieši.97 Toks reguliavimas sudaro dar
palankesnes sąlygas uždaroje aplin­
koje taikyti suėmimą, išvengiant pikt­
naudžiavimo šia priemone paviešini­
mo.
Lygtinis paleidimas ir probacija
Dar viena su laisvės atėmimu Lietu­
voje susijusi problema – itin nenoriai
taikomas lygtinis paleidimas. Lietuvo­
je visą skirtą kalinimo laiką laisvės at­
ėmimo įstaigose išbūna apie 50% nu­
teistųjų – gerokai daugiau nei Europos
vidurkis.98 Pastaraisiais metais ir to­
liau mažėjo lygtinai paleidžiamų nu­
teistųjų: Lietuva Europoje yra viena
pirmaujančių valstybių pagal nelais­
vėje laikomų asmenų skaičių; lygti­
nis paleidimas 2011 m. pritaikytas vos
9,8% nuteistųjų, ir tai yra 4% mažiau
nei 2010 m. ir beveik dvigubai mažiau
nei prieš penkerius metus – 2007 m.99
Dar didesnį susirūpinimą kelia šiuo
metu egzistuojanti teisinio reguliavi­
mo spraga, leidžianti suėmimą asme­
niui tęsti neterminuotą laikotarpį, šios
priemonės apskritai neperžiūrint ir ne­
sant galimybės jį pakeisti. Priimda­
mas nuosprendį, kuriuo asmuo pripa­
žįstamas kaltu ir jam skiriama laisvės
atėmimo bausmė, teismas kartu pa­
skiria kardomąją priemonę, dažniau­
siai suėmimą, kol nuosprendis įsiga­
lios.96 Jei nuosprendis apskundžiamas,
jis neįsigalioja, tačiau skirtas suėmi­
mas ir toliau taikomas, o apeliacinės
34
Teisė į laisvę ir asmens saugumą
ros būdą – elektroninių stebėjimo prie­
monių taikymą.104 Šios priemonės – tai
elekt­roninės apyrankės, užsegamos lyg­
tinai paleistiems asmenims ir turinčios
padėti užtikrinti, kad jie nustatytu laiku
nepaliktų namų ar kitos numatytos pri­
valomo buvimo vietos.105
Teisėjai, spręsdami dėl lygtinio palei­
dimo, neretai priima formalius ir ne­
motyvuotus sprendimus, kuriais toliau
kalėti paliekami net itin teigiamai cha­
rakterizuojami nuteistieji.100
Įkalintiems iki gyvos galvos lygtinio
paleidimo galimybė Lietuvoje apskri­
tai neegzistuoja, todėl daugiau nei 80čiai asmenų, atliekančiųjų šią bausmę,
vienintelis būdas išeiti į laisvę – išim­
ties tvarka, pritaikius Prezidento ma­
lonę arba amnestiją.101 Tačiau tokių
atvejų Lietuvoje dar nėra buvę. Lie­
tuvos bausmių sistema nenumato ga­
limybės nei paleisti asmenį, įkalintą
iki gyvos galvos, lygtinai, nei ateityje
persvarstyti nuosprendžio, pakeičiant
bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
Tokia praktika nesuderinama su žmo­
gaus teisių standartais.102
Naująją sistemą įgyvendinančios ins­
titucijos teigė, kad tikimasi, jog komi­
sijos, sudarytos iš pataisos ir švietimo
įstaigų, religinių bendrijų bei nevyriau­
sybinio sektoriaus ir visuomenės atsto­
vų, nuteistųjų atžvilgiu priims objekty­
vesnius sprendimus.106 Tačiau pirmieji
probacijos sistemos veikimo mėnesiai
parodė, kad įgyvendinant naująją tvar­
ką, lygtinai paleidžiama daugiau nei
dvigubai mažiau žmonių nei prieš tai.107
Taip dar labiau didinama jau dauge­
lį metų egzistuojanti laisvės atėmimo
vietų perpildymo ir vangiai taikomo
lygtinio paleidimo problema.108 Taip
pat tinkamai nebuvo paruošta ir Pro­
bacijos įstatymo įgyvendinimo siste­
ma: nenumatyta, kas konkrečiai atliks
išėjusių į laisvę asmenų priežiūrą ir pa­
dės jiems integruotis į visuomenę, ne­
sukurta elektroninių stebėjimo priemo­
nių naudojimo sistema.109
2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Proba­
cijos įstatymas, skirtas pakeisti iki tol
galiojusią nuteistųjų lygtinio paleidi­
mo iš pataisos įstaigų sistemą ir su juo
susijusius teisės aktus.103 Pagrindinė
šiais pakeitimais įtvirtinta naujovė yra
ta, kad dėl asmens tinkamumo lygti­
niam paleidimui sprendžia nebe lais­
vės atėmimo įstaigos vadovas, o spe­
cialiai įkalinimo įstaigose sudarytos
probacijos komisijos, kurios pateikia
siūlymą teismui taikyti arba netaikyti
lygtinį paleidimą.
Nusikaltimų aukų teisės
2012 m. spalio 25 d. priimta Europos
Sąjungos direktyva dėl būtiniausių nu­
sikaltimų aukų teisių standartų,110 nu­
matanti aukštesnius elgesio su nusi­
kaltimų aukomis standartus nei šiuo
Probacijos įstatymas numato ir nau­
ją lygtinai paleistų asmenų priežiū­
35
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
metu taikomi Lietuvoje. Tad įgyvendi­
nant ES direktyvos reikalavimus rei­kės
tobulinti šiuo metu galiojančius teisės
aktus.
Apžvalga
Dar viena Direktyvos naujovė, siekiant
apsaugoti nusikaltimų aukų interesus –
aukų, turinčių specialių poreikių, kate­
gorijos išskyrimas. Tokiomis aukomis
laikomi asmenys, nukentėję nuo dis­
kriminacinių ir neapykantos nusikalti­
mų, seksualinių nusikaltimų, pre­kybos
žmonėmis, terorizmo aukos. Šioms au­
koms numatoma papildoma apsauga,
jos turi būti apklausiamos specialiose
patalpose, dalyvaujant atitinkamai pa­
rengtiems specialistams. Taip pat pa­
pildoma apsauga numatyta aukomis
tapusiems vaikams. Direktyvos nuos­
tatos į nacionalinę teisę turi būti per­
keltos iki 2015 m. lapkričio 16 d.
Direktyva numato reikalavimą vals­
tybėms užtikrinti, jog auka nuo pir­
mo kontakto su teisėsaugos instituci­
jomis gautų visapusišką informaciją
apie savo procesinę padėtį ir teises, bei
pasinaudojimo jomis tvarką. Lietuvos
BPK šiuo metu numato tik bendrą rei­
kalavimą baudžiamojo proceso daly­
viams išaiškinti jų teises,111 kuris pa­
prastai įgyvendinamas itin formaliai,
tiesiog išvardinant minėtąsias teises.
2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Ap­
saugos nuo smurto artimoje aplinko­
je įstatymas.112 Artima aplinka įstaty­
me apibrėžiama kaip asmenys, siejami
ar praeityje sieti santuokiniais, partne­
rystės ar kitais artimais ryšiais, ar kiti
kartu gyvenantys asmenys. Įstatymas
tiesiogiai nustato, kad smurtas artimo­
je aplinkoje yra žmogaus teisių pažei­
dimas ir užtraukia baudžiamąją atsa­
komybę.
Valstybėms taip pat numatoma parei­
ga įkurti specialias paramos nusikalti­
mų aukoms tarnybas ir užtikrinti gali­
mybę nusikaltimų aukoms nemokamai
ir konfidencialiai naudotis šių tarnybų
paslaugomis iki baudžiamojo proceso
pradžios, jo metu ir tam tikrą laikotar­
pį po jo. Tarnybos turės teikti teisines
bei praktines konsultacijas, psicholo­
ginę ir emocinę paramą.
Direktyva taip pat nustato, jog aukai
turi būti užtikrinta galimybė išveng­
ti tiesioginio kontakto su nusikaltė­
liu. Nukentėjusiojo apklausos turi būti
atliekamos kuo greičiau po skundo
apie nusikalstamą veiką pateikimo bei
vadovaujantis reikalavimu taikyti mi­
nimalų reikalingą kiekį apklausų.
Aukos saugumo užtikrinimo aspektu
svarbi įstatymo nuostata, jog nustačius
smurto artimoje aplinkoje faktą smur­
tautojas įpareigojamas laikinai išsikel­
ti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena
kartu su auka, ir nesiartinti prie smur­
tą patyrusios aukos. Tačiau bene svar­
biausia Apsaugos nuo smurto artimoje
aplinkoje įstatymo įtvirtinta naujovė –
36
Teisė į laisvę ir asmens saugumą
įpareigojimas smurto atvejais pradėti
ikiteisminį tyrimą.
www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lobistas-aro­
manovskis-lieka-uz-grotu.d?id=59053767
93.
Anksčiau policijos pareigūnai dažnai
susidurdavo su problema, jog smur­
to aukos neteikdavo raštiško prašymo
pradėti įvykio tyrimą, todėl policija
prieš smurtautoją negalėdavo imtis jo­
kių priemonių.113 Įsigaliojus Apsaugos
nuo smurto artimoje aplinkoje įstaty­
mui, užfiksavus smurto atvejį ikiteis­
minis tyrimas turi būti pradedamas vi­
sais atvejais.114 Šio įstatymo aktualumą
rodo ir statistiniai duomenys: per be­
veik 11 mėnesių jo taikymo buvo pra­
nešta apie daugiau nei 16 000 smurto
artimoje aplinkoje atvejų.115
94. Suėmimo laiko laikotarpis yra įskaitomas
į bausmės laiką. Baudžiamojo kodekso 66 str.
„Neteisėtą moters įkalinimą teismas įver­
tino 40 tūkst. Lt“ 2011–04-12, Alfa.lt, http://
www.alfa.lt/straipsnis/11037685/Neteiseta.
moters.ikalinima.teismas.ivertino.40.tukst
95.
96.
BPK 307 str. 1 dalis.
Baudžiamojo proceso kodekso 3, 9, 40,
63, 64, 145, 147, 152, 154, 158, 160, 161, 162,
163, 170, 172, 178, 179, 181, 183, 212, 214,
217, 218, 220, 237, 254, 276, 372, 373, 374(1),
374(2), 418, 419, 421, 422, 426, 429 straipsnių
pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo
3(2), 160(1) straipsniais įstatymas, 2011 m.
birželio 21 d., Nr. XI-1478, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=402590&p_query=&p_tr2=2
2012 m. birželio 6 d. Teisingumo ministro įsa­
kymas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai­
gos komisijos nuostatų patvirtinimo, Nr. 1R154, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=426679&p_query=&p_
tr2=2
97.
„Visi kalti, tik dar ne visi suimti?“, Ber­
nardinai.lt, http://www.bernardinai.lt/straips­
nis/-/76177
87.
EŽTT 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas
byloje Venskutė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.
10645/08, 75-81 pastraipos.
88.
Simona Aginskaitė „Ar bausmė iki gyvos
galvos turi prasmę?“, Bernardinai.lt, 2012-0401, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/79745
89. ŽTSI, „Sulaikymo ir suėmimo reglamen­
tavimas ir taikymas Lietuvoje“, p. 3-4, http://
www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/ZTSI_
Sulaikymas_Ir_Suemimas_2.pdf
90.
BPK 127 str.
98.
99. Eglė Šilinskaitė „Paleisti negalima kalin­
ti – kur dėti kablelį sprendžiant lygtinio palei­
dimo lygtį? (I)“, Lrytas.lt, 2012-02-29, http://
www.lrytas.lt/-13304363131330072013paleisti-negalima-kalinti-kur-d%C4%97tikablel%C4%AF-sprend%C5%BEiant-lygti­
nio-paleidimo-lygt%C4%AF-i.htm
BPK 122 str. 7 d.
91. Statistinės ataskaitos apie nusikalstamas
veikas, užregistruotas ir ištirtas ikiteisminio
tyrimo įstaigose, formos 30ITĮ, http://www.
ird.lt/infusions/report_manager/report_mana­
ger.php?lang=lt&rt=1
Eglė Šilinskaitė „Paleisti negalima kalin­­
ti – kur dėti kablelį sprendžiant lygtinio palei­
dimo lygtį? (II)“, Lrytas.lt, 2012-03-15, http://
100.
Paulius Garkauskas „Lobistas A. Romanovs­
kis lieka už grotų“, delfi.lt, 2012-07-04, http://
92.
37
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
www.lrytas.lt/-13317415331331445351paleisti-negalima-kalinti-kur-d%C4%97tikablel%C4%AF-sprend%C5%BEiant-lygti­
nio-paleidimo-lygt%C4%AF-ii.htm
Apžvalga
110. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamen­
to ir Tarybos Direktyva 2012/29/ES, kuria
nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių,
paramos joms ir jų apsaugos standartai ir ku­
ria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendi­
mas 2001/220/TVR, http://eur-lex.europa.eu/
LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:3
15:0057:0073:LT:PDF
Simona Aginskaitė „Ar bausmė iki gyvos
galvos turi prasmę?“, Bernardinai.lt, 201204-01, http://www.bernardinai.lt/straipsnis//79745
101.
111.
„Gintaras Švedas: „Baudžiamojo kodekso
nuostatos dėl įkalinimo iki gyvos galvos turi
būti peržiūrėtos“, Bernardinai.lt, 2011–05-22,
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/63167
BPK 45 str.
102.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymas, 2011m. gegužės 26 d., Nr. XI-1425,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=400334&p_query=&p_
tr2=2
112.
Probacijos įstatymas, 2011 m. gruodžio
22 d., Nr. XI-1860, http://www3.lrs.lt/pls/in­
ter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415894
103.
104.
„Policija apie smurtą šeimoje: ginsime ne
tik moteris“, Delfi.lt, 2011–12-14, http://www.
delfi.lt/news/daily/lithuania/policija-apiesmurta-seimoje-ginsime-ne-tik-moteris.d?
id=52933207
113.
Probacijos įstatymo 24 str.
„Nuteistuosius padės stebėti elektroni­
nės apyrankės“, Diena.lt, 2012-06-29, http://
www.diena.lt/naujienos/kriminalai/nuteis­
tuosius-pades-stebeti-elektronines-apyran­
kes-435191
105.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymo 7 str. 1 d.
114.
Rita Gečiūnaitė „Smurtas šeimoje: sos­
tinės policija vienija jėgas su nevyriau­sybi­
nėmis organizacijomis“, Delfi.lt, 2012-11-05,
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/smurtasseimoje-sostines-policija-vienija-jegas-sunevyriausybinemis-organizacijomis.d?
id=59911605
115.
„Įkalinimo įstaigose pradeda veikti lygti­
nio paleidimo komisijos“, Delfi.lt, 2012-07-04,
http://www.delfi.lt/news/daily/law/ikalinimoistaigose-pradeda-veikti-lygtinio-paleidimokomisijos.d?id=59055589
106.
107. „Nuteistiesiems kalėjimų durys veriasi iš
lėto“, Balsas.lt, 2012-0821, http://www.bal­
sas.lt/naujiena/615675/nuteistiesiems-kaleji­
mu-durys-veriasi-is-leto
Žr. skyrių „Sąlygos laisvės atėmimo vie­
tose“.
108.
Lukas Pileckas „Kas prisiims atsakomybę
už masiškai į laisvę paleistus kalinius?“, Alfa.
lt, 2012-07-10, http://www.alfa.lt/straipsnis/
14945156/Kas.prisiims.atsakomybe.uz.
masiskai.i.laisve.paleistus.kalinius
109.
38
Teisė į teisingą teismą
Teisė į teisingą teismą
būtent teismai sprendžia, ar asmuo yra
kaltas dėl nusikaltimo padarymo – nuo
74% 2010 m. iki 77,1% 2012 m.
Labiausiai pažeidžiama pilietinė
teisė
Apibendrinant šiuos visuomenės nuo­
monės apklausos rezultatus, galima
teigti, jog visuomenėje išlieka didelis
nepasitikėjimas teismais. Ypač tai pa­
rodo žymus asmenų, siekiančių apgin­
ti savo teises teismuose, sumažėjimas.
2012 m. pabaigoje atliktos visuome­
nės nuomonės apklausos apie žmo­
gaus teisių padėtį Lietuvoje rezulta­
tai rodo, kad, kaip ir 2010 m., teisė į
teisingą teismą yra laikoma labiausiai
pažeidžiama pilietine teise.116 Skalė­
je nuo 1 (mažiausiai pažeidžiama) iki
10 (labiausiai pažeidžiama) 2012 m.
respondentai teisės į teisingą teismą
pažeidžiamumą vidutiniškai įvertino
6,13 balo.
Per ilgi bylų nagrinėjimo
terminai
Ilgi bylų nagrinėjimo terminai ir
toliau išlieka aktualia problema.
2011–2012 m. EŽTT pripažino Lie­
tuvą pažeidus žmogaus teises šešioli­
koje bylų.117 Dažniausias pažeidimas,
nustatytas dešimtyje bylų, – teisės į
tei­singą teismą neužtikrinimas. Kaip
ir 2009–2010 m., dažniausiai pažei­
džiamas šios teisės aspektas išliko tei­
sė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai
trumpiausią laiką. Šios garantijos pa­
žeidimas nustatytas šešiose iš dešim­
ties minėtųjų bylų.
Dažniausiai žmogaus teises pažei­
džiančia institucija, kaip ir ankstes­
nėse apklausose, nurodomi antstoliai.
Skalėje nuo 1 (visiškai nepažeidžia)
iki 10 (labiausiai pažeidžia), vertinant
antstolių daromus žmogaus teisių pa­
žeidimus, respondentų atsakymų vi­
durkis buvo 7,06, toks pats kaip ir
2010 m. Antra pagal pažeidimus ins­
titucija taip pat nepasikeitė – ja išlieka
teismai (5,89 balo), nors ir pastebimas
šio balo mažėjimas (2010 m. – 6,61
balo).
Per ilga teisminio proceso trukmė nu­
statyta nagrinėjant baudžiamąsias,
mo­kestines bylas, taip pat nagrinėjant
civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
Byloje Kravtas prieš Lietuvą EŽTT
pripažino, kad baudžiamasis procesas,
trukęs 9 metus ir 11 mėnesių, pažeidė
pareiškėjo teisę į bylos išnagrinėjimą
per įmanomai trumpiausią laiką.118 Tuo
tarpu net trijose bylose, kuriose taip
Pabrėžtina ir tai, kad gerokai sumažė­
jo žmonių, dėl pažeistų teisių gynimo
besikreipiančių į teismą. Jei 2010 m.
dėl pažeidimų į šią instituciją kreipė­
si 32,7% asmenų, tai 2012 m. – jau tik
21,7%. Teigiamai vertintina tai, kad iš­
augo skaičius asmenų, manančių, kad
39
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
Tyrimas atskleidė, kad žmonės Lie­
tuvoje nepakankamai informuoti apie
valstybės garantuojamą teisinę pagal­
bą – apie teikiamas nemokamas tei­
sines konsultacijas nežinojo kas tre­
čias gyventojas, o apie galimybę gauti
valstybės finansuojamą advokatą ats­
tovavimui teisme – daugiau kaip pusė
gyventojų.
pat pripažintas šis pažeidimas, bau­
džiamasis procesas truko daugiau nei
10 metų.119 Net 10 metų ir 4 mėnesius
trukęs civilinio ieškinio, svarstyto kar­
tu su baudžiamąja byla, nagrinėjimas
taip pat pripažintas pažeidžiančiu teisę
į teisingą teismą EŽTT byloje Butkevi­
čius prieš Lietuvą.120 Byloje UAB „Ri­
koma“ prieš Lietuvą EŽTT nagrinėjo
mokestinio ginčo atvejį, kuris tęsėsi
beveik 8 metus.121 Teismas konstatavo,
jog pareiškėjai taikytos baudos už mo­
kestinius pažeidimus prilygo baudžia­
majai atsakomybei, o ginčo nagrinė­
jimo trukmė pažeidė teisės į teisingą
teismą garantiją – bylos nagrinėjimą
per įmanomai trumpiausią laiką.
Efektyviai naudotis valstybės teikiama
teisine pagalba trukdo ir biurokratinės
kliūtys: kadangi pagalba teikiama te­
ritoriniu principu, iš žmonių reikalau­
jamos atitinkamos gyvenamosios vie­
tos deklaracijos; siekiant pasinaudoti
pagalba būtina užpildyti sudėtingas
prašymo formas, reikalaujančias teisi­
nių žinių; dėl sudėtingos skaičiavimo
metodikos besikreipiantys negali pa­
tys nustatyti savo turto ir pajamų ly­
gio ir įvertinti, ar turi teisę į valstybės
finansuojamą teisinę pagalbą. Valsty­
bės garantuojamos teisinės pagalbos
paslaugos taip pat neužtikrinamos as­
menims, nemokantiems lietuvių kal­
bos, turintiems judėjimo ir/ar sensori­
nę (pvz., klausos) negalią.
Valstybės garantuojama teisinė
pagalba
Teisinės pagalbos teikimas, sudaran­
tis sąlygas efektyviai dalyvauti teismi­
niame procese, tam tikrais atvejais yra
būtinas, siekiant užtikrinti teisę į tei­
singą teismą. Tai ne kartą yra pabrėžęs
ir EŽTT.122 Lietuvos įstatymai numa­
to galimybę teikti valstybės finansuo­
jamą teisinę pagalbą asmenims bau­
džiamosiose bylose bei ginant savo
civilines teises. Tačiau 2011 m. gruo­
dį Žmogaus teisių stebėjimo instituto
išleista valstybės garantuojamos tei­
sinės pagalbos prieinamumo tyrimo
ataskaita parodė, jog šios pagalbos
prieinamumas yra gana ribotas.123
Dabartinė valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos sistema taip pat kri­
tikuojama dėl neefektyvumo bei siū­
loma ją reformuoti. Stipriai vėluojama
atsiskaityti su teismuose žmones ats­
tovaujančiais advokatais.124 Poreikį iš
dalies keisti dabartinę sistemą supa­
prastinant naudojimosi ja procedūras
pripažino ir Teisingumo ministerija.125
40
Teisė į teisingą teismą
Daug kritikos susilaukia valstybės fi­
nansuojamų advokatų suteiktų pas­
laugų kokybė. Atsižvelgiant į didelį
šių advokatų darbo krūvį ir santyki­
nai mažą apmokėjimą, nestebina, kad
teikiamai teisinei pagalbai dažnai ne­
skiriama pakankamai laiko. Kai ku­
riais atvejais tokių teisinių paslaugų
gavėjai skundžiasi apskritai nesulaukę
realios pagalbos, tačiau iš jų vis tiek
reikalaujama iš dalies atlyginti už ta­
riamai gautas paslaugas.126 Nepaisant
to, Lietuvos teisės aktai nenumato jo­
kio realaus teikiamų teisinių paslaugų
vertinimo ir kokybės užtikrinimo me­
chanizmo. Tai rimtas Lietuvos garan­
tuojamos teisinės pagalbos sistemos
trūkumas.127
taip ir nebuvo paskirtas. Nors Telšių
apylinkės teismas buvo informuotas
apie šią situaciją, jokių veiksmų nesi­
ėmė. Taip pat advokatas nedalyvavo ir
nagrinėjant pareiškėjo skundą kasaci­
nėje instancijoje.
Visuomenės nuomonės apklausa „Kaip vi­
suomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvo­
je“, 2012, http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%
20dokai/TYRIMAI/Vilmorus%20visuome­
nes%20nuomones%20apklausa_2012.pdf
116.
Bylų, kuriose EŽTT nustatė Konvencijos
pažeidimus, apžvalga, Teisingumo ministeri­
ja, http://www.tm.lt/dok/APZVALGOS_pa­
zeidimai_2012-08-27(1).pdf
117.
EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas by­
loje Kasperovičius prieš Lietuvą, pareiškimo
Nr. 54872/08;
Netinkamai Lietuvoje teikiama valsty­
bės garantuojama teisinė pagalba buvo
ir vienos 2011 m. EŽTT pralaimėtos
bylos priežastis. Byloje Jelcovas prieš
Lietuvą EŽTT pripažino, kad valstybė,
pareiškėjui bylinėjantis neužtikrinu­
si efektyvios teisinės pagalbos, pažei­
dė Konvencijos 6 straipsnį, įtvirtinantį
teisę į teisingą teismą.128 Teismas pa­
brėžė, kad nors valstybės institucijos
ir nėra atsakingos už valstybės ga­
rantuojamą teisinę pagalbą teikiančių
advokatų darbo kokybę, atvejais, kai
pastarųjų atstovavimas yra akivaiz­
džiai netinkamas ir institucijos buvo
informuotos apie tokį netinkamą ats­
tovavimą, jos turi pareigą įsikišti. Mi­
nėtoje byloje pareiškėją Telšių apylin­
kės teismas informavo, jog jam bus
suteikta teisinė pagalba kasaciniam
skundui surašyti, tačiau advokatas jam
EŽTT 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas
byloje Venskutė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.
10645/08
118. EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas
byloje Kravtas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.
12717/06.
EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimai
bylose Maneikis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.
21987/07; Stasevičius prieš Lietuvą, pareiš­
kimo Nr. 43222/04; Zabulėnas prieš Lietuvą,
pareiškimo Nr. 44438/04.
119.
120. EŽTT 2012 m. sausio 17 d. sprendimas
byloje Butkevičius prieš Lietuvą, pareiškimo
Nr. 23369/06.
121. EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas
byloje UAB „Rikoma“ prieš Lietuvą, pareiš­
kimo Nr. 9668/06.
EŽTT 1979 m. spalio 9 d. sprendimas by­
loje Airey prieš Airiją, pareiškimo Nr. 6289/73,
26 pastraipa;
122.
41
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
EŽTT 2002 m. gegužės 7 d. sprendimas bylo­
je McVicar prieš Jungtinę Karalystę, pareiški­
mo Nr. 46311/99, 48 pastraipa;
Teisė į privatų ir šeimos
gyvenimą
EŽTT 2002 liepos 16 d. sprendimas byloje P.,
C. ir S. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo
Nr. 56547/00, 91, 92100 pastraipos.
Privatumo apsauga kriminalinės
žvalgybos kontekste
2011–2012 m. žiniasklaidoje nuolat
pasirodydavo pranešimų apie masiš­
kai vykdomą asmenų sekimą, pasi­
klausant telefoninių pokalbių. 2011 m.
gegužės mėnesį Europos Komisija pa­
skelbė, kad 2008 m. Lietuvos teisėsau­
ga 85,3 tūkstančius kartų kreipėsi į ko­
munikacijos operatorius dėl duomenų
pateikimo. Tačiau atsakingų institu­
cijų atstovai tikina, jog tokie skaičiai
yra iškreipti dėl skaičiavimo metodi­
kos; duomenys dubliuojami, nes dėl
kiekvieno asmens reikia kreiptis į ke­
lis operatorius.129
ŽTSI, „Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos prieinamumas: pirminė ir antrinė tei­
sinė pagalba“, http://www.hrmi.lt/uploaded/
TYRIMAI/VGTP_tyrimas_20111216_FI­
NAL.pdf
123.
„Valstybė advokatams įsiskolinusi per mi­
lijoną litų“, Delfi.lt, 2012-07-24, http://www.
delfi.lt/news/daily/law/valstybe-advokatamsisiskolinusi-per-milijona-litu.d?id=59173659
„Teisingumo ministerija skeptiškai vertina
Lietuvos advokatūros siūlymus dėl teisinės
pagalbos sistemos reformos“, 15min.lt, 201207-24, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/
lietuva/teisingumo-ministerija-skeptiskai-ver­
tina-lietuvos-advokaturos-siulymus-del-teisi­
nes-pagalbos-sistemos-reformos-56-236358
124.
125. „Vyriausybė pritarė siūlymui tobulinti
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tei­
kimą“, Teisingumo ministerija, 2012-04-25,
http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspau­
dai/1760
2011 m. gegužės mėnesį Seimas pri­
ėmė Operatyvinės veiklos įstatymo
pataisas,130 kuriomis supaprastino ga­
limybes prokurorams slapta klausy­
ti asmenų pokalbių. Įsigaliojus priim­
toms įstatymo pataisoms, teisėjas leis
slapta klausyti nebe konkretaus telefo­
no numerio, o asmens. Nors įstatymo
pataisų šalininkai teigė, jog tokiu būdu
siekiama, kad sankcijas taikyti slaptas
žvalgybines priemones išduodantiems
teisėjams sumažėtų darbo krūvis ir jie
galėtų geriau įsigilinti į pateiktų prašy­
mų pagrįstumą,131 tokia praktika grei­
čiau tik padidins ir taip neadekvatų
žvalgybinių priemonių naudojimą bei
ribos asmenų teisę į privatumą.
Daiva Jankauskaitė „Pensininkė – prieš
teisininkus“, Delfi.lt, 2011–11-29, http://www.
delfi.lt/news/daily/law/pensininke-priesteisininkus.d?id=52295683
126.
Ed Cape, Zaza Namoradze, „Effective
Criminal Defence in Eastern Europe“, 2012,
p. 247249, http://www.legalaidreform.org/cri­
minal-legal-aid-resources/item/399-effectivecriminal-defence-in-eastern-europe
127.
EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimas
byloje Jelcovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.
16913/04.
128.
42
Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą
Be to, atskirais atvejais tokia praktika
leis sekti žmogų net be teisėjo sankci­
jos, nors Konstitucija numato, kad in­
formacija apie privatų asmenų gyve­
nimą gali būti renkama tik motyvuotu
teismo sprendimu. Pataisomis taip pat
įteisintas ir slaptų duomenų apie juri­
dinius asmenis rinkimas, kuris, neuž­
tikrinus reikiamų saugiklių, gali tapti
priemone kovoti su konkurentais įmo­
nėms, turinčioms ryšių specialiosiose
tarnybose.132
nų subjektas davė sutikimą. Socialinio
ir viešosios nuomonės tyrimo tikslais
privalo būti renkami tik atliekamam
tyrimui būtini asmens duomenys. To­
kius surinktus duomenis draudžiama
naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, re­
klamai, tiesioginei rinkodarai, komer­
cinei veiklai.
Pastebima, kad ir toliau plinta netei­
sėtos tiesioginės rinkodaros mastai, o
baudos už asmens duomenų tvarky­
mo pažeidimus pernelyg mažos, kad
sustabdytų pažeidėjus. Asmens duo­
menų tvarkymas pažeidžiant Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstaty­
mą užtraukia 500-1000 litų baudą, to­
kia pati veika, padaryta pakartotinai –
1000-2000 litų baudą. Todėl kai kurios
įmonės verčiau sumoka palyginti ne­
didelę baudą nei nustoja daryti pažei­
dimus.136
2012 m. liepos 31 d. EŽTT paskelbė
sprendimą byloje Drakšas prieš Lie­
tuvą,133 kuriame pripažino telefoni­
nio pokalbio nutekinimą žiniasklaidai
Europos žmogaus teisių konvencijos
8 straipsnio pažeidimu, nes nebuvo
įvykdyta įstatymuose numatyta parei­
ga užtikrinti tokios informacijos kon­
fidencialumo bei nebuvo atliktas tyri­
mas dėl informacijos nutekinimo.134
Lietuvoje toliau plinta asmeninės in­
formacijos vagystės. Pavyzdžiui,
2012 m. pirmąjį pusmetį „sukompro­
mituotų“ banko kortelių skaičius sie­
kė beveik 500 tūkstančius. 2011 m.
daugiausiai lietuviškų banko kortelių
padirbiniais mėginta pasinaudoti Ru­
sijoje – 450 tūkstančių kartų, iš kurių
beveik 100 tūkstančių buvo sėkmingi.
2012 m. į pirmą vietą išsiveržė JAV –
čia lietuviškų kortelių dublikatais nau­
dotasi 130 tūkstančių kartų, iš jų be­
veik 45 tūkstančių atvejų sukčiams
pavyko įgyvendinti savo kėslus.137
Asmens duomenų apsauga
2011 m. gegužės mėnesį buvo priimtos
Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo pataisos,135 kuriomis patiks­
linta asmens duomenų rinkimo, tvar­
kymo ir naudojimo tvarka. Nustatyta,
kad įstatymas netaikomas mirusių as­
menų duomenų tvarkymui; apibrė­
žiama, kas yra socialinis ir viešosios
nuomonės tyrimas. Įstatyme numaty­
ta, kad atliekant socialinį ir viešosios
nuomonės tyrimą, asmens duome­
nys gali būti tvarkomi, jeigu duome­
43
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
2012 m. rudenį moksleiviams pradėti
išduoti elektroniniai mokinio pažymė­
jimai, kuriuose nurodomas mokinio
amžius, mokykla, klasė. Planuojama,
jog įrenginiai prie mokyklos durų atei­
tyje registruos su pažymėjimu įeinan­
čius moksleivius. Pažymėjimai taip
pat leis skaičiuoti, kiek mokinių val­
gė nemokamus pietus, kiek ir kokie
mokiniai lanko būrelius, kokias kny­
gas jie ima mokyklos bibliotekoje.138
Tokia praktika – tai moksleivių teisės
į privatumą ribojimas, todėl norint jį
taikyti iniciatyvos sumanytojai priva­
lo pagrįsti tokio ribojimo teisėtumą.
Elektroninio mokinio pažymėjimo
įdiegimas tik dėl patogumo kriterijaus
nėra pateisinama priežastis varžyti
privatų mokinių gyvenimą.
Apžvalga
nis ginčas kilo dėl galimybės interneto
svetainėje www.eldrauda.lt panaudo­
jus identifikatorių – valstybinį trans­
porto priemonės registravimo nume­
rį – be paties duomenų subjekto žinios
ir sutikimo skelbti asmens duomenis
(vardą, pavardę, asmens kodą ir kt.),
gautus iš VĮ „Regitra“, ir automatiš­
kai juos perduoti tretiesiems asme­
nims (tam tikroms draudimo bendro­
vėms).140
2011 m. Žmogaus teisių stebėjimo
institutas, atlikęs tyrimą dėl asmens
kodo naudojimo, pastebėjo, kad rei­
kalavimų pateikti asmens kodą suma­
žėjo, tačiau vis dar fiksuojami atvejai,
kai nepagrįstai reikalaujama asmens
kodo – įsigyjant užsienio valiutą ban­
ke, norint grąžinti prekes parduotu­
vėse, naudojantis automobilių servi­
so paslaugomis, norint gauti prekybos
centro lojalumo kortelę.141 Taip pat
tebėra paplitusi praktika naudoti as­
mens kodą negavus jo savininko suti­
kimo. Iki šiol nesiimta veiksmų įtvir­
tinti naują asmens kodo struktūrą, kuri
neatskleistų informacijos apie asmens
lytį ir gimimo datą. Dėl asmens kodo
perteklinės informacijos bei dėl sudė­
tingos jo keitimo procedūros nukenčia
transseksualūs asmenys. Paplitusi pa­
vojinga praktika naudoti asmens kodą
kaip vartotojo vardą ar slaptažodį
informacinėse sistemose.142
2012 m. internete pasirodė iniciatyva
vienašališkai skelbti prastus darbuoto­
jus, kad darbdaviai galėtų žinoti, ku­
rie specialistai linkę tinginiauti ar ken­
kia įmonei. Tokia iniciatyva vertintina
kaip pažeidžianti ne tik asmens teisę į
privatų gyvenimą, bet ir teisę į gyny­
bą.139
2012 m. liepos mėnesį priimtoje nu­
tartyje Lietuvos vyriausiasis admi­
nist­racinis teismas (LVAT) nurodė,
kad tokie duomenys kaip automobilio
valstybinis numeris, modelis, pagami­
nimo metai, taip pat laikytini asmens
duomenimis, nes netiesiogiai gali būti
siejami su konkrečiu asmeniu – atitin­
kamo automobilio savininku. Teismi­
44
Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą
Vaizdo stebėjimas
kreipė dėmesį, kad duomenys susiję
su asmens sveikata yra laikomi ypa­
tingais asmens duomenimis. Ne tik in­
formacija apie asmens sveikatos bū­
klę, diag­nozę, prognozes ir gydymą,
tačiau ir informacija apie paciento bu­
vimą sveikatos priežiūros įstaigoje lai­
koma konfidencialia.146
2011–2012 m. išliko vaizdo stebėjimo
plėtros problema. Nekontroliuojamas
vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plė­
timas ir nepakankamas ar netinkamas
šios srities reguliavimas kelia grėsmę
asmens privataus gyvenimo neliečia­
mumui.143
2011 m. Klaipėdoje masažo centre at­
likus kratas pareigūnai rado daugybę
vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti lan­
kytojai ir darbuotojai. Už slaptą klien­
tų filmavimą įmonės administrato­
riams gresia baudžiamoji atsakomybė,
nes tokia veika kvalifikuojama kaip
neteisėtas informacijos apie asmenis
rinkimas.147
2012 m. pradžioje Žmogaus teisių
stebėjimo institutas atliko tyrimą dėl
vaizdo kamerų naudojimo Lietuvoje
ir išskyrė esmines šios srities proble­
mas bei teisės aktų spragas. Nustatyta,
kad 2012 m. pradžioje Vilniuje veikė
112 savivaldybės įdiegtų vaizdo ste­
bėjimo kamerų, Kaune − daugiau nei
40, o Klaipėdoje – apie 70. Tačiau tai
tik savivaldybių įrengtų vaizdo stebė­
jimo kamerų, transliuojančių vaizdą į
policijos komisariatus, skaičiai. Į juos
nepatenka privačių asmenų įrengtos
vaizdo stebėjimo kameros.144
Pastebima dar viena opi problema –
joks Lietuvos teisės aktas neregla­
mentuoja atvejų, kai vaizdo stebėjimą
vykdo fiziniai asmenys. Viešoje vie­
toje fizinio asmens vykdomas vaizdo
stebėjimas iš esmės yra neribojamas.
Todėl vaizdo stebėjimo kameromis
daugiabučiuose nepatenkinti kaimy­
nai priešintis teisės į privatumą pažei­
dimams gali tik kreipdamiesi į teis­
mą civiline tvarka, remiantis Civilinio
kodekso 2.22 ir 2.23 straipsniais, nu­
matančiais, kad draudžiama atgamin­
ti asmens atvaizdą be jo sutikimo arba
neteisėtai stebėti asmenį.
Pastebima plintanti vaizdo stebėjimo
kamerų manija privačiame sektoriu­
je, jos įrenginėjamos prekybos cen­
truose, sporto klubuose, naktiniuose
klubuose ir baruose, grožio salonuo­
se, mokyklose.145 Viena iš opesnių šios
srities problemų − vaizdo stebėjimas
sveikatos priežiūros įstaigose. Vals­
tybinė duomenų apsaugos inspekcija
išsakė nuomonę, kad vaizdo ir garso
įrašymo sistemų naudojimas sveika­
tos priežiūros įstaigose kelia ypač di­
delę grėsmę asmens privatumui, ir at­
45
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Privatumo pažeidimai
visuomenės informavimo srityje
Apžvalga
tės. Teismas pažymėjo, kad televizi­
jos laidos kūrėjų rinkta ir paskelbta in­
formacija apie itin intymias tariamas
asmens privataus gyvenimo aplinky­
bes nepateisino visuomenės poreikio
žinoti kaip pagrindo informuoti visuo­
menę. Pasak teismo, iš viešai paskleis­
tų duomenų turinio aiškiai matyti, jog
nebuvo visuomenės viešojo intereso
gauti tokio pobūdžio informaciją, te­
levizijos atstovai veikė nesąžiningai.
O įvertinus laidos pobūdį bei jame ro­
dytus kitus reportažus, darytina išva­
da, kad vienintelis tokios informaci­
jos paskleidimo tikslas buvo paskalų
skleidimas, siekiant patenkinti atitin­
kamos televizijos auditorijos smalsu­
mą. Atlikėjui padaryta neturtinė žala
buvo įvertinta 10 tūkstančių litų.150
2011–2012 m. Lietuvos teismai teisę
į privatų gyvenimą visuomenės infor­
mavimo priemonėse nagrinėjo nepil­
namečių ir suaugusiųjų teisės į atvaiz­
dą gynimo bei tikrovės neatitinkančios
informacijos skelbimo kontekste.
2011 m. LAT pripažino, kad Klaipėdos
Hermano Zudermano vidurinė moky­
kla pažeidė vienos moksleivės teisę į
atvaizdą, kai mokyklos internetiniame
puslapyje be sutikimo paskelbė nuo­
traukas, kuriose nepilnametė buvo nu­
fotografuota su bendraklasiais. Teis­
mas konstatavo, kad tik pats asmuo, o
jei jis yra nepilnametis – jo tėvai (įtė­
viai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo
naudoti asmens atvaizdą. Nepilname­
čio vaiko įstatyminių atstovų diskre­
cija duoti tokį sutikimą ir jo paskirtis
bei tikslai yra ribojami vaiko interesų
apsauga.148 Atkreiptinas dėmesys, kad
LAT pritaikė Civilinio kodekso 2.22
straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą,
kuri draudžia fizinio asmens nuotrau­
ką spausdinti, atkurti, demonstruoti be
paties asmens sutikimo.149
Šeimos politika
Konstitucinis Teismas (KT) 2011 m.
rugsėjo mėnesį paskelbė, jog 2008 m.
priimtos Valstybinės šeimos politikos
koncepcijos nuostatos, šeima pripa­
žįstančios tik gyvenančius santuoko­
je žmones, prieštarauja Konstitucijai.
KT konstatavo, kad šeima gali būti
sukurta ne tik santuokos pagrindu, o
santykių išraiškos forma konstituci­
nei šeimos sampratai esminės reikš­
mės neturi.151 KT nutarimas susilau­
kė įvairių vertinimų tiek visuomenėje,
tiek ir tarp politikų. BNS užsakymu at­
liktoje apklausoje pozicijai, kad šeima
gali būti sudaryta ne tik santuokos pa­
grindu, pritarė 46 procentų responden­
tų, 41 procentas tokiam apibrėžimui
2012 m. lapkritį LAT išnagrinėjo bylą
dėl 2009 m. laidos „Nuodėmių dešim­
tukas“ reportažo, kuriame buvo užsi­
menama apie žinomam Lietuvos dai­
nininkui esą atliktą intymią operaciją,
jo seksualinę orientaciją bei pateiktos
tariamos abejonės dėl jo vaiko tėvys­
46
Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą
nepritarė. Likę 13 procentų neturėjo
nuomonės.152
riuose kalbama apie valstybės pareigą
globoti bei remti šeimas, auginančias
vaikus, aprūpinti tarnybos metu žuvu­
sių ar mirusių karių šeimas, užtikrinti
šeimyninio gyvenimo privatumą aps­
kritai arba šeimyninio gyvenimo slap­
tumą teismo posėdžių metu.157
Tuo tarpu tokiu KT nutarimu pasi­
piktinę Seimo nariai inicijavo Kons­
titucijos 38 straipsnio pataisas. Pagal
pateiktą projektą, šeima sukuriama su­
darius santuoką, kuri sudaroma lais­
vu vyro ir moters sutarimu. Taip pat
siūlyta Konstituciją papildyti sakiniu,
jog „šeima taip pat kyla iš motinystės
ir tėvystės“.153 Tačiau 2012 m. birželio
mėnesį balsavimo Seime metu pritrū­
kus vieno balso, Konstitucijos patai­
sos nebuvo priimtos ir iš naujo galės
būti svarstomos tik po metų.154
Aptariamu laikotarpiu buvo ir mė­
ginimų įteisinti kitą šeimos formą –
partnerystę. 2011 m. Teisingumo mi­
nisterija parengė Civilinio kodekso
pataisas, kuriose siūloma aiškiai įvar­
dinti, kad partneriais yra laikomi nesu­
situokę, tačiau šeimą siekiantys sukur­
ti vyras ir moteris. Valstybė pripažintų
tiek registruotą, tiek neregistruotą par­
tnerystę, tačiau projektas nebūtų tai­
komas vienos lyties asmenų santy­
kiams reguliuoti.158 Panašios Civilinio
kodekso pataisos buvo užregistruotos
ir 2012 m. vasario mėnesį. Pataisomis
sugyventiniai įvardijami kaip šeima,
t.y. atskiru straipsniu reglamentuoja­
mas „sugyventinių šeimos turto teisi­
nis režimas“.159
Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT šei­
mos santykių egzistavimą nustato ver­
tindamas konkrečius kiekvienos bylos
faktus. Byloje Van der Heijden prieš
Nyderlandus155 Teismas pažymėjo, jog
Konvencijos 8 straipsnio sąvoka „šei­
mos gyvenimas“ apima ne vien šei­
mas, sudarytas santuokos pagrindu,
bet ir kitus de facto šeiminius santy­
kius. Todėl galima teigti, kad siūly­
tos Konstitucijos pataisos dėl šeimos
sampratos prieštarauja ne tik Europos
žmogaus teisių konvencijos nuosta­
tai, saugančiai asmens teisę į privatų ir
šeimos gyvenimą, bet kartu diskrimi­
nuoja asmenis, pasirinkusius kitokią
santykių formą, bei vaikus, gimusius
tokioje šeimoje.156 Taip pat svarbu pa­
stebėti, kad apibrėžus šeimos sudary­
mą tik per santuoką, kyla neaiškumų
dėl kitų Konstitucijos straipsnių, ku­
Tuo tarpu Seimo narė A. m. Pavilio­
nienė įregistravo Partnerystės (bendro
gyvenimo neįregistravus santuokos)
įsta­tymo projektą, kuriuo partnerys­
tė būtų galima ir tarp vienos lyties
porų.160 Tačiau Seimo Teisės ir Teisė­
tvarkos komitetas pareiškė, kad pro­
jektas galimai prieštarauja Konstituci­
jai.161 Neigiamas požiūris į partnerystę
ir šeimos sukūrimą tarp tos pačios ly­
ties asme­­nų išlieka ir visuomenėje:
47
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
dimas byloje L. prieš Lietuvą,164 ku­
riuo Lietuva buvo įpareigota priimti
specialų Lyties keitimo įstatymą, re­
glamentuojantį LR Civilinio kodek­
so 2.27 straipsnyje numatytą asme­
nų teisę mediciniškai pasikeisti lytį.
2011–2012 m. buvo pateikti skirtin­
gi pasiūlymai susiklosčiusiai situaci­
jai spręsti. 2011 m. kovą ir 2012 m.
lapkritį Seime buvo įregistruoti prak­
tiškai identiški Civilinio kodekso 2.27
straipsnio pakeitimo įstatymo projek­
tai, kuriais siūloma Lietuvoje uždraus­
ti medicininius lyties pakeitimus.165
Tuo tarpu 2012 m. liepą Teisingumo
ministerijos parengtame projekte siū­
loma palikti nuostatą dėl lyties kei­
timo, atsisakant nuorodos į specialų
įstatymą.166 Abu pasiūlymai kritikuoja­
mi kaip pažeidžiantys teisėtų lūkesčių
principą bei apribojantys transseksua­
lių asmenų teisę į privataus gyvenimo
gerbimą. Priėmus bet kurią iš minė­
tų pataisų nebūtų įgyvendintas EŽTT
sprendimas.167
atlikus visuomenės apklausą nustaty­
ta, kad partnerystės tarp vyro ir moters
įteisinimui pritaria 70 procentų, o tos
pačios lyties asmenų partnerystei – 4
procentai Lietuvos gyventojų.162
2011–2012 m. EŽTT taip pat nagrinė­
jo keletą bylų prieš Lietuvą dėl teisės
į šeimos gyvenimą gerbimą. Teismas
perdavė Lietuvos Respublikos Vyriau­
sybei Laimutės Stankūnaitės pareiški­
mą.Šioje byloje teismas spręs, ar dėl
to, kad Lietuvos institucijos nusta­
tė pareiškėjos dukrai laikinąją globą,
buvo apribota pareiškėjos teisė į šei­
mos gyvenimo gerbimą pagal EŽTK 8
straipsnio 1 dalį, o jeigu buvo, ar toks
ribojimas atitiko įstatymus ir buvo bū­
tinas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2
dalį. Taip pat Teismas vertins, ar Kon­
vencijos 8 straipsnis nebuvo pažeistas
dėl to, kad pareiškėjai nebuvo grąžinta
jos dukra.163 EŽTT savo jurisprudenci­
joje ne kartą yra pabrėžęs, kad spren­
dimas paimti vaiką iš tėvų ir paskir­
ti globą turi būti pagrįstas išskirtinai
vaiko interesais ir nepakanka motyvo,
kad vaikui geriau būti ne tėvų globoje,
todėl tikėtina, kad Lietuva šioje bylo­
je bus pripažinta pažeidusi pareiškėjos
teises.
Dabartinis reglamentavimas nenuma­
to galimybės asmeniui, pakeitusiam
lytį, pasikeisti civilinės būklės aktų
įrašus Civilinės metrikacijos skyriuje.
Šiuo metu šiuos įrašus galima pakeisti
tik teismo sprendimu. 2010 m. LVAT
nustatė, kad tokia procedūra ne tik pa­
žeidžia lygiateisiškumo principą, bet
kartu ji negali būti laikoma tinkama
lyties pakeitimo pripažinimo forma
EŽTK 8 straipsnio prasme.168 2012 m.
liepos mėnesį buvo pateiktas Civili­
nės būklės aktų registravimo įstatymo
Transseksualių asmenų teisės
į pagarbą privačiam ir šeimos
gyvenimui užtikrinimas
2011–2012 m. nebuvo įgyvendintas
EŽTT dar 2007 m. priimtas spren­
48
Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą
projektas, kuriame siūloma lytį pasi­
keitusiems asmenims naujus doku­
mentus išduoti pateikus medicininę
pažymą, t.y. jiems nebereikėtų kreiptis
į teismą. Tuo tarpu minėtos 2011 m.
kovą ir 2012 m. lapkritį pateiktos pa­
taisos, priešingai, įtvirtina, kad atlikus
lyties pakeitimą medicininiu būdu už­
sienyje, civilinės būklės įrašus galima
keisti tik teismo sprendimu.
dokumentais ir tai jiems sukelia rim­
tų apri­bojimų privataus gyvenimo sri­
tyje. Dėl adekvataus poįstatyminio re­
glamentavimo nebuvimo lytį pakeitę
asmenys patiria žymų psichologinį
diskomfortą.
Reprodukcinės teisės
2011–2012 m. ir vėl nebuvo pasiek­
tas susitarimas dėl dirbtinio apvai­
sinimo galimybės įteisinimo. Dar
2010 m. buvo užregistruoti du alterna­
tyvūs įstatymo projektai, kuriais siū­
loma reglamentuoti dirbtinio apvaisi­
nimo procedūras.170 Pagaliau 2011 m.
birželį Seimas plenariniame posėdy­
je apsisprendė svarstyti abu gerokai
vienas nuo kito besiskiriančius dirb­
tinį apvaisinimą reglamentuojančius
projektus – konservatyvųjį ir liberalų­
jį. Tačiau Seimas, bandydamas ieško­
ti kompromisų tarp įstatymo projektų,
užstrigo sau paspęstose pinklėse ir pri­
tarė dviem, dalies parlamentarų nuo­
mone, vienas kitam prieštaraujantiems
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pro­
jekto straipsniams.
Lietuvos teismai, nagrinėdami asme­
nų prašymus dėl įrašų asmens doku­
mentuose pakeitimų po užsienyje at­
liktos lyties pakeitimo operacijos,
kartu pareiškėjams priteisia ir žalos
atlyginimą. 2010 m. LVAT pareiš­
kėjui, lytį pakeitusiam užsienyje, iš
valstybės priteisė 30 tūkstančių litų
kompensaciją. 2012 m. Lietuvos ape­
liacinis teismas ieškovei priteisė 39
tūkstančių litų turtinei žalai atlygin­
ti, o ankstesniu Klaipėdos apygardos
teismo sprendimu dar buvo priteista
10 tūkstančių litų neturtinei žalai atly­
ginti.169
Teismai pripažįsta, kad Lietuvoje ne­
sant teisinio reguliavimo, kuriuo būtų
nustatyta civilinės būklės akto – asmens
lyties pakeitimo – registravimo tvar­
ka, asmenys, pakeitę lytį medicininiu
būdu, atsiduria nepalankioje padėtyje.
Lyginant su administracine procedū­
ra, teismo procesas yra žymiai ilgesnis
ir sudėtingesnis, todėl nurodyti asme­
nys neapibrėžtą laiką priversti naudo­
tis tikrovės neatitinkančiais asmens
Viename iš jų įtvirtinama nuostata, kad
šeima pati nusprendžia, kiek apvaisin­
tų ląstelių galima užšaldyti ir kaip elg­
tis, kai dalį apvaisintų ląstelių perkėlus
į moters organizmą, jų lieka, o kita­
me – kad vienu metu gali būti sukurta
tik tiek embrionų, kiek jų galima per­
kelti į moters organizmą, bet jų skai­
čius negali viršyti trijų.171 Dėl įstatymo
49
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
projekto priėmimo procedūros buvo
kreiptasi į Seimo Etikos ir procedū­
rų komisiją, kuri nutarė prašyti Seimo
sustabdyti tolesnį Pagalbinio apvaisi­
nimo įstatymo projekto priėmimą ir iš
naujo svarstyti jį Seimo Sveikatos rei­
kalų komitete.172 Nors buvo manoma,
kad galutinį tašką diskusijose dėl Pa­
galbinio apvaisinimo įstatymo pavyks
padėti dar 2011 m. rudenį, tačiau iki
2012 m. pabaigos įstatymas taip ir ne­
buvo priimtas.
Apžvalga
tos kalbos lotyniško pagrindo rašme­
nimis.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m.
Europos Sąjungos Teisingumo Teis­
mas konstatavo, kad Lietuvos teisinis
reglamentavimas, pagal kurį gali būti
atsisakoma rašyti asmens vardą ar pa­
vardę su lietuvių kalboje nenaudoja­
mais lotyniškais rašmenimis, neprieš­
tarauja ES teisei, su sąlyga, kad toks
atsisakymas šiems ES valstybių narių
piliečiams nesukelia rimtų administra­
cinių, profesinių ir asmeninių nepato­
gumų. Ar toks atsisakymas yra būtinas
siekiant užtikrinti nacionaliniais teisės
aktais ginamus interesus ir ar yra pro­
porcingas, toliau spręs Lietuvos teis­
mai ir įstatymų leidėjai.174
Vardų ir pavardžių rašymo
problema
Jau daugelį metų Lietuvoje vyksta dis­
kusijos dėl vardų ir pavardžių rašymo
tik lietuviškais rašmenimis, vadovau­
jantis dar 1991 m. Aukščiausios Tary­
bos priimtu nutarimu, kuriame nuro­
doma, kad LR piliečio pase vardai ir
pavardės rašomi lietuvių kalbos raš­
menimis. Iki šiol visi teikti įstatymų
projektai dėl vardų ir pavardžių rašy­
mo ne lietuviškais rašmenimis buvo
atmesti. O 2012 m. gegužės mėnesį
Seime buvo užregistruotas Užsienie­
čių ir jų šeimos narių vardų ir pavar­
džių rašymo dokumentuose įstatymo
projektas,173 kuris leistų nelietuviškas
pavardes asmens dokumentuose ra­
šyti lotyniško pagrindo rašmenimis.
Įstatymo projektu numatoma, kad var­
das ir pavardė, pirminiame dokumente
įrašyti kitos kalbos lotyniško pagrindo
rašmenimis, Lietuvos išduodamuose
dokumentuose rašomi lietuvių kalbos
rašyba arba nurašomi paraidžiui ki­
„Tyrimas dėl pasiklausymo masto virs­
ta detektyvu“, Kaunodiena.lt, 2011–05-25,
http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/tyri­
mas-del-pasiklausymo-masto-virsta-detekty­
vu-354264
129.
Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 7, 9, 10,
11, 12, 13, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir pa­
pildymo įstatymas, Nr. XI-1374, nuo 2013 m.
sausio 1d. nebegalioja įsigaliojus Lietuvos
Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstaty­
mui Nr. I-2234 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=434526
130.
„Arvydas Anušauskas: reikia siekti suvo­
kimo, kad operatyvinės priemonės reikalingos
užtikrinant saugumą“, 15min.lt, 2011–06-02,
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/
arvydas-anusauskas-reikia-siekti-suvokimokad-operatyvines-priemones-reikalingos-uzti­
krinant-sauguma-56-153918
131.
50
Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą
Danas Nagelė. „Seimas įteisino dar tota­
lesnį sekimą“, Respublika.lt, 2011–05–25,
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/
lietuvos_politika/seimas_iteisino_dar_tota­
lesni_sekima/
Lietuvos vyriausiojo administracinio teis­
mo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administraci­
nėje byloje Nr. A858-2133/2012.
132.
140.
133. EŽTT sprendimas byloje Drakšas prieš
Lietuvą, pareiškimo Nr. 36662/04
141. Sigita Stonkienė „Duomenų medžioklė už
nuolaidų korteles“, skrastas.lt, 2011–04-21,
http://www.skrastas.lt/?data=2011–04-21&ru
b=1065924812&id=1303315036&page=
134. „Po aštuonerių metų pagaliau priimtas
sprendimas byloje Drakšas prieš Lietuvą“,
Teisingumo ministerija, 2012-08-27, http://
www.tm.lt/eztt/naujiena/149
142. „Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą:
Asmens kodo naudojimas“, Žmogaus tei­sių
stebėjimo institutas, 2011, http://www.hrmi.lt/
leidinys/19/
Lietuvos Respublikos asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 6, 20, 21,
22, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 38, 40, 45, 53
straipsnių, ketvirtojo ir devintojo skirsnių pa­
vadinimų pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo
papildymo 13(1), 15(1), 35(1), 41(1) straips­
niais įstatymas, Nr. XI-1372, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=399165
„Teisė į privataus gyvenimo neliečiamu­
mą: Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas
Lietuvoje“, Žmogaus teisių stebėjimo insti­
tutas, http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20
dokai/Vaizdo%20stebejimo%20kameru%20
tyrimas_20120130.pdf
135.
143.
144.
Žr. 143 nuorodą.
Lina Vyšniauskienė „Teisės į privatumą ri­
bos slidžios“, lzinios.lt, 2011–05-14, http://se­
nas.lzinios.lt/lt/2011–05-14/pirmas_puslapis/
teises_i_privatuma_ribos_slidzios.html
145.
„Baudos už asmens duomenų tvarkymo
pažeidimus – per mažos“, Zebra.lt, 2011–01-27,
http://zebra.15min.lt/lt/laikas_sau/mamoms/
vaikyste/baudos-uz-asmens-duomenu-tvarky­
mo-pazeidimus-per-mazos-225645.html
136.
„VDAI įvyko susitikimas su suintere­
suo­tomis institucijomis dėl sveikatos prie­
žiūros įstaigose vykdomo vaizdo stebėjimo“,
Valstybinė duomenų apsaugos inspek­cija,
2011–11-14, http://ada.lt/index.php?­lng=lt&­
action=page&id=20216
146.
Milda Kuizinaitė, Aida Murauskaitė
„Banko klientei šokas: jos sąskaita – tuščia“,
Lrytas.lt, 2012-09-28, http://www.lrytas.lt/
print.asp?data=20120928&k=lr&id=akt28_
a1120928
137.
Daiva Janauskaitė „Slapta klientus filma­
vusiems „Aistros masažams“ – galas“, Delfi.
lt, 2011–03-16, http://www.delfi.lt/archive/
article.php?id=43195397
Sigita Purytė „Šio rudens sensacija mo­­
kyklose – elektroninis mokinio pažymėjimas“,
Lrytas.lt, 2012-09-03, http://www.lrytas.lt/
print.asp?k=news&id=13462262561345198781
147.
Justina Juršytė „Internete – darbuotojų gė­
dos lenta“, Delfi.lt, 2012-04-17, http://verslas.
delfi.lt/archive/article.php?id=57969570
148.
138.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teis­
mo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-262/2011
139.
51
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Alvydas Ziabkus „Mokyklų interneto
svetainės – be vaikų nuotraukų“, Lrytas.lt,
2011–06-06, http://www.lrytas.lt/print.asp?da
ta=20110606&k=lr&id=akt06mok110606
Apžvalga
„Siūloma geriau užtikrinti kartu gyvenan­
čių, tačiau nesusituokusių asmenų, interesų
apsaugą“, Teisingumo ministerija, 2011–1110, http://www.tm.lt/naujienos/pranesimas­
spaudai/1714
149.
158.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teis­
mo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-01-3-12423-2009-9
150.
151.
Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.140, 3.229,
3.230, 3.231, 3.232, 3.233, 3.234, 3.235
straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo
3.2291, 3.2341, 3.2342 straipsniais įstaty­
mo projektas Nr. XIP-4097 http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=418672&p_query=partneryst%EBs&p_
tr2=2
„Apklausa: gyventojai dėl šeimos kon­
cepcijos pasiskirstę beveik per pusę“, Delfi.
lt, 2011–11-26, http://www.delfi.lt/archive/
article.php?id=52202655
Partnerystės (bendro gyvenimo neįre­
gistravus santuokos) įstatymo projektas
Nr. XIP-3687 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=408151&p_
query=&p_tr2=2
153. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38
straipsnio papildymo ir pakeitimo įstaty­
mo projektas Nr. XIP-3981(2) http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=421619&p_query=%F0eima&p_tr2=2
161. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
išvada Partnerystės (bendro gyvenimo ne­
įregistravus santuokos) įstatymo projektui
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=412905
159.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis­
mo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas byloje
Nr. 21/2008 „Dėl valstybinės šeimos politikos
koncepcijos“. Valstybės žinios, 2011, Nr. 1185564
160.
152.
154. „Seimas nepritarė šeimos sąvoką tiksli­
nančiam Konstitucijos 38 straipsnio pataisų
projektui“, Lrs.lt, 2012-06-19, http://www3.
lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_
d=126498&p_k=1
„Vyro ir moters partnerystės įteisinimui
pritaria 70 proc. gyventojų, gėjų – 4 proc.“,
Delfi.lt, 2011–12-27, http://www.delfi.lt/
news/daily/lithuania/vyro-ir-moters-partne­
rystes-iteisinimui-pritaria-70-proc-gyventojugeju-4-proc.d?id=53395855
162.
2012 m. balandžio 3 d. EŽTT sprendimas
byloje Van der Heijden prieš Nyderlandus, pa­
reiškimo Nr. 42857/05
155.
„Teismas perdavė L. Stankūnaitės pareiš­
kimą prieš Lietuvą“, Teisingumo ministerija,
2012-02-15, http://www.tm.lt/eztt/naujiena/142
163.
Jūratė Guzevičiūtė „Nuomonė. ŽTSI:
siū­loma šeimos samprata prieštarauja EŽTT
praktikai“, Delfi.lt, 2012-04-25, http://www.
delfi.lt/archive/article.php?id=58540609
156.
164. 2007 m. rugsėjo 11 d. EŽTT sprendimas L.
prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27527/03
Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektas Nr. XIIP-17, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=437749&p_query=%22lyties%20
pakeitimo%22&p_tr2=2
165.
Eglė Samoškaitė „Šeimos lipdymas prie
santuokos: žmones bus galima versti liudyti
prieš partnerius?“, Delfi.lt, 2012-02-27, http://
www.delfi.lt/archive/article.php?id=55996263
157.
52
Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą
jektas Nr. XIP-4379(3), http://www3.lrs.lt/pls/
inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=427325
Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 2.27, 3.8,
3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140,
3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157,
3.167, 4.255 straipsnių pakeitimo ir papildy­
mo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių
ir Kodekso trečiosios knygos VIII dalies pri­
pažinimo netekusiais galios įstatymo projektas
Nr. XIP-2018(2), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=430523
166.
174. „Galutinį sprendimą dėl asmenvardžių
rašybos priims Lietuvos teismas arba įstaty­
mų leidėjai“, Teisingumo ministerija, 2011–
05-12,
http://www.tm.lt/naujienos/pranesi­
masspaudai/1642
Mindaugas Jackevičius „Transseksualams
siūlomi dokumentai, bet ne lyties keitimo
operacijos“, Delfi.lt, 2012-07-12, http://www.
delfi.lt/news/daily/lithuania/transseksualamssiulomi-dokumentai-bet-ne-lyties-keitimo-op
eracijos.d?id=59099897&rsslink=true
167.
„Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje.
2009-2010 apžvalga“. Vilnius, 2011, p. 75
168.
„Lytį pakeitęs klaipėdietis iš Lietuvos
prisiteisė 40 tūkst. Lt“, Alfa.lt, 2011–10-10,
http://www.alfa.lt/straipsnis/12660192/Lyti.
pakeites.klaipedietis.is.Lietuvos.prisiteise.40.
tukst..Lt=2011–10-10_16-57/
169.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
„Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje
2009–2010: Apžvalga“, p. 77
170.
171. „Seimas sutrikęs: balsavo už ar prieš em­
brionų šaldymą“, Balsas.lt, 2011–06-28, http://
www.balsas.lt/naujiena/544369/seimas-sutri­
kes-balsavo-uz-ar-pries-embrionu-saldyma
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir
procedūrų komisijos 2011–06-29 išvada Nr.
101-I-17 „Dėl Lietuvos Respublikos pagal­
binio apvaisinimo įstatymo projekto priėmi­
mo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies­
ka.showdoc_l?p_id=402876
172.
173. Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pa­
vardžių rašymo dokumentuose įstatymo pro­
53
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Saviraiškos, susirinkimų ir
religijos laisvė
Apžvalga
Stebint Lietuvos teismų praktiką kyla
nemažai abejonių dėl proporcingumo
principo tinkamo įgyvendinimo, tai­
kant kriminalines bausmes už asmens
įžeidimą ir šmeižimą. Už šias nusikals­
tamas veikas įstatymų leidėjas greta
baudos yra numatęs ir tokias sankcijas
kaip laisvės apribojimas, areštas, lais­
vės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Be
to, aptariamose baudžiamosiose bylo­
se negalima kasacija. Ir nors praktiko­
je laisvės atėmimo bausmė už šmeiži­
mą ar įžeidimą jau seniai nebetaikoma,
svarbu ne tik atsisakyti šių praktikoje
nebetaikomų sankcijų įtvirtinimo Bau­
džiamajame kodekse, bet ir visiškai pa­
naikinti kriminalinių bausmių taikymą
už netinkamos saviraiškos įgyvendini­
mą. Jas galėtų pakeisti administracinės
atsakomybės taikymas.
Saviraiškos laisvė
2011–2012 m. saviraiškos laisvė rim­
tų išbandymų nepatyrė. Kita vertus,
atskirose šios laisvės srityse, artėjant
Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai,
griežtesnes pozicijas Lietuvai diktavo
Europos institucijos.
Šmeižimo ir įžeidimo
dekriminalizavimas
Konstitucijos 25 straipsnio 4 daly­
je nustatyta, kad laisvė reikšti įsitiki­
nimus ir skleisti informaciją nesude­
rinama su nusikalstamais veiksmais.
Kai kuriuos jų Konstitucija įvardija
tiesiogiai, tai – tautinės, rasinės, reli­
ginės ar socialinės neapykantos, prie­
vartos bei diskriminacijos kurstymas,
šmeižtas ir dezinformacija. Tiek Bau­
džiamojo kodekso 154 straipsnyje nu­
matyto nusikaltimo (šmeižimo), tiek
155 straipsnyje numatyto nusikalti­
mo (įžeidimo) – objektas yra asmens
garbė ir orumas – vertybės, kurias sie­
kiant apsaugoti, remiantis minėtomis
Konstitucijos ir EŽTK nuostatomis,
gali būti ribojamas naudojimasis savi­
raiškos laisve. Šis ribojimas, siekiant
Konstitucijoje ir Konvencijoje numa­
tytų tikslų, turi būti teisėtas (įtvirtintas
įstatymu), būtinas demokratinėje vi­
suomenėje ir proporcingas siekiamam
tikslui.
Panaikinti baudžiamąją atsakomybę
už įžeidimą ir šmeižimą taip pat ragina
Europos saugumo ir bendradarbiavi­
mo organizacija (ESBO), išsakydama
susirūpinimą dėl įvykio Lietuvoje, kai
UAB „Respublikos leidiniai“ leidėjas
V. Tomkus privataus kaltinimo tvar­
ka dėl šmeižimo į teismą padavė Lie­
tuvos žurnalistų sąjungos vadovą d.
Radzevičių už jo asmeniniame tin­
klalapyje paskelbtą informaciją apie
„Respublikos“ leidinių grupę (pir­
miniai šaltiniai „Wikileaks“ ir norve­
gų dienraštis „Aftenposten“ – past.).175
Nors Vilniaus miesto 2-asis apylinkės
teismas d. Radzevičių pripažino kaltu
padarius nusikaltimą, numatytą Lietu­
vos Respublikos baudžiamojo kodekso
54
Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė
154 straipsnio 2 dalyje, nubaudė 2,6
tūkstančio litų bauda ir iš dalies pa­
tenkino V. Tomkaus civilinį ieškinį dėl
neturtinės žalos atlyginimo jam pri­
teisdamas 10 tūkstančių litų,176 apelia­
cine tvarka išnagrinėjęs bylą Vilniaus
apygardos teismas d. Radzevičių iš­
teisino.177
mavimo priemonę, baudžiamojon at­
sakomybėn traukiamas fizinis asmuo
(kaip rodo praktika, dažniausiai žurna­
listas), civilinėn atsakomybėn – juridi­
nis asmuo (viešosios informacijos ren­
gėjas, skleidėjas, leidėjas).
Nesantaikos kurstymas
Be to, 2011–2012 m. taikant adminis­
tracinės, civilinės ir baudžiamosios tei­
sės normas, ginančias asmens garbę ir
orumą, vis dar buvo pastebimos šios
neigiamos tendencijos: 1) viešojo as­
mens garbės ir orumo gynimas esant
nepalankioms civilinės teisės normoms
vis dažniau inicijuojamas baudžiamą­
ja tvarka (remiantis Civilinio kodekso
2.24 straipsnio 6 dalimi, tikrovės neati­
tinkančius duomenis paskleidęs asmuo
atleidžiamas nuo civilinės atsakomy­
bės, jeigu tie duomenys yra paskelbti
apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar
visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs
asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai
siekdamas supažindinti visuomenę su
tuo asmeniu ir jo veikla); 2) baudžia­
mosiose bylose tenkinant viešojo as­
mens civilinį ieškinį dėl neturtinės ža­
los atlyginimo už jo garbės ir orumo
pažeidimą taikoma kur kas didesnė ne­
turtinė žala nei civilinėse bylose už pri­
vataus asmens garbės ir orumo pažei­
dimą; 3) nagrinėjant asmens garbės ir
orumo pažeidimą baudžiamąja tvarka
ne visada arba netinkamai įvertinamas
viešojo asmens statusas; 4) kai asmens
garbę ir orumą pažeidžianti informaci­
ja paskleidžiama per visuomenės infor­
Nesantaikos kurstymas – kitas saviraiš­
kos laisvės ribas peržengiantis aktas.
Jų Lietuvos viešojoje erdvėje nemažė­
ja, nepaisant to, kad nuolat informuoja­
ma apie pradėtus ikiteisminius tyrimus
dėl šių nusikalstamų veikų.178 Vis dėlto,
kaip ir anksčiau, dažnai buvo neįverti­
nama tai, kad nesantaikos kurstymas
galimas ir asmeniui pareiškiant nuo­
monę, todėl būtina nustatyti nuomo­
nės pobūdį ir tikslą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu
baudžiamojoje byloje, patenkinęs že­
mesnės instancijos teismų nuteisto in­
ternetinio komentaro autoriaus kasa­
cinį skundą, panaikino apkaltinamąjį
nuosprendį ir asmenį išteisino. Teis­
mas neįžiūrėjo viešo niekinimo ir ty­
čiojimosi iš asmenų dėl jų seksualinės
orientacijos komentare prie straipsnio
apie 2009 m. lapkritį prie Seimo vy­
kusią nesankcionuotą akciją „Bučiniai
prieš homofobiją“.179
Žodžių „iškrypėlis“ ir „pasileidėlis“
vartojimas, teismo manymu, nega­
55
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
li būti pagrindas baudžiamajai atsa­
komybei pagal Baudžiamojo kodekso
170 straipsnio 2 dalį kilti. LAT nuo­
mone, žemesnės instancijos teismai
neatsižvelgė į įvykių kontekstą, dėl
kurių buvo surašytas komentaras, taip
pat neįvertino, kad renginys, apie kurį
komentarą rašė autorius, buvo nesank­
cionuotas. Teismas padarė išvadą, kad
autoriaus reakcija į neteisėtą renginį
„yra natūrali pilietiška pozicija“, taip
pat išimtinai akcentavo provokuojantį
renginio pobūdį, jo dalyvių pasirinktą
neteisėtą idėjų reiškimo formą, rėmėsi
šeimos ir santuokos sampratomis.
Apžvalga
teisiamas Socialistinio liaudies fron­
to pirmininkas A. Paleckis dėl to, kad
2010 m. lapkričio 2 d. tiesioginėje ra­
dijo laidoje neigė 1991 m. sausio 13 d.
vykdytos SSRS agresijos prieš Lietu­
vos Respubliką faktą.181 Nors Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas A. Pa­
leckį išteisino nenustatęs jo veiksmuo­
se tiesioginės tyčios – esą teisiamasis
neturėjo tikslo nei neigti sovietų agre­
sijos, nei įžeisti aukų, o tik remdama­
sis kitais rašytiniais šaltiniais išsakė
nuomonę,182 Vilniaus apygardos teis­
mas nuosprendį pakeitė ir A. Paleckį
pripažino kaltu padarius Baudžiamojo
kodekso 1702 straipsnio 1 dalyje nu­
matytą nusikalstamą veiką. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas galutine ir ne­
skundžiama nutartimi Vilniaus apygar­
dos teismo apkaltinamąjį nuosp­ren­dį
paliko galioti.183
Nagrinėjamu klausimu atkreiptinas
dėmesys į EŽTT 2012 m. gegužės 9 d.
sprendimą, kuriuo teismas asmenų nu­
teisimą kriminalinėmis bausmėmis
įver­tino kaip proporcingą priemonę
apribojant jų saviraiškos laisvę. Konk­
rečiu atveju nuteistieji gimnazijoje
mokiniams dalino skrajutes, kuriose
homoseksualios orientacijos asmenis
vadino „iškrypėliais“, homoseksualu­
mą siejo su ŽIV ir AIDS įsigalėjimu.
Teismas pakartojo, kad nesantaikos
kurstymas nebūtinai turi pasireikšti
kvietimu imtis prievartos ar kitų nu­
sikalstamų veiksmų, pakanka, kad
asmuo būtų įžeidžiamas, šmeižiamas
ar išjuokiamas.180
Dėl nepakankamo institucijų, vykdan­
čių informacijos sklaidos įvertinimo
bei kontrolės funkcijas, finansavimo,
skirto kovai su nesantaikos kurstymu
viešojoje informacijoje, šių veikų ste­
bėsenai skiriama per mažai dėmesio.
Pavyzdžiui, 2010 m. pirmajame pus­
metyje pradėtuose ikiteisminiuose tyri­
muose baudžiamosiose bylose dėl ne­
santaikos kurstymo Žurnalistų etikos
inspektoriaus tarnybos ekspertų išva­
dos pateiktos tik 2011 m. pabaigoje.184
2013 m. sausio 22 d. paskelbtas galu­
tinis nuosprendis ir kitoje reikšmin­
goje precedentų kol kas neturinčioje
baudžiamojoje byloje, kurioje buvo
Nesantaikos ir diskriminacijos kurs­
tymo viešojoje erdvėje problemą
spręsti rekomenduota ir 2011 m. bir­
56
Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė
želio 22 d. Europos Komisijos prieš
rasizmą ir netoleranciją (ECRI) priim­
toje ketvirtojoje ataskaitoje apie Lie­
tuvą. Joje pažymima, kad būtina skir­
ti ypatingą dėmesį naujų Baudžiamojo
kodekso normų ir kitų įstatymų nuos­
tatų, nukreiptų prieš rasinę diskrimi­
naciją ir nesantaikos kurstymą, įgy­
vendinimui, siekiant, kad būtų ištirti
visų formų rasinės diskriminacijos ir
neapykantos kurstymo atvejai tiek
spau­doje, tiek ir internete.
bojimų seksualinėms mažumoms.
Kita šio 2002 m. priimto įstatymo ypa­
tybė yra ta, kad per dešimt metų jame
du kartus (iki dvidešimties) padaugėjo
informacijos ribojimą nusakančių kri­
terijų. Dėl šių neapibrėžtų kriterijų, ri­
bojančių dalies visuomenės teisę gauti
informaciją, įstatymas buvo vetuotas
dviejų šalies vadovų. Nepaisant to,
pati nepilnamečių apsauga nuo žalin­
gos informacijos nepagerėjo.186
Europos Tarybos Žmogaus teisių ko­
misaro Nilso Muižnieko 2012 m. bir­
želio 21 d. išplatintame komentare šis
įstatymas paminėtas kaip nerimą ke­
liantis pavyzdys.187 Tuo pačiu komen­
tare perspėjama dėl kai kuriose Euro­
pos Tarybos šalyse narėse stiprinamų
LGBTI asmenų (lesbiečių, gėjų, bi­
seksualų, transseksualų ir interseksu­
alų) saviraiškos ir susirinkimų laisvės
apribojimų, esą šiose šalyse naujai pri­
imami įstatymai suformuluoti taip, jog
gali būti pritaikomi uždrausti bet ko­
kiai viešai diskusijai ar veiklai, susi­
jusiai su LGBTI problematika. Šalia
Lietuvos komentare paminėtos ir kitos
šiuo požiūriu probleminės šalys – Ru­
sija, Ukraina ir Moldova.188
ECRI taip pat rekomendavo, kad už
nesantaikos kurstymo apraiškų tyrimą
internete atsakingų institucijų galios
būtų sustiprintos, kad jos galėtų nuolat
vykdyti interneto stebėseną bei veikti
exofficio, taip pat, kad Žurnalistų eti­
kos inspektoriui būtų suteikta galių tai­
kyti griežtesnes sankcijas tam, kad jos
turėtų atgrasantį poveikį neapykantą
kurstantiems pasisakymams spaudoje,
žiniasklaidoje bei internete.185
Saviraiškos laisvės ribojimas
nepilnamečių apsaugos tikslais
Nors Nepilnamečių apsaugos nuo nei­
giamo viešosios informacijos povei­
kio įstatymas (toliau – Nepilnamečių
apsaugos įstatymas) priimtas siekiant
apsaugoti ypatingą visuomenės gru­
pę – vaikus – nuo jiems žalingos in­
formacijos, šis teisės aktas tebekaus­
to žmogaus teises ginančių institucijų
dėmesį dėl kitos fundamentalios žmo­
gaus teisės – saviraiškos laisvės – apri­
Žmogaus teisių ekspertų pastabų ir kri­
tikos Nepilnamečių apsaugos įstatymas
sulaukė ir Jungtinių Tautų Žmogaus
teisių komiteto 105-ojoje sesijoje,189
svarstant Lietuvos pateiktą trečiąją
ataskaitą pagal Tarptautinį pilietinių
ir politinių teisių paktą. 2012 m. rugp­
57
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
jūčio 31 d. priimtose baigiamosiose
išvadose JT Žmogaus teisių komitetas
pabrėžė, kad Lietuva turėtų imtis visų
būtinų priemonių, kad leidžiami įsta­
tymai negalėtų būti interpretuojami ir
taikomi diskriminuojant asmenis dėl
jų seksualinės orientacijos ar lyties.
Komitetas taip pat pabrėžė Lietuvos
kaip šalies narės pareigą garantuoti vi­
sas žmogaus teises LGBT atžvilgiu,
įskaitant teisę į saviraiškos ir susirin­
kimų laisvę.190
Apžvalga
dėjus nei tie, kuriuos šiuo metu įparei­
goja deklaruoti įstatymas.193
Tiesiogiai Visuomenės informavimo
įstatymo draudžiamas finansų sekto­
riaus susiliejimas su žiniasklaida tapo
akivaizdus 2011 m. pabaigoje,194 prieš
Vyriausybei nusprendžiant nacionali­
zuoti komercinį banką „Snoras“, kai
jo grupės įmonės „Snoro Media inves­
ticijos“ 34 procentų akcijų turinčia­
me dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo
paskelbta publikacija apie neva šalies
vadovės įsakymą teisėsaugos institu­
cijoms sutrypti lietuviškus bankus.195
Tačiau itin negatyvių vertinimų vi­
suomenėje sukėlusi situacija nepri­
vertė įstatymų leidėjo pataisyti Visuo­
menės informavimo įstatymo taip, kad
draudimas bankams ir jų įsteigtoms ar
tiesiogiai valdomoms įmonėms būti
viešosios informacijos rengėjais ar da­
lyviais būtų aiškus ir kategoriškas.196
Beje, Seimo narių pasiūlytame įsta­
tymo projekte numatyta, kad įstaty­
mo nuostatos taikomos tik toms ban­
kų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms,
kurios viešosios informacijos rengė­
jais ir (ar) jų dalyviais siekia tapti po
įstatymo įsigaliojimo. Įstatymo pro­
jekte nesiūloma naikinti dviprasmy­
bės, kuri numato galimybę kitais įsta­
tymais apeiti siūlomą draudimą.197
Žiniasklaidos nepriklausomumas
ir skaidrumas
Nepaisant 2011 m. pabaigoje Seime
atnaujintos iniciatyvos sukurti vienin­
gą žiniasklaidos priemonių registrą Ju­
ridinių asmenų registro duomenų pag­
rindu,191 registras iki šiol nesukurtas.
Taip pat neįgyvendintos ir atitinkamos
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu
patvirtintos Nacionalinės kovos su ko­
rupcija 2011–2014 metų programos
priemonės – neparengti ir nepatvirtinti
teisės aktai, nustatantys skaidresnę vi­
suomenės informavimo priemonių sa­
vininkų ir valdytojų veiklą.192
Po neilgai trukusių diskusijų pereita
prie idėjos kurti ne visuomenės infor­
mavimo priemonių registrą, bet dieg­
ti viešosios informacijos rengėjų ir
skleidėjų informacinę sistemą, kurio­
je būtų pateikiami ir viešai skelbiami
kur kas išsamesni duomenys apie vie­
šosios informacijos rengėjus ir sklei­
Be kitos Seimo priimtos – Gyvento­
jų turto pajamų deklaravimo įstaty­
mo pataisos, kuri turto deklaravimo
prievolę papildomai numatė bankų ir
58
Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė
kitų kredito įstaigų tarybų ir valdybų
nariams, administracijų vadovų pa­
vaduotojams, taip pat viešosios infor­
macijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tary­
bų ir (ar) valdybų nariams, vadovams,
jų pavaduotojams, vyriausiesiems re­
daktoriams, jų pavaduotojams, redak­
toriams, jų pavaduotojams ir jų šeimos
nariams198 – esminių pokyčių visuo­
menės informavimo priemonių skaid­
rumo ir viešumo sferoje nebuvo pa­
siekta.
ti informacijos šaltinį. Žurnalistė dien­
raštyje „Lietuvos rytas“ publikavo
straips­nį,199 kuriame buvo paviešintos
galimos teismų sistemos ydos, apie
kurias žurnalistei papasakojo straips­
nyje neįvardintas neva ilgus metus tei­
sėju dirbantis asmuo.200 Spręsdamas
dėl įpareigojimo paviešinti informaci­
jos šaltinį, teismas laikėsi nuomonės,
kad valstybės interesas žinoti straips­
nyje pateikiamos informacijos šaltinio
tapatybę buvo svarbesnis nei žurnalis­
to interesas išlaikyti ją paslaptyje.
Informacijos šaltinio paslaptis
Teismo nuomone, konkrečiu atveju
buvo daug svarbiau išsiaiškinti gali­
mus kyšininkavimo ir piktnaudžiavi­
mo tarnyba atvejus Lietuvos teismi­
nėje valdžioje (tokiu būdu užkertant
kelią augti nepasitikėjimui teismais)
nei demokratinės visuomenės inte­
resas apsaugoti laisvą spaudą.201 Žur­
nalistei apskundus teismo sprendimą,
Vilniaus apygardos teismas 2012 m.
sausio 13 d. apeliacinį skundą atme­
tė.202 Informacijos šaltinis galiausiai
buvo atskleistas kitų žurnalistų.
Prieš dešimt metų Visuomenės infor­
mavimo įstatymas numatė absoliučią
žurnalisto teisę neatskleisti savo infor­
macijos šaltinio, kol 2002 m. spalio
23 d. Lietuvos Respublikos Konstitu­
cinis Teismas pripažino, kad tokia įsta­
tymo nuostata prieštarauja Konstituci­
jai. Šiuo metu įstatyme esanti nuostata
numato išimtis, kai teismo sprendimu
gali būti reikalaujama atskleisti infor­
macijos šaltinį – (1) kai tai yra būti­
na dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač
reikšmingų visuomenės interesų, (2)
siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos
asmenų konstitucinės teisės ir laisvės,
(3) kad būtų vykdomas teisingumas.
Kai svarstomas įpareigojimas žurna­
listui atskleisti informacijos šaltinį,
būtina objektyviai įvertinti visuome­
nės interesus – tiek tą, dėl kurio bū­
tina atskleisti šaltinį, tiek tą, dėl kurio
būtina jį apsaugoti. EŽTT praktikoje
pažymima, kad teisėtas visuomenės
interesas, dėl kurio žurnalistas būtų
įpareigojamas atskleisti informacijos
šaltinį, turi būti daug svaresnis, t. y.
Nagrinėjamu laikotarpiu atskleis­
ti žurnalisto informacijos šaltinio pa­
slaptį reikalauta vieną kartą. Remda­
masis minėtomis išimtimis Vilniaus
miesto 2-asis apylinkės teismas įpa­
reigojo žurnalistę L. Lavaste atskleis­
59
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
turintis daug didesnę (aiškesnę) pers­
varą už visuomenės interesą apsaugoti
minėtą šaltinį.
Apžvalga
paskleistos informacijos tikrumo nu­
statymas, bet svarbesnių visuome­
nės interesų ir gerovės apgynimas, to­
dėl žurnalisto įpareigojimas atskleisti
informacijos šaltinį negali būti patei­
sinamas vien tikslu patikrinti informa­
ciją, kurią šaltinis pateikė žurnalistui.
Kaip yra pažymėjęs EŽTT, sprendi­
mas įpareigoti atskleisti informacijos
šaltinį turi būti paremtas labai aiškiais
kriterijais, tuo pačiu įvertinant ma­
žiau drastiškų priemonių taikymą sie­
kiant apsaugoti svarbesnįjį interesą.203
Be to, šioje byloje ypatingai pabrėžia­
mas pareigūno, priimančio sprendimą
atskleisti informacijos šaltinį, statusas
ir jo veiklos nepriklausomumas.
Visuomenės informavimo
priemonių valdytojų
atsakomybės ribos
Visuomenei vis labiau tampant infor­
macine, o internetui – neatsiejama šios
visuomenės gyvenimo dalimi, tapo
aktualesni klausimai, susiję su interne­
te skleidžiamos informacijos turiniu,
jos ribojimu, skleidėjo atsakomybe.
Abejonę, ar interneto tinklalapis pri­
pažįstamas visuomenės informavimo
priemone, šiandien gali sukelti vienin­
telis poįstatyminis teisės aktas – Lietu­
vos Respublikos Vyriausybės 2003 m.
kovo 5 d. nutarimas Nr. 290 „Dėl Vie­
šo naudojimo kompiuterių tinkluose
neskelbtinos informacijos kontrolės ir
ribojamos viešosios informacijos pla­
tinimo tvarkos patvirtinimo“, kuria­
me pateikta „elektroninės visuomenės
informavimo priemonės sąvoka“.
Analizuojant informacijos šaltinio
kon­fidencialumo klausimą bei aptar­
tą atvejį, galima daryti tokias išvadas:
(1) Visuomenės informavimo įstatyme
ar Baudžiamojo proceso kodekse įpa­
reigojimo atskleisti informacijos šal­
tinį pagrindai galėtų būti labiau de­
talizuoti, atskleidžiant svarbesniųjų
visuomenės interesų prigimtį, taip pat
numatant konkrečias priemones, kaip
išsaugoti ikiteisminio tyrimo tikslu
atskleistą informacijos šaltinį; (2) in­
formacijos šaltinio paslapties apsau­
ga kaip viena iš svarbesnių žurnalisto
pareigų,204 kurios pagrindu kuriamas
visuomenės pasitikėjimas žiniasklai­
da, turi būti saugoma bendrai visų, ne
tik pavienių žurnalistų, tačiau su sąly­
ga, kad tokia apsauga iš tiesų reikalin­
ga, o informacijos šaltinio valia dėl jo
apsaugos yra aiški; (3) esminiai įpa­
reigojimo atskleisti informacijos šalti­
nio motyvai turi būti ne šaltinio ir jo
Nutarime nurodyta, kad elektroninėmis
visuomenės informavimo priemonėmis
nelaikytini valstybės institucijų ir įstai­
gų valstybės pareigūnų ir valstybės tar­
nautojų (darbuotojų) interneto tinklala­
piai, skirti oficialiems dokumentams ir
informacijai apie valstybės institucijos
60
Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė
darbą platinti, taip pat ­asmenų priva­
tūs interneto tinklalapiai, kuriuose de­
dama informacija apie pačius interne­
to tinklalapių įkūrėjus, jų duomenys,
kūriniai, informacija apie jų gamina­
mą ir parduodamą produkciją, teikia­
mas paslaugas ir panašiai.205 Kitokią
sampratą pateikia Visuomenės infor­
mavimo įstatymas: pagal jį, visuome­
nės informavimo priemonėmis laikyti­
nos informacinės priemonės ir jas gali
turėti valstybės ir savivaldybių institu­
cijos bei įstaigos.
Teismas taip pat nurodė, kad tuo atve­
ju, jei tinklalapio valdytojas atlieka
aktyvų vaidmenį, leidžiantį jam tu­
rėti žinių apie jo valdomame tinkla­
lapyje pateikiamą informaciją ar ją
kontroliuoti, toks tinklalapio valdyto­
jas nepripažintinas informacinės vi­
suomenės paslaugų tarpiniu teikėju ir
yra tinkamas atsakovas pareikšti rei­
kalavimui pašalinti informaciją iš jo
valdomo (administruojamo) tinklala­
pio.206 Įdomu, kad to paties skleidėjo
atsakomybę ir statusą visiškai priešin­
gai įvertino Vilniaus apygardos admi­
nistracinis teismas: tą patį asmenį (t. y.
interneto tinklalapio www.skundai.
lt valdytoją) pripažinęs tarpiniu pas­
laugų teikėju, teismas padarė išvadą,
kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos
ne Visuomenės informavimo įstatymo,
bet Informacinės visuomenės paslau­
gų įsta­tymo nuostatos, todėl informa­
cijos turinį turėjo vertinti ir atitinkamą
sprendimą priimti ne Žurnalistų etikos
inspektoriaus tarnyba, o Informacinės
visuomenės plėtros komitetas.207
Aptariamu laikotarpiu dažniau iškilda­
vo klausimas dėl viešosios informaci­
jos skleidėjo – informacinės priemonės
valdytojo – atsakomybės ribų regla­
mentavimo, atsižvelgiant į tai, ar sklei­
dėjo pareigos informacijos kontrolės
požiūriu yra aktyvios, ar pasyvios.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pri­
pažino interneto tinklalapio www.
skundai.lt, kuriame buvo talpinami
vartotojų nusiskundimai, valdytoją
tin­kamu subjektu, turinčiu pareigą iš
jo valdomo tinklalapio pašalinti kito
asmens inicijuotą informaciją. Teis­
mas pripažino, kad atsakovo veikla
valdant interneto tinklalapį atitinka
informacinės visuomenės paslaugų
požymius, o neatlygintina prieiga prie
jo valdomo tinklalapio ir galimybės
skelbti jame informaciją neužkerta ke­
lio šią paslaugą pripažinti informaci­
nės visuomenės paslauga.
Prašymas pašalinti internete paskelbtą
informaciją turėtų būti vertinamas kaip
savarankiškas pažeistos asmens teisės
gynimo būdas. Tačiau tam, kad šis bū­
das būtų efektyvus, būtina ne tik sude­
rinti minėtų teisės aktų nuostatas, bet
ir užtikrinti vienodą praktiką bendro­
sios ir administracinės kompetencijos
teismuose, numatyti aktyvią viešosios
informacijos skleidėjo (kai jis nėra šios
informacijos rengėjas) pareigą šalin­
ti įstatymus pažeidžiančią informaciją,
61
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
kai jis pats negali šios informacijos
pagrįsti turimomis priemonėmis.
Apžvalga
pasiekti. Deja, oficialios informaci­
jos teikimo reglamentavimas Lietuvo­
je neužtikrina adekvačios asmens tei­
sės gauti informaciją apsaugos. Be to,
valstybės institucijų praktika nagrinė­
jant informacijos prašymus ne visada
atitinka teisės aktų keliamus reikala­
vimus, o teismų praktika šioje srityje
nėra pakankamai išvystyta.
Teisė gauti oficialią informaciją
ir dokumentus
Konstitucijos 25 straipsnis, skelbian­
tis, kad žmogui neturi būti kliudoma
ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei
idėjas, įtvirtina informacijos laisvę, ap­
imančią ir teisę gauti informaciją. Nors
Lietuvos teismų praktika teisės gauti
informaciją srityje nėra gausi, panašu,
jog teismai pripažįsta, kad informaci­
jos laisvė Konstitucijos 25 straipsnio
prasme garantuoja ne tik asmens teisę
nekliudomai gauti informaciją iš kitų,
norinčių ją suteikti asmenų, bet ir teisę
gauti oficialią informaciją ir dokumen­
tus iš valstybės institucijų ir įstaigų.208
Tokiu atveju valstybė privalėtų ne tik
nesudaryti savavališkų kliūčių laisvam
informacijos judėjimui, pavyzdžiui,
cenzūruojant žiniasklaidą, bet jai atsi­
rastų ir pozityvi pareiga sukurti sąly­
gas asmenims gauti jų norimą oficialią
informaciją ar dokumentus iš valstybės
institucijų.
Lietuvoje asmens teisę gauti oficialią
informaciją ir dokumentus įgyvendi­
na specialusis Teisės gauti informaciją
iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymas, kurio 3 straipsnis
įtvirtina institucijų imperatyvią parei­
gą teikti asmenims informaciją. Ne­
teikiama gali būti tik tokia informaci­
ja, kuri patenka į vieną iš įstatymo 1
straipsnio 3 dalyje numatytų informa­
cijos teikimo bendrąja tvarka išimčių.
Kai kurios išimtys suformuluotos itin
plačiai. Pavyzdžiui, įstatymas netaiko­
mas informacijai, kuri yra įstatymais
pripažįstama kaip neteiktina dėl nacio­
nalinio ar visuomenės saugumo, šalies
gynybos interesų, statistinių duomenų
panaudojimo apribojimo arba kuri su­
daro valstybės, tarnybos, komercinę,
profesinę, banko paslaptį, kitais įstaty­
mų nustatytais atvejais, taip pat infor­
macijai, kurios teikimą reglamentuoja
kiti įstatymai.
Pripažįstant asmens teisę gauti infor­
maciją iš valstybės institucijų ir įstai­
gų kaip patenkančią po Konstitucijos
25 straipsnio apsauga, šiai turėtų būti
taikomi tokie patys teisėto apribojimo
kriterijai kaip ir teisei skleisti informa­
ciją: apribojimas turi būti numatytas
įstatymu, turėti legitimų tikslą ir būti
būtinas bei proporcingas šiam tikslui
2011–2012 m. įgyvendinta Žmogaus
teisių stebėjimo instituto iniciatyva,
62
Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė
kurios metu buvo pateiktos informaci­
jos užklausos įvairioms valstybės ins­
titucijoms ir įstaigoms, atskleidė, kad
informacijos, kurios teikimui bendrąja
tvarka taikomos išimtys, reglamenta­
vimas yra fragmentiškas ir neišsamus.
Tokiu būdu institucijoms sudaromos
prielaidos šiomis išimtimis piktnau­
džiauti ir turimą informaciją monopo­
lizuoti – taip ji tampa visiškai nepriei­
nama visuomenei.
dienėje visuomenėje, rodo ir Europos
Tarybos konvencijos dėl teisės susipa­
žinti su oficialiais dokumentais pasira­
šymas 2009 m. Konvencijos nuostatos
įtvirtina pamatinius oficialios infor­
macijos teikimo asmenims principus.
Kad sutartis įsigaliotų, ją ratifikuo­
ti turi dešimt Konvenciją pasirašiusių
šalių. Šiuo metu Konvenciją ratifikavo
šešios valstybės, tarp jų ir Lietuva, ra­
tifikavusi Konvenciją 2012 m. birželį.
Toks teisinis reguliavimas, kai nėra
užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp
asmens informacijos laisvės ir kitų
visuomenės interesų, neproporcin­
gai apribojant pirmąją pastarųjų nau­
dai, gali kelti klausimų dėl jo atitikimo
Europos žmogaus teisių konvencijos
10 straipsnio nuostatoms.
Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nusta­
to, kad valstybės narės gali apriboti tei­
sę susipažinti su oficialiais dokumen­
tais, jeigu apribojimai aiškiai nustatyti
įstatymuose, yra būtini demokratinė­
je visuomenėje ir yra proporcingi sie­
kiant tikslo apsaugoti tokius interesus
kaip nacionalinis saugumas, gynyba
ir tarptautiniai santykiai, visuomenės
saugumas bei kiti baigtiniame sąraše
įvardinti interesai. Taigi ši Konvenci­
jos nuostata gali būti aiškinama kaip
užtikrinanti teisei gauti oficialią infor­
maciją apsaugą, kuri yra lygiavertė sa­
viraiškos laisvės, įtvirtintos EŽTK 10
straipsnyje, apsaugai.
Nors šiuo metu asmens teisė gauti ofi­
cialią informaciją ir dokumentus sa­
vaime nėra pripažįstama kaip paten­
kanti po Konvencijos 10 straipsnio
apsauga, pastaruoju metu EŽTT prak­
tika vystoma tokios teisės pripažini­
mo linkme.209 Daugėja bylų, kuriose
EŽTT pripažįsta valstybes pažeidus
Konvencijos 10 straipsnį, nepagrįstai
suvaržant asmenų teisę gauti oficia­
lią informaciją ir taip apribojant lais­
vą informacijos judėjimą, būtiną šio
straipsnio garantuojamai saviraiškos
laisvei užtikrinti.
Vertinant teisės gauti informaciją re­
glamentavimą Lietuvoje, Konvencija
įveda svarbią naujovę. Konvencijos 3
straipsnio 2 dalis numato, kad oficia­
lios informacijos teikimo išimtys ne­
gali būti absoliučios – „suteikti oficia­
liame dokumente esančią informaciją
gali būti atsisakyta, jei ją atskleidus
būtų ar greičiausiai būtų pažeisti bet
Tai, kad valstybės linksta pripažinti
teisės gauti informaciją svarbą šian­
63
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
kurie 1 dalyje minimi interesai, iš­
skyrus tuos atvejus, kai atskleidžiant
yra viršesnis viešasis interesas.“ Šiuo
metu Lietuvoje galiojantys teisės ak­
tai nesuteikia galimybės atskleisti ne­
teiktiną informaciją remiantis viršes­
niu viešuoju interesu.
Apžvalga
teistuma.d?id=49504362; d. Sinkevičius. „Nu­
teista alytiškė: neetiškus komentarus internete
išprovokuoja gėjų elgesys“, delfi.lt, 2011–1204, http://verslas.delfi.lt/media/nuteista-aly­
tiske-neetiskus-komentarus-internete-ispro­
vokuoja-geju-elgesys.d?id=52519551
Komentaro turinys: „kurie šiuose komen­
taruose prijaučia tų homikų išsišokimui, patys
yra tokie pat iškrypėliai ir psichiniai ligoniai.
Čia komentarus rašo ir to iškrypėliško sam­
būrio dalyviai. Gėda šio šlykštaus reginio
organizatoriams ir dalyviams. Yra toks žodis
PASILEIDĖLIS, kuris apibūdina žmogų, ne­
mokantį kontroliuoti savo juslių. Taigi prieš
mūsų akis – pasileidėliai. Ir ne šiaip kokie, bet
ypatingos rūšies pasileidėliai, – tai IŠKRYPĖ­
LIAI. Juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į
Psichiatrinę. Jų vieta – TEN.“
179.
175. Mindaugas Jackevičius
„D. Radzevi­
čiaus ir V. Tomkaus bylą stebi Europa“, delfi.
lt,
2011–10-22
http://verslas.delfi.lt/Me­
dia/dradzeviciaus-ir-vtomkaus-kova-stebieuropa.d?id=50973115; Mindaugas Jackevi­
čius „ESBO atstovė apie d. Radzevičiaus bylą:
tokios bausmės dusina išraiškos laisvę“, delfi.
lt,2012-07-03,
http://verslas.delfi.lt/Media/
esbo-atstove-apie-dradzeviciaus-byla-tokiosbausmes-dusina-israiskos-laisve.d?id=590457
89#ixzz2F4BmjgRo
180. 2012 m. gegužės 9 d. EŽTT sprendimas
byloje Vejdeland and Others v. Sweden , pa­
reiškimo Nr. 1813/07, par. 54-60
Numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinė­
janti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžia­
mųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija
sprendimą skelbs 2012-01-22: „Aukščiausia­
sis Teismas atvertė už sovietų agresijos neigi­
mą nuteisto A. Paleckio bylą“, www.lzinios.
lt, 2012-12-11 (pirminis informacijos šaltinis
BNS)
176. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo
2012 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžia­
mojoje byloje Nr. PK-76-655/2012
181.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio
26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.
1A-843-628/2012
177.
D. Sinkevičius. „Pasienyje dirbantis par­
davėjas internete siūlė „utilizuoti komikus“,
delfi.lt, 2012-01-07, http://verslas.delfi.lt/me­
dia/pasienyje-dirbantis-pardavejas-internetesiule-utilizuoti-komikus.d?id=53870221; d.
Sinkevičius. „Nu­­teistas komentatorius, ra­
ginęs bažnyčios tarnus kovoti su gėjais“,
delfi.lt, 2011–09-24, http://www.delfi.lt/
news/daily/crime/nuteistas-komentato­
rius-ragines-baznycios-tarnus-kovoti-sugejais.d?id=50000184; d. Sinkevičius.
„Gėjus sušaudyti raginęs komen­tatorius
„užsidirbo“ teistumą“,delfi.lt, 2011–09-11,
http://verslas.delfi.lt/media/gejus-susau­
dyti-ragines-komentatorius-uzsidirbo178.
D. Sinkevičius, „Sovietų agresiją neigęs
A. Paleckis: nejaučiu padaręs kokį nors nu­
sikaltimą“, delfi.lt, 2012-04-30: http://www.
delfi.lt/archive/print.php?id=58616543
182.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko
galioti nuosprendį A. Paleckiui“, lzinios.lt,
2013-01-22, http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/
Auksciausiasis-Teismas-paliko-galioti-nuos­
prendi-A.Paleckiui-foto
183.
Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 metų
veiklos ataskaita, http://www3.lrs.lt/docs2/
YYZSVDAF.PDF, p. 4
184.
64
Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė
263/6325; taip pat galima rasti internete:
http://m.lrytas.lt/?data=20111115&id=akt15_
a1111115&view=2
Žr. nuorodą: http://www.coe.int/t/dghl/
monitoring/ecri/Country-by-country/Lithua­
nia/LTU-CbC-IV-2011–038-LTU.pdf.
185.
186.
„Seime – pakartotinė iniciatyva drausti
bankams valdyti žiniasklaidą“, iq.lt, 2011–1118, http://iq.lt/lietuva/seime-pakartotine-inici­
atyva-drausti-bankams-valdyti-ziniasklaida/
Žr. 185 nuorodą, p. 29
196.
Žr. nuorodą: http://humanrightscomment.
org/2012/06/21/silencing-voices-against-ho­
mophobia-violates-human-rights/.
187.
197. Visuomenės informavimo įstatymo 22
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIP-936(2),
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=411889&p_
query=&p_tr2=2
Rusijoje nepilnamečių apsaugą užtikrina
2010 m. gruodžio 21 d. priimtas Rusijos Federa­
cijos įstatymas (rusų k. „Федеральный закон o
защите детей от информации, причиняю­щей
вредих здоровью и развитию“).
188.
Gyventojų turto deklaravimo įstaty­
mo 2, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo ir pa­
pildymo įstatymas Nr. XI-1785, 2011–1206,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.
preps2?a=413834&b=
198.
Daugiausia klausimų ir kritikos dėl įstaty­
mo pateikė JT Žmogaus teisių komiteto eksper­
tas prof. Michael O‘Flaherty.
189.
Žr. nuorodą: http://daccess-dds-ny.un.org/
d o c / UNDO C / GEN / G 1 2 / 4 5 5 / 7 6 / P D F /
G1245576.pdf?OpenElement.
190.
199. L. Lavaste. „Teisėjų nuodėmės – viešos
ir nutylimos“, „Lietuvos rytas“, 2011–04-23,
Nr. 94.
„Seime svarstoma galimybė kurti žiniasklai­
dos priemonių registrą“, lrytas.lt, 2011–12-24,
http://www.lrytas.lt/-13247285031322565854seime-svarstoma-galimyb%C4%97-kurti%C5%BEiniasklaidos-priemoni%C5%B3registr%C4%85.htm
191.
G. Vitkauskas. „Žurnalistei teismas nurodė
atskleisti šaltinį“, www.lrt.lt, 2011–12-16 (pir­
minis informacijos šaltinis LTV, „Panorama“).
200.
201. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo
2011 m. lapkričio 2 d. nutartis.
192. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. bir­
želio 16 d. nutarimas Nr. XI-1457 „Dėl Seimo
nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos naciona­
linės kovos su korupcija programos patvirtini­
mo pakeitimo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=402151&p_
query=&p_tr2=2
M. Kuizinaitė. „Teisėjų klanas neatšaukė
keršto žurnalistei L. Lavaste“, „Lietuvos ry­
tas“, 2012-01-14, Nr. 11/6374
202.
EŽTT Didžiosios kolegijos 2010 m. rug­
sėjo 14 d. sprendimas byloje SanomaUitge­
vers B.V. v. TheNetherlands, pareiškimo Nr.
38224/03.
203.
Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 metų
veiklos ataskaitos, http://www3.lrs.lt/docs2/
YYZSVDAF.PDF, priedas, p. 52
193.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos ko­
dekso 15 straipsnis.
204.
Tokį draudimą numato Visuomenės infor­
mavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis
194.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.
kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 „Dėl Viešo nau­
dojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos
205.
„Įsakymas: sutrypti lietuviškus ban­
kus“, „Lietuvos rytas“, 2011–11-15, Nr.
195.
65
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
Susirinkimų laisvė
informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios
informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“
(Žin., 2003, Nr. 24-1002) patvirtintos Viešo
naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbti­
nos informacijos kontrolės ir ribojamos viešo­
sios informacijos platinimo tvarkos 4 punktas.
Savivaldybės administracijos pareigū­
nų veiksmai (neveikimas) ir sprendimai
atsisakant derinti susirinkimų organi­
zavimo vietą ir laiką, kitos sprendimus
priimančių savivaldybių pareigūnų tei­
sių ir pareigų reglamentavimo spragos
bei neaiškios susirinkimų organizavi­
mą numatančios įstatymo nuostatos –
esminės priežastys, paskatinusios keisti
Susirinkimų įstatymą.210 Nors įstatymo
projektas įregistruotas dar 2009 m. pa­
baigoje,211 įstatymas priimtas praėjus
beveik trejiems metams.212 Uždelsta
Susirinkimų įstatymo priėmimo proce­
dūra iš esmės užprogramavo šio teisės
akto ir pačios susirinkimų laisvės įgy­
vendinimo problemas 2011–2012 m.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m.
lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-479/2012, V. G. v. S. G.
206.
Vilniaus apygardos administracinio teis­
mo 2012 m. spalio 18 d. nutartis administra­
cinėje byloje Nr. I-3797-643/2012, S. G. prieš
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
207.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teis­
mo 2011 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr.
A143-1985/2012
208.
EŽTT 2009 m. balandžio 14 d. sprendi­
mas byloje Társaság a Szabadságjogokért v.
Hungary, pareiškimo Nr. 37374/05; EŽTT
2009 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Ke­
nedi v. Hungary, pareiškimo Nr. 31475/05;
EŽTT 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas
byloje Gillberg v. Sweden, pareiškimo Nr.
41723/06
209.
Buvusių įstatymo taikymo ydų sąra­
šą nagrinėjamu laikotarpiu papildė
dar kelios – jau išduotų pažymėjimų
atšaukimas,213 netinkama susirinki­
mų laiko ir vietos derinimo procedū­
ra, nesugebėjimas užtikrinti kelių vie­
nu metu rengiamų susirinkimų bei
apsunkintas pažymėjimų išdavimas
tiems, kurių idėjos ar protestų kultū­
ra neparankios politinei valdžiai.214
Kaip ir anksčiau, aptariamu laikotar­
piu valstybinių švenčių dienomis sa­
vivaldybės nepajėgė užtikrinti susi­
rinkimų teisės įgyvendinimo visiems
ja pasinaudoti norintiems visuomenės
atstovams. Susirinkimų teisės pažeidi­
mai dažniausiai buvo fiksuojami šalies
sostinėje.
66
Susirinkimų laisvė
Ydinga savivaldos praktika
išduodant pažymėjimus
kės teismo priimto sprendimo skubiai
išduoti profesinių sąjungų atstovams
pažymėjimą surengti protesto akci­
ją prie Seimo sausio 16 d.216 Mitingo
organizatoriai po visų sostinės val­
džios mėginimų užgniaužti mitingą jį
surengė tik iš ketvirto karto.217
Pažymėjimus 2012 m. vasario 16 d.
rengti eitynes Kauno miesto savival­
dybė išdavė dviems rengėjams: Lietu­
vos tautinio jaunimo sąjungai (LTJS)
ir akcijos „Už solidarią ir įvairią Lie­
tuvą“ organizatoriams. Pradžioje, ven­
giant ga­limų konfliktų, eitynių laikas
buvo parinktas taip, kad nesusikirstų
abiejų rengėjų, kurie neneigė turintys
skirtingas pažiūras į tuos pačius da­
lykus, keliai, o vėliau, po uždaro sa­
vivaldybės posėdžio, akcijos „Už
solidarią ir įvairią Lietuvą“ organiza­
toriams pranešta, kad jų renginio da­
lyviams vietos Laisvės alėjoje nebus.
Kadangi pasiūlymas rinktis kitą vietą
akcijos organizatorių netenkino, pažy­
mėjimas buvo visai atšauktas. Nagri­
nėjamu atveju savivaldybės pareigū­
nų sprendimui įtakos neturėjo net ir
tai, kad policijos pareigūnai garanta­
vo, jog rengiamų eitynių dalyvių sau­
gumas bus užtikrintas.
EŽTT yra pažymėjęs, jog šalies vidaus
teisinės gynybos priemonės ginant su­
sirinkimų laisvę turi būti veiksmingos,
o tai kartu reiškia, kad aiškus įgaliotos
institucijos sprendimas dėl susirinki­
mo turi būti priimtas dar iki planuoja­
mo susirinkimo pradžios. Anot EŽTT,
įvairios post-hoc pobūdžio teisinės
priemonės (t. y. priemonės panaudotos
po to, kai planuotas susirinkimo lai­
kas yra praėjęs) yra nesuderinamos su
Konvencijos 11 ir 13 straipsnių nuos­
tatomis ir jas pažeidžia.218
Susirinkimų laiko ir vietos
derinimo problemos
Susirinkimo vieta ir laikas – esminės
susirinkimo detalės, kurioms rengėjai
skiria ypatingą dėmesį. Nors Susirin­
kimų įstatymas susirinkimo organiza­
toriams nesuteikia teisės besąlygiškai
pasirinkti susirinkimo vietą ar keis­
ti suderintą vietą, tačiau vienašališkas
savivaldybės sprendimas nustatyti kitą
organizuojamo susirinkimo vietą, nei
nurodyta organizatorių prašyme, pa­
žeidžia teisę į taikius susirinkimus ir
vertintinas kaip neteisėtas.
Ne iškart išduotą pažymėjimą pro­
fesinėms sąjungoms rengti mitingą
2011 m. pradžioje atšaukė ir Vilniaus
miesto savivaldybė, pasiūliusi rengi­
nį perkelti į kitą dieną dėl tuomet ša­
lyje paskelbto gedulo.215 Prieš taikius
susirinkimus nukreiptą savivaldybės
savivalę paryškino ne tik pavėluotas
neigiamas atsakymas mitingo organi­
zatoriams, bet ir nesugebėjimas laiku
įvykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylin­
67
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Tokį išaiškinimą pateikė Lietuvos vy­
riausiasis administracinis teismas, iš­
nag­ri­nėjęs sostinės savivaldybės admi­
nist­racijos apeliacinį skundą dėl
Vil­niaus apygardos administracinio
teismo sprendimo,219 priimto pareiškė­
jams apskundus savivaldybės veiks­
mus be suderinimo pakeičiant susi­
rinkimo vietą ir laiką – perkeliant jį iš
aikštės prie Lietuvos Respublikos Vy­
riausybės į savivaldybės tarybos spren­
dimu patvirtintą nuolatinę susirinkimų
vietą – automobilių stovėjimo aikšte­
lę prie „Siemens“ arenos. Teismas pa­
brėžė, kad suderinimas yra abiejų pu­
sių sutarimas, kurio nesant savivaldybė
privalėjo priimti įstatymo 11 straips­
nio 2 punkte nurodytą sprendimą atsi­
sakyti išduoti susirinkimo vietą ir laiką
patvirtinantį pažymėjimą, jeigu orga­
nizuojant susirinkimą galėjo būti pa­
žeistas valstybės ar visuomenės saugu­
mas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar
dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės.
Apžvalga
Dėl netinkamo susirinkimo laiko ir
vietos suderinimo administracinių tei­
sės pažeidimų bylas 2012 m. kovo
17 d. mitingo prie Seimo rengėjams
nutraukė Vilniaus miesto 2-asis apy­
linkės teismas. Vilniaus miesto sa­
vivaldybės surašytuose administra­
cinių teisės pažeidimų protokoluose
buvo nustatyta, kad susirinkimo orga­
nizatoriai, rengdami mitingą, nesilai­
kė susirinkimo organizavimo tvarkos,
kadangi pagal savivaldybės išduotą
pažymėjimą mitinguoti buvo leidžia­
ma nuo 15 val. prie Seimo šalia auto­
mobilių stovėjimo aikštelės, tačiau vi­
suomenininkai mitingą surengė nuo
14 val. kitoje Seimo rūmų pusėje.221
Teismas pabrėžė, kad Vilniaus mies­
to savivaldybės administracija, sava­
vališkai pakeitusi mitingo vietą ir lai­
ką, negalėjo tikėtis, kad mitingas vyks
naujuoju laiku ir naujoje vietoje.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija, su­
rengusi protesto akciją 2012 m. kovo
17 d. prieš švietimo reformą, sulau­
kė kritikos dėl neva netinkamos ren­
ginio datos: į Vilniaus miesto savival­
dybės administraciją kreipėsi Seimo
narių grupė, prašydama pakeisti rengi­
nio datą, kadangi 1938 m. kovo 17 d.
Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą,
o 1991 m. kovo 17 d. vyko referendu­
mas dėl Sovietų Sąjungos išsaugoji­
mo. Tačiau leidimą mitingui išdavusi
Vilniaus miesto savivaldybė, neįžvel­
gusi jokių grėsmių ir Susirinkimų įsta­
tymo reikalavimų neatitikimo Seimo
narių prašymo netenkino.222
Teisę rinktis į taikius susirinkimus pa­
žeidžia bei su įstatymo nuostatomis
prasilenkia ir tokie savivaldybės pa­
reigūnų veiksmai kaip reikalavimas
rengėjams susirinkimo laiką ir vie­
tą suderinti su kitomis institucijomis.
Užuot patys sprendę renginio vietos
ir laiko suderinimo klausimą, sostinės
savivaldybės atstovai šią pareigą buvo
linkę perkelti Kovo 11-osios eisenos
organizatoriams, nurodžiusi jiems
arba pakeisti renginio laiką ir vietą,
arba jį suderinti su Lietuvos valstybės
atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų
datų paminėjimo komisija.220
68
Susirinkimų laisvė
Kai kurie susirinkimų organizatoriai
pasinaudojo tuo, kad Susirinkimų įsta­
tymas nustato baigtinį draudimų są­
rašą renginio vietai. Nors anksčiau
Vilniaus apygardos administracinis
teismas buvo sustabdęs sostinės sa­
vivaldybės administracijos išduotą
pažymėjimą rengti mitingą prie „Vil­
niaus energijos“ valdybos nario A. Ja­
nukonio namų,223 A. Paleckio vado­
vaujamas Socialistinis liaudies frontas
vasario 20 d. pakvietė į mitingą prie
Ministro Pirmininko namų Turniškė­
se, motyvuodamas tuo, kad Premje­
ro rezidencija nėra paskelbta ypatinga
zona, o mitingai pagal įstatymą galimi
ir gatvėse, taip pat ir Turniškėse.224
36 straipsnio 2 dalyje nurodytų susi­
rinkimų laisvės ribojimo pagrindų.
Tai reiškia, kad priimdamas tokį
sprendimą jis privalo pateikti aiškius
įrodymus, kaip konkrečiai susirinki­
mas pažeis valstybės ar visuomenės
saugumą, viešąją tvarką, žmonių svei­
katą ar dorovę arba kitų asmenų teises
ir laisves. EŽTT požiūriu, turint ome­
nyje esminį susirinkimų laisvės pobū­
dį ir jos glaudų ryšį su demokratija,
turi būti pateikiami svarūs, įtikinami
argumentai, siekiant pagrįsti šios tei­
sės apribojimą; nacionalinių teismų
sprendimai, varžantys teisę į susirin­
kimų laisvę, kaip ir grėsmės realumo
aspektai, turi būti pagrįsti priimtinu
svarbių faktų vertinimu ir paremti ne
prielaidomis, bet motyvuotomis fakti­
nėmis išvadomis; grėsmė turi būti to­
kia didelė, kad reikalautų pritaikyti to­
kią drastišką priemonę kaip renginio
draudimas.225
Susirinkimų laisvės apribojimai
Deklaratyvus Susirinkimo įstatymo
saugomų vertybių ir tikslų išvardiji­
mas motyvuojant atsisakymą išduoti
pažymėjimą susirinkimui rengti nega­
li būti laikomas pagrindžiančiu susi­
rinkimų laisvės ribojimo primygtinį
socialinį poreikį. Tokią išvadą pada­
rė LAT, pasisakydamas dėl Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos
sprendimo neišduoti leidimo 2009 m.
kovo 11 d. eitynėms „Prieš rasizmą ir
ksenofobiją – už toleranciją ir pakan­
tumą„. Teismas pažymėjo, kad priim­
damas sprendimą atsisakyti išduoti
susirinkimo organizatoriui pažymėji­
mą dėl suderintos susirinkimo vietos,
laiko ir formos, savivaldybės įgaliotas
atstovas yra saistomas Konstitucijos
Teisė streikuoti – neatskiriama teisės į
asociacijų laisvę dalis. EŽTT, pasisa­
kydamas dėl Konvencijos 11 straips­
nio taikymo, yra nurodęs, kad strei­
kas, kuris leidžia profesinei sąjungai
išreikšti savo požiūrį, yra svarbus pro­
fesinės sąjungos narių interesų apsau­
gos aspektas, o valstybės vaidmuo
šiuo atveju yra užtikrinti, kad prof­
sąjungos nariams nebūtų užkirstas ar
suvaržytas kelias pasinaudoti profe­
sine sąjunga jų interesams atstovau­
ti, siekiant sureguliuoti santykius su
69
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
darbdaviu.226 Tačiau EŽTT taip pat pa­
žymėjo, kad teisė streikuoti nėra ab­
soliuti ir jos įgyvendinimas gali būti
siejamas su tam tikromis sąlygomis
ir apribojimais; Konvencijos požiū­
riu svarbu, kad ribojimas būtų atlik­
tas pagal įstatymą, turėtų teisėtą tikslą,
atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“
demokratinėje visuomenėje ir būtų
proporcingas;227 todėl ir šių teisių įgy­
vendinimas nėra beribis ir kartais pasi­
rinkta šių teisių įgyvendinimo forma ir
jos keliamos grėsmės kitų visuomenės
narių teisėms gali pateisinti atitinkamų
demokratinių laisvių suvaržymą.228
Apžvalga
priežasčių atsakovo paskelbti streikai
buvo pripažinti neproporcinga dar­
buotojų interesų gynimo priemone, to­
dėl įvertinti kaip neteisėti.
„D. Kuodytė ragina bausti pareigūnus,
kurie be pagrindo neleidžia mitinguoti“,
delfi.lt, 2012-02-15, (http://www.delfi.lt/
news/daily/lithuania/dkuodyte-ragina-baus­
ti-pareigunus-kurie-be-pagrindo-neleidziamitinguoti.d?id=55529621
210.
Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstaty­
mo projekto Nr. XIP-1599 aiškinamasis raš­
tas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=361836.
211.
Todėl kur kas griežtesnės nei susirin­
kimų teisės atžvilgiu pozicijos LAT
laikėsi nagrinėdamas streiko bylą, ku­
rioje AB „Autrolis“ prašė pripažinti
neteisėtais Kauno troleibusų vairuoto­
jų profesinės sąjungos paskelbtą įspė­
jamąjį streiką ir neterminuotą strei­
ką, kadangi profsąjunga nesitarė dėl
būtinos minimalios paslaugos kiekio
nustatymo, atsisakė teikti būtinas vi­
suomenei paslaugas streiko metu, ne­
silaikė streiko skelbimo tvarkos.229
Remdamasis EŽTT praktika, teismas
pabrėžė, kad teisė streikuoti nėra ab­
soliuti, nes streikas yra ne tik priemo­
nė daryti spaudimą darbdaviui ir ginti
socialinius bei ekonominius interesus,
bet kartu reiškia gresiančią žalą darb­
daviui ar tretiesiems asmenims. Strei­
kas laikytinas ultima ratio priemone,
kuri taikytina tik išnaudojus dery­
bų, taikinimo ir kitus būdus kolekty­
viniam darbo ginčui spręsti. Dėl šių
Lietuvos Respublikos susirinkimų įsta­
tymo pakeitimo įstatymas, 2012 m. lap­
kričio 28 d.,Nr. XI-2385, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=437367&p_query=&p_tr2=2
212.
P. Grakauskas, „Leidimas eitynėms „Už
solidarią ir įvairią Lietuvą“ Kauno Laisvės
alėjoje atšauktas“, 2012-02-14, delfi.lt,http://
www.delfi.lt/news/daily/lithuania/leidimaseitynems-uz-solidaria-ir-ivairia-lietuva-kau­
no-laisves-alejoje-atsauktas.d?id=55489513#
ixzz2GN0swJj1
213.
214. L. Kranauskas, „Mitingų mėnuo (ne)pate­
kėjo“,, atgimimas.lt, 2011–02-18, http://www.
atgimimas.lt/Diskusija/2011–metai-vasario/
Mitingu-menuo-ne-patekejo
„Atšauktas leidimas profsąjungoms šešta­
dienį mitinguoti Vilniuje“, lrytas.lt, 2011–0217, http://www.lrytas.lt/-1297967625129749
5278-at%C5%A1auktas-leidi­
mas-profs%C4%85jungoms%C5%A1e%C5%A1tadien%C4%AF-mitin­
guoti-vilniuje.htm
215.
70
Susirinkimų laisvė
T. Karečka „Kvietimas į protesto akci­
ją, vyksiančią vakar“, balsas.lt, 2011–01-19,
http://www.balsas.lt/naujiena/521366/kvieti­
mas-i-protesto-akcija-vyksiancia-vakar
„Teismas neleido mitinguoti prie A.
Janukonio namų, ten vyks piketas“,delfi.
lt, 2011–02-09, http://www.delfi.lt/news/
daily/lithuania/teismas-neleido-mitin­
guoti-prie-ajanukonio-namu-ten-vykspiketas.d?id=41816409
216.
223.
„Mitinguotojai ragino kelti atlyginimus ir
įvesti progresinę sistemą“, balsas.lt, 2011–0319, http://www.balsas.lt/naujiena/530220/mi­
tinguotojai-ragino-kelti-atlyginimus-ir-ivestiprogresine-sistema-papildyta-14-30
217.
224. „Frontininkai“ nori mitinguoti prie premje­
ro rezidencijos“, lrytas.lt, 2011–02-15, http://
www.lrytas.lt/-12977790761296589760-fron­
tininkai-nori-mitinguoti-prie-premjero-rezi­
dencijos.htm
218. Žr. EŽTT 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą
byloje Genderdoc-M prieš Moldovą, pareiški­
mo Nr. 9106/06, par. 35-38
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m.
balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-144/2012 VšĮ „Žmogaus teisių stebėji­
mo institutas“, VšĮ „Lygių galimybių plėtros
centras“ prieš Vilniaus miesto savivaldybės
administraciją.
225.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teis­
mo 2012 m. sausio 19 d. nutartis adminis­
tracinėje byloje Nr. A63-261/2012 Lietuvos
profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos
profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos
darbo federacija prieš Vilniaus miesto savi­
valdybės administraciją.
219.
Žr. EŽTT 2002 m. liepos 2 d. sprendimą
byloje Wilson, National Union of Journalists
ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo
Nr. 30668/96; 30671/96; 30678/96, par. 46
226.
220. M. Jackevičius,
„Skinams“ žygiuoti
Kovo 11-ąją galima, demokratijos gynėjams
– ne?“, delfi.lt, 2011–10-23 http://www.delfi.
lt/news/daily/lithuania/skinams-zygiuoti-ko­
vo-11-aja-galima-demokratijos-gynejamsne.d?id=51011205#ixzz2GShRxorg
Žr. EŽTT 2009 m. balandžio 21 d. spren­
dimą byloje EnerjiYapi-YolCen prieš Turkiją,
pareiškimo Nr. 68959/01, par. 26-33
227.
Žr. EŽTT 2009 m. kovo 5 d. sprendimą
byloje Barraco prieš Prancūziją, pareiškimo
Nr. 31684/05
228.
Teismas nutraukė „signatarų bylą“: mi­
tingo organizatoriai įstatymų nepažeidė“,
ve.lt, 2012-06-29, http://www.ve.lt/naujienos/
lietuva/lietuvos-naujienos/teismas-nutraukesignataru-byla-mitingo-organizatoriai-istaty­
mu-nepazeide-767860/
221.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m.
sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-15/2011 AB „Autrolis“ prieš Kauno trolei­
busų vairuotojų profesinę sąjungą.
229.
Š. Černiauskas, „Protestuoti dėl tautinių
mažumų švietimo susirinko keli tūkstančiai
žmonių“, delfi.lt, 2012-03-17, http://www.
delfi.lt/news/daily/lithuania/protestuoti-deltautiniu-mazumu-svietimo-susirinko-kelitukstanciai-zmoniu.d?id=56828153#ixzz2G­
SaomX6w
222.
71
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Religijos laisvė
Apžvalga
religija, įstatymui yra lygūs, todėl tie­
siogiai ar netiesiogiai riboti jų teisių ir
laisvių ar taikyti privilegijų draudžia­
ma. Tačiau nuo pat šio įstatymo įsiga­
liojimo įsivyravo takoskyra tarp reli­
ginių bendruomenių padėties (statuso)
valstybėje ir asmens teisių.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos,230
tačiau šalyje religinės bendrijos skirs­
tomos į tradicines231 ir kitas (netra­
dicines), kurios gali būti pripažintos
valstybės, jei jos turi atramą visuome­
nėje, o jų mokymas bei apeigos ne­
prieštarauja įstatymui ir dorai. Tradi­
cinių religinių bendrijų statusas yra
neatšaukiamas,232 jų sąrašas, įtvirtin­
tas Religinių bendruomenių ir bendri­
jų įstatyme, yra baigtinis. Nors įsta­
tymas tokiomis pripažįsta 9 religines
bendrijas (bendruomenes), 2011 m.
atlikto Lietuvos gyventojų surašymo
metu šalies gyventojai save prisky­
rė net 59 religinėms bendruomenėms
(2001 m. – 28).233 Daugiausia asme­
nų save priskyrė Romos katalikams –
77,3 procentai (2,35 mln. surašyme
dalyvavusių gyventojų), stačiatikių
(ortodoksų) tikėjimui – 4,1 procento
(125,2 tūkst.), sentikių – 0,8 procen­
to (23,3 tūkst.), kitiems tikėjimams –
0,9 procento (27 tūkst.). Nė vienai re­
liginei bendruomenei savęs nepriskyrė
6,1 procento šalies gyventojų.
Ilgainiui įsigalėjo vis daugiau skir­
tumų tarp tradicinių ir kitų religinių
bendruomenių ir bendrijų teisių ir šių
teisių apimties.234 Tokiu būdu tradici­
nėms religinėms bendruomenėms ar
bendrijoms priklausančių asmenų tei­
sės įgavo tam tikrą privilegijuotą pa­
dėtį asmenų, priklausančių netradici­
nėms bendruomenėms ar bendrijoms,
teisių atžvilgiu. Kadangi nemaža da­
lis religinių bendruomenių teisių turi
tiesioginę įtaką ir jiems priklausančių
asmenų teisių įgyvendinimo kokybei,
2011–2012 m. toliau stiprėjo tradiciš­
kumo kriterijaus įtaka religinių bend­
ruomenių gyvenime.
Remiantis Naujųjų religijų tyrimų ir
informacijos centro 2012 m. atlikto
tyrimo ataskaita, tradicinėmis nesan­
čių religinių mažumų narių nuomo­
ne, reikšmingiausi žingsniai kovojant
su religinių bendruomenių diskrimi­
nacija Lietuvoje būtų religinių ben­
druomenių skirstymo į tradicines ir
kitas panaikinimas teisės aktuose (62
procentai), visuomenės informavimo
kampanijų apie religines mažumas
skatinimas (56 procentai), objektyves­
nis žiniasklaidos dėmesys religinėms
Religinių mažumų ir bendrijų
teisės
Religinių bendruomenių ir bendrijų
įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas pa­
matinis asmenų lygybės prieš įstatymą
principas deklaruoja, kad visi asme­
nys, nepaisant jų išpažįstamos religi­
jos, religinių įsitikinimų ar santykio su
72
Religijos laisvė
bendruomenėms (54 procentai) bei
valstybės tarnautojų ir politikų švieti­
mas religinių mažumų klausimais (48
procentai).235, 236
ir poįstatyminiame teisės akte ydingos
nuostatos nebeliko.
Pažymėtina, kad šiuo metu baudžia­
moji atsakomybė numatyta tik už vals­
tybės pripažintų religinių bendruome­
nių ar bendrijų pamaldų ar kitų apeigų
trukdymą, todėl atsakomybė netaiky­
tina už netradicinių ar valstybės ne­
pripažintų religinių bendrijų ar ben­
druomenių apeigų sutrikdymą.239 Toks
teisinis reguliavimas gali būti verti­
namas kaip neatitinkantis EŽTK 9
straipsnio, įtvirtinančio religijos lais­
vę, nuostatų.
Krašto apsaugos ministerijos 2011 m.
parengtame ir valstybės institucijoms
pateiktame derinti Lietuvos Respubli­
kos Vyriausybės nutarimo „Dėl karo
prievolininkų prašymų atlikti alterna­
tyviąją krašto apsaugos tarnybą na­
grinėjimo komisijos sudarymo ir jos
nuostatų patvirtinimo“ projekte buvo
siūloma nustatyti, kad prašymus dėl
alternatyvios tarnybos nagrinėjančiai
komisijai šauktiniai, kurie dėl religi­
nių ar pacifistinių įsitikinimų negali
atlikti karo prievolės su ginklu, galėtų
pateikti ne tik asmeninius argumentus,
kodėl su ginklu jie tarnauti negali, bet
ir dokumentus, liudijančius jų priklau­
somybę tam tikrai religinei bendruo­
menei ar bendrijai.237
Registruotas religines bendruomenes
gali sudaryti tik Lietuvos Respublikos
piliečiai, o tokia religinė bendruomenė
bus įregistruota tik tada, jei ją vienys
ne mažiau kaip 15 pilnamečių narių.240
Tokia teisės norma suponuoja, kad kai
kurie religiniai dariniai gali veikti ir
neįregistruoti. Nors tai atitinka Euro­
pos Tarybos Parlamentinės Asamblė­
jos poziciją241 – tačiau neregistruotos
religinės bendruomenės ar bendrijos
narys, palyginus su registruotai reli­
ginei bendruomenei ar bendrijai pri­
klausančiu nariu, rizikuoja būti laiko­
mas nepatikimu piliečiu arba esančiu
už įstatymo ribų.242
Teisės akto projekte tokia galimybė
buvo numatyta tik tradicinėms reli­
ginėms bendruomenėms priklausan­
tiems šauktiniams, nes projekte esan­
tis nurodymas, kad galima pateikti
dokumentą tik apie priklausymą tra­
dicinei religinei bendrijai, sudarė prie­
laidas atmesti dokumentus, kuriais
pateikiama informacija apie priklau­
symą netradicinei religinei bendrijai,
ir tokiu būdu apriboti šauktinio gali­
mybes pagrįsti savo religinius įsitiki­
nimus.238 Vėlesniame nutarimo projek­
te šis prieštaravimas buvo panaikintas
Religijos laisvės santykis su
kitomis pilietinėmis laisvėmis
Minties, sąžinės ir religijos laisvė api­
ma ir asmens teisę neišpažinti jokio ti­
73
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
kėjimo apskritai bei teisę keisti savo
religiją ar tikėjimą. 2011 m. balandį
grupė jaunuolių sostinėje surengė vie­
šą Romos katalikų bažnyčios tikėjimo
atsisakymo akciją ir pareikalavo tokį
jų apsisprendimą užfiksuoti. Nors,
bažnyčios atstovo teigimu, bažnyčia
neturi praktikos išdavinėti dokumentų
apie nepriklausymą jai,243 anot akcijos
rengėjų, atsisakymo priklausyti Ro­
mos katalikų bažnyčios pažymėjimai
anksčiau Vilniaus vyskupijos vis dėl­
to buvo išduodami.244 Panaši tikėjimo
atsisakymo akcija sostinėje šalia Vil­
niaus arkivyskupijos kurijos buvo su­
rengta ir 2010 m. birželį.245
Apžvalga
nimas, kreipėsi į Teisingumo ministe­
riją. Vėliau dėl religinės nesantaikos
kurstymo ikiteisminį tyrimą pradėjo ir
Anykščių prokuratūra. Pastaroji insti­
tucija ryšio tarp muzikos festivalio ir
šventovių apiplėšimo neįžvelgė, o pra­
dėtą ikiteisminį tyrimą, nesant kursty­
mo, nutraukė.247
Peržengiančiu minties ir saviraiškos
laisvės ribas dalies visuomenės bei ti­
kinčiųjų buvo paskelbtas ir italų re­
žisieriaus R. Castellucci spektaklis
„Apie Dievo sūnaus veido koncep­
ciją“,248 pristatytas sostinės Naciona­
liniame dramos teatre 2012 m. spa­
lį. Pasipriešinimo premjera sulaukė ir
iš politikų pusės – siekiant uždrausti
spektaklį iki jo premjeros Seime im­
tasi svarstyti atitinkamų rezoliucijų
projektus, kuriuose Lietuvos visuo­
menę norėta paraginti boikotuoti neva
krikščionis įžeidžiantį spektaklį, skal­
dantį visuomenę, kurstantį religinę ne­
santaiką.249 Prie tokių nuotaikų žadini­
mo visuomenėje prisidėjo ir kai kurios
visuomenės informavimo priemonės.
Nors daugumos palaikymo Seime ne­
gavusi rezoliucija nebuvo priimta,
toks spontaniškas politinės galios pa­
jungimas siekiant daryti įtaką meninės
išraiškos laisvei laikytinas nepropor­
cingu net ir religijos laisvės apsaugos
požiūriu. Kritiškų vertinimų dėl nepa­
matuoto minties ir saviraiškos laisvės
varžymo sulaukta ir iš kai kurių dva­
sininkų.250
Minties, sąžinės ir religijos laisvės
sin­tezė demokratinėje visuomenėje
dažnai neišvengiama. Atskirose visuo­
menės gyvenimo srityse neretai vyks­
ta šių laisvių ir saviraiškos laisvės ko­
lizija. Ji buvo pastebima ir ataskaitiniu
laikotarpiu, o kiek labiau išryškėjo
2012 m. pabaigoje.
Ne vienerius metus kovojantis prieš
Anykščių rajone organizuojamą sun­
kiosios muzikos festivalį „Velnio
akmuo“ Anykščių klebonas įžvelgė
tiesioginių sąsajų tarp šio renginio ir
dviejų šventovių – Troškūnų seniūni­
jos Surdegio bažnyčios ir Juostinin­
kų koplyčios – išniekinimo.246 Prieš tai
šios parapijos tikintieji, kurių jausmus
įžeidė vienos festivalio grupės pasiro­
dymas, sceninis įvaizdis, dainų tekstai
bei religinio simbolio (kryžiaus) nieki­
74
Religijos laisvė
Daugėjant pareiškimų apie krikščio­
nių diskriminaciją Europoje,251 EŽTT
„filtrą“ šiuo ataskaitiniu laikotarpiu
praėjo tokie katalikų (krikščionių) ti­
kėjimo simboliai kaip kryžius ar Nu­
kryžiuotasis. Sprendime prieš Italiją
EŽTT yra pasakęs, kad „krucifikso“
naudojimas valstybinėse mokyklose
patenka po valstybės nuožiūros lais­
ve (angl. margin of appreciation), to­
dėl nėra Konvencijos 9 straipsnio pa­
žeidimas;252 tuo tarpu Britų avialinijų
reikalavimą dangstyti ant kaklo sega­
mą kryželį (nenešioti jo matomai kar­
tu su darbo uniforma) EŽTT įverti­
no kaip neproporcingą ir pažeidžiantį
Konvencijos 9 straipsnio saugomą re­
ligijos laisvę.253
Lietuvos Respublikos 2011 metų gyven­
tojų ir būstų surašymo rezultatai, http://
www.stat.gov.lt/uploads/Lietuvos_gyvento­
jai_2011.pdf?PHPSESSID=88805a8814c311
310e8d0de444835dbb
233.
234. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos
centro atlikta diskriminacijos dėl religijos ir
įsitikinimų Lietuvoje tyrimo ataskaita. Vil­
nius, 2007: http://religija.lt/node/2294.
235. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos
centro 2012 metais atlikto tyrimo ataskaita
„Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų
Lietuvoje: religinių mažumų požiūris“. Vil­
nius, 2012 (viešai dar nepublikuota).
M. Jackevičius, „Religinė diskriminaci­
ja: kitaip tikintiems lipdomos sektantų eti­
ketės“, delfi.lt, 2012-12-08: http://www.
delfi.lt/news/daily/lithuania/religine-diskrimi­
nacija-kitaip-tikintiems-lipdomos-sektantuetiketes.d?id=60150729
236.
237. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ministerijos 2011–09-20 raštas „Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“
Nr. 12-01-1385: http://www.lrs.lt/pls/proj/
dokpaieska.dok_priedas?p_id=135235.
230. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43
straipsnio 7 dalis.
Tradicinėmis Religinių bendruomenių ir
bendrijų įstatymo 5 straipsnyje pripažintos
šios religinės bendrijos ir bendruomenės lo­
tynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų,
evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų,
ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, mu­
sulmonų sunitų ir karaimų.
231.
„NRTIC atkreipė Krašto apsaugos mi­
nisterijos dėmesį į diskriminacinį rengiamo
Vyriausybės nutarimo turinį“, 2011–11–02,
http://religija.lt/straipsniai/tyrimai-analizenuomones/nrtic-atkreipe-krasto-apsaugos-mi­
nisterijos-demesi-i-diskriminacini-rengiamovyriausybes-nu
238.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis­
mo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas „Dėl
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1
straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir 4 da­
lių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21
straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34
straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 2 ir 5
punktų, 37 straipsnio 2 punkto ir 38 straipsnio
2 ir 3 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai“.
232.
239. Žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­
dekso 171 straipsnį
240. Žr. Religinių bendruomenių ir bendrijų
įstatymo 11 straipsnį
Žr. Europos Tarybos Parlamentinės Asam­
blėjos rekomendaciją Nr. 1412 (1999) „Dėl
nelegalios sektų veiklos“.
241.
75
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
242. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos
centro atlikta diskriminacijos dėl religijos ir
įsitikinimų Lietuvoje tyrimo ataskaita. Vil­
nius, 2007: http://religija.lt/node/2294
Apžvalga
Seimo 2012-10-03 rezoliucijos „Dėl spek­
taklio, niekinančio krikščionių simbolius“
projektas Nr. XIP-4824(3): http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=434075&p_query=&p_tr2=2
249.
„R. Doveika: dokumentai apie nepriklau­
somybę Bažnyčiai neišduodami“, respublika.
lt, 2011–04–12, http://www.respublika.lt/lt/
naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/r_do­
veika_dokumentai_apie_nepriklausomybe_
baznyciai_neisduodami/print.1
243.
J. Sasnauskas, „Protestas prieš R. Castel­
lucci spektaklį. Ne tie pabūklai. Ir taikinys ne
tas“, lrytas.lt, 2012-10-08, http://www.lrytas.
lt/lietuvos-diena/komentarai/protestas-priesr-castellucci-spektakli-ne-tie-pabuklai-ir-tai­
kinys-ne-tas.htm?p=3.
250.
M. Jackevičius, „Vilniuje grupė žmonių
vėl atsisakinės katalikybės“, delfi.lt, 2011–
04–12, http://www.delfi.lt/news/daily/lithu­
ania/vilniuje-grupe-zmoniu-vel-atsisakineskatalikybes.d?id=44321193.
244.
251. „Andrikienė: krikščionių diskriminacija Eu­
ropoje – ne „išmislas“, o realybė“, alfa.lt, 201210-02, http://www.alfa.lt/straipsnis/15059210/
Andrikiene..krikscioniu.diskriminacija.Euro­
poje..ne.ismislas..o.realybe=2012-10-02_1730#ixzz2ISEuMeTt
I. Urbonaitė, „Vilniuje – masinė Romos
katalikų bažnyčios tikėjimo atsisakymo ak­
cija“, delfi.lt,2010-06-30, http://www.delfi.lt/
news/daily/lithuania/vilniuje--masine-romoskataliku-baznycios-tikejimo-atsisakymo-ak­
cija-atnaujinta.d?id=34010495#!/4115823/
ifoto.delfi.lt
245.
252. EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. kovo
18 d. sprendimas byloje Lautsi ir kiti prieš
Italiją, pareiškimo Nr. 30814/06
253. EŽTT 2013 m. sausio 15 d. sprendimas
byloje Eweida ir kiti prieš Jungtinę Kara­
lystę, pareiškimų Nr. 48420/10, 59842/10,
51671/10, 36516/10
M. Jackevičius, „Bažnyčių išniekinimą
Anykščių klebonas sieja su festivaliu „Velnio
akmuo“, delfi.lt, 2011–10-10, http://www.del­
fi.lt/news/daily/lithuania/baznyciu-isniekini­
ma-anyksciu-klebonas-sieja-su-festivaliu-vel­
nio-akmuo.d?id=50544908
246.
L. Pileckas, „Pragaro liepsnas festiva­
lyje „Velnio akmuo“ užgesino prokuro­
rai“, alfa.lt, 2012-02-13, http://www.alfa.
lt/straipsnis/13790192/Pragaro.liepsnas.
festivalyje.Velnio.akmuo.uzgesino.prokuro­
rai=2012-02-13_19-08/
247.
R. Oginskaitė, R. Gerbutavičius, S. Ivaš­
kaitė, „Lietuvių kryžiaus žygis prieš italo
spektaklį“, „Lietuvos rytas“, 2012-10-03, Nr.
231/6594
248.
76
Teisė į politinį dalyvavimą
Teisė į politinį dalyvavimą
leidybos institucijas“ garantiją. Ši ga­
rantija lemia, kad sprendimas ir ateity­
je neleisti anksčiau netinkamam parei­
goms pasirodžiusiam pareigūnui tapti
parlamento nariu, visų pirma, priklau­
so rinkėjams, kurie balsuodami turi
galimybę išreikšti savo nuomonę, ar
vėl suteikti šiam asmeniui pasitikėji­
mą.256
Lietuvos Konstitucija
nesuderinama su EŽTK
įtvirtinta teise į laisvus rinkimus
Artėjant 2012 m. Seimo rinkimams,
Konstitucinis Teismas išaiškino, jog
Lietuvos Konstitucija neatitinka EŽTK
Protokole Nr. 1 įtvirtintos teisės į lais­
vus rinkimus apsaugos standartų.
KT, reaguodamas į EŽTT sprendimą,
2011 m. sausio 10 d. išplatino prane­
šimą, kuriame pabrėžė, kad dėl EŽTT
priimto sprendimo tarp EŽTK ir Lietu­
vos Respublikos Konstitucijos atsira­
do nesuderinamumas. Kaip vienintelis
būdas įgyvendinti minimą sprendimą
buvo nurodytas Konstitucijos patai­
sų priėmimas.257 Tokiu būdu KT sau iš
anksto apribojo galimybes koreguoti
savo ankstesnę praktiką ateityje pri­
imant susijusius nutarimus.
Dar 2004 m. KT išaiškino, kad pagal
Konstituciją, asmuo, kuris šiurkščiai
pažeidė Konstituciją, sulaužė priesai­
ką ar padarė tokį nusikaltimą, kuriuo
kartu šiurkščiai pažeidė Konstituci­
ją, sulaužė priesaiką, ir dėl to apkaltos
proceso tvarka buvo pašalintas iš uži­
mamų pareigų ar buvo panaikintas jo
Seimo nario mandatas, niekada nega­
li užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia
yra susijusi su Konstitucijoje numaty­
tos priesaikos davimu.254
Savo pozicijos KT nepakeitė ir
2012 m., kai teko svarstyti su minė­
tuoju EŽTT sprendimu tiesiogiai su­
sijusį Seimo rinkimų įstatymo pakeiti­
mą.258 Pakeitimas numatė, jog asmuo,
apkaltos tvarka pašalintas iš užimamų
pareigų, vėl gali būti renkamas Seimo
nariu, jei nuo pašalinimo praėjo ketve­
ri metai. 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime
KT išaiškino, jog ši įstatymo nuostata
prieštarauja Konstitucijai ir ankstesnei
teismo praktikai, o EŽTT sprendimas
šiuo atveju nėra pagrindas keisti KT
suformuotą konstitucinę doktriną.259
Apkaltos tvarka iš Prezidento pareigų
pašalintas Rolandas Paksas 2004 m.
rugsėjo 27 d. pateikė skundą EŽTT.
2011 m. sausio 6 d. priimtame spren­
dime EŽTT konstatavo, jog nepanai­
kinamas draudimas bet kada ateity­
je užimti parlamento nario pareigas
prieštarauja EŽTK Protokole Nr. 1
įtvirtintai teisei į laisvus rinkimus.255
Teismas pabrėžė, kad Protokolo 3
straipsnis įtvirtinta „žmonių nuomo­
nės išraiškos laisvės renkant įstatymų
77
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Taigi savo praktika KT aiškiai ir ne­
dviprasmiškai įtvirtino jau prieš tai
pabrėžtą prieštaravimą tarp Konsti­
tucijos ir EŽTK nuostatų. Tokia KT
pozicija susilaukė kritikos ir žinias­
klaidoje,260 ir iš atskirų Konstitucinio
Teismo teisėjų.261
Apžvalga
apie balso skyrimą už norimus kandi­
datus, padarant balsavimo biuletenio
nuotraukas mobiliuoju telefonu; taip
pat vykdytas keitimasis biuleteniais,
kai asmuo, parduodantis balsą, gau­
davo iš anksto pažymėtą biuletenį, o
po balsavimo parnešdavo tuščią, ku­
ris galėjo būti pažymimas ir perduo­
damas kitam balsą parduodančiam
asmeniui.266
Rinkimų tvarkos pažeidimai
2012 m. vykusių rinkimų į Seimą metu
užfiksuota itin daug pažeidimų, lėmu­
sių rinkimų rezultatų pripažinimą ne­
galiojančiais dviejose rinkimų apygar­
dose. Dar pirmojo rinkimų turo metu,
2012 m. spalio 14 d., pirmoje dienos
pusėje gauta daugybė pranešimų apie
vykusį balsų pirkimą ir pardavimą,
taip pat neleistiną agitaciją rinkimų
dieną.262 Nerimą kelia pranešimai apie
masinį balsų pirkimą laisvės atėmimo
įstaigose.263
Dėl balsų pirkimo Vyriausioji rinki­
mų komisija pripažino negaliojančiais
pirmojo turo Seimo rinkimų rezultatus
Zarasų – Visagino rinkimų apygardo­
je.267 2012 m. lapkritį Seimas ir Prezi­
dentė, reaguodami į daugybę pažeidi­
mų, užfiksuotų rinkimų metu, kreipėsi
į Konstitucinį Teismą, prašydami ištir­
ti, ar rinkimų rezultatai teisėtai pripa­
žinti galiojančiais.268
2012 m. lapkričio 10 d. LRKT kons­
tatavo, kad rinkimų rezultatų Biržų –
Kupiškio rinkimų apygardoje patvirti­
nimas prieštarauja Seimo rinkimų
įsta­tymui. Pažeidimus daugiamandatė­
je apygardoje LRKT įvertino kaip ne­
sančius tokio masto, jog lemtų rezul­
tatų negaliojimą, tačiau penkių Darbo
partijos narių, su kurių pavardėmis
sieta daug pažeidimų perkant balsus,
galutinis vietos nustatymas partijos
kandidatų sąraše po rinkimų pripa­
žintas prieštaraujančiu Seimo rinkimų
įstatymui.269
Nepaisant to, kad balsų pirkimo atve­
jai pirmojo rinkimų turo metu susilau­
kė daug žiniasklaidos dėmesio ir at­
garsio visuomenėje, antrame ture šios
rūšies pažeidimai buvo užfiksuoti jau
išankstinių rinkimų metu.264 Iš viso rin­
kimo laikotarpiu buvo gauta maždaug
500 pranešimų apie rinkimų tvarkos
pažeidimus ir pradėti 27 ikiteisminiai
tyrimai.265
Perkant rinkėjų balsus imtasi naujų,
anksčiau nenaudotų priemonių: iš par­
duodančiųjų reikalauta patvirtinimo
78
Teisė į politinį dalyvavimą
Ribotos tiesioginės demokratijos
galimybės
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis­
mo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, http://
www.lrkt.lt/dokumentai/2004/n040525.htm
254.
Aptariamu laikotarpiu išliko ankstes­
nėse apžvalgose minėtos problemos,
susijusios su referendumų skelbimu ir
piliečių įstatymų leidybos iniciatyvo­
mis.270 Ir toliau išlieka piliečių iniciaty­
vas dalyvauti demokratiniame proce­
se itin ribojantis reguliavimas: norint
pateikti įstatymo projektą, reikia per
2 mėnesius surinkti 50 tūkstančių pi­
liečių parašų;271 siekiant suorganizuoti
referendumą reikalingi 300 tūkstančių
piliečių parašų, kurie turi būti suren­
kami per 3 mėnesių laikotarpį.272
EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas
byloje, pareiškimo Nr. 34932/04, 112 pastrai­
pa
255.
256.
Paksas prieš Lietuvą, 104 pastraipa
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis­
mo pareiškimas dėl Europos žmogaus teisių
teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo įgyven­
dinimo, 2011–01-10,http://www.lrkt.lt/Prane­
simai/txt_2011/L20110110c.htm
257.
Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pa­
keitimo įstatymas, 2012 m. kovo 22 d., Nr. XI1939, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpa­ieska.
showdoc_l?p_id=420742&p_query=&p_tr2=2
258.
Vis dar neįvesta aktyvesnį asmenų da­
lyvavimą demokratiniuose procesuose
galinti paskatinti priemonė – balsavi­
mas internetu. Elektroninio balsavimo
įvedimui pritaria apie trys ketvirtada­
liai Lietuvos gyventojų.273 Tačiau prieš
2012 m. rinkimus į Seimą nebuvo pri­
tarta siūlymui išbandyti balsavimą in­
ternetu tik vienoje rinkimų apygardo­
je, sudarant galimybę šia priemone
pasinaudoti užsienyje esantiems Lie­
tuvos piliečiams.274 Pabrėžtina, kad
esant tokioms balsų pirkimo tenden­
cijoms, įvedant balsavimą internetu
ypatingai svarbu numatyti adekvačius
saugiklius ir užtikrinti kontrolės me­
chanizmą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis­
mo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas, http://
www.lrkt.lt/dokumentai/2012/n120905.htm
259.
M. Varaška, „KT doktrina ir prigimtinės
žmogaus teisės: R. Pakso atvejis“, http://www.
delfi.lt/news/balsuok2012/politikoakimis/
mvaraska-kt-doktrina-ir-prigimtines-zmo­
gaus-teises-rpakso-atvejis.d?id=59525872,
K. Grinius, „KT sprendimas dėl Pakso: juo­
da diena teisinei valstybei“, http://www.
delfi.lt/news/ringas/lit/kgirnius-kt-spren­
dimas-del-rpakso-juoda-diena-teisineivalstybei.d?id=59451305
260.
LRKT teisėjo G. Mesonio atskiroji nuomo­
nė, http://www.lrkt.lt/dokumentai/2012/atsk_
nuom_20120905_n20120905_GMesonis.pdf;
LRKT teisėjo E. Šileikio atskiroji nuomonė
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2012/atsk_
nuom_20120905_n20120908_ESileikis.pdf
261.
„Policiją užgriuvo pranešimai apie rin­
kimų pažeidimus“, Delfi.lt, 2012-10-14,
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/
262.
79
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
policija-uzgriuvo-pranesimai-apie-rinkimupazeidimus.d?id=59755277;
„Aktyvumas rinkimuose buvo per 50 pro­
centų (atnaujinta)“, Lrytas.lt, 2012-10-14,
http://www.lrytas.lt/-13501508311348461124
-aktyvumas-rinkimuose-buvo-per50-procent%C5%B3-atnaujinta.htm
Apžvalga
„D. Grybauskaitė į KT kreipiasi dėl daugia­
mandatės ir 7 vienmandačių rezultatų“, Del­
fi.lt, 2012-11-07, http://www.delfi.lt/news/
daily/lithuania/dgrybauskaite-i-kt-kreipia­
si-del-daugiamandates-ir-7-vienmandaciurezultatu.d?id=59931253
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis­
mo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, http://
www.lrkt.lt/dokumentai/2012/i121110.htm
269.
Šarūnas Černiauskas „Slapta darytame
vaizdo įraše – derybos dėl kalinių balsų už
Darbo partiją“, Delfi.lt, 2012-10-15, http://
www.delfi.lt/news/daily/lithuania/slapta-da­
rytame-vaizdo-irase-derybos-del-kaliniu-bal­
su-uz-darbo-partija.d?id=59758067
263.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas. „Žmo­
gaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009–
2010: Apžvalga“, p. 66-67, http://www.hrmi.
lt/uploaded/PDF%20dokai/Apzvalgos/Apzval­
ga_2009-2010_su%20virseliu_FINAL.pdf
270.
„Bylos dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo
Šilutėje viena po kitos keliauja į teismą“,
15min.lt, 2012-10-31, http://www.15min.lt/
naujiena/rinkimai-2012/skandalai/bylos-delgalimo-rinkeju-papirkinejimo-siluteje-vienapo-kitos-keliauja-i-teisma-635-269542
264.
271. Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų
leidybos iniciatyvos įstatymas, Nr. VIII-1003,
9 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies­
ka.showdoc_l?p_id=111993
Referendumo įstatymas, 2002 m. birželio
4 d., Nr. IX-929, 11 str., http://www3.lrs.lt/pls/
inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437639
265. „Per Seimo rinkimus policija gavo apie
500 pranešimų, pradėti 27 ikiteisminiai ty­
rimai“, Ve.lt, 2012-10-29, http://www.ve.lt/
naujienos/kriminalai/per-seimo-rinkimuspolicija-gavo-apie-500-pranesimu-prade­
ti-27-ikiteisminiai-tyrimai-833577/
272.
273. „75 proc. lietuvių pritaria internetiniam
balsavimui“, Alfa.lt, 2011–05-05, http://
www.alfa.lt/straipsnis/11245176/75.proc..
lietuviu.pritaria.internetiniam.balsavi­
mui=2011–05-05_10-26/
„Z.Vaigauskas: per šiuos rinkimus išplėto­
tas balsų pirkimo verslas“, Delfi.lt, 2012-1119, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/
zvaigauskas-per-siuos-rinkimus-ispletotasbalsu-pirkimo-verslas.d?id=60020081
266.
Jurga Bačinskaitė „Užsienio lietuviai nu­
sivylę: eksperimentas dėl balsavimo interne­
tu įstrigo Seime“, Delfi.lt, 2012-09-26, http://
www.delfi.lt/archive/uzsienio-lietuviai-nusi­
vyle-eksperimentas-del-balsavimo-internetuistrigo-seime.d?id=59526970
274.
„VRK panaikino rinkimų rezultatus Zara­
sų-Visagino apygardoje“, Delfi.lt, 2012-10-21,
http://www.delfi.lt/archive/vrk-panaikino-rin­
kimu-rezultatus-zarasu-visagino-apygardo­
je.d?id=59807843
267.
„Seimas kreipiasi į KT dėl rinkimų re­
zultatų teisėtumo“, Delfi.lt, 2012-11-06,
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/
seimas-kreipiasi-i-kt-del-rinkimu-rezultatuteisetumo.d?id=59923191;
268.
80
Diskriminacija
Diskriminacija
Dėl lyties
Nors 2011 m. birželį Seimo narės ini­
ciatyva parlamente buvo įregistruotas
Moterų ir vyrų lygių galimybių įsta­
tymo pataisų projektas, kuriuo siūlo­
ma valstybės įmonių valdybose nusta­
tyti kvotas moterims,275 visgi 2012 m.
rugsėjį Lietuva kartu su kitomis 8 ES valstybėmis pasipriešino ES iniciaty­
vai įsteigti 40 procentų kvotą dėl mo­
terų atstovavimo įmonių valdymo ins­
titucijose. ES Komisijos prezidentui
išsiųstame laiške, pasirašytame ir Lie­
tuvos Socialinės apsaugos ir darbo mi­
nistro, buvo išreikštas nepritarimas
teisiškai įpareigojančių nuostatų dėl
moterų atstovavimo bendrovių valdy­
bose priėmimui.276
Lietuvos statistikos departamento duo­
menimis, 2012 m. išliko skirtumas tarp
moterų ir vyrų gaunamų pensijų išmo­
kų – vyrų valstybinė socialinė draudi­
mo pensija sudarė 938,59 Lt, moterų –
756 Lt. Skirtumas tarp pensijų dydžių
pastebimas ir skaičiuojant neįgalumo
pensiją, kuri sudaro 687 Lt moterims
ir 781 Lt vyrams. Skiriasi ir valstybės
socialinio draudimo pensijos dėl ne­
tekto darbo dydžiai – šios pensijos dy­
dis moterims yra 537 Lt, vyrams – 627
Lt.277
žymi skirtumus tarp moterų ir vyrų
gaunamų darbo užmokesčių bei ak­
centuoja šio reiškinio neigiamą po­
veikį visuomenei, tačiau mažindama
egzistuojančią nelygybę tarp vyrų ir
moterų darbo srityje Vyriausybė įgy­
vendino tik vieną pagal šią programą
patvirtinto priemonių plano priemo­
nę – mokymus dėl moterų ir vyrų ats­
tovavimo istoriniame ir šiuolaikinia­
me kontekste.279
Lietuvoje verslo įmonių vadovės mo­
terys sudaro 17 procentų visų vadovau­
jančias pareigas užimančių asmenų,
tačiau uždirba 20 procentų mažiau nei
tą patį darbą dirbantys vyrai.280 Šalies
vadovės teigimu, tai ne tik moterų dis­
kriminacija, bet ir ekonomiką stabdan­
tis veiksnys.281 2012 m. „Swedbank“
atlikta Asmeninių finansų instituto
darbo užmokesčio skirtumų analizė
parodė, jog tam, kad moterų metinės
pajamos prilygtų vidutiniam vyrų dar­
bo užmokesčiui, moterims tektų dirb­
ti 38 dienomis ilgiau. 2011 m. IV ke­
tvirčio duomenimis, vidutinis moterų
mėnesinis darbo užmokestis Lietuvo­
je buvo beveik 13 procentų mažesnis
nei vyrų ir siekė 1576 Lt. Tai reiškia,
kad vyrui uždirbant 1 Lt, moteris gavo
87,1 cento.282
Įgyvendinant Valstybinę moterų ir vyrų
lygių galimybių 2010–2014 m. progra­
mą Vyriausybė įsipareigojo pri­si­dėti
prie lyčių lygybės darbo srityje užti­
krinimo bei padidinti vaiko priežiūros
Valstybinė moterų ir vyrų lygių gali­
mybių 2010-2014 m. programa278 pa­
81
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
institucijų skaičių. Tačiau lanksčios
darbo sąlygos auginantiems vaikus
nėra užtikrinamos, o vaiko priežiūros
institucijų infrastruktūra šalyje taip
pat išlieka prastai išvystyta. Ikimoky­
klinių paslaugų kokybė ir kiekybė ne­
atitinka jaunų šeimų lūkesčių. Tai ri­
boja jaunų motinų galimybes po vaiko
priežiūros atostogų sėkmingai inte­
gruotis į darbo rinką.283
Apžvalga
sadoje Lietuvoje. Teismas pripažino,
kad Rumunijos ambasados sprendimą
atleisti ieškovę lėmė būtent jos nėštu­
mas, todėl toks atleidimas vertintinas
kaip diskriminacija lyties pagrindu.
Ieškovei buvo priteistas 5,6 tūkst. Lt
turtinės ir 5 tūkst. Lt neturtinės žalos
atlyginimas.
Didžiausią dalį 2011–2012 m. Ly­
gių galimybių kontrolieriaus tarnybos
gautų skundų dėl diskriminacijos su­
darė skundai dėl diskriminacijos lyties
pagrindu. 2011 m. tokių skundų pa­
grindu pradėti tyrimai sudarė 25 proc.
visų tyrimų.288 Iš viso 2011 m. metais
Tarnyba gavo 38 skundus dėl galimo
diskriminavimo lyties pagrindu ir atli­
ko 3 tyrimus kontrolierės iniciatyva.289
2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Res­
publikos Konstitucinis teismas priėmė
nutarimą dėl Valstybinės šeimos po­
litikos koncepcijos, kuriame pripaži­
no ją prieštaraujančia Konstitucijai.284
Valstybinė šeimos politikos koncep­
cija apibrėžė šeimą tik kaip sutuokti­
nius (vyrą ir moterį) ir jų vaikus (įvai­
kius), jei tokių yra.285 Koncepcijoje
buvo įtvirtintos šeimos politikos gai­
rės, numatant komunalinių paslaugų
kompensacijas, pagalbą įsigyjant būs­
tą, palankias sąlygas šeimos verslui,
sveikatos ir socialinių paslaugų teiki­
mą. Svarstant šį klausimą viešajame
diskurse kilusių diskusijų metu buvo
akcentuojama, kad toks šeimos api­
brėžimas diskriminuoja vienišas ma­
mas ir tėvus bei kartu gyvenančias ne­
susituokusias poras.286
Lygių galimybių kontrolierės teigi­
mu, vyrai atsikrato senų stereotipų ir
aktyviau kovoja už savo teises. Jie ne­
bemano, kad diskriminaciją patiria
tik moterys; kad vyrams dėl to skųs­
tis yra gėdinga; kad jiems lygios gali­
mybės neaktualios.290 Vertinant bendrą
skundų dėl diskriminacijos statistiką,
2011 m. buvo sulaukta kiek daugiau
skundų iš vyrų nei moterų.291 Tačiau
skundų dėl diskriminacijos lyties pag­
rindu visgi daugiau gauta iš moterų.
Tokia vyraujanti tendencija išlieka jau
ne vienerius metus (74 procentus tokių
skundų 2011 metais pateikė moterys,
24 procentus – vyrai, 2 procentus –
asmenų grupės ar organizacijos).292
2012 m. kovo 20 d. Vilniaus apygar­
dos teismas priėmė sprendimą byloje,
kurioje pareiškėja skundėsi, jog buvo
diskriminuojama lyties pagrindu.287
Būdama nėščia, moteris buvo atleista
iš vertėjos pareigų Rumunijos amba­
82
Diskriminacija
Lygių galimybių kontrolieriaus tarny­
bos atliktas tyrimas parodė, kad vals­
tybinės institucijos nesilaiko lygių
ga­limybių įgyvendinimo politikos; pri­
imdamos sprendimus, ruošdamos teisės
aktus, programas ir priemones, skirtas
įvairių asmenų grupėms, neanalizuo­
ja teigiamo ar neigiamo jų poveikio ly­
gioms galimybėms. Tarnyba atkreipė
dėmesį, kad šią įstatymu įtvirtintą par­
eigą valstybės institucijos įgyvendina
pasyviai ir nereguliariai.299 Dauguma
ministerijų neįtraukia nediskriminavi­
mo dėl lyties ir lygių galimybių princi­
pų į savo darbo ir veiksmų planus, taip
pat neatlieka lyčių lygybės ir lygių ga­
limybių situacijos analizės bei poveikio
vertinimo.300
Daugiausia skundų buvo sulaukta dėl
diskriminacijos lyties pagrindu darbo
santykių srityje, valstybės tarnyboje.
Kontrolierės tarnyba pažymi, kad eko­
nominis sunkmetis ir įmonėse vyks­
tančios restruktūrizacijos žymiai la­
biau paveikė moteris, ypač vyresnio
amžiaus.293 Nėščios moterys susidu­
ria su nepalankiu darbdavio požiūriu
informavus jį apie nėštumą: tokioms
moterims nebetaikomos įvairios ga­
rantijos, papildomos darbuotojų ska­
tinimo priemonės, kurios taikomos
visiems kitiems darbuotojams.294 Dis­
kriminacija dėl lyties buvo fiksuota ir
prekių – paslaugų teikimo sektoriuje,
kuomet tam tikros paslaugos buvo tei­
kiamos palankesnėmis sąlygomis mo­
terims nei vyrams.295 2011 m. gegužę
žiniasklaidoje buvo paviešintas mote­
rų diskriminavimo atvejis Panevėžio
pirtyje, kurioje vyrams buvo leidžia­
ma praustis du kartus per savaitę, o
moterims – tik kartą per savaitę.296
Lygių galimybių plėtros centras kartu
su Lietuvos studentų sąjunga 2011 m.
atliko universitetų ir kolegijų studentų
apklausą dėl daugialypės diskrimina­
cijos patyrimo.301 Atsitiktinės atrankos
būdu buvo apklausti 1074 studentai.
Apklausos duomenys parodė, kad sek­
sistiniai požiūriai yra plačiai paplitę
studentų tarpe; 27.4 procentai vyrų ir
17.2 procentų moterų respondentų nu­
rodė, kad dažnai susiduria su juokais ir
patyčiomis moterų atžvilgiu. Respon­
dentai taip pat nurodė, kad dažniausiai
dėstytojai „juokauja“ moterų atžvilgiu
(49.9 procentai).
2012 m. kovo 13 d. priimtos Moterų ir
vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos,
kuriomis papildytas atvejų, kai darb­
davio veiksmai pripažįstami pažei­
džiančiais moterų ir vyrų lygias teises,
sąrašas, taip pat papildytas diskrimina­
cijos lyties pagrindu išimčių sąrašas.297
Įstatymo pakeitimai Lygių galimybių
kont­rolieriaus tarnybai suteikia gali­
mybę taikyti sankcijas visais diskri­
minacijos dėl lyties atvejais, įskaitant
seksualinį priekabiavimą, priekabiavi­
mą ir nurodymą diskriminuoti.298
2011 m. paskelbtoje studijoje dėl mo­
terų dalyvavimo gamtos ir technologi­
jų moksluose pažymima, kad moterų
83
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
galimybės daryti mokslinę karjerą šio­
se srityse mažiau palankios, sudėtinga
karjerą derinti su šeimos gyvenimu.302
Studijoje taip pat teigiama, kad tradi­
ciniai požiūriai bei patriarchalinės vi­
suomenėje vyraujančios nuostatos dėl
lyčių vaidmenų daro didelę įtaką mer­
ginoms renkantis karjerą.
Apžvalga
macijos parengimą ir platinimą tarp
neįgaliųjų bei neįgaliųjų asociacijų.
Tačiau 2011 m. neįgaliųjų nevyriausy­
binėms organizacijoms buvo skirta tik
18 334 Lt.
Įgyvendindama priemones dėl aplin­
kos prieinamumo gerinimo neįgalie­
siems, 2011 m. Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija patvirtino būsto pri­
taikymo neįgaliesiems finansavimo
tvarkos aprašą.306 Vyriausybė taip pat
priėmė pakeitimus dėl Daugiabučių
namų atnaujinimo (modernizavimo)
programos priedo „Daugiabučių namų
atnaujinimo (modernizavimo) projektų
specialieji techniniai reikalavimai“.307
Jame numatoma, kad keičiant ar reno­
vuojant liftus į efektyviau naudojan­
čius energiją, liftai turi būti pritaikyti
neįgaliųjų poreikiams.
Dėl negalios
2011–2012 metais neįgaliųjų intere­
sus atstovaujančios nevyriausybinės
organizacijos kritiškai vertino Soci­
alinės apsaugos ir darbo ministerijos
kaip pagrindinės institucijos, atsakin­
gos už Jungtinių Tautų Neįgaliųjų tei­
sių konvencijos įgyvendinimą, veiklą
bei bendradarbiavimo su nevyriausy­
binėmis organizacijomis trūkumą.303
2012 m. gegužės 9 d. Seimo Žmogaus
teisių komitetas dėl neveiksmingo So­
cialinės apsaugos ir darbo ministerijos
darbo žmogaus teisių srityje nepritarė
Vyriausybės 2011 m. metinei ataskai­
tai, pabrėždamas netinkamą Neįgalių­
jų teisių konvencijos įgyvendinimą.304
2012 m. buvo atliktas Lietuvos teisės
aktų ir finansinių bei administracinių
galimybių gerinant aplinkos prieina­
mumą neįgaliųjų poreikiams įverti­
nimas.308 Tyrimo išvadose pažymima,
kad nepaisant teisės aktuose numaty­
tų reikalavimų užtikrinti naujų pastatų
prieinamumą neįgaliesiems, teisės ak­
tai nenumato drausminančių priemo­
nių, jei juridiniai ar fiziniai asmenys
šių reikalavimų nesilaiko. Be to, trūks­
ta nuoseklios viešų pastatų pritaiky­mo
neįgaliųjų poreikiams stebėsenos.
2011–2012 metais Vyriausybė tęsė Na­
cionalinės neįgaliųjų socialinės inte­
gracijos 2010–2012 metų programos
įgyvendinimą.305 Programoje numaty­
ta finansuoti nevyriausybinių organi­
zacijų, dirbančių neįgaliųjų socialinės
integracijos srityje, veiklas, teikiant
socialines reabilitacijos paslaugas ne­
įgaliesiems, remti mobilumo ir sava­
rankiškumo ugdymą, periodinės infor­
Dėl fizinės aplinkos nepritaikymo jų
poreikiams neįgalieji kasdieniniame
84
Diskriminacija
gyvenime susiduria su begale kliūčių.
2011 m. žiniasklaida pranešė, kad fi­
zinę negalią turintys asmenys be pa­
galbos negali patekti į Kauno kliniki­
nę ligoninę, nes prie pastato neįrengta
neįgaliesiems skirta nuovaža.309 Dė­
mesį į viešųjų pastatų neprieinamumą
neįgaliesiems siekė atkreipti ir socia­
liai atsakingų jaunųjų žurnalistų ugdy­
mo programos dalyvių Klaipėdoje su­
rengta akcija „Ratuoti riteriai“.310 Kito
eksperimento metu Lietuvos žmonių
su negalia sąjunga devyniose Lietuvos
savivaldybėse patikrino daugiau kaip
pusketvirto šimto visuomeninių pasta­
tų ir išsiaiškino, kad į beveik pusę jų
neįgaliesiems patekti be aplinkinių pa­
galbos neįmanoma; be to, pastatuose
įrengtos nepatogios ar sukamos durys,
nėra liftų pakilti į antrą aukštą, nepri­
taikyti tualetai.311
ketavo prie Seimo.315 Iš kelių šalies
rajonų suvažiavę žmonės teigė, kad
valdžiai nesirūpinant informacijos pri­
einamumu jie nedalyvaus nei Seimo,
nei savivaldos rinkimuose. Piketuoto­
jai reikalavo užtikrinti, kad televizijos
laidų titrai būtų ne tik valstybinės, bet
ir komercinių televizijų laidose.316 Pi­
ketuotojai atkreipė dėmesį, kad tokia
situacija neatitinka Neįgaliųjų teisių
konvencijos nuostatų, užtikrinančių
teisę į informacijos laisvę.317
Dėl nepritaikytos fizinės ir informaci­
nės aplinkos ribojama neįgaliųjų stu­
dentų teisė į mokslą. Lietuvos stu­
dentų sąjungos tyrimai atskleidė, kad
daugiau nei pusė (58 proc.) Lietuvos
aukštųjų mokyklų yra tik iš dalies pri­
taikytos arba apskritai nepritaikytos
judėjimo negalią turintiems studen­
tams. Visiškai pritaikytų aukštųjų mo­
kyklų tėra ketvirtadalis (27 proc.).318
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjun­
gos atlikta analizė parodė, kad be fi­
zinio pastatų nepritaikymo problemos,
visų pakopų studentai susiduria su ne­
pritaikyta specialia įranga, reikalin­
ga neįgaliųjų darbui su informacijos
šaltiniais, tokios įrangos stygiumi, al­
ternatyvių aptarnavimo formų stoka.
Pastebima, kad nesukurta socialinės
ir edukacinės paramos sistema negalią
turintiems doktorantams.319 Remiantis
akademinių įstaigų administracijų pa­
teiktais duomenimis, 2011 m. aukšto­
jo mokslo siekė 845 studentai su ne­
galia.320 Tai 113 studentų mažiau nei
2010 m.
Neįgaliųjų poreikiams nepritaikyta
aplinka pažeidžia ir neįgaliųjų teisę
balsuoti rinkimuose – Žmonių su ne­
galia sąjungos atliktas tyrimas parodė,
kad 22 proc. neįgaliųjų rinkimuose ne­
dalyvauja būtent dėl to, kad nėra užti­
krinamos galimybės tą padaryti.312 Be­
veik 40 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad
jiems nesudaromos sąlygos balsuoti –
nuvykti iki rinkimų apylinkės ar pa­
kilti iki balsavimo vietos.313 Dauguma
respondentų (88 proc.) pritaria balsa­
vimui internetu.314
Dėl informacinės aplinkos nepritaiky­
mo kurtieji 2012 m. vasario 7 d. pi­
85
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
pritarti Valstybinių socialinio draudi­
mo pensijų įstatymo pataisoms.326
Socialinės paslaugos neįgaliesiems turi
būti orientuotos į neįgaliųjų galimybių
gyventi visuomenėje savarankiškai sti­
prinimą, tačiau į šiuos neįgaliųjų porei­
kius valstybė vis dar pakankamai nein­
vestuoja. 2011 m. tik penktadalis visų
savivaldybių (12 iš 60) turėjo savaran­
kiško gyvenimo namus, prižiūrimus
vietinių bendruomenių, neįgaliųjų aso­
ciacijų ar kitų organizacijų, dirbančių
neįgaliųjų socialinės integracijos sri­
tyje (labdaros fondai, religinės bend­
ruomenės, viešosios įstaigos).321
2011–2012 m. Lietuvos teisinėje sis­
temoje ir toliau išliko visiško neveiks­
numo institutas, prieštaraujantis Neį­
galiųjų teisių konvencijos nuostatoms.
Nevyriausybinės organizacijos nuolat
ragino Vyriausybę keisti esančią siste­
mą dėl neveiksnumo instituto regulia­
vimo (sąvokos, sričių taikymo ir teisi­
nio reglamentavimo), tačiau progresas
šioje srityje menkas.327 Teisingumo mi­
nisterija 2012 m. parengė įstatymų pa­
keitimų projektus, kuriuose numatoma
keisti asmens veiksnumo apribojimo
ir asmens pripažinimo neveiksniu ins­
titutus, tačiau visiškai panaikinti ne­
veiksnumo instituto nenumatoma.328, 329
Nevyriausybinės organizacijos, atsto­
vaujančios neįgaliųjų interesus, paste­
bi, kad dėl besitęsiančios finansi­
nės krizės neįgaliesiems asmenims
buvo sumažintos socialinės išmo­
kos. 2009 m. gruodį Seimas priėmė
Socia­linių išmokų perskaičiavimo ir
mokėjimo laikinąjį įstatymą,322 kuria­
me nu­matė vieneriems metams su­
mažinti socialines išmokas įvairioms
visuome­nės grupėms, įskaitant neįga­
liuosius. 2010 m. šį sumažinimą pratę­
sė galioti antriems, o 2011 m. lapkri­
tį – ir tretiems metams.323 LNF pažymi,
kad bandymai sutaupyti valstybės lėšų
neįgaliųjų sąskaita prieštarauja svar­
biems tarptautiniams dokumentams –
Neįgaliųjų teisių konvencijai, ES eko­
nomikos augimo strategijai „Europa
2020“ ir Europos strategijai dėl ne­
galios.324 Nevyriausybinės organizaci­
jos taip pat atkreipė įstatymo leidėjo
dėmesį į neįgalius vaikus auginančių
tėvų socialinių garantijų užtikrinimo
būtinumą325 ir ragino valdžios atstovus
Dėl seksualinės orientacijos ir
lytinio tapatumo
2012 m. JT Žmogaus teisių komitetas
svarstė trečią periodinę Lietuvos Res­
publikos Vyriausybės pateiktą ataskai­
tą dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių
teisių pakto įgyvendinimo. Baigiamo­
siose išvadose Komitetas išreiškė su­
sirūpinimą dėl stiprėjančių neigiamų
nuostatų ir stereotipų LGBT atžvilgiu,
pasireiškusių smurto proveržiais bei
diskriminacija, taip pat dėl teisėsaugos
institucijų nenoro tirti su tuo susijusių
galimai nusikalstamų veikų.330
86
Diskriminacija
Lietuvoje teisė į lyties pakeitimą, įtvir­
tin­ta Civilinio kodekso 2.27 straips­
nyje, išlieka deklaratyvi, o reikiamas
įstatymas dėl lyties keitimo tvarkos ir
sąlygų nėra priimtas. Seime net buvo
pateiktas Civilinio kodekso pataisų
projektas, siekiant panaikinti kodek­
se įtvirtintą teisę į lyties keitimą.331 Pa­
taisų iniciatorių teigimu, „lyties pa­
keitimo operacijos vertinamos labai
kontraversiškai, visuomenė dėl psi­
chosocialinių priežasčių yra nepasiren­
gusi priimti lyties pakeitimo praktikos,
todėl leidimas daryti lyties pakeitimo
operacijas sukeltų daug medicininių ir
etinių problemų“.332 Pažymėtina, kad
asmenys, pasikeitę lytį užsienyje, pri­
valo kreiptis į teismą dėl įpareigoji­
mo valstybių institucijoms išduoti nau­
jus asmens dokumentus, atitinkančius
naują asmens lytį.
remiantis vien jų seksualine orientaci­
ja iš esmės yra diskriminacinis.
Seime bent du kartus – 2011 m. balan­
džio 22 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. –
buvo teikiami Seimo nario inicijuoti
Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso pakeitimo ir papildymo įstaty­
mų projektai, kuriais siekta įtvirtinti,
jog viešas konstitucinių dorovinių ver­
tybių bei Konstitucijoje įtvirtintų šei­
mos pagrindų niekinimas, visuome­
nės dorovei prieštaraujančių renginių
organizavimas, yra administracinės tei­
sės pažeidimas, užtraukiantis baudą
nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstan­
čių litų; pakartotini veiksmai užtrauk­
tų baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių
tūkstančių litų.335 Aiškinamajame raš­
te teigiama, jog tokiais pakeitimais
siekiama įtvirtinti, jog už teisingos ir
darnios visuomenės dorovinių verty­
bių, Konstitucijoje įtvirtintų šeimos
pagrindų viešą niekinimą, viešą ragi­
nimą jas niekinti, visuomenės dorovei
prieštaraujančių renginių, tokių kaip
homoseksualų eitynės bei paradai,
organizavimą būtų įtvirtinta administ­
racinė atsakomybė.
Teisės spragos išlieka homoseksualių
asmenų šeimos teisės srityje. 2011 m.
Seime buvo užregistruotas Partnerys­
tės (bendro gyvenimo neįregistravus
santuokos) įstatymo projektas,333 skir­
tas heteroseksualioms ir homoseksua­
lioms poroms. Seimo svarstymui taip
pat buvo pateikti ir kiti partnerystės
įstatymo projektai,334 kuriais siekta įtei­
sinti heteroseksualių asmenų partne­
rystę. Projektus ruošusios Teisingumo
ministerijos teigimu, tai, jog įstatymo
projekte homoseksualioms po­roms
nenumatyta galimybė įregistruoti par­
tnerystę, gali būti sprendžiama su­
darant sutartis civiline tvarka. Toks
skirtingų teisių suteikimas asmenims
Toks įstatymo projektas, kuriuo siek­
ta įtvirtinti tiesioginę homoseksualių
asmenų diskriminaciją ir apriboti ho­
moseksualių žmonių saviraiškos lais­
vę 2012 m. birželio 18 d. buvo atmes­
tas dėl neigiamos Europos teisės
de­partamento prie Teisingumo minis­
terijos išvados.336 Šios diskriminacinės
87
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
įstatymų leidybos iniciatyvos sulaukė
aštrios ES Parlamento bei tarptautinių
žmogaus teisių institucijų ir organiza­
cijų kritikos.337
Apžvalga
dus dėl seksualinės orientacijos. Po
vieną skun­dą buvo gauta dėl patirtos
diskriminacijos darbo santykiuose,
svei­katos apsaugos srityje, dėl valsty­
bės institucijų veiksmų; vienas skun­
das buvo klasifikuotas kaip „kita“.342
Visus skundus dėl diskriminavimo
seksualinės orientacijos pagrindu pa­
teikė vyrai. Vienu atveju asmuo krei­
pėsi į LGKT prašydamas ištirti, ar
tai, jog Karių etikos kodekse tarp kitų
diskriminacijos pagrindų nėra nuro­
domas seksualinės orientacijos pa­
grindas, nepažeidžia Lygių galimybių
įstatymo nuostatų. Nors LGKT nenu­
statė įstatymo pažeidimo, tačiau, sie­
kiant teisinio aiškumo ir teisės aktų
nuostatų suderinamumo, rekomenda­
vo į Karių etikos kodeksą perkelti vi­
sus Konstitucijoje ir Lygių galimybių
įstatyme įtvirtintus nediskriminavimo
pagrindus arba/ir numatyti nebaigtinį
galimos diskriminacijos pagrindų są­
rašą.343 Į LGKT taip pat buvo kreiptasi
dėl apribojimų homoseksualiems vy­
rams būti kraujo donorais.344
2012 m. Seime taip pat buvo svarsty­
tas Konstitucijos 38 straipsnio pakei­
timo projektas, kuriuo buvo siekiama
susiaurinti šeimos sąvoką, įtvirtinant,
kad šeima sukuriama santuokos pag­
rindu vyro ir moters sutarimu. Įstaty­
mo projektas 2012 m. birželio 19 d.
Seime buvo atmestas 1 balso persvara,
93 Seimo nariams balsavus „už“, 16 –
„prieš“ ir 13 susilaikius.338 Nors Kons­
titucijos pataisos ir nebuvo priimtos,
tarptautinė žmogaus teisių organiza­
cija „AmnestyInternational“ išreiškė
su­sirūpinimą dėl tokių diskriminaci­
nio pobūdžio įstatymų leidybos inicia­
tyvų.339
Homoseksualiems asmenims siekiant
pasinaudoti saviraiškos laisve rengiant
pirmąjį filmų apie seksualines mažu­
mas festivalį Lietuvoje, organizatoriai
susidūrė su politiniu pasipriešinimu.340
Jų teigimu, vienas iš Vilniaus kino teat­
rų nenorėjo rodyti festivalio filmų dėl
to, jog patyrė kino teatro steigėjos Vil­
niaus miesto savivaldybės spaudimą.
2012 m. Europos Komisijos vykdy­
tos apklausos duomenimis, Lietuvo­
je apklausti respondentai nemano, kad
diskriminacija dėl seksualinės orien­
tacijos ar lytinės tapatybės Lietuvo­
je yra labai paplitusi.345 Visgi atsakant
į klausimą, kaip respondentai jaustų­
si, jei gėjus, lesbietė arbiseksualus
asmuo užimtų aukščiausią renkamą
politinį postą, skalėje nuo 1 iki 10
(kur 1 – visiškai nepatogiai; 10 – vi­
siškai patogiai) respondentų atsakymų
Lygių galimybių kontrolierės tarny­­
bo­je gaunamų skundų dėl diskrimi­
nacijos seksualinės orientacijos pag­­
rin­du skaičius ir toliau išlieka žemas.341
LGKT 2011 m. gavo tik keturis skun­
88
Diskriminacija
vidurkis buvo 4.1 balo, kai tuo tarpu ES vidurkis – 6.6; dėl translyčio asmens –
Lietuvoje atsakymų vidurkis siekė 3.7
balo, o ES vidurkis – 5.7.
respondentų lygių galimybių politika
buvo abstrakti sąvoka, neturinti ryšio
su konkrečiais pavyzdžiais ar prakti­
ka.348
Dėl priešiškos socialinės aplinkos Lie­
tuvoje tik nedidelė homoseksualių as­
menų dalis yra atviri apie savo seksu­
alinę orientaciją. 2012 m. Užkrečiamų
ligų ir AIDS centro pristatyto tyrimo
duomenimis, į klausimą „Ar jūs gali­
te atvirai pasakyti apie savo seksuali­
nę orientaciją artimiausioje aplinko­
je (giminėms, bendradarbiams)“, tik
22,7 proc. apklausoje dalyvavusių ho­
moseksualių asmenų atsakė teigiamai.
Tyrime dalyvavo 38 šalys, bendras šio
rodiklio vidurkis – 39,7 proc.346
Dėl amžiaus
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms
vis dar nėra užtikrinamos tinkamos
slaugos paslaugos gydymo įstaigose,
nesudaromos palankios sąlygos slau­
gyti asmenis namuose.350 Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija 2012 m.
liepos 20 d. priėmė Integralios pa­
galbos plėtros programą,351 kuria sie­
kiama sukurti ir plėtoti kokybišką
­integralią pagalbą (socialinės globos ir
slaugos) namuose asmenims su nega­
lia, senyvo amžiaus asmenims ir teikti
konsultacinę pagalbą šeimos nariams,
siekiant padėti šeimos nariams, prižiū­
rintiems savo artimuosius, derinti šei­
mos ir darbo įsipareigojimus.352 Prog­
ramos vykdymas prasidės 2013 m.
įgy­vendinant bandomuosius projek­
tus 21 savivaldybėje; finansinė parama
projektams – 20 625 000 Lt.353
2011 m. atlikta studentų apklausa pa­
rodė, kad tarp Lietuvos studentų pla­
čiai paplitę homofobiniai požiūriai –
28,5 proc. respondentų nurodė, kad
bendravimas su homoseksualiu asme­
niu jiems būtų varžantis ir nepato­
gus; 45,7 proc. teigė, kad gyvenimas
tame pačiame būste su homoseksua­
liu asme­niu jiems sukeltų neigiamas
emocijas.347 Patyčios ir žeminantys juo­
kai homoseksualių asmenų atžvilgiu,
kaip rodo apklausa, yra plačiai papli­
tę tarp studentų ir dėstytojų; dauguma
apklausoje dalyvavusių respondentų
nelaikė patyčių viena diskriminacijos
formų. 71,9 proc. respondentų neži­
nojo apie jų universitete esamus ne­
diskriminavimą švietimo įstaigoje už­
tikrinančius mechanizmus. Daugumai
2010 m. gruodžio 1 d. LR Vyriausybė
priėmė Nacionalinės jaunimo politi­kos
2011–2019 metų plėtros programą. Ja
siekiama sukurti jaunimui įdarbinti
palankią aplinką, taip pat gerinti jaunų
žmonių galimybes apsirūpinti būstu.354
Kartu su programa, kurią koordinuo­
ja Socialinės apsaugos ir darbo minis­
terija, patvirtintas ir Nacionalinės jau­
nimo politikos 2011–2019 m. plėtros
89
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
programos įgyvendinimo 2011–2013
metų priemonių planas.
Apžvalga
imtis struktūrinių reformų ir sumažinti
darbuotojų skaičių. Itin dažnai vyres­
nio amžiaus asmenys ar dirbantys pen­
sininkai yra atleidžiami motyvuojant
vykdomais struktūriniais pokyčiais.
Todėl vyresnio amžiaus asmenys iš­
lieka pažeidžiama socialine grupe, su­
siduriančia su didele darbo netekties
rizika. Pastebėtina, kad vyresnio am­
žiaus moterys dažniau susiduria su ri­
zika netekti darbo nei vyrai.
2011 m. birželio 9 d. pakeitus Vals­
tybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo nuostatas, numatytas vieno­
das vyrų ir moterų išėjimo į pensiją
amžius – 65 metai. Įstatymo pakeiti­
mai įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d.
2011 m. Vilniaus apygardos teisme
buvo nagrinėta byla, kurioje pareiš­
kėja skundėsi dėl amžiaus patirta dis­
kriminacija darbe – anot pareiškėjos,
atliekant struktūrinius pertvarkymus
Valstybinėje ne maisto produktų ins­
pekcijoje ji buvo tikslingai atleista
būtent dėl jos amžiaus. Pirmos ins­
tancijos teisme sulaukus nepalankaus
teismo sprendimo, jis buvo apskųs­
tas aukštesnės instancijos teismui, ku­
ris pripažino diskriminacijos faktą bei
priteisė ieškovei žalos atlyginimą.355
Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausias
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl
darbuotojo atleidimo iš darbo AB Lie­
tuvos paštas, pažymėjo, kad žemesnės
instancijos teismai nepagrįstai atsisa­
kė vertinti ir netyrė ieškovo nurodytų
aplinkybių dėl galbūt jo atžvilgiu dėl
amžiaus vykdytos diskriminacijos, ne­
teisingai paskirstė įrodinėjimo parei­
gą bei grąžino šią bylos dalį Vilniaus
apygardos teismui nagrinėti iš naujo.356
Amžius yra antra (po lyties) dažniau­
siai nurodoma diskriminacijos priežas­
tis teikiant skundus Lygių galimy­
bių kontrolieriaus tarnybai. 2011 m.
LGKT buvo gauti 36 skundai šiuo pa­
grindu ir tai sudarė 21 procentą visų
gautų skundų.357 Nuo 2007 m. paste­
bima skundų dėl diskriminacijos am­
žiaus pagrindu augimo tendencija.
LGKT pažymi, kad tikėtina, jog tokį
skundų padidėjimą lėmė krizės pada­
riniai: didėjant nedarbui, daugėjo dėl
amžiaus diskriminuojamų darbuoto­
jų, taip pat daugėjo darbo skelbimų
su nepagrįstais amžiaus apribojimais.
Nemažai tyrimų dėl diskriminacijos
amžiaus pagrindu buvo inicijuota ir
prekių-paslaugų bei švietimo-mokslo
sektoriuose.358
LGKT teigimu, diskriminacija dėl
amžiaus ypač pastebima užimtumo
sfe­roje. Darbdaviai turi išankstines
neigiamas nuostatas vyresnių darbuo­
tojų atžvilgiu. Šios darbdavių nuos­
tatos gali būti paaiškinamos tuo, kad
Dėl ekonominės krizės daugelis įmo­
nių ir organizacijų buvo priverstos
90
Diskriminacija
vyresnės kartos žmonės dažnai iden­
tifikuojami su sovietinėje aplinkoje
dirbusiais darbuotojais, kuriems auto­
matiškai priskiriamas pasyvaus vyk­
dytojo, nesugebančio kalbėti užsienio
kalbomis, nemokančio naudotis šiuo­
laikinėmis technologijomis, turinčio
daugybę kompleksų ir baimių, vai­
dmuo. Todėl jauni darbdaviai, kurių
administruojamose įmonėse didžio­
ji dalis darbuotojų yra jauni žmonės,
stengiasi nepriimti į savo kolektyvą
vyresnės kartos darbuotojų, nes jie esą
kuria disharmonijos, senstelėjusių pa­
žiūrų atmosferą.359
gos – pavojingomis sveikatai.360 Daž­
niausi žmogaus teisių pažeidimai, su
kuriais susiduria romai Lietuvoje –
priverstiniai iškeldinimai iš būsto, ne­
užtikrinama teisė į tinkamą gyventi
būstą, neprieinamos sveikatos priežiū­
ros paslaugos, faktiškai neegzistuo­
jančios galimybės įsidarbinti, neužti­
krinama romų vaikų teisė į mokslą, kai
kuriais atvejais – nesuteikiami asmens
tapatybę patvirtinantys dokumentai.
Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl
sumažinto finansavimo programoms,
skirtoms kovai su rasine diskrimina­
cija, įskaitant ir diskriminaciją romų
atžvilgiu.361
2012 m. Europos Komisijos užsaky­
to diskriminacijos tyrimo duomeni­
mis, Lietuvoje apklausti respondentai
nurodė asmens amžių kaip vieną la­
biausiai paplitusių diskriminacijos rū­
šių šalyje. 59 proc. Lietuvos respon­
dentų nurodė, kad vyresni nei 55 metų
asmenys dėl savo amžiaus yra galimai
diskriminuojami (ES vidurkis – 45
proc.); 23 proc. nurodė, jog dėl savo
amžiaus yra galimai diskriminuojami
jaunesni nei 30 metų asmenys (ES vi­
durkis – 18 proc.).
Dėl rasės ir etninės kilmės
Europos komisija prieš rasizmą ir neto­
leranciją (ECRI) pastebėjo, kad trūks­ta
koordinavimo tarp anti-diskriminaci­
nių programų įgyvendinimo įvairioms
mažumoms. Nėra atliekamas nepri­
klausomas finansinis auditas dėl pro­
gramų įgyvendinimo ir jų efektyvumo
įvertinimo.362 ECRI teigimu, tautinės
bei etninės mažumos Lietuvoje dvi­
gubai dažniau susiduria su diskrimi­
nacija nei kiti šalies gyventojai. Apie
10–12% apklaustų tautinių-etninių ma­
žumų res­pondentų susidūrė su diskri­
minacija darbo, švietimo ir sveikatos
apsaugos srityse.363
2011 m. Jungtinių Tautų Komitetas
dėl rasinės diskriminacijos panaikini­
mo (CERD) išreiškė susirūpinimą dėl
romų padėties Lietuvoje ir pažymėjo,
kad romai Lietuvoje išlieka margina­
lizuota mažuma, o jų gyvenimo sąly­
Romai kaip etninė mažuma yra socia­
liai pažeidžiamiausia grupė ir dažniau­
siai susiduria su diskriminacija darbo
rinkoje. Vis dar trūksta sisteminio po­
žiūrio į romų socialinę integraciją bei
91
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
jų aktyvaus dalyvavimo darbo rinkoje
užtikrinimą. 2011 m. Lygių galimybių
kontrolierės tarnyba savo iniciatyva
tyrė romų vaikų diskriminacijos atvejį
Saulėtekio vidurinėje mokykloje Vil­
niuje.364 2011 m. žiniasklaidoje pasiro­
dė pranešimas apie atskiros „Č“ klasės
(nuo žodžio „čigonai“) suformavimą
romų tautybės moksleiviams vieno­
je iš Vilniaus vidurinių mokyklų.365
Dėl šio atvejo, Lygių galimybių kon­
trolierė, atlikusi tyrimą rekomendavo
mokyklos direktorei integruoti romų
kilmės moksleivius į kitas klases.366 Į rekomendaciją buvo atsižvelgta ir pla­
nuota atskira klasė nebuvo įsteigta.
Apžvalga
mai pasirengti numatytoms įstatymo
permainoms. Siekiant abipusio su­
pratimo rekomenduota Švietimo ir
mokslo ministerijai vykdyti nuolatinę
Švietimo įstatymo pakeitimo įstaty­
mo nuostatų įgyvendinimo stebėseną
ir sudaryti palankias sąlygas tautinių
mažumų mokyklų mokytojų kvalifi­
kacijos tobulinimui bei esant būtiny­
bei persikvalifikavimui.368 Dviejuose
skunduose buvo atkreipiamas dėme­
sys į netolygią lietuvių mokomąja kal­
ba besimokančių mokinių padėtį Vil­
niaus rajone.
2011 m. priimti pakeitimai Švieti­
mo įstatyme369 sukėlė karštas diskusi­
jas visuomenėje, didelį nepasitenkini­
mą lenkų mažumos tarpe bei Lenkijos
valdžios atstovų nepritarimą.370 Vie­
tos lenkų mažumos surengė ne vieną
protesto akciją dėl šio įstatymo patai­
sų.371 Lietuvos lenkai kritikavo nau­
ją Švietimo įstatymo redakciją, kurio­
je plečiamas dalykų dėstymas lietuvių
kalba tautinių mažumų mokyklose (is­
torijos, geografijos, pasaulio pažinimo
pamokos)372 ir nuo 2013 metų suvie­
nodinami lietuvių kalbos egzaminai
mokyklas baigiantiems moksleiviams.
Iki šiol beveik visi dalykai lenkiško­
se mokyklose buvo dėstomi lenkiškai,
o lenkų kilmės moksleiviai laikydavo
lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą.373
2011 m. LGKT buvo gauti 23 skundai
dėl diskriminacijos rasės ar etninės kil­
mės pagrindu.367 LGKT teigimu, tarny­
ba gauna vis daugiau skundų, kuriuose
vienu ar kitu aspektu pareiškėjai jau­
čiasi diskriminuojami švietimo sferoje.
2011 m. tokie skundai sudarė 39 proc.
(2010 m. – 38 proc.) visų skundų.
Absoliučią daugumą šių skundų su­
darė skundai dėl naujojo Švietimo
įstatymo nuostatų, galimai diskrimi­
nuojančių lenkų mokomąja kalba be­
simokančius asmenis. Šiuo klausimu į
tarnybą kreipėsi ir 3 Seimo nariai.
Nors nagrinėjant šiuos skundus dis­
kriminacijos nenustatyta, Švietimo
ir mokslo ministerijai rekomenduota
spręs­ti klausimą dėl įstatymo įgyven­
dinimo termino atidėjimo, kad moky­
tojai ir besimokantieji galėtų tinka­
2011 m. atlikta apklausa Lietuvos
aukštojo mokslo įstaigose parodė, kad
tarp studentų pasitaiko ksenofobinių
92
Diskriminacija
nuostatų: 7,4 procentai respondentų
nurodė, kad jaustųsi nepatogiai dalin­
damiesi būstą su kitos tautybės ar ra­
sės asmeniu; 1,8 procentai teigė, kad
jaustų diskomfortą, o 1,6 procentai
apskritai negyventų kartu su kitos tau­
tybės ar rasės asmeniu.374
2011 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos vyriau­
siasis administracinis teismas paskel­
bė sprendimus šešiose bylose, kurio­
se Klaipėdos miesto apylinkės teismas
buvo nutraukęs bylas asmenų, patrauk­
tų atsakomybėn už nacistinės simboli­
kos demonstravimą, atžvilgiu. Teisėjų
kolegija Klaipėdos miesto apylinkės
teismo nutarimus panaikino ir grąžino
bylas nagrinėti iš naujo, konstatavu­
si, jog apylinkės teismo išvados, kad
asmenų veiksmuose nebuvo numatyto
pažeidimo sudėties, nėra pagrįstos.379
Minint Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo dieną, 2011 m. vasario 16 d.
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga su­
rengė eiseną Kaune. Renginio metu
buvo skanduojami tokie šūkiai kaip
„Lietuva lietuviams“, „Broliai mes
esame balti“. Tą pačią dieną Kaune
buvo užpultas pakistaniečių kilmės as­
muo.375
„Socialdemokratė siūlo valstybės įmo­
nių valdybose nustatyti kvotas“, delfi.lt,
2011–06-27, http://www.delfi.lt/news/daily/
lithuania/socialdemokrate-siulo-valsty­
bes-imoniu-valdybose-nustatyti-kvotasmoterims.d?id=47017491
275.
2011 m. balandžio 21 d. septynios ne­
vyriausybinės organizacijos kreipėsi
į Generalinę prokuratūrą su prašymu
pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nesan­
taiką kurstančių keturių incidentų Vil­
niuje, Kaune ir Panevėžyje.376 Vilniuje
ir Panevėžyje buvo viešai demons­
truojama nacių vėliava bei kita susi­
jusi simbolika. Kaune, šalia žydų si­
nagogos, buvo pakabinti plakatai su
užrašais „Juden raus“ ir „Hitleris buvo
teisus“.377 2011 m. vasario 15 d. gru­
pė Lietuvos nevyriausybinių organiza­
cijų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
dėl Jaunosios Lietuvos partijos per sa­
vivaldybių rinkimus panaudoto šūkio
„Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro
čigonų“.371
„Lietuva ir dar 8 ES šalys – prieš kvotas mo­
terims valdybose“, delfi.lt, 2012-09-17, http://
verslas.delfi.lt/verslas/lietuva-ir-dar-8-essalys-pries-kvotas-moterims-valdybose.d?
id=59529629
276.
277. Lietuvos statistikos departamentas, 201207-17 suteikta informacija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.
gegužės 4 d. „Nutarimas dėl Valstybinės
moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014
metų programos patvirtinimo“, Nr. 530,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=372298&p_query=&p_
tr2=2
278.
Lietuvos Respublikos socialinės apsau­
gos ir darbo ministro 2010 m. liepos 7 d.
įsakymas „Dėl valstybinės moterų ir vyrų
lygių galimybių 2010–2014 metų programos
įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“,
279.
93
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Nr. A1-323, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=378165&p_
query=&p_tr2=2
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
2011 m. veiklos ataskaita, p. 7, http://www.
lygybe.lt/?pageid=7
288.
280. „D. Grybauskaitė akcentuoja moterų dis­
kriminacijos problemą“, lrt.lt, 2011–06-30,
http://www.dienosnaujienos.lt/346674-dgry­
bauskaite-akcentuoja-moteru-diskriminaci­
jos-problema
281.
Apžvalga
Žr. 380 nuorodą
„Kad pasiektų vyrų metinį atlygį, moterims
reikia dirbti 38 dienomis ilgiau“, 2012-02-27,
http://www.swedbank.lt/lt/articles/view/­1543
282.
289.
Ten pat, p. 40
290.
Ten pat
291.
Ten pat, p. 16
292.
Ten pat, 17 pav., p. 40
293.
Ten pat, p. 41
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
2011 m. veiklos ataskaita
294.
283. V. Laučius, „V. Stankūnienė: amžiaus
p­abaigoje lietuvių gali likti tik 1,4 mln.“, delfi.
lt, 2012-09-06, http://www.delfi.lt/­­news/­daily/
lithuania/vstankuniene-amziaus-pabaigojelietuviu-gali-likti-tik-14-mln.d?id=59443119
295.
Žr. 294 nuorodą
„Vieša moterų diskriminacija – pirtyje?“,
2011–05-21, delfi.lt, http://www.delfi.lt/news/
daily/lithuania/viesa-moteru-diskriminacijapirtyje.d?id=45750153
296.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teis­
mas, Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Sei­
mo 2008 m. birželio 3 d. Nutarimu Nr. X-1569
„Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos
patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos
politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lie­
tuvos Respublikos Konstitucijai, Nr. 21/2008,
2011–09-28.
284.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo
2, 3, 6, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir
papildymo, Įstatymo papildymo 6(1) straips­
niu įstatymas, Nr. XI-1926, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=420128&p_query=&p_tr2=2
297.
„Priimtos Moterų ir vyrų lygių galimybių
įstatymo pataisos“, lrytas.lt, 2012-03-13, http://
www.lrytas.lt/-13316336051331418750-pri­
imtos-moter%C5%B3-ir-vyr%C5%B3lygi%C5%B3-galimybi%C5%B3%C4%AFstatymo-pataisos.htm
298.
Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birže­
lio 3 d. „Nutarimas dėl valstybinės šeimos po­
litikos koncepcijos patvirtinimo“ Nr. X-1569,
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?
p_r=5477&p_k=1
285.
Inga Saukienė, „Seimas pritarė, jog vie­
niša motina su vaiku nėra šeima“, delfi.lt,
2008-05-15, http://www.delfi.lt/news/daily/
lithuania/­seimas-pritare-jog-vienisa-motinasu-vaiku-nera-seima.d?id=17037574
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
2011 m. veiklos ataskaita
286.
299.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Ly­
gių galimybių integravimas: teoriniai ir prak­
tiniai aspektai, Vilnius, 2011.
300.
Dainius Sinkevičius, „Teismas nusprendė,
kad ambasada diskriminavo nėščią moterį“,
delfi.lt, 2012-03-21, http://www.delfi.lt/news/
daily/law/teismas-nusprende-kad-ambasadadiskriminavo-nescia-moteri.d?id=57028551
287.
M. Jankauskaitė, V. Aleksejūnė, V. Pi­linkaitėSotirovič, V. Valentinavičius, Įvairia­lypė diskri­
minacija aukštojo mokslo institucijose, Vilnius:
301.
94
Diskriminacija
Lietuvos studentų sąjunga, Ly­gių galimybių
plėtros centras, 2011.
Galutinė tyrimo ataskaita „Pasiūlyme dėl
Europos Tarybos Direktyvos, kuria įgyvendi­
namas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant
jų religijos ar tikėjimo negalios, amžiaus arba
seksualinės orientacijos, principas, nuostatų
reglamentuojančių naujų renovuojamų ir visų
kitų esamų visuomenės paskirties pastatų pri­
taikymą neįgaliųjų poreikiams Lietuvoje eko­
nominių kaštų analizė“, 2012, http://www.ndt.
lt/files/File/tyrimo_pristatymas.pdf.
308.
A. Novelskaitė, G. Purvaneckiekė, „Mo­
teris fiziniuose ir technologijos moksluose:
mokinė, studentė, mokslininkė“. Vilnius: Vil­
niaus Universiteto leidykla, 2011.
302.
„Dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgy­
vendinimo Lietuvoje“, Viltis, 2011–04-15;
taip pat žr. LNF, http://www.lnf.lt/index.
php?option=com_content&view=category&l
ayout=blog&id=19&Itemid=9&lang=lt
303.
Kristina Kučinskaitė, „Neįgalieji ligoni­nė­
je nelaukiami“, „Lietuvos žinios“, Alfa.lt, 2011–
08-21, http://www.alfa.lt/straipsnis/12187661/
Neigalieji.ligonineje.nelaukiami=
2011–08-21_13-09
309.
„Žmogaus teisių komitetas nepritarė Vy­
riausybės ataskaitai“, Pranešimas spaudai,
2012-05-10, http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_
show?p_r=4463&p_d=124565&p_k=1
304.
310. Urtė Milkintaitė, „Neįgalieji nori važiuoti
garbingai“, VE.lt, 2011–07-15, http://www.
ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/neigalie­
ji-nori-vaziuoti-garbingai-607351
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro 2010 m. gegužės 17 d. įsa­
kymas „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų sociali­
nės integracijos 2010-2012 metų programos
įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“,
Nr. A1-194,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=372729&p_query=&p_
tr2=2
305.
Virginija Motiejūnienė, „Neįgaliesiems
ne­įmanoma patekti į pusę pastatų“, LTV „Šian­­
dien“, lrt.lt, delfi.lt, 2011–12-13, http://www.
delfi.lt/news/daily/health/neigaliei­
siems-neimanoma-patekti-i-pusepastatu.d?id=52912167; žr. taip pat Andrejus
Žukovskis, „Vilnius neį­ga­liesiems – kliū­
čių ruožas“, diena.lt, 2011–12-17, http://
w w w. d i e n a . l t / n a u j i e n o s / m i e s t a s / v i l ­
nius-neigaliesiems-kliuciu-ruozas396413?utm_source=feed_reader&utm_
medium=rss&utm_campaign=rss_feed;
Viktorija Navickaitė, „Neįgaliųjų vargai- nau­
jiena klerkams“, 15min.lt, 2011–07-18, http://
www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/nei­
galiuju-vargai-naujiena-klerkams-56-160739
311.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro įsakymas dėl Būsto pritai­
kymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos
aprašo patvirtinimo, Nr. A1-560, 2011–1228, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=416371&p_query=&p_
tr2=2
306.
„Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės
2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213
„Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (moder­
nizavimo) programos ir valstybės paramos
daugiabučiams namams modernizuoti teikimo
ir investicijų projektų energetinio efektyvumo
nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo,
Nr. 1556, 2011–12-28.
307.
Kristina Belikova, „Atlikti pilietinę pa­reigą
trukdo paprasčiausi laiptai (video)“, lrytas.lt,
2011–11-20,
http://www.lrytas.lt/13217227631321477405atlikti-pilietin%C4%99-pareig%C4%85-trukd
o-papras%C4%8Diausi-laiptai-video.htm
312.
95
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Kristina Belikova, „Atlikti pilietinę pa­
reigą trukdo paprasčiausi laiptai (video)“,
lrytas.lt, 2011–11-20, http://www.lrytas.lt/13217227631321477405-atliktipilietin%C4%99-pareig%C4%85-trukdopapras%C4%8Diausi-laiptai-video.htm
Apžvalga
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
2011 m. veiklos ataskaita, p. 78 p, http://www.
lygybe.lt/?pageid=7
313.
320.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie So­
cialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Ini­
tial report of the Republic of Lithuania on the
Implementation of the United Nations Con­
vention on the Rights of Persons with Disa­
bilities“, 2012
321.
„8 iš 10 Lietuvos žmonių su negalia rin­
kimuose norėtų balsuoti inter­netu“, lrytas.lt,
http://www.lrytas.lt/-132082843313197673058-i%C5%A1-10-lietuvos-%C5%BEmoni%C5%B3su-negalia-rinkimuose-nor%C4%97t%
C5%B3-balsuoti-internetu.htm
314.
Lietuvos Respublikos socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įsta­
tymas, 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. XI-537,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=361054&p_query=&p_tr2=
322.
ELTA, „Kurtieji grasina nedalyvauti Sei­
mo rinkimuose“, lrytas.lt, 2012-02-07, http://
www.lrytas.lt/-13286113641327059006-kur­
tieji-grasina-nedalyvauti-seimo-rinkimuose.
htm
315.
LNF, „Krizės našta ir kitąmet spaus neįga­
liųjų pečius“, pranešimas spaudai, 2011–11–
21, http://www.lnf.lt/index.php?option=com_
content&view=article&id=629%3Akr
izs-nata-ir-kitmet-spaus-negalij-peius&catid=52%3Alietuvos-negalij-forumonaujienos&Itemid=77&lang=lt
323.
ELTA, „Kurtieji grasina nedalyvauti Sei­
mo rinkimuose“, lrytas.lt, 2012-02-07, http://
www.lrytas.lt/-13286113641327059006-kur­
tieji-grasina-nedalyvauti-seimo-rinkimuose.
htm
316.
LNF, „Krizės našta ir kitąmet spaus
neįgaliųjų pečius“, pranešimas spaudai,
2011–11-21,
http://www.lnf.lt/index.php?
option=com_content&view=article&id=629
%3Akrizs-nata-ir-kitmet-spaus-negalij-peius&catid=52%3Alietuvos-negalij-forumonaujienos&Itemid=77&lang=lt
324.
ELTA, „Kurtieji grasina nedalyvauti Sei­
mo rinkimuose“, lrytas.lt, 2012-02-07, http://
www.lrytas.lt/-13286113641327059006kurtieji-grasina-nedalyvauti-seimo-rinkimuo­
se.htm
317.
LNF, „LNF stengiasi atkreipti valdžios
dėmesį į neįgalius vaikus auginančių tėvų
socialines garantijas“, 2012-05-07, http://
www.lnf.lt/index.php?option=com_conten
t&view=article&id=623%3Alnf-susirpinonegalius-vaikus-auginani-tv-socialinmisgarantijomis&catid=52%3Alietuvos-negalijforumo-naujienos&Itemid=77&lang=lt
318. „Neįgaliųjų studentų gretos aukštajame
moksle retėja“, Delfi.lt, 2011–03-04, http://
www.delfi.lt/news/daily/education/neiga­
liuju-studentu-gretos-aukstajame-mokslereteja.d?id=42739967
325.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga,
„Vie­nodos galimybės neįgaliesiems įgyti aukš­
tąjį išsilavinimą – deklaracija, o ne realybė“,
BNS, pranešimas spaudai, 2012-03-21, http://
www.ljms.lt/news/162/15/Vienodos-galimy­
bes-neigaliesiems-igyti-aukstaji-issilavinimadeklaracija-o-ne-realybe
319.
Valstybinių socialinio draudimo pensi­
jų įstatymo 2, 8 ir 26 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymo projektas,Nr. XIP-3427,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=404451&p_query=&p_
tr2=2
326.
96
Diskriminacija
Lietuvos neįgaliųjų forumas, „LNF teikė
pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimo“, praneši­
mas spaudai, 2012-07-20,
http://www.lnf.lt/index.php?option=com_
content&view=article&id=620%3A
lnf-pateik-silym-dl-statym-keitimo&catid=52%3Alietuvos-negalij-forumonaujienos&Itemid=77&lang=lt
333. Partnerystės įstatymo projektas (gyvenimo
kartu be santuokos registracijos) Nr. XIP-3687,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=408151&p_query=&p_
tr2=2;
327.
2011–10-12, Nr. XIP-3688, ir 2012-02-21
Nr. XIP-4097
334.
„Nustatant neveiksnumą – daugiau žmo­
gaus teisių ir interesų apsaugos“, Teisin­
gumo ministerijos naujiena, 2012-11-06,
http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspau­
dai/1842
Lietuvos Respublikos Administracinių tei­
sės pažeidimų kodekso 224 bei 259(1) straips­
nių pakeitimo ir Kodekso papildymo 214(30)
straipsniu įstatymo projektas, Nr. XIP-2595(2)
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies­
ka.showdoc_l?p_id=397252&p_
query=konstitucini%F8%20vertybi%F8&p_
tr2=2; Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 224 bei 259(1) straipsnių pakeitimo
ir Kodekso papildymo 188(21) straipsniu įsta­
tymo projektas Nr. XIP-4490,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies­
ka.showdoc_l?p_id=425637&p_
query=konstitucini%F8%20vertybi%F8&p_
tr2=2
328.
335.
Su Civilinio kodekso pakeitimo įstaty­
mo projektu galima susipažinti čia: http://
www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=160975&p_org=8&p_fix=y&p_gov=n
329.
JT Žmogaus teisių komiteto 105 sesi­
jos baigiamosios išvados, 2012 m. liepos
9-27 d.//UN HumanRightsCommittee (2012)
ConcludingobservationsadoptedbytheHu­
manRightsCommitteeat its 105th session,
9-27 July 2012 http://mission-geneva.mfa.lt/
index.php?701197641
330.
Amnesty International patiektos pastabos
dėl Lietuvos JT Žmogaus teisių komitetui//
Amnesty International, Lithuania, Submission
to the United Nations Human Rights Commit­
tee for the 105th session of the Human Rihts
Committee(2012 m. liepos 9-27 d.), p. 8
336.
BNS, Du konservatoriai siūlo Civilinia­
me kodekse įrašyti draudimą keisti lytį, del­
fi.lt, 2011–03-08, http://www.delfi.lt/news/
daily/lithuania/du-konservatoriai-siulo-ci­
viliniame-kodekse-irasyti-draudima-keistilyti.d?id=42887797
331.
EP ragina d. Grybauskaitę vetuoti ho­
mofobišką įstatymą, delfi.lt, 2011–01-19,
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/epragina-dgrybauskaite-vetuoti-homofobiskaistatyma.d?id=41018571; EP paragino Lietu­
vą neįteisinti siūlymo bausti už homoseksualių
santykių propagandą, 15min., 2011–11-09,
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietu­
va/ep-paragino-lietuva-neiteisinti-siulymobausti-uz-homoseksualiu-santykiu-propagan­
da-56-133814
337.
BNS, Du konservatoriai siūlo Civilinia­
me kodekse įrašyti draudimą keisti lytį, del­
fi.lt, 2011–03-08, http://www.delfi.lt/news/
daily/lithuania/du-konservatoriai-siulo-ci­
viliniame-kodekse-irasyti-draudima-keis­
ti-lyti.d?id=42887797; žr. taip pat Mindau­
gas Jackevičius, Transseksualams siūlomi
dokumentai, bet ne lyties keitimo operaci­
jos, delfi.lt, 2012-07-12, http://www.delfi.lt/
news/daily/lithuania/transseksualams-siu­
lomi-dokumentai-bet-ne-lyties-keitimooperacijos.d?id=59099897
332.
Seimo Sesija Nr. 8, rytinis posėdis Nr.
452 (2012-06-19), Konstitucijos 38 straips­
nio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIP-
338.
97
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
3981(2)) priėmimas, http://www3.lrs.lt/pls/
inter/w5_sale.klaus_stadija?p_svarst_kl_
stad_id=12515; Vadovaujantis LR Konstituci­
jos 148 str., kad pakeisti Konstituciją reikia ne
mažiau 2/3 visų Seimo narių balsų (kadangi
viso Seime yra 141 narių, Konstitucijos patai­
sai priimti reikia 94 Seimo narių balsų).
Apžvalga
„Lietuvoje mažiau nei ketvirtadalis gėjų yra
atviri dėl savo orientacijos, Europoje tokių –
beveik 40 procentų“, delfi.lt, 2012-08-27,
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lie­
tuvoje-tik-maziau-nei-ketvirtadalis-geju-yraatviri-del-savo-orientacijos.d?id=59390949
346.
M. Jankauskaitė, V. Aleksejūnė, V. Pilin­
kaitė-Sotirovič, V. Valentinavičius, Įvairialy­
pė diskriminacija aukštojo mokslo institucijo­
se, Vilnius, Lietuvos studentų sąjunga, Lygių
galimybių plėtros centras, 2011.
347.
339.
Amnesty International, p. 8
340. Kino festivalio apie seksualines mažumas
rengėjai teigia susidūrę su pasipriešinimu,
15min.lt, 2011–06-20, http://www.15min.lt/
naujiena/aktualu/lietuva/kino-festivalio-apieseksualines-mazumas-rengejai-teigia-susidu­
re-su-pasipriesinimu-56-156665; žr. taip pat
Dėl kino festivalio apie seksualines mažu­
mas – politinis spaudimas?, delfi.lt, 2011–0620, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/
del-kino-festivalio-apie-seksualines-mazu­
mas-politinis-spaudimas.d?id=46781739
348.
Žr. 347 nuorodą
Inga Saukienė, „Vizitas į penkis sostinės
namus: musės ant kūnų ir abejotinas maisto
davinys“, delfi.lt, 2011–09-10, http://www.
delfi.lt/news/daily/health/vizitas-i-penkis-sos­
tines-slaugos-namus-muses-ant-kunu-ir-abe­
jotinas-maisto-davinys.d?id=49496040
349.
Jurgita Ogulevičiūtė, „Slauga namuose:
artimieji kapstosi, kaip išmano“, alfa.lt, 2011–
07-17, http://www.alfa.lt/straipsnis/11895163/
Slauga.namuose.artimieji.kapstosi.kaip.isma­
no=2011–07-17_16-50
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,
2011 m. veiklos ataskaita, 19 pav., p. 42
350.
341.
342. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,
2011m. veiklos ataskaita
351. Socialinės apsaugos ir darbo ministro
2012 m. liepos 20 d. įsakymas dėl integra­
lios pagalbos plėtros programos patvirtini­
mo, Nr. A1-353, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=430819&p_
query=&p_tr2=2
343. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,
2011 m. veiklos ataskaita, p. 42-43
Mindaugas Jackevičius, Ekspertai kriti­
kuoja klausimus donorams gėjams apie turėtus
santykius su vyrais, delfi.lt, 2011–11-12, http://
www.delfi.lt/news/daily/health/ekspertai-kri­
tikuoja-klausimus-donorams-gejams-apieturetus-santykius-su-vyrais.d?id=51702275;
taip pat žr. Kraujo centrai neleidžia homosek­
sualams tapti kraujo donorais, delfi.lt, 2011–
10-26, http://www.delfi.lt/news/daily/health/
kraujo-centrai-neleidzia-homoseksualamstapti-kraujo-donorais.d?id=51123765
344.
http://www.esparama.lt/priemone?priem_
id=000bdd5380018916
352.
353. Komunikacija su Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, 2012-08-03
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m.
kovo 30 d. nutarimas „Dėl nacionalinės jau­
nimo politikos 2011–2019 metų plėtros pro­
gramos patvirtinimo“, Nr. 1715, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=396165
354.
345. Europos Komisija, Eurobarometras, Dis­
kriminacija 2012 m., http://ec.europa.eu/pu­
blic_opinion/archives/eb_special_399_380_
en.htm#393
98
Diskriminacija
Lietuvos vyriausiasis administracinis teis­
mas, 2012-05-31 nutartis, administracinė byla
Nr. A492-1570/2012
355.
368.
369. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
pakeitimo įstatymas, 2011 m. kovo 17 d.,
Nr. XI-1281, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_
query=&p_tr2=2
Lietuvos Aukščiausias Teismas, 2012-0608 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-290/2012
356.
357. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,
2011m. veiklos ataskaita, psl. 6-7, 4 pav.,
http://www.lygybe.lt/?pageid=7
358.
Ten pat, p. 6
359.
Ten pat, p. 24
Nemira Pumprickaitė, LTV „Savaitė“,
„Č. Okinčicas: naujasis Švietimo įstatymas –
kerštas Lenkijai ir lenkams“, delfi.lt, 2011–0904, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/
cokincicas-naujasis-svietimo-istatymas-kers­
tas-lenkijai-ir-lenkams.d?id=49276190; Gytis
Pankūnas, „Tomaševskis prieš mitingą: mūsų
pareiga ir atsakomybė yra gintis“, alfa.lt, 2011–
09-23, http://www.alfa.lt/straips­nis/12515163/
Tomasevskis.pries.mitinga.musu.pareiga.
ir.atsakomybe.yra.gintis=2011–09-23_14-32;
BNS, „Lenkijos švietimo ekspertai pareiškė,
kad Lietuvos įstatymas diskriminuoja lenkų
moksleivius“, delfi.lt, 2011–11-28.
370.
United Nations, International Conventio­
non the Elimination of All Forms of Racial­
Discrimination, Committee on the Elimina­
tion of Racial Discrimination (CERD), 4 April
2011., p. 3
360.
361.
CERD (2011), p. 4
European Commission against Racism
and Intolerance, ECRI Report on Lithuania
(fourth monitoring cycle), adopted on 22 June
2011, published on 13 September 2011, p. 7,
http://www.coe.int/t/dghl/monitoring/ecri/
country-by-country/lithuania/LTU-CbC-IV2011–038-ENG.pdf
S. Purytė, „Šimtai Lietuvos lenkų pro­
tes­tavo prieš naują švietimo įstatymą“,
lrytas.lt, 2011–05-19, http://www.lrytas.
lt/-13058026851305224561-%C5%A1imtailietuvos-lenk%C5%B3-protestavoprie%C5%A1-nauj%C4%85j%C4%AF%C5%A1vietimo-%C4%AFstatym%
C4%85-nuotraukos-video.htm
362.
363.
ECRI (2011), p. 24
364.
LGKT 2011 m. veiklos ataskaita, p. 62
LGKT 2011 m. veiklos ataskaita, p. 62
371.
372. Julija Kiško, „Ar tikrai naujas švietimo
įstatymas tautinių mažumų vaikus paverčia
eksperimentiniais triušiais?“, balsas.lt, 2011–
08-31, http://www.balsas.lt/naujiena/553154/
ar-tikrai-naujas-svietimo-istatymas-tautiniumazumu-vaikus-pavercia-eksperimentiniaistriusiais
365. „Mokykla romų vaikams sukūrė atski­rą „č“
klasę“, alfa.lt, 2011–03-09 http://www.alfa.lt/
straipsnis/10727693/Mokykla.romu.vaikams.
sukure.atskira.C.klase=2011–03-09_08-49/
366. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,
Pažyma dėl tyrimo savo iniciatyva, 2011–0520, Nr. 11-SN-131
Gytis Pankūnas, „Tomaševskis prieš mi­
tingą: mūsų pareiga ir atsakomybė yra gin­
tis“, Alfa.lt, 2011–09-23, http://www.alfa.
lt/straipsnis/12515163/Tomasevskis.pries.
mitinga.musu.pareiga.ir.atsakomybe.yra.gin­
tis=2011–09-23_14-32
373.
367. LGKT 2011 m. veiklos ataskaita, p. 62, 25
pav.
99
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
Pažeidžiamų grupių teisės
M. Jankauskaitė, V. Aleksejūnė, V. Pilin­
kaitė-Sotirovič, V. Valentinavičius, Įvairialypė
diskriminacija aukštojo mokslo institucijose,
Vilnius: Lietuvos studentų sąjunga, Lygių
galimybių plėtros centras, 2011, p. 24.
374.
Vaiko teisės
2011 m. Europos Komisija paskelbė
vaikų apklausų Europos Sąjungos ša­
lyse, kuriomis siekta išsiaiškinti, ką
reiškia būti vaiku ES šalyje ir kaip vai­
kai suvokia savo teises, rezultatus.380
Apklausos atskleidė, kad tik nedauge­
lis vaikų sieja savo teises su konkre­
čiomis gyvenimiškomis situacijomis.
Vis dėlto vaikai jaučia, kad svarbiau­
sios yra teisė į mokslą, teisė būti vai­
ku ir teisė dalyvauti su jais susijusių
sprendimų priėmime. Vaikai tiki, kad
didžiausia atsakomybė už jų, kaip indi­
vidų, teisių apsaugą tenka tėvams ir
mokytojams, o už vaikų teisių apskri­
tai bei pažeidžiamų vaikų teisių apsau­
gą atsakinga turėtų būti valstybė.
Zebra lt., „Patriotines eitynes Kaune ap­
temdė pakistaniečio sumušimas“, 2011–02-11,
http://zebra.15min.lt/lt/mokslas_it/automobi­
liai/patriotines-eitynes-kaune-aptemde-pakis­
taniecio-sumusimas-227608.html
375.
Viešas kreipimasis su prašymu pradėti ty­
rimą dėl neapykantos kurstymo ir pritarimo
nacistinės Vokietijos nusikaltimams, 2011–
04-21, http://www.hrmi.lt/naujiena/636
376.
377. Į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Lietuvos
gėjų lyga, Lietuvos žmogaus teisių centras,
Lietuvos žydų bendruomenė, Lygių galimybių
plėtros centras, Lygių galimybių ir socialinės
integracijos centras, Romų visuomenės cent­
ras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
„Nauji rinkimų kampanijų standartai Lie­
tuvoje? Viešas pareiškimas“, 2011–03-01,
http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/
Pranesimai%20spaudai/Viesas_pareiskimas_
Rinkimai_20110301.pdf
378.
2011–2012 m. Lietuvos valdžios insti­
tucijų pastangos gerinti vaiko teisių
apsaugą buvo fragmentiškos, netrūko
prieštaringų iniciatyvų, grindžiamų ne
poreikiu apsaugoti pamatines vaiko tei­
ses, bet siekiu įgyvendinti Konstitucijai
prieštaraujančią ir galimai diskrimina­
cinę šeimos politikos koncepciją.381 Po­
litikų abejingumas ir neveiklumas vai­
ko teisių apsaugos srityje apžvalginiu
laikotarpiu buvo kritikuojamas ir ži­
niasklaidos.382
LVAT, „Bylos dėl nacistinės simbolikos
demonstravimo turės būti nagrinėjamos iš
naujo“, 2011–09-09,http://www.lvat.lt/naujie­
nos/2011/rugsėjis/lvat-bylos-dėl-nacistinėssimbolikos-demonstravimo-turi-būti-nagrinė­
jamos-is-naujo.aspx
379.
Artėjant Lietuvos valstybės periodi­
nės ataskaitos Jungtinių Tautų Vaiko
teisių komitete svarstymui 2013 m.,
100
Pažeidžiamų grupių teisės
kai Lietuva turės atsiskaityti už Jung­
tinių Tautų Vaiko teisių konvencijos
nuostatų įgyvendinimą, galima ste­
bėti ir teigiamus poslinkius – įvairio­
mis teisės aktų leidybos iniciatyvomis
siekiama šalinti vaiko teisių apsau­
gos sistemos trūkumus, stiprinti vaiko
apsaugą nuo seksualinio smurto, inves­
tuoti į socialinių paslaugų vaikams ir
šeimoms teikimą.383
nacionalinių teisės aktų nuostatomis.
Lietuvos teisės aktai vis dar neįgyven­
dina visų JT Vaiko teisių konvencijos
nuostatų, susijusių su vaiko apsauga
nuo piktnaudžiavimo ir aplaidumo ar
visų vaiko išnaudojimo formų, pagal­
bos nukentėjusiam vaikui, jo reabilita­
cijos ir kitų reikalavimų, o pats teisi­
nio reglamentavimo procesas yra lėtas
ir vangus.386
2012 m. Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija parengė ir pateikė svarsty­
ti Vaiko apsaugos įstatymo projektą,387
turintį pakeisti dabar galiojantį, teisiš­
kai ir morališkai pasenusį pagrindinį
vaiko teisių apsaugos įstatymą. Nors
šiuo įstatymo projektu siekta gerin­
ti socialinės rizikos šeimose augančių
vaikų apsaugą, projekto nuostatų visu­
ma iš esmės sumenkina pamatinių vai­
ko teisių svarbą – vaikas laikomas ne
savarankišku teisių subjektu, bet soci­
alinės apsaugos gavėju, priklausomu
išimtinai nuo valstybės institucijų ir
tėvų diskrecijos.
Planų stiprinti vaiko teisių apsaugą
būta ir anksčiau, deja, neretai valstybės
įsipareigojimai įgyvendinti numaty­
tas priemones tebūna formalūs. Dažni
atvejai, kai programos patvirtinamos,
o lėšų joms skiriama nepakankamai
arba išvis neskiriama. Trūksta politi­
nės valios vykdyti esmines vaiko teisių
apsaugos sistemos reformas, nevengia­
ma vadovautis politiniais išskaičiavi­
mais, o ne geriausiais vaiko interesais.
Šias problemas pabrėžė ir nevyriau­
sybinės vaiko teises ginančios organi­
zacijos, 2012 m. rugpjūtį parengusios
JT Vaiko teisių komitetui „šešėlinę“
ataskaitą, kurioje pateikė alternatyvų
valdžios institucijų darbo vaiko teisių
apsaugos srityje įvertinimą.384
Tokia vaiko teisių apsaugos politikos
kryptis prieštarauja JT Vaiko teisių
konvencijos nuostatoms, kaip jas yra
išaiškinęs JT Vaiko teisių komitetas
savo bendruosiuose komentaruose.388
Komitetas ne kartą yra pabrėžęs, kad
valstybės privalo vadovautis vaiko tei­
sių imperatyvu ir traktuoti vaiką kaip
savarankišką teisių subjektą, o socia­
linės apsaugos priemonės turėtų papil­
dyti, bet ne pakeisti vaiko prigimtinė­
mis teisėmis garantuojamą apsaugą.
Teisinė vaiko apsauga
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įsta­
tymas, pagrindinis teisės aktas, regu­
liuojantis vaiko teisių apsaugą Lietu­
voje, buvo priimtas dar 1996 m., tačiau
nuo jo priėmimo nebuvo iš esmės per­
žiūrėtas, derinant jį su tarptautinių ir
101
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Ne itin pažangų valstybės institucijų
požiūrį į vaiką rodo ir siekis įstatymiš­
kai įtvirtinti vaiko pareigas. Teisinis
vaiko pareigų reguliavimas būdin­
gas besivystančioms šalims,389 yra pro­
blemiškas, nes nėra aišku, koks tokio
reg­lamentavimo tikslas. Vaiko parei­
gos ky­la tiesiogiai iš tėvų atsakomybės
ugdyti vaikams pareigos jausmą, o tei­
sinė atsakomybė vaikams už tėvų par­
eigų neatlikimą negali būti taikoma.
Vaiko pareigos turėtų būti vaiko ugdy­
mo, švietimo ir auklėjimo, o ne įstaty­
minio reguliavimo dalykas.
Apžvalga
pažeidimų skaičius – tai sietina ir su
didesniu visuomenės informuotumu
apie vaiko teisių gynybos priemones.
Iš viso per 2011 m. pateikta 277 skun­
dai – dažniausiai kreipėsi vaikų tėvai
(191) ir kiti giminaičiai (32). Skundų
pagrindu atlikti tyrimai ir jų analizė
parodė, kad daugiausiai nusiskundi­
mų būta dėl šeimos narių, artimų gi­
minaičių galimai netinkamų veiksmų
vaiko atžvilgiu – 52 procentai atvejų
pasitvirtino.392
Analizuojant statistiką pagal pažeidi­
mų pobūdį, nustatyta nemažai vaiko
teisės į mokslą pažeidimų, vaiko ne­
priežiūros atvejų bei atvejų, kai nebu­
vo užtikrinta vaiko teisė bendrauti su
tėvais. Daugiausia pažeidimų buvo nu­
statyta dėl smurto prieš vaiką panau­
dojimo – dažniausiai smurtavo artimi
vaikui asmenys, daugiausiai smurto –
fizinio ir psichologi­nio – atvejų nusta­
tyta šeimose ir švietimo įstaigose.393
Įstatymo projektu nėra įgyvendinami
tokie valstybės tarptautiniai įsiparei­
gojimai kaip pareiga užtikrinti vaikų
apsaugą nuo visų rūšių ir formų smur­
to bei išnaudojimo. Dažniausiai pasi­
taikanti fizinio smurto prieš vaiką for­
ma – fizinės bausmės – Lietuvoje vis
dar nėra uždraustos įstatymu. Smurto
prieš vaikus formos tampa vis įvaires­
nės; seksualinis, psichologinis, emo­
cinis smurtas sparčiai plinta informa­
cinėmis technologijomis.390 Nuo tokio
smurto vaikai lieka neapsaugoti, tuo
labiau kad ir jų tėvai nepakankamai
suvokia vaikams internetinėje erdvėje
kylančią riziką.391
Smurto prieš vaikus problema Lietu­
voje išlieka itin opi. Higienos institu­
to 2012 m. atliktas smurto prieš 11-18
metų amžiaus vaikus paplitimo tyri­
mas, kuriame dalyvavo 2167 mokslei­
viai, nustatė, kad fizinį smurtą patyrė
penktadalis (20,5 procento), o psicho­
loginį – beveik trečdalis (27,2 procen­
to) respondentų.394 Pagrindinė smur­
tautojų grupė yra bendraamžiai, fizinį
ir psichologinį smurtą vaikai taip pat
patiria iš tėvų bei mokytojų.
Vaiko teisių pažeidimai
Vertinant 2011 m. Vaiko teisių kontro­
lierės tarnybos ataskaitoje pateiktą sta­
tistiką, matyti kasmet augantis tarny­
bai pateikiamų skundų dėl vaiko teisių
102
Pažeidžiamų grupių teisės
Vis dėlto statistiniai duomenys neat­
spindi realios situacijos, kadangi tiek
patys vaikai,395 tiek su vaikais savo
darbe susiduriantys specialistai ven­
gia pranešti apie žinomus ar įtariamus
smurto prieš vaiką atvejus.396 Gana
aktyviai apie smurto prieš vaikus pro­
blemą 2011–2012 m. rašė žiniasklai­
da,397 ne kartą pranešta apie prievartą
prieš vaikus socialinės globos įstaigo­
se.398
vykdant proaktyvią politiką tokios šei­
mų sistemos sukūrimui bei visokerio­
pai jas remiant – tiek finansiškai, tiek
paslaugomis. Tačiau vietoje investavi­
mo į globos paslaugų teikimą šeimo­
se, Europos Sąjungos struktūrinių fon­
dų lėšos apžvalginiu laikotarpiu buvo
naudojamos globos įstaigoms reno­
vuoti ir palaikyti.402
Ne vienoje šalyje atlikti tyrimai paro­
dė, kad socialinių paslaugų teikimas
šeimoms, vaikų patekimo globon pre­
vencija ir profesionalios globos paslau­
gos, teikiamos globėjų šeimose, valsty­
bei kainuoja nuo dviejų iki šešių kartų
pigiau nei globos įstaigų išlaikymas.403
Vaikų laikymas uždarose globos įs­
taigose sudaro visas sąlygas sistemi­
niams jų teisių pažeidimams.399 Net ir
patys mažiausieji įstaigose nėra pa­
saugoti nuo smurto – 2012 m. gegu­
žę žiniasklaida pranešė, kad Vilniaus
sutrikusio vystymosi kūdikių namuo­
se auklėtojos padėjėja sumušė neįga­
lią, cerebriniu paralyžiumi sergančią
bei nekalbančią trejų metų mergaitę.400
Nemažas pasipriešinimas reformai
jaučiamas iš pačių globos įstaigų, ka­
dangi nuo vaikų skaičiaus įstaigo­
se priklauso įstaigų finansavimas.404
Būtent įstaigų administraciniam pa­
laikymui ir darbuotojų atlyginimams
tenka didžioji dalis valstybės lėšų. Pa­
vyzdžiui, kaip atskleidė Vaiko teisių
kontrolierės 2011 m. atliktas tyrimas,
administraciniam palaikymui sunau­
dojama 70 procentų kūdikių namams
skiriamų lėšų – likusių pinigų vos už­
tenka kūdikių poreikiams patenkinti, o
kartais jų pritrūksta net būtiniausiems
vaistams.405
Vaiko globos reforma
Statistikos departamento pateikia­
mais duomenimis, įvairiose įstaigo­
se 2011 m. augo net 7054 vaikai. Iš jų
523 – kūdikiai ir vaikai iki trejų metų
amžiaus.401 Akivaizdu, kad vaiko glo­
bos reforma Lietuvoje kol kas nevyks­
ta (apie reformos planus – skyrelyje
Institucinės globos reforma ir bend­
ruomeninių paslaugų plėtra neįgalie­
siems). Vykdant esmines permainas,
globos įstaigos turėtų būti palaipsniui
uždaromos, o vaikų globa patikėta įtė­
vių arba globėjų šeimoms, valstybei
Lietuvoje vis dar vengiama kalbėti
apie tai, kad ankstyvas kūdikių ir vai­
kų iki trejų metų patalpinimas į kū­
103
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
dikių namus daro nepataisomą žalą
vaiko asmenybės ir smegenų raidai,
ir prilygsta emocinei prievartai prieš
vaiką.406 Patekęs į instituciją, vaikas
pasmerkiamas chroniškam emocinio
artumo trūkumui, be kurio negali pil­
navertiškai vystytis. Jungtinių Tautų
Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro
biuro išleistoje vaiko teisių eksperto,
ŽTSI valdybos pirmininko Dainiaus
Pūro parengtoje studijoje konstatuoja­
mas faktas – institucinė globa šių laikų
pasaulyje yra vaiko teisių pažeidimas,
o vaikų iki 3 metų amžiaus institucinė
globa prilyginama valstybės taikomai
prievartai prieš vaiką.
Apžvalga
ningą ir koordinuotą vaiko teisių apsau­
gos politiką.
Visgi tiek Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija, tiek Seimo Socialinių rei­
kalų komitetas nepritarė Vaiko teisių
apsaugos kontrolierės siūlymams per­
tvarkyti vaiko teisių apsaugos institu­
cijas, įsteigiant centrinę koordinuojan­
čią instituciją, ir taip užtikrinant darnią
vaiko teisių apsaugos institucijų veiklą.
Vietoje kontrolierės parengto projekto
buvo pritarta alternatyviam Vaiko tei­
sių apsaugos institucijų sistemos per­
tvarkos koncepcijos projektui, kuriame
atsisakoma vaiko teisių apsaugos insti­
tucijų sistemos centralizavimo idėjos.409
Vyriausybė dar 2007 m. patvirtino Vai­
ko globos sistemos reorganizavimo
strategiją, kuria užsibrėžta iki 2012 m.
pasiekti, kad vaikų skaičius globos įs­
taigose neviršytų 30 procentų tėvų glo­
bos netekusių vaikų.407 Tačiau, kaip
pažymima Vaiko teisių apsaugos kon­
trolierės 2011 m. veiklos ataskaitoje,
akivaizdu, jog šie tikslai nebuvo pa­
siekti, o statistiniai duomenys rodo, kad
padėtis vaiko globos srityje blogėja.408
Kiti probleminiai vaiko teisių
apsaugos aspektai
Kontrolierės 2012 m. pateiktoje šešė­
linėje ataskaitoje JT Vaiko teisių ko­
mitetui išsamiai apžvelgiamos esmi­
nės vaiko teisių apsaugos problemos
nuo pat 2004 m.: statistinių duomenų
apie vaikų padėtį trūkumas ir fragmen­
tiškumas, nepakankamas vaiko teisių
apsaugos specialistų mokymas, for­
malus valstybės institucijų, atsakingų
už vaiko teisių apsaugą, bendravimas
su visuomene, vaikais, nevyriausybi­
niu sektoriumi. Tiek visuomenėje, tiek
institucijose trūksta suvokimo, kas yra
geriausių vaiko interesų principas, ne­
suvokiamas vaiko teisės reikšti nuo­
monę ir dalyvauti sprendimų priėmi­
me turinys.
Vaiko teisių apsaugos sistemos
trūkumai
Svarbias ir seniai pribrendusias refor­
mas vykdyti trukdo ir vaiko teisių ap­
saugos institucinės sistemos trūkumai.
Nemažai diskrecijos vaiko teisių ap­
saugoje paliekama savivaldybėms, o
tai neretai sukuria kliūtis vykdyti vie­
104
Pažeidžiamų grupių teisės
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys,
kad vaikų, ypač augančių socialinės
ri­zi­kos šeimose bei globos įstaigo­
se, gyvenimo sąlygos nesaugios, ne­
atitinka sveikatos, higienos reikalavi­
mų, kelia grėsmę visapusiškam vaikų
vystymuisi. Neužtikrinama vaiko teisė
į privatumą, ypač susidūrus su teisė­
saugos sistema – dažnai šią teisę pa­
žeidinėja žiniasklaida, viešindama pri­
vačius duomenis apie vaiką, privataus
gyvenimo pažeidimai plinta ir interne­
tinėje erdvėje – socialiniuose tinkluo­
se, internetiniuose portaluose.
lemų, susidūrę su teisėsauga ar padarę
teisės pažeidimų.
Neįgaliųjų teisės
Vertinant neįgaliųjų teisių užtikrinimą
ir apsaugą 2011–2012 m., itin aktualus
išliko klausimas dėl veiksmingo Jung­
tinių Tautų Neįgaliųjų teisių konven­
cijos, Lietuvos ratifikuotos 2010 m.,
įgyvendinimo. 2012 m. rudenį suėjo
dvejų metų terminas, kuomet Lietu­
va privalėjo pateikti pirmąją pažangos
ataskaitą dėl Konvencijos nuostatų
įgyvendinimo Lietuvoje.412 Deja, kons­
tatuotina, kad per dvejus Konvencijos
galiojimo ir veikimo Lietuvoje metus
nebuvo pasiekta didelės pažangos už­
tikrinant beveik 10 procentų sudaran­
čios asmenų grupės teises.413
Nemažai šeimų Lietuvoje paliečia emi­
gracijos problema – daugėja atvejų, kai
laikinoji globa skiriama tėvų prašy­
mu: 2006 m. – 352 atvejai; 2007 m. –
990; 2008 m. – 1874; 2009 m. – 1432;
2010 m. – 1641; 2011 m. – 1733.410 Ta­
čiau tai tik oficialių prašymų statistika.
Nereti atvejai, kai tėvai tiesiog palie­
ka vaikus neoficialiai kaimynų, gimi­
naičių globai, tačiau valstybė netiria,
kiek tokių atvejų yra, ir nesiima jokių
priemonių šviesti visuomenę, kad tė­
vai, emigruodami ir palikdami vaikus,
įvertintų savo sprendimo pasekmes
vaikui.411
Šioje apžvalgos dalyje aptariami neį­
galiųjų pilietinių teisių, teisės į aplin­
kos ir informacijos prieinamumą,
teisės į mokslą, darbą, socialinį aprū­
pinimą, psichikos sutrikimų turinčių
asmenų teisių institucijose ir kiti pa­
žeidimai, su kuriais neįgalieji susidu­
ria Lietuvoje kiekvieną dieną. Pažy­
mėtina, kad iki šiol neįgalieji, o ypač
psichikos negalios asmenys yra di­
džiausią diskriminaciją patiriančios
socialinės grupės Lietuvoje. Diskri­
minaciją jie patiria dėl įvairių fizinės
aplinkos kliūčių, visuomenės nuomo­
nės ir neigiamų nuostatų, o taip pat ne­
pakankamo dėmesio jų problemoms
bendrame žmogaus teisių kontekste.
Lietuvoje vis dar gaji diskriminacija,
ypač pažeidžiamiausių vaikų atžvilgiu.
Romų vaikai, vaikai su negalia, vaikai
iš socialinės rizikos šeimų diskrimi­
nuojami mokyklose, valstybė nesuda­
ro sąlygų jų integracijai į visuomenę.
Ypatingai diskriminuojami ir stigmati­
zuojami vaikai, turintys elgesio prob­
105
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
JT Neįgaliųjų teisių konvencijos
įgyvendinimas
Apžvalga
nantis dokumentas, kuris pirmą kartą
Jungtinių Tautų istorijoje išsamiai ap­
tarė visas pagrindines neįgalių asmenų
teises ir jų įgyvendinimo garantijas.
Taip pat pirmą kartą Jungtinių Tautų
žmogaus teisių sutartyje buvo nuro­
dyta, kad prie sutarties gali prisijung­
ti ir regioninės organizacijos. Europos
Sąjunga kaip regioninė organizacija
2011 m. taip pat ratifikavo Konvenci­
ją, ir nuo šiol visos ES priimamos tei­
sės normos turės atitikti Konvencijos
nuostatas ir reikalavimus. Todėl vi­
soms ES šalims narėms kyla neišven­
giama pareiga keisti egzistuojančius
įstatymus ir derinti juos su Konvenci­
jos nuostatomis.
Nors JT Neįgaliųjų teisių konvenci­
jos įgyvendinimo mechanizmas Lietu­
voje buvo patvirtintas dar 2010 m.,414
pažymėtina, kad 2011–2012 m. jis su­
silaukė itin daug diskusijų ir kritikos
iš neįgaliųjų pusės kaip neefektyvus ir
neatitinkantis Konvencijos 33 straips­
nio, kuriame numatytas tokio mecha­
nizmo kūrimas, reikalavimų. Lietu­
vos neįgaliųjų forumas (LNF) išsiuntė
ne vieną kreipimąsi į aukščiausius ša­
lies pareigūnus bei politikus, siūlyda­
mas keisti Konvencijos įgyvendinimo
mechanizmą bei teisinį jo reglamenta­
vimą, prie Vyriausybės ar Seimo pa­
skiriant Konvencijos įgyvendinimą
koordinuojančią instituciją taip užtik­
rinant nepriklausomą Konvencijos
stebėseną.415
Žinoma, nėra tikimasi, kad Konven­
cijos nuostatos gali būti įgyvendintos
tuojau pat, tačiau Lietuva įsipareigojo
siekti strategiško ir prioritetinio Kon­
vencijoje įtvirtintų teisių neįgaliesiems
užtikrinimo ir tuo tikslu parengti Kon­
vencijos nuostatų įgyvendinimo planą.
Deja, toks planas Lietuvoje rengia­mas
nebuvo – Konvencijos įgyvendinimas
sutapatintas su Neįgaliųjų socialinės
integracijos programa 2013–2019 me­
tams, patvirtinta 2012 m. pabaigo­
je.416 Šios programos įgyvendinimas iš
esmės priklauso nuo jai skiriamų fi­
nansinių resursų, tačiau jokių papil­
domų lėšų JT Neįgaliųjų teisių Kon­
vencijai įgyvendinti ir tarptautiniams
įsipareigojimams užtikrinti skirta ne­
buvo.
Deja, per dvejus metus nebuvo žengta
jokių konkrečių žingsnių Konvencijos
įgyvendinimo mechanizmo tobulini­
mo linkme. Dar daugiau, Vyriausybės
nutarimu už Konvencijos stebėseną
rekomenduotai atsakingai Lygių gali­
mybių kontrolieriaus tarnybai nebuvo
įstatymiškai praplėstos (netgi nebuvo
inicijuoti atitinkami įstatymo pakeiti­
mai) funkcijos bei įgaliojimai tinka­
mai Konvencijos stebėsenos veiklai
atlikti.
JT Neįgaliųjų teisių konvencija yra
naujas ir pažangus žmogaus teises gi­
106
Pažeidžiamų grupių teisės
Viena esminių Konvencijos nuostatų
ir naujovių – tai neveiksnumo institu­
to keitimas. Konvencijos 12 straipsnis
įtvirtina, kad neįgalieji visais atvejais
turi teisę būti laikomi teisės subjektais
ir yra teisiškai veiksnūs visose gyveni­
mo srityse kaip ir bet kurie kiti asme­
nys. Taip pat jiems turi būti sudaryta
galimybė pasinaudoti pagalba, kurios
jiems gali prireikti įgyvendinant savo
teisinį veiksnumą. Kol kas iš Konven­
ciją ratifikavusių valstybių tik Čekija
ir Latvija visa apimtimi perkėlė Kon­
vencijos 12 straipsnio nuostatas į savo
teisinę sistemą, atsisakydamos visiško
neveiksnumo instituto.
asmens gyvenimo sprendimus. Tuo pa­
žeidžiamos Konvencijos nuostatos dėl
neįgalių asmenų teisinio veiksnumo
visose gyvenimo srityse bei prievolės
valstybei užtikrinti pagalbą asme­nims
patiems priimti sprendimus.
Institucinės globos reforma ir
bendruomeninių paslaugų plėtra
neįgaliesiems
Paminėtina, kad per pastaruosius dve­jus
metus buvo žengtas pirmasis žingsnis
psichikos negalios ir sutrikusio intelek­
to asmenų teisės gyventi bendruome­
nėje (Konvencijos 19 straipsnis) pa­
laipsniniam užtikrinimui. 2012 m.,
vadovaujantis tarptautinių ekspertų re­
komendacijomis, LR Socialinės apsau­
gos ir darbo ministro įsakymu buvo su­
daryta ekspertų darbo grupė, parengusi
Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos
vaikų, suaugusių neįgalių asmenų so­
cialinės globos deinstitucionalizacijos
strategines gaires.417
2011 m. Seimas grąžino Vyriausy­
bei taisyti 2009 m. Civilinio Kodek­
so (CK) ir Civilinio Proceso Kodek­
so (CPK) projektus dėl neveiksnumo
reglamentavimo. 2012 m. pabaigoje
Teisingumo ministerija parengė CK
ir CPK pakeitimo įstatymų projektus,
kuriais bandoma suderinti Lietuvos
teisės aktus su Konvencijos 12 straips­
nio reikalavimais, tačiau įstatymų pro­
jektuose vis dar numatoma galimybė
asmenį pripažinti neveiksniu konkre­
čiose srityse.
Šių gairių pagrindu 2013 m. planuo­
jama paruošti deinstitucionalizaci­
jos strategiją ir jos priemonių planą,
numatant atsakingų institucijų įsipa­
reigojimus pereinamuoju laikotarpiu.
Gairėse numatoma, kad iki 2030 m.
turi būti suformuota nuosekli ir koor­
dinuota pagalbos ir paslaugų sistema,
kuri kiekvienam likusiam be tėvų glo­
bos vaikui, neįgaliam vaikui, neįga­
liam asmeniui, turinčiam proto ar psi­
chikos negalią padės gauti paslaugas
Pripažinimas neveiksniu – tai proce­
dūra, lemianti esminį žmogaus, kaip
teisinių santykių subjekto, statuso pa­
sikeitimą, kurio pasekoje iš asmens
atimamos jo prigimtinės teisės, o re­
alizuoti tas teises įgalinamas trečiasis
asmuo, kuriam pavedama priimti vi­
sus pagrindinius neveiksniu pripažinto
107
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
ir reikiamą pagalbą pagal poreikius,
įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.
Akivaizdu, kad kritinis veiksnys šių
Gairių įgyvendinimui – yra sekančio
ES struktūrinių fondų etapo planavi­
mas, t.y. ar investavimas į institucinę
globą bus pakeistas investavimu į pas­
laugas, teikiamas šeimoms/šeimose
bei bendruomenėse.
Apžvalga
prieinami. Likusieji yra iš viso nepriei­
nami, arba prieinami ribotai. Iš tikrin­
tų 5 kategorijų pastatų (37 adminis­
traciniai pastatai, 10 švietimo įstaigų
pastatų, 25 medicinos įstaigų pastatai,
15 paslaugų, prekybos ir kitų verslo įs­
taigų pastatų, 26 kultūros ir laisvalai­
kio organizavimo įstaigų pastatų) ma­
žiausiai pritaikyti švietimo, kultūros ir
paslaugų bei prekybos įstaigų pastatai.
Blogiausiai iš administracinių pastatų
yra pritaikytos seniūnijos.
Aplinkos ir informacijos
pritaikymas
Patikros rezultatai parodė, kad kliūti­
mis neįgaliesiems tampa ne tik paties
pastato nepritaikymas, bet ir pastato
išorėje esantys laiptai arba nesilaikant
techninių reikalavimų įrengtas nuoly­
dis ar rampa, taip pat nepritaikytos ar
visiškai nenumatytos neįgaliųjų par­
kavimo vietos. Į šias problemas nežiū­
rima kompleksiškai.
Aplinkos pritaikymas neįgaliesiems
Lietuvoje iki šiol išlieka itin opia pro­
blema. Dalis žmonių, sėdinčių neįga­
liųjų vežimėliuose, priversti nuolatos
galvoti, kaip nukakti į norimą vietą,
kad kelio nepastotų laiptai ar šaliga­
tvio bortelis. Pilnaverčiam gyvenimui
aplinka nėra pakankamai pritaikyta,
todėl visuomet reikalingas pagalbi­
ninkas – sveikasis.418 Lietuvos žmonių
su negalia sąjunga, devyniose Lietu­
vos savivaldybėse patikrinusi daugiau
kaip pusketvirto šimto visuomeninių
pastatų, išsiaiškino, kad į beveik pusę
jų neįgaliesiems patekti be aplinkinių
pagalbos neįmanoma. Judėjimo nega­
lią turintiems kliūtimi tampa sukamos
durys, nėra liftų pakilti į antrą aukštą,
nėra pritaikytų tualetų.419
Pavyzdžiui, būna atvejų, kai pasigi­
riama, jog naujai pastatytas objektas
pritaikytas neįgaliesiems, bet niekas
nepagalvoja, kaip neįgaliajam, atva­
žiavusiam savo automobiliu, išlipus
iš jo patekti į tą objektą. Jei prie aikš­
telės nėra padaryta nuolydžių, neįga­
lusis pastato savarankiškai nepasieks.
Paradoksalu, kad neretai didžiausias
kliūtis neįgalieji patiria norėdami pa­
tekti į būtent jiems skirtas instituci­
jas, pavyzdžiui, Neįgalumo ir darbin­
gumo nustatymo tarnybos pastatas
yra visiškai neprieinamas neįgaliems,
vežimėliuose judantiems asmenims,
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga,
2012 m. atlikusi sociologinį tyrimą
„Aplinkos pritaikymas neįgaliųjų po­
reikiams“ nustatė, kad iš 113 vertin­
tų objektų tik 54 procentai pastatų yra
108
Pažeidžiamų grupių teisės
todėl tenka telefonu iš anksto tartis su
šios tarnybos personalu, kad šie išei­
tų ir priimtų reikiamus dokumentus.420
ninis balsavimas būtų patogesnis nei
balsavimas rinkimų apylinkėse.424
Žinoma, aktualiausios neįgaliems asme­nims yra gydymo įstaigos. Deja,
ne visos jos yra prieinamos. Pavyz­
džiui, į Kauno klinikinės ligoninės fi­
lialą Laisvės alėjoje atvykę neįgalūs ar
traumuoti ligoniai be kitų žmonių pa­
galbos pas specialistus nepateks.421 Pa­
našiai nepritaikyti yra ir kiti medicinos
paslaugų objektai, t.y. 6 iš 22 įvertintų
klinikų, ligoninių, poliklinikų ar šei­
mos centrų. Problemą pripažįsta ir pa­
čios valdžios institucijos.422
Ne ką mažesnes problemas neįgalieji
patiria viešajame transporte. Autobu­
sai ir troleibusai ne visada sustoja prie
šaligatvio, kad neįgaliesiems ar žmo­
nėms su ramentais būtų patogu įlipti.
Autobusuose esantys tilteliai, kad ne­
įgalieji galėtų įvažiuoti į transporto
priemones, turi būti vairuotojų atlen­
kiami, o autobusai turi stovėti tinkamu
atstumu, kad tiltelis pasiektų šaligatvį.
Deja, dažniausiai tilteliai būna net už­
rūdiję, nes nėra naudojami – nekrei­
piamas dėmesys į tai, jog keliauti turi
teisę ir neįgalūs keleiviai.425
Neretai fizinis aplinkos neprieinamu­
mas pažeidžia ir kitas neįgalių asme­
nų teises, pavyzdžiui, jų pilietinę teisę
dalyvauti rinkimuose. 2011 m. Lie­
tuvos žmonių su negalia sąjungos at­
liktas tyrimas parodė, kad 22 procen­
tai neįgaliųjų nedalyvauja rinkimuose.
Beveik 40 procentų apklaustųjų įsiti­
kinę, kad jiems nėra sudarytos sąlygos
balsuoti – nuvykti iki rinkimų apylin­
kės ar pakilti iki balsavimo vietos.423
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos
2011 m. spalio 26-31 d. atlikta inter­
netinė apklausa, apklausiant 208 Lie­
tuvos gyventojus, turinčius negalią
(nuo 18 metų), patvirtino, kad absoliu­
ti dauguma Lietuvos žmonių su nega­
lia norėtų, kad per Seimo, Prezidento
ir Savivaldybių tarybų rinkimus būtų
galima balsuoti internetu. Beveik pusė
apklaustųjų yra įsitikinę, kad elektro­
Vis dar probleminis Lietuvoje infor­
macijos prieinamumas kai kurioms
neįgaliųjų grupėms. Turintiems klau­
sos negalią sunkiai prieinama visuo­
meninė informacija: trūksta į gestų
kalbą verčiamų laidų, titruotų filmų,
vaikams skirtų laidų, o profesiona­
lių gestų kalbos mokytojų Lietuvoje
kol kas apskritai nėra.426 Todėl artėjant
2012 m. Seimo rinkimams, kurčių­
jų atstovai pareiškė, kad valdžiai ne­
sirūpinant informacijos prieinamumu
jie nedalyvaus nei Seimo, nei savi­
valdos rinkimuose. Kurtieji reikalauja,
kad titrai būtų ne tik valstybinės, bet
ir komercinių televizijų laidose.427 To­
kia abejinga politika kurčiųjų atžvil­
giu pažeidžiamas JT Neįgaliųjų teisių
konvencijos 21 straipsnis, garantuo­
jantis neįgaliųjų saviraiškos laisvę ir
teisę gauti informaciją.
109
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Teisė į švietimą
Apžvalga
Be to, jaunieji mokslininkai pastebi,
kad nepaisant to, jog Lietuvos univer­
sitetų statutuose deklaruojama, kad vi­
siems studentams sudaromos sąlygos
lygiaverčiai dalyvauti studijų procese,
nėra aiškiai reglamentuota, kaip aukš­
tosios mokyklos atsižvelgia į negalią
turinčiųjų trečiosios pakopos studentų
specifinius poreikius.429 Todėl mokslo
siekimas neįgaliems asmenims yra ri­
botas.
Lietuvos studentų sąjunga, atlikusi ty­
rimą „Neįgalieji aukštajame moksle
2011“, surinko duomenis iš 35 Lietu­
voje veikiančių privačių ir valstybi­
nių aukštųjų mokyklų (iš viso jų yra
45), iš kurių 33-jose studijuoja neįga­
lūs studentai. Tyrimo rezultatai paro­
dė, kad 2011 mokslo metais Lietuvos
aukštosiose mokyklose studijavo 944
neįgalūs studentai. Nuo 2010 mokslo
metų pastebimas jų sumažėjimas – 82ais neįgaliais studentais mažiau. Lie­
tuvos studentų sąjungos tyrimai taip
pat atskleidė, jog daugiau nei pusė (58
procentai) Lietuvos aukštųjų mokyklų
yra tik iš dalies pritaikytos arba nepri­
taikytos judėjimo negalią turintiems
studentams. Visiškai pritaikytų aukš­
tųjų mokyklų tėra vos penktadalis (27
procentai).
Finansinė parama neįgaliesiems
Lietuvai susidūrus su ekonomine kri­
ze, 2009 m. gruodį Seimas priėmė LR
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir
mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuriame
numatė vieneriems metams sumažinti
socialines išmokas įvairioms visuome­
nės grupėms, įskaitant neįgaliuosius.
2011 m. šį sumažinimą pratęsė galioti
antriems, o vėliau ir tretiems metams.
Nuo 2012 m. atkurtos dėl sunkmečio
sumažintos senatvės, netekto darbin­
gumo (invalidumo), našlių ir našlaičių
valstybinio socialinio draudimo pensi­
jos, tačiau neįgalieji ir toliau gauna su­
mažintas socialines išmokas.
Be to, Lietuvoje vis dar per siaurai
apibrėžta neįgaliųjų sąvoka aukštosio­
se mokyklose – iš dalies atsižvelgia­
ma tik į asmens judėjimo negalią, bet
visiškai pamirštama apie regėjimo ir
klausos, ar kitokią negalią turinčius ir
norinčius studijuoti asmenis. Tyrimo
rezultatais pastebėta, jog šalies aukš­
tosiose mokyklose studijuoja įvairią
negalią turintys studentai: daugiau nei
50 procentų studentų turi vidinių su­
trikimų (tokių kaip diabetas, raudonoji
vilkligė, epilepsija), 20 procentų – ju­
dėjimo ir per 15 procentų – regos ne­
galią.428
Neįgalieji nerimauja, kad šis sumaži­
nimas gali tapti nuolatinis. Sumažė­
jus išmokoms, norint išgyventi, būtina
papildoma pagalba, „Maisto banko“
parama ar kita panaši labdara. LNF
pažymi, kad bandymai sutaupyti vals­
tybės lėšų neįgaliųjų sąskaita prieš­
tarauja svarbiems tarptautiniams do­
110
Pažeidžiamų grupių teisės
alinių paslaugų įstatymo bei kitų nor­
minių teisės aktų, reglamentuojančių
socialinių paslaugų planavimą, skyri­
mą bei teikimą sunkią negalią turin­
tiems asmenims, nuostatoms. Darbo
grupės ataskaita bei rekomendacijos
buvo pateiktos Socialinės apsaugos ir
darbo ministrui tolesniems decentrali­
zacijos veiksmams.
kumentams – JT Neįgaliųjų teisių
konvencijai, ES ekonomikos augimo
strategijai „Europa 2020“ ir Europos
strategijai dėl negalios.430
Psichikos negalią turinčių
asmenų teisės
2012 m. Žmogaus teisių stebėjimo ins­
tituto atliktos visuomenės nuomonės
apklausos duomenimis, psichikos liga
sergantys asmenys yra laikomi labiau­
siai diskriminuojama Lietuvoje socia­
line grupe, kuri patiria jų teisių pažei­
dimus visose gyvenimo srityse. Bene
daugiausia dėmesio viešosiose disku­
sijose užima šių asmenų teisės socia­
linės globos įstaigose. Todėl 2010 m.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro
įsakymubuvo sudaryta darbo grupė iš
valstybinių institucijų bei nevyriausy­
binių organizacijų atstovų, kurios už­
daviniai buvo išanalizuoti socialinių
paslaugų neįgaliesiems skyrimo ir tei­
kimo tvarką reglamentuojančius teisės
aktus, lankantis institucijose atlikti įs­
taigų bei gyventojų apklausą bei pa­
rengti rekomendacijas dėl valstybinių
socialinės globos įstaigų teikiamų pas­
laugų decentralizavimo.
Deja, nepaisant valdžios institucijų
veiksmų reformuojant institucinę glo­
bą, socialinės globos įstaigose vis dar
išlieka didelė jose gyvenančių asmenų
teisių pažeidimų rizika. Pavyzdžiui,
žurnalistinio tyrimo metu, besilanky­
damos keliose tokiose įstaigose ir ben­
draudamos su jų gyventojais, žurnalis­
tės sužinojo, kad vyrams ir moterims
čia gyvenant po vienu stogu, poroms
gyvenant viename kambaryje, lytiniai
santykiai yra kasdienybė.432 Globos
namų gyventojos atviravo ir apie pri­
verstinius lytinius santykius be jokių
apsaugos priemonių.
2012 m. Europos žmogaus teisių teis­
mas paskelbė sprendimą byloje D. D.
prieš Lietuvą,433 kuriuo pripažino Eu­
ropos žmogaus teisių konvencijos 5 ir
6 straipsnio pažeidimus. EŽTT kons­
tatavo, kad proto negalią bei psichi­
kos sutrikimų turinčių asmenų teisių
užtikrinimo sistema Lietuvoje turi
rimtų teisinio reguliavimo ir praktinių
trūkumų.
Darbo grupė įvertino 25 valstybinių
socialinės globos įstaigų,431 pavaldžių
Socialinės apsaugos ir darbo ministe­
rijai, veiklos ir teikiamų paslaugų ko­
kybę bei atitiktį Jungtinių Tautų Neį­
galiųjų teisių konvencijos, Neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymo, Soci­
111
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Pareiškėja D.D. 2000 m. įtėvio inicia­
tyva buvo pripažinta neveiksnia, o
2004 m. priverstinai apgyvendinta so­
cialinės globos įstaigoje. EŽTT kons­
tatavo, kad priverstinis D.D. apgyven­
dinimas socialinės globos namuose
prilygsta jos laisvės atėmimui, kadan­
gi šių namų administracija turi visiš­
ką kontrolę D.D. atžvilgiu dėl jos gy­
dymo, globos, gyvenimo ir judėjimo
laisvės. Be to, D.D., nors de jure ir ne­
turi teisinio veiksnumo, faktiškai pui­
kiai suvokia, kad buvo apgyvendinta
socialinės globos namuose priversti­
nai ir jaučiasi įkalinta.
Apžvalga
EŽTT taip pat nustatė, jog Lietuvos
valstybė D.D. atveju įvykdė ne vie­
ną Konvencijos 6 straipsnio, užtikri­
nančio teisę į teisingą teismą, pažeidi­
mą. Nors D.D. pripažinimo neveiksnia
procesas nebuvo šios bylos nagrinėji­
mo dalykas, EŽTT pažymėjo, jog ne­
gali neatkreipti dėmesio į tai, kad
2000 m. nustatant neveiksnumą pa­
reiškėja teisme nedalyvavo. Ji taip pat
nebuvo informuota apie bylos, susiju­
sios su jos autonomija bei patalpinimu
į globos įstaigą, nagrinėjimą. Lietuvos
teismo sprendimas pripažinti D.D. ne­
veiksnia buvo paremtas tik medicinine
išvada, teismo posėdyje nedalyvaujant
ją pateikusiems ekspertams.
Teismas pabrėžė, jog, remiantis Kon­
vencija, D.D. turi teisę teismine tvarka
ginčyti savo neterminuotą priversti­
nį buvimą globos institucijoje. Tačiau
Lietuvoje teisės aktai nenumato pro­
cedūros, kuria remiantis teismai peri­
odiškai galėtų peržiūrėti asmens buvi­
mo globos įstaigose teisėtumą. Be to,
asmuo, pripažintas neveiksniu, pats
kreiptis į teismą negali – tokią tei­
sę turi tik asmens teisėtas globėjas.
EŽTT konstatavo, kad toks teisinis re­
guliavimas pažeidžia Konvencijos 5
straipsnį, užtikrinantį teisę į laisvę ir
asmens saugumą. Teismas taip pat at­
kreipė dėmesį, kad socialinės globos
namai – už D.D. priežiūrą atsakinga
institucija, dėl kurios veiksmų pareiš­
kėja ne kartą skundėsi – yra jos teisi­
nis globėjas. Tokiais atvejais, ginčijant
buvimą institucijoje teismine tvarka,
asmeniui turi būti užtikrinta teisė į ne­
priklausomą teisinį atstovą.
Pareiškėja nebuvo kviečiama ir į teis­
mo posėdį, kuriame buvo sprendžia­
mas klausimas dėl jos teisinio glo­
bėjo paskyrimo. Vėliau, nagrinėjant
teisme globėjo keitimo klausimą, pa­
reiškėjos dalyvavimas buvo užtikrin­
tas, tačiau jos interesus atstovavo jos
globėjo advokatas. EŽTT sprendime
nurodė, kad dėl priešingų D.D. ir jos
globėjo interesų, globėjo teisinis at­
stovas negalėjo tinkamai jos atstovau­
ti. Teisingo teismo principas reikala­
vo, kad D.D. būtų užtikrintas atskiras
teisinis atstovas.
Slauga
Vis dar didele problema Lietuvoje iš­
lieka slaugos paslaugų sunkiems ligo­
niams teikimas. Nejudantis ligonis už
112
Pažeidžiamų grupių teisės
valstybės pinigus slaugomas apie ke­
turis mėnesius per metus. Likusius aš­
tuonis mėnesius iš lovos nepakylančio
žmogaus šeimos nariai turi patys savo
jėgomis ir lėšomis spręsti jo priežiūros
problemą, kadangi jokios tęstinės pa­
galbos sistemos Lietuvoje nėra. Tiek
pats slaugymas, tiek jam reikalingos
priemonės yra brangios, todėl nedaž­
na šeima gali įpirkti privačių slaugos
namų ar profesionalių slaugytojų pas­
laugas.
kur sugrūstos taip, kad vienas senolis
alsuoja kitam į veidą, o maisto kalo­
ringumas – abejotinas.
Lietuvoje dar nuo 1995 m. galioja rei­
kalavimas, kad vienam pacientui būtų
skiriamas 7 kv. m plotas, tačiau jo nėra
laikomasi, kadangi daugumoje aplan­
kytų ligoninių pacientai talpinami į
palatą po 3-4, yra palatų, kuriose gul­
doma po 6 ar net 8 ligonius, lovos sta­
tomos tarpduryje, atstumai tarp lovų –
keliasdešimt centimetrų. Per metus
slaugos ir palaikomojo gydymo ligo­
ninėse miršta apie 10-30 procentų visų
ligonių, tačiau pagarbos žmogiškajam
orumui ir privatumui paskutinėmis
gyvenimo dienomis užtikrinti stinga.
Dvivietės ar vienvietės palatos dažnai
skiriamos ne patiems sunkiausiems li­
goniams. Ne visuomet palatose stato­
mos širmos, užtikrinančios nors mi­
nimalų privatumą mirštančiajam ir jo
artimiesiems.
Slaugytojai iš poliklinikų namuose
gali lankytis tik nustatytą apsilankymų
skaičių per metus ir atlikti ribotą kie­
kį procedūrų, o socialiniai darbuotojai
rūpinasi tik itin mažas pajamas gau­
nančiais asmenimis (valstybė teikia
pagalbą tada, jei asmens pajamos yra
ne didesnės nei 520 litų). Be to, jiems
leidžiama atlikti tik socialinės priežiū­
ros, bet ne slaugos funkciją.434
2011 m. buvo atskleista šokiruojan­
ti informacija apie sąlygas ir slaugos
paslaugų kokybę slaugos ligoninė­
se. Vilniaus miesto savivaldybės dar­
bo grupė apsilankė penkiose Vilniaus
mieste slaugos paslaugas teikiančiose
ligoninėse, kuriose slaugoma apie 700
Vilniaus miesto gyventojų. Grupė at­
rado beveik autonomiškai egzistuo­
jančias salas, į kurias tikrintojų koja
nebuvo įžengusi 7-10 metų. Anot tik­
rintojų, savaitgalį viena slaugytoja čia
turi slaugyti, maitinti, keisti sauskel­
nes nuo 20 iki 40 pacientų, lovos kai
Darbo grupė taip pat aptiko, kad ligo­
ninių sutartyse, sudarytose su maisto
tiekėjais, bei valgiaraščiuose numaty­
tas 5 kartų maitinimas, tačiau ligoniai
maitinami 3 arba 4 kartus. Kai kur nuo
paskutinio vakarinio maitinimo iki
pusryčių susidaro net 16 valandų tar­
pas. Nors dietinio maitinimo sveikatos
priežiūros įstaigose norma parai yra
2200-2400 kcal, ligoniams norma kar­
tais mažinama iki 1500 ar netgi 500
kcal (maitinant zondu). Nėra jokio do­
kumento, kuriame būtų surašyta, kaip
113
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
turėtų būti organizuojamas maisto tie­
kimas, kas už tai atsakingas, kas jį tik­
rina.
Apžvalga
giau ŽIV atvejų (Estijoje – 14 kartų
daugiau, Latvijoje – 5 kartus).437 Tokia
oficiali statistikos interpretacija yra
klaidinanti ir liudija valdžios instituci­
jų tendenciją neigti problemą. Tai, kad
Lietuvoje nustatyta kur kas mažiau
ŽIV atvejų, rodo ne tiek mažą ŽIV pa­
plitimą, kiek tai, jog Lietuvoje ŽIV nėra veiksmingai diagnozuojamas –
valstybė nesiima priemonių nustatyti,
kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra išplitusi
ŽIV infekcija.
ŽIV pozityviųjų ir ŽIV rizikos
grupių teisės
ŽIV Lietuvoje vis dar nėra suvokia­
mas kaip žmogaus teisių klausimas.
Tiek valstybinėse institucijose, tiek
tarp specialistų, tiek ir visuomenėje
trūksta suvokimo, kad ŽIV diagnozė
neatima iš žmogaus prigimtinių teisių
ir laisvių, tokių kaip teisė į gydymą,
sveikatos priežiūrą, darbą, mokslą, da­
lyvavimą bendruomenės gyvenime,
teisė nebūti diskriminuojamam.
Prastas visuomenės informavimas
apie ŽIV, neskatinantis žmonių tirtis,
sukuria Europoje precedento neturin­
čią situaciją – patį mažiausią serga­
mumą ir patį didžiausią neišaiškintų
atvejų skaičių. Žmonės nesitikrina dėl
ŽIV, nes nėra informuojami apie tikri­
nimosi būtinumą, tyrimas yra moka­
mas, į gydytoją kreipiamasi tik vėly­
voje ligos stadijoje.438
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro
duomenimis, iki 2012 m. lapkričio
1d. Lietuvoje nustatyti 2034 ŽIV po­
zityvieji asmenys, iš kurių 1665 – vy­
rai ir 369 moterys.435 2011 m. Lietuvos
statistika rodo, kad daugiau nei pusė
(51,8 procento) asmenų ŽIV užsikrė­
tė vartodami švirkščiamuosius narko­
tikus, 18,7 procento – heteroseksualių
bei 4,2 procento – homoseksualių san­
tykių metu, 24,7 procento – užsikrėti­
mo būdas nežinomas.436
ŽIV pozityviųjų teisė gauti gydymą
nėra veiksmingai užtikrinama. Nors
sergančiųjų nustatyta daugiau nei du
tūkstančiai, gydymą gauna 256 asme­
nys.439 ŽIV pozityviems asmenims ten­
ka laukti, kol jiems bus diagnozuotas
AIDS, kad pagal Sveikatos apsaugos
ministro įsakymu patvirtintą tvarką
gautų gydymą.440
Valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plin­
tančių infekcijų profilaktikos ir kont­
rolės 2010-2012 m. programoje teigia­
ma, kad kaimyninės šalys – Latvija ir
Estija – ŽIV infekcijos „paveiktos la­
biau“, kadangi šiose šalyse 100 tūks­
tančių gyventojų tenka kur kas dau­
2013 m. pradžioje paaiškėjo, kad Lie­
tuvos įkalinimo įstaigose esantys ŽIV pozityvūs asmenys, kuriems buvo pa­
114
Pažeidžiamų grupių teisės
skirtas antiretrovirusinis gydymas, ti­
kėtina, jo negavo.441 Stambiausios far­
macinės įmonės duomenimis, iš jų
įsigyjamų vaistų kiekis 2012 m. gruo­
džio mėnesį buvo sumažėjęs dviem
trečdaliais. Įkalinimo įstaigų ligoninės
atstovai teigė, kad vaistų įsigijimui ne­
turi pinigų.442 Taigi valstybei neskyrus
lėšų teisei į gydymą užtikrinti, 40 ŽIV pozityvių asmenų įkalinimo įstaigo­
se liko be vaistų. Skyrus finansavimą,
vaistų kombinacijos turės būti keičia­
mos, nes nutraukus gydymą tam tikra
kombinacija, prie jos grįžti negalima –
virusas tampa jai atsparus. Skyrus tuos
pačius vaistus, gydymas būtų neveiks­
mingas – būtų veltui švaistomos vals­
tybės lėšos, didėtų viruso rezistentiš­
kumas.
pozityviems žmonėms, nepažeidžia
Konvencijos. Teismas byloje pripa­
žino Konvencijos 8 bei 14 straipsnių
pažeidimus, t.y. teisės į pagarbą pri­
vačiam gyvenimui pažeidimą kartu su
diskriminacija dėl sveikatos būklės.
EŽTT pabrėžė, kad „ŽIV infekuo­
ti žmonės yra pažeidžiama grupė su
ilga stigmos ir diskriminacijos istorija,
ir valstybėms galima palikti tik labai
siaurą diskreciją pasirenkant priemo­
nes, kuriomis ši grupė dėl jų ŽIV sta­
tuso traktuojama skirtingai“.444 Taigi
EŽTK 14 straipsnis, įtvirtinantis atvirą
diskriminacijos pagrindų sąrašą, drau­
džia ir diskriminaciją dėl ŽIV.
Lygių galimybių įstatymas įtvirtina
baigtinį draudžiamos diskriminacijos
pagrindų sąrašą, kuris tokio pagrindo
kaip sveikatos būklė nenumato.443 Ne­
sant susiklosčiusios teisminės bei ly­
gias galimybes užtikrinančių institu­
cijų praktikos diskriminacijos dėl ŽIV atvejais, nėra aišku, kokiu pagrindu
ŽIV pozityviųjų diskriminacija būtų
kvalifikuojama.
2009 m. atliktas tyrimas „Dėl žmonių,
užsikrėtusių ŽIV/sergančių AIDS, pa­
žeidžiamumo įvertinimo Lietuvoje“
atskleidė, kad ŽIV pozityvūs žmo­
nės reguliariai ir įvairiose aplinkose –
ypač sveikatos priežiūros, gydymo ir
kitose įstaigose – susiduria su įvairių
formų diskriminacija.445 „Apie ŽIV –
žurnalistams ir visuomenei“ projek­
to 2012 m. pradėta Vilniaus ŽIV po­
zityvių žmonių apklausa parodė, kad
didžiausią susirūpinimą jiems kelia
santykiai su gydytojais, iš jų pusės jie
jaučia didžiausią diskriminaciją ir jų
teisių pažeidimą.
Kita vertus, diskriminaciją dėl ŽIV draudžia Europos žmogaus teisių kon­
vencija. Byloje Kiyutin prieš Rusi­
ją EŽTT sprendė, ar Rusija, taikanti
griežtus keliavimo apribojimus ŽIV Skundų dėl diskriminacijos nagrinėji­
mas priskirtinas Lietuvos Respublikos
Lygių galimybių kontrolierės tarnybos
kompetencijai, tačiau tarnybos veiklos
ataskaitose nuo 2001 m. iki 2011 m.
ŽIV ir diskriminacija
115
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
nėra užfiksuota atvejo, kad kontro­
lierė būtų nagrinėjusi asmens skundą
diskriminacijos dėl ŽIV pagrindu. Jau
minėtas 2009 m. tyrimas leidžia da­
ryti išvadą, jog ŽIV pozityvieji nėra
gerai susipažinę su savo teisėmis bei
nėra linkę jų aktyviai ginti – daugiau
vilčių yra dedama į visuomenės švie­
timą, tolerancijos ugdymą, o ne teisės
nebūti diskriminuojamam įgyvendini­
mą, ir, prireikus, jos gynimą teisminiu
ar kitais būdais. Pagrindinės kliūtys –
visuomenės nuostatos ŽIV pozityvių­
jų atžvilgiu, stigmos ir diskriminacijos
baimė, taip pat baimė prarasti privatu­
mą ir konfidencialumą.
Apžvalga
žmogaus teises ir laisves ŽIV pozity­
viems žmonėms bei pažeidžiamoms
rizikos grupėms, užtikrinant jiems pri­
eigą prie išsilavinimo, darbo, medici­
nos, sveikatos priežiūros ir socialinių
paslaugų, prevencijos, paramos ir gy­
dymo, informacijos ir teisinės apsau­
gos, tuo pačiu gerbiant jų privatumą ir
konfidencialumą, bei vystyti kovos su
stigma ir diskriminacija priemones.447
Šie įsipareigojimai dar kartą patvirtin­
ti 2011 m. JT Generalinės asamblėjos
deklaracijoje dėl Kovos su pasauline
ŽIV epidemija.448
Situacijos Lietuvoje apžvalga atsklei­
džia, jog tarptautiniai įsipareigojimai
Lietuvoje nėra tinkamai įgyvendinami.
Valstybė vis dar neturi aiškios naciona­
linės atsako į ŽIV strategijos, nevykdo­
mas tinkamas visuomenės švietimas.449
Programiniuose dokumen­tuose nėra
skiriama pakankamai dėmesio stigmos
ir diskriminacijos mažinimo priemo­
nėms, nėra užtikrinimas ŽIV pozity­
viųjų bendruomenės ir pažeidžiamų
ŽIV rizikos grupių įtraukimas į poli­
tikos formavimo ir sprendimų priė­
mimo procesus, nesilaikoma lygiatei­
siškumo principo planuojant atsako į
ŽIV programas ir neatsižvelgiama į
papildomus barjerus pasiekiant tas ri­
zikos grupes, kurių atžvilgiu taikoma
baudžiamoji praktika.
Koks svarbus yra privatumas ir kon­
fidencialumas ŽIV kontekste, buvo
pabrėžta ir EŽTT byloje Armonienė
prieš Lietuvą.446 Lietuvos teismai buvo
pripažinę, kad informacijos apie ligą
paviešinimas pažeidė pareiškėjos vyro
teisę į privatumą, tačiau EŽTT konsta­
tavo, kad nacionalinių teismų priteis­
tas žalos atlyginimas buvo nepakan­
kamas.
Žmogaus teisėmis grįstas
požiūris į kovą su ŽIV plitimu
2001 m. Jungtinių Tautų Generali­
nės asamblėjos priimtoje deklaracijo­
je dėl kovos su ŽIV/AIDS tarptautinė
bendruomenė įsipareigojo priimti, to­
bulinti bei įgyvendinti teisės aktus ir
kitas priemones, skirtas panaikinti visų
formų diskriminaciją ir užtikrinti visas
Pavyzdžiui, Nacionalinės ŽIV kontro­
lės programos įgyvendinimo priemo­
nių plane numatyta „vykdyti aukštos
116
Pažeidžiamų grupių teisės
rizikos grupių asmenų ir jų lytinių part­
nerių mokymą ir švietimą apie ŽIV ir
lytiškai plintančių infekcijų plitimo ri­
ziką, formuoti saugesnės ir atsakingos
elgsenos socialinius įgūdžius teikiant
informacinę medžiagą ir konsultaci­
jas, organizuojant susitikimus ir kt.“450
Tačiau konkrečios rizikos grupės ne­
įvardijamos, neatsižvelgiama į tai,
kad narkotikus vartojantys asmenys ir
asmenys, besiverčiantys prostitucija,
yra kur kas sunkiau pasiekiami ŽIV švietimui ir profilaktikai. Valstybė šias
rizikos grupes yra išstūmusi už įstaty­
mo ribų, taikydama joms administra­
cinę atsakomybę ir baudas.
Baudžiamoji praktika šių rizikos gru­
pių atžvilgiu bei visuomenėje vyrau­
janti stigma ir pasmerkimas ypatin­
gai apsunkina šių grupių prieigą prie
sveikatos priežiūros bei gydymo pas­
laugų bei sumažina tikimybę nustatyti
ŽIV atvejus. Geresnį šių grupių pasie­
kiamumą turi nevyriausybinės, žemo
slenksčio paslaugas teikiančios orga­
nizacijos, kurios veikia pasitikėjimo
pagrindu. Tačiau nors ŽIV kontrolės
programojos priemonių plane numa­
tyta „teisės aktų nustatyta tvarka iš da­
lies finansuoti nevyriausybinių organi­
zacijų, dirbančių ŽIV ir AIDS srityje,
veiklos projektus, skirtus ŽIV/AIDS profilaktikai vykdyti“,451 tam neskirta
jokių lėšų.
117
Visuomenės švietimas apie ŽIV
Ypatingą reikšmę skatinant žmones
aktyviau tikrintis dėl ŽIV bei veiks­
mingai kovoti su ŽIV stigma ir diskri­
minacija turi visuomenės informavi­
mas ir švietimas. Itin svarbų vaidmenį
čia atlieka žiniasklaidos priemonės.
2012 m. pradžioje Lietuvoje pradėtas
vykdyti projektas „Apie ŽIV – žurna­
listams ir visuomenei“, skirtas žurna­
listų švietimui, kurio metu žurnalistai
rengė straipsnius internetiniam tinkla­
piui apie ŽIV.452 Projekto metu atlik­
ta žurnalistų apklausa parodė, kad 95
procentai žurnalistų nežino, kad ŽIV infekcija yra gydoma, kad ŽIV nu­
statymo testas yra mokamas, kad ŽIV pozityvi moteris gali pagimdyti svei­
ką vaiką.453
Europos Komisijos Teisingumo generali­
nis direktoratas, „Vaikų teisės vaikų akimis“,
2011, Liuksemburgas, http://ec.europa.eu/
justice/fundamental-rights/files/rights-of-thechild_en.pdf
380.
Žr. pavyzdžiui 2011 m. kovo 28 d. Lie­
tuvos Respublikos Šeimos politikos pagrin­
dų įstatymo projektas Nr. 11-935-01, http://
www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=80647&p_org=7&p_fix=y&p_gov=n
381.
„Politikai vaikų teises gina tik kalbomis, o
vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žio­
bienės pasiūlymai guli stalčiuose“, 15min.lt.,
2012-04-10, http://www.15min.lt/naujiena/
aktualu/lietuva/politikai-vaiku-teises-ginatik-kalbomis-o-vaiko-teisiu-apsaugos-kontro­
lieres-editos-ziobienes-pasiulymai-guli-stal­
382.
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
by the Government of Lithuania“, 2012 m.
rugpjūtis, https://www.hrmi.lt/uploaded/PDF
%20dokai/CRC_Alternative_Report_
Lithuania_NGO_Group_20120816.pdf
ciuose-56-209827>; Violeta Davoliūtė, „Apie
vaikus, prievartą ir karo simbolius“, delfi.lt,
2012-04-19,<http://www.delfi.lt/news/ringas/
lit/vdavoliute-apie-vaikus-prievarta-ir-karosimbolius.d?id=58324772
Lietuvos Respublikos Vaiko teisių ap­
saugos kontrolierės komentaras dėl Lietuvos
Respublikos ataskaitos apie Jungtinių Tautų
vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietu­
voje 2004–2008 metais, Vilnius, 2012, http://
www3.lrs.lt/docs2/OCCCOSZW.PDF
385.
Žr. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m.
kovo 29 d. nutarimas ,,Dėl Vaiko teisių apsau­
gos institucijų sistemos pertvarkos koncepci­
jos patvirtinimo“, Nr. XI-1954, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=421366&p_query=&p_tr2=2;
Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos per­
tvarkos koncepcijos įgyvendinimo priemo­
nių planas, projekto Nr. 12-1999-02, http://
www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=149786&p_org=7&p_fix=y&p_gov=y;
Veiksmų planas dėl Europos tarybos kon­
vencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksuali­
nio išnaudojimo ir seksualinės prievartos
įgyvendinimo, Nr. 12-1818-02, http://www.
lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=148485&p_org=7&p_fix=y&p_gov=y;
Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo pro­
jektas, (neregistruotas), 2012, http://www.
socmin.lt/index.php?-1990247364; Neįgalių
vai­kų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugu­
sių neįgalių asmenų socialinės globos namų
deinstitucionalizacijos gairės, 2012 m. lapkri­
čio 16 d. Socialinės apsaugos ir darbo minis­
tro įsakymas Nr. A1-517,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=437781&p_query=&p_
tr2=2; Lietuvos Respublikos Socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruo­
džio 3 d.įsakymas „Dėl vaiko gerovės
2013–2018 m. programos patvirtinimo“,
Nr. A1-547, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=438640&p_
query=planas%20globos%20
%E1staigose%20skai%E8i%F8&p_tr2=2
383.
386.
Žr. 385 nuordą
387. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsau­
gos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo
projektas, (neregistruotas), 2012, http://www.
socmin.lt/index.php?-1990247364
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bend­
rasis komentaras Nr. 5//GeneralCommentNo.
5 (2003), General Measures of Implementation
of the Convention on the Rights of the Child,
3 October 2003, http://daccess-dds-ny.un.org/
d o c / UNDO C / GEN / G 0 3 / 4 5 5 / 1 4 / P D F /
G0345514.pdf?OpenElement; Jungtinių Tau­
tų Vaiko teisių komiteto Bendrasis komentaras
Nr. 13//GeneralCommentNo. 13 (2011), The­
RightoftheChild to Freedom from All Forms
of Violence, 18 April 2011 http://www2.ohchr.
org/english/bodies/crc/docs/CRC.C.GC.13_
en.pdf
388.
Žr. pavyzdžiui, Afrikos vaiko teisių ir ge­
rovės chartija, OAU Doc. CAB/LEG/24.9/49,
1990, http://www.africa-union.org/official_
documents/Treaties_%20Conventions_%20
Protocols/a.%20C.%20ON%20THE%20
RIGHT%20AND%20WELF%20OF%20
CHILD.pdf
389.
390. Asta Aleksėjūnaitė, „Patyčios facebook
tinkle plinta lyg virusas“, Klaipėda, delfi.lt,
2012-11-20, http://www.delfi.lt/news/daily/
educa­t ion/patycios-facebook-tinkle-plintalyg-virusas.d?id=60030911
„Rightsofthe Childin Lithuania. NGO report for the UN Committee on the Rights
of the Child on the 3rd and 4th periodic reports
384.
118
Pažeidžiamų grupių teisės
„Tyrimas: tėvai Lietuvoje mažiausiai tarp
europiečių jaudinasi, ką jų vaikai gali pama­
tyti internete“, BNS, 15min.lt, 2012-07-10,
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/
technologijos/tyrimas-tevai-lietuvoje-maziau­
siai-tarp-europieciu-jaudinasi-ka-ju-vaikaigali-pamatyti-internete-646-232803
24, http://www.delfi.lt/news/daily/education/­
saugok-mane-kad-as-mazas-neprazuciau.d?
id=57166753; „Du iš trijų jaunuolių Lietuvo­
je – su skaudžia žyme iš vaikystės“, bernar­
dinai.lt, 2011–10-10, http://www.bernardinai.
lt/straipsnis/2011–10-10-tyrimas-du-trecda­
liai-lietuviu-jaunimo-isgyveno-neigiama-pa­
tirti-vaikysteje/70180; „Ignalinoje beisbolo
lazda tėvo sumuštas berniukas gali mirti“,
lrytas.lt, 2011–07-28, http://www1.lrytas.lt/13118353791310813609-priekul%C4%97jema%C5%BEamet%C4%AF-sumu%C5%A1
%C4%97-mamos-sugyventinis-ignalinoje-jobendraam%C5%BEiui-t%C4%97vas-trenk%­
C4%97-lazda-%C4%AF-galv%C4%85-pa­
pildyta.htm
391.
Dėl savivaldybės administraci­jos veiks­
mų ­/neveikimo buvo skųstasi 170 kartų (25
procentai atvejų pasitvirtino), 139 nusi­skun­
dimai buvo dėl Vaiko teisių apsaugos skyrių
veiksmų (pažeidimai nustatyti 36 atve­jais).
Lietuvos Respublikos Vaiko tei­sių apsaugos
kontrolierės 2011 metų veiklos ataskaita, http://
www3.lrs.lt/docs2/HNVTFUPF.PDF
392.
Iš 41 nustatytų pažeidimų, 17 nustatyta
šeimoje, 5 − globėjų šeimoje, 16 − švietimo
įstaigose, 3 − kitose vietose. Fizinio smurto
prieš vaikus panaudojimas nustatytas 17 atve­
jų, psichologinio smurto - 22 atvejais. Dėl sek­
sualinio smurto prieš vaikus gauti 4 skundai,
kurie perduoti tirti teisėsaugos institucijoms.
Mykolas Deikus, „Globos namuose – „de­
dovščiną“ primenantys metodai“, snaujienos.
lt, 2011–11-28, http://www.snaujienos.lt/
the-newslt/miesto-naujienos/18718-globos;
„Vaikų globos namuose daugėja pažeidimų“,
BNS, delfi.lt, 2011–10-17, http://www.delfi.lt/
news/daily/education/vaiku-globos-namuosedaugeja-pazeidimu.d?id=50795258
393.
398.
Loreta Stonienė, Laura Narkauskaitė,
„Smur­to prieš 11-18 metų amžiaus vaikus
paplitimas Lietuvoje ir jį lemiantys individu­
alūs, tarpusavio santykių, bendruomenės bei
visuomenės aplinkos veiksniai“, Visuomenės
sveikata, 2012/3(58), p. 67-76
394.
399. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsau­
gos kontrolierės „Pažyma dėl galimo vaiko
teisių ir teisėtų interesų pažeidimo Švėkš­
nos sanatorinėje (specialiojoje) mokyklo­
je“, 2012-08-03 Nr. (6.3.-2011–33)-PR-166,
http://www3.lrs.lt/docs2/MWSGCIEI.PDF;
Mykolas Deikus, „Iš vaikų namų – su ligo­
mis ir utėlėmis“, snaujienos.lt, 2011–12-14,
http://www.snaujienos.lt/the-newslt/miestonaujienos/19167-i-vaik-nam-su-ligomis-irutlmis; „Vaikų globos namuose daugėja pažei­
dimų“, BNS, delfi.lt, 2011–10-17, http://www.
delfi.lt/news/daily/education/vaiku-globosnamuose-daugeja-pazeidimu.d?id=50795258;
„Kada bus atskleista globos namų mergaitės
tragedijos paslaptis?“ – alfa.lt, 2011–12-03,
http://proxy2.alfa.data.lt/straipsnis/13162669/
Kada.bus.atskleista.globos.namu.mergaites.
tragedijos.paslaptis.=2011–12-03_07-46/
www.alfa.lt/straipsnis/14930170/Darbo.birza.
imsis.darbo=2012-07-02_09-44/
„Specialistai: dauguma smurtą patyrusių
vaikų to neatskleidžia“, BNS, kaunodiena.lt,
2011–11-17, http://kauno.diena.lt/naujienos/
lietuva/specialistai-dauguma-smurta-patyru­
siu-vaiku-to-neatskleidzia-389999
395.
396. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsau­
gos kontrolierės komentaras dėl Lietuvos
Respublikos ataskaitos apie Jungtinių Tautų
vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietu­
voje 2004 – 2008 metais, Vilnius, 2012, http://
www3.lrs.lt/docs2/OCCCOSZW.PDF
Daiva Simanavičiūtė, „Saugok mane,
kad aš mažas nepražūčiau“,delfi.lt, 2012-03-
397.
119
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Apžvalga
tų?“, delfi.lt, 2011–11-16, http://www.delfi.
lt/news/daily/lithuania/kodel-3-6-tukst-lt-is­
laikyma-gaunantis-beglobis-vaikas-lieka-bevaistu.d?id=51809587; taip pat žr. Lietuvos
Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontro­
lierės 2011 m. lapkričio 16 d. „Pažyma dėl
vaikų iki 3-4 metų globos organizavimo su­
trikusio vystymosi kūdikių namuose ir kito­
se (Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir
vaikų globos namuose ir VšĮ Kauno Klinikų
filialo vaikų reabilitacinėje ligoninėje „Lopše­
lis„) globą vykdančiose įstaigose, problemų“,
Nr.15/05/16-2011/KI – 13, http://www3.lrs.lt/
docs2/CVTPYNYX.PDF
400. „Smūgiai bejėgei mergaite – su narkotikų
kvapu“, delfi.lt, 2012-05-04, http://www.delfi.
lt/news/daily/education/smugiai-bejegei-mer­
gaitei-su-narkotiku-kvapu.d?id=58644531#ix
zz2FJ2gEysJ
Pagal Vaiko gerovės programoje 2013–
2018 m. (Lietuvos Respublikos Sociali­
nės apsaugos ir darbo ministro 2012 m.
gruodžio 3 dįsakymas „Dėl vaiko gerovės
2013- 2018 m. programos patvirtinimo“
,Nr. A1-547, (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=438640&p_
query=planas%20globos%20%E1staigo­
se%20skai%E8i%F8&p_tr2=2) pateikiamą
statistiką, globos namuose 2011 m. augo 4119
vaikų, tačiau Statistikos departamento patei­
kiamais duomenimis, iš viso įvairiose įstaigo­
se 2011 m. augo 7054 vaikai.
401.
Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus tei­
sių komisaro Europos regiono biuras, „Pažei­
džiamų vaikų iki trejų metų teisės: institucinės
globos panaikinimo link“, 2012, http://www.
europe.ohchr.org/Documents/Publications/
Children_under_3__webversion.pdf
406.
Žr. pvz. Lietuvos Respublikos Socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario
8 d. įsakymas Nr. A1-68 „Dėl stacionarių
socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros
modernizavimo programos patvirtinimo“,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=392457&p_query=&p_
tr2=2
402.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.
spalio 31 d. nutarimas Nr. 1193 „Dėl Vaiko glo­
bos (rūpybos) sistemos reorganizavimo stra­
tegijos ir jos įgyvendinimo priemonių 20072012 metų plano patvirtinimo“,http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=377321
407.
Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus tei­
sių komisaro Europos regiono biuras, „Pažei­
džiamų vaikų iki trejų metų teisės: institucinės
globos panaikinimo link“, 2012, http://www.
europe.ohchr.org/Documents/Publications/
Children_under_3__webversion.pdf
403.
408. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsau­
gos kontrolierės komentaras dėl Lietuvos
Respublikos ataskaitos apie Jungtinių Tautų
vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietu­
voje 2004 – 2008 metais, Vilnius, 2012, http://
www3.lrs.lt/docs2/OCCCOSZW.PDF
„Vaikų globos įstaigų vadovai baiminasi,
kad dėl įstaigų optimizavimo tėvų skriaudžia­
mi vaikai į globos įstaigas nepateks“, delfi.lt,
2011–04-14, http://www.delfi.lt/news/daily/
education/vaiku-globos-istaigu-vadovai-bai­
minasi-kad-del-istaigu-optimizavimo-tevuskriaudziami-vaikai-i-globos-istaigas-ne­
pateks.d?id=44392457
404.
Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m.
kovo 29 d. nutarimasNr. XIP-2814 „Dėl vaiko
teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos
koncepcijos patvirtinimo“, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=421366
409.
„Rights of the Child in Lithuania. NGO re­
port for the UN Committee on the Rights of the
Childon the 3rd and 4th periodic reports by the
410.
Inga Saukienė, „Kodėl 3-6 tūkst. išlaiky­
mą gaunantis beglobis vaikas lieka be vais­
405.
120
Pažeidžiamų grupių teisės
Government of Lithuania“, 2012 m. rugpjūtis,
https://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/
CRC_Alternative_Report_Lithuania_NGO_
Group_20120816.pdf
id=437985&p_query=&p_tr2=2
417. Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos
vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socia­
linės globos namų deinstitucionalizacijos
gairės, 2012 m. lapkričio 16 d. Socialinės
apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1517,http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=437781&p_query=&p_tr2=2
„Rights of the Childin Lithuania. NGO re­
port for the UN Committee on the Rights of
the Childon the 3rd and 4th periodic reports by
the Government of Lithuania“, 2012 m. rug­
pjūtis, https://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%
20dokai/CRC_Alternative_Report_Lithu­
ania_NGO_Group_20120816.pdf
411.
Vereta Rupeikaitė „Neįgalieji linki sau drą­
sos, sveikiesiems – stiprybės“, 2011–12-03,
kaunodiena.lt, http://kauno.diena.lt/naujienos/
miestas/neigalieji-linki-sau-drasos-sveikie­
siems-stiprybes-393594
418.
JT Neįgaliųjų teisių komitetui pateiktų
valstybių priminių ataskaitų dėl JT Neįgalių­
jų teisių konvencijos įgyvendinimo sąrašas:
http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/CRPD/
Pages/futuresessions.aspx
412.
Virginija Motiejūnienė „Neigaliesiems ne­
įmanoma patekti į pusę pastatų“ LTV „Šian­
dien“, www.lrt.lt, 2011 m. gruodžio 13 d.
419.
413. 2011 m. šalyje gyveno 264 632 neįgalūs
asmenys, gaunantys netekto darbingumo pen­
sijas ar išmokas. Neįgaliųjų skaičius mūsų
šalyje atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos
duomenis, kad pasaulyje žmonės su nega­
lia sudaro apie 10 procentų visų gyventojų.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeri­
jos informacija: http://www.socmin.lt/index.
php?567434200
420. Viktorija Navickaitė „Neįgaliųjų vargai –
naujiena klerkams“, 2011–07-18, 15min.lt,
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lie­tu­va/
neigaliuju-vargai-naujiena-klerkams56-160739
Kristina Kučinskaitė „Neįgalieji ligoninė­
je nelaukiami“, lzinios.lt, 2011–08-21, http://
www.lzinios.lt/Lietuvoje/Neigalieji-ligonine­
je-nelaukiami
421.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.
gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 1739 „Dėl Jung­
tinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir
jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=388475&p_query=&p_
tr2=2
415. „Dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgy­
vendinimo Lietuvoje“, http://www.viltis.lt/
del-jt-neigaliuju-teisiu-konvencijos-igyvendi­
nimo-lietuvoje/
414.
„Renovuojami ir modernizuojami stati­
niai nepritaikomi neįgaliesiems, nepritaikyta
aplinka riboja neįgaliųjų savarankiškumą ir
galimybes nevaržomai judėti. Teisės aktai
įpareigoja pritaikyti pastatus neįgaliųjų po­
reikiams tik pertvarkomose statinio dalyse,
tačiau neįpareigoja pritaikyti esamų pastatų
neįgaliųjų poreikiams, jei nėra poreikio re­
novuoti pastato, nenustato terminų, per ku­
riuos esami visuomeninės paskirties pastatai
būtų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Tokios
nuostatos neužtikrina, kad visi viešosios pa­
skirties pastatai ir objektai būtų pritaikomi
neįgaliesiems, neaiškūs pritaikymo terminai.
Netgi naudojant Europos struktūrinės finan­
sinės paramos lėšas, neretai pastatai nėra
422.
416. LR Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d.
nutarimasNr. 1408 „Dėl Nacionalinės neį­
galiųjų socialinės integracijos 2013–2019
metų programos patvirtinimo“, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
121
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
pritaikomi neįgalių asmenų poreikiams.“ LR Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d.nutarimas
Nr. 1408 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socia­
linės integracijos 2013–2019 metų programos
patvirtinimo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=437985&p_
query=&p_tr2=2
Apžvalga
bė“, 15min.lt, 2012-03-21, http://www.15min.
lt/naujiena/studentu-zona/pozicija/jauniejimokslinininkai-vienodos-galimybes-neigalie­
siems-igyti-aukstaji-issilavinima-deklaracijao-ne-realybe-235-205576
„Krizės našta ir kitąmet spaus neįgaliųjų
pečius“, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga,
2011–11-02, http://www.nsis.lt/lt/naujienos/
krizes_nasta_ir_kitamet_spaus_neigaliuju_
pecius
430.
423. Kristina Belikova „Atlikti pilietinę par­
eigą trukdo paprasčiausi laiptai“, 2011–1120, „Lietuvos ryto televizija“, http://www.
lrytas.lt/-13217227631321477405-atliktipilietin%C4%99-pareig%C4%85-trukdo-pap
ras%C4%8Diausi-laiptai-video.htm
Pagal Socialinių paslaugų katalogą va­
dinama ,,socialinės globos įstaigomis“, nes
kiekvienoje jų gyvena daugiau kaip po 10 gy­
ventojų.
431.
424. „8 iš 10 Lietuvos žmonių su negalia rin­
kimuose norėtų balsuoti internetu“, lrytas.lt,
2011–11-09, http://www.lrytas.lt/-132082843
31319767305-8-i%C5%A1-10-lietuvos%C5%BEmoni%C5%B3-su-negalia-rinki­
muose-nor%C4%97t%C5%B3-balsuoti-inter­
netu.htm
Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė
„Psichi­kos negalią turinčiųjų kasdienybė: tiek
ly­tinėprievarta, tiek draudimas pastoti. Žurna­
listinis tyrimas“, 2012-10-10, www.zurnalis­
tui.lt
432.
2012 m. vasario 14 d. EŽTT sprendimas
byloje d. D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.
13469/06, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/
pages/search.aspx?i=001-109091
425. Aušra Jakubonytė,
„Neįgaliųjųatstovė:
da­roma ne viskas, kad neįgaliesiems būtų
patogiau“, lrt.lt, 2012-04-12, publikuotadelfi.
lthttp://www.delfi.lt/news/daily/Health/neiga­
liuju-atstove-daroma-ne-viskas-kad-neigalie­
siems-butu-patogiau.d?id=58416644
433.
426.
Virginija Motiejūnienė, „Gestų kalbos
moko tik neprofesionalai“, LTV „Šiandien“,
lrt.lt, 2012-02-21
Jurgita Ogulevičiutė, „Slauga namuo­
se: artimieji kapstosi, kaip išmano“, alfa.
lt, 2011–07-17, http://www.alfa.lt/straips­
nis/11895163/Slauga.namuose.artimieji.kaps­
tosi.kaip.ismano=2011–07-17_16-50/
„Kurtieji grasina nedalyvauti Seimo rinki­
muose“, ELTA ir lrytas.ltinf., 2012-02-07, http://
www.lrytas.lt/-13286113641327059006-kur­
tieji-grasina-nedalyvauti-seimo-rinkimuose.
htm
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, „Per
10 mėnesių Lietuvoje nustatyti 134 nauji ŽIV atvejai“, 2012-11-29, http://www.ulac.lt/lt/
naujienos/pranesimai-spaudai/per-10-mene­
siu-lietuvoje-nustatyti-134-nauji-ziv-atvejai
428. „Neįgaliųjų studentų gretos aukštajame
moksle retėja“, balsas.lt, , 2011–03-14, http://
www.balsas.lt/naujiena/528175/neigaliujustudentu-gretos-aukstajame-moksle-reteja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, „Užsi­
krėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis
(LPI) ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV)
epidemiologinės situacijos apžvalga Lietu­
voje“, 2011 m., http://www.ulac.lt/uploads/
downloads/leidiniai/lpi_2011.pdf
434.
435.
427.
436.
„Vienodos galimybės neįgaliesiems įgyti
aukštąjį išsilavinimą – deklaracija, o ne realy­
429.
122
Pažeidžiamų grupių teisės
437. LR Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nuta­
rimas Nr. 1012 „Dėl valstybinės ŽIV/AIDS ir
lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir
kontrolės programos patvirtinimo“,http://
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=378290
nys
443. Lietuvos Respublikos Lygių galimybių
įstatymas, Nr. IX-1826, http://www3.lrs.lt/pls/
inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=324132
2011 m. kovo 10 d. EŽTT sprendimas
byloje Kiyutin prieš Rusiją, pareiškimo Nr.
2700/10
444.
Asociacijos „Demetra“ 2012 m. surengto­
je konferencijoje gydytojai infektologai pri­
statė duomenis, kad lietuvių gydymo pradžia
būna esant 64 CD4 ląstelėms (Projekto ‚Apie
ŽIV – žurnalistams ir visuomenei“ duome­
nys, projekto tinklapis www.zivgydymas.lt).
CD4 ląstelių skaičius yra žmogaus imuninės
sistemos stiprumo matas. ŽIV ėmus naikinti
CD4 ląsteles, žmogaus imuninė sistema silps­
ta. Kuo mažiau CD4 ląstelių, tuo labiau ŽIV infekcija yra pažengusi, t. y. ŽIV infekcijai
progresuojant CD4 ląstelių skaičius mažėja.
Taigi nustačius CD4 ląstelių skaičių, galima
nustatyti ŽIV ligos stadiją ir prognozuoti gali­
mas šios ligos komplikacijas.
438.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, „Per
10 mėnesių Lietuvoje nustatyti 134 nauji ŽIV atvejai“, 2012-11-29, http://www.ulac.lt/lt/
naujienos/pranesimai-spaudai/per-10-mene­
siu-lietuvoje-nustatyti-134-nauji-ziv-atvejai
439.
Monika Poškaitytė, „ŽIV nešiotojai laukia
AIDS diagnozės, kad gautų gydymą“, 2012,
www.zivgydymas.lt; Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės
3 d. įsakymas Nr. V-384 „Dėl žmogaus imu­
nodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydy­
mo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo
patvirtinimo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter2/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=371839
440.
Kokybinis tyrimas dėl žmonių, užsikrėtu­
sių ŽIV/sergančių AIDS, pažeidžiamumo įver­
tinimo Lietuvoje. Jungtinių Tautų Vystymo
Programa Lietuvoje, Higienos institutas prie
Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilnius, 2009
445.
446. 2008 m. lapkričio 25 d. EŽTT sprendimas
byloje Armonienė prieš Lietuvą, pareiškimo
Nr. 36919/02
Jungtinių Tautų Generalinės asamblė­
jos rezoliucija „Declaration of Commitenton
HIV/AIDS“, rezoliucijos Nr. S-26/2, http://
www.un.org/ga/aids/coverage/FinalDeclara­
tionHIVAIDS.html
447.
2012 m. liepos 18 d. Jungtinių Tautų
Ge­neralinės asamblėjos rezoliucija „Poli­
ticaldeclarationon HIV and AIDS: inten­
sifyingourefforts to eliminate HIV and
AIDS“, Nr. 65/227, http://www.unaids.org/
en/media/unaids/contentassets/documents/
d o c u m e n t / 2 0 11 / 0 6 / 2 0 11 0 6 1 0 _ UN _ ARES-65-277_en.pdf
448.
„ŽIV ir AIDS skaičiai kelia siaubą“, kau­
nodiena.lt, 2012-12-04, http://kauno.diena.
lt/dienrastis/priedai/sveikata/ziv-ir-aids-skai­
ciai-kelia-siauba-464479
449.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymas Nr.
V-142 „Dėl valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai
plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės
programos įgyvendinimo 2011–2012 metų
priemonių plano patvirtinimo“, http://www3.
Remiantis projekto „Apie ŽIV – žurna­
listams ir visuomenei“ atstovės duomenimis,
projekto tinklapis www.zivgydimas.lt
450.
441.
Projekto „Apie ŽIV – žurnalistams ir vi­
suomenei“ telefoninės komunikacijos duome­
442.
123
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Prieglobsčio prašytojų teisių
apsauga
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=399294&p_query=Valstybin%EBs%20
%DEIV%2FAIDS%20ir%20lyti%F0kai%20
plintan%E8i%F8%20infekcij%F8%20profi­
laktikos%20ir%20kontrol%EBs&p_tr2=2
451.
Apžvalga
Prieglobsčio prašytojų teisinė
apsauga
Žr. 450 nuorodą
Užsieniečių teisinės padėties įstaty­
mas įtvirtina, jog prieglobsčio prašy­
tojas – tai užsienietis, kuris nustatyta
tvarka pateikė prašymą suteikti prie­
globstį ir dėl kurio dar nėra priim­
tas galutinis sprendimas.454 Taigi, nuo
to momento, kai asmuo pateikė prie­
globsčio (tarptautinės apsaugos) pra­
šymą atitinkamai institucijai (Lietu­
voje tokios yra trys: Valstybės sienos
apsaugos tarnyba, teritorinė policijos
įstaiga arba Užsieniečių registracijos
centras), iki to momento, kai priima­
mas galutinis sprendimas to asmens
atžvilgiu, jis laikomas prieglobsčio
prašytoju ir turi teisę naudotis prie­
globsčio prašytojui garantuojamomis
teisėmis Lietuvoje.
Į projektą buvo įtraukti 16 žurnalistų,
8 rengė tekstus projekto tinklalapiui www.
zivgydymas.lt
452.
453. Tinklalapio
www.zivgydymas.lt vidinė
statistinė analizė parodė, kad paieškos siste­
mose dažniausiai ieškoma informacijos apie
ŽIV nustatymo testą (1030 unikalių lanky­
tojų – 2013.01.14 duomenimis) bei apie tai,
kaip atpažinti ŽIV iš tam tikrų simptomų (virš
5000 unikalių lankytojų – 2013.01.14 duome­
nimis).
Užsieniečių teisinės padėties įstaty­
mas numato, jog užsienietis, pateikęs
prašymą suteikti prieglobstį Lietu­
vos Respublikoje, negali būti sulaiky­
tas.455 Tokį bendrąjį principą įtvirtina
ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgė­
lių komisaro biuras, pabrėždamas, jog
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
teisę kitose šalyse ieškoti prieglobsčio
nuo persekiojimo ir juo naudotis įvar­
dina kaip esminę kiekvieno žmogaus
teisę.456 Jungtinių Tautų Vyriausiojo pa­
bėgėlių komisaro biuras taip pat pabrė­
žia, jog asmuo, siekiantis prieglobsčio,
dažnai yra priverstas atvykti į valsty­
124
Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga
Teisė pateikti prieglobsčio
prašymą
bės teritoriją nelegaliai, todėl tokio as­
mens sulaikymas prieštarautų tarptau­
tinės teisės normoms ir principams.457
Užsieniečių teisinės padėties įstaty­
mas numato, jog asmens prašymas su­
teikti pabėgėlio statusą ar papildomą
apsaugą (toliau – prieglobsčio prašy­
mas) Lietuvos Respublikoje gali būti
pateiktas Valstybės sienos apsaugos
tarnybai, teritorinei policijos įstaigai
arba Užsieniečių registracijos cent­
rui.458 Nors prašymus iš esmės nagrinė­
ja Migracijos departamentas, siauras
Įstatymo supratimas – kad prašymas
gali būti pateiktas tiktai minėtoms įs­
taigoms – neleidžia praktikoje prašy­
mų teikti ir Migracijos departamentui.
Tai ne tik sukuria biurokratines kliū­
tis prieglobsčio procedūras vykdyti
efektyviai, bet ir nedera su protingu­
mo principu.
Tačiau praktika Lietuvoje ne visuo­
met atitinka tarptautinius standartus:
pavyzdžiui, Migracijos departamentui
nusprendus nenagrinėti prieglobsčio
prašymo iš esmės ir nesuteikti asme­
niui laikino teritorinio prieglobsčio,
prieglobsčio prašytojas automatiškai
yra sulaikomas Užsieniečių registraci­
jos centre sulaikytų asmenų korpuse,
nepaisant to, kad asmuo dar turi tei­
sę tokį sprendimą apskųsti. Atitinka­
mai neužtikrinamos ir kitos tokių prie­
globsčio prašytojų teisės – jiems nėra
išduodamas užsieniečio registracijos
pažymėjimas, nemokama prieglobsčio
prašytojams garantuojama piniginė
pašalpa, nekompensuojamos išlaidos
už naudojimąsi visuomeninio trans­
porto priemonėmis.
Tais atvejais, kuomet prieglobsčio pra­
šytojas atsiunčia prieglobsčio prašymą
tiesiogiai Migracijos departamentui,
šis pirmiausiai jį persiunčia vienai iš
Įstatyme įvardytų institucijų, t.y. Vals­
tybės sienos apsaugos tarnybai, terito­
rinei policijos įstaigai arba Užsienie­
čių registracijos centrui, ir tik gavęs
prašymą pakartotinai iš minėtų įstai­
gų, pradeda prašymo nagrinėjimą iš
esmės.
Pažymėtina, kad Migracijos departa­
mento sprendimas nenagrinėti prie­
globsčio prašymo iš esmės nėra ga­
lutinis ir gali būti skundžiamas. Todėl
asmuo anksčiau minėtu atveju ir toliau
turi būti laikomas prieglobsčio prašy­
toju iki to momento, kai Migracijos
departamento sprendimas įsigalioja.
Remiantis Įstatymu bei JTVPK reko­
mendacijomis, toks asmuo neturi būti
sulaikomas ir turi turėti galimybę nau­
dotis visomis prieglobsčio prašyto­
jams garantuojamomis teisėmis.
Toks blogo viešojo administravimo
atvejis pasitaikė ir 2012 m., kuomet
Užsieniečių registracijos centre sulai­
kyti palestiniečiai prašymus siuntė tie­
siogiai Migracijos departamentui dėl
to, jog, palestiniečių teigimu, Užsie­
125
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
niečių registracijos centro darbuoto­
jai atsisakė užregistruoti jų prašymus
gauti prieglobstį Lietuvoje. Migraci­
jos departamentas, gavęs prieglobsčio
prašymus, pirmiausiai juos persiuntė
Užsieniečių registracijos centrui (per­
siuntimas užtruko apie 1 mėnesį nuo
prašymo gavimo dienos). Ir tik Už­
sieniečių registracijos centrui grąži­
nus prašymus Migracijos departa­
mentui, šis pradėjo jų nagrinėjimą iš
esmės. Visa prašymų užregistravimo
procedūra užtruko ilgiau nei 1 mėne­
sį ir visą šį laikotarpį – kuomet valsty­
bės institucijos siuntinėjo prieglobsčio
dokumentus viena kitai – palestinie­
čiai prieglobsčio prašytojai buvo lai­
komi sulaikyti Užsieniečių registraci­
jos centre sulaikytų asmenų korpuse,
nors Įstatymas numato, jog pateikęs
prieglobsčio prašymą, asmuo nebegali
būti sulaikytas.
Apžvalga
čiau natūralu, kad vien poreikis bėgti
iš savo kilmės šalies dėl nesaugumo ar
persekiojimo suponuoja kitos valsty­
bės teikiamos apsaugos, t.y. prieglobs­
čio ar papildomos apsaugos, poreikį.
Kaip rodo Tarptautinės Migracijos
Organizacijos atlikti tyrimai, iki atvy­
kimo į Lietuvą dalis prieglobsčio pra­
šytojų informacijos apie prieglobs­
čio procedūrą apskritai neturi. Atvykę
į Lietuvos Respublikos teritoriją, dau­
guma apklaustų prieglobsčio prašytojų
teigė, kad jiems nebuvo paaiškintos jų
teisės ar suteikta rašytinė informacija.459
2012 m. Lietuvos Šakių rajone Lie­
tuvos pasieniečiai sustabdė 5 asme­
nų šeimą iš Sirijos – sutuoktinius bei
tris jų nepilnamečius vaikai, kurių jau­
niausiam – treji, o vyriausiam – dvy­
lika metų.460 Įvertinus įvykių Sirijoje
kontekstą minėtu laikotarpiu, akivaiz­
du, jog Sirija nebuvo saugi valstybė,
į kurią būtų galima grąžinti asmenis.
Deja, nei Valstybės sienos apsaugos
tarnybos, nei policijos pareigūnai tarp­
tautinės apsaugos poreikio sirų šeimai
neįžvelgė, todėl prieglobsčio proce­
dūra pradėta nebuvo. Priešingai, prieš
tėvą ir motiną buvo pradėta baudžia­
moji byla dėl neteisėto sienos kirti­
mo, jiems skirtas tik formalus teisinis
atstovas, o vaikai, atskirti nuo tėvų,
apgyvendinti Šakių vaikų globos na­
muose, kuriuose dėl kalbos barjero ne­
pajėgė bendrauti.461 Abu tėvai, iš pra­
džių laikyti Šilalės policijos areštinėje,
vėliau buvo perkelti į Lukiškių tardy­
Valstybės institucijų
nekompetencija
Atkreiptinas dėmesys į nepakankamus
valstybės pareigūnų įgūdžius iden­
tifikuoti asmenis, kuriems reikalin­
ga tarptautinė apsauga. Lietuvos pa­
reigūnai linkę prieglobsčio procedūrą
vertinti formaliai ir prieglobsčio pra­
šymą aiškinti siaurai – kaip tiesioginį
„prieglobsčio ar laikinosios apsau­
gos“ prašymą. Dažniausiai iš trečio­
sios šalies atvykę asmenys – ypač pa­
žeidžiami asmenys, nepilnamečiai, ar
vyresnio amžiaus asmenys – nesuge­
ba aiškiai ir teisiškai tinkamai įvardin­
ti, kad jiems reikia prieglobsčio, ta­
126
Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga
mo-izoliatorių kalėjimą, jiems nebuvo
leista susisiekti su nepilnamečiais vai­
kais bei nebuvo teikiama informacija
apie juos.
nusikaltimus žmoniškumui, karo nusi­
kaltimus ir genocidą, arba kitus veiks­
mus, prieštaraujančius Jungtinių Tautų
Organizacijos tikslams ir principams“,
todėl buvo atsisakyta suteikti Baltaru­
sijos piliečiui prieglobstį ir uždraus­
ta į Lietuvą atvykti trejus metus. Vil­
niaus apygardos teismui panaikinus
tokį Migracijos departamento spren­
dimą, nauju sprendimu Migracijos de­
partamentas suteikė Stepan Zachar­
čenko pabėgėlio statusą bei nuolatinį
leidimą gyventi Lietuvos Respubli­
koje, detaliai nepagrįsdamas tokios
apsaugos poreikio.
Baudžiamasis tyrimas prieš tėvus
buvo nutrauktas jiems gavus Lietuvos
Raudonojo Kryžiaus teisinę pagalbą
ir pateikus prieglobsčio prašymus Ši­
lalės policijos įstaigai. Tik po 8 die­
nų kalėjimo tėvai buvo paleisti iš Lu­
kiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo,
sujungti su vaikais bei apgyvendinti
Užsieniečių registracijos centre, kur
šiuo metu laukia sprendimo dėl prie­
globsčio suteikimo.
Kitos prieglobsčio prašytojų
teisės
Taip pat paminėtinas garsiai žinia­
sklaidoje nuskambėjęs Baltarusijos
piliečio Stepan Zacharčenko, dezer­
tyravusio iš Baltarusijos kariuomenės
po to, kai atsisakė pasirašyti priesai­
ką šaudyti į Baltarusijos Respublikos
civilius piliečius, atvejis. Apie nuose­
klumo stoką Migracijos departamen­
to sprendimuose ir akivaizdžių visa­
pusišką įrodymų ir kitų duomenų ir
aplinkybių neištyrimą liudija du vi­
siškai skirtingi Migracijos departa­
mento sprendimai. Pirmuoju, priim­
tu 2012 m. gegužės 4 d., sprendimu
Migracijos departamentas teigė, jog
„šiuo metu Baltarusijos Respubliko­
je nėra paskelbta karinė padėtis ir ne­
vyksta jokie kariniai veiksmai, todėl
nėra pagrindo teigti, kad Stepan Za­
charčenko būtų priverstas dalyvauti
kariniuose veiksmuose ir daryti nusi­
kaltimus, įskaitant nusikaltimus taikai,
Užsieniečių teisinės padėties įstaty­
mas numato, jog prieglobsčio prašy­
tojas turi teisę naudotis nemokamomis
vertėjo paslaugomis, naudotis valsty­
bės garantuojama teisine pagalba, ne­
mokamai gauti būtinąją medicinos
pagalbą ir socialines paslaugas, kas
mėnesį gauti piniginę pašalpą, kreip­
tis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabė­
gėlių komisaro valdybos atstovus ir su
jais susitikti,462 ir kitas teises.
Prieš pirminę apklausą, atliekamą Vals­
tybės sienos apsaugos tarnybos, terito­
rinės policijos įstaigos arba Užsieniečių
registracijos centro, prieglobsčio prašy­
tojas turi būti supažindintas su savo tei­
sėmis.463 Prieglobsčio prašytojai, per­
kelti gyventi į Užsieniečių registracijos
centrą, prieš apgyvendinimą jiems su­
127
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
prantama kalba pasirašytinai turi būti
supažindinami su savo teisėmis ir par­
eigomis gyvenant Užsieniečių regist­
racijos centre.464 Toks supažindinimas
praktikoje vyksta asmeniui duodant
perkaityti 8 puslapių ilgio dokumentą,
bei prašant parašu patvirtinti, jog as­
muo susipažino. Toks formalus parei­
gos supažindinti prieglobsčio prašytoją
su jo teisėmis ir pareigomis realizavi­
mo naudingumas kelia abejonių – daž­
nai asmuo ne tik nesugeba peržvelgęs
dokumentą įsiminti visų savo teisių,
bet net nespėja dokumento įdėmiai per­
skaityti prieš jį grąžindamas.
Apžvalga
nu. Mokantys rusų kalbą prieglobsčio
prašytojai dažnai negauna informaci­
jos, kad gali prašyti vertėjo paslaugų.
Praktikoje pareigūnai ne visada turi
pakankamas rusų kalbos žinias sklan­
džiam vertimui, todėl kyla rizika, kad
prieglobsčio prašytojai, turintys bazi­
nių užsienio kalbos žinių, bet negau­
nantys vertėjų paslaugų, netiksliai
supras procedūrą, jiems pateikiamą
informaciją ir užduodamus klausimus.
Prieglobsčio prašytojų teisės turė­
ti valstybės garantuojamą teisinę pa­
galbą įgyvendinimu rūpinasi Migraci­
jos departamentas, pirkdamas teisines
paslaugas supaprastinto atviro kon­
kurso būdu. Viešųjų pirkimų laimėto­
ją Migracijos departamentas atrenka
remdamasis mažiausios kainos krite­
rijumi.
Rašytinė ar žodinė prieglobsčio pra­
šytojams teikiama informacija apie jų
teises ir prieglobsčio procedūrą ne vi­
sada yra suprantama. Daugumos prie­
globsčio prašytojų teigimu, jie negavo
informacijos apie galimybę pasinau­
doti teisininkų ar kitomis paslaugomis
nei prašymo dėl prieglobsčio pateiki­
mo, nei pirminės apklausos metu.465
Pažymėtina, kad nors Įstatymas, įtvir­
tinantis teisę prieglobsčio prašytojams
naudotis valstybės garantuojama tei­
sine pagalba, neapibrėžia, kad pagal­
ba galima tik konkrečių prieglobsčio
teisių atžvilgiu, vykdydamas viešuo­
sius pirkimus Migracijos departamen­
tas numato, jog pirminė teisinė pagal­
ba bus teikiama tik dviem atvejais:
nelydimiems nepilnamečiams pirmi­
nės apklausos metu bei prieglobsčio
prašytojui pageidaujant, Migracijos
depar­tamento vykdomų apklausų metu,
nagrinėjant prieglobsčio prašymus iš
esmės; o antrinė teisinė pagalba bus tei­
kiama tik rengiant skundus pirmos ins­
tancijos teismui, rengiant skundus ape­
Kita esminė prieglobsčio prašytojo tei­
sė – teisė turėti vertėją – užtikrinama
epizodiškai. Apklausus 20 prieglobs­
čio prašytojų, paaiškėjo, jog vertėjų
paslaugos buvo suteiktos ne visiems,
nors jie tokių paslaugų ir pageidavo.
Ne visiprieglobsčio prašytojai apskri­
tai gavę informacijos apie tai, kad gali
pasinaudoti vertėjų paslaugomis. Taip
pat nustatyta, jog tie prieglobsčio pra­
šytojai, kurie kalba rusiškai, dažniau­
siai bendrauja ne su vertėju, bet su
šią kalbą mokančiu eiliniu pareigū­
128
Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga
jos centre nebuvo vykdomi nuo Cen­
tro įsteigimo 1997 m.471 Respondentai
teigė, kad jiems trūksta buitinės tech­
nikos, karštas vanduo įjungiamas tik
kartą per savaitę, taip pat skundėsi
URC valgykloje tiekiamu maistu (pa­
sak jų, porcijos yra per mažos, mais­
tas nešviežias, jame trūksta maistinių
medžiagų ir yra netinkamas musulmo­
nams).472
liacinės instancijos teismui bei rengiant
kitus procesinius do­kumentus teismui.
Todėl kitais atve­jais, pavyzdžiui, Už­
sieniečių registracijos centrui priėmus
sprendimą nebeišmokėti prieglobsčio
prašytojui 35 litų dydžio piniginės pa­
šalpos (dėl, pavyzdžiui, negrįžimo nu­
statytu laiku į Centrą), pastarajam ne­
užtikrinama teisė į nemokamą teisinę
pagalbą ar teisinę konsultaciją, kuri
svarbi norint tokį sprendimą apskųsti.
Užsieniečių registracijos centre gyven­
tojai maitinami 3-4 kartus per dieną.
Daugiausiai skundžiamasi dėl maisto
įvairovės. Remiantis, LR Vidaus mi­
nistro įsakymu, Užsieniečių registra­
cijos centre apgyvendintam suaugu­
siam asmeniui nustatyta iki 6,70 Lt
(1,94 Eurų) suma paros maitinimo iš­
laidoms; o nepilnamečiui asmeniui –
iki 7,50 Lt (2,17 Eurų).473
Gyvenimo sąlygos Užsieniečių
registracijos centre
Užsieniečių registracijos centras
(URC) – Valstybės sienos apsaugos
tarnybai pavaldi įstaiga, skirta laikyti
sulaikytus užsieniečius ir laikinai ap­
gyvendinti užsieniečius, atlikti tyri­
mą dėl užsieniečių asmens tapatybės,
atvykimo į Lietuvos Respubliką aplin­
kybių, tvarkyti jų apskaitą ir vykdyti
užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš
Lietuvos Respublikos.468 Tai vieninte­
lis centras Lietuvoje, skirtas laikyti su­
laikytus neteisėtai esančius ar neteisė­
tai atvykusius į Lietuvą užsieniečius,
taip pat apgyvendinti prieglobsčio
prašytojus jų prašymų dėl prieglobs­
čio nagrinėjimo metu.469 2012 m. gruo­
džio mėnesį Centre gyveno 150 as­
menų, 79 iš kurių buvo prieglobsčio
prašytojai.470
Užsieniečių registracijos centre nėra
galimybių atskirai apgyvendinti skir­
tingas prieglobsčio prašytojų grupes,
pavyzdžiui, atskirti vienišas moteris
ir moteris su mažamečiais vaikais nuo
kitų prieglobsčio prašytojų. Nevyriau­
sybinės organizacijos pabrėžia, kad
pažeidžiamos prieglobsčio prašyto­
jų grupės turėtų būti apgyvendinamos
atskirai.474
Užsieniečių registracijos centre egzis­
tuojanti praktika, kai sulaikyti prie­
globsčio prašytojai yra apgyvendina­
mi tame pačiame pastate, kuriame taip
pat laikomi neteisėti migrantai, yra
kritikuojama nevyriausybinių organi­
Patys prieglobsčio prašytojai apgy­
vendinimo Užsieniečių registracijos
centre sąlygas vertina neigiamai. Re­
monto darbai Užsieniečių registraci­
129
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
zacijų atstovų. Pasak jų, Užsienie­
čių registracijos centre taikomos prie­
monės tvarkai ir saugumui užtikrinti
(pvz., spygliuota viela aptverta terito­
rija, saugoma uniformuotų pareigūnų)
neigiamai veikia prieglobsčio prašyto­
jų psichologinę būklę.475
Apžvalga
lima, kadangi nėra aišku, kuri institu­
cija, turėtų apmokėti suteiktas sveika­
tos priežiūros paslaugas. Taip pat nėra
aišku, kas turėtų apmokėti už suteiktas
antrinės sveikatos priežiūros įstaigos
paslaugas, kuomet pagal šeimos gydy­
tojo siuntimą prieglobsčio prašytojas
yra siunčiamas būtinai kitų specialistų
konsultacijai.
Pažymėtina, kad Užsieniečių registra­
cijos centre dirba tik viena socialinė
darbuotoja, kuri teikia paslaugas ne tik
prieglobsčio prašytojams, bet ir sulai­
kytiems neteisėtiems migrantams. Eks­
pertų teigimu, akivaizdu, kad viena so­
cialinė darbuotoja negali tinkamai ir
efektyviai teikti paslaugų, ypač pažei­
džiamiems asmenims. Be to musulmo­
nai, sudarantys prieglobsčio pra­šytojų
daugumą, dėl religinių įsitikimų ir kul­
tūrinių savitumų nenoriai bendrauja su
moteriškos lyties socialine darbuotoja.
Taip pat Centre reikalingas socialinis
pedagogas, nes nemažą dalį prieglobs­
čio prašytojų sudaro mažamečiai vai­
kai.476
Sąlygos pasienio kontrolės
punktuose
Asmenys, pateikę prieglobsčio pra­
šymus Valstybės sienos apsaugos tar­
nybai, po pirminės apklausos yra 48
valandoms apgyvendinami pasienio
kontrolės punktuose. Prieglobsčio eks­
pertų nuomone, VSAT pasienio kontro­
lės punktuose prieglobsčio prašytojų
priėmimo sąlygos yra ribotos: daugu­
ma patalpų pasienio punktuose yra mi­
nimaliai įrengtos ir apstatytos. Pasienio
punktuose nėra galimybės atskirai ap­
gyvendinti moterų ir vyrų, pažeidžia­
mų asmenų.478 Taip pat kyla problemų,
susijusių su prieglobsčio prašytojų ap­
rūpinimu higienos reikmenimis bei
maisto daviniais: mais­tas prieglobsčio
prašytojams, esan­tiems pasienio punk­
tuose, teikiamas tik nevyriausybinių
organizacijų.479 Trūksta tinkamų, t. y.
užtikrinančių konfidencialumą, patal­
pų prieglobsčio prašytojų apklausoms
atlikti.480
Daugybė problemų kyla įgyvendi­
nant prieglobsčio prašytojų bei pabė­
gėlių teises į adekvačias medicinos
paslaugas. Sveikatos draudimo įstaty­
mas numato, jog užsieniečių, pateiku­
sių prašymą suteikti jiems prieglobstį
Lietuvos Respublikoje, sveikatos prie­
žiūra apmokama iš valstybės biudžeto
lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausy­
bės ar jos įgaliotos institucijos nustaty­
ta tvarka.477 Tačiau šiandien tokia tvar­
ka nėra nustatyta, todėl prieglobsčio
prašytojams medicininė pagalba nega­
VSAT pasienio kontrolės punktuo­
se taip pat nėra reikalingų sąlygų
skubiai medicininei pagalbai suteik­
ti prieglobsčio prašytojams. Nors yra
130
Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga
pirmosios pagalbos vaistinėlės, tačiau
platesnė medicininė pagalba negalima,
kadangi nėra aišku, kuri institucija, tu­
rėtų apmokėti už prieglobsčio prašy­
tojams, esantiems pasienio punktuose,
suteiktas medicinines paslaugas.481
Š. Bulotas, „Šakių vaikų namų siela liu­
teronų kunigas Virginijus Kelertas: „Baikime
dūsauti“, 2012-12-24,
http://www.15min.lt/naujiena/kaledos/zi­
nios/sakiu-vaiku-namu-siela-liuteronu-ku­
nigas-virginijus-kelertas-baikime-dusau­
ti-162-290956
461.
Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties,
71 str. 1 d.
462.
LT Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkri­
čio 15 d.įsakymas Nr. 1V-361 „Dėl Užsienie­
čių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo,
sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos
aprašo patvirtinimo“, 9.5 p. http://www3.
lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=245530&p_query=&p_tr2=/t_blank
463.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl už­
sieniečių teisinės padėties, Nr. IX-2206, 2 str.
20 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies­
ka.showdoc_l?p_id=431008
454.
Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties,
113 str. 2 d.
455.
JTVPK Gairės dėl taikomų kriterijų ir
standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų
sulaikymu, 1999 m. vasaris, http://www.coe.
int/t/dg3/children/News/DetentionGuideline­
sENG.pdf. Gairė Nr. 2.: As a generalprinci­
pleasylum-seekersshouldnot be detained
LT Vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio
4 d.įsakymas Nr. 1V-340 „Dėl laikinojo užsie­
niečių apgyvendinimo Užsieniečių registraci­
jos centre sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtini­
mo“, 16 p.
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=resu
lts&aktoid=A7C69CC4-1ED1-4A49-AEB6416A9F142BD3
456.
464.
JTVPK Gairės dėl taikomų kriterijų ir
standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų
sulaikymu, 1999 m. vasaris, http://www.coe.
int/t/dg3/children/News/DetentionGuideline­
sENG.pdf
465.
457.
Tarptautinė Migracijos Organizacija,
Sprendi­mų priėmimas prieglobsčio bylose ir
apeliacinis procesas. Situacija, problemati­
ka, rekomendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 22,
http://www.iom.lt/documents/TMO%20studi­
ja%20LT.pdf
Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties,
67 str. 1 d.
458.
Tarptautinė Migracijos Organizacija, Spren­
dimų priėmimas prieglobsčio bylose ir ape­
liacinis procesas. Situacija, problematika, re­
komendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 20, http://
www.iom.lt/documents/TMO%20studija%20
LT.pdf
Tarptautinė Migracijos Organizacija, Spren­
dimų priėmimas prieglobsčio bylose ir ape­
liacinis procesas. Situacija, problematika, re­
komendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 20, http://
www.iom.lt/documents/TMO%20studija%20
LT.pdf
459.
466.
VSAT, „Pasienyje su Baltarusija ir Rusija
sulaikyti 9 nelegalai iš Gruzijos ir, įtariama,
Sirijos“, 2012-12-10, http://www.pasienis.lt/
lit/Pasienyje_su_Baltarusija_ir_Rusija_su­
lai/5958
Tarptautinė Migracijos Organizacija, Spren­
dimų priėmimas prieglobsčio bylose ir ape­
liacinis procesas. Situacija, problematika, re­
komendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 21, http://
www.iom.lt/documents/TMO%20studija%20
LT.pdf
460.
467.
131
ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padė­
ties,79 str. 4 d.
468.
VSAT, http://www.pasienis.lt/lit/Uzsienie­
ciu_registracijos_centras/165
469.
„Užsieniečių registracijos centre nužu­
dytas Rusijos pilietis“, 2012-12-04, lrytas.lt,
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/krimina­
lai/uzsienieciu-registracijos-centre-nuzudy­
tas-rusijos-pilietis.htm
470.
Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie­
globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob­
lematika, 2012 m., p. 17, http://www.iom.lt/
documents/Studija_TMO.pdf
471.
Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie­
globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob­
lematika, 2012 m., p. 17, http://www.iom.lt/
documents/Studija_TMO.pdf
472.
LR Vidaus reikalų ministro 2007 m. lie­
pos 2 d.įsakymas Nr. 1V-243„Dėl Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m.
birželio 24 d. įsakymo Nr. 1V-229 «Dėl ski­
riamų maisto produktų vidutinių paros kiekių
ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims,
apgyvendintiems Valstybės sienos apsaugos
tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Už­
sieniečių registracijos centre patvirtinimo»
pakeitimo“, 2 p.
473.
474. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie­
globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob­
lematika, 2012 m., p.15, http://www.iom.lt/
documents/Studija_TMO.pdf
Apžvalga
Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie­
globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob­
lematika, 2012 m., p.15, http://www.iom.lt/
documents/Studija_TMO.pdf
475.
Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie­
globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob­
lematika, 2012 m., p. 21, http://www.iom.lt/
documents/Studija_TMO.pdf
476.
LR Sveikatos draudimo įstatymas, 1996 m.
gegužės 21 d., Nr. I-1343, 6 str. 5 d., http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=449011
477.
Lietuvos Raudonasis Kryžius, Prieglobs­
čio prašytojų sulaikymas ir alternatyvios
sulaikymui priemonės Lietuvoje, Santrauka,
2011 m., 5 psl.
478.
Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie­
globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob­
lematika, 2012 m.,p. 10, http://www.iom.lt/
documents/Studija_TMO.pdf
479.
Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie­
globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob­
lematika, 2012 m., p. 10, http://www.iom.lt/
documents/Studija_TMO.pdf
480.
Lietuvos Raudonasis Kryžius, Prieglobs­
čio prašytojų sulaikymas ir alternatyvios
sulaikymui priemonės Lietuvoje, Santrauka,
2011 m., p. 5
481.
Dailininkė Eglė Raubaitė
Dizainerė Stanislava Narkevičiūtė
Išleido leidykla „Eugrimas“, Kalvarijų g. 98-42, LT-08211 Vilnius
Tel./faks. (8~5) 273 39 55, info@eugrimas.lt,
Puslapis internete www.eugrimas.lt
Spausdino Uždaroji dizaino ir leidybos AB KOPA, Kampo 7, LT-50153 Kaunas
ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS
Didžioji g. 5, LT-01128, Vilnius
hrmi@hrmi.lt
www.hrmi.lt
ISSN 1822-4598