docŽmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012
download 
Report Transcription
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012
ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS žmogaus teisiu ‘ igyvendinimas lietuvoje ‘ 2011–2012 apžvalga Vilnius 2013 UDK 342.7(474.5) Redakcinė grupė: Henrikas Mickevičius, Mėta Adutavičiūtė, Dovilė Šakalienė, Jūratė Guzevičiūtė Apžvalgos leidimą parėmė: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Apžvalgoje pateikiama jos autorių nuomonė. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatsako už bet kokį apžvalgoje esančios informacijos panaudojimą ISSN 1822-4598 © Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2013 © leidykla „Eugrimas“, 2013 Turinys Šeimos politika 46 Transseksualių asmenų teisės į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui užtikrinimas 48 Reprodukcinės teisės 49 Vardų ir pavardžių rašymo problema 50 Turinys Apie mus 4 Pratarmė 5 Santrauka8 Teisė į gyvybę Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė 54 Saviraiškos laisvė 54 Šmeižimo ir įžeidimo dekriminalizavimas54 Nesantaikos kurstymas 55 Saviraiškos laisvės ribojimas nepilnamečių apsaugos tikslais 57 Žiniasklaidos nepriklausomumas ir skaidrumas 58 Informacijos šaltinio paslaptis 59 Visuomenės informavimo priemonių valdytojų atsakomybės ribos 60 Teisė gauti oficialią informaciją ir dokumentus 62 14 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas15 Lietuvos dalyvavimas CŽV slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programoje 15 Sąlygos laisvės atėmimo vietose 17 Pacientų ir asmenų uždarose institucijose teisės 18 Smurtas artimoje aplinkoje 20 Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas 28 Prekyba žmonėmis 28 Teisė į laisvę ir asmens saugumą Laikinas sulaikymas ir suėmimas Lygtinis paleidimas ir probacija Nusikaltimų aukų teisės 33 33 34 35 Susirinkimų laisvė Ydinga savivaldos praktika išduodant pažymėjimus Susirinkimų laiko ir vietos derinimo problemos Susirinkimų laisvės apribojimai Teisė į teisingą teismą Labiausiai pažeidžiama pilietinė teisė Per ilgi bylų nagrinėjimo terminai Valstybės garantuojama teisinė pagalba 39 39 39 40 Religijos laisvė Religinių mažumų ir bendrijų teisės Religijos laisvės santykis su kitomis pilietinėmis laisvėmis 72 72 Teisė į politinį dalyvavimą Lietuvos Konstitucija nesuderinama su EŽTK įtvirtinta teise į laisvus rinkimus Rinkimų tvarkos pažeidimai Ribotos tiesioginės demokratijos galimybės 77 Diskriminacija Dėl lyties 81 81 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą 42 Privatumo apsauga kriminalinės žvalgybos kontekste 42 Asmens duomenų apsauga 43 Vaizdo stebėjimas 45 Privatumo pažeidimai visuomenės informavimo srityje 46 3 66 67 67 69 73 77 78 79 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Dėl negalios Dėl seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo Dėl amžiaus Dėl rasės ir etninės kilmės 84 Pažeidžiamų grupių teisės Vaiko teisės Neįgaliųjų teisės ŽIV pozityviųjų ir ŽIV rizikos grupių teisės 100 100 105 Apžvalga Apie mus 86 89 91 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) – nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios misija – prisidėti prie atviros ir demokratinės visuomenės kūrimo užtikrinant žmo gaus teises ir laisves. 114 ŽTSI vykdo nuolatinę žmogaus tei sių padėties Lietuvoje stebėseną, da lyvauja teisėkūros procese, analizuoja ir vertina valstybės institucijų darbą, rengia alternatyvias ataskaitas tarptau tinėms žmogaus teisių priežiūros insti tucijoms, organizuoja žmogaus teisių švietimo renginius, atlieka tyrimus bei inicijuoja strategines bylas teismuose sisteminių žmogaus teisių pažeidimų atvejais. Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga 124 Prioritetinės ŽTSI veiklos sritys: teisė į teisingą teismą, teisė į pagarbą pri vačiam gyvenimui, kova su diskrimi nacija ir nepakantumu, pažeidžiamų grupių – vaikų, neįgaliųjų, asmenų už darose institucijose – teisės. ŽTSI taip pat dirba teisės į laisvę ir asmens sau gumą, susirinkimų, žodžio ir infor macijos laisvės srityse bei su smurto šeimoje ir prekybos žmonėmis aukų teisių apsauga. 4 PRATARMĖ PRATARMĖ visuomenė, kurios nariai savo ruožtu sprunka iš Lietuvos būtent į tas vals tybes, kuriomis gąsdinama. Emigra vę lietuviai greitai suvokia, kad būtent pagarba kiekvieno žmogaus teisėms ir yra sveikos visuomenės ir valstybės pagrindas. Praeitoje žmogaus teisių apžvalgo je kvietėme pagaliau pasirinkti, kuria kryptimi eisime – stiprinsime liberalios demokratijos pagrindus ar regresuosi me link nostalgijos totalitarinio režimo paliktai prievartos kultūrai. Vylėmės, kad išgyventas sunkus krizės laikotar pis, kai visi jautėmės itin pažeidžiami, padės mums suvokti, kad buvimas va kariečiais yra ne tik geografinės koor dinatės ar valstybės nepriklausomybės faktas, bet ir gebėjimas susitelkti ir so lidarizuotis su pačiais pažeidžiamiau siais visuomenės nariais. Tikėjomės, kad pilietinė visuomenė nebėra nedi delės entuziastų salelės, į kurias sma giai mėto akmenis populizmą mėgs tantys politikai. Tikėjomės, kad tai visa mūsų visuomenė, kuri per daugiau nei dvidešimtį metų naudodamasi politi nėmis ir pilietinėmis laisvėmis suvokė jų kainą – nuoseklaus, kasdienio darbo ginant žmogaus teises ir laisves būti nybę. Konstitucinis Teismas, kaip anksčiau Europos žmogaus teisių teismas, tapo kritikos taikiniu dėl esą keliamos grės mės lietuviškoms vertybėms, Seimas tik per plauką nepakeitė šeimos apibrė žimo Konstitucijoje, o eilinis mėgini mas įgyvendinti bene dvidešimtį metų vėluojančius įsipareigojimus vaiko tei sių srityje sulaukė masinio Lietuvos gyventojų klaidinimo viešojoje erdvė je. Mat visų smurto formų prieš vaikus draudimas esą skirtas tam, kad būtų sugriautas šeimos institutas, o tūks tančiais atimti vaikai būsią parduoti Šiaurės šalims, kur juos esą įsivaikin tų tos pačios lyties šeimos. Sudėjus tai su skandalu dėl Europos Tarybos Kon vencijos dėl smurto prieš moteris pre vencijos, kurioje buvo įžvelgtas šešių naujų lyčių įteisinimas, belieka kons tatuoti: mes nesame kryžkelėje, mes apskritai sukame į šalikelę. Deja, besikeičiant valdantiesiems, ver tybinė politinė kryptis išlieka ta pati – tęsiasi provincialūs įtikinėjimai, kad visuotinai priimti žmogaus teisių prin cipai kelia pavojų moralei, visuomenei, šeimai, tautinėms vertybėms. Konser vatorių „pagimdyta“ šeimos politika, kurią Konstitucinis Teismas pripaži no nesuderinama su Lietuvos Konsti tucijos principais ir vertybėmis, tęsia ma jau kitos valdančiosios koalicijos, o žmogaus teisėmis ir toliau gąsdinama Viena vertus, džiugina viešojoje erdvė je žinomų politikų išsakomi komen tarai, pavyzdžiui, buvusio ministro pirmininko, kad norėdami turėti konku rencingą verslo aplinką privalome per imti ir vakarietiško elgesio taisykles – skaidrumą bei etikos standartus. Kita vertus, sunku suvokti, kaip matydami 5 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga giai moka, kad suluošintų savo vaikus. Raginimai reformuoti globos sistemą, sukurti efektyvių ir prieinamų paslau gų šeimoms mechanizmą, imtis rea lių priemonių, kad vaiko globa šeimo je būtų prioritetas, iki šiol susiduria su stipriu pasipriešinimu. Jį galima būtų įveikti, bet kol kas nėra politinės va lios nei Seimo, nei Vyriausybės, nei savivaldos lygyje. vakarietiškos kultūros – tos, kuria mie lai ir sėkmingai naudojasi šimtai tūks tančių emigravusių lietuvių – būtinybę versle, politikai nesusieja verslo su sa vimi bei visuomene. Kodėl aktyviai mojuojant šeimos po litikos vėliava ir tariamai ginant Lie tuvos šeimas nuo sugriovimo, o Lie tuvos vaikus – nuo atėmimo, realybėje mes kruopščiai saugome sovietmečio paveldą – tūkstančiai vaikų vis dar gyvena institucinės globos įstaigo se. Lietuvoje iki šiol kasdien iš šeimų atimami vaikai, kurie keliauja į soviet mečio principais veikiančias globos įstaigas, nes pagalba šeimoms teturi dvi formas – pašalpas ir kvalifikacijos, resursų bei motyvacijos stokojančių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuo tojų patarimus buitiniais klausimais. Kadangi šių poveikis prastas – pritai komas populiariausias ir ydingiausias problemos sprendimo būdas – vaikas apgyvendinamas įstaigoje, apsimetant, kad taip buvo išspręsta problema. Po atkaklių nevyriausybinių organiza cijų pastangų buvo suburta darbo gru pė deinstitucionalizacijos strategijai sukurti, tačiau kalbėti apie veiksmin gą tokios grupės darbą sunku, kai So cialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai negali atsakyti į klausimą, ar ateinančio laikotarpio Europos Sąjun gos Struktūrinių fondų lėšos, numaty tos investicijoms į institucinę globą, bus paskirtos jau nebe institucinės glo bos įstaigoms, o tam, kad jų neberei kėtų – paslaugų šeimoms ir šeiminės globos plėtrai. Su kiekviena delsimo diena stiprėja pavojus, kad Vyriau sybė tęs ydingas investicijas, tuo pat metu kartodama, kad lėšų kritiškai bū tiniems pokyčiams nėra. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro išleistoje vaiko teisių eksperto, ŽTSI valdybos pirmi ninko Dainiaus Pūro parengtoje studi joje konstatuojamas faktas – instituci nė globa yra vaiko teisių pažeidimas, o vaikų iki 3 metų amžiaus institucinė globa prilyginama valstybės taikomai prievartai prieš vaiką. Kūdikiai patiria žalą, sukeliančią negrįžtamų padarinių jų raidai ir sveikatai, taigi, proteguo dama kūdikių namus valstybė bran Stebint šias tendencijas tampa aišku, kodėl vienose Europos šalyse reforma įvyko, vaiko gyvenimas šeimoje tapo valstybės prioritetu, o Lietuvoje toliau manipuliuojama visuomenę klaidinan čiais ir gąsdinančiais stereotipais. Vai kai „ginami“ nuo lyčių lygybės, lytinio švietimo ir pagarbos kiekvienam indi vidui ugdymo; vaikų savižudybės, pa 6 PRATARMĖ tyčios mokyklose ir smurtas namuo se matomi kaip tarpusavyje nesusiję reiškiniai, o vaiko teisės vaizduojamos kaip pavojus visuomenei, būtinai pa brėžiant, kad vaiko pareigos yra būtent tai, ko mums trūksta. Lietuvos regresą žmogaus teisių sri tyje pavyks sustabdyti. Tik atvirai pri pažinus problemas, galima pradėti jas veiksmingai spręsti. Mes tikime, kad Apžvalgoje pristatomas žmogaus tei sių problemas galime ir privalome iš spręsti – kitaip nesidalytume su Jumis mūsų įžvalgomis jau dešimtį metų. Tačiau iš tiesų mums, ir visų pirma suaugusiems, trūksta visai ko kito – adekvataus žmogaus teisių ir laisvių suvokimo. Mūsų parlamentarams la biau nei prabangiam automobiliui vai ruoti reikalingas vairuotojo pažymėji mas praverstų žmogaus teisių pagrindų kurso pažymėjimas. Gal tuomet visa ši energija, nukreipta į priešinimąsi ge riausių pasaulio ir Europos praktikų diegimui Lietuvoje, galėtų būti panau dota realių problemų sprendimui – ne kryžiaus karams su Europos vertybė mis, o efektyviems sprendimams, ku rių dėka visi kartu pagaliau išsilais vintume nuo smurto ir bejėgiškumo tradicijų. Tikimės, kad žmogaus teisių situaci jos Lietuvoje 2011–2012 metais apta rimas prisidės prie prasmingos disku sijos bei konstruktyvaus darbo kuriant gerovės visuomenę Lietuvoje, kur kie kvienas žmogus jausis realiai valsty bės gyvenime dalyvaujančiu piliečiu, pajėgiu įtakoti savo ateitį. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) siūlo Jums septintąją žmogaus teisių apžval gą, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, Lietuvos bei tarp tautinių organizacijų ir institucijų do kumentais, žiniasklaidos monitoringo duomenimis, konsultacijomis su speci alistais ir ekspertais. Traumuojanti totalitarinio režimo pa tirtis – tikros ir deklaruojamos realy bės atotrūkis – pažeidė mūsų gebėjimą pasitikėti savimi, bendruomene, val džia. Tačiau svarbu suvokti, kad mūsų siekis vėl tapti pasaulio bendruomenės dalimi išsipildė, tad tik nuo mūsų pri klauso, ar atsisakysime deklaracijų ir veiksmų dichotomijos, ar skelbdamie si vakarietiška, investicijoms patrauk lia valstybe, iš tiesų ja būsime. Padėkos: Nuoširdžiai dėkojame šią apžvalgą rengusiems ekspertams: Dovilei Juod kaitei, Dovilei Gailiūtei, Jolantai Sa muolytei, Deividui Velkui, Karoliui Liutkevičiui, Jūratei Guzevičiūtei, Mė tai Adutavičiūtei. Už konsultacijas dė kojame: Daivai Ausėnaitei ir Lilijai Henrikai Vasiliauskienei. Teikdami Jūsų dėmesiui šią apžval gą, viliamės, kad bendromis jėgomis 7 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Santrauka Taip pat didelis ačiū skirtas Žmogaus teisių stebėjimo instituto savanoriams ir praktikantams, 2011–2012 metais rinkusiems informaciją apžvalgai ir ki taip prisidėjusiems prie ŽTSI darbų: Indrei Urbonavičiūtei, Rasai Mikalai čiūnaitei, Minarai Matulionytei, Agnei Radzevičiūtei, Astai Ogunauskaitei, Svajūnei Sirvydytei, Jonui Mikalaus kui, Karoliui Baniui, Darjai Lyzenko, Rūtai Šatrovaitei, Miglei Markušaitei, Mildai Dirsytei, Dovydui Kuizinui, Ievai Kunevičiūtei, Deimantei Valčiu kaitei, Kristinai Čiurlytei, Sandrai Mic kevičiūtei, Monikai Stonkutei, Eglei Šleinotaitei, Šarūnui Sodoniui, Indrei Audenytei, Ivetai Sujetaitei, Agnei Jo mantaitei, Ievai Lapkauskaitei, Alisai Grebinskytei, Žintautei Macijausky tei, Karolinai Strelcovaitei, Monikai Rudytei, Aistei Vagonytei, Tomui Pau lauskui. Teisė į gyvybę. Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas. Teisė į laisvę nuo vergijos 2012 m. Europos žmogaus teisių teis mas (EŽTT, Teismas) antrą kartą pri pažino Lietuvą pažeidus Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK, Konvencija) 2 straipsnį, garantuojan tį asmens teisę į gyvybę. Pareiškėjas į EŽTT kreipėsi po to, kai Pravieniš kių pataisos namuose kalėjęs jo sūnus buvo mirtinai sumuštas, tačiau mir ties aplinkybės nebuvo ištirtos ir už šį nusikaltimą niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn. Orumą žeminančios są lygos Lietuvos laisvės atėmimo įstai gose bei valstybės neveiklumas spren džiant šią problemą lėmė, kad valstybė buvo pripažinta pažeidusi Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį kankinimus, ne žmonišką ir žeminantį orumą elgesį. Dėkojame apžvalgos leidybą parėmu siai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. EŽTT taip pat pripažino Lietuvą pa žeidus Konvencijos 3 straipsnį bylo je dėl smurto šeimoje, kadangi Lie tuvos valstybė nesugebėjo užtikrinti veiksmingos smurto šeimoje aukos teisių apsaugos – pareiškėjai nukentė jus nuo partnerio smurto ir kreipusis į teisėsaugą, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas kol suėjo senaties termi nas. Tokiu būdu smurto šeimoje auka liko neapsaugota nuo tolesnių smur to aktų, o smurtautojas – nepatrauktas atsakomybėn. Nors 2011 m. įsigaliojo Dainius Pūras Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Dovilė Šakalienė Žmogaus teisių stebėjimo instituto l.e.p. direktorė 8 Santrauka ta suėmimo taikymo praktikos analizė atskleidė, kad suėmimas naudojamas kaip priemonė daryti spaudimą įtaria majam, o teismai šią priemonę proku rorų prašymu skiria itin noriai – net 95 procentai tokių prašymų patenkinami, ir ne visada teismų sprendimai atitinka Baudžiamojo proceso kodekso nuos tatas bei iš Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio, įtvirtinančio asmens teisę į laisvę ir saugumą, ky lančius standartus. Apsaugos nuo smurto artimoje aplin koje įstatymas, smurto šeimoje aukų apsaugos ir smurtautojų traukimo atsakomybėn sistema vis dar tinkamai neveikia. Nagrinėjimo EŽTT laukia ir CŽV slaptų sulaikymų ir ypatingųjų perda vimų operacijos aukos Abu Zubaydah peticija prieš Lietuvą. Pareiškėjas sie kia, kad teismas pripažintų jį slapto kalinimo ir kankinimų auka Lietuvos jurisdikcijoje, o Lietuvos institucijų atliktus CŽV veiklos tyrimus dėl įtari mų kankinimu – neveiksmingus ir ne atitinkančius iš Konvencijos 3 straips nio nuostatų kylančių standartų. Visuomenės apklausų duomenimis, teisė į teisingą teismą 2011–2012 m. išliko dažniausiai pažeidžiama pilieti ne teise; visuomenei vis dar būdingas žemas pasitikėjimas teisminėmis insti tucijomis. Apžvelgiamu periodu Lietu va pralaimėjo net dešimt bylų Europos žmogaus teisių teisme dėl Konvencijos 6 straipsnio, garantuojančio teisę į tei singą teismą, pažeidimo; šešiose iš šių bylų – dėl per ilgai trukusio bylų nag rinėjimo. 2011–2012 m. toliau augo prekybos žmonėmis – vienos iš šiuolaikinės ver govės formų – mastai. Prekybos žmo nėmis aukų teisės ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu lieka silp nai apsaugotos, neretai prekiautojai žmonėmis išvengia atsakomybės arba atsiperka švelniomis bausmėmis, pa sitaiko atvejų, kai ikiteisminiai tyri mai nutraukiami dėl nevienareikšmių aukos parodymų, nesuvokiant, jog tą lemia itin pažeidžiama aukos padėtis. Valstybės garantuojama teisinė pagal ba nėra prieinama visiems teisę ją gauti turintiems asmenims, nėra vyk doma tinkama informacijos apie gali mybes gauti nemokamą arba iš dalies nemokamą teisinę pagalbą sklaida. Be to, nėra mechanizmo, užtikrinančio valstybės kompensuojamas teisines paslaugas teikiančių advokatų darbo kokybę bei efektyvumą, neretai teisi nė pagalba asmenims užtikrinama tik formaliai. Teisė į laisvę ir asmens saugumą. Teisė į teisingą teismą 2011–2012 m. plačiai nuskambėjusios istorijos iškėlė į viešumą įsisenėjusią žmogaus teisių problemą – teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimą ikiteismi niu sulaikymu ir suėmimu. ŽTSI atlik 9 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui Apžvalga Konstitucinio Teismo priimtas nutari mas, kuriame pripažįstama, kad Vals tybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos prieštarauja Konstitucijai, o šeima gali būti sukurta ne tik santuo kos pagrindu, padalijo tiek visuome nę, tiek politikus į dvi stovyklas. Vieni pateikė pasiūlymus keisti Konstituci ją, įtvirtinant, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kiti parengė pasiū lymus dėl partnerystės įteisinimo. 2011–2012 m. į viešąją erdvę iški lo informacija apie masiškai vykdo mus asmenų sekimus, pasiklausant telefoninių pokalbių – tokią Lietuvo je susiklosčiusią praktiką patvirtino ir Europos Komisija, paskelbdama, kad 2008 m. Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo. Lietuvoje vis dar nepriimtas Lyties keitimo įstatymas, kuris būtinas norint tinkamai įgyvendinti Europos žmo gaus teisių teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą. Aptariamu laikotar piu nebuvo pasiektas susitarimas nei dėl dirbtinio apvaisinimo įteisinimo, nei dėl užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose. Lietuvoje galiojančios nedidelės bau dos už asmens duomenų naudojimo pažeidimus ir toliau neužkerta kelio neteisėtos tiesioginės rinkodaros pli timui. Be to, 2011 m. atliktas tyrimas dėl asmens kodo naudojimo priminė Lietuvoje įsišaknijusias problemas, kai nepagrįstai reikalaujama nurody ti asmens kodą. Pastebima plintan ti vaizdo stebėjimo kamerų diegimo manija, apimanti tiek valstybinį, tiek privatų sektorių, tačiau Lietuvoje ga liojančių teisės aktų spragos neleidžia efektyviai apginti asmenų nuo galimų teisės į privatumą pažeidimų šioje sri tyje. Saviraiškos laisvė. Susirinkimų laisvė. Religijos laisvė Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, griežtesnes pozicijas Lietuvai saviraiškos ir spaudos laisvės srityje diktavo Europos institucijos, raginusios Lietuvą dekriminalizuoti šmeižtą bei asmens garbės ir orumo įžeidimą. Ne palankiai Europos saugumo ir bend radarbiavimo organizacija (ESBO) įvertino ir atvejį, kai Lietuvos žurna listų sąjungos pirmininkui buvo iškel ta baudžiamoji byla dėl to, jog skleidė wikileaks paviešintą informaciją apie galimą korupciją vienoje iš lietuviškų žiniasklaidos priemonių. Teismų praktika atskleidė, jog pasi taiko, kad visuomenės informavimo priemonėse skelbiama tiesos neatitin kanti bei asmens garbę ir orumą pažei džianti informacija, taip pat neteisėtai naudojami tiek nepilnamečių, tiek su augusiųjų atvaizdai. 10 Santrauka Viešojoje erdvėje nemažėja saviraiš kos laisvę peržengiančių neapykan tos kurstymo atvejų, o besiformuojan ti teisminė praktika vis dar nenuosekli. Be to, neįvertinama tai, kad nesantai kos kurstymas galimas ir asmeniui pareiškus nuomonę, todėl pasitaiko atvejų, kai šiuo pagrindu neapykan tą kurstantys asmenys būna išteisinti. 2013 m. paskelbtas nuosprendis kol kas precedento neturinčioje byloje, kurioje asmuo nuteistas už sovietų nu sikaltimų neigimą. ir pačios susirinkimų laisvės įgyven dinimo problemas 2011–2012 metais. Buvusių įstatymo taikymo ydų sąrašą nagrinėjamu laikotarpiu papildė dar kelios – jau išduotų pažymėjimų at šaukimas, netinkama susirinkimų lai ko ir vietos derinimo procedūra, nesu gebėjimas užtikrinti kelių vienu metu rengiamų susirinkimų bei apsunkintas pažymėjimų išdavimas tiems, kurių idėjos ar protestų kultūra neparankios politinei valdžiai. Religijos laisvės srityje gilėjo vadi namųjų netradicinių religinių bend ruomenių diskriminavimo proble ma. Nors Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme įtvirtintas pama tinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas, tačiau nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo įsivyravo takoskyra tarp tradicinių ir kitų religinių bendruo menių ir bendrijų teisių. Tradicinėms religinėms bendruomenėms priklau sančių asmenų teisės įgavo tam tikrą privilegijuotą padėtį asmenų, priklau sančių netradicinėms bendruomenėms ar bendrijoms, teisių atžvilgiu. Apžvelgiamu laikotarpiu daugėjo sa viraiškos laisvės ribojimo pagrindų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstaty me, kuris buvo itin griežtai kritikuo tas tarptautinių organizacijų dėl priim tų pataisų, skatinančių homofobiją ir pažeidžiančių homoseksualių žmonių teisę į saviraiškos laisvę. Susirinkimų laisvė 2011–2012 m. taip pat nebuvo tinkamai užtikrinama. Sa vivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai ir sprendimai atsisakant de rinti susirinkimų organizavimo vietą ir laiką, kitos sprendimus priimančių savivaldybių pareigūnų teisių ir parei gų reglamentavimo spragos bei neaiš kios susirinkimų organizavimą numa tančios įstatymo nuostatos – esminės priežastys, paskatinusios keisti Susi rinkimų įstatymą. Uždelsta Susirin kimų įstatymo priėmimo procedūra iš esmės užprogramavo šio teisės akto Teisė į politinį dalyvavimą 2011 m. EŽTT byloje Paksas prieš Lietuvą konstatavo, jog nepanaikina mas draudimas bet kada ateityje užim ti parlamento nario pareigas priešta rauja EŽTK Protokole Nr. 1 įtvirtintai teisei į laisvus rinkimus. Konstitu cinis Teismas, reaguodamas į EŽTT 11 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga neįvesta aktyvesnį asmenų dalyvavi mą demokratiniuose procesuose ga linti paskatinti priemonė – balsavimas internetu, nors elektroninio balsavimo įvedimui pritaria apie trys ketvirtada liai Lietuvos gyventojų. sprendimą, išplatino pranešimą, ku riame pabrėžė, kad dėl EŽTT priimto sprendimo tarp EŽTK ir Lietuvos Res publikos Konstitucijos atsirado nesu derinamumas. Kaip vienintelis būdas įgyvendinti minimą sprendimą buvo nurodytas Konstitucijos pataisų priė mimas. Diskriminacija 2012 m. vykusių rinkimų į Seimą metu užfiksuota itin daug pažeidimų, lėmusių rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais dviejose rinkimų apy gardose. Nerimą kelia pranešimai apie masinį balsų pirkimą laisvės atėmi mo įstaigose. Nepaisant to, kad balsų pirkimo atvejai pirmojo rinkimų turo metu susilaukė daug žiniasklaidos dė mesio ir atgarsio visuomenėje, antra me ture šios rūšies pažeidimai buvo užfiksuoti jau išankstinių rinkimų me tu. Iš viso rinkimų laikotarpiu buvo gauta maždaug 500 pranešimų apie rinkimų tvarkos pažeidimus ir pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai. Įvairių socialinių grupių – mote rų, asmenų su negalia, etninių mažu mų, homoseksualių asmenų, vyres nio amžiaus žmonių – diskriminacija 2011–2012 m. išliko viena opiausių žmogaus teisių problemų Lietuvoje. Vis dar išlieka skirtumai tarp vyrų ir moterų atlyginimų bei socialinio drau dimo pensijų dydžių, nėra užtikrina mos lanksčios darbo sąlygos bei vaiko priežiūros institucijų prieinamumas, užkertantys kelią moterims sėkmingai integruotis į darbo rinką. Moterys patiria diskriminaciją darbe – 2012 m. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad nėščios darbuotojos atleidimas iš Rumunijos ambasados vertėjos pareigų buvo diskriminacija lyties pagrindu. Diskriminaciją nuo lat patiria ir įvairią negalią turintys asmenys dėl jų poreikiams nepritai kytos fizinės, informacinės, socialinės aplinkos. Lietuvoje vis dar plačiai pa plitusios homofobinės nuostatos; ho moseksualūs žmonės ne tik diskri minuojami, bet tampa ir dažniausiu neapykantos kurstymo, ypač interne te, taikiniu. Aptariamu laikotarpiu išliko ankstes nėse apžvalgose minėtos problemos, susijusios su referendumų skelbimu ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvo mis. Ir toliau išlieka piliečių iniciaty vas dalyvauti demokratiniame proce se itin ribojantis reguliavimas: norint pateikti įstatymo projektą, reikia per 2 mėnesius surinkti 50 tūkstančių pilie čių parašų; siekiant suorganizuoti re ferendumą reikalingi 300 tūkstančių piliečių parašų, kurie turi būti suren kami per 3 mėnesių laikotarpį. Vis dar 12 Turinys Neužtikrinama ir homoseksualių asme nų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, nesureguliuojant partnerystės institu to; nesiliauja bandymai apriboti ho moseksualių žmonių saviraiškos laisvę diskriminacinėmis įstatymų leidybos iniciatyvomis. Vertinant neįgaliųjų teisių užtikrinimą ir apsaugą 2011–2012 m., itin aktualus išliko klausimas dėl veiksmingo Jung tinių Tautų Neįgaliųjų teisių konven cijos, Lietuvos ratifikuotos 2010 m., įgyvendinimo. Per dvejus Konven cijos galiojimo ir veikimo Lietuvo je metus nebuvo pasiekta didelės pa žangos užtikrinant beveik 10 procentų visuomenės sudarančios grupės tei ses. Pažymėtina, kad iki šiol neįgalie ji, o ypač psichikos negalios asmenys, yra didžiausią diskriminaciją patirian ti socialinė grupė Lietuvoje. Neįgalieji Lietuvoje kiekvieną dieną susiduria su įvairiais jų teisių pažeidimais – pilie tinių teisių, teisės į aplinkos ir infor macijos prieinamumą, teisės į mokslą, darbą, socialinį aprūpinimą bei siste miniais psichikos negalią turinčių asmenų teisių pažeidimais uždarose institucijose. Apžvelgiamuoju laikotarpiu romų etni nės mažumos padėtis išliko itin pro blemiška: romai Lietuvoje vis dar marginalizuoti, gyvena sveikatai pa vojingomis sąlygomis, nuolat patiria diskriminaciją; nėra vykdoma reali romų integracija, visuomenė taip pat nėra pakanti šiai etninei mažumai. Pažeidžiamų grupių teisės 2011–2012 m. Lietuvos valdžios insti tucijų pastangos gerinti vaiko teisių apsaugą buvo fragmentiškos, netrūko ir prieštaringų iniciatyvų, grindžiamų ne poreikiu apsaugoti pamatines vaiko tei ses, bet siekiu įgyvendinti Konstituci jai prieštaraujančią diskriminacinę šeimos politikos koncepciją. Politi kų abejingumas ir neveiklumas vai ko teisių apsaugos srityje apžvalgi niu laikotarpiu buvo kritikuojamas ir žiniasklaidos. Vaiko teisių apsaugos sistemai būtinos esminės permainos, derinant teisės aktų nuostatas su tarp tautiniais vaiko teisių apsaugos stan dartais, įtvirtinant veiksmingą vaikų apsaugą nuo visų rūšių ir formų smur to, reformuojant vaikų globą bei per tvarkant vaiko teisių apsaugos institu cinę sistemą. Su nuolatiniais teisių pažeidimais susi duria ir ŽIV pozityvieji, viena labiau siai pažeidžiamų ir stigmatizuojamų visuomenės grupių, kuriai veiksmin gai neužtikrinama teisė į gydymą ir sveikatos priežiūrą. ŽIV pozityvieji patiria diskriminaciją pačiose įvairiau siose srityse, nevykdomas tinkamas visuomenės švietimas apie ŽIV. Ne užtikrinamos ir tokios pažeidžiamos grupės kaip prieglobsčio prašytojai teisės – ydinga Lietuvos prieglobsčio sistema sudaro sąlygas sisteminiams prieglobsčio prašytojų teisių pažei dimams, pradedant neteisėtu suėmi mu, netgi nepilnamečių prieglobsčio 13 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Teisė į gyvybę prašytojų, netinkamomis laikymo są lygomis, teisinės ir kitokios pagalbos trūkumu, baigiant neveiksminga, tarp tautinės pabėgėlių teisės standartų ne atitinkančia sprendimų priėmimo pro cedūra. 2012 m. sausį Lietuva buvo pripažin ta pažeidusi Europos žmogaus tei sių ir pagrindinių laisvių konvencijos (EŽTK, Europos žmogaus teisių kon vencija, Konvencija) 2 straipsnį, ga rantuojantį asmens teisę į gyvybę. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT, Teismas) priėmė sprendimą 2006 m. inicijuotoje byloje Česnule vičius prieš Lietuvą, kurioje pareiškė jas skundėsi dėl valstybės pozityvios pareigos apsaugoti pareiškėjo sūnaus gyvybę neįvykdymo.1 Pareiškėjo sūnus, kalėjęs Pravieniš kių pataisos namuose, buvo kelis kar tus kitų kalinių sumuštas ir 2000 m. rugpjūčio 7 d. nuo daugybės sužaloji mų mirė. Ikiteisminis tyrimas dėl pa reiškėjo sūnaus mirties 2003 m. buvo sustabdytas nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl ne turtinės žalos atlyginimo, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nematė jokio ryšio tarp kalė jimo valdžios veiksmų (ar neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, todėl nenustatė valstybės atsakomybės dėl pareiškėjo sūnaus mirties. 14 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas EŽTT byloje Česnulevičius prieš Lie tuvą pripažino, kad pareiškėjo sūnui, mirusiam Pravieniškių pataisos na muose po to, kai buvo kelis kartus su muštas, nebuvo užtikrinta saugi aplin ka, taip pat neatliktas efektyvus jo mirties aplinkybių tyrimas, todėl buvo pažeistas Konvencijos 2 straipsnis, įtvirtinantis teisę į gyvybę. Lietuvos dalyvavimas CŽV slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programoje 2011 m. sausį Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nutraukė iki teisminį tyrimą dėl Lietuvos dalyvavi mo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų per davimų programoje. Programos vyk dymo metu Azijos, Amerikos ir Euro pos valstybėse įsteigtuose slaptuose CŽV kalinimo centruose buvo netei sėtai kalinami terorizmu įtariami asme nys,2 o prieš juos naudoti tardymo me todai prilygo kankinimams, žiauriam, nežmoniškam bei orumą žeminančiam elgesiui.3 1. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas by loje Česnulevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 1346/06. Šiuo metu žinomos 136 CŽV progra mos aukos.4 Įtariama, kad vykdant šią programą, su CŽV bendradarbiavo mažiausiai 54 pasaulio valstybės, pa dėjusios CŽV sulaikyti ir tardyti te rorizmu įtariamus asmenis, leidusios savo teritorijose veikti slaptiems ka linimo centrams, naudotis savo oro erdve ir oro uostais ar atlikdamos kitus pagalbinius veiksmus.5 Įtarimai dėl Lietuvos dalyvavimo CŽV programoje žiniasklaidoje pasi rodė dar 2009 m. Tais pačiais metais 15 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE atliktas parlamentinis tyrimas nustatė, kad visos sąlygos slaptų CŽV kalini mo centrų veiklai Lietuvoje buvo su darytos – Lietuvos Valstybės saugu mo departamentas (VSD) buvo gavęs CŽV prašymą įrengti patalpas, tinka mas sulaikytiems asmenims laikyti, o CŽV užsakytiems lėktuvams buvo su darytos galimybės nusileisti Lietuvos oro uostuose išvengiant pasienio bei muitų kontrolės.6 2010 m. VSD parei gūnų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarny ba 2011 m. pradžioje buvo nutrauktas taip niekam ir nepareiškus įtarimų bei neištyrus, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo kalinami Lietuvoje. Apžvalga Konvencijos 3 straipsnis draudžia kankinimus, nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį, o valstybėms–Konven cijos narėms, remiantis EŽTT prakti ka, kyla pozityvi pareiga išsamiai iš tirti įtarimus dėl tokio elgesio asmenų, esančių jų jurisdikcijoje, atžvilgiu. Abu Zubaydah siekia, jog Teismas pri pažintų jį kankinimų, slapto kalinimo ir priverstinio dingimo auka Lietuvos jurisdikcijoje, o atliktus parlamentinį ir ikiteisminį tyrimus – neefektyviais ir neatitinkančiais iš Konvencijos 3 straipsnio nuostatų kylančių standartų. 2012 m. balandį Lietuvoje apsilankiu si Europos Parlamento Pilietinių lais vių, teisingumo ir vidaus reikalų ko miteto (LIBE) delegacija kartu su specialiąja pranešėja Helene Flautre parengė ataskaitą apie Europos Sąjun gos valstybėse vykusius CŽV veiklos tyrimus bei jų rezultatus.10 Delegacija apsilankė VSD mokymų bazėje Anta viliuose, kurioje galėjo būti įrengtas vienas iš slaptų kalinimo centrų. 2011 m.rugsėjį žmogaus teises ginan čios nevyriausybinės organizacijos „Reprieve“ ir „Amnesty Internatio nal“ paskelbė su CŽV lėktuvų skry džiais susijusius duomenis, rodančius, kaip CŽV slapta kalinti asmenys galė jo būti gabenami iš Lietuvos į Maro ką.7 Lietuvos Generalinė prokuratūra, įvertinusi pateiktus duomenis kaip ne reikšmingus tyrimo baigčiai, ikiteis minį tyrimą atnaujinti atsisakė.8 2012 m. rugsėjį Europos Parlamen to rezoliucija patvirtintoje ataskaitoje Lietuvos Generalinė prokuratūra ragi nama tesėti pažadą atnaujinti ikiteis minį tyrimą pasirodžius naujai infor macijai bei pateikiami „EuroControl“ (Europos aviacijos saugos organizaci jos) suteikti duomenys apie CŽV sam dytų lėktuvų skrydžius, kuriais sulai kytieji asmenys iš Lietuvos galėjo būti gabenami į Afganistaną.11 Generali nė prokuratūra rezoliucijoje taip pat 2011 m. liepą Abu Zubaydah, vie nas žinomiausių nukentėjusiųjų CŽV programos metu, pateikė peticiją prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teis mui.9 Peticija siekiama, kad Teismas pripažintų Lietuvą pažeidus Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straips nio nuostatas. 16 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas paraginta dokumentiniais įrodymais pagrįsti teiginius, jog ikiteisminis ty rimas nustatė, kad Lietuvoje CŽV su laikytieji asmenys kalinami nebuvo. tybės ar jos pareigūnų veiksmų ar ty činio aplaidumo. Netinkamos asmens laikymo nelaisvėje sąlygos taip pat gali būti pripažįstamos nežmoniško mis ar žeminančiomis žmogaus oru mą. 2012 m. lapkričio mėn. byloje Kasperovičius prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismas nustatė, jog sąlygos, kuriomis pareiškėjas laikytas Anykščių policijos areštinėje, prilygo orumą žeminančiam elgesiui, drau džiamam EŽTK 3 straipsnio nuosta tų.15 Pareiškėjas septynias dienas buvo laikomas kameroje, kurioje nebuvo būtiniausių sanitarinių įrenginių, trū ko ventiliacijos ir nepateko natūralios dienos šviesos. ES institucijų dėmesys CŽV veiklos Europoje klausimui pastaraisiais me tais nemažėjo, o ES šalys, taip pat ir Lietuva, raginamos prisiimti atsako mybę už savo vaidmenį CŽV prog ramoje. Paskatinti Lietuvą atnaujin ti tyrimą gali ir kitose Europos šalyse vykstantys tyrimai bei teisminiai pro cesai. 2012 m. buvęs Lenkijos pre zidentas Aleksandras Kwasnewskis pripažino, kad slaptas CŽV kalinimo centras Lenkijoje veikė,12 o 2012 m. kovą Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad buvusiam Lenkijos žvalgybos va dovui pateikti oficialūs įtarimai slaptų CŽV kalėjimų byloje.13 Kol kas Lenki jos prokuratūra informacijos nepatvir tino, o ikiteisminis tyrimas pratęstas iki 2013 m. pradžios. 2011–2012 m. EŽTT pasiekė trys CŽV programos aukų peticijos – prieš Lie tuvą, Lenkiją ir Rumuniją.14 Nepaisant šių poslinkių Europoje ir didėjančio ES institucijų nepasitenkinimo, JAV vis dar laikosi pozicijos nekomentuoti ir neteikti jokios informacijos, susiju sios su nacionaliniu saugumu. Sąlygos laisvės atėmimo vietose Nežmoniškas ir žeminantis orumą elgesys gali kilti ne tik iš tyčinių vals 17 Teismų dažnai skiriamos laisvės atėmi mo bausmės bei kardomoji priemonė – suėmimas – lėmė, kad 2011–2012 m. ir toliau augo asmenų, laikomų laisvės atėmimo įstaigose, skaičius. 2011 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1 347 suim tieji, o laisvės atėmimo bausmę atliko 8 573 nuteistieji.16 Tai atitinkamai 151 ir 630 asmenų daugiau nei 2010 m. pa baigoje. Taigi 2011 m. pabaigoje lais vės atėmimo įstaigose iš viso laikyti 9920 asmenų – tai didžiausias skaičius nuo 2002 m.17 Dėl didėjančio asmenų, laikomų peni tencinėje sistemoje, skaičiaus ir toliau tęsiasi laisvės atėmimo vietų perpil dymo problema.18 Tai savo ruožtu le mia netinkamas gyvenimo sąlygas: kartu laikomi rūkantieji ir nerūkantys, ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE nesudaromos tinkamos galimybės pa sivaikščioti gryname ore, kameros neatitinka higienos reikalavimų.19 Ne paisant akivaizdaus pažeidimų egzis tavimo, vyriausybė nesiima šių proble mų spręsti iš esmės, ir vis dar linkstama teisintis sunkia ekonomine padėtimi.20 Apžvalga 2011–2012 m. tarp kalinių ir suimtų jų pasitaikė nemažai smurto atvejų.28 Kai kurie iš jų baigėsi aukos mirtimi.29 Asmenys, laikomi laisvės atėmimo vietose, taip pat susiduria su netinka mu šiose įstaigose dirbančių pareigū nų elgesiu ar net smurtu. Nerimą kelia Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminan tį elgesį ir baudimą išvados, jog asme nų skundai dėl tokio pareigūnų elgesio ir nusižengimų dažnai nėra tinkamai tiriami arba apskritai nenagrinėjami.30 Ne visada užtikrinamos ir kitos kalinių bei suimtųjų teisės: Europos komitetas prieš kankinimą pabrėžė, kad sunku mų kyla ir garantuojant asmenų teisę pasinaudoti gydytojo paslaugomis.31 Su netinkamomis laikymo sąlygomis susiduriama ir kai kuriose policijos areštinėse: ventiliacijos trūkumu, hi gienos standartų nepaisymu, nešva riomis miegojimo vietomis. Tai, kad neužtikrinamos žmogaus teisės, pri pažįsta ir patys policijos pareigūnai.21 Apie netinkamas laikymo sąlygas ir reikiamos priežiūros nebuvimą bylo ja ir dažni policijos areštinėse laikomų asmenų savęs žalojimo22 ir savižudy bių atvejai.23 Pacientų ir asmenų uždarose institucijose teisės Daugumos laisvės atėmimo įstaigų atvira vidinė struktūra, kur kalinami asmenys laisvai juda, kartu gyvena ir nėra užtikrinama pagarba šių asmenų privatumui, lemia kastų sistemos kles tėjimą.24 Kaliniai į skirtingas kastas pa tenka priklausomai nuo savo materia linės padėties bei asmeninių savybių.25 Kastų sistemą toleruoja ir netgi palai ko laisvės atėmimo įstaigų darbuoto jai, o tai savo ruožtu lemia neramu mus šiose įstaigose.26 Šios problemos egzistavimą pripažįsta ir Teisingumo ministerija,tačiau veiksmų jai spręsti nesiimama.27 Netinkamos laikymo sąlygos insti tucijose, kuriose asmenų laisvė ribo jama be jų savanoriško sutikimo – psi chiatrijos ligoninėse, socialinės globos namuose – gali sukelti asmenims nei giamus fizinius, psichologinius ir emo cinius išgyvenimus, kurie, remiantis EŽTT praktika taikant Konvencijos 3 straipsnį, gali būti vertinami kaip pri lygstantys nežmoniško ir orumą žemi nančio elgesio pasekmėms.32 Seimo kontrolierių 2011 m. ataskaitoje pažymėta, kad gautas ne vienas skun das dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo procedūrų galimų pažeidimų, sveikatos priežiūros paslaugų netin 18 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas 2011 m. balandį žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Panevėžio ligoninėje vykusius medicininius eksperimentus su pacientais.40 Dviem gydytojams bu vo pateikti kaltinimai atlikus neteisėtus eksperimentinių, Lietuvoje neregist ruotų vaistų bandymus su pacien tais, kuriems ne tik nebuvo paaiškin ta, kad su jais eksperimentuojama, bet eksperimentiniais vaistais buvo gydy ti žmonės, nesergantys tomis ligomis, nuo kurių šie vaistai turėjo gydyti. Į šiuos dvejus metus trukusius bandy mus buvo įtraukta net 300 pacientų. Tai buvo ne vienintelis užfiksuotas įta riamų neteisėtų medicininių bandymų su pacientais atvejis – 2011 m. balandį pranešta, jog Specialiųjų tyrimų tarny ba pradėjo tyrimą dėl galimai neteisė tų biomedicininių tyrimų su žmogumi Psichikos sveikatos centre.41 kamos kokybės, ligoninės darbuoto jų netinkamo elgesio ir kitų pažeidi mų.33 Rokiškio psichiatrijos ligoninės paciento skundo nagrinėjimo metu nu statyta, kad šio asmens laisvė ir kitos teisės buvo apribotos nepagrįstai – pa cientas beveik keturis mėnesius buvo laikomas palatoje vienas, jam nebuvo leidžiama bendrauti su kitais pacien tais, susitikti su lankytojais, skaityti ar sportuoti. Taip pat nebuvo vertinamas tokių griežtų priemonių pacientui po veikis ir būtinumas, nebuvo nustatyta šių apribojimų taikymo pabaiga. Apie susirūpinimą keliančius atvejus, kai buvo pažeidžiamos asmenų, laiko mų uždarose institucijose, teisės, ne kartą pranešė ir žiniasklaida, rašiusi apie neleistiną elgesį su globos įstaigose gyvenančiais vaikais,34 neįgaliaisiais,35 psichiatrinių ligoninių pacientais.36 2012 m. rudenį atliktas žurnalistinis tyrimas nustatė, kad socialinės globos namuose, kuriuose laikomi psichikos negalią turintys žmonės, prievarta tai koma kontracepcija, atliekami abortai, moterys neapsaugomos nuo nesavano riškų lytinių santykių.37 Tokio pobū džio pažeidimus nustatė dar 2005 m. nepriklausomų ekspertų atliktas žmo gaus teisių stebėsenos uždarose psichi kos sveikatos priežiūros ir globos insti tucijose tyrimas.38 Akivaizdu, jog nuo 2005 m. nebuvo imtasi jokių esminių psichikos sveikatos priežiūros ir glo bos reformų, o įstaigos ir toliau linku sios neigti problemų egzistavimą.39 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 308¹ straipsnis numato bau dą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų už draudžiamų biomedicininių tyri mų atlikimą su žmogumi ar žmogaus embrionu.42 Pažymėtina, kad neteisėti medicininiai ar moksliniai bandymai su asmeniu be jo sutikimo gali pri lygti tarptautinės teisės draudžiamam kankinimui ar žiauriam, nežmoniš kam ar žeminančiam orumą elgesiui. 1992 m.Lietuvos ratifikuoto Tarptau tinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnis įtvirtina, kad „[n]iekas ne gali būti kankinamas arba patirti žiau rų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą 19 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE elgesį arba būti taip baudžiamas. Ypač draudžiama daryti medicinos ar moks linius bandymus su asmeniu be jo lais vo sutikimo“.43 Apžvalga kovos su smurtu artimoje aplinkoje perkeliama teisėsaugos institucijoms, o ne paliekama aukai. Įstatymas numato, kad policijos pa reigūnas, užfiksavęs smurto artimo je aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyri mą. Nustačius smurto artimoje aplin koje faktą, siekiant apsaugoti auką, smurtautojas įpareigojamas laikinai iš sikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asme niu. Smurtautojui gali būti uždrausta artintis prie smurtą patyrusio asmens, ieškoti kontaktų su juo, bendrauti. Šias priemones ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ne vėliau kaip per 48 valandas. Policija, išsiaiškinusi smurto atvejo aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą ir iki 48 valandų sulaiko smurtautoją. Per šį laiką prokuroras kreipiasi į teis mą dėl kardomosios priemonės – įpa reigojimo gyventi atskirai nuo nuken tėjusiojo (-ios) – paskyrimo. Smurtas artimoje aplinkoje Iki 2011 m. smurtas artimoje aplinko je Lietuvoje būdavo laikomas buitiniu konfliktu, kurį, esą, išspręsti turėda vo konfliktuojantys asmenys. Policijos pareigūnai įsikišdavo tik nustatę sun kius ar apysunkius kūno sužalojimus. Situacija pasikeitė 2011 m. priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplin koje įstatymą,kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15 d.44 Smurtas įstatyme api brėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psi chinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizi nę, materialinę ar neturtinę žalą. Įstatyme smurtas artimoje aplinko je vertinamas kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, o dėl žalos visuo menei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Toks smurto artimoje aplinkoje traktavimas leido pakeisti iki tol taikytą privataus kalti nimo tvarkos institutą į prokuroro pa laikomą kaltinimą. Pagal įsigalioju sį įstatymą, policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplin koje ir atvykę į įvykio vietą, patys inicijuoja ikiteisminį tyrimą–smurtą patyrusiam asmeniui skundo teikti ne bereikia. Tokiu būdu atsakomybė dėl Minėtas įstatymas leido į viešumą iš kelti tikruosius smurto artimoje aplin koje Lietuvoje mastus: per pirmą jį įstatymo galiojimo mėnesį policija registravo beveik 3500 iškvietimų, buvo pradėta beveik 1200 ikiteismi nių tyrimų. Per šešis mėnesius, t.y. iki 2012 m. birželio 15 d., policijos įstaigos iš viso gavo 12 970 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. 20 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas Nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejus, pradėti 4335 ikiteisminiai ty rimai. Pradėtuose ikiteisminiuose tyri muose didžiausią dalį – 3669 – nuken tėjusiųjų nuo smurto sudaro moterys, vyrai – 423, vaikai – 378. Ikiteismi niuose tyrimuose 3761 įtariamieji yra vyrai, 145 moterys ir 15 vaikų.45 kio pagalbos centro funkcijų vykdymo susitarta tik 2012 m. lapkričio mėnesį, praėjus beveik 11 mėnesių po įstaty mo įsigaliojimo.48 Problemų kyla ir dėl netinkamai inter pretuojamų įstatymo nuostatų. Įstaty mas numato, kad atvykę į smurto ar timoje aplinkoje įvykio vietą policijos pareigūnai informuoja smurtą paty rusį asmenį apie galimybes gauti pa galbą ir su jo žinia praneša apie įvykį Specializuotos pagalbos centrui.49 Vis gi praktikoje policijos pareigūnai šią nuostatą vertina kaip imperatyvų nu rodymą gauti nukentėjusio asmens ra šytinį sutikimą dėl informacijos perda vimo, todėl be tokio sutikimo vengia pranešti Specializuotos pagalbos cent rams apie įvykdytus smurtinius nusi kaltimus; tais atvejais, kai informacija suteikiama, neretai ji nepilna, neišsa mi. SPC duomenimis, pasitaiko atvejų, kai net aukai pageidaujant informacija apie įvykį SPC nesuteikiama.50 Siekiant įgyvendinti įstatymu valsty bės prisiimtą įsipareigojimą teikti spe cializuotą pagalbą visiems nuo smur to artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, Socialinės apsaugos ir dar bo ministerija sudarė darbo grupę, tu rėjusiąparengti Specializuotos pagal bos centrų (SPC) veikimo modelį. Pagal Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo nuostatas, tokio centro tikslas – gavus pranešimą iš policijos pareigūnų apie smurtą artimoje aplin koje patyrusius asmenis suteikti jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 SPC, įsteigtų nevyriausybinių organizacijų pagrindu. Trūkstant konstruktyvaus bendradar biavimo tarp policijos komisariatų ir SPC, užkertamas kelias nukentė jusioms (-iems) suteikti savalaikę ir efektyvią pagalbą. Bendradarbiavimo ir koordinuoto veikimo trūksta ir tarp įvairių valstybės institucijų, atsakingų už įstatymo įgyvendinimą: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vi daus reikalų ministerijos; Vidaus rei kalų ministerijos ir Policijos departa mento; trūksta ir bendradarbiavimo Tačiau pirmieji įstatymo įgyvendini mo metaiparodė, kad smurtas artimo je aplinkoje vis dar nevertinamas kaip rimtas nusikaltimas, o valstybė savo įsipareigojimus smurto artimoje aplin koje aukoms vykdo atsainiai. Policija pabrėžė, kad įstatymo įgyvendinimui nebuvo skirta papildomų lėšų.46 Taip pat nebuvo sukurta efektyvi įstatyme numatytų SPC sistema, nenustatyta jų finansavimo tvarka.47 Vilniuje dėl to 21 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga bei suderinto veikimo tarp policijos, prokuratūros ir teismų.51 vams bei pritaikant kitų šalių gerąją praktiką. Taip pat pastebima, jog daugeliu atve jų policijos pareigūnai nefiksuoja, jog smurto įvykyje dalyvavo ir nepilname čiai asmenys, ir apie tai nepraneša Vai ko teisių apsaugos tarnybai savivaldy bėje.52 Pažymėtina, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įtvirtina, jog vaikas, tapęs smurto arti moje aplinkoje liudininku ar gyvenan tis aplinkoje, kurioje buvo smurtau ta, taip pat laikomas smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu.53 2013 m. kovo 26 d. Europos žmogaus teisių teismas priėmė pirmąjį sprendi mą Lietuvos atžvilgiu smurto šeimo je byloje – Valiulienė prieš Lietuvą.56 Šioje byloje Teismas pripažino Lietu vą pažeidus Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, draudžiančias kankinimus, nežmonišką ar žeminantį asmens oru mą elgesį. Pareiškėja smurto šeimoje auka tapo dar 2001 m. – jos partneris prieš ją naudojo tęstinį fizinį ir psichologi nį smurtą. Apie fizinio smurto atve jus pranešusi policijai, moteris kreipė si į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, kad smur tautojas būtų patrauktas atsakomybėn. Teismas nukreipė pareiškėjos skun dą prokurorams, pradėjusiems ikiteis minį tyrimą bendrąja tvarka dėl ne sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau ikiteisminis tyrimas būdavo nuolat su stabdomas, nes trūkdavo įrodymų arba nepavykdavo rasti įtariamojo. Šiuo metų Seime įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikomas apsaugos priemones suderinti su Baudžiamojo kodekso nuostatomis bei keičiama pranešimo apie smurto atvejus Specializuotos pagalbos cent rams tvarka.54 Pastebima ir daugiau įstatymo netobulumų, pavyzdžiui, ne aiškiai apibrėžtos psichinio ir ekono minio smurto sąvokos.55 Visgi pažymėtina, kad ne visos įsta tymo įgyvendinimo metu kylančios problemos yra spręstinos įstatymo kei timo būdu. Siekiant veiksmingai ap saugoti aukų teises, praktinės įstaty mo įgyvendinimo problemos turėtų būti sprendžiamos užtikrinant geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ren giant mokymus už įstatymo įgyven dinimą atsakingų institucijų atsto 2005 m. prokuratūra galutinai nutrau kė ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad tęsti tyrimo nebeleidžia naujai įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso nuostatos, bei nurodė nukentėjusiajai vėl kreiptis į teismą privataus kalti nimo tvarka. Nesutikdama su tokiu prokuratūros sprendimu, pareiškėja jį 22 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas apskundė teismui, tačiau nesėkmingai. Tuomet ji vėl kreipėsi į teismą priva taus kaltinimo tvarka dėl smurtauto jo patraukimo atsakomybėn, tačiau šį kartą jos skundas buvo atmestas dėl senaties termino suėjimo. Generalinio inspektoriaus biuras, Centri nė žvalgybos valdyba, Specialioji Anti-tero ristinių sulaikymo ir tardymo veiklų apžvalga (2001 rugsėjis – 2003 spalis) (2003-7123-IG), 2004-05-07//Office of the Inspector General, Central Intelligence Agency, CIA OIG Special Review of [redacted] Counterterrorism Deten tion and Interrogation Activities (September 2001 – October 2003) (2003-7123-IG), 7 May 2004),http://graphics8.nytimes.com/packages/ pdf/politics/20090825-DETAIN/2004CIAIG. pdf; taip pat žr. „Žmogaus teisių įgyvendini mas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga“, p. 1214, https://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20do kai/Apzvalgos/Apzvalga_2009-2010_su%20 virseliu_FINAL.pdf 2. 2007 m. pareiškėja pateikė peticiją prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui, siekdama, jog Teismas pripa žintų, kad Lietuvos valstybė, vilkinu si ikiteisminį tyrimą ir nepatraukusi smurtautojo atsakomybėn, pažeidė jos teisę į teisingą teismą. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, JT Žmogaus teisių taryba, Jungtinė specialių jų reporterių „Studija apie pasaulines prak tikas susijusias su slaptais kalinimais kovos su terorizmu kontekste“, 2010-02-19, A/ HRC/13/42//United Nations General Assem bly, Human Rights Council, „Joint Studyon Global Practicesin Relation to Secret Detenti onin the Context of Countering Terrorism“ A/ HRC/13/42, 19 February 2010, http://www2. ohchr.org/english/bodies/hrcouncil/docs/ 13session/A-HRC-13-42.pdf; 2011 m. gegu žės 19 d. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, „Ataskaita Lietuvos Vyriau sybei po Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elge sį ir baudimą vizito Lietuvoje 2010 m. birželio 14-18 d.“, CPT/Inf (2011) 17, http://www.cpt. coe.int/documents/ltu/2011–17-inf-eng.pdf 3. Europos žmogaus teisių teismas, išna grinėjęs bylą, pripažino, jog Lietuvos valstybė, neužtikrinusi nukentėjusios nuo smurto moters apsaugos, neišty rusi smurto šeimoje atvejo ir nepatrau kusi smurtautojo atsakomybėn, pažei dė Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtiną kankinimo, nežmoniško ar žeminan čio elgesio draudimą. Valiulienė prieš Lietuvą nėra vieninte lė byla Europos žmogaus teisių teisme dėl Lietuvos valstybės pareigos gin ti smurto artimoje aplinkoje aukų tei ses nevykdymo. 2012 m. gruodžio 6 d. EŽTT perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei dar vienos pareiškėjos skundą dėl smurto šeimoje – Praške vičienė prieš Lietuvą. Byla šiuo metu yra nagrinėjimo stadijoje, joje Teismas taip pat kelia klausimą dėl Konvenci jos 3 straipsnio nuostatų pažeidimo. Open Society Justice Initiative, „Globa lising torture. CIA Secret detention and extraordinary rendition“, 2013, http://www. opensocietyf oundations.org/sites/default/ files/globalizing-torture-20120205.pdf 4. 5. 23 Žr. 4 nuorodą. ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE 6. 2010 m. sausio 19 d. Lietuvos Respubli kos Seimo nutarimas Nr. XI-659 „Dėl Lietu vos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio ty rimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Vals tijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Res publikos teritorijoje išvados“, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=364093&p_query=&p_tr2= Apžvalga „Buvusiam Lenkijos žvalgybos vadovui pateikti kaltinimai CŽV „slaptų kalėjimų“ byloje„//„Former Polish intelligence chief charged in CIA „black sites case“, thenews. pl, 2012-03-27, http://www.thenews.pl/1/10/ Artykul/94571, Former-Polish-intelligencechief-charged-in-CIA-black-sites-case 13. (Abu Zubaydah prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 46454/11; AlNashiri prieš Lenkiją, pareiš kimo Nr. 28761/11; AlNashiri prieš Rumuni ją, pareiškimo Nr. 33234/12) 14. Amnesty International, Unlock the truth in Lithuania (2011), http://www.amnesty.org/ e n / l i b r a r y / a s s e t / EUR 5 3 / 0 0 2 / 2 0 11 / e n / dd6dc600-25ea-4299-8aec-1d3d16639d4c/ eur530022011en.pdf 7. 15. EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kasperovičius prieš Lietuvą, pareiški mo Nr. 54872/08. „Generalinė prokuratūra neatnaujins tyri mo dėl CŽV kalėjimų“, delfi.lt, 2011–10-21, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ge neraline-prokuratura-neatnaujins-tyrimo-delczv-kalejimu.d?id=50948485 16. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių 2011 metų vei klos pagrindiniai statistiniai duomenys, p. 10, http://www.kalejimudepartamentas.lt/getfile. aspx?dokid=3F3936A7-DAF9-4A00-91AC2321AF820979 8. Zaynal-Abidin Muhammad Husayn (ABU ZUBAYDAH) prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 46454/11http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/ pages/search.aspx?i=001-115816 9. Lietuvos Statistikos departamentas, Įka lintieji laisvės atėmimo įstaigose metų pabai goje, http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVar Val/define.asp?MainTable=M3170108&PLan guage=0&PXSId=4582&ST=ST 17. 2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamen to rezoliucija „Dėl įtariamo CŽV vykdyto ne teisėto kalinių gabenimo ir kalinimo Euro pos šalyse“, http://www.europarl.europa.eu /sides/getDoc.do?pubRef=-%2f%2fEP% 2 f % 2 f T E X T % 2 b TA % 2 b P 7 - TA- 2 0 1 2 0309%2b0%2bDOC%2bXML%2bV0%2f% 2fEN&language=EN 10. 11. Gytis Pankūnas „Lietuvos atstovė EŽTT: reikėtų susimąstyti apie Lietuvos kalinių gyvenimo sąlygų gerinimą“, Alfa.lt, http:// www.alfa.lt/straipsnis/11655170/Lietu vos.atstove.EZTT.reiketu.susimastyti.apie. Lietuvos.kaliniu.gyvenimo.salygu.gerini ma=2011–06-17_12-36/ 18. Žr. 10 nuorodą. Dainius Sinkevičius „Kontrabandos baro nu tituluojamas žemaitis: Lukiškėse – nežmo niškos kančios“, Delfi.lt, 2011–04-18, http:// www.delfi.lt/news/daily/crime/kontrabandosbaronu-tituluojamas-zemaitis-lukiskese-nez moniskos-kancios.d?id=44550871 19. Eldoradas Butrimas „A. Kwasniews kis pripažino – Lenkijoje buvo CŽV kalėji mai“, lrytas.lt, 2012-05-04, http://www. lrytas.lt/-13361296931335015248-a-kwas niewskis-pripa%C5%BEino-lenkijoje-buvoc%C5%BEv-kal%C4%97jimai.htm 12. 24 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas news/daily/crime/arestineje-neisverti-batrais ciai-prazude-sulaikytaji-o-policininka-atve de-i-teisiamuju-suola.d?id=54999397 „Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltu tytė: vertindamas kalinimo sąlygas EŽTT tu rėtų atsižvelgti ir į pragyvenimo lygį Lietuvo je“, 15min.lt, 2011–06-17, http://www.15min. lt/naujiena/aktualu/lietuva/vyriausybes-atsto ve-eztt-elvyra-baltutyte-vertindamas-kalini mo-salygas-eztt-turetu-atsizvelgti-ir-i-pragy venimo-lygi-lietuvoje-56-156399 20. Lina Rapalavičiūtė. „Jei norime ištiesti pagalbos ranką, negalime laikyti sugniaužę kumščių“, Bernardinai.lt, 2011–06-23, http:// www.bernardinai.lt/straipsnis/-/64879 24. Teodora Rašimaitė „Įkalinimo įstaigose – ir socialinė nelygybė, ir solidarumas“, Delfi. lt, 2012-04-07, http://www.delfi.lt/news/daily/ lithuania/ikalinimo-istaigose-ir-socialine-ne lygybe-ir-solidarumas.d?id=57868952 Asta Kuznecovaitė, Dalia Gudavičiū tė, Andrius Sytas „Milijonierius T. Karosas tupėjo cypėje, kurios bijo net vaiduokliai“, Lrytas.lt, 2012-08-03, http://www.lrytas.lt/13439872431342210605-milijonierius-t-ka rosas-tup%C4%97jo-cyp%C4%97je-kuriosbijo-net-vaiduokliai.htm 25. 21. Asta Kuznecovaitė „Nuteistieji: „Riaušes Marijampolės pataisos namuose išprovokavo pareigūnai“, Lrytas.lt, 2012-09-04, http://www. lrytas.lt/-13466816141345322386-nuteistiejiriau%C5%A1es-marijampol%C 4%97spataisos-namuose-i%C5%A1provokavopareig%C5%ABnai.htm 26. Pavyzdžiui: „Uždarytieji į areštinę pjaus tėsi rankas, pilvą ir rijo šaukštą“, Diena.lt, 2011–10-04, http://kauno.diena.lt/naujienos/ kriminalai/uzdarytieji-i-arestine-pjaustesi-ran kas-pilva-ir-rijo-sauksta-380735; Rasa Stun džienė „Panevėžio apskrities areštinėse vyrai pjaustėsi rankas“, Lrytas.lt, 2012-03-19, http:// www.lrytas.lt/-13321409941330290701-pa n e v % C 4 % 9 7 % C 5 % BE i o - a p s k r i ties-are%C5%A1tin%C4%97se-vyraipjaust%C4%97si-rankas.htm; „Neramumai už grotų: vienas badauja, kitas pakartotinai susižalojo“, 15min.lt, 2011–08-05, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikal timaiirnelaimes/neramumai-uz-grotu-vienasbadauja-kitas-susizalojo-59-163607 22. „R. Šimašius: bėdos buvo ir liko dėl paveldė tos kalėjimo struktūros“, Balsas.lt, 2012-01-16, http://www.balsas.lt/naujiena/576261/r-sima sius-bedos-buvo-ir-liko-del-paveldetos-kaleji mo-strukturos 27. Pavyzdžiui: „Neramumai Pravieniškėse: į Kauno klinikas išvežtas sumuštas kalinys“, Delfi.lt, 2011–06-14, http://www.delfi.lt/news/ daily/crime/neramumai-pravieniske se-i-kauno-klinikas-isveztas-sumustaskalinys.d?id=46602155; Dainius Sinkevičius „Gyvenimas „zonoje: dvyniai bandė įvesti savo tvarką“, Delfi.lt, 2011–08-04, http://www.delfi.lt/news/daily/ crime/gyvenimas-zonoje-dvyniai-bande-ives ti-savo-tvarka.d?id=48252405; „Lukiškėse du suimtieji paeiliui prievartavo jauną kameros kaimyną“, Delfi.lt, 2012-07-11, http://www.delfi.lt/news/daily/crime/lukiske se-du-suimtieji-paeiliui-prievartavo-jauna-ka meros-kaimyna.d?id=59095489 28. Pavyzdžiui: „Kupiškio policijos komisa riate pasikorė sulaikytasis“, Delfi.lt, 2011– 10-09, http://www.delfi.lt/news/daily/crime/ kupiskio-policijos-komisariate-pasikoresulaikytasis.d?id=50501840; „Pasikorė areštinėje“, Delfi.lt, 2012-01-15, http://www.delfi.lt/news/daily/crime/pasiko re-arestineje.d?id=54201551; „Areštinėje neišverti batraiščiai pražudė sulai kytąjį, o policininką atvedė į teisiamųjų suo lą“, Delfi.lt, 2012-02-02, http://www.delfi.lt/ 23. 25 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE „Pravieniškėse, kaip įtariama, nužudy tas nuteistasis“, Diena.lt, 2012-03-12, http:// www.diena.lt/naujienos/kriminalai/pravie niskese-kaip-itariama-nuzudytas-nuteista sis-413877 Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė, „Psi chikos negalią turinčiųjų kasdienybė: tiek ly tinė prievarta, tiek draudimas pastoti“, delfi.lt, 2012-10-10,<http://www.delfi.lt/news/daily/ Health/psichikos-negalia-turinciuju-kasdie nybe-tiek-lytine-prievarta-tiek-draudimaspastoti.d?id=59724411 29. 37. 30. 2011 m. gegužės 19 d. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą „Ataskaita Lie tuvos Vyriausybei po Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą vizitoLietuvoje 2010 m. birželio 14-18 d.“, CPT/Inf (2011) 17, p. 12-13, http://www.cpt.coe.int/docu ments/ltu/2011–17-inf-eng.pdf 31. Apžvalga „Žmogaus teisių stebėsena uždarose psi chikos sveikatos priežiūros ir globos insti tucijose“, Vilnius, 2005, http://www.hrmi. lt/uploaded/PDF%20dokai/psi_ataskai ta_20050531.pdf 38. Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė, „Psi chikos negalią turinčiųjų kasdienybė: tiek ly tinė prievarta, tiek draudimas pastoti“, delfi. lt, 2012-1010, http://www.delfi.lt/news/daily/ Health/psichikos-negalia-turinciuju-kasdie nybe-tiek-lytine-prievarta-tiek-draudimaspastoti.d?id=59724411 39. Žr. 30 nuorodą, p. 15 Žr. pvz. EŽTT 2012 m. sausio 17 d. spren dimas byloje Stanev prieš Bulgariją, pareiš kimo Nr. 36760/06, http://hudoc.echr.coe.int/ sites/eng/pages/search.aspx?i=001-108690 32. Daiva Baronienė, „Gydytojai „bandytojai“ gydė net mirusiuosius“, lzinios.lt, 2011–0427, http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Gydyto jai-bandytojai-gyde-net-mirusiuosius 40. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2011 m. veiklos ataskaita, p. 19, http://www. lrski.lt/files/462.pdf 33. Mykolas Deikus, „Globos namuose – „dedovščiną“primenantys metodai“, snaujie nos.lt, 2011–11-28, http://www.snaujienos.lt/ the-newslt/miesto-naujienos/18718-globos; „Prie savižudybės privedė bandymai su vaistais?“, alfa.lt, 2011–04-21, http://www.alfa. lt/straipsnis/11120154/Prie.savizudybes.prive de.bandymai.su.vaistais.=2011–04-21_07-54/ 34. 41. Mindaugas Milinis „Pensionas virto kalėji mu“, lzinios.lt, 2011–04-12, http://senas.lzinios. lt/lt/2011–04-12/trecias_puslapis/pensionas_vir to_kalejimu.html; „Smūgiai bejėgei mergaite – su narkotikų kvapu“, delfi.lt, 2012-05-04, http:// www.delfi.lt/news/daily/education/smugiai-be jegei-mergaitei-su-narkotiku-kvapu.d?id=5864 4531#ixzz2FJ2gEysJ; 35. Lietuvos Respublikos baudžiamasis ko deksas, 2000 m. rugsėjo26 d., Nr. VIII-1968, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=437555 42. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, 1966 m., Lietuvoje įsigaliojo 1992 m. vasario 20d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=174848&p_ query=&p_tr2=2 43. Rugilė Audenienė. „Psichiatrinėje ligoni nėje – smurtas ir patyčios?“, alfa.lt, 2012-0727, http://www.alfa.lt/straipsnis/15048697/Psi chiatrineje.ligonineje.smurtas.ir.patycios.= 2012-07-27_11-10/ 36. Apsaugos nuo smurto artimoje aplin koje įstatymas, 2011 m. gegužės 26 d., 44. 26 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas įstatymas, 2 str. 4 d., 2011 m. gegužės 26 d., Nr. XI-1425, Nr. XI-1425, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=400334&p_ query=&p_tr2=2 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr. 72-3475, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=425105&p_query=&p_ tr2=2 54. „Policija mažiau fiksuoja smurto artimoje aplinkoje atvejų“, Bernardinai.lt, 2012-06-20, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/201206-20-policija-maziau-fiksuoja-smurto-arti moje-aplinkoje-atveju/84240 45. „S. Skvernelis: neskirti kovai su smur tu šeimose papildomų lėšų – nesusiprati mas“, Delfi.lt, 2012-01-10, http://www.delfi.lt /news/daily/lithuania/sskvernelis-neskirtikovai-su-smurtu-seimose-papildomu-lesunesusipratimas.d?id=53965377 Rita Kriugždaitė. „Ar iš tiesų mažėja smurto šeimoje, įsigaliojus „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui?“, Kauno apskrities moterų krizių centras, 2012-10-15, http://www.kamkc.lt/straipsniai/5-ar-is-tiesumazeja-smurto-seimoje-isigaliojus-apsaugosnuo-smurto-artimoje-aplinkoje-istatymui. html 46. 55. „Stebės, kaip įgyvendinamas Apsaugos nuo smurto įstatymas“, Delfi.lt, 2012-03-21, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ste bes-kaip-igyvendinamas-apsaugos-nuo-smur to-istatymas.d?id=57042297 56. 47. EŽTT 2013 m. kovo 26 d. sprendimas by loje Valiulienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 33234/07, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/ pages/search.aspx?i=001-117636 „Vilniaus policijoje pasirašyta sutartis padės ginti nuo smurto artimoje aplinkoje“, 15min.lt, 2012-11-05, http://www.15min.lt/ naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-policijojepasirasyta-sutartis-pades-ginti-nuo-smurtoartimoje-aplinkoje-56-271771 48. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 9 str. 1 d., 2011 m. gegužės 26 d., Nr. XI-1425 49. 2012 m. gruodžio 7 d. koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ rezoliucija „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: iš moktos pamokos“ 50. 51. Žr. 50 nuorodą. 52. Žr. 50 nuorodą. 53. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 27 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas Apžvalga Viena populiariausių prekybos žmo nėmis formų Lietuvoje – prekyba žmonėmis prostitucijos tikslais. Daž niausiai prekybos žmonėmis aukomis tampa moterys ir mergaitės. Į preky bos žmonėmis tinklą paprastai papuola pažeidžiamos merginos: gyvenančios socialinės rizikos šeimose ar globos institucijose, neišsilavinusios ar turin čios psichikos negalią ar lengvą proti nį sutrikimą. 62 Prekyba žmonėmis 2011–2012 m. Lietuvoje augo preky bos žmonėmis mastai.57 Ekonominiu sunkmečiu vis daugiau žmonių siekė išvykti dirbti svetur, atsiliepdavo į gerai mokamo darbo pasiūlymus užsienio ša lyse ir taip pakliūdavo į prekybos žmo nėmis tinklą.58 Pakito šio nusikaltimo pobūdis – prekiautojų veiklos metodai remiasi daugiau ne fizine, o psicholo gine prievarta, grasinimais ar narkotikų pagalba; dažnai aukos įviliojamos ap gaule, pažadant lengvą, gerai apmoka mą darbą užsienyje.59 Migracijos informacijos centro duo menimis, 46 procentai moterų aukų – 17-23 metų merginos. Vyresnės nei 27 metų tesudaro vos 5 procentus preky bos žmonėmis aukų. Pusės aukų išsi lavinimas – tik pagrindinis, kitos ne turi jokio išsilavinimo.63 Pastebėtina, kad merginų, tapusių prekybos žmo nėmis aukomis, amžius 2011–2012 m. jaunėjo;64 vis dažniau prekybos žmo nėmis pinklėse atsiduria ir nepilname tės.65 Lietuvos kriminalinės policijos biu ro duomenimis, 2011 m. šalyje buvo atliekami 42 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Remiantis Infor matikos ir ryšių departamento prie VRM tvarkomu Nusikalstamų veikų žinybinio registro ir Įtariamų, kaltina mų ir teistų asmenų žinybinio registro statistiniais duomenimis, 2011 m. pa gal Lietuvos Respublikos baudžiamo jo kodekso 147 (Prekyba žmonėmis) ir 157 (Vaiko pirkimas arba pardavimas) straipsnius, įtarimai buvo pareikšti 44 asmenims, kaltinimai buvo pateikti 28 asmenims, 17 asmenų buvo nuteista laisvės atėmimo bausmėmis.60 2011 m. policija nustatė 45 asmenis, galėjusius nukentėti nuo prekybos žmonėmis.61 Prekybos žmonėmis aukomis tampa ir kiti pažeidžiami asmenys, t.y. asme nys, esantys sunkioje materialinėje padėtyje, neturintys pragyvenimo šal tinio ar nuolatinės gyvenamosios vie tos. Tarptautinės migracijos organi zacijos Vilniaus biuro duomenimis, vergiškiems darbams dažniausiai iš naudojami vyrai.66 2011 m. žiniasklai da ne kartą pranešė apie dirbti į užsienį išvežtus asmenis, išnaudotus nemoka mam darbui vergiškomis sąlygomis.67 28 Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas 2011–2012 m. daugėjo ir naujų preky bos žmonėmis formų. Į užsienį buvo parduodami vaikai, paaugliai, kurie buvo verčiami tapti išmaldos prašyto jais ar vagimis.68 2011 m. žiniasklaida pranešė apie bandymą įsigyti vaiką69 bei apie įtariamą vaikų organų pirki mo atvejį.70 Šio nusikaltimo latentiškumą lemia tai, jog prekybos žmonėmis aukos vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas.73 Nu kentėjusiosios nesikreipia ne tik todėl, kad bijo nusikaltėlių keršto,74 bet ir dėl to, jog teisėsaugos institucijomis nepa sitiki.75 Lietuvos Caritas teigimu, pasi gendama teisėsaugos pareigūnų gera noriškumo, tyrimai neretai atliekami neprofesionaliai – aukos dažnai ne tik neginamos, bet dar ir apkaltinamos.76 Apžvelgiamu laikotarpiu įvyko teigia mų pokyčių kovos su prekyba žmonė mis teisiniame reguliavime – 2012 m. priimtas Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio pakeitimas, išplečiantis pre kybos žmonėmis sąvoką. Prekyba žmonėmis dabar laikomas ir asmens iš naudojimas paslaugų teikimo, įskaitant elgetavimą, nusikalstamos veikos da rymo arba kitais išnaudojimo tikslais.71 Be aptartų pakeitimų, taip pat priimta nuostata dėl baudžiamosios atsakomy bės taikymo ne tik asmenims, sieku siems įgyti asmens organus, audinį ar ląstelę, bet ir tiems, kurie apie tai žino jo ar siekė, kad jie būtų išimti iš nuken tėjusiojo.72 Efektyviai kovoti su prekyba žmo nėmis kliudo ir tai, jog tyrėjai daž nai nesuvokia šio nusikaltimo spe cifikos, aukos pažeidžiamumo bei savijautos ištrūkus iš nusikaltėlių ran kų.77 2011 m. 11 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis buvo nutrauk ta dėl „nukentėjusių asmenų parody mų nepatikimumo“, kurį Generalinė prokuratūra grindžia tokiomis aplin kybėmis: „nukentėjusiosios vėliau at sisakė duoti parodymus, juos keitė, nenurodė tai patvirtinančių objektyvių duomenų, skirtingai aiškino tas pačias aplinkybes, neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar į teismą“.78 Taip pat teigiamai vertintinas 2012 m. priimtas Baudžiamojo kodekso (BK) papildymas 147(2) straipsniu, numa tančiu atsakomybę klientams, t.y. as menims, kurie žinodami ar turėdami ir galėdami žinoti, kad kitas asmuo yra išnaudojamas, naudojosi šio asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis. Abejonių kyla ir dėl teismų gebėjimo suprasti ir tinkamai įvertinti šio nu sikaltimo specifiką: 2011 m. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas tre jus metus užsitęsusią prekybos žmo nėmis bylą, pasiūlė merginai, įklam pintai į sekso vergovę, susitaikyti su asmeniu, kaltinamu šio nusikaltimo padarymu.79 Deja, tikrieji prekybos žmonėmis mas tai Lietuvoje statistikoje neatsispindi. 29 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Prekybos žmonėmis, ypatingai prosti tucijos tikslais, aukų stigmatizavimo atvejų neretai pasitaiko ir žiniasklai doje. Aprašant tokius atvejus, žmonių pardavinėjimu užsiimantys asmenys vaizduojami kaip „padedantys pros titutėms užsidirbti pinigų pragyveni mui“,80 o nusikaltimo aukos – prosti tucijoje atsidūrusios merginos – neva pačios dėl to kaltos. Apžvalga buvo teismo nubausta už pelnymąsi iš prostitucijos;82 2011 m. šešių asmenų organizuotai grupuotei, uždarbiavu siai iš merginų, teikusių seksualines paslaugas, buvo pateikti kaltinimai dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją.83 Nepaisant 2011–2012 m. Vidaus rei kalų ministerijos skelbto kovos su prekyba žmonėmis stiprinimo,84 ap žvelgiamu laikotarpiu tam nebuvo skirtas adekvatus finansavimas. Pre kybos žmonėmis prevencijos ir kontro lės 2009–2012 metų programos įgy vendinimui 2011 m. vietoje numatytų 822 000 Lt buvo skirta keturis kartus mažesnė suma – 175 000 Lt.85 BK nuostatos daro skirtį tarp prekybos žmonėmis nusikaltimo ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (307 straips nis) bei įtraukimo į prostituciją (308 straipsnis) nusikalstamų veikų. Pas tarosios dvi veikos nevertinamos kaip prekybos žmonėmis nusikaltimas; už jas taikomos švelnesnės bausmės. Ši skirtis tarp prekybos žmonėmis nusi kaltimo ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos trukdo efektyviai kovoti su prekyba žmonėmis Lietuvoje. Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2012/29/ES, ku ria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsau gos standartai, įtvirtina, kad prekybos žmonėmis aukos yra nusikaltimų aukų grupė, galinti turėti specialių poreikių, kuriuos institucijos privalo įvertinti ir atitinkamai užtikrinti papildomą jų teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu.86 Siekiant efektyvios kovos su šiuo nusi kaltimu, visi atvejai, kuomet iš asmens, užsiimančio prostitucija, pelnosi trety sis asmuo, turėtų būti kvalifikuojami kaip prekybos žmonėmis nusikaltimai. Praktika Lietuvoje kitokia: pavyzdžiui, asmenims, grasinusiems panaudoti fi zinį smurtą bei už „apsaugą“ iš mergi nų, besiverčiančių prostitucija, reika lavusiems atlyginimo, tebuvo pateikti įtarimai dėl turto prievartavimo, o ne dėl prekybos žmonėmis nusikaltimo;81 jauną vilnietę globojusi ir jos parda vinėjimu užsiėmusi sutuoktinų pora „Lietuvoje rengiamas naujas kovos su prekyba žmonėmis etapas“, bernardinai. lt, 2012-04-21, http://www.bernardinai.lt/ straipsnis/2012-04-21-lietuvoje-rengiamasnaujas-kovos-su-prekyba-zmonemis-eta pas/80878 57. 30 Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas Evelina Valiuškevičiūtė „Turtus bandi tams kraunanti prostitučių armija sunkmečiu tik dar labiau gausėja“, lrytas.lt, 2011–11-13, http://www.lrytas.lt/-13207638901319960 304-turtus-banditams-kraunanti-prostitu%C4 %8Di%C5%B3-armija-sunkme%C4%8Diu-t ik-dar-labiau-gaus%C4%97ja.htm „Lietuvoje rengiamas naujas kovos su pre kyba žmonėmis etapas“, bernardinai.lt, 201204-21, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/ 2012-04-21-lietuvoje-rengiamas-naujas-ko vos-su-prekyba-zmonemis-etapas/80878 58. 66. Raimonda Mikalčiūtė „Į vergiją paten ka ir vyrai“, 15min.lt, 2011–05-20, http:// www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-ver gija-patenka-ir-vyrai-56-151739 67. Albinas Čaplikas „Slapta prekyba žmo nėmis klesti“, balsas.lt, 2011–05-21, http:// www.balsas.lt/News/print/539278 59. Oksana Laurutytė „Moterų prostituci ja – vyrų problema?“, balsas.lt, 2012-04-25, http://www.balsas.lt/naujiena/594583/mote ru-prostitucija-vyru-problema; „Pareigūnai: tyrimus dėl prekybos žmonėmis apsunkina ir parodymus keičiančios aukos“, delfi.lt, 201202-23, http://www.delfi.lt/archive/article. php?id=55873667; „Verslas: vaikai iš Lietu vos į užsienį vežami vogti“, delfi.lt, 2011–0526, http://www.delfi.lt/archive/article.php? id=45937863 68. Vidaus reikalų ministerija, Ataskaita apie prekybos žmonėmis prevencijos ir kontro lės 2009-2012 metų programos įgyvendi nimą 2011 metais, p. 3 http://www.vrm.lt/ fileadmin/Padaliniu_failai/Viesojo_saugu mo_dep/Prekyba__zmonemis/VRM_ataskai ta_LRV_uz_2011.pdf 60. 61. Žr. 60 nuorodą. Audrius Bareišis „Į prostitucijos liūną – vis jaunesnės merginos“, alfa.lt, 2011–05-25, http://www.alfa.lt/straipsnis/11435159/I. prostitucijos.liuna...vis.jaunesnes.mergi nos=2011–05-25_07-12/ 62. „Slapto turgaus prekė – nereikalingas vai kas“ delfi.lt, 2011–04-02, http://www.delfi.lt/ archive/article.php?id=43914187 69. 70. Vismantas Žuklevičius „Į sekso vergiją pa tenka tūkstančiai lietuvaičių“, delfi.lt, 2011–1217, http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=5 3042079 63. Vismantas Žuklevičius „Į sekso vergiją pa tenka tūkstančiai lietuvaičių“, delfi.lt, 2011– 12-17, http://www.delfi.lt/archive/article.php? id=53042079 71. LR Baudžiamojo kodekso 147, 147(1), 157, 303 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 147(2) straipsnių įstatymas, 2012 m. birželio30d., Nr. XI-2198, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldse arch.preps2?a=429564&b= „Į prostituciją įtraukiamos vis jaunesnės merginos“, lzinos.lt, 2011–05-25, http://www. lzinios.lt/index.php/Kriminalines-parastes/Iprostitucija-itraukiamos-vis-jaunesnesmerginos 64. „Į prostituciją įtraukiamos vis jaunesnės merginos“, lzinos.lt, 2011–05-25, http://www. lzinios.lt/index.php/Kriminalines-parastes/Iprostitucija-itraukiamos-vis-jaunesnes-mergi nos 72. 65. LR Baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. „24 valandos“ – apie našlaitę, kurią par davė kaip lėlę“, lrytas.lt, 2011–04-20, http:// www.lrytas.lt/-13032876371302970470-24valandos-apie-na%C5%A1lait%C4%99- 73. 31 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga nepasidalin%C4%99-uostamies%C4%8Dios%C4%85vadautojai-video.htm?utm_ source=rss&utm_medium=rss&utm_ campaign=rss kuri%C4%85-pardav%C4%97-kaipl%C4%97l%C4%99.htm Albinas Čaplikas „Slapta prekyba žmo nėmis klesti“, balsas.lt, 2011–05-21, http:// www.balsas.lt/News/print/539278 74. Dainius Sinkevičius „Prostitutę pardavi nėję sutuoktiniai: ar straipsnis spaudoje – irgi bausmė?“, delfi.lt, 2012-03-05, http://www. delfi.lt/archive/article.php?id=56323047 82. „Iš lietuvių prekeivių žmonėmis nagų iš gelbėjo tik nusikaltimas“, alfa.lt, 2011–0926, http://www.alfa.lt/straipsnis/12530193/ Is.lietuviu.prekeiviu.zmonemis.nagu.isgelbe jo.tik.nusikaltimas=2011–09-26_12-15/ 75. „Beveik milijoną iš prostitucijos susižėrę vilniečiai prieš teismą stos spalį“, 15min.lt, 2011–07-01, http://www.15min.lt/naujiena/ aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/beveik-mili jona-is-prostitucijos-susizere-vilnieciai-priesteisma-stos-spali-59-158554 83. Raimonda Mikalčiūtė „Į vergiją paten ka ir vyrai“, 15min.lt, 2011–05-20, http:// www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-ver gija-patenka-ir-vyrai-56-151739 76. „VRM pateikė dar vieną įrankį stiprin ti kovą su prekyba žmonėmis“, 2011–12-12, infolex.lt, http://www.infolex.lt/portal/start. asp?act=news&Tema=1&str=49293 84. Albinas Čaplikas „Slapta prekyba žmo nėmis klesti“, balsas.lt, 2011–05-21, http:// www.balsas.lt/News/print/539278 77. Vidaus reikalų ministerija, Ataskaita apie prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009-2012 metų programos įgyvendinimą 2011 metais, p. 3http://www.vrm.lt/fileadmin/ Padaliniu_failai/Viesojo_saugumo_dep/Pre kyba__zmonemis/VRM_ataskaita_LRV_ uz_2011.pdf 85. 78. VRM ataskaita už 2011 m., p. 5 86. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2012/29/ES http://eur-lex.europa.eu/LexUri Serv/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:315:005 7:0073:LT:PDF 79. „Sekso vergę bandoma įbauginti ir nutil dyti“, alfa.lt, 2011–11-10, http://www.alfa.lt/ straipsnis/12950187/Sekso.verge.bandoma. ibauginti.ir.nutildyti=2011–11-10_08-30/ Dainius Sinkevičius „Sąvadautojų teis mas: policija neranda prostitučių“, delfi.lt, 2011–11-28, http://www.delfi.lt/archive/ar ticle.php?id=52261443 80. „Bus teisiami prostitučių tarpusavyje nepasidalinę uostamiesčio sąvadautojai (vi deo)“, lrytas.lt, 2011–12-21, http://www. lrytas.lt/-13244667291324218620-bus-teisia mi-prostitu%C4%8Di%C5%B3-tarpusavyje- 81. 32 Teisė į laisvę ir asmens saugumą Teisė į laisvę ir asmens saugumą Lietuvos Baudžiamojo proceso kodek sas (BPK) nenustato jokio apskundi mo mechanizmo, kuris leistų nutrauk ti jau pritaikytą nepagrįstą suėmimą dar nepasibaigus jo maksimaliam ter minui.89 Taigi Lietuvos teisinė sistema nenumato galimybių užkirsti kelią lai kinam asmens laisvės apribojimui net tais atvejais, kai jis akivaizdžiai taiko mas neteisėtai. Laikinas sulaikymas ir suėmimas Lietuvos teisėsaugos institucijos ir teismai baudžiamajame procese itin gausiai taiko procesines prievartos priemones, kuriomis apribojama ar atimama asmens laisvė dar ikiteis minio tyrimo metu, iki teismui pri imant nuosprendį. Dažnai nepagrįsti šių priemonių taikymo atvejai, apri bojantys asmens galimybę dalyvauti procese bei jam ruoštis, ir suvaržan tys jo laisvę, pažeidžia žmogaus tei sę į teisingą teismą bei teisę į laisvę ir asmens saugumą. Lietuvos teismai itin noriai skiria su ėmimą. Suėmimas – tai griežčiausia kardomoji priemonė, prilygstanti lais vės atėmimo bausmei, kurią galima skirti tik tuomet, kai švelnesnės prie monės yra netinkamos.90 2011 m. su ėmimas pritaikytas 1792 kartus, o rea liai jį galinčios pakeisti švelnesnės kardomosios priemonės – namų areš tas ir užstatas – atitinkamai 42 ir 118 kartų; iki 2012 m. rugsėjo suėmimas pritaikytas 1434 kartus, namų areš tas – 43, o užstatas – 96 kartus.91 Toks didelis atotrūkis tarp suėmimo ir jo alternatyvų taikymo rodo, jog suėmi mas suvokiamas ne kaip išimtinė, o pagrindinė kardomoji priemonė, skir ta užtikrinti asmens dalyvavimą bau džiamajame procese. Teisėsaugos institucijos yra linkusios piktnaudžiauti laikinu sulaikymu, ku riuo asmuo gali būti patalpinamas į areštinę iki 48 val.87 Dėl teisėsaugos institucijų neteisėtai taikyto sulaiky mo Lietuva 2012 m. pabaigoje pra laimėjo bylą EŽTT. Byloje Vensku tė prieš Lietuvą priimtame sprendime EŽTT konstatavo, kad pareigūnai su laikė ir apklausė pareiškėją jos neinfor muodami apie jos, kaip įtariamosios, statusą ir neužfiksuodami sulaikymo fakto oficialiuose dokumentuose.88 To kiais veiksmais buvo pažeista pareiš kėjos teisė į laisvę, įtvirtinta EŽTK 5 straipsnyje. Teismų polinkį visais atvejais skir ti suėmimą išnaudoja ir teisėsaugos institucijos. Sulaikytiesiems iškelia mas ultimatumas prisipažinti ir duoti pareigūnų reikalaujamus parodymus. Priešingu atveju teisėsaugos instituci jos žada kreiptis į teismą su prašymu 33 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE asmeniui skirti suėmimą.92 Taigi prak tikoje suėmimas yra tapęs priemone, kuri dažnai taikoma ne tinkamai bau džiamojo proceso eigai užtikrinti, o naudojama kaip tardymo ir spaudimo darymo įtariamajam būdas. Apžvalga instancijos teismas jo nepersvarsto. Taigi asmeniui taikomas neterminuo tas laisvės atėmimas, paskirtas neįsi galiojusiu teismo sprendimu. Toks su ėmimas tęsiamas tol, kol asmens byla baigiama nagrinėti apeliacinės instan cijos teisme. Tokia teisinė situacija niekaip nepateisinama ir laikytina tei sės į laisvę pažeidimu. Problemų kelia ne tik suėmimo taiky mo dažnumas, bet ir jo trukmė. Nors BPK nustato, kad suėmimas ikiteismi nio tyrimo metu gali trukti iki 6 mė nesių, o išimtiniais atvejais – iki 18 mėnesių, bylą pradėjus svarstyti teis me jokie suėmimo tęsimo apribojimai nebetaikomi.93 Tad galima situacija, kai asmuo įkalinamas visam bausmės laikotarpiui dar prieš pripažįstant jį kaltu.94 Taip pat pasitaiko atvejų, kai asmuo ilgą laikotarpį laikomas suė mime, o laisvės atėmimo bausmė teis mo sprendimu jam apskritai neskiria ma.95 Tokie atvejai laikytini šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais. Šiame kontekste nerimą kelia ir 2011 m. įsigaliojęs BPK pakeitimas, numatantis, kad teismo posėdžiai, ku riuose svarstomas suėmimo ar kitos kardomosios priemonės skyrimas, yra nevieši.97 Toks reguliavimas sudaro dar palankesnes sąlygas uždaroje aplin koje taikyti suėmimą, išvengiant pikt naudžiavimo šia priemone paviešini mo. Lygtinis paleidimas ir probacija Dar viena su laisvės atėmimu Lietu voje susijusi problema – itin nenoriai taikomas lygtinis paleidimas. Lietuvo je visą skirtą kalinimo laiką laisvės at ėmimo įstaigose išbūna apie 50% nu teistųjų – gerokai daugiau nei Europos vidurkis.98 Pastaraisiais metais ir to liau mažėjo lygtinai paleidžiamų nu teistųjų: Lietuva Europoje yra viena pirmaujančių valstybių pagal nelais vėje laikomų asmenų skaičių; lygti nis paleidimas 2011 m. pritaikytas vos 9,8% nuteistųjų, ir tai yra 4% mažiau nei 2010 m. ir beveik dvigubai mažiau nei prieš penkerius metus – 2007 m.99 Dar didesnį susirūpinimą kelia šiuo metu egzistuojanti teisinio reguliavi mo spraga, leidžianti suėmimą asme niui tęsti neterminuotą laikotarpį, šios priemonės apskritai neperžiūrint ir ne sant galimybės jį pakeisti. Priimda mas nuosprendį, kuriuo asmuo pripa žįstamas kaltu ir jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, teismas kartu pa skiria kardomąją priemonę, dažniau siai suėmimą, kol nuosprendis įsiga lios.96 Jei nuosprendis apskundžiamas, jis neįsigalioja, tačiau skirtas suėmi mas ir toliau taikomas, o apeliacinės 34 Teisė į laisvę ir asmens saugumą ros būdą – elektroninių stebėjimo prie monių taikymą.104 Šios priemonės – tai elektroninės apyrankės, užsegamos lyg tinai paleistiems asmenims ir turinčios padėti užtikrinti, kad jie nustatytu laiku nepaliktų namų ar kitos numatytos pri valomo buvimo vietos.105 Teisėjai, spręsdami dėl lygtinio palei dimo, neretai priima formalius ir ne motyvuotus sprendimus, kuriais toliau kalėti paliekami net itin teigiamai cha rakterizuojami nuteistieji.100 Įkalintiems iki gyvos galvos lygtinio paleidimo galimybė Lietuvoje apskri tai neegzistuoja, todėl daugiau nei 80čiai asmenų, atliekančiųjų šią bausmę, vienintelis būdas išeiti į laisvę – išim ties tvarka, pritaikius Prezidento ma lonę arba amnestiją.101 Tačiau tokių atvejų Lietuvoje dar nėra buvę. Lie tuvos bausmių sistema nenumato ga limybės nei paleisti asmenį, įkalintą iki gyvos galvos, lygtinai, nei ateityje persvarstyti nuosprendžio, pakeičiant bausmę terminuotu laisvės atėmimu. Tokia praktika nesuderinama su žmo gaus teisių standartais.102 Naująją sistemą įgyvendinančios ins titucijos teigė, kad tikimasi, jog komi sijos, sudarytos iš pataisos ir švietimo įstaigų, religinių bendrijų bei nevyriau sybinio sektoriaus ir visuomenės atsto vų, nuteistųjų atžvilgiu priims objekty vesnius sprendimus.106 Tačiau pirmieji probacijos sistemos veikimo mėnesiai parodė, kad įgyvendinant naująją tvar ką, lygtinai paleidžiama daugiau nei dvigubai mažiau žmonių nei prieš tai.107 Taip dar labiau didinama jau dauge lį metų egzistuojanti laisvės atėmimo vietų perpildymo ir vangiai taikomo lygtinio paleidimo problema.108 Taip pat tinkamai nebuvo paruošta ir Pro bacijos įstatymo įgyvendinimo siste ma: nenumatyta, kas konkrečiai atliks išėjusių į laisvę asmenų priežiūrą ir pa dės jiems integruotis į visuomenę, ne sukurta elektroninių stebėjimo priemo nių naudojimo sistema.109 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Proba cijos įstatymas, skirtas pakeisti iki tol galiojusią nuteistųjų lygtinio paleidi mo iš pataisos įstaigų sistemą ir su juo susijusius teisės aktus.103 Pagrindinė šiais pakeitimais įtvirtinta naujovė yra ta, kad dėl asmens tinkamumo lygti niam paleidimui sprendžia nebe lais vės atėmimo įstaigos vadovas, o spe cialiai įkalinimo įstaigose sudarytos probacijos komisijos, kurios pateikia siūlymą teismui taikyti arba netaikyti lygtinį paleidimą. Nusikaltimų aukų teisės 2012 m. spalio 25 d. priimta Europos Sąjungos direktyva dėl būtiniausių nu sikaltimų aukų teisių standartų,110 nu matanti aukštesnius elgesio su nusi kaltimų aukomis standartus nei šiuo Probacijos įstatymas numato ir nau ją lygtinai paleistų asmenų priežiū 35 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE metu taikomi Lietuvoje. Tad įgyvendi nant ES direktyvos reikalavimus reikės tobulinti šiuo metu galiojančius teisės aktus. Apžvalga Dar viena Direktyvos naujovė, siekiant apsaugoti nusikaltimų aukų interesus – aukų, turinčių specialių poreikių, kate gorijos išskyrimas. Tokiomis aukomis laikomi asmenys, nukentėję nuo dis kriminacinių ir neapykantos nusikalti mų, seksualinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis, terorizmo aukos. Šioms au koms numatoma papildoma apsauga, jos turi būti apklausiamos specialiose patalpose, dalyvaujant atitinkamai pa rengtiems specialistams. Taip pat pa pildoma apsauga numatyta aukomis tapusiems vaikams. Direktyvos nuos tatos į nacionalinę teisę turi būti per keltos iki 2015 m. lapkričio 16 d. Direktyva numato reikalavimą vals tybėms užtikrinti, jog auka nuo pir mo kontakto su teisėsaugos instituci jomis gautų visapusišką informaciją apie savo procesinę padėtį ir teises, bei pasinaudojimo jomis tvarką. Lietuvos BPK šiuo metu numato tik bendrą rei kalavimą baudžiamojo proceso daly viams išaiškinti jų teises,111 kuris pa prastai įgyvendinamas itin formaliai, tiesiog išvardinant minėtąsias teises. 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Ap saugos nuo smurto artimoje aplinko je įstatymas.112 Artima aplinka įstaty me apibrėžiama kaip asmenys, siejami ar praeityje sieti santuokiniais, partne rystės ar kitais artimais ryšiais, ar kiti kartu gyvenantys asmenys. Įstatymas tiesiogiai nustato, kad smurtas artimo je aplinkoje yra žmogaus teisių pažei dimas ir užtraukia baudžiamąją atsa komybę. Valstybėms taip pat numatoma parei ga įkurti specialias paramos nusikalti mų aukoms tarnybas ir užtikrinti gali mybę nusikaltimų aukoms nemokamai ir konfidencialiai naudotis šių tarnybų paslaugomis iki baudžiamojo proceso pradžios, jo metu ir tam tikrą laikotar pį po jo. Tarnybos turės teikti teisines bei praktines konsultacijas, psicholo ginę ir emocinę paramą. Direktyva taip pat nustato, jog aukai turi būti užtikrinta galimybė išveng ti tiesioginio kontakto su nusikaltė liu. Nukentėjusiojo apklausos turi būti atliekamos kuo greičiau po skundo apie nusikalstamą veiką pateikimo bei vadovaujantis reikalavimu taikyti mi nimalų reikalingą kiekį apklausų. Aukos saugumo užtikrinimo aspektu svarbi įstatymo nuostata, jog nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą smur tautojas įpareigojamas laikinai išsikel ti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, ir nesiartinti prie smur tą patyrusios aukos. Tačiau bene svar biausia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įtvirtinta naujovė – 36 Teisė į laisvę ir asmens saugumą įpareigojimas smurto atvejais pradėti ikiteisminį tyrimą. www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lobistas-aro manovskis-lieka-uz-grotu.d?id=59053767 93. Anksčiau policijos pareigūnai dažnai susidurdavo su problema, jog smur to aukos neteikdavo raštiško prašymo pradėti įvykio tyrimą, todėl policija prieš smurtautoją negalėdavo imtis jo kių priemonių.113 Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstaty mui, užfiksavus smurto atvejį ikiteis minis tyrimas turi būti pradedamas vi sais atvejais.114 Šio įstatymo aktualumą rodo ir statistiniai duomenys: per be veik 11 mėnesių jo taikymo buvo pra nešta apie daugiau nei 16 000 smurto artimoje aplinkoje atvejų.115 94. Suėmimo laiko laikotarpis yra įskaitomas į bausmės laiką. Baudžiamojo kodekso 66 str. „Neteisėtą moters įkalinimą teismas įver tino 40 tūkst. Lt“ 2011–04-12, Alfa.lt, http:// www.alfa.lt/straipsnis/11037685/Neteiseta. moters.ikalinima.teismas.ivertino.40.tukst 95. 96. BPK 307 str. 1 dalis. Baudžiamojo proceso kodekso 3, 9, 40, 63, 64, 145, 147, 152, 154, 158, 160, 161, 162, 163, 170, 172, 178, 179, 181, 183, 212, 214, 217, 218, 220, 237, 254, 276, 372, 373, 374(1), 374(2), 418, 419, 421, 422, 426, 429 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 3(2), 160(1) straipsniais įstatymas, 2011 m. birželio 21 d., Nr. XI-1478, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=402590&p_query=&p_tr2=2 2012 m. birželio 6 d. Teisingumo ministro įsa kymas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai gos komisijos nuostatų patvirtinimo, Nr. 1R154, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=426679&p_query=&p_ tr2=2 97. „Visi kalti, tik dar ne visi suimti?“, Ber nardinai.lt, http://www.bernardinai.lt/straips nis/-/76177 87. EŽTT 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Venskutė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 10645/08, 75-81 pastraipos. 88. Simona Aginskaitė „Ar bausmė iki gyvos galvos turi prasmę?“, Bernardinai.lt, 2012-0401, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/79745 89. ŽTSI, „Sulaikymo ir suėmimo reglamen tavimas ir taikymas Lietuvoje“, p. 3-4, http:// www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/ZTSI_ Sulaikymas_Ir_Suemimas_2.pdf 90. BPK 127 str. 98. 99. Eglė Šilinskaitė „Paleisti negalima kalin ti – kur dėti kablelį sprendžiant lygtinio palei dimo lygtį? (I)“, Lrytas.lt, 2012-02-29, http:// www.lrytas.lt/-13304363131330072013paleisti-negalima-kalinti-kur-d%C4%97tikablel%C4%AF-sprend%C5%BEiant-lygti nio-paleidimo-lygt%C4%AF-i.htm BPK 122 str. 7 d. 91. Statistinės ataskaitos apie nusikalstamas veikas, užregistruotas ir ištirtas ikiteisminio tyrimo įstaigose, formos 30ITĮ, http://www. ird.lt/infusions/report_manager/report_mana ger.php?lang=lt&rt=1 Eglė Šilinskaitė „Paleisti negalima kalin ti – kur dėti kablelį sprendžiant lygtinio palei dimo lygtį? (II)“, Lrytas.lt, 2012-03-15, http:// 100. Paulius Garkauskas „Lobistas A. Romanovs kis lieka už grotų“, delfi.lt, 2012-07-04, http:// 92. 37 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE www.lrytas.lt/-13317415331331445351paleisti-negalima-kalinti-kur-d%C4%97tikablel%C4%AF-sprend%C5%BEiant-lygti nio-paleidimo-lygt%C4%AF-ii.htm Apžvalga 110. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamen to ir Tarybos Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir ku ria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendi mas 2001/220/TVR, http://eur-lex.europa.eu/ LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:3 15:0057:0073:LT:PDF Simona Aginskaitė „Ar bausmė iki gyvos galvos turi prasmę?“, Bernardinai.lt, 201204-01, http://www.bernardinai.lt/straipsnis//79745 101. 111. „Gintaras Švedas: „Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl įkalinimo iki gyvos galvos turi būti peržiūrėtos“, Bernardinai.lt, 2011–05-22, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/63167 BPK 45 str. 102. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2011m. gegužės 26 d., Nr. XI-1425, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=400334&p_query=&p_ tr2=2 112. Probacijos įstatymas, 2011 m. gruodžio 22 d., Nr. XI-1860, http://www3.lrs.lt/pls/in ter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415894 103. 104. „Policija apie smurtą šeimoje: ginsime ne tik moteris“, Delfi.lt, 2011–12-14, http://www. delfi.lt/news/daily/lithuania/policija-apiesmurta-seimoje-ginsime-ne-tik-moteris.d? id=52933207 113. Probacijos įstatymo 24 str. „Nuteistuosius padės stebėti elektroni nės apyrankės“, Diena.lt, 2012-06-29, http:// www.diena.lt/naujienos/kriminalai/nuteis tuosius-pades-stebeti-elektronines-apyran kes-435191 105. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 str. 1 d. 114. Rita Gečiūnaitė „Smurtas šeimoje: sos tinės policija vienija jėgas su nevyriausybi nėmis organizacijomis“, Delfi.lt, 2012-11-05, http://www.delfi.lt/news/daily/crime/smurtasseimoje-sostines-policija-vienija-jegas-sunevyriausybinemis-organizacijomis.d? id=59911605 115. „Įkalinimo įstaigose pradeda veikti lygti nio paleidimo komisijos“, Delfi.lt, 2012-07-04, http://www.delfi.lt/news/daily/law/ikalinimoistaigose-pradeda-veikti-lygtinio-paleidimokomisijos.d?id=59055589 106. 107. „Nuteistiesiems kalėjimų durys veriasi iš lėto“, Balsas.lt, 2012-0821, http://www.bal sas.lt/naujiena/615675/nuteistiesiems-kaleji mu-durys-veriasi-is-leto Žr. skyrių „Sąlygos laisvės atėmimo vie tose“. 108. Lukas Pileckas „Kas prisiims atsakomybę už masiškai į laisvę paleistus kalinius?“, Alfa. lt, 2012-07-10, http://www.alfa.lt/straipsnis/ 14945156/Kas.prisiims.atsakomybe.uz. masiskai.i.laisve.paleistus.kalinius 109. 38 Teisė į teisingą teismą Teisė į teisingą teismą būtent teismai sprendžia, ar asmuo yra kaltas dėl nusikaltimo padarymo – nuo 74% 2010 m. iki 77,1% 2012 m. Labiausiai pažeidžiama pilietinė teisė Apibendrinant šiuos visuomenės nuo monės apklausos rezultatus, galima teigti, jog visuomenėje išlieka didelis nepasitikėjimas teismais. Ypač tai pa rodo žymus asmenų, siekiančių apgin ti savo teises teismuose, sumažėjimas. 2012 m. pabaigoje atliktos visuome nės nuomonės apklausos apie žmo gaus teisių padėtį Lietuvoje rezulta tai rodo, kad, kaip ir 2010 m., teisė į teisingą teismą yra laikoma labiausiai pažeidžiama pilietine teise.116 Skalė je nuo 1 (mažiausiai pažeidžiama) iki 10 (labiausiai pažeidžiama) 2012 m. respondentai teisės į teisingą teismą pažeidžiamumą vidutiniškai įvertino 6,13 balo. Per ilgi bylų nagrinėjimo terminai Ilgi bylų nagrinėjimo terminai ir toliau išlieka aktualia problema. 2011–2012 m. EŽTT pripažino Lie tuvą pažeidus žmogaus teises šešioli koje bylų.117 Dažniausias pažeidimas, nustatytas dešimtyje bylų, – teisės į teisingą teismą neužtikrinimas. Kaip ir 2009–2010 m., dažniausiai pažei džiamas šios teisės aspektas išliko tei sė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Šios garantijos pa žeidimas nustatytas šešiose iš dešim ties minėtųjų bylų. Dažniausiai žmogaus teises pažei džiančia institucija, kaip ir ankstes nėse apklausose, nurodomi antstoliai. Skalėje nuo 1 (visiškai nepažeidžia) iki 10 (labiausiai pažeidžia), vertinant antstolių daromus žmogaus teisių pa žeidimus, respondentų atsakymų vi durkis buvo 7,06, toks pats kaip ir 2010 m. Antra pagal pažeidimus ins titucija taip pat nepasikeitė – ja išlieka teismai (5,89 balo), nors ir pastebimas šio balo mažėjimas (2010 m. – 6,61 balo). Per ilga teisminio proceso trukmė nu statyta nagrinėjant baudžiamąsias, mokestines bylas, taip pat nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Byloje Kravtas prieš Lietuvą EŽTT pripažino, kad baudžiamasis procesas, trukęs 9 metus ir 11 mėnesių, pažeidė pareiškėjo teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.118 Tuo tarpu net trijose bylose, kuriose taip Pabrėžtina ir tai, kad gerokai sumažė jo žmonių, dėl pažeistų teisių gynimo besikreipiančių į teismą. Jei 2010 m. dėl pažeidimų į šią instituciją kreipė si 32,7% asmenų, tai 2012 m. – jau tik 21,7%. Teigiamai vertintina tai, kad iš augo skaičius asmenų, manančių, kad 39 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Tyrimas atskleidė, kad žmonės Lie tuvoje nepakankamai informuoti apie valstybės garantuojamą teisinę pagal bą – apie teikiamas nemokamas tei sines konsultacijas nežinojo kas tre čias gyventojas, o apie galimybę gauti valstybės finansuojamą advokatą ats tovavimui teisme – daugiau kaip pusė gyventojų. pat pripažintas šis pažeidimas, bau džiamasis procesas truko daugiau nei 10 metų.119 Net 10 metų ir 4 mėnesius trukęs civilinio ieškinio, svarstyto kar tu su baudžiamąja byla, nagrinėjimas taip pat pripažintas pažeidžiančiu teisę į teisingą teismą EŽTT byloje Butkevi čius prieš Lietuvą.120 Byloje UAB „Ri koma“ prieš Lietuvą EŽTT nagrinėjo mokestinio ginčo atvejį, kuris tęsėsi beveik 8 metus.121 Teismas konstatavo, jog pareiškėjai taikytos baudos už mo kestinius pažeidimus prilygo baudžia majai atsakomybei, o ginčo nagrinė jimo trukmė pažeidė teisės į teisingą teismą garantiją – bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Efektyviai naudotis valstybės teikiama teisine pagalba trukdo ir biurokratinės kliūtys: kadangi pagalba teikiama te ritoriniu principu, iš žmonių reikalau jamos atitinkamos gyvenamosios vie tos deklaracijos; siekiant pasinaudoti pagalba būtina užpildyti sudėtingas prašymo formas, reikalaujančias teisi nių žinių; dėl sudėtingos skaičiavimo metodikos besikreipiantys negali pa tys nustatyti savo turto ir pajamų ly gio ir įvertinti, ar turi teisę į valstybės finansuojamą teisinę pagalbą. Valsty bės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos taip pat neužtikrinamos as menims, nemokantiems lietuvių kal bos, turintiems judėjimo ir/ar sensori nę (pvz., klausos) negalią. Valstybės garantuojama teisinė pagalba Teisinės pagalbos teikimas, sudaran tis sąlygas efektyviai dalyvauti teismi niame procese, tam tikrais atvejais yra būtinas, siekiant užtikrinti teisę į tei singą teismą. Tai ne kartą yra pabrėžęs ir EŽTT.122 Lietuvos įstatymai numa to galimybę teikti valstybės finansuo jamą teisinę pagalbą asmenims bau džiamosiose bylose bei ginant savo civilines teises. Tačiau 2011 m. gruo dį Žmogaus teisių stebėjimo instituto išleista valstybės garantuojamos tei sinės pagalbos prieinamumo tyrimo ataskaita parodė, jog šios pagalbos prieinamumas yra gana ribotas.123 Dabartinė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema taip pat kri tikuojama dėl neefektyvumo bei siū loma ją reformuoti. Stipriai vėluojama atsiskaityti su teismuose žmones ats tovaujančiais advokatais.124 Poreikį iš dalies keisti dabartinę sistemą supa prastinant naudojimosi ja procedūras pripažino ir Teisingumo ministerija.125 40 Teisė į teisingą teismą Daug kritikos susilaukia valstybės fi nansuojamų advokatų suteiktų pas laugų kokybė. Atsižvelgiant į didelį šių advokatų darbo krūvį ir santyki nai mažą apmokėjimą, nestebina, kad teikiamai teisinei pagalbai dažnai ne skiriama pakankamai laiko. Kai ku riais atvejais tokių teisinių paslaugų gavėjai skundžiasi apskritai nesulaukę realios pagalbos, tačiau iš jų vis tiek reikalaujama iš dalies atlyginti už ta riamai gautas paslaugas.126 Nepaisant to, Lietuvos teisės aktai nenumato jo kio realaus teikiamų teisinių paslaugų vertinimo ir kokybės užtikrinimo me chanizmo. Tai rimtas Lietuvos garan tuojamos teisinės pagalbos sistemos trūkumas.127 taip ir nebuvo paskirtas. Nors Telšių apylinkės teismas buvo informuotas apie šią situaciją, jokių veiksmų nesi ėmė. Taip pat advokatas nedalyvavo ir nagrinėjant pareiškėjo skundą kasaci nėje instancijoje. Visuomenės nuomonės apklausa „Kaip vi suomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvo je“, 2012, http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF% 20dokai/TYRIMAI/Vilmorus%20visuome nes%20nuomones%20apklausa_2012.pdf 116. Bylų, kuriose EŽTT nustatė Konvencijos pažeidimus, apžvalga, Teisingumo ministeri ja, http://www.tm.lt/dok/APZVALGOS_pa zeidimai_2012-08-27(1).pdf 117. EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas by loje Kasperovičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 54872/08; Netinkamai Lietuvoje teikiama valsty bės garantuojama teisinė pagalba buvo ir vienos 2011 m. EŽTT pralaimėtos bylos priežastis. Byloje Jelcovas prieš Lietuvą EŽTT pripažino, kad valstybė, pareiškėjui bylinėjantis neužtikrinu si efektyvios teisinės pagalbos, pažei dė Konvencijos 6 straipsnį, įtvirtinantį teisę į teisingą teismą.128 Teismas pa brėžė, kad nors valstybės institucijos ir nėra atsakingos už valstybės ga rantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo kokybę, atvejais, kai pastarųjų atstovavimas yra akivaiz džiai netinkamas ir institucijos buvo informuotos apie tokį netinkamą ats tovavimą, jos turi pareigą įsikišti. Mi nėtoje byloje pareiškėją Telšių apylin kės teismas informavo, jog jam bus suteikta teisinė pagalba kasaciniam skundui surašyti, tačiau advokatas jam EŽTT 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Venskutė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 10645/08 118. EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 12717/06. EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimai bylose Maneikis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21987/07; Stasevičius prieš Lietuvą, pareiš kimo Nr. 43222/04; Zabulėnas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44438/04. 119. 120. EŽTT 2012 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Butkevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 23369/06. 121. EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje UAB „Rikoma“ prieš Lietuvą, pareiš kimo Nr. 9668/06. EŽTT 1979 m. spalio 9 d. sprendimas by loje Airey prieš Airiją, pareiškimo Nr. 6289/73, 26 pastraipa; 122. 41 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga EŽTT 2002 m. gegužės 7 d. sprendimas bylo je McVicar prieš Jungtinę Karalystę, pareiški mo Nr. 46311/99, 48 pastraipa; Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą EŽTT 2002 liepos 16 d. sprendimas byloje P., C. ir S. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 56547/00, 91, 92100 pastraipos. Privatumo apsauga kriminalinės žvalgybos kontekste 2011–2012 m. žiniasklaidoje nuolat pasirodydavo pranešimų apie masiš kai vykdomą asmenų sekimą, pasi klausant telefoninių pokalbių. 2011 m. gegužės mėnesį Europos Komisija pa skelbė, kad 2008 m. Lietuvos teisėsau ga 85,3 tūkstančius kartų kreipėsi į ko munikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo. Tačiau atsakingų institu cijų atstovai tikina, jog tokie skaičiai yra iškreipti dėl skaičiavimo metodi kos; duomenys dubliuojami, nes dėl kiekvieno asmens reikia kreiptis į ke lis operatorius.129 ŽTSI, „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumas: pirminė ir antrinė tei sinė pagalba“, http://www.hrmi.lt/uploaded/ TYRIMAI/VGTP_tyrimas_20111216_FI NAL.pdf 123. „Valstybė advokatams įsiskolinusi per mi lijoną litų“, Delfi.lt, 2012-07-24, http://www. delfi.lt/news/daily/law/valstybe-advokatamsisiskolinusi-per-milijona-litu.d?id=59173659 „Teisingumo ministerija skeptiškai vertina Lietuvos advokatūros siūlymus dėl teisinės pagalbos sistemos reformos“, 15min.lt, 201207-24, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/ lietuva/teisingumo-ministerija-skeptiskai-ver tina-lietuvos-advokaturos-siulymus-del-teisi nes-pagalbos-sistemos-reformos-56-236358 124. 125. „Vyriausybė pritarė siūlymui tobulinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tei kimą“, Teisingumo ministerija, 2012-04-25, http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspau dai/1760 2011 m. gegužės mėnesį Seimas pri ėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas,130 kuriomis supaprastino ga limybes prokurorams slapta klausy ti asmenų pokalbių. Įsigaliojus priim toms įstatymo pataisoms, teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefo no numerio, o asmens. Nors įstatymo pataisų šalininkai teigė, jog tokiu būdu siekiama, kad sankcijas taikyti slaptas žvalgybines priemones išduodantiems teisėjams sumažėtų darbo krūvis ir jie galėtų geriau įsigilinti į pateiktų prašy mų pagrįstumą,131 tokia praktika grei čiau tik padidins ir taip neadekvatų žvalgybinių priemonių naudojimą bei ribos asmenų teisę į privatumą. Daiva Jankauskaitė „Pensininkė – prieš teisininkus“, Delfi.lt, 2011–11-29, http://www. delfi.lt/news/daily/law/pensininke-priesteisininkus.d?id=52295683 126. Ed Cape, Zaza Namoradze, „Effective Criminal Defence in Eastern Europe“, 2012, p. 247249, http://www.legalaidreform.org/cri minal-legal-aid-resources/item/399-effectivecriminal-defence-in-eastern-europe 127. EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Jelcovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 16913/04. 128. 42 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą Be to, atskirais atvejais tokia praktika leis sekti žmogų net be teisėjo sankci jos, nors Konstitucija numato, kad in formacija apie privatų asmenų gyve nimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. Pataisomis taip pat įteisintas ir slaptų duomenų apie juri dinius asmenis rinkimas, kuris, neuž tikrinus reikiamų saugiklių, gali tapti priemone kovoti su konkurentais įmo nėms, turinčioms ryšių specialiosiose tarnybose.132 nų subjektas davė sutikimą. Socialinio ir viešosios nuomonės tyrimo tikslais privalo būti renkami tik atliekamam tyrimui būtini asmens duomenys. To kius surinktus duomenis draudžiama naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, re klamai, tiesioginei rinkodarai, komer cinei veiklai. Pastebima, kad ir toliau plinta netei sėtos tiesioginės rinkodaros mastai, o baudos už asmens duomenų tvarky mo pažeidimus pernelyg mažos, kad sustabdytų pažeidėjus. Asmens duo menų tvarkymas pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstaty mą užtraukia 500-1000 litų baudą, to kia pati veika, padaryta pakartotinai – 1000-2000 litų baudą. Todėl kai kurios įmonės verčiau sumoka palyginti ne didelę baudą nei nustoja daryti pažei dimus.136 2012 m. liepos 31 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje Drakšas prieš Lie tuvą,133 kuriame pripažino telefoni nio pokalbio nutekinimą žiniasklaidai Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio pažeidimu, nes nebuvo įvykdyta įstatymuose numatyta parei ga užtikrinti tokios informacijos kon fidencialumo bei nebuvo atliktas tyri mas dėl informacijos nutekinimo.134 Lietuvoje toliau plinta asmeninės in formacijos vagystės. Pavyzdžiui, 2012 m. pirmąjį pusmetį „sukompro mituotų“ banko kortelių skaičius sie kė beveik 500 tūkstančius. 2011 m. daugiausiai lietuviškų banko kortelių padirbiniais mėginta pasinaudoti Ru sijoje – 450 tūkstančių kartų, iš kurių beveik 100 tūkstančių buvo sėkmingi. 2012 m. į pirmą vietą išsiveržė JAV – čia lietuviškų kortelių dublikatais nau dotasi 130 tūkstančių kartų, iš jų be veik 45 tūkstančių atvejų sukčiams pavyko įgyvendinti savo kėslus.137 Asmens duomenų apsauga 2011 m. gegužės mėnesį buvo priimtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisos,135 kuriomis patiks linta asmens duomenų rinkimo, tvar kymo ir naudojimo tvarka. Nustatyta, kad įstatymas netaikomas mirusių as menų duomenų tvarkymui; apibrė žiama, kas yra socialinis ir viešosios nuomonės tyrimas. Įstatyme numaty ta, kad atliekant socialinį ir viešosios nuomonės tyrimą, asmens duome nys gali būti tvarkomi, jeigu duome 43 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE 2012 m. rudenį moksleiviams pradėti išduoti elektroniniai mokinio pažymė jimai, kuriuose nurodomas mokinio amžius, mokykla, klasė. Planuojama, jog įrenginiai prie mokyklos durų atei tyje registruos su pažymėjimu įeinan čius moksleivius. Pažymėjimai taip pat leis skaičiuoti, kiek mokinių val gė nemokamus pietus, kiek ir kokie mokiniai lanko būrelius, kokias kny gas jie ima mokyklos bibliotekoje.138 Tokia praktika – tai moksleivių teisės į privatumą ribojimas, todėl norint jį taikyti iniciatyvos sumanytojai priva lo pagrįsti tokio ribojimo teisėtumą. Elektroninio mokinio pažymėjimo įdiegimas tik dėl patogumo kriterijaus nėra pateisinama priežastis varžyti privatų mokinių gyvenimą. Apžvalga nis ginčas kilo dėl galimybės interneto svetainėje www.eldrauda.lt panaudo jus identifikatorių – valstybinį trans porto priemonės registravimo nume rį – be paties duomenų subjekto žinios ir sutikimo skelbti asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą ir kt.), gautus iš VĮ „Regitra“, ir automatiš kai juos perduoti tretiesiems asme nims (tam tikroms draudimo bendro vėms).140 2011 m. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atlikęs tyrimą dėl asmens kodo naudojimo, pastebėjo, kad rei kalavimų pateikti asmens kodą suma žėjo, tačiau vis dar fiksuojami atvejai, kai nepagrįstai reikalaujama asmens kodo – įsigyjant užsienio valiutą ban ke, norint grąžinti prekes parduotu vėse, naudojantis automobilių servi so paslaugomis, norint gauti prekybos centro lojalumo kortelę.141 Taip pat tebėra paplitusi praktika naudoti as mens kodą negavus jo savininko suti kimo. Iki šiol nesiimta veiksmų įtvir tinti naują asmens kodo struktūrą, kuri neatskleistų informacijos apie asmens lytį ir gimimo datą. Dėl asmens kodo perteklinės informacijos bei dėl sudė tingos jo keitimo procedūros nukenčia transseksualūs asmenys. Paplitusi pa vojinga praktika naudoti asmens kodą kaip vartotojo vardą ar slaptažodį informacinėse sistemose.142 2012 m. internete pasirodė iniciatyva vienašališkai skelbti prastus darbuoto jus, kad darbdaviai galėtų žinoti, ku rie specialistai linkę tinginiauti ar ken kia įmonei. Tokia iniciatyva vertintina kaip pažeidžianti ne tik asmens teisę į privatų gyvenimą, bet ir teisę į gyny bą.139 2012 m. liepos mėnesį priimtoje nu tartyje Lietuvos vyriausiasis admi nistracinis teismas (LVAT) nurodė, kad tokie duomenys kaip automobilio valstybinis numeris, modelis, pagami nimo metai, taip pat laikytini asmens duomenimis, nes netiesiogiai gali būti siejami su konkrečiu asmeniu – atitin kamo automobilio savininku. Teismi 44 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą Vaizdo stebėjimas kreipė dėmesį, kad duomenys susiję su asmens sveikata yra laikomi ypa tingais asmens duomenimis. Ne tik in formacija apie asmens sveikatos bū klę, diagnozę, prognozes ir gydymą, tačiau ir informacija apie paciento bu vimą sveikatos priežiūros įstaigoje lai koma konfidencialia.146 2011–2012 m. išliko vaizdo stebėjimo plėtros problema. Nekontroliuojamas vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plė timas ir nepakankamas ar netinkamas šios srities reguliavimas kelia grėsmę asmens privataus gyvenimo neliečia mumui.143 2011 m. Klaipėdoje masažo centre at likus kratas pareigūnai rado daugybę vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti lan kytojai ir darbuotojai. Už slaptą klien tų filmavimą įmonės administrato riams gresia baudžiamoji atsakomybė, nes tokia veika kvalifikuojama kaip neteisėtas informacijos apie asmenis rinkimas.147 2012 m. pradžioje Žmogaus teisių stebėjimo institutas atliko tyrimą dėl vaizdo kamerų naudojimo Lietuvoje ir išskyrė esmines šios srities proble mas bei teisės aktų spragas. Nustatyta, kad 2012 m. pradžioje Vilniuje veikė 112 savivaldybės įdiegtų vaizdo ste bėjimo kamerų, Kaune − daugiau nei 40, o Klaipėdoje – apie 70. Tačiau tai tik savivaldybių įrengtų vaizdo stebė jimo kamerų, transliuojančių vaizdą į policijos komisariatus, skaičiai. Į juos nepatenka privačių asmenų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.144 Pastebima dar viena opi problema – joks Lietuvos teisės aktas neregla mentuoja atvejų, kai vaizdo stebėjimą vykdo fiziniai asmenys. Viešoje vie toje fizinio asmens vykdomas vaizdo stebėjimas iš esmės yra neribojamas. Todėl vaizdo stebėjimo kameromis daugiabučiuose nepatenkinti kaimy nai priešintis teisės į privatumą pažei dimams gali tik kreipdamiesi į teis mą civiline tvarka, remiantis Civilinio kodekso 2.22 ir 2.23 straipsniais, nu matančiais, kad draudžiama atgamin ti asmens atvaizdą be jo sutikimo arba neteisėtai stebėti asmenį. Pastebima plintanti vaizdo stebėjimo kamerų manija privačiame sektoriu je, jos įrenginėjamos prekybos cen truose, sporto klubuose, naktiniuose klubuose ir baruose, grožio salonuo se, mokyklose.145 Viena iš opesnių šios srities problemų − vaizdo stebėjimas sveikatos priežiūros įstaigose. Vals tybinė duomenų apsaugos inspekcija išsakė nuomonę, kad vaizdo ir garso įrašymo sistemų naudojimas sveika tos priežiūros įstaigose kelia ypač di delę grėsmę asmens privatumui, ir at 45 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Privatumo pažeidimai visuomenės informavimo srityje Apžvalga tės. Teismas pažymėjo, kad televizi jos laidos kūrėjų rinkta ir paskelbta in formacija apie itin intymias tariamas asmens privataus gyvenimo aplinky bes nepateisino visuomenės poreikio žinoti kaip pagrindo informuoti visuo menę. Pasak teismo, iš viešai paskleis tų duomenų turinio aiškiai matyti, jog nebuvo visuomenės viešojo intereso gauti tokio pobūdžio informaciją, te levizijos atstovai veikė nesąžiningai. O įvertinus laidos pobūdį bei jame ro dytus kitus reportažus, darytina išva da, kad vienintelis tokios informaci jos paskleidimo tikslas buvo paskalų skleidimas, siekiant patenkinti atitin kamos televizijos auditorijos smalsu mą. Atlikėjui padaryta neturtinė žala buvo įvertinta 10 tūkstančių litų.150 2011–2012 m. Lietuvos teismai teisę į privatų gyvenimą visuomenės infor mavimo priemonėse nagrinėjo nepil namečių ir suaugusiųjų teisės į atvaiz dą gynimo bei tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimo kontekste. 2011 m. LAT pripažino, kad Klaipėdos Hermano Zudermano vidurinė moky kla pažeidė vienos moksleivės teisę į atvaizdą, kai mokyklos internetiniame puslapyje be sutikimo paskelbė nuo traukas, kuriose nepilnametė buvo nu fotografuota su bendraklasiais. Teis mas konstatavo, kad tik pats asmuo, o jei jis yra nepilnametis – jo tėvai (įtė viai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. Nepilname čio vaiko įstatyminių atstovų diskre cija duoti tokį sutikimą ir jo paskirtis bei tikslai yra ribojami vaiko interesų apsauga.148 Atkreiptinas dėmesys, kad LAT pritaikė Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, kuri draudžia fizinio asmens nuotrau ką spausdinti, atkurti, demonstruoti be paties asmens sutikimo.149 Šeimos politika Konstitucinis Teismas (KT) 2011 m. rugsėjo mėnesį paskelbė, jog 2008 m. priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripa žįstančios tik gyvenančius santuoko je žmones, prieštarauja Konstitucijai. KT konstatavo, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma konstituci nei šeimos sampratai esminės reikš mės neturi.151 KT nutarimas susilau kė įvairių vertinimų tiek visuomenėje, tiek ir tarp politikų. BNS užsakymu at liktoje apklausoje pozicijai, kad šeima gali būti sudaryta ne tik santuokos pa grindu, pritarė 46 procentų responden tų, 41 procentas tokiam apibrėžimui 2012 m. lapkritį LAT išnagrinėjo bylą dėl 2009 m. laidos „Nuodėmių dešim tukas“ reportažo, kuriame buvo užsi menama apie žinomam Lietuvos dai nininkui esą atliktą intymią operaciją, jo seksualinę orientaciją bei pateiktos tariamos abejonės dėl jo vaiko tėvys 46 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą nepritarė. Likę 13 procentų neturėjo nuomonės.152 riuose kalbama apie valstybės pareigą globoti bei remti šeimas, auginančias vaikus, aprūpinti tarnybos metu žuvu sių ar mirusių karių šeimas, užtikrinti šeimyninio gyvenimo privatumą aps kritai arba šeimyninio gyvenimo slap tumą teismo posėdžių metu.157 Tuo tarpu tokiu KT nutarimu pasi piktinę Seimo nariai inicijavo Kons titucijos 38 straipsnio pataisas. Pagal pateiktą projektą, šeima sukuriama su darius santuoką, kuri sudaroma lais vu vyro ir moters sutarimu. Taip pat siūlyta Konstituciją papildyti sakiniu, jog „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.153 Tačiau 2012 m. birželio mėnesį balsavimo Seime metu pritrū kus vieno balso, Konstitucijos patai sos nebuvo priimtos ir iš naujo galės būti svarstomos tik po metų.154 Aptariamu laikotarpiu buvo ir mė ginimų įteisinti kitą šeimos formą – partnerystę. 2011 m. Teisingumo mi nisterija parengė Civilinio kodekso pataisas, kuriose siūloma aiškiai įvar dinti, kad partneriais yra laikomi nesu situokę, tačiau šeimą siekiantys sukur ti vyras ir moteris. Valstybė pripažintų tiek registruotą, tiek neregistruotą par tnerystę, tačiau projektas nebūtų tai komas vienos lyties asmenų santy kiams reguliuoti.158 Panašios Civilinio kodekso pataisos buvo užregistruotos ir 2012 m. vasario mėnesį. Pataisomis sugyventiniai įvardijami kaip šeima, t.y. atskiru straipsniu reglamentuoja mas „sugyventinių šeimos turto teisi nis režimas“.159 Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT šei mos santykių egzistavimą nustato ver tindamas konkrečius kiekvienos bylos faktus. Byloje Van der Heijden prieš Nyderlandus155 Teismas pažymėjo, jog Konvencijos 8 straipsnio sąvoka „šei mos gyvenimas“ apima ne vien šei mas, sudarytas santuokos pagrindu, bet ir kitus de facto šeiminius santy kius. Todėl galima teigti, kad siūly tos Konstitucijos pataisos dėl šeimos sampratos prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių konvencijos nuosta tai, saugančiai asmens teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, bet kartu diskrimi nuoja asmenis, pasirinkusius kitokią santykių formą, bei vaikus, gimusius tokioje šeimoje.156 Taip pat svarbu pa stebėti, kad apibrėžus šeimos sudary mą tik per santuoką, kyla neaiškumų dėl kitų Konstitucijos straipsnių, ku Tuo tarpu Seimo narė A. m. Pavilio nienė įregistravo Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektą, kuriuo partnerys tė būtų galima ir tarp vienos lyties porų.160 Tačiau Seimo Teisės ir Teisė tvarkos komitetas pareiškė, kad pro jektas galimai prieštarauja Konstituci jai.161 Neigiamas požiūris į partnerystę ir šeimos sukūrimą tarp tos pačios ly ties asmenų išlieka ir visuomenėje: 47 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga dimas byloje L. prieš Lietuvą,164 ku riuo Lietuva buvo įpareigota priimti specialų Lyties keitimo įstatymą, re glamentuojantį LR Civilinio kodek so 2.27 straipsnyje numatytą asme nų teisę mediciniškai pasikeisti lytį. 2011–2012 m. buvo pateikti skirtin gi pasiūlymai susiklosčiusiai situaci jai spręsti. 2011 m. kovą ir 2012 m. lapkritį Seime buvo įregistruoti prak tiškai identiški Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projek tai, kuriais siūloma Lietuvoje uždraus ti medicininius lyties pakeitimus.165 Tuo tarpu 2012 m. liepą Teisingumo ministerijos parengtame projekte siū loma palikti nuostatą dėl lyties kei timo, atsisakant nuorodos į specialų įstatymą.166 Abu pasiūlymai kritikuoja mi kaip pažeidžiantys teisėtų lūkesčių principą bei apribojantys transseksua lių asmenų teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Priėmus bet kurią iš minė tų pataisų nebūtų įgyvendintas EŽTT sprendimas.167 atlikus visuomenės apklausą nustaty ta, kad partnerystės tarp vyro ir moters įteisinimui pritaria 70 procentų, o tos pačios lyties asmenų partnerystei – 4 procentai Lietuvos gyventojų.162 2011–2012 m. EŽTT taip pat nagrinė jo keletą bylų prieš Lietuvą dėl teisės į šeimos gyvenimą gerbimą. Teismas perdavė Lietuvos Respublikos Vyriau sybei Laimutės Stankūnaitės pareiški mą.Šioje byloje teismas spręs, ar dėl to, kad Lietuvos institucijos nusta tė pareiškėjos dukrai laikinąją globą, buvo apribota pareiškėjos teisė į šei mos gyvenimo gerbimą pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį, o jeigu buvo, ar toks ribojimas atitiko įstatymus ir buvo bū tinas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį. Taip pat Teismas vertins, ar Kon vencijos 8 straipsnis nebuvo pažeistas dėl to, kad pareiškėjai nebuvo grąžinta jos dukra.163 EŽTT savo jurisprudenci joje ne kartą yra pabrėžęs, kad spren dimas paimti vaiką iš tėvų ir paskir ti globą turi būti pagrįstas išskirtinai vaiko interesais ir nepakanka motyvo, kad vaikui geriau būti ne tėvų globoje, todėl tikėtina, kad Lietuva šioje bylo je bus pripažinta pažeidusi pareiškėjos teises. Dabartinis reglamentavimas nenuma to galimybės asmeniui, pakeitusiam lytį, pasikeisti civilinės būklės aktų įrašus Civilinės metrikacijos skyriuje. Šiuo metu šiuos įrašus galima pakeisti tik teismo sprendimu. 2010 m. LVAT nustatė, kad tokia procedūra ne tik pa žeidžia lygiateisiškumo principą, bet kartu ji negali būti laikoma tinkama lyties pakeitimo pripažinimo forma EŽTK 8 straipsnio prasme.168 2012 m. liepos mėnesį buvo pateiktas Civili nės būklės aktų registravimo įstatymo Transseksualių asmenų teisės į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui užtikrinimas 2011–2012 m. nebuvo įgyvendintas EŽTT dar 2007 m. priimtas spren 48 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą projektas, kuriame siūloma lytį pasi keitusiems asmenims naujus doku mentus išduoti pateikus medicininę pažymą, t.y. jiems nebereikėtų kreiptis į teismą. Tuo tarpu minėtos 2011 m. kovą ir 2012 m. lapkritį pateiktos pa taisos, priešingai, įtvirtina, kad atlikus lyties pakeitimą medicininiu būdu už sienyje, civilinės būklės įrašus galima keisti tik teismo sprendimu. dokumentais ir tai jiems sukelia rim tų apribojimų privataus gyvenimo sri tyje. Dėl adekvataus poįstatyminio re glamentavimo nebuvimo lytį pakeitę asmenys patiria žymų psichologinį diskomfortą. Reprodukcinės teisės 2011–2012 m. ir vėl nebuvo pasiek tas susitarimas dėl dirbtinio apvai sinimo galimybės įteisinimo. Dar 2010 m. buvo užregistruoti du alterna tyvūs įstatymo projektai, kuriais siū loma reglamentuoti dirbtinio apvaisi nimo procedūras.170 Pagaliau 2011 m. birželį Seimas plenariniame posėdy je apsisprendė svarstyti abu gerokai vienas nuo kito besiskiriančius dirb tinį apvaisinimą reglamentuojančius projektus – konservatyvųjį ir liberalų jį. Tačiau Seimas, bandydamas ieško ti kompromisų tarp įstatymo projektų, užstrigo sau paspęstose pinklėse ir pri tarė dviem, dalies parlamentarų nuo mone, vienas kitam prieštaraujantiems Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pro jekto straipsniams. Lietuvos teismai, nagrinėdami asme nų prašymus dėl įrašų asmens doku mentuose pakeitimų po užsienyje at liktos lyties pakeitimo operacijos, kartu pareiškėjams priteisia ir žalos atlyginimą. 2010 m. LVAT pareiš kėjui, lytį pakeitusiam užsienyje, iš valstybės priteisė 30 tūkstančių litų kompensaciją. 2012 m. Lietuvos ape liacinis teismas ieškovei priteisė 39 tūkstančių litų turtinei žalai atlygin ti, o ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu dar buvo priteista 10 tūkstančių litų neturtinei žalai atly ginti.169 Teismai pripažįsta, kad Lietuvoje ne sant teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nustatyta civilinės būklės akto – asmens lyties pakeitimo – registravimo tvar ka, asmenys, pakeitę lytį medicininiu būdu, atsiduria nepalankioje padėtyje. Lyginant su administracine procedū ra, teismo procesas yra žymiai ilgesnis ir sudėtingesnis, todėl nurodyti asme nys neapibrėžtą laiką priversti naudo tis tikrovės neatitinkančiais asmens Viename iš jų įtvirtinama nuostata, kad šeima pati nusprendžia, kiek apvaisin tų ląstelių galima užšaldyti ir kaip elg tis, kai dalį apvaisintų ląstelių perkėlus į moters organizmą, jų lieka, o kita me – kad vienu metu gali būti sukurta tik tiek embrionų, kiek jų galima per kelti į moters organizmą, bet jų skai čius negali viršyti trijų.171 Dėl įstatymo 49 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE projekto priėmimo procedūros buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedū rų komisiją, kuri nutarė prašyti Seimo sustabdyti tolesnį Pagalbinio apvaisi nimo įstatymo projekto priėmimą ir iš naujo svarstyti jį Seimo Sveikatos rei kalų komitete.172 Nors buvo manoma, kad galutinį tašką diskusijose dėl Pa galbinio apvaisinimo įstatymo pavyks padėti dar 2011 m. rudenį, tačiau iki 2012 m. pabaigos įstatymas taip ir ne buvo priimtas. Apžvalga tos kalbos lotyniško pagrindo rašme nimis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teis mas konstatavo, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas, pagal kurį gali būti atsisakoma rašyti asmens vardą ar pa vardę su lietuvių kalboje nenaudoja mais lotyniškais rašmenimis, neprieš tarauja ES teisei, su sąlyga, kad toks atsisakymas šiems ES valstybių narių piliečiams nesukelia rimtų administra cinių, profesinių ir asmeninių nepato gumų. Ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant užtikrinti nacionaliniais teisės aktais ginamus interesus ir ar yra pro porcingas, toliau spręs Lietuvos teis mai ir įstatymų leidėjai.174 Vardų ir pavardžių rašymo problema Jau daugelį metų Lietuvoje vyksta dis kusijos dėl vardų ir pavardžių rašymo tik lietuviškais rašmenimis, vadovau jantis dar 1991 m. Aukščiausios Tary bos priimtu nutarimu, kuriame nuro doma, kad LR piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos raš menimis. Iki šiol visi teikti įstatymų projektai dėl vardų ir pavardžių rašy mo ne lietuviškais rašmenimis buvo atmesti. O 2012 m. gegužės mėnesį Seime buvo užregistruotas Užsienie čių ir jų šeimos narių vardų ir pavar džių rašymo dokumentuose įstatymo projektas,173 kuris leistų nelietuviškas pavardes asmens dokumentuose ra šyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Įstatymo projektu numatoma, kad var das ir pavardė, pirminiame dokumente įrašyti kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos išduodamuose dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašyba arba nurašomi paraidžiui ki „Tyrimas dėl pasiklausymo masto virs ta detektyvu“, Kaunodiena.lt, 2011–05-25, http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/tyri mas-del-pasiklausymo-masto-virsta-detekty vu-354264 129. Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir pa pildymo įstatymas, Nr. XI-1374, nuo 2013 m. sausio 1d. nebegalioja įsigaliojus Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstaty mui Nr. I-2234 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=434526 130. „Arvydas Anušauskas: reikia siekti suvo kimo, kad operatyvinės priemonės reikalingos užtikrinant saugumą“, 15min.lt, 2011–06-02, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ arvydas-anusauskas-reikia-siekti-suvokimokad-operatyvines-priemones-reikalingos-uzti krinant-sauguma-56-153918 131. 50 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą Danas Nagelė. „Seimas įteisino dar tota lesnį sekimą“, Respublika.lt, 2011–05–25, http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/ lietuvos_politika/seimas_iteisino_dar_tota lesni_sekima/ Lietuvos vyriausiojo administracinio teis mo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administraci nėje byloje Nr. A858-2133/2012. 132. 140. 133. EŽTT sprendimas byloje Drakšas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 36662/04 141. Sigita Stonkienė „Duomenų medžioklė už nuolaidų korteles“, skrastas.lt, 2011–04-21, http://www.skrastas.lt/?data=2011–04-21&ru b=1065924812&id=1303315036&page= 134. „Po aštuonerių metų pagaliau priimtas sprendimas byloje Drakšas prieš Lietuvą“, Teisingumo ministerija, 2012-08-27, http:// www.tm.lt/eztt/naujiena/149 142. „Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: Asmens kodo naudojimas“, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2011, http://www.hrmi.lt/ leidinys/19/ Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 6, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 38, 40, 45, 53 straipsnių, ketvirtojo ir devintojo skirsnių pa vadinimų pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 13(1), 15(1), 35(1), 41(1) straips niais įstatymas, Nr. XI-1372, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=399165 „Teisė į privataus gyvenimo neliečiamu mą: Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas Lietuvoje“, Žmogaus teisių stebėjimo insti tutas, http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20 dokai/Vaizdo%20stebejimo%20kameru%20 tyrimas_20120130.pdf 135. 143. 144. Žr. 143 nuorodą. Lina Vyšniauskienė „Teisės į privatumą ri bos slidžios“, lzinios.lt, 2011–05-14, http://se nas.lzinios.lt/lt/2011–05-14/pirmas_puslapis/ teises_i_privatuma_ribos_slidzios.html 145. „Baudos už asmens duomenų tvarkymo pažeidimus – per mažos“, Zebra.lt, 2011–01-27, http://zebra.15min.lt/lt/laikas_sau/mamoms/ vaikyste/baudos-uz-asmens-duomenu-tvarky mo-pazeidimus-per-mazos-225645.html 136. „VDAI įvyko susitikimas su suintere suotomis institucijomis dėl sveikatos prie žiūros įstaigose vykdomo vaizdo stebėjimo“, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2011–11-14, http://ada.lt/index.php?lng=lt& action=page&id=20216 146. Milda Kuizinaitė, Aida Murauskaitė „Banko klientei šokas: jos sąskaita – tuščia“, Lrytas.lt, 2012-09-28, http://www.lrytas.lt/ print.asp?data=20120928&k=lr&id=akt28_ a1120928 137. Daiva Janauskaitė „Slapta klientus filma vusiems „Aistros masažams“ – galas“, Delfi. lt, 2011–03-16, http://www.delfi.lt/archive/ article.php?id=43195397 Sigita Purytė „Šio rudens sensacija mo kyklose – elektroninis mokinio pažymėjimas“, Lrytas.lt, 2012-09-03, http://www.lrytas.lt/ print.asp?k=news&id=13462262561345198781 147. Justina Juršytė „Internete – darbuotojų gė dos lenta“, Delfi.lt, 2012-04-17, http://verslas. delfi.lt/archive/article.php?id=57969570 148. 138. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teis mo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011 139. 51 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Alvydas Ziabkus „Mokyklų interneto svetainės – be vaikų nuotraukų“, Lrytas.lt, 2011–06-06, http://www.lrytas.lt/print.asp?da ta=20110606&k=lr&id=akt06mok110606 Apžvalga „Siūloma geriau užtikrinti kartu gyvenan čių, tačiau nesusituokusių asmenų, interesų apsaugą“, Teisingumo ministerija, 2011–1110, http://www.tm.lt/naujienos/pranesimas spaudai/1714 149. 158. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teis mo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-01-3-12423-2009-9 150. 151. Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.140, 3.229, 3.230, 3.231, 3.232, 3.233, 3.234, 3.235 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2291, 3.2341, 3.2342 straipsniais įstaty mo projektas Nr. XIP-4097 http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=418672&p_query=partneryst%EBs&p_ tr2=2 „Apklausa: gyventojai dėl šeimos kon cepcijos pasiskirstę beveik per pusę“, Delfi. lt, 2011–11-26, http://www.delfi.lt/archive/ article.php?id=52202655 Partnerystės (bendro gyvenimo neįre gistravus santuokos) įstatymo projektas Nr. XIP-3687 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=408151&p_ query=&p_tr2=2 153. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstaty mo projektas Nr. XIP-3981(2) http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=421619&p_query=%F0eima&p_tr2=2 161. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada Partnerystės (bendro gyvenimo ne įregistravus santuokos) įstatymo projektui http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=412905 159. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis mo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas byloje Nr. 21/2008 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos“. Valstybės žinios, 2011, Nr. 1185564 160. 152. 154. „Seimas nepritarė šeimos sąvoką tiksli nančiam Konstitucijos 38 straipsnio pataisų projektui“, Lrs.lt, 2012-06-19, http://www3. lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_ d=126498&p_k=1 „Vyro ir moters partnerystės įteisinimui pritaria 70 proc. gyventojų, gėjų – 4 proc.“, Delfi.lt, 2011–12-27, http://www.delfi.lt/ news/daily/lithuania/vyro-ir-moters-partne rystes-iteisinimui-pritaria-70-proc-gyventojugeju-4-proc.d?id=53395855 162. 2012 m. balandžio 3 d. EŽTT sprendimas byloje Van der Heijden prieš Nyderlandus, pa reiškimo Nr. 42857/05 155. „Teismas perdavė L. Stankūnaitės pareiš kimą prieš Lietuvą“, Teisingumo ministerija, 2012-02-15, http://www.tm.lt/eztt/naujiena/142 163. Jūratė Guzevičiūtė „Nuomonė. ŽTSI: siūloma šeimos samprata prieštarauja EŽTT praktikai“, Delfi.lt, 2012-04-25, http://www. delfi.lt/archive/article.php?id=58540609 156. 164. 2007 m. rugsėjo 11 d. EŽTT sprendimas L. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27527/03 Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-17, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=437749&p_query=%22lyties%20 pakeitimo%22&p_tr2=2 165. Eglė Samoškaitė „Šeimos lipdymas prie santuokos: žmones bus galima versti liudyti prieš partnerius?“, Delfi.lt, 2012-02-27, http:// www.delfi.lt/archive/article.php?id=55996263 157. 52 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą jektas Nr. XIP-4379(3), http://www3.lrs.lt/pls/ inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=427325 Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 straipsnių pakeitimo ir papildy mo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir Kodekso trečiosios knygos VIII dalies pri pažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2018(2), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=430523 166. 174. „Galutinį sprendimą dėl asmenvardžių rašybos priims Lietuvos teismas arba įstaty mų leidėjai“, Teisingumo ministerija, 2011– 05-12, http://www.tm.lt/naujienos/pranesi masspaudai/1642 Mindaugas Jackevičius „Transseksualams siūlomi dokumentai, bet ne lyties keitimo operacijos“, Delfi.lt, 2012-07-12, http://www. delfi.lt/news/daily/lithuania/transseksualamssiulomi-dokumentai-bet-ne-lyties-keitimo-op eracijos.d?id=59099897&rsslink=true 167. „Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje. 2009-2010 apžvalga“. Vilnius, 2011, p. 75 168. „Lytį pakeitęs klaipėdietis iš Lietuvos prisiteisė 40 tūkst. Lt“, Alfa.lt, 2011–10-10, http://www.alfa.lt/straipsnis/12660192/Lyti. pakeites.klaipedietis.is.Lietuvos.prisiteise.40. tukst..Lt=2011–10-10_16-57/ 169. Žmogaus teisių stebėjimo institutas. „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009–2010: Apžvalga“, p. 77 170. 171. „Seimas sutrikęs: balsavo už ar prieš em brionų šaldymą“, Balsas.lt, 2011–06-28, http:// www.balsas.lt/naujiena/544369/seimas-sutri kes-balsavo-uz-ar-pries-embrionu-saldyma Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2011–06-29 išvada Nr. 101-I-17 „Dėl Lietuvos Respublikos pagal binio apvaisinimo įstatymo projekto priėmi mo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies ka.showdoc_l?p_id=402876 172. 173. Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pa vardžių rašymo dokumentuose įstatymo pro 53 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė Apžvalga Stebint Lietuvos teismų praktiką kyla nemažai abejonių dėl proporcingumo principo tinkamo įgyvendinimo, tai kant kriminalines bausmes už asmens įžeidimą ir šmeižimą. Už šias nusikals tamas veikas įstatymų leidėjas greta baudos yra numatęs ir tokias sankcijas kaip laisvės apribojimas, areštas, lais vės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Be to, aptariamose baudžiamosiose bylo se negalima kasacija. Ir nors praktiko je laisvės atėmimo bausmė už šmeiži mą ar įžeidimą jau seniai nebetaikoma, svarbu ne tik atsisakyti šių praktikoje nebetaikomų sankcijų įtvirtinimo Bau džiamajame kodekse, bet ir visiškai pa naikinti kriminalinių bausmių taikymą už netinkamos saviraiškos įgyvendini mą. Jas galėtų pakeisti administracinės atsakomybės taikymas. Saviraiškos laisvė 2011–2012 m. saviraiškos laisvė rim tų išbandymų nepatyrė. Kita vertus, atskirose šios laisvės srityse, artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, griežtesnes pozicijas Lietuvai diktavo Europos institucijos. Šmeižimo ir įžeidimo dekriminalizavimas Konstitucijos 25 straipsnio 4 daly je nustatyta, kad laisvė reikšti įsitiki nimus ir skleisti informaciją nesude rinama su nusikalstamais veiksmais. Kai kuriuos jų Konstitucija įvardija tiesiogiai, tai – tautinės, rasinės, reli ginės ar socialinės neapykantos, prie vartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija. Tiek Bau džiamojo kodekso 154 straipsnyje nu matyto nusikaltimo (šmeižimo), tiek 155 straipsnyje numatyto nusikalti mo (įžeidimo) – objektas yra asmens garbė ir orumas – vertybės, kurias sie kiant apsaugoti, remiantis minėtomis Konstitucijos ir EŽTK nuostatomis, gali būti ribojamas naudojimasis savi raiškos laisve. Šis ribojimas, siekiant Konstitucijoje ir Konvencijoje numa tytų tikslų, turi būti teisėtas (įtvirtintas įstatymu), būtinas demokratinėje vi suomenėje ir proporcingas siekiamam tikslui. Panaikinti baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą ir šmeižimą taip pat ragina Europos saugumo ir bendradarbiavi mo organizacija (ESBO), išsakydama susirūpinimą dėl įvykio Lietuvoje, kai UAB „Respublikos leidiniai“ leidėjas V. Tomkus privataus kaltinimo tvar ka dėl šmeižimo į teismą padavė Lie tuvos žurnalistų sąjungos vadovą d. Radzevičių už jo asmeniniame tin klalapyje paskelbtą informaciją apie „Respublikos“ leidinių grupę (pir miniai šaltiniai „Wikileaks“ ir norve gų dienraštis „Aftenposten“ – past.).175 Nors Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas d. Radzevičių pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietu vos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė 154 straipsnio 2 dalyje, nubaudė 2,6 tūkstančio litų bauda ir iš dalies pa tenkino V. Tomkaus civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jam pri teisdamas 10 tūkstančių litų,176 apelia cine tvarka išnagrinėjęs bylą Vilniaus apygardos teismas d. Radzevičių iš teisino.177 mavimo priemonę, baudžiamojon at sakomybėn traukiamas fizinis asmuo (kaip rodo praktika, dažniausiai žurna listas), civilinėn atsakomybėn – juridi nis asmuo (viešosios informacijos ren gėjas, skleidėjas, leidėjas). Nesantaikos kurstymas Be to, 2011–2012 m. taikant adminis tracinės, civilinės ir baudžiamosios tei sės normas, ginančias asmens garbę ir orumą, vis dar buvo pastebimos šios neigiamos tendencijos: 1) viešojo as mens garbės ir orumo gynimas esant nepalankioms civilinės teisės normoms vis dažniau inicijuojamas baudžiamą ja tvarka (remiantis Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalimi, tikrovės neati tinkančius duomenis paskleidęs asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomy bės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla); 2) baudžia mosiose bylose tenkinant viešojo as mens civilinį ieškinį dėl neturtinės ža los atlyginimo už jo garbės ir orumo pažeidimą taikoma kur kas didesnė ne turtinė žala nei civilinėse bylose už pri vataus asmens garbės ir orumo pažei dimą; 3) nagrinėjant asmens garbės ir orumo pažeidimą baudžiamąja tvarka ne visada arba netinkamai įvertinamas viešojo asmens statusas; 4) kai asmens garbę ir orumą pažeidžianti informaci ja paskleidžiama per visuomenės infor Nesantaikos kurstymas – kitas saviraiš kos laisvės ribas peržengiantis aktas. Jų Lietuvos viešojoje erdvėje nemažė ja, nepaisant to, kad nuolat informuoja ma apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl šių nusikalstamų veikų.178 Vis dėlto, kaip ir anksčiau, dažnai buvo neįverti nama tai, kad nesantaikos kurstymas galimas ir asmeniui pareiškiant nuo monę, todėl būtina nustatyti nuomo nės pobūdį ir tikslą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu baudžiamojoje byloje, patenkinęs že mesnės instancijos teismų nuteisto in ternetinio komentaro autoriaus kasa cinį skundą, panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir asmenį išteisino. Teis mas neįžiūrėjo viešo niekinimo ir ty čiojimosi iš asmenų dėl jų seksualinės orientacijos komentare prie straipsnio apie 2009 m. lapkritį prie Seimo vy kusią nesankcionuotą akciją „Bučiniai prieš homofobiją“.179 Žodžių „iškrypėlis“ ir „pasileidėlis“ vartojimas, teismo manymu, nega 55 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE li būti pagrindas baudžiamajai atsa komybei pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį kilti. LAT nuo mone, žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė į įvykių kontekstą, dėl kurių buvo surašytas komentaras, taip pat neįvertino, kad renginys, apie kurį komentarą rašė autorius, buvo nesank cionuotas. Teismas padarė išvadą, kad autoriaus reakcija į neteisėtą renginį „yra natūrali pilietiška pozicija“, taip pat išimtinai akcentavo provokuojantį renginio pobūdį, jo dalyvių pasirinktą neteisėtą idėjų reiškimo formą, rėmėsi šeimos ir santuokos sampratomis. Apžvalga teisiamas Socialistinio liaudies fron to pirmininkas A. Paleckis dėl to, kad 2010 m. lapkričio 2 d. tiesioginėje ra dijo laidoje neigė 1991 m. sausio 13 d. vykdytos SSRS agresijos prieš Lietu vos Respubliką faktą.181 Nors Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas A. Pa leckį išteisino nenustatęs jo veiksmuo se tiesioginės tyčios – esą teisiamasis neturėjo tikslo nei neigti sovietų agre sijos, nei įžeisti aukų, o tik remdama sis kitais rašytiniais šaltiniais išsakė nuomonę,182 Vilniaus apygardos teis mas nuosprendį pakeitė ir A. Paleckį pripažino kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 1702 straipsnio 1 dalyje nu matytą nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir ne skundžiama nutartimi Vilniaus apygar dos teismo apkaltinamąjį nuosprendį paliko galioti.183 Nagrinėjamu klausimu atkreiptinas dėmesys į EŽTT 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriuo teismas asmenų nu teisimą kriminalinėmis bausmėmis įvertino kaip proporcingą priemonę apribojant jų saviraiškos laisvę. Konk rečiu atveju nuteistieji gimnazijoje mokiniams dalino skrajutes, kuriose homoseksualios orientacijos asmenis vadino „iškrypėliais“, homoseksualu mą siejo su ŽIV ir AIDS įsigalėjimu. Teismas pakartojo, kad nesantaikos kurstymas nebūtinai turi pasireikšti kvietimu imtis prievartos ar kitų nu sikalstamų veiksmų, pakanka, kad asmuo būtų įžeidžiamas, šmeižiamas ar išjuokiamas.180 Dėl nepakankamo institucijų, vykdan čių informacijos sklaidos įvertinimo bei kontrolės funkcijas, finansavimo, skirto kovai su nesantaikos kurstymu viešojoje informacijoje, šių veikų ste bėsenai skiriama per mažai dėmesio. Pavyzdžiui, 2010 m. pirmajame pus metyje pradėtuose ikiteisminiuose tyri muose baudžiamosiose bylose dėl ne santaikos kurstymo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išva dos pateiktos tik 2011 m. pabaigoje.184 2013 m. sausio 22 d. paskelbtas galu tinis nuosprendis ir kitoje reikšmin goje precedentų kol kas neturinčioje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo Nesantaikos ir diskriminacijos kurs tymo viešojoje erdvėje problemą spręsti rekomenduota ir 2011 m. bir 56 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė želio 22 d. Europos Komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) priim toje ketvirtojoje ataskaitoje apie Lie tuvą. Joje pažymima, kad būtina skir ti ypatingą dėmesį naujų Baudžiamojo kodekso normų ir kitų įstatymų nuos tatų, nukreiptų prieš rasinę diskrimi naciją ir nesantaikos kurstymą, įgy vendinimui, siekiant, kad būtų ištirti visų formų rasinės diskriminacijos ir neapykantos kurstymo atvejai tiek spaudoje, tiek ir internete. bojimų seksualinėms mažumoms. Kita šio 2002 m. priimto įstatymo ypa tybė yra ta, kad per dešimt metų jame du kartus (iki dvidešimties) padaugėjo informacijos ribojimą nusakančių kri terijų. Dėl šių neapibrėžtų kriterijų, ri bojančių dalies visuomenės teisę gauti informaciją, įstatymas buvo vetuotas dviejų šalies vadovų. Nepaisant to, pati nepilnamečių apsauga nuo žalin gos informacijos nepagerėjo.186 Europos Tarybos Žmogaus teisių ko misaro Nilso Muižnieko 2012 m. bir želio 21 d. išplatintame komentare šis įstatymas paminėtas kaip nerimą ke liantis pavyzdys.187 Tuo pačiu komen tare perspėjama dėl kai kuriose Euro pos Tarybos šalyse narėse stiprinamų LGBTI asmenų (lesbiečių, gėjų, bi seksualų, transseksualų ir interseksu alų) saviraiškos ir susirinkimų laisvės apribojimų, esą šiose šalyse naujai pri imami įstatymai suformuluoti taip, jog gali būti pritaikomi uždrausti bet ko kiai viešai diskusijai ar veiklai, susi jusiai su LGBTI problematika. Šalia Lietuvos komentare paminėtos ir kitos šiuo požiūriu probleminės šalys – Ru sija, Ukraina ir Moldova.188 ECRI taip pat rekomendavo, kad už nesantaikos kurstymo apraiškų tyrimą internete atsakingų institucijų galios būtų sustiprintos, kad jos galėtų nuolat vykdyti interneto stebėseną bei veikti exofficio, taip pat, kad Žurnalistų eti kos inspektoriui būtų suteikta galių tai kyti griežtesnes sankcijas tam, kad jos turėtų atgrasantį poveikį neapykantą kurstantiems pasisakymams spaudoje, žiniasklaidoje bei internete.185 Saviraiškos laisvės ribojimas nepilnamečių apsaugos tikslais Nors Nepilnamečių apsaugos nuo nei giamo viešosios informacijos povei kio įstatymas (toliau – Nepilnamečių apsaugos įstatymas) priimtas siekiant apsaugoti ypatingą visuomenės gru pę – vaikus – nuo jiems žalingos in formacijos, šis teisės aktas tebekaus to žmogaus teises ginančių institucijų dėmesį dėl kitos fundamentalios žmo gaus teisės – saviraiškos laisvės – apri Žmogaus teisių ekspertų pastabų ir kri tikos Nepilnamečių apsaugos įstatymas sulaukė ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 105-ojoje sesijoje,189 svarstant Lietuvos pateiktą trečiąją ataskaitą pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. 2012 m. rugp 57 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE jūčio 31 d. priimtose baigiamosiose išvadose JT Žmogaus teisių komitetas pabrėžė, kad Lietuva turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad leidžiami įsta tymai negalėtų būti interpretuojami ir taikomi diskriminuojant asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lyties. Komitetas taip pat pabrėžė Lietuvos kaip šalies narės pareigą garantuoti vi sas žmogaus teises LGBT atžvilgiu, įskaitant teisę į saviraiškos ir susirin kimų laisvę.190 Apžvalga dėjus nei tie, kuriuos šiuo metu įparei goja deklaruoti įstatymas.193 Tiesiogiai Visuomenės informavimo įstatymo draudžiamas finansų sekto riaus susiliejimas su žiniasklaida tapo akivaizdus 2011 m. pabaigoje,194 prieš Vyriausybei nusprendžiant nacionali zuoti komercinį banką „Snoras“, kai jo grupės įmonės „Snoro Media inves ticijos“ 34 procentų akcijų turinčia me dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbta publikacija apie neva šalies vadovės įsakymą teisėsaugos institu cijoms sutrypti lietuviškus bankus.195 Tačiau itin negatyvių vertinimų vi suomenėje sukėlusi situacija nepri vertė įstatymų leidėjo pataisyti Visuo menės informavimo įstatymo taip, kad draudimas bankams ir jų įsteigtoms ar tiesiogiai valdomoms įmonėms būti viešosios informacijos rengėjais ar da lyviais būtų aiškus ir kategoriškas.196 Beje, Seimo narių pasiūlytame įsta tymo projekte numatyta, kad įstaty mo nuostatos taikomos tik toms ban kų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms, kurios viešosios informacijos rengė jais ir (ar) jų dalyviais siekia tapti po įstatymo įsigaliojimo. Įstatymo pro jekte nesiūloma naikinti dviprasmy bės, kuri numato galimybę kitais įsta tymais apeiti siūlomą draudimą.197 Žiniasklaidos nepriklausomumas ir skaidrumas Nepaisant 2011 m. pabaigoje Seime atnaujintos iniciatyvos sukurti vienin gą žiniasklaidos priemonių registrą Ju ridinių asmenų registro duomenų pag rindu,191 registras iki šiol nesukurtas. Taip pat neįgyvendintos ir atitinkamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos Nacionalinės kovos su ko rupcija 2011–2014 metų programos priemonės – neparengti ir nepatvirtinti teisės aktai, nustatantys skaidresnę vi suomenės informavimo priemonių sa vininkų ir valdytojų veiklą.192 Po neilgai trukusių diskusijų pereita prie idėjos kurti ne visuomenės infor mavimo priemonių registrą, bet dieg ti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą, kurio je būtų pateikiami ir viešai skelbiami kur kas išsamesni duomenys apie vie šosios informacijos rengėjus ir sklei Be kitos Seimo priimtos – Gyvento jų turto pajamų deklaravimo įstaty mo pataisos, kuri turto deklaravimo prievolę papildomai numatė bankų ir 58 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė kitų kredito įstaigų tarybų ir valdybų nariams, administracijų vadovų pa vaduotojams, taip pat viešosios infor macijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tary bų ir (ar) valdybų nariams, vadovams, jų pavaduotojams, vyriausiesiems re daktoriams, jų pavaduotojams, redak toriams, jų pavaduotojams ir jų šeimos nariams198 – esminių pokyčių visuo menės informavimo priemonių skaid rumo ir viešumo sferoje nebuvo pa siekta. ti informacijos šaltinį. Žurnalistė dien raštyje „Lietuvos rytas“ publikavo straipsnį,199 kuriame buvo paviešintos galimos teismų sistemos ydos, apie kurias žurnalistei papasakojo straips nyje neįvardintas neva ilgus metus tei sėju dirbantis asmuo.200 Spręsdamas dėl įpareigojimo paviešinti informaci jos šaltinį, teismas laikėsi nuomonės, kad valstybės interesas žinoti straips nyje pateikiamos informacijos šaltinio tapatybę buvo svarbesnis nei žurnalis to interesas išlaikyti ją paslaptyje. Informacijos šaltinio paslaptis Teismo nuomone, konkrečiu atveju buvo daug svarbiau išsiaiškinti gali mus kyšininkavimo ir piktnaudžiavi mo tarnyba atvejus Lietuvos teismi nėje valdžioje (tokiu būdu užkertant kelią augti nepasitikėjimui teismais) nei demokratinės visuomenės inte resas apsaugoti laisvą spaudą.201 Žur nalistei apskundus teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. apeliacinį skundą atme tė.202 Informacijos šaltinis galiausiai buvo atskleistas kitų žurnalistų. Prieš dešimt metų Visuomenės infor mavimo įstatymas numatė absoliučią žurnalisto teisę neatskleisti savo infor macijos šaltinio, kol 2002 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitu cinis Teismas pripažino, kad tokia įsta tymo nuostata prieštarauja Konstituci jai. Šiuo metu įstatyme esanti nuostata numato išimtis, kai teismo sprendimu gali būti reikalaujama atskleisti infor macijos šaltinį – (1) kai tai yra būti na dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, (2) siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės, (3) kad būtų vykdomas teisingumas. Kai svarstomas įpareigojimas žurna listui atskleisti informacijos šaltinį, būtina objektyviai įvertinti visuome nės interesus – tiek tą, dėl kurio bū tina atskleisti šaltinį, tiek tą, dėl kurio būtina jį apsaugoti. EŽTT praktikoje pažymima, kad teisėtas visuomenės interesas, dėl kurio žurnalistas būtų įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinį, turi būti daug svaresnis, t. y. Nagrinėjamu laikotarpiu atskleis ti žurnalisto informacijos šaltinio pa slaptį reikalauta vieną kartą. Remda masis minėtomis išimtimis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas įpa reigojo žurnalistę L. Lavaste atskleis 59 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE turintis daug didesnę (aiškesnę) pers varą už visuomenės interesą apsaugoti minėtą šaltinį. Apžvalga paskleistos informacijos tikrumo nu statymas, bet svarbesnių visuome nės interesų ir gerovės apgynimas, to dėl žurnalisto įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį negali būti patei sinamas vien tikslu patikrinti informa ciją, kurią šaltinis pateikė žurnalistui. Kaip yra pažymėjęs EŽTT, sprendi mas įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį turi būti paremtas labai aiškiais kriterijais, tuo pačiu įvertinant ma žiau drastiškų priemonių taikymą sie kiant apsaugoti svarbesnįjį interesą.203 Be to, šioje byloje ypatingai pabrėžia mas pareigūno, priimančio sprendimą atskleisti informacijos šaltinį, statusas ir jo veiklos nepriklausomumas. Visuomenės informavimo priemonių valdytojų atsakomybės ribos Visuomenei vis labiau tampant infor macine, o internetui – neatsiejama šios visuomenės gyvenimo dalimi, tapo aktualesni klausimai, susiję su interne te skleidžiamos informacijos turiniu, jos ribojimu, skleidėjo atsakomybe. Abejonę, ar interneto tinklalapis pri pažįstamas visuomenės informavimo priemone, šiandien gali sukelti vienin telis poįstatyminis teisės aktas – Lietu vos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 290 „Dėl Vie šo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos pla tinimo tvarkos patvirtinimo“, kuria me pateikta „elektroninės visuomenės informavimo priemonės sąvoka“. Analizuojant informacijos šaltinio konfidencialumo klausimą bei aptar tą atvejį, galima daryti tokias išvadas: (1) Visuomenės informavimo įstatyme ar Baudžiamojo proceso kodekse įpa reigojimo atskleisti informacijos šal tinį pagrindai galėtų būti labiau de talizuoti, atskleidžiant svarbesniųjų visuomenės interesų prigimtį, taip pat numatant konkrečias priemones, kaip išsaugoti ikiteisminio tyrimo tikslu atskleistą informacijos šaltinį; (2) in formacijos šaltinio paslapties apsau ga kaip viena iš svarbesnių žurnalisto pareigų,204 kurios pagrindu kuriamas visuomenės pasitikėjimas žiniasklai da, turi būti saugoma bendrai visų, ne tik pavienių žurnalistų, tačiau su sąly ga, kad tokia apsauga iš tiesų reikalin ga, o informacijos šaltinio valia dėl jo apsaugos yra aiški; (3) esminiai įpa reigojimo atskleisti informacijos šalti nio motyvai turi būti ne šaltinio ir jo Nutarime nurodyta, kad elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis nelaikytini valstybės institucijų ir įstai gų valstybės pareigūnų ir valstybės tar nautojų (darbuotojų) interneto tinklala piai, skirti oficialiems dokumentams ir informacijai apie valstybės institucijos 60 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė darbą platinti, taip pat asmenų priva tūs interneto tinklalapiai, kuriuose de dama informacija apie pačius interne to tinklalapių įkūrėjus, jų duomenys, kūriniai, informacija apie jų gamina mą ir parduodamą produkciją, teikia mas paslaugas ir panašiai.205 Kitokią sampratą pateikia Visuomenės infor mavimo įstatymas: pagal jį, visuome nės informavimo priemonėmis laikyti nos informacinės priemonės ir jas gali turėti valstybės ir savivaldybių institu cijos bei įstaigos. Teismas taip pat nurodė, kad tuo atve ju, jei tinklalapio valdytojas atlieka aktyvų vaidmenį, leidžiantį jam tu rėti žinių apie jo valdomame tinkla lapyje pateikiamą informaciją ar ją kontroliuoti, toks tinklalapio valdyto jas nepripažintinas informacinės vi suomenės paslaugų tarpiniu teikėju ir yra tinkamas atsakovas pareikšti rei kalavimui pašalinti informaciją iš jo valdomo (administruojamo) tinklala pio.206 Įdomu, kad to paties skleidėjo atsakomybę ir statusą visiškai priešin gai įvertino Vilniaus apygardos admi nistracinis teismas: tą patį asmenį (t. y. interneto tinklalapio www.skundai. lt valdytoją) pripažinęs tarpiniu pas laugų teikėju, teismas padarė išvadą, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos ne Visuomenės informavimo įstatymo, bet Informacinės visuomenės paslau gų įstatymo nuostatos, todėl informa cijos turinį turėjo vertinti ir atitinkamą sprendimą priimti ne Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, o Informacinės visuomenės plėtros komitetas.207 Aptariamu laikotarpiu dažniau iškilda vo klausimas dėl viešosios informaci jos skleidėjo – informacinės priemonės valdytojo – atsakomybės ribų regla mentavimo, atsižvelgiant į tai, ar sklei dėjo pareigos informacijos kontrolės požiūriu yra aktyvios, ar pasyvios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pri pažino interneto tinklalapio www. skundai.lt, kuriame buvo talpinami vartotojų nusiskundimai, valdytoją tinkamu subjektu, turinčiu pareigą iš jo valdomo tinklalapio pašalinti kito asmens inicijuotą informaciją. Teis mas pripažino, kad atsakovo veikla valdant interneto tinklalapį atitinka informacinės visuomenės paslaugų požymius, o neatlygintina prieiga prie jo valdomo tinklalapio ir galimybės skelbti jame informaciją neužkerta ke lio šią paslaugą pripažinti informaci nės visuomenės paslauga. Prašymas pašalinti internete paskelbtą informaciją turėtų būti vertinamas kaip savarankiškas pažeistos asmens teisės gynimo būdas. Tačiau tam, kad šis bū das būtų efektyvus, būtina ne tik sude rinti minėtų teisės aktų nuostatas, bet ir užtikrinti vienodą praktiką bendro sios ir administracinės kompetencijos teismuose, numatyti aktyvią viešosios informacijos skleidėjo (kai jis nėra šios informacijos rengėjas) pareigą šalin ti įstatymus pažeidžiančią informaciją, 61 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE kai jis pats negali šios informacijos pagrįsti turimomis priemonėmis. Apžvalga pasiekti. Deja, oficialios informaci jos teikimo reglamentavimas Lietuvo je neužtikrina adekvačios asmens tei sės gauti informaciją apsaugos. Be to, valstybės institucijų praktika nagrinė jant informacijos prašymus ne visada atitinka teisės aktų keliamus reikala vimus, o teismų praktika šioje srityje nėra pakankamai išvystyta. Teisė gauti oficialią informaciją ir dokumentus Konstitucijos 25 straipsnis, skelbian tis, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, įtvirtina informacijos laisvę, ap imančią ir teisę gauti informaciją. Nors Lietuvos teismų praktika teisės gauti informaciją srityje nėra gausi, panašu, jog teismai pripažįsta, kad informaci jos laisvė Konstitucijos 25 straipsnio prasme garantuoja ne tik asmens teisę nekliudomai gauti informaciją iš kitų, norinčių ją suteikti asmenų, bet ir teisę gauti oficialią informaciją ir dokumen tus iš valstybės institucijų ir įstaigų.208 Tokiu atveju valstybė privalėtų ne tik nesudaryti savavališkų kliūčių laisvam informacijos judėjimui, pavyzdžiui, cenzūruojant žiniasklaidą, bet jai atsi rastų ir pozityvi pareiga sukurti sąly gas asmenims gauti jų norimą oficialią informaciją ar dokumentus iš valstybės institucijų. Lietuvoje asmens teisę gauti oficialią informaciją ir dokumentus įgyvendi na specialusis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kurio 3 straipsnis įtvirtina institucijų imperatyvią parei gą teikti asmenims informaciją. Ne teikiama gali būti tik tokia informaci ja, kuri patenka į vieną iš įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatytų informa cijos teikimo bendrąja tvarka išimčių. Kai kurios išimtys suformuluotos itin plačiai. Pavyzdžiui, įstatymas netaiko mas informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacio nalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri su daro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstaty mų nustatytais atvejais, taip pat infor macijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai. Pripažįstant asmens teisę gauti infor maciją iš valstybės institucijų ir įstai gų kaip patenkančią po Konstitucijos 25 straipsnio apsauga, šiai turėtų būti taikomi tokie patys teisėto apribojimo kriterijai kaip ir teisei skleisti informa ciją: apribojimas turi būti numatytas įstatymu, turėti legitimų tikslą ir būti būtinas bei proporcingas šiam tikslui 2011–2012 m. įgyvendinta Žmogaus teisių stebėjimo instituto iniciatyva, 62 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė kurios metu buvo pateiktos informaci jos užklausos įvairioms valstybės ins titucijoms ir įstaigoms, atskleidė, kad informacijos, kurios teikimui bendrąja tvarka taikomos išimtys, reglamenta vimas yra fragmentiškas ir neišsamus. Tokiu būdu institucijoms sudaromos prielaidos šiomis išimtimis piktnau džiauti ir turimą informaciją monopo lizuoti – taip ji tampa visiškai nepriei nama visuomenei. dienėje visuomenėje, rodo ir Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipa žinti su oficialiais dokumentais pasira šymas 2009 m. Konvencijos nuostatos įtvirtina pamatinius oficialios infor macijos teikimo asmenims principus. Kad sutartis įsigaliotų, ją ratifikuo ti turi dešimt Konvenciją pasirašiusių šalių. Šiuo metu Konvenciją ratifikavo šešios valstybės, tarp jų ir Lietuva, ra tifikavusi Konvenciją 2012 m. birželį. Toks teisinis reguliavimas, kai nėra užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp asmens informacijos laisvės ir kitų visuomenės interesų, neproporcin gai apribojant pirmąją pastarųjų nau dai, gali kelti klausimų dėl jo atitikimo Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio nuostatoms. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nusta to, kad valstybės narės gali apriboti tei sę susipažinti su oficialiais dokumen tais, jeigu apribojimai aiškiai nustatyti įstatymuose, yra būtini demokratinė je visuomenėje ir yra proporcingi sie kiant tikslo apsaugoti tokius interesus kaip nacionalinis saugumas, gynyba ir tarptautiniai santykiai, visuomenės saugumas bei kiti baigtiniame sąraše įvardinti interesai. Taigi ši Konvenci jos nuostata gali būti aiškinama kaip užtikrinanti teisei gauti oficialią infor maciją apsaugą, kuri yra lygiavertė sa viraiškos laisvės, įtvirtintos EŽTK 10 straipsnyje, apsaugai. Nors šiuo metu asmens teisė gauti ofi cialią informaciją ir dokumentus sa vaime nėra pripažįstama kaip paten kanti po Konvencijos 10 straipsnio apsauga, pastaruoju metu EŽTT prak tika vystoma tokios teisės pripažini mo linkme.209 Daugėja bylų, kuriose EŽTT pripažįsta valstybes pažeidus Konvencijos 10 straipsnį, nepagrįstai suvaržant asmenų teisę gauti oficia lią informaciją ir taip apribojant lais vą informacijos judėjimą, būtiną šio straipsnio garantuojamai saviraiškos laisvei užtikrinti. Vertinant teisės gauti informaciją re glamentavimą Lietuvoje, Konvencija įveda svarbią naujovę. Konvencijos 3 straipsnio 2 dalis numato, kad oficia lios informacijos teikimo išimtys ne gali būti absoliučios – „suteikti oficia liame dokumente esančią informaciją gali būti atsisakyta, jei ją atskleidus būtų ar greičiausiai būtų pažeisti bet Tai, kad valstybės linksta pripažinti teisės gauti informaciją svarbą šian 63 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE kurie 1 dalyje minimi interesai, iš skyrus tuos atvejus, kai atskleidžiant yra viršesnis viešasis interesas.“ Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės ak tai nesuteikia galimybės atskleisti ne teiktiną informaciją remiantis viršes niu viešuoju interesu. Apžvalga teistuma.d?id=49504362; d. Sinkevičius. „Nu teista alytiškė: neetiškus komentarus internete išprovokuoja gėjų elgesys“, delfi.lt, 2011–1204, http://verslas.delfi.lt/media/nuteista-aly tiske-neetiskus-komentarus-internete-ispro vokuoja-geju-elgesys.d?id=52519551 Komentaro turinys: „kurie šiuose komen taruose prijaučia tų homikų išsišokimui, patys yra tokie pat iškrypėliai ir psichiniai ligoniai. Čia komentarus rašo ir to iškrypėliško sam būrio dalyviai. Gėda šio šlykštaus reginio organizatoriams ir dalyviams. Yra toks žodis PASILEIDĖLIS, kuris apibūdina žmogų, ne mokantį kontroliuoti savo juslių. Taigi prieš mūsų akis – pasileidėliai. Ir ne šiaip kokie, bet ypatingos rūšies pasileidėliai, – tai IŠKRYPĖ LIAI. Juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į Psichiatrinę. Jų vieta – TEN.“ 179. 175. Mindaugas Jackevičius „D. Radzevi čiaus ir V. Tomkaus bylą stebi Europa“, delfi. lt, 2011–10-22 http://verslas.delfi.lt/Me dia/dradzeviciaus-ir-vtomkaus-kova-stebieuropa.d?id=50973115; Mindaugas Jackevi čius „ESBO atstovė apie d. Radzevičiaus bylą: tokios bausmės dusina išraiškos laisvę“, delfi. lt,2012-07-03, http://verslas.delfi.lt/Media/ esbo-atstove-apie-dradzeviciaus-byla-tokiosbausmes-dusina-israiskos-laisve.d?id=590457 89#ixzz2F4BmjgRo 180. 2012 m. gegužės 9 d. EŽTT sprendimas byloje Vejdeland and Others v. Sweden , pa reiškimo Nr. 1813/07, par. 54-60 Numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinė janti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžia mųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija sprendimą skelbs 2012-01-22: „Aukščiausia sis Teismas atvertė už sovietų agresijos neigi mą nuteisto A. Paleckio bylą“, www.lzinios. lt, 2012-12-11 (pirminis informacijos šaltinis BNS) 176. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžia mojoje byloje Nr. PK-76-655/2012 181. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-843-628/2012 177. D. Sinkevičius. „Pasienyje dirbantis par davėjas internete siūlė „utilizuoti komikus“, delfi.lt, 2012-01-07, http://verslas.delfi.lt/me dia/pasienyje-dirbantis-pardavejas-internetesiule-utilizuoti-komikus.d?id=53870221; d. Sinkevičius. „Nuteistas komentatorius, ra ginęs bažnyčios tarnus kovoti su gėjais“, delfi.lt, 2011–09-24, http://www.delfi.lt/ news/daily/crime/nuteistas-komentato rius-ragines-baznycios-tarnus-kovoti-sugejais.d?id=50000184; d. Sinkevičius. „Gėjus sušaudyti raginęs komentatorius „užsidirbo“ teistumą“,delfi.lt, 2011–09-11, http://verslas.delfi.lt/media/gejus-susau dyti-ragines-komentatorius-uzsidirbo178. D. Sinkevičius, „Sovietų agresiją neigęs A. Paleckis: nejaučiu padaręs kokį nors nu sikaltimą“, delfi.lt, 2012-04-30: http://www. delfi.lt/archive/print.php?id=58616543 182. „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį A. Paleckiui“, lzinios.lt, 2013-01-22, http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/ Auksciausiasis-Teismas-paliko-galioti-nuos prendi-A.Paleckiui-foto 183. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 metų veiklos ataskaita, http://www3.lrs.lt/docs2/ YYZSVDAF.PDF, p. 4 184. 64 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė 263/6325; taip pat galima rasti internete: http://m.lrytas.lt/?data=20111115&id=akt15_ a1111115&view=2 Žr. nuorodą: http://www.coe.int/t/dghl/ monitoring/ecri/Country-by-country/Lithua nia/LTU-CbC-IV-2011–038-LTU.pdf. 185. 186. „Seime – pakartotinė iniciatyva drausti bankams valdyti žiniasklaidą“, iq.lt, 2011–1118, http://iq.lt/lietuva/seime-pakartotine-inici atyva-drausti-bankams-valdyti-ziniasklaida/ Žr. 185 nuorodą, p. 29 196. Žr. nuorodą: http://humanrightscomment. org/2012/06/21/silencing-voices-against-ho mophobia-violates-human-rights/. 187. 197. Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-936(2), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=411889&p_ query=&p_tr2=2 Rusijoje nepilnamečių apsaugą užtikrina 2010 m. gruodžio 21 d. priimtas Rusijos Federa cijos įstatymas (rusų k. „Федеральный закон o защите детей от информации, причиняющей вредих здоровью и развитию“). 188. Gyventojų turto deklaravimo įstaty mo 2, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo ir pa pildymo įstatymas Nr. XI-1785, 2011–1206, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch. preps2?a=413834&b= 198. Daugiausia klausimų ir kritikos dėl įstaty mo pateikė JT Žmogaus teisių komiteto eksper tas prof. Michael O‘Flaherty. 189. Žr. nuorodą: http://daccess-dds-ny.un.org/ d o c / UNDO C / GEN / G 1 2 / 4 5 5 / 7 6 / P D F / G1245576.pdf?OpenElement. 190. 199. L. Lavaste. „Teisėjų nuodėmės – viešos ir nutylimos“, „Lietuvos rytas“, 2011–04-23, Nr. 94. „Seime svarstoma galimybė kurti žiniasklai dos priemonių registrą“, lrytas.lt, 2011–12-24, http://www.lrytas.lt/-13247285031322565854seime-svarstoma-galimyb%C4%97-kurti%C5%BEiniasklaidos-priemoni%C5%B3registr%C4%85.htm 191. G. Vitkauskas. „Žurnalistei teismas nurodė atskleisti šaltinį“, www.lrt.lt, 2011–12-16 (pir minis informacijos šaltinis LTV, „Panorama“). 200. 201. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis. 192. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. bir želio 16 d. nutarimas Nr. XI-1457 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos naciona linės kovos su korupcija programos patvirtini mo pakeitimo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=402151&p_ query=&p_tr2=2 M. Kuizinaitė. „Teisėjų klanas neatšaukė keršto žurnalistei L. Lavaste“, „Lietuvos ry tas“, 2012-01-14, Nr. 11/6374 202. EŽTT Didžiosios kolegijos 2010 m. rug sėjo 14 d. sprendimas byloje SanomaUitge vers B.V. v. TheNetherlands, pareiškimo Nr. 38224/03. 203. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 metų veiklos ataskaitos, http://www3.lrs.lt/docs2/ YYZSVDAF.PDF, priedas, p. 52 193. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos ko dekso 15 straipsnis. 204. Tokį draudimą numato Visuomenės infor mavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis 194. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 „Dėl Viešo nau dojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos 205. „Įsakymas: sutrypti lietuviškus ban kus“, „Lietuvos rytas“, 2011–11-15, Nr. 195. 65 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Susirinkimų laisvė informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 24-1002) patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbti nos informacijos kontrolės ir ribojamos viešo sios informacijos platinimo tvarkos 4 punktas. Savivaldybės administracijos pareigū nų veiksmai (neveikimas) ir sprendimai atsisakant derinti susirinkimų organi zavimo vietą ir laiką, kitos sprendimus priimančių savivaldybių pareigūnų tei sių ir pareigų reglamentavimo spragos bei neaiškios susirinkimų organizavi mą numatančios įstatymo nuostatos – esminės priežastys, paskatinusios keisti Susirinkimų įstatymą.210 Nors įstatymo projektas įregistruotas dar 2009 m. pa baigoje,211 įstatymas priimtas praėjus beveik trejiems metams.212 Uždelsta Susirinkimų įstatymo priėmimo proce dūra iš esmės užprogramavo šio teisės akto ir pačios susirinkimų laisvės įgy vendinimo problemas 2011–2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012, V. G. v. S. G. 206. Vilniaus apygardos administracinio teis mo 2012 m. spalio 18 d. nutartis administra cinėje byloje Nr. I-3797-643/2012, S. G. prieš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. 207. Lietuvos vyriausiojo administracinio teis mo 2011 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A143-1985/2012 208. EŽTT 2009 m. balandžio 14 d. sprendi mas byloje Társaság a Szabadságjogokért v. Hungary, pareiškimo Nr. 37374/05; EŽTT 2009 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Ke nedi v. Hungary, pareiškimo Nr. 31475/05; EŽTT 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Gillberg v. Sweden, pareiškimo Nr. 41723/06 209. Buvusių įstatymo taikymo ydų sąra šą nagrinėjamu laikotarpiu papildė dar kelios – jau išduotų pažymėjimų atšaukimas,213 netinkama susirinki mų laiko ir vietos derinimo procedū ra, nesugebėjimas užtikrinti kelių vie nu metu rengiamų susirinkimų bei apsunkintas pažymėjimų išdavimas tiems, kurių idėjos ar protestų kultū ra neparankios politinei valdžiai.214 Kaip ir anksčiau, aptariamu laikotar piu valstybinių švenčių dienomis sa vivaldybės nepajėgė užtikrinti susi rinkimų teisės įgyvendinimo visiems ja pasinaudoti norintiems visuomenės atstovams. Susirinkimų teisės pažeidi mai dažniausiai buvo fiksuojami šalies sostinėje. 66 Susirinkimų laisvė Ydinga savivaldos praktika išduodant pažymėjimus kės teismo priimto sprendimo skubiai išduoti profesinių sąjungų atstovams pažymėjimą surengti protesto akci ją prie Seimo sausio 16 d.216 Mitingo organizatoriai po visų sostinės val džios mėginimų užgniaužti mitingą jį surengė tik iš ketvirto karto.217 Pažymėjimus 2012 m. vasario 16 d. rengti eitynes Kauno miesto savival dybė išdavė dviems rengėjams: Lietu vos tautinio jaunimo sąjungai (LTJS) ir akcijos „Už solidarią ir įvairią Lie tuvą“ organizatoriams. Pradžioje, ven giant galimų konfliktų, eitynių laikas buvo parinktas taip, kad nesusikirstų abiejų rengėjų, kurie neneigė turintys skirtingas pažiūras į tuos pačius da lykus, keliai, o vėliau, po uždaro sa vivaldybės posėdžio, akcijos „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“ organiza toriams pranešta, kad jų renginio da lyviams vietos Laisvės alėjoje nebus. Kadangi pasiūlymas rinktis kitą vietą akcijos organizatorių netenkino, pažy mėjimas buvo visai atšauktas. Nagri nėjamu atveju savivaldybės pareigū nų sprendimui įtakos neturėjo net ir tai, kad policijos pareigūnai garanta vo, jog rengiamų eitynių dalyvių sau gumas bus užtikrintas. EŽTT yra pažymėjęs, jog šalies vidaus teisinės gynybos priemonės ginant su sirinkimų laisvę turi būti veiksmingos, o tai kartu reiškia, kad aiškus įgaliotos institucijos sprendimas dėl susirinki mo turi būti priimtas dar iki planuoja mo susirinkimo pradžios. Anot EŽTT, įvairios post-hoc pobūdžio teisinės priemonės (t. y. priemonės panaudotos po to, kai planuotas susirinkimo lai kas yra praėjęs) yra nesuderinamos su Konvencijos 11 ir 13 straipsnių nuos tatomis ir jas pažeidžia.218 Susirinkimų laiko ir vietos derinimo problemos Susirinkimo vieta ir laikas – esminės susirinkimo detalės, kurioms rengėjai skiria ypatingą dėmesį. Nors Susirin kimų įstatymas susirinkimo organiza toriams nesuteikia teisės besąlygiškai pasirinkti susirinkimo vietą ar keis ti suderintą vietą, tačiau vienašališkas savivaldybės sprendimas nustatyti kitą organizuojamo susirinkimo vietą, nei nurodyta organizatorių prašyme, pa žeidžia teisę į taikius susirinkimus ir vertintinas kaip neteisėtas. Ne iškart išduotą pažymėjimą pro fesinėms sąjungoms rengti mitingą 2011 m. pradžioje atšaukė ir Vilniaus miesto savivaldybė, pasiūliusi rengi nį perkelti į kitą dieną dėl tuomet ša lyje paskelbto gedulo.215 Prieš taikius susirinkimus nukreiptą savivaldybės savivalę paryškino ne tik pavėluotas neigiamas atsakymas mitingo organi zatoriams, bet ir nesugebėjimas laiku įvykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylin 67 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Tokį išaiškinimą pateikė Lietuvos vy riausiasis administracinis teismas, iš nagrinėjęs sostinės savivaldybės admi nistracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo,219 priimto pareiškė jams apskundus savivaldybės veiks mus be suderinimo pakeičiant susi rinkimo vietą ir laiką – perkeliant jį iš aikštės prie Lietuvos Respublikos Vy riausybės į savivaldybės tarybos spren dimu patvirtintą nuolatinę susirinkimų vietą – automobilių stovėjimo aikšte lę prie „Siemens“ arenos. Teismas pa brėžė, kad suderinimas yra abiejų pu sių sutarimas, kurio nesant savivaldybė privalėjo priimti įstatymo 11 straips nio 2 punkte nurodytą sprendimą atsi sakyti išduoti susirinkimo vietą ir laiką patvirtinantį pažymėjimą, jeigu orga nizuojant susirinkimą galėjo būti pa žeistas valstybės ar visuomenės saugu mas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės. Apžvalga Dėl netinkamo susirinkimo laiko ir vietos suderinimo administracinių tei sės pažeidimų bylas 2012 m. kovo 17 d. mitingo prie Seimo rengėjams nutraukė Vilniaus miesto 2-asis apy linkės teismas. Vilniaus miesto sa vivaldybės surašytuose administra cinių teisės pažeidimų protokoluose buvo nustatyta, kad susirinkimo orga nizatoriai, rengdami mitingą, nesilai kė susirinkimo organizavimo tvarkos, kadangi pagal savivaldybės išduotą pažymėjimą mitinguoti buvo leidžia ma nuo 15 val. prie Seimo šalia auto mobilių stovėjimo aikštelės, tačiau vi suomenininkai mitingą surengė nuo 14 val. kitoje Seimo rūmų pusėje.221 Teismas pabrėžė, kad Vilniaus mies to savivaldybės administracija, sava vališkai pakeitusi mitingo vietą ir lai ką, negalėjo tikėtis, kad mitingas vyks naujuoju laiku ir naujoje vietoje. Lietuvos lenkų rinkimų akcija, su rengusi protesto akciją 2012 m. kovo 17 d. prieš švietimo reformą, sulau kė kritikos dėl neva netinkamos ren ginio datos: į Vilniaus miesto savival dybės administraciją kreipėsi Seimo narių grupė, prašydama pakeisti rengi nio datą, kadangi 1938 m. kovo 17 d. Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą, o 1991 m. kovo 17 d. vyko referendu mas dėl Sovietų Sąjungos išsaugoji mo. Tačiau leidimą mitingui išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė, neįžvel gusi jokių grėsmių ir Susirinkimų įsta tymo reikalavimų neatitikimo Seimo narių prašymo netenkino.222 Teisę rinktis į taikius susirinkimus pa žeidžia bei su įstatymo nuostatomis prasilenkia ir tokie savivaldybės pa reigūnų veiksmai kaip reikalavimas rengėjams susirinkimo laiką ir vie tą suderinti su kitomis institucijomis. Užuot patys sprendę renginio vietos ir laiko suderinimo klausimą, sostinės savivaldybės atstovai šią pareigą buvo linkę perkelti Kovo 11-osios eisenos organizatoriams, nurodžiusi jiems arba pakeisti renginio laiką ir vietą, arba jį suderinti su Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija.220 68 Susirinkimų laisvė Kai kurie susirinkimų organizatoriai pasinaudojo tuo, kad Susirinkimų įsta tymas nustato baigtinį draudimų są rašą renginio vietai. Nors anksčiau Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo sustabdęs sostinės sa vivaldybės administracijos išduotą pažymėjimą rengti mitingą prie „Vil niaus energijos“ valdybos nario A. Ja nukonio namų,223 A. Paleckio vado vaujamas Socialistinis liaudies frontas vasario 20 d. pakvietė į mitingą prie Ministro Pirmininko namų Turniškė se, motyvuodamas tuo, kad Premje ro rezidencija nėra paskelbta ypatinga zona, o mitingai pagal įstatymą galimi ir gatvėse, taip pat ir Turniškėse.224 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų susi rinkimų laisvės ribojimo pagrindų. Tai reiškia, kad priimdamas tokį sprendimą jis privalo pateikti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai susirinki mas pažeis valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių svei katą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. EŽTT požiūriu, turint ome nyje esminį susirinkimų laisvės pobū dį ir jos glaudų ryšį su demokratija, turi būti pateikiami svarūs, įtikinami argumentai, siekiant pagrįsti šios tei sės apribojimą; nacionalinių teismų sprendimai, varžantys teisę į susirin kimų laisvę, kaip ir grėsmės realumo aspektai, turi būti pagrįsti priimtinu svarbių faktų vertinimu ir paremti ne prielaidomis, bet motyvuotomis fakti nėmis išvadomis; grėsmė turi būti to kia didelė, kad reikalautų pritaikyti to kią drastišką priemonę kaip renginio draudimas.225 Susirinkimų laisvės apribojimai Deklaratyvus Susirinkimo įstatymo saugomų vertybių ir tikslų išvardiji mas motyvuojant atsisakymą išduoti pažymėjimą susirinkimui rengti nega li būti laikomas pagrindžiančiu susi rinkimų laisvės ribojimo primygtinį socialinį poreikį. Tokią išvadą pada rė LAT, pasisakydamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo neišduoti leidimo 2009 m. kovo 11 d. eitynėms „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakan tumą„. Teismas pažymėjo, kad priim damas sprendimą atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėji mą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, savivaldybės įgaliotas atstovas yra saistomas Konstitucijos Teisė streikuoti – neatskiriama teisės į asociacijų laisvę dalis. EŽTT, pasisa kydamas dėl Konvencijos 11 straips nio taikymo, yra nurodęs, kad strei kas, kuris leidžia profesinei sąjungai išreikšti savo požiūrį, yra svarbus pro fesinės sąjungos narių interesų apsau gos aspektas, o valstybės vaidmuo šiuo atveju yra užtikrinti, kad prof sąjungos nariams nebūtų užkirstas ar suvaržytas kelias pasinaudoti profe sine sąjunga jų interesams atstovau ti, siekiant sureguliuoti santykius su 69 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE darbdaviu.226 Tačiau EŽTT taip pat pa žymėjo, kad teisė streikuoti nėra ab soliuti ir jos įgyvendinimas gali būti siejamas su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais; Konvencijos požiū riu svarbu, kad ribojimas būtų atlik tas pagal įstatymą, turėtų teisėtą tikslą, atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“ demokratinėje visuomenėje ir būtų proporcingas;227 todėl ir šių teisių įgy vendinimas nėra beribis ir kartais pasi rinkta šių teisių įgyvendinimo forma ir jos keliamos grėsmės kitų visuomenės narių teisėms gali pateisinti atitinkamų demokratinių laisvių suvaržymą.228 Apžvalga priežasčių atsakovo paskelbti streikai buvo pripažinti neproporcinga dar buotojų interesų gynimo priemone, to dėl įvertinti kaip neteisėti. „D. Kuodytė ragina bausti pareigūnus, kurie be pagrindo neleidžia mitinguoti“, delfi.lt, 2012-02-15, (http://www.delfi.lt/ news/daily/lithuania/dkuodyte-ragina-baus ti-pareigunus-kurie-be-pagrindo-neleidziamitinguoti.d?id=55529621 210. Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstaty mo projekto Nr. XIP-1599 aiškinamasis raš tas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=361836. 211. Todėl kur kas griežtesnės nei susirin kimų teisės atžvilgiu pozicijos LAT laikėsi nagrinėdamas streiko bylą, ku rioje AB „Autrolis“ prašė pripažinti neteisėtais Kauno troleibusų vairuoto jų profesinės sąjungos paskelbtą įspė jamąjį streiką ir neterminuotą strei ką, kadangi profsąjunga nesitarė dėl būtinos minimalios paslaugos kiekio nustatymo, atsisakė teikti būtinas vi suomenei paslaugas streiko metu, ne silaikė streiko skelbimo tvarkos.229 Remdamasis EŽTT praktika, teismas pabrėžė, kad teisė streikuoti nėra ab soliuti, nes streikas yra ne tik priemo nė daryti spaudimą darbdaviui ir ginti socialinius bei ekonominius interesus, bet kartu reiškia gresiančią žalą darb daviui ar tretiesiems asmenims. Strei kas laikytinas ultima ratio priemone, kuri taikytina tik išnaudojus dery bų, taikinimo ir kitus būdus kolekty viniam darbo ginčui spręsti. Dėl šių Lietuvos Respublikos susirinkimų įsta tymo pakeitimo įstatymas, 2012 m. lap kričio 28 d.,Nr. XI-2385, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=437367&p_query=&p_tr2=2 212. P. Grakauskas, „Leidimas eitynėms „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“ Kauno Laisvės alėjoje atšauktas“, 2012-02-14, delfi.lt,http:// www.delfi.lt/news/daily/lithuania/leidimaseitynems-uz-solidaria-ir-ivairia-lietuva-kau no-laisves-alejoje-atsauktas.d?id=55489513# ixzz2GN0swJj1 213. 214. L. Kranauskas, „Mitingų mėnuo (ne)pate kėjo“,, atgimimas.lt, 2011–02-18, http://www. atgimimas.lt/Diskusija/2011–metai-vasario/ Mitingu-menuo-ne-patekejo „Atšauktas leidimas profsąjungoms šešta dienį mitinguoti Vilniuje“, lrytas.lt, 2011–0217, http://www.lrytas.lt/-1297967625129749 5278-at%C5%A1auktas-leidi mas-profs%C4%85jungoms%C5%A1e%C5%A1tadien%C4%AF-mitin guoti-vilniuje.htm 215. 70 Susirinkimų laisvė T. Karečka „Kvietimas į protesto akci ją, vyksiančią vakar“, balsas.lt, 2011–01-19, http://www.balsas.lt/naujiena/521366/kvieti mas-i-protesto-akcija-vyksiancia-vakar „Teismas neleido mitinguoti prie A. Janukonio namų, ten vyks piketas“,delfi. lt, 2011–02-09, http://www.delfi.lt/news/ daily/lithuania/teismas-neleido-mitin guoti-prie-ajanukonio-namu-ten-vykspiketas.d?id=41816409 216. 223. „Mitinguotojai ragino kelti atlyginimus ir įvesti progresinę sistemą“, balsas.lt, 2011–0319, http://www.balsas.lt/naujiena/530220/mi tinguotojai-ragino-kelti-atlyginimus-ir-ivestiprogresine-sistema-papildyta-14-30 217. 224. „Frontininkai“ nori mitinguoti prie premje ro rezidencijos“, lrytas.lt, 2011–02-15, http:// www.lrytas.lt/-12977790761296589760-fron tininkai-nori-mitinguoti-prie-premjero-rezi dencijos.htm 218. Žr. EŽTT 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Genderdoc-M prieš Moldovą, pareiški mo Nr. 9106/06, par. 35-38 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012 VšĮ „Žmogaus teisių stebėji mo institutas“, VšĮ „Lygių galimybių plėtros centras“ prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. 225. Lietuvos vyriausiojo administracinio teis mo 2012 m. sausio 19 d. nutartis adminis tracinėje byloje Nr. A63-261/2012 Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija prieš Vilniaus miesto savi valdybės administraciją. 219. Žr. EŽTT 2002 m. liepos 2 d. sprendimą byloje Wilson, National Union of Journalists ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 30668/96; 30671/96; 30678/96, par. 46 226. 220. M. Jackevičius, „Skinams“ žygiuoti Kovo 11-ąją galima, demokratijos gynėjams – ne?“, delfi.lt, 2011–10-23 http://www.delfi. lt/news/daily/lithuania/skinams-zygiuoti-ko vo-11-aja-galima-demokratijos-gynejamsne.d?id=51011205#ixzz2GShRxorg Žr. EŽTT 2009 m. balandžio 21 d. spren dimą byloje EnerjiYapi-YolCen prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 68959/01, par. 26-33 227. Žr. EŽTT 2009 m. kovo 5 d. sprendimą byloje Barraco prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 31684/05 228. Teismas nutraukė „signatarų bylą“: mi tingo organizatoriai įstatymų nepažeidė“, ve.lt, 2012-06-29, http://www.ve.lt/naujienos/ lietuva/lietuvos-naujienos/teismas-nutraukesignataru-byla-mitingo-organizatoriai-istaty mu-nepazeide-767860/ 221. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-15/2011 AB „Autrolis“ prieš Kauno trolei busų vairuotojų profesinę sąjungą. 229. Š. Černiauskas, „Protestuoti dėl tautinių mažumų švietimo susirinko keli tūkstančiai žmonių“, delfi.lt, 2012-03-17, http://www. delfi.lt/news/daily/lithuania/protestuoti-deltautiniu-mazumu-svietimo-susirinko-kelitukstanciai-zmoniu.d?id=56828153#ixzz2G SaomX6w 222. 71 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Religijos laisvė Apžvalga religija, įstatymui yra lygūs, todėl tie siogiai ar netiesiogiai riboti jų teisių ir laisvių ar taikyti privilegijų draudžia ma. Tačiau nuo pat šio įstatymo įsiga liojimo įsivyravo takoskyra tarp reli ginių bendruomenių padėties (statuso) valstybėje ir asmens teisių. Lietuvoje nėra valstybinės religijos,230 tačiau šalyje religinės bendrijos skirs tomos į tradicines231 ir kitas (netra dicines), kurios gali būti pripažintos valstybės, jei jos turi atramą visuome nėje, o jų mokymas bei apeigos ne prieštarauja įstatymui ir dorai. Tradi cinių religinių bendrijų statusas yra neatšaukiamas,232 jų sąrašas, įtvirtin tas Religinių bendruomenių ir bendri jų įstatyme, yra baigtinis. Nors įsta tymas tokiomis pripažįsta 9 religines bendrijas (bendruomenes), 2011 m. atlikto Lietuvos gyventojų surašymo metu šalies gyventojai save prisky rė net 59 religinėms bendruomenėms (2001 m. – 28).233 Daugiausia asme nų save priskyrė Romos katalikams – 77,3 procentai (2,35 mln. surašyme dalyvavusių gyventojų), stačiatikių (ortodoksų) tikėjimui – 4,1 procento (125,2 tūkst.), sentikių – 0,8 procen to (23,3 tūkst.), kitiems tikėjimams – 0,9 procento (27 tūkst.). Nė vienai re liginei bendruomenei savęs nepriskyrė 6,1 procento šalies gyventojų. Ilgainiui įsigalėjo vis daugiau skir tumų tarp tradicinių ir kitų religinių bendruomenių ir bendrijų teisių ir šių teisių apimties.234 Tokiu būdu tradici nėms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausančių asmenų tei sės įgavo tam tikrą privilegijuotą pa dėtį asmenų, priklausančių netradici nėms bendruomenėms ar bendrijoms, teisių atžvilgiu. Kadangi nemaža da lis religinių bendruomenių teisių turi tiesioginę įtaką ir jiems priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo kokybei, 2011–2012 m. toliau stiprėjo tradiciš kumo kriterijaus įtaka religinių bend ruomenių gyvenime. Remiantis Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro 2012 m. atlikto tyrimo ataskaita, tradicinėmis nesan čių religinių mažumų narių nuomo ne, reikšmingiausi žingsniai kovojant su religinių bendruomenių diskrimi nacija Lietuvoje būtų religinių ben druomenių skirstymo į tradicines ir kitas panaikinimas teisės aktuose (62 procentai), visuomenės informavimo kampanijų apie religines mažumas skatinimas (56 procentai), objektyves nis žiniasklaidos dėmesys religinėms Religinių mažumų ir bendrijų teisės Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas pa matinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas deklaruoja, kad visi asme nys, nepaisant jų išpažįstamos religi jos, religinių įsitikinimų ar santykio su 72 Religijos laisvė bendruomenėms (54 procentai) bei valstybės tarnautojų ir politikų švieti mas religinių mažumų klausimais (48 procentai).235, 236 ir poįstatyminiame teisės akte ydingos nuostatos nebeliko. Pažymėtina, kad šiuo metu baudžia moji atsakomybė numatyta tik už vals tybės pripažintų religinių bendruome nių ar bendrijų pamaldų ar kitų apeigų trukdymą, todėl atsakomybė netaiky tina už netradicinių ar valstybės ne pripažintų religinių bendrijų ar ben druomenių apeigų sutrikdymą.239 Toks teisinis reguliavimas gali būti verti namas kaip neatitinkantis EŽTK 9 straipsnio, įtvirtinančio religijos lais vę, nuostatų. Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. parengtame ir valstybės institucijoms pateiktame derinti Lietuvos Respubli kos Vyriausybės nutarimo „Dėl karo prievolininkų prašymų atlikti alterna tyviąją krašto apsaugos tarnybą na grinėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projekte buvo siūloma nustatyti, kad prašymus dėl alternatyvios tarnybos nagrinėjančiai komisijai šauktiniai, kurie dėl religi nių ar pacifistinių įsitikinimų negali atlikti karo prievolės su ginklu, galėtų pateikti ne tik asmeninius argumentus, kodėl su ginklu jie tarnauti negali, bet ir dokumentus, liudijančius jų priklau somybę tam tikrai religinei bendruo menei ar bendrijai.237 Registruotas religines bendruomenes gali sudaryti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, o tokia religinė bendruomenė bus įregistruota tik tada, jei ją vienys ne mažiau kaip 15 pilnamečių narių.240 Tokia teisės norma suponuoja, kad kai kurie religiniai dariniai gali veikti ir neįregistruoti. Nors tai atitinka Euro pos Tarybos Parlamentinės Asamblė jos poziciją241 – tačiau neregistruotos religinės bendruomenės ar bendrijos narys, palyginus su registruotai reli ginei bendruomenei ar bendrijai pri klausančiu nariu, rizikuoja būti laiko mas nepatikimu piliečiu arba esančiu už įstatymo ribų.242 Teisės akto projekte tokia galimybė buvo numatyta tik tradicinėms reli ginėms bendruomenėms priklausan tiems šauktiniams, nes projekte esan tis nurodymas, kad galima pateikti dokumentą tik apie priklausymą tra dicinei religinei bendrijai, sudarė prie laidas atmesti dokumentus, kuriais pateikiama informacija apie priklau symą netradicinei religinei bendrijai, ir tokiu būdu apriboti šauktinio gali mybes pagrįsti savo religinius įsitiki nimus.238 Vėlesniame nutarimo projek te šis prieštaravimas buvo panaikintas Religijos laisvės santykis su kitomis pilietinėmis laisvėmis Minties, sąžinės ir religijos laisvė api ma ir asmens teisę neišpažinti jokio ti 73 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE kėjimo apskritai bei teisę keisti savo religiją ar tikėjimą. 2011 m. balandį grupė jaunuolių sostinėje surengė vie šą Romos katalikų bažnyčios tikėjimo atsisakymo akciją ir pareikalavo tokį jų apsisprendimą užfiksuoti. Nors, bažnyčios atstovo teigimu, bažnyčia neturi praktikos išdavinėti dokumentų apie nepriklausymą jai,243 anot akcijos rengėjų, atsisakymo priklausyti Ro mos katalikų bažnyčios pažymėjimai anksčiau Vilniaus vyskupijos vis dėl to buvo išduodami.244 Panaši tikėjimo atsisakymo akcija sostinėje šalia Vil niaus arkivyskupijos kurijos buvo su rengta ir 2010 m. birželį.245 Apžvalga nimas, kreipėsi į Teisingumo ministe riją. Vėliau dėl religinės nesantaikos kurstymo ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Anykščių prokuratūra. Pastaroji insti tucija ryšio tarp muzikos festivalio ir šventovių apiplėšimo neįžvelgė, o pra dėtą ikiteisminį tyrimą, nesant kursty mo, nutraukė.247 Peržengiančiu minties ir saviraiškos laisvės ribas dalies visuomenės bei ti kinčiųjų buvo paskelbtas ir italų re žisieriaus R. Castellucci spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncep ciją“,248 pristatytas sostinės Naciona liniame dramos teatre 2012 m. spa lį. Pasipriešinimo premjera sulaukė ir iš politikų pusės – siekiant uždrausti spektaklį iki jo premjeros Seime im tasi svarstyti atitinkamų rezoliucijų projektus, kuriuose Lietuvos visuo menę norėta paraginti boikotuoti neva krikščionis įžeidžiantį spektaklį, skal dantį visuomenę, kurstantį religinę ne santaiką.249 Prie tokių nuotaikų žadini mo visuomenėje prisidėjo ir kai kurios visuomenės informavimo priemonės. Nors daugumos palaikymo Seime ne gavusi rezoliucija nebuvo priimta, toks spontaniškas politinės galios pa jungimas siekiant daryti įtaką meninės išraiškos laisvei laikytinas nepropor cingu net ir religijos laisvės apsaugos požiūriu. Kritiškų vertinimų dėl nepa matuoto minties ir saviraiškos laisvės varžymo sulaukta ir iš kai kurių dva sininkų.250 Minties, sąžinės ir religijos laisvės sintezė demokratinėje visuomenėje dažnai neišvengiama. Atskirose visuo menės gyvenimo srityse neretai vyks ta šių laisvių ir saviraiškos laisvės ko lizija. Ji buvo pastebima ir ataskaitiniu laikotarpiu, o kiek labiau išryškėjo 2012 m. pabaigoje. Ne vienerius metus kovojantis prieš Anykščių rajone organizuojamą sun kiosios muzikos festivalį „Velnio akmuo“ Anykščių klebonas įžvelgė tiesioginių sąsajų tarp šio renginio ir dviejų šventovių – Troškūnų seniūni jos Surdegio bažnyčios ir Juostinin kų koplyčios – išniekinimo.246 Prieš tai šios parapijos tikintieji, kurių jausmus įžeidė vienos festivalio grupės pasiro dymas, sceninis įvaizdis, dainų tekstai bei religinio simbolio (kryžiaus) nieki 74 Religijos laisvė Daugėjant pareiškimų apie krikščio nių diskriminaciją Europoje,251 EŽTT „filtrą“ šiuo ataskaitiniu laikotarpiu praėjo tokie katalikų (krikščionių) ti kėjimo simboliai kaip kryžius ar Nu kryžiuotasis. Sprendime prieš Italiją EŽTT yra pasakęs, kad „krucifikso“ naudojimas valstybinėse mokyklose patenka po valstybės nuožiūros lais ve (angl. margin of appreciation), to dėl nėra Konvencijos 9 straipsnio pa žeidimas;252 tuo tarpu Britų avialinijų reikalavimą dangstyti ant kaklo sega mą kryželį (nenešioti jo matomai kar tu su darbo uniforma) EŽTT įverti no kaip neproporcingą ir pažeidžiantį Konvencijos 9 straipsnio saugomą re ligijos laisvę.253 Lietuvos Respublikos 2011 metų gyven tojų ir būstų surašymo rezultatai, http:// www.stat.gov.lt/uploads/Lietuvos_gyvento jai_2011.pdf?PHPSESSID=88805a8814c311 310e8d0de444835dbb 233. 234. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro atlikta diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje tyrimo ataskaita. Vil nius, 2007: http://religija.lt/node/2294. 235. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro 2012 metais atlikto tyrimo ataskaita „Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje: religinių mažumų požiūris“. Vil nius, 2012 (viešai dar nepublikuota). M. Jackevičius, „Religinė diskriminaci ja: kitaip tikintiems lipdomos sektantų eti ketės“, delfi.lt, 2012-12-08: http://www. delfi.lt/news/daily/lithuania/religine-diskrimi nacija-kitaip-tikintiems-lipdomos-sektantuetiketes.d?id=60150729 236. 237. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2011–09-20 raštas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“ Nr. 12-01-1385: http://www.lrs.lt/pls/proj/ dokpaieska.dok_priedas?p_id=135235. 230. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalis. Tradicinėmis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje pripažintos šios religinės bendrijos ir bendruomenės lo tynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, mu sulmonų sunitų ir karaimų. 231. „NRTIC atkreipė Krašto apsaugos mi nisterijos dėmesį į diskriminacinį rengiamo Vyriausybės nutarimo turinį“, 2011–11–02, http://religija.lt/straipsniai/tyrimai-analizenuomones/nrtic-atkreipe-krasto-apsaugos-mi nisterijos-demesi-i-diskriminacini-rengiamovyriausybes-nu 238. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis mo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir 4 da lių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 2 ir 5 punktų, 37 straipsnio 2 punkto ir 38 straipsnio 2 ir 3 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. 232. 239. Žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko dekso 171 straipsnį 240. Žr. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 11 straipsnį Žr. Europos Tarybos Parlamentinės Asam blėjos rekomendaciją Nr. 1412 (1999) „Dėl nelegalios sektų veiklos“. 241. 75 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE 242. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro atlikta diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje tyrimo ataskaita. Vil nius, 2007: http://religija.lt/node/2294 Apžvalga Seimo 2012-10-03 rezoliucijos „Dėl spek taklio, niekinančio krikščionių simbolius“ projektas Nr. XIP-4824(3): http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=434075&p_query=&p_tr2=2 249. „R. Doveika: dokumentai apie nepriklau somybę Bažnyčiai neišduodami“, respublika. lt, 2011–04–12, http://www.respublika.lt/lt/ naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/r_do veika_dokumentai_apie_nepriklausomybe_ baznyciai_neisduodami/print.1 243. J. Sasnauskas, „Protestas prieš R. Castel lucci spektaklį. Ne tie pabūklai. Ir taikinys ne tas“, lrytas.lt, 2012-10-08, http://www.lrytas. lt/lietuvos-diena/komentarai/protestas-priesr-castellucci-spektakli-ne-tie-pabuklai-ir-tai kinys-ne-tas.htm?p=3. 250. M. Jackevičius, „Vilniuje grupė žmonių vėl atsisakinės katalikybės“, delfi.lt, 2011– 04–12, http://www.delfi.lt/news/daily/lithu ania/vilniuje-grupe-zmoniu-vel-atsisakineskatalikybes.d?id=44321193. 244. 251. „Andrikienė: krikščionių diskriminacija Eu ropoje – ne „išmislas“, o realybė“, alfa.lt, 201210-02, http://www.alfa.lt/straipsnis/15059210/ Andrikiene..krikscioniu.diskriminacija.Euro poje..ne.ismislas..o.realybe=2012-10-02_1730#ixzz2ISEuMeTt I. Urbonaitė, „Vilniuje – masinė Romos katalikų bažnyčios tikėjimo atsisakymo ak cija“, delfi.lt,2010-06-30, http://www.delfi.lt/ news/daily/lithuania/vilniuje--masine-romoskataliku-baznycios-tikejimo-atsisakymo-ak cija-atnaujinta.d?id=34010495#!/4115823/ ifoto.delfi.lt 245. 252. EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Lautsi ir kiti prieš Italiją, pareiškimo Nr. 30814/06 253. EŽTT 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Eweida ir kiti prieš Jungtinę Kara lystę, pareiškimų Nr. 48420/10, 59842/10, 51671/10, 36516/10 M. Jackevičius, „Bažnyčių išniekinimą Anykščių klebonas sieja su festivaliu „Velnio akmuo“, delfi.lt, 2011–10-10, http://www.del fi.lt/news/daily/lithuania/baznyciu-isniekini ma-anyksciu-klebonas-sieja-su-festivaliu-vel nio-akmuo.d?id=50544908 246. L. Pileckas, „Pragaro liepsnas festiva lyje „Velnio akmuo“ užgesino prokuro rai“, alfa.lt, 2012-02-13, http://www.alfa. lt/straipsnis/13790192/Pragaro.liepsnas. festivalyje.Velnio.akmuo.uzgesino.prokuro rai=2012-02-13_19-08/ 247. R. Oginskaitė, R. Gerbutavičius, S. Ivaš kaitė, „Lietuvių kryžiaus žygis prieš italo spektaklį“, „Lietuvos rytas“, 2012-10-03, Nr. 231/6594 248. 76 Teisė į politinį dalyvavimą Teisė į politinį dalyvavimą leidybos institucijas“ garantiją. Ši ga rantija lemia, kad sprendimas ir ateity je neleisti anksčiau netinkamam parei goms pasirodžiusiam pareigūnui tapti parlamento nariu, visų pirma, priklau so rinkėjams, kurie balsuodami turi galimybę išreikšti savo nuomonę, ar vėl suteikti šiam asmeniui pasitikėji mą.256 Lietuvos Konstitucija nesuderinama su EŽTK įtvirtinta teise į laisvus rinkimus Artėjant 2012 m. Seimo rinkimams, Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Lietuvos Konstitucija neatitinka EŽTK Protokole Nr. 1 įtvirtintos teisės į lais vus rinkimus apsaugos standartų. KT, reaguodamas į EŽTT sprendimą, 2011 m. sausio 10 d. išplatino prane šimą, kuriame pabrėžė, kad dėl EŽTT priimto sprendimo tarp EŽTK ir Lietu vos Respublikos Konstitucijos atsira do nesuderinamumas. Kaip vienintelis būdas įgyvendinti minimą sprendimą buvo nurodytas Konstitucijos patai sų priėmimas.257 Tokiu būdu KT sau iš anksto apribojo galimybes koreguoti savo ankstesnę praktiką ateityje pri imant susijusius nutarimus. Dar 2004 m. KT išaiškino, kad pagal Konstituciją, asmuo, kuris šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesai ką ar padarė tokį nusikaltimą, kuriuo kartu šiurkščiai pažeidė Konstituci ją, sulaužė priesaiką, ir dėl to apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš uži mamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada nega li užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numaty tos priesaikos davimu.254 Savo pozicijos KT nepakeitė ir 2012 m., kai teko svarstyti su minė tuoju EŽTT sprendimu tiesiogiai su sijusį Seimo rinkimų įstatymo pakeiti mą.258 Pakeitimas numatė, jog asmuo, apkaltos tvarka pašalintas iš užimamų pareigų, vėl gali būti renkamas Seimo nariu, jei nuo pašalinimo praėjo ketve ri metai. 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime KT išaiškino, jog ši įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai ir ankstesnei teismo praktikai, o EŽTT sprendimas šiuo atveju nėra pagrindas keisti KT suformuotą konstitucinę doktriną.259 Apkaltos tvarka iš Prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas 2004 m. rugsėjo 27 d. pateikė skundą EŽTT. 2011 m. sausio 6 d. priimtame spren dime EŽTT konstatavo, jog nepanai kinamas draudimas bet kada ateity je užimti parlamento nario pareigas prieštarauja EŽTK Protokole Nr. 1 įtvirtintai teisei į laisvus rinkimus.255 Teismas pabrėžė, kad Protokolo 3 straipsnis įtvirtinta „žmonių nuomo nės išraiškos laisvės renkant įstatymų 77 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Taigi savo praktika KT aiškiai ir ne dviprasmiškai įtvirtino jau prieš tai pabrėžtą prieštaravimą tarp Konsti tucijos ir EŽTK nuostatų. Tokia KT pozicija susilaukė kritikos ir žinias klaidoje,260 ir iš atskirų Konstitucinio Teismo teisėjų.261 Apžvalga apie balso skyrimą už norimus kandi datus, padarant balsavimo biuletenio nuotraukas mobiliuoju telefonu; taip pat vykdytas keitimasis biuleteniais, kai asmuo, parduodantis balsą, gau davo iš anksto pažymėtą biuletenį, o po balsavimo parnešdavo tuščią, ku ris galėjo būti pažymimas ir perduo damas kitam balsą parduodančiam asmeniui.266 Rinkimų tvarkos pažeidimai 2012 m. vykusių rinkimų į Seimą metu užfiksuota itin daug pažeidimų, lėmu sių rinkimų rezultatų pripažinimą ne galiojančiais dviejose rinkimų apygar dose. Dar pirmojo rinkimų turo metu, 2012 m. spalio 14 d., pirmoje dienos pusėje gauta daugybė pranešimų apie vykusį balsų pirkimą ir pardavimą, taip pat neleistiną agitaciją rinkimų dieną.262 Nerimą kelia pranešimai apie masinį balsų pirkimą laisvės atėmimo įstaigose.263 Dėl balsų pirkimo Vyriausioji rinki mų komisija pripažino negaliojančiais pirmojo turo Seimo rinkimų rezultatus Zarasų – Visagino rinkimų apygardo je.267 2012 m. lapkritį Seimas ir Prezi dentė, reaguodami į daugybę pažeidi mų, užfiksuotų rinkimų metu, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami ištir ti, ar rinkimų rezultatai teisėtai pripa žinti galiojančiais.268 2012 m. lapkričio 10 d. LRKT kons tatavo, kad rinkimų rezultatų Biržų – Kupiškio rinkimų apygardoje patvirti nimas prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui. Pažeidimus daugiamandatė je apygardoje LRKT įvertino kaip ne sančius tokio masto, jog lemtų rezul tatų negaliojimą, tačiau penkių Darbo partijos narių, su kurių pavardėmis sieta daug pažeidimų perkant balsus, galutinis vietos nustatymas partijos kandidatų sąraše po rinkimų pripa žintas prieštaraujančiu Seimo rinkimų įstatymui.269 Nepaisant to, kad balsų pirkimo atve jai pirmojo rinkimų turo metu susilau kė daug žiniasklaidos dėmesio ir at garsio visuomenėje, antrame ture šios rūšies pažeidimai buvo užfiksuoti jau išankstinių rinkimų metu.264 Iš viso rin kimo laikotarpiu buvo gauta maždaug 500 pranešimų apie rinkimų tvarkos pažeidimus ir pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai.265 Perkant rinkėjų balsus imtasi naujų, anksčiau nenaudotų priemonių: iš par duodančiųjų reikalauta patvirtinimo 78 Teisė į politinį dalyvavimą Ribotos tiesioginės demokratijos galimybės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis mo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, http:// www.lrkt.lt/dokumentai/2004/n040525.htm 254. Aptariamu laikotarpiu išliko ankstes nėse apžvalgose minėtos problemos, susijusios su referendumų skelbimu ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvo mis.270 Ir toliau išlieka piliečių iniciaty vas dalyvauti demokratiniame proce se itin ribojantis reguliavimas: norint pateikti įstatymo projektą, reikia per 2 mėnesius surinkti 50 tūkstančių pi liečių parašų;271 siekiant suorganizuoti referendumą reikalingi 300 tūkstančių piliečių parašų, kurie turi būti suren kami per 3 mėnesių laikotarpį.272 EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje, pareiškimo Nr. 34932/04, 112 pastrai pa 255. 256. Paksas prieš Lietuvą, 104 pastraipa Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis mo pareiškimas dėl Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo įgyven dinimo, 2011–01-10,http://www.lrkt.lt/Prane simai/txt_2011/L20110110c.htm 257. Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pa keitimo įstatymas, 2012 m. kovo 22 d., Nr. XI1939, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=420742&p_query=&p_tr2=2 258. Vis dar neįvesta aktyvesnį asmenų da lyvavimą demokratiniuose procesuose galinti paskatinti priemonė – balsavi mas internetu. Elektroninio balsavimo įvedimui pritaria apie trys ketvirtada liai Lietuvos gyventojų.273 Tačiau prieš 2012 m. rinkimus į Seimą nebuvo pri tarta siūlymui išbandyti balsavimą in ternetu tik vienoje rinkimų apygardo je, sudarant galimybę šia priemone pasinaudoti užsienyje esantiems Lie tuvos piliečiams.274 Pabrėžtina, kad esant tokioms balsų pirkimo tenden cijoms, įvedant balsavimą internetu ypatingai svarbu numatyti adekvačius saugiklius ir užtikrinti kontrolės me chanizmą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis mo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas, http:// www.lrkt.lt/dokumentai/2012/n120905.htm 259. M. Varaška, „KT doktrina ir prigimtinės žmogaus teisės: R. Pakso atvejis“, http://www. delfi.lt/news/balsuok2012/politikoakimis/ mvaraska-kt-doktrina-ir-prigimtines-zmo gaus-teises-rpakso-atvejis.d?id=59525872, K. Grinius, „KT sprendimas dėl Pakso: juo da diena teisinei valstybei“, http://www. delfi.lt/news/ringas/lit/kgirnius-kt-spren dimas-del-rpakso-juoda-diena-teisineivalstybei.d?id=59451305 260. LRKT teisėjo G. Mesonio atskiroji nuomo nė, http://www.lrkt.lt/dokumentai/2012/atsk_ nuom_20120905_n20120905_GMesonis.pdf; LRKT teisėjo E. Šileikio atskiroji nuomonė http://www.lrkt.lt/dokumentai/2012/atsk_ nuom_20120905_n20120908_ESileikis.pdf 261. „Policiją užgriuvo pranešimai apie rin kimų pažeidimus“, Delfi.lt, 2012-10-14, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ 262. 79 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE policija-uzgriuvo-pranesimai-apie-rinkimupazeidimus.d?id=59755277; „Aktyvumas rinkimuose buvo per 50 pro centų (atnaujinta)“, Lrytas.lt, 2012-10-14, http://www.lrytas.lt/-13501508311348461124 -aktyvumas-rinkimuose-buvo-per50-procent%C5%B3-atnaujinta.htm Apžvalga „D. Grybauskaitė į KT kreipiasi dėl daugia mandatės ir 7 vienmandačių rezultatų“, Del fi.lt, 2012-11-07, http://www.delfi.lt/news/ daily/lithuania/dgrybauskaite-i-kt-kreipia si-del-daugiamandates-ir-7-vienmandaciurezultatu.d?id=59931253 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis mo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, http:// www.lrkt.lt/dokumentai/2012/i121110.htm 269. Šarūnas Černiauskas „Slapta darytame vaizdo įraše – derybos dėl kalinių balsų už Darbo partiją“, Delfi.lt, 2012-10-15, http:// www.delfi.lt/news/daily/lithuania/slapta-da rytame-vaizdo-irase-derybos-del-kaliniu-bal su-uz-darbo-partija.d?id=59758067 263. Žmogaus teisių stebėjimo institutas. „Žmo gaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009– 2010: Apžvalga“, p. 66-67, http://www.hrmi. lt/uploaded/PDF%20dokai/Apzvalgos/Apzval ga_2009-2010_su%20virseliu_FINAL.pdf 270. „Bylos dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo Šilutėje viena po kitos keliauja į teismą“, 15min.lt, 2012-10-31, http://www.15min.lt/ naujiena/rinkimai-2012/skandalai/bylos-delgalimo-rinkeju-papirkinejimo-siluteje-vienapo-kitos-keliauja-i-teisma-635-269542 264. 271. Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas, Nr. VIII-1003, 9 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies ka.showdoc_l?p_id=111993 Referendumo įstatymas, 2002 m. birželio 4 d., Nr. IX-929, 11 str., http://www3.lrs.lt/pls/ inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437639 265. „Per Seimo rinkimus policija gavo apie 500 pranešimų, pradėti 27 ikiteisminiai ty rimai“, Ve.lt, 2012-10-29, http://www.ve.lt/ naujienos/kriminalai/per-seimo-rinkimuspolicija-gavo-apie-500-pranesimu-prade ti-27-ikiteisminiai-tyrimai-833577/ 272. 273. „75 proc. lietuvių pritaria internetiniam balsavimui“, Alfa.lt, 2011–05-05, http:// www.alfa.lt/straipsnis/11245176/75.proc.. lietuviu.pritaria.internetiniam.balsavi mui=2011–05-05_10-26/ „Z.Vaigauskas: per šiuos rinkimus išplėto tas balsų pirkimo verslas“, Delfi.lt, 2012-1119, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ zvaigauskas-per-siuos-rinkimus-ispletotasbalsu-pirkimo-verslas.d?id=60020081 266. Jurga Bačinskaitė „Užsienio lietuviai nu sivylę: eksperimentas dėl balsavimo interne tu įstrigo Seime“, Delfi.lt, 2012-09-26, http:// www.delfi.lt/archive/uzsienio-lietuviai-nusi vyle-eksperimentas-del-balsavimo-internetuistrigo-seime.d?id=59526970 274. „VRK panaikino rinkimų rezultatus Zara sų-Visagino apygardoje“, Delfi.lt, 2012-10-21, http://www.delfi.lt/archive/vrk-panaikino-rin kimu-rezultatus-zarasu-visagino-apygardo je.d?id=59807843 267. „Seimas kreipiasi į KT dėl rinkimų re zultatų teisėtumo“, Delfi.lt, 2012-11-06, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ seimas-kreipiasi-i-kt-del-rinkimu-rezultatuteisetumo.d?id=59923191; 268. 80 Diskriminacija Diskriminacija Dėl lyties Nors 2011 m. birželį Seimo narės ini ciatyva parlamente buvo įregistruotas Moterų ir vyrų lygių galimybių įsta tymo pataisų projektas, kuriuo siūlo ma valstybės įmonių valdybose nusta tyti kvotas moterims,275 visgi 2012 m. rugsėjį Lietuva kartu su kitomis 8 ES valstybėmis pasipriešino ES iniciaty vai įsteigti 40 procentų kvotą dėl mo terų atstovavimo įmonių valdymo ins titucijose. ES Komisijos prezidentui išsiųstame laiške, pasirašytame ir Lie tuvos Socialinės apsaugos ir darbo mi nistro, buvo išreikštas nepritarimas teisiškai įpareigojančių nuostatų dėl moterų atstovavimo bendrovių valdy bose priėmimui.276 Lietuvos statistikos departamento duo menimis, 2012 m. išliko skirtumas tarp moterų ir vyrų gaunamų pensijų išmo kų – vyrų valstybinė socialinė draudi mo pensija sudarė 938,59 Lt, moterų – 756 Lt. Skirtumas tarp pensijų dydžių pastebimas ir skaičiuojant neįgalumo pensiją, kuri sudaro 687 Lt moterims ir 781 Lt vyrams. Skiriasi ir valstybės socialinio draudimo pensijos dėl ne tekto darbo dydžiai – šios pensijos dy dis moterims yra 537 Lt, vyrams – 627 Lt.277 žymi skirtumus tarp moterų ir vyrų gaunamų darbo užmokesčių bei ak centuoja šio reiškinio neigiamą po veikį visuomenei, tačiau mažindama egzistuojančią nelygybę tarp vyrų ir moterų darbo srityje Vyriausybė įgy vendino tik vieną pagal šią programą patvirtinto priemonių plano priemo nę – mokymus dėl moterų ir vyrų ats tovavimo istoriniame ir šiuolaikinia me kontekste.279 Lietuvoje verslo įmonių vadovės mo terys sudaro 17 procentų visų vadovau jančias pareigas užimančių asmenų, tačiau uždirba 20 procentų mažiau nei tą patį darbą dirbantys vyrai.280 Šalies vadovės teigimu, tai ne tik moterų dis kriminacija, bet ir ekonomiką stabdan tis veiksnys.281 2012 m. „Swedbank“ atlikta Asmeninių finansų instituto darbo užmokesčio skirtumų analizė parodė, jog tam, kad moterų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų dar bo užmokesčiui, moterims tektų dirb ti 38 dienomis ilgiau. 2011 m. IV ke tvirčio duomenimis, vidutinis moterų mėnesinis darbo užmokestis Lietuvo je buvo beveik 13 procentų mažesnis nei vyrų ir siekė 1576 Lt. Tai reiškia, kad vyrui uždirbant 1 Lt, moteris gavo 87,1 cento.282 Įgyvendinant Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 m. progra mą Vyriausybė įsipareigojo prisidėti prie lyčių lygybės darbo srityje užti krinimo bei padidinti vaiko priežiūros Valstybinė moterų ir vyrų lygių gali mybių 2010-2014 m. programa278 pa 81 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE institucijų skaičių. Tačiau lanksčios darbo sąlygos auginantiems vaikus nėra užtikrinamos, o vaiko priežiūros institucijų infrastruktūra šalyje taip pat išlieka prastai išvystyta. Ikimoky klinių paslaugų kokybė ir kiekybė ne atitinka jaunų šeimų lūkesčių. Tai ri boja jaunų motinų galimybes po vaiko priežiūros atostogų sėkmingai inte gruotis į darbo rinką.283 Apžvalga sadoje Lietuvoje. Teismas pripažino, kad Rumunijos ambasados sprendimą atleisti ieškovę lėmė būtent jos nėštu mas, todėl toks atleidimas vertintinas kaip diskriminacija lyties pagrindu. Ieškovei buvo priteistas 5,6 tūkst. Lt turtinės ir 5 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimas. Didžiausią dalį 2011–2012 m. Ly gių galimybių kontrolieriaus tarnybos gautų skundų dėl diskriminacijos su darė skundai dėl diskriminacijos lyties pagrindu. 2011 m. tokių skundų pa grindu pradėti tyrimai sudarė 25 proc. visų tyrimų.288 Iš viso 2011 m. metais Tarnyba gavo 38 skundus dėl galimo diskriminavimo lyties pagrindu ir atli ko 3 tyrimus kontrolierės iniciatyva.289 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Res publikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą dėl Valstybinės šeimos po litikos koncepcijos, kuriame pripaži no ją prieštaraujančia Konstitucijai.284 Valstybinė šeimos politikos koncep cija apibrėžė šeimą tik kaip sutuokti nius (vyrą ir moterį) ir jų vaikus (įvai kius), jei tokių yra.285 Koncepcijoje buvo įtvirtintos šeimos politikos gai rės, numatant komunalinių paslaugų kompensacijas, pagalbą įsigyjant būs tą, palankias sąlygas šeimos verslui, sveikatos ir socialinių paslaugų teiki mą. Svarstant šį klausimą viešajame diskurse kilusių diskusijų metu buvo akcentuojama, kad toks šeimos api brėžimas diskriminuoja vienišas ma mas ir tėvus bei kartu gyvenančias ne susituokusias poras.286 Lygių galimybių kontrolierės teigi mu, vyrai atsikrato senų stereotipų ir aktyviau kovoja už savo teises. Jie ne bemano, kad diskriminaciją patiria tik moterys; kad vyrams dėl to skųs tis yra gėdinga; kad jiems lygios gali mybės neaktualios.290 Vertinant bendrą skundų dėl diskriminacijos statistiką, 2011 m. buvo sulaukta kiek daugiau skundų iš vyrų nei moterų.291 Tačiau skundų dėl diskriminacijos lyties pag rindu visgi daugiau gauta iš moterų. Tokia vyraujanti tendencija išlieka jau ne vienerius metus (74 procentus tokių skundų 2011 metais pateikė moterys, 24 procentus – vyrai, 2 procentus – asmenų grupės ar organizacijos).292 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus apygar dos teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje pareiškėja skundėsi, jog buvo diskriminuojama lyties pagrindu.287 Būdama nėščia, moteris buvo atleista iš vertėjos pareigų Rumunijos amba 82 Diskriminacija Lygių galimybių kontrolieriaus tarny bos atliktas tyrimas parodė, kad vals tybinės institucijos nesilaiko lygių galimybių įgyvendinimo politikos; pri imdamos sprendimus, ruošdamos teisės aktus, programas ir priemones, skirtas įvairių asmenų grupėms, neanalizuo ja teigiamo ar neigiamo jų poveikio ly gioms galimybėms. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad šią įstatymu įtvirtintą par eigą valstybės institucijos įgyvendina pasyviai ir nereguliariai.299 Dauguma ministerijų neįtraukia nediskriminavi mo dėl lyties ir lygių galimybių princi pų į savo darbo ir veiksmų planus, taip pat neatlieka lyčių lygybės ir lygių ga limybių situacijos analizės bei poveikio vertinimo.300 Daugiausia skundų buvo sulaukta dėl diskriminacijos lyties pagrindu darbo santykių srityje, valstybės tarnyboje. Kontrolierės tarnyba pažymi, kad eko nominis sunkmetis ir įmonėse vyks tančios restruktūrizacijos žymiai la biau paveikė moteris, ypač vyresnio amžiaus.293 Nėščios moterys susidu ria su nepalankiu darbdavio požiūriu informavus jį apie nėštumą: tokioms moterims nebetaikomos įvairios ga rantijos, papildomos darbuotojų ska tinimo priemonės, kurios taikomos visiems kitiems darbuotojams.294 Dis kriminacija dėl lyties buvo fiksuota ir prekių – paslaugų teikimo sektoriuje, kuomet tam tikros paslaugos buvo tei kiamos palankesnėmis sąlygomis mo terims nei vyrams.295 2011 m. gegužę žiniasklaidoje buvo paviešintas mote rų diskriminavimo atvejis Panevėžio pirtyje, kurioje vyrams buvo leidžia ma praustis du kartus per savaitę, o moterims – tik kartą per savaitę.296 Lygių galimybių plėtros centras kartu su Lietuvos studentų sąjunga 2011 m. atliko universitetų ir kolegijų studentų apklausą dėl daugialypės diskrimina cijos patyrimo.301 Atsitiktinės atrankos būdu buvo apklausti 1074 studentai. Apklausos duomenys parodė, kad sek sistiniai požiūriai yra plačiai paplitę studentų tarpe; 27.4 procentai vyrų ir 17.2 procentų moterų respondentų nu rodė, kad dažnai susiduria su juokais ir patyčiomis moterų atžvilgiu. Respon dentai taip pat nurodė, kad dažniausiai dėstytojai „juokauja“ moterų atžvilgiu (49.9 procentai). 2012 m. kovo 13 d. priimtos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos, kuriomis papildytas atvejų, kai darb davio veiksmai pripažįstami pažei džiančiais moterų ir vyrų lygias teises, sąrašas, taip pat papildytas diskrimina cijos lyties pagrindu išimčių sąrašas.297 Įstatymo pakeitimai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai suteikia gali mybę taikyti sankcijas visais diskri minacijos dėl lyties atvejais, įskaitant seksualinį priekabiavimą, priekabiavi mą ir nurodymą diskriminuoti.298 2011 m. paskelbtoje studijoje dėl mo terų dalyvavimo gamtos ir technologi jų moksluose pažymima, kad moterų 83 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE galimybės daryti mokslinę karjerą šio se srityse mažiau palankios, sudėtinga karjerą derinti su šeimos gyvenimu.302 Studijoje taip pat teigiama, kad tradi ciniai požiūriai bei patriarchalinės vi suomenėje vyraujančios nuostatos dėl lyčių vaidmenų daro didelę įtaką mer ginoms renkantis karjerą. Apžvalga macijos parengimą ir platinimą tarp neįgaliųjų bei neįgaliųjų asociacijų. Tačiau 2011 m. neįgaliųjų nevyriausy binėms organizacijoms buvo skirta tik 18 334 Lt. Įgyvendindama priemones dėl aplin kos prieinamumo gerinimo neįgalie siems, 2011 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino būsto pri taikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašą.306 Vyriausybė taip pat priėmė pakeitimus dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priedo „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialieji techniniai reikalavimai“.307 Jame numatoma, kad keičiant ar reno vuojant liftus į efektyviau naudojan čius energiją, liftai turi būti pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Dėl negalios 2011–2012 metais neįgaliųjų intere sus atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos kritiškai vertino Soci alinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip pagrindinės institucijos, atsakin gos už Jungtinių Tautų Neįgaliųjų tei sių konvencijos įgyvendinimą, veiklą bei bendradarbiavimo su nevyriausy binėmis organizacijomis trūkumą.303 2012 m. gegužės 9 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas dėl neveiksmingo So cialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo žmogaus teisių srityje nepritarė Vyriausybės 2011 m. metinei ataskai tai, pabrėždamas netinkamą Neįgalių jų teisių konvencijos įgyvendinimą.304 2012 m. buvo atliktas Lietuvos teisės aktų ir finansinių bei administracinių galimybių gerinant aplinkos prieina mumą neįgaliųjų poreikiams įverti nimas.308 Tyrimo išvadose pažymima, kad nepaisant teisės aktuose numaty tų reikalavimų užtikrinti naujų pastatų prieinamumą neįgaliesiems, teisės ak tai nenumato drausminančių priemo nių, jei juridiniai ar fiziniai asmenys šių reikalavimų nesilaiko. Be to, trūks ta nuoseklios viešų pastatų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams stebėsenos. 2011–2012 metais Vyriausybė tęsė Na cionalinės neįgaliųjų socialinės inte gracijos 2010–2012 metų programos įgyvendinimą.305 Programoje numaty ta finansuoti nevyriausybinių organi zacijų, dirbančių neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, veiklas, teikiant socialines reabilitacijos paslaugas ne įgaliesiems, remti mobilumo ir sava rankiškumo ugdymą, periodinės infor Dėl fizinės aplinkos nepritaikymo jų poreikiams neįgalieji kasdieniniame 84 Diskriminacija gyvenime susiduria su begale kliūčių. 2011 m. žiniasklaida pranešė, kad fi zinę negalią turintys asmenys be pa galbos negali patekti į Kauno kliniki nę ligoninę, nes prie pastato neįrengta neįgaliesiems skirta nuovaža.309 Dė mesį į viešųjų pastatų neprieinamumą neįgaliesiems siekė atkreipti ir socia liai atsakingų jaunųjų žurnalistų ugdy mo programos dalyvių Klaipėdoje su rengta akcija „Ratuoti riteriai“.310 Kito eksperimento metu Lietuvos žmonių su negalia sąjunga devyniose Lietuvos savivaldybėse patikrino daugiau kaip pusketvirto šimto visuomeninių pasta tų ir išsiaiškino, kad į beveik pusę jų neįgaliesiems patekti be aplinkinių pa galbos neįmanoma; be to, pastatuose įrengtos nepatogios ar sukamos durys, nėra liftų pakilti į antrą aukštą, nepri taikyti tualetai.311 ketavo prie Seimo.315 Iš kelių šalies rajonų suvažiavę žmonės teigė, kad valdžiai nesirūpinant informacijos pri einamumu jie nedalyvaus nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose. Piketuoto jai reikalavo užtikrinti, kad televizijos laidų titrai būtų ne tik valstybinės, bet ir komercinių televizijų laidose.316 Pi ketuotojai atkreipė dėmesį, kad tokia situacija neatitinka Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, užtikrinančių teisę į informacijos laisvę.317 Dėl nepritaikytos fizinės ir informaci nės aplinkos ribojama neįgaliųjų stu dentų teisė į mokslą. Lietuvos stu dentų sąjungos tyrimai atskleidė, kad daugiau nei pusė (58 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų yra tik iš dalies pri taikytos arba apskritai nepritaikytos judėjimo negalią turintiems studen tams. Visiškai pritaikytų aukštųjų mo kyklų tėra ketvirtadalis (27 proc.).318 Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjun gos atlikta analizė parodė, kad be fi zinio pastatų nepritaikymo problemos, visų pakopų studentai susiduria su ne pritaikyta specialia įranga, reikalin ga neįgaliųjų darbui su informacijos šaltiniais, tokios įrangos stygiumi, al ternatyvių aptarnavimo formų stoka. Pastebima, kad nesukurta socialinės ir edukacinės paramos sistema negalią turintiems doktorantams.319 Remiantis akademinių įstaigų administracijų pa teiktais duomenimis, 2011 m. aukšto jo mokslo siekė 845 studentai su ne galia.320 Tai 113 studentų mažiau nei 2010 m. Neįgaliųjų poreikiams nepritaikyta aplinka pažeidžia ir neįgaliųjų teisę balsuoti rinkimuose – Žmonių su ne galia sąjungos atliktas tyrimas parodė, kad 22 proc. neįgaliųjų rinkimuose ne dalyvauja būtent dėl to, kad nėra užti krinamos galimybės tą padaryti.312 Be veik 40 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad jiems nesudaromos sąlygos balsuoti – nuvykti iki rinkimų apylinkės ar pa kilti iki balsavimo vietos.313 Dauguma respondentų (88 proc.) pritaria balsa vimui internetu.314 Dėl informacinės aplinkos nepritaiky mo kurtieji 2012 m. vasario 7 d. pi 85 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga pritarti Valstybinių socialinio draudi mo pensijų įstatymo pataisoms.326 Socialinės paslaugos neįgaliesiems turi būti orientuotos į neįgaliųjų galimybių gyventi visuomenėje savarankiškai sti prinimą, tačiau į šiuos neįgaliųjų porei kius valstybė vis dar pakankamai nein vestuoja. 2011 m. tik penktadalis visų savivaldybių (12 iš 60) turėjo savaran kiško gyvenimo namus, prižiūrimus vietinių bendruomenių, neįgaliųjų aso ciacijų ar kitų organizacijų, dirbančių neįgaliųjų socialinės integracijos sri tyje (labdaros fondai, religinės bend ruomenės, viešosios įstaigos).321 2011–2012 m. Lietuvos teisinėje sis temoje ir toliau išliko visiško neveiks numo institutas, prieštaraujantis Neį galiųjų teisių konvencijos nuostatoms. Nevyriausybinės organizacijos nuolat ragino Vyriausybę keisti esančią siste mą dėl neveiksnumo instituto regulia vimo (sąvokos, sričių taikymo ir teisi nio reglamentavimo), tačiau progresas šioje srityje menkas.327 Teisingumo mi nisterija 2012 m. parengė įstatymų pa keitimų projektus, kuriuose numatoma keisti asmens veiksnumo apribojimo ir asmens pripažinimo neveiksniu ins titutus, tačiau visiškai panaikinti ne veiksnumo instituto nenumatoma.328, 329 Nevyriausybinės organizacijos, atsto vaujančios neįgaliųjų interesus, paste bi, kad dėl besitęsiančios finansi nės krizės neįgaliesiems asmenims buvo sumažintos socialinės išmo kos. 2009 m. gruodį Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą,322 kuria me numatė vieneriems metams su mažinti socialines išmokas įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant neįga liuosius. 2010 m. šį sumažinimą pratę sė galioti antriems, o 2011 m. lapkri tį – ir tretiems metams.323 LNF pažymi, kad bandymai sutaupyti valstybės lėšų neįgaliųjų sąskaita prieštarauja svar biems tarptautiniams dokumentams – Neįgaliųjų teisių konvencijai, ES eko nomikos augimo strategijai „Europa 2020“ ir Europos strategijai dėl ne galios.324 Nevyriausybinės organizaci jos taip pat atkreipė įstatymo leidėjo dėmesį į neįgalius vaikus auginančių tėvų socialinių garantijų užtikrinimo būtinumą325 ir ragino valdžios atstovus Dėl seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo 2012 m. JT Žmogaus teisių komitetas svarstė trečią periodinę Lietuvos Res publikos Vyriausybės pateiktą ataskai tą dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimo. Baigiamo siose išvadose Komitetas išreiškė su sirūpinimą dėl stiprėjančių neigiamų nuostatų ir stereotipų LGBT atžvilgiu, pasireiškusių smurto proveržiais bei diskriminacija, taip pat dėl teisėsaugos institucijų nenoro tirti su tuo susijusių galimai nusikalstamų veikų.330 86 Diskriminacija Lietuvoje teisė į lyties pakeitimą, įtvir tinta Civilinio kodekso 2.27 straips nyje, išlieka deklaratyvi, o reikiamas įstatymas dėl lyties keitimo tvarkos ir sąlygų nėra priimtas. Seime net buvo pateiktas Civilinio kodekso pataisų projektas, siekiant panaikinti kodek se įtvirtintą teisę į lyties keitimą.331 Pa taisų iniciatorių teigimu, „lyties pa keitimo operacijos vertinamos labai kontraversiškai, visuomenė dėl psi chosocialinių priežasčių yra nepasiren gusi priimti lyties pakeitimo praktikos, todėl leidimas daryti lyties pakeitimo operacijas sukeltų daug medicininių ir etinių problemų“.332 Pažymėtina, kad asmenys, pasikeitę lytį užsienyje, pri valo kreiptis į teismą dėl įpareigoji mo valstybių institucijoms išduoti nau jus asmens dokumentus, atitinkančius naują asmens lytį. remiantis vien jų seksualine orientaci ja iš esmės yra diskriminacinis. Seime bent du kartus – 2011 m. balan džio 22 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. – buvo teikiami Seimo nario inicijuoti Administracinių teisės pažeidimų ko dekso pakeitimo ir papildymo įstaty mų projektai, kuriais siekta įtvirtinti, jog viešas konstitucinių dorovinių ver tybių bei Konstitucijoje įtvirtintų šei mos pagrindų niekinimas, visuome nės dorovei prieštaraujančių renginių organizavimas, yra administracinės tei sės pažeidimas, užtraukiantis baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstan čių litų; pakartotini veiksmai užtrauk tų baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.335 Aiškinamajame raš te teigiama, jog tokiais pakeitimais siekiama įtvirtinti, jog už teisingos ir darnios visuomenės dorovinių verty bių, Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų viešą niekinimą, viešą ragi nimą jas niekinti, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių, tokių kaip homoseksualų eitynės bei paradai, organizavimą būtų įtvirtinta administ racinė atsakomybė. Teisės spragos išlieka homoseksualių asmenų šeimos teisės srityje. 2011 m. Seime buvo užregistruotas Partnerys tės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektas,333 skir tas heteroseksualioms ir homoseksua lioms poroms. Seimo svarstymui taip pat buvo pateikti ir kiti partnerystės įstatymo projektai,334 kuriais siekta įtei sinti heteroseksualių asmenų partne rystę. Projektus ruošusios Teisingumo ministerijos teigimu, tai, jog įstatymo projekte homoseksualioms poroms nenumatyta galimybė įregistruoti par tnerystę, gali būti sprendžiama su darant sutartis civiline tvarka. Toks skirtingų teisių suteikimas asmenims Toks įstatymo projektas, kuriuo siek ta įtvirtinti tiesioginę homoseksualių asmenų diskriminaciją ir apriboti ho moseksualių žmonių saviraiškos lais vę 2012 m. birželio 18 d. buvo atmes tas dėl neigiamos Europos teisės departamento prie Teisingumo minis terijos išvados.336 Šios diskriminacinės 87 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE įstatymų leidybos iniciatyvos sulaukė aštrios ES Parlamento bei tarptautinių žmogaus teisių institucijų ir organiza cijų kritikos.337 Apžvalga dus dėl seksualinės orientacijos. Po vieną skundą buvo gauta dėl patirtos diskriminacijos darbo santykiuose, sveikatos apsaugos srityje, dėl valsty bės institucijų veiksmų; vienas skun das buvo klasifikuotas kaip „kita“.342 Visus skundus dėl diskriminavimo seksualinės orientacijos pagrindu pa teikė vyrai. Vienu atveju asmuo krei pėsi į LGKT prašydamas ištirti, ar tai, jog Karių etikos kodekse tarp kitų diskriminacijos pagrindų nėra nuro domas seksualinės orientacijos pa grindas, nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatų. Nors LGKT nenu statė įstatymo pažeidimo, tačiau, sie kiant teisinio aiškumo ir teisės aktų nuostatų suderinamumo, rekomenda vo į Karių etikos kodeksą perkelti vi sus Konstitucijoje ir Lygių galimybių įstatyme įtvirtintus nediskriminavimo pagrindus arba/ir numatyti nebaigtinį galimos diskriminacijos pagrindų są rašą.343 Į LGKT taip pat buvo kreiptasi dėl apribojimų homoseksualiems vy rams būti kraujo donorais.344 2012 m. Seime taip pat buvo svarsty tas Konstitucijos 38 straipsnio pakei timo projektas, kuriuo buvo siekiama susiaurinti šeimos sąvoką, įtvirtinant, kad šeima sukuriama santuokos pag rindu vyro ir moters sutarimu. Įstaty mo projektas 2012 m. birželio 19 d. Seime buvo atmestas 1 balso persvara, 93 Seimo nariams balsavus „už“, 16 – „prieš“ ir 13 susilaikius.338 Nors Kons titucijos pataisos ir nebuvo priimtos, tarptautinė žmogaus teisių organiza cija „AmnestyInternational“ išreiškė susirūpinimą dėl tokių diskriminaci nio pobūdžio įstatymų leidybos inicia tyvų.339 Homoseksualiems asmenims siekiant pasinaudoti saviraiškos laisve rengiant pirmąjį filmų apie seksualines mažu mas festivalį Lietuvoje, organizatoriai susidūrė su politiniu pasipriešinimu.340 Jų teigimu, vienas iš Vilniaus kino teat rų nenorėjo rodyti festivalio filmų dėl to, jog patyrė kino teatro steigėjos Vil niaus miesto savivaldybės spaudimą. 2012 m. Europos Komisijos vykdy tos apklausos duomenimis, Lietuvo je apklausti respondentai nemano, kad diskriminacija dėl seksualinės orien tacijos ar lytinės tapatybės Lietuvo je yra labai paplitusi.345 Visgi atsakant į klausimą, kaip respondentai jaustų si, jei gėjus, lesbietė arbiseksualus asmuo užimtų aukščiausią renkamą politinį postą, skalėje nuo 1 iki 10 (kur 1 – visiškai nepatogiai; 10 – vi siškai patogiai) respondentų atsakymų Lygių galimybių kontrolierės tarny boje gaunamų skundų dėl diskrimi nacijos seksualinės orientacijos pag rindu skaičius ir toliau išlieka žemas.341 LGKT 2011 m. gavo tik keturis skun 88 Diskriminacija vidurkis buvo 4.1 balo, kai tuo tarpu ES vidurkis – 6.6; dėl translyčio asmens – Lietuvoje atsakymų vidurkis siekė 3.7 balo, o ES vidurkis – 5.7. respondentų lygių galimybių politika buvo abstrakti sąvoka, neturinti ryšio su konkrečiais pavyzdžiais ar prakti ka.348 Dėl priešiškos socialinės aplinkos Lie tuvoje tik nedidelė homoseksualių as menų dalis yra atviri apie savo seksu alinę orientaciją. 2012 m. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro pristatyto tyrimo duomenimis, į klausimą „Ar jūs gali te atvirai pasakyti apie savo seksuali nę orientaciją artimiausioje aplinko je (giminėms, bendradarbiams)“, tik 22,7 proc. apklausoje dalyvavusių ho moseksualių asmenų atsakė teigiamai. Tyrime dalyvavo 38 šalys, bendras šio rodiklio vidurkis – 39,7 proc.346 Dėl amžiaus Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms vis dar nėra užtikrinamos tinkamos slaugos paslaugos gydymo įstaigose, nesudaromos palankios sąlygos slau gyti asmenis namuose.350 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012 m. liepos 20 d. priėmė Integralios pa galbos plėtros programą,351 kuria sie kiama sukurti ir plėtoti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos) namuose asmenims su nega lia, senyvo amžiaus asmenims ir teikti konsultacinę pagalbą šeimos nariams, siekiant padėti šeimos nariams, prižiū rintiems savo artimuosius, derinti šei mos ir darbo įsipareigojimus.352 Prog ramos vykdymas prasidės 2013 m. įgyvendinant bandomuosius projek tus 21 savivaldybėje; finansinė parama projektams – 20 625 000 Lt.353 2011 m. atlikta studentų apklausa pa rodė, kad tarp Lietuvos studentų pla čiai paplitę homofobiniai požiūriai – 28,5 proc. respondentų nurodė, kad bendravimas su homoseksualiu asme niu jiems būtų varžantis ir nepato gus; 45,7 proc. teigė, kad gyvenimas tame pačiame būste su homoseksua liu asmeniu jiems sukeltų neigiamas emocijas.347 Patyčios ir žeminantys juo kai homoseksualių asmenų atžvilgiu, kaip rodo apklausa, yra plačiai papli tę tarp studentų ir dėstytojų; dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų nelaikė patyčių viena diskriminacijos formų. 71,9 proc. respondentų neži nojo apie jų universitete esamus ne diskriminavimą švietimo įstaigoje už tikrinančius mechanizmus. Daugumai 2010 m. gruodžio 1 d. LR Vyriausybė priėmė Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programą. Ja siekiama sukurti jaunimui įdarbinti palankią aplinką, taip pat gerinti jaunų žmonių galimybes apsirūpinti būstu.354 Kartu su programa, kurią koordinuo ja Socialinės apsaugos ir darbo minis terija, patvirtintas ir Nacionalinės jau nimo politikos 2011–2019 m. plėtros 89 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE programos įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių planas. Apžvalga imtis struktūrinių reformų ir sumažinti darbuotojų skaičių. Itin dažnai vyres nio amžiaus asmenys ar dirbantys pen sininkai yra atleidžiami motyvuojant vykdomais struktūriniais pokyčiais. Todėl vyresnio amžiaus asmenys iš lieka pažeidžiama socialine grupe, su siduriančia su didele darbo netekties rizika. Pastebėtina, kad vyresnio am žiaus moterys dažniau susiduria su ri zika netekti darbo nei vyrai. 2011 m. birželio 9 d. pakeitus Vals tybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, numatytas vieno das vyrų ir moterų išėjimo į pensiją amžius – 65 metai. Įstatymo pakeiti mai įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d. 2011 m. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėta byla, kurioje pareiš kėja skundėsi dėl amžiaus patirta dis kriminacija darbe – anot pareiškėjos, atliekant struktūrinius pertvarkymus Valstybinėje ne maisto produktų ins pekcijoje ji buvo tikslingai atleista būtent dėl jos amžiaus. Pirmos ins tancijos teisme sulaukus nepalankaus teismo sprendimo, jis buvo apskųs tas aukštesnės instancijos teismui, ku ris pripažino diskriminacijos faktą bei priteisė ieškovei žalos atlyginimą.355 Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėdamas skundą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo AB Lie tuvos paštas, pažymėjo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai atsisa kė vertinti ir netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl galbūt jo atžvilgiu dėl amžiaus vykdytos diskriminacijos, ne teisingai paskirstė įrodinėjimo parei gą bei grąžino šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.356 Amžius yra antra (po lyties) dažniau siai nurodoma diskriminacijos priežas tis teikiant skundus Lygių galimy bių kontrolieriaus tarnybai. 2011 m. LGKT buvo gauti 36 skundai šiuo pa grindu ir tai sudarė 21 procentą visų gautų skundų.357 Nuo 2007 m. paste bima skundų dėl diskriminacijos am žiaus pagrindu augimo tendencija. LGKT pažymi, kad tikėtina, jog tokį skundų padidėjimą lėmė krizės pada riniai: didėjant nedarbui, daugėjo dėl amžiaus diskriminuojamų darbuoto jų, taip pat daugėjo darbo skelbimų su nepagrįstais amžiaus apribojimais. Nemažai tyrimų dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu buvo inicijuota ir prekių-paslaugų bei švietimo-mokslo sektoriuose.358 LGKT teigimu, diskriminacija dėl amžiaus ypač pastebima užimtumo sferoje. Darbdaviai turi išankstines neigiamas nuostatas vyresnių darbuo tojų atžvilgiu. Šios darbdavių nuos tatos gali būti paaiškinamos tuo, kad Dėl ekonominės krizės daugelis įmo nių ir organizacijų buvo priverstos 90 Diskriminacija vyresnės kartos žmonės dažnai iden tifikuojami su sovietinėje aplinkoje dirbusiais darbuotojais, kuriems auto matiškai priskiriamas pasyvaus vyk dytojo, nesugebančio kalbėti užsienio kalbomis, nemokančio naudotis šiuo laikinėmis technologijomis, turinčio daugybę kompleksų ir baimių, vai dmuo. Todėl jauni darbdaviai, kurių administruojamose įmonėse didžio ji dalis darbuotojų yra jauni žmonės, stengiasi nepriimti į savo kolektyvą vyresnės kartos darbuotojų, nes jie esą kuria disharmonijos, senstelėjusių pa žiūrų atmosferą.359 gos – pavojingomis sveikatai.360 Daž niausi žmogaus teisių pažeidimai, su kuriais susiduria romai Lietuvoje – priverstiniai iškeldinimai iš būsto, ne užtikrinama teisė į tinkamą gyventi būstą, neprieinamos sveikatos priežiū ros paslaugos, faktiškai neegzistuo jančios galimybės įsidarbinti, neužti krinama romų vaikų teisė į mokslą, kai kuriais atvejais – nesuteikiami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl sumažinto finansavimo programoms, skirtoms kovai su rasine diskrimina cija, įskaitant ir diskriminaciją romų atžvilgiu.361 2012 m. Europos Komisijos užsaky to diskriminacijos tyrimo duomeni mis, Lietuvoje apklausti respondentai nurodė asmens amžių kaip vieną la biausiai paplitusių diskriminacijos rū šių šalyje. 59 proc. Lietuvos respon dentų nurodė, kad vyresni nei 55 metų asmenys dėl savo amžiaus yra galimai diskriminuojami (ES vidurkis – 45 proc.); 23 proc. nurodė, jog dėl savo amžiaus yra galimai diskriminuojami jaunesni nei 30 metų asmenys (ES vi durkis – 18 proc.). Dėl rasės ir etninės kilmės Europos komisija prieš rasizmą ir neto leranciją (ECRI) pastebėjo, kad trūksta koordinavimo tarp anti-diskriminaci nių programų įgyvendinimo įvairioms mažumoms. Nėra atliekamas nepri klausomas finansinis auditas dėl pro gramų įgyvendinimo ir jų efektyvumo įvertinimo.362 ECRI teigimu, tautinės bei etninės mažumos Lietuvoje dvi gubai dažniau susiduria su diskrimi nacija nei kiti šalies gyventojai. Apie 10–12% apklaustų tautinių-etninių ma žumų respondentų susidūrė su diskri minacija darbo, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.363 2011 m. Jungtinių Tautų Komitetas dėl rasinės diskriminacijos panaikini mo (CERD) išreiškė susirūpinimą dėl romų padėties Lietuvoje ir pažymėjo, kad romai Lietuvoje išlieka margina lizuota mažuma, o jų gyvenimo sąly Romai kaip etninė mažuma yra socia liai pažeidžiamiausia grupė ir dažniau siai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje. Vis dar trūksta sisteminio po žiūrio į romų socialinę integraciją bei 91 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE jų aktyvaus dalyvavimo darbo rinkoje užtikrinimą. 2011 m. Lygių galimybių kontrolierės tarnyba savo iniciatyva tyrė romų vaikų diskriminacijos atvejį Saulėtekio vidurinėje mokykloje Vil niuje.364 2011 m. žiniasklaidoje pasiro dė pranešimas apie atskiros „Č“ klasės (nuo žodžio „čigonai“) suformavimą romų tautybės moksleiviams vieno je iš Vilniaus vidurinių mokyklų.365 Dėl šio atvejo, Lygių galimybių kon trolierė, atlikusi tyrimą rekomendavo mokyklos direktorei integruoti romų kilmės moksleivius į kitas klases.366 Į rekomendaciją buvo atsižvelgta ir pla nuota atskira klasė nebuvo įsteigta. Apžvalga mai pasirengti numatytoms įstatymo permainoms. Siekiant abipusio su pratimo rekomenduota Švietimo ir mokslo ministerijai vykdyti nuolatinę Švietimo įstatymo pakeitimo įstaty mo nuostatų įgyvendinimo stebėseną ir sudaryti palankias sąlygas tautinių mažumų mokyklų mokytojų kvalifi kacijos tobulinimui bei esant būtiny bei persikvalifikavimui.368 Dviejuose skunduose buvo atkreipiamas dėme sys į netolygią lietuvių mokomąja kal ba besimokančių mokinių padėtį Vil niaus rajone. 2011 m. priimti pakeitimai Švieti mo įstatyme369 sukėlė karštas diskusi jas visuomenėje, didelį nepasitenkini mą lenkų mažumos tarpe bei Lenkijos valdžios atstovų nepritarimą.370 Vie tos lenkų mažumos surengė ne vieną protesto akciją dėl šio įstatymo patai sų.371 Lietuvos lenkai kritikavo nau ją Švietimo įstatymo redakciją, kurio je plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose (is torijos, geografijos, pasaulio pažinimo pamokos)372 ir nuo 2013 metų suvie nodinami lietuvių kalbos egzaminai mokyklas baigiantiems moksleiviams. Iki šiol beveik visi dalykai lenkiško se mokyklose buvo dėstomi lenkiškai, o lenkų kilmės moksleiviai laikydavo lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą.373 2011 m. LGKT buvo gauti 23 skundai dėl diskriminacijos rasės ar etninės kil mės pagrindu.367 LGKT teigimu, tarny ba gauna vis daugiau skundų, kuriuose vienu ar kitu aspektu pareiškėjai jau čiasi diskriminuojami švietimo sferoje. 2011 m. tokie skundai sudarė 39 proc. (2010 m. – 38 proc.) visų skundų. Absoliučią daugumą šių skundų su darė skundai dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų, galimai diskrimi nuojančių lenkų mokomąja kalba be simokančius asmenis. Šiuo klausimu į tarnybą kreipėsi ir 3 Seimo nariai. Nors nagrinėjant šiuos skundus dis kriminacijos nenustatyta, Švietimo ir mokslo ministerijai rekomenduota spręsti klausimą dėl įstatymo įgyven dinimo termino atidėjimo, kad moky tojai ir besimokantieji galėtų tinka 2011 m. atlikta apklausa Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose parodė, kad tarp studentų pasitaiko ksenofobinių 92 Diskriminacija nuostatų: 7,4 procentai respondentų nurodė, kad jaustųsi nepatogiai dalin damiesi būstą su kitos tautybės ar ra sės asmeniu; 1,8 procentai teigė, kad jaustų diskomfortą, o 1,6 procentai apskritai negyventų kartu su kitos tau tybės ar rasės asmeniu.374 2011 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos vyriau siasis administracinis teismas paskel bė sprendimus šešiose bylose, kurio se Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo nutraukęs bylas asmenų, patrauk tų atsakomybėn už nacistinės simboli kos demonstravimą, atžvilgiu. Teisėjų kolegija Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimus panaikino ir grąžino bylas nagrinėti iš naujo, konstatavu si, jog apylinkės teismo išvados, kad asmenų veiksmuose nebuvo numatyto pažeidimo sudėties, nėra pagrįstos.379 Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, 2011 m. vasario 16 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga su rengė eiseną Kaune. Renginio metu buvo skanduojami tokie šūkiai kaip „Lietuva lietuviams“, „Broliai mes esame balti“. Tą pačią dieną Kaune buvo užpultas pakistaniečių kilmės as muo.375 „Socialdemokratė siūlo valstybės įmo nių valdybose nustatyti kvotas“, delfi.lt, 2011–06-27, http://www.delfi.lt/news/daily/ lithuania/socialdemokrate-siulo-valsty bes-imoniu-valdybose-nustatyti-kvotasmoterims.d?id=47017491 275. 2011 m. balandžio 21 d. septynios ne vyriausybinės organizacijos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nesan taiką kurstančių keturių incidentų Vil niuje, Kaune ir Panevėžyje.376 Vilniuje ir Panevėžyje buvo viešai demons truojama nacių vėliava bei kita susi jusi simbolika. Kaune, šalia žydų si nagogos, buvo pakabinti plakatai su užrašais „Juden raus“ ir „Hitleris buvo teisus“.377 2011 m. vasario 15 d. gru pė Lietuvos nevyriausybinių organiza cijų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Jaunosios Lietuvos partijos per sa vivaldybių rinkimus panaudoto šūkio „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“.371 „Lietuva ir dar 8 ES šalys – prieš kvotas mo terims valdybose“, delfi.lt, 2012-09-17, http:// verslas.delfi.lt/verslas/lietuva-ir-dar-8-essalys-pries-kvotas-moterims-valdybose.d? id=59529629 276. 277. Lietuvos statistikos departamentas, 201207-17 suteikta informacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. „Nutarimas dėl Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos patvirtinimo“, Nr. 530, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=372298&p_query=&p_ tr2=2 278. Lietuvos Respublikos socialinės apsau gos ir darbo ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymas „Dėl valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, 279. 93 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Nr. A1-323, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=378165&p_ query=&p_tr2=2 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. veiklos ataskaita, p. 7, http://www. lygybe.lt/?pageid=7 288. 280. „D. Grybauskaitė akcentuoja moterų dis kriminacijos problemą“, lrt.lt, 2011–06-30, http://www.dienosnaujienos.lt/346674-dgry bauskaite-akcentuoja-moteru-diskriminaci jos-problema 281. Apžvalga Žr. 380 nuorodą „Kad pasiektų vyrų metinį atlygį, moterims reikia dirbti 38 dienomis ilgiau“, 2012-02-27, http://www.swedbank.lt/lt/articles/view/1543 282. 289. Ten pat, p. 40 290. Ten pat 291. Ten pat, p. 16 292. Ten pat, 17 pav., p. 40 293. Ten pat, p. 41 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. veiklos ataskaita 294. 283. V. Laučius, „V. Stankūnienė: amžiaus pabaigoje lietuvių gali likti tik 1,4 mln.“, delfi. lt, 2012-09-06, http://www.delfi.lt/news/daily/ lithuania/vstankuniene-amziaus-pabaigojelietuviu-gali-likti-tik-14-mln.d?id=59443119 295. Žr. 294 nuorodą „Vieša moterų diskriminacija – pirtyje?“, 2011–05-21, delfi.lt, http://www.delfi.lt/news/ daily/lithuania/viesa-moteru-diskriminacijapirtyje.d?id=45750153 296. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teis mas, Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Sei mo 2008 m. birželio 3 d. Nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lie tuvos Respublikos Konstitucijai, Nr. 21/2008, 2011–09-28. 284. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 6(1) straips niu įstatymas, Nr. XI-1926, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=420128&p_query=&p_tr2=2 297. „Priimtos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos“, lrytas.lt, 2012-03-13, http:// www.lrytas.lt/-13316336051331418750-pri imtos-moter%C5%B3-ir-vyr%C5%B3lygi%C5%B3-galimybi%C5%B3%C4%AFstatymo-pataisos.htm 298. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birže lio 3 d. „Nutarimas dėl valstybinės šeimos po litikos koncepcijos patvirtinimo“ Nr. X-1569, http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show? p_r=5477&p_k=1 285. Inga Saukienė, „Seimas pritarė, jog vie niša motina su vaiku nėra šeima“, delfi.lt, 2008-05-15, http://www.delfi.lt/news/daily/ lithuania/seimas-pritare-jog-vienisa-motinasu-vaiku-nera-seima.d?id=17037574 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. veiklos ataskaita 286. 299. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Ly gių galimybių integravimas: teoriniai ir prak tiniai aspektai, Vilnius, 2011. 300. Dainius Sinkevičius, „Teismas nusprendė, kad ambasada diskriminavo nėščią moterį“, delfi.lt, 2012-03-21, http://www.delfi.lt/news/ daily/law/teismas-nusprende-kad-ambasadadiskriminavo-nescia-moteri.d?id=57028551 287. M. Jankauskaitė, V. Aleksejūnė, V. PilinkaitėSotirovič, V. Valentinavičius, Įvairialypė diskri minacija aukštojo mokslo institucijose, Vilnius: 301. 94 Diskriminacija Lietuvos studentų sąjunga, Lygių galimybių plėtros centras, 2011. Galutinė tyrimo ataskaita „Pasiūlyme dėl Europos Tarybos Direktyvos, kuria įgyvendi namas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, nuostatų reglamentuojančių naujų renovuojamų ir visų kitų esamų visuomenės paskirties pastatų pri taikymą neįgaliųjų poreikiams Lietuvoje eko nominių kaštų analizė“, 2012, http://www.ndt. lt/files/File/tyrimo_pristatymas.pdf. 308. A. Novelskaitė, G. Purvaneckiekė, „Mo teris fiziniuose ir technologijos moksluose: mokinė, studentė, mokslininkė“. Vilnius: Vil niaus Universiteto leidykla, 2011. 302. „Dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgy vendinimo Lietuvoje“, Viltis, 2011–04-15; taip pat žr. LNF, http://www.lnf.lt/index. php?option=com_content&view=category&l ayout=blog&id=19&Itemid=9&lang=lt 303. Kristina Kučinskaitė, „Neįgalieji ligoninė je nelaukiami“, „Lietuvos žinios“, Alfa.lt, 2011– 08-21, http://www.alfa.lt/straipsnis/12187661/ Neigalieji.ligonineje.nelaukiami= 2011–08-21_13-09 309. „Žmogaus teisių komitetas nepritarė Vy riausybės ataskaitai“, Pranešimas spaudai, 2012-05-10, http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_ show?p_r=4463&p_d=124565&p_k=1 304. 310. Urtė Milkintaitė, „Neįgalieji nori važiuoti garbingai“, VE.lt, 2011–07-15, http://www. ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/neigalie ji-nori-vaziuoti-garbingai-607351 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gegužės 17 d. įsa kymas „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų sociali nės integracijos 2010-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, Nr. A1-194, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=372729&p_query=&p_ tr2=2 305. Virginija Motiejūnienė, „Neįgaliesiems neįmanoma patekti į pusę pastatų“, LTV „Šian dien“, lrt.lt, delfi.lt, 2011–12-13, http://www. delfi.lt/news/daily/health/neigaliei siems-neimanoma-patekti-i-pusepastatu.d?id=52912167; žr. taip pat Andrejus Žukovskis, „Vilnius neįgaliesiems – kliū čių ruožas“, diena.lt, 2011–12-17, http:// w w w. d i e n a . l t / n a u j i e n o s / m i e s t a s / v i l nius-neigaliesiems-kliuciu-ruozas396413?utm_source=feed_reader&utm_ medium=rss&utm_campaign=rss_feed; Viktorija Navickaitė, „Neįgaliųjų vargai- nau jiena klerkams“, 15min.lt, 2011–07-18, http:// www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/nei galiuju-vargai-naujiena-klerkams-56-160739 311. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl Būsto pritai kymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Nr. A1-560, 2011–1228, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=416371&p_query=&p_ tr2=2 306. „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (moder nizavimo) programos ir valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, Nr. 1556, 2011–12-28. 307. Kristina Belikova, „Atlikti pilietinę pareigą trukdo paprasčiausi laiptai (video)“, lrytas.lt, 2011–11-20, http://www.lrytas.lt/13217227631321477405atlikti-pilietin%C4%99-pareig%C4%85-trukd o-papras%C4%8Diausi-laiptai-video.htm 312. 95 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Kristina Belikova, „Atlikti pilietinę pa reigą trukdo paprasčiausi laiptai (video)“, lrytas.lt, 2011–11-20, http://www.lrytas.lt/13217227631321477405-atliktipilietin%C4%99-pareig%C4%85-trukdopapras%C4%8Diausi-laiptai-video.htm Apžvalga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. veiklos ataskaita, p. 78 p, http://www. lygybe.lt/?pageid=7 313. 320. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie So cialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Ini tial report of the Republic of Lithuania on the Implementation of the United Nations Con vention on the Rights of Persons with Disa bilities“, 2012 321. „8 iš 10 Lietuvos žmonių su negalia rin kimuose norėtų balsuoti internetu“, lrytas.lt, http://www.lrytas.lt/-132082843313197673058-i%C5%A1-10-lietuvos-%C5%BEmoni%C5%B3su-negalia-rinkimuose-nor%C4%97t% C5%B3-balsuoti-internetu.htm 314. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įsta tymas, 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. XI-537, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=361054&p_query=&p_tr2= 322. ELTA, „Kurtieji grasina nedalyvauti Sei mo rinkimuose“, lrytas.lt, 2012-02-07, http:// www.lrytas.lt/-13286113641327059006-kur tieji-grasina-nedalyvauti-seimo-rinkimuose. htm 315. LNF, „Krizės našta ir kitąmet spaus neįga liųjų pečius“, pranešimas spaudai, 2011–11– 21, http://www.lnf.lt/index.php?option=com_ content&view=article&id=629%3Akr izs-nata-ir-kitmet-spaus-negalij-peius&catid=52%3Alietuvos-negalij-forumonaujienos&Itemid=77&lang=lt 323. ELTA, „Kurtieji grasina nedalyvauti Sei mo rinkimuose“, lrytas.lt, 2012-02-07, http:// www.lrytas.lt/-13286113641327059006-kur tieji-grasina-nedalyvauti-seimo-rinkimuose. htm 316. LNF, „Krizės našta ir kitąmet spaus neįgaliųjų pečius“, pranešimas spaudai, 2011–11-21, http://www.lnf.lt/index.php? option=com_content&view=article&id=629 %3Akrizs-nata-ir-kitmet-spaus-negalij-peius&catid=52%3Alietuvos-negalij-forumonaujienos&Itemid=77&lang=lt 324. ELTA, „Kurtieji grasina nedalyvauti Sei mo rinkimuose“, lrytas.lt, 2012-02-07, http:// www.lrytas.lt/-13286113641327059006kurtieji-grasina-nedalyvauti-seimo-rinkimuo se.htm 317. LNF, „LNF stengiasi atkreipti valdžios dėmesį į neįgalius vaikus auginančių tėvų socialines garantijas“, 2012-05-07, http:// www.lnf.lt/index.php?option=com_conten t&view=article&id=623%3Alnf-susirpinonegalius-vaikus-auginani-tv-socialinmisgarantijomis&catid=52%3Alietuvos-negalijforumo-naujienos&Itemid=77&lang=lt 318. „Neįgaliųjų studentų gretos aukštajame moksle retėja“, Delfi.lt, 2011–03-04, http:// www.delfi.lt/news/daily/education/neiga liuju-studentu-gretos-aukstajame-mokslereteja.d?id=42739967 325. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, „Vienodos galimybės neįgaliesiems įgyti aukš tąjį išsilavinimą – deklaracija, o ne realybė“, BNS, pranešimas spaudai, 2012-03-21, http:// www.ljms.lt/news/162/15/Vienodos-galimy bes-neigaliesiems-igyti-aukstaji-issilavinimadeklaracija-o-ne-realybe 319. Valstybinių socialinio draudimo pensi jų įstatymo 2, 8 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas,Nr. XIP-3427, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=404451&p_query=&p_ tr2=2 326. 96 Diskriminacija Lietuvos neįgaliųjų forumas, „LNF teikė pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimo“, praneši mas spaudai, 2012-07-20, http://www.lnf.lt/index.php?option=com_ content&view=article&id=620%3A lnf-pateik-silym-dl-statym-keitimo&catid=52%3Alietuvos-negalij-forumonaujienos&Itemid=77&lang=lt 333. Partnerystės įstatymo projektas (gyvenimo kartu be santuokos registracijos) Nr. XIP-3687, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=408151&p_query=&p_ tr2=2; 327. 2011–10-12, Nr. XIP-3688, ir 2012-02-21 Nr. XIP-4097 334. „Nustatant neveiksnumą – daugiau žmo gaus teisių ir interesų apsaugos“, Teisin gumo ministerijos naujiena, 2012-11-06, http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspau dai/1842 Lietuvos Respublikos Administracinių tei sės pažeidimų kodekso 224 bei 259(1) straips nių pakeitimo ir Kodekso papildymo 214(30) straipsniu įstatymo projektas, Nr. XIP-2595(2) http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies ka.showdoc_l?p_id=397252&p_ query=konstitucini%F8%20vertybi%F8&p_ tr2=2; Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 bei 259(1) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 188(21) straipsniu įsta tymo projektas Nr. XIP-4490, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies ka.showdoc_l?p_id=425637&p_ query=konstitucini%F8%20vertybi%F8&p_ tr2=2 328. 335. Su Civilinio kodekso pakeitimo įstaty mo projektu galima susipažinti čia: http:// www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=160975&p_org=8&p_fix=y&p_gov=n 329. JT Žmogaus teisių komiteto 105 sesi jos baigiamosios išvados, 2012 m. liepos 9-27 d.//UN HumanRightsCommittee (2012) ConcludingobservationsadoptedbytheHu manRightsCommitteeat its 105th session, 9-27 July 2012 http://mission-geneva.mfa.lt/ index.php?701197641 330. Amnesty International patiektos pastabos dėl Lietuvos JT Žmogaus teisių komitetui// Amnesty International, Lithuania, Submission to the United Nations Human Rights Commit tee for the 105th session of the Human Rihts Committee(2012 m. liepos 9-27 d.), p. 8 336. BNS, Du konservatoriai siūlo Civilinia me kodekse įrašyti draudimą keisti lytį, del fi.lt, 2011–03-08, http://www.delfi.lt/news/ daily/lithuania/du-konservatoriai-siulo-ci viliniame-kodekse-irasyti-draudima-keistilyti.d?id=42887797 331. EP ragina d. Grybauskaitę vetuoti ho mofobišką įstatymą, delfi.lt, 2011–01-19, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/epragina-dgrybauskaite-vetuoti-homofobiskaistatyma.d?id=41018571; EP paragino Lietu vą neįteisinti siūlymo bausti už homoseksualių santykių propagandą, 15min., 2011–11-09, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietu va/ep-paragino-lietuva-neiteisinti-siulymobausti-uz-homoseksualiu-santykiu-propagan da-56-133814 337. BNS, Du konservatoriai siūlo Civilinia me kodekse įrašyti draudimą keisti lytį, del fi.lt, 2011–03-08, http://www.delfi.lt/news/ daily/lithuania/du-konservatoriai-siulo-ci viliniame-kodekse-irasyti-draudima-keis ti-lyti.d?id=42887797; žr. taip pat Mindau gas Jackevičius, Transseksualams siūlomi dokumentai, bet ne lyties keitimo operaci jos, delfi.lt, 2012-07-12, http://www.delfi.lt/ news/daily/lithuania/transseksualams-siu lomi-dokumentai-bet-ne-lyties-keitimooperacijos.d?id=59099897 332. Seimo Sesija Nr. 8, rytinis posėdis Nr. 452 (2012-06-19), Konstitucijos 38 straips nio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIP- 338. 97 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE 3981(2)) priėmimas, http://www3.lrs.lt/pls/ inter/w5_sale.klaus_stadija?p_svarst_kl_ stad_id=12515; Vadovaujantis LR Konstituci jos 148 str., kad pakeisti Konstituciją reikia ne mažiau 2/3 visų Seimo narių balsų (kadangi viso Seime yra 141 narių, Konstitucijos patai sai priimti reikia 94 Seimo narių balsų). Apžvalga „Lietuvoje mažiau nei ketvirtadalis gėjų yra atviri dėl savo orientacijos, Europoje tokių – beveik 40 procentų“, delfi.lt, 2012-08-27, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lie tuvoje-tik-maziau-nei-ketvirtadalis-geju-yraatviri-del-savo-orientacijos.d?id=59390949 346. M. Jankauskaitė, V. Aleksejūnė, V. Pilin kaitė-Sotirovič, V. Valentinavičius, Įvairialy pė diskriminacija aukštojo mokslo institucijo se, Vilnius, Lietuvos studentų sąjunga, Lygių galimybių plėtros centras, 2011. 347. 339. Amnesty International, p. 8 340. Kino festivalio apie seksualines mažumas rengėjai teigia susidūrę su pasipriešinimu, 15min.lt, 2011–06-20, http://www.15min.lt/ naujiena/aktualu/lietuva/kino-festivalio-apieseksualines-mazumas-rengejai-teigia-susidu re-su-pasipriesinimu-56-156665; žr. taip pat Dėl kino festivalio apie seksualines mažu mas – politinis spaudimas?, delfi.lt, 2011–0620, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ del-kino-festivalio-apie-seksualines-mazu mas-politinis-spaudimas.d?id=46781739 348. Žr. 347 nuorodą Inga Saukienė, „Vizitas į penkis sostinės namus: musės ant kūnų ir abejotinas maisto davinys“, delfi.lt, 2011–09-10, http://www. delfi.lt/news/daily/health/vizitas-i-penkis-sos tines-slaugos-namus-muses-ant-kunu-ir-abe jotinas-maisto-davinys.d?id=49496040 349. Jurgita Ogulevičiūtė, „Slauga namuose: artimieji kapstosi, kaip išmano“, alfa.lt, 2011– 07-17, http://www.alfa.lt/straipsnis/11895163/ Slauga.namuose.artimieji.kapstosi.kaip.isma no=2011–07-17_16-50 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2011 m. veiklos ataskaita, 19 pav., p. 42 350. 341. 342. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2011m. veiklos ataskaita 351. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymas dėl integra lios pagalbos plėtros programos patvirtini mo, Nr. A1-353, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=430819&p_ query=&p_tr2=2 343. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2011 m. veiklos ataskaita, p. 42-43 Mindaugas Jackevičius, Ekspertai kriti kuoja klausimus donorams gėjams apie turėtus santykius su vyrais, delfi.lt, 2011–11-12, http:// www.delfi.lt/news/daily/health/ekspertai-kri tikuoja-klausimus-donorams-gejams-apieturetus-santykius-su-vyrais.d?id=51702275; taip pat žr. Kraujo centrai neleidžia homosek sualams tapti kraujo donorais, delfi.lt, 2011– 10-26, http://www.delfi.lt/news/daily/health/ kraujo-centrai-neleidzia-homoseksualamstapti-kraujo-donorais.d?id=51123765 344. http://www.esparama.lt/priemone?priem_ id=000bdd5380018916 352. 353. Komunikacija su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2012-08-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimas „Dėl nacionalinės jau nimo politikos 2011–2019 metų plėtros pro gramos patvirtinimo“, Nr. 1715, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=396165 354. 345. Europos Komisija, Eurobarometras, Dis kriminacija 2012 m., http://ec.europa.eu/pu blic_opinion/archives/eb_special_399_380_ en.htm#393 98 Diskriminacija Lietuvos vyriausiasis administracinis teis mas, 2012-05-31 nutartis, administracinė byla Nr. A492-1570/2012 355. 368. 369. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011 m. kovo 17 d., Nr. XI-1281, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_ query=&p_tr2=2 Lietuvos Aukščiausias Teismas, 2012-0608 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-290/2012 356. 357. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2011m. veiklos ataskaita, psl. 6-7, 4 pav., http://www.lygybe.lt/?pageid=7 358. Ten pat, p. 6 359. Ten pat, p. 24 Nemira Pumprickaitė, LTV „Savaitė“, „Č. Okinčicas: naujasis Švietimo įstatymas – kerštas Lenkijai ir lenkams“, delfi.lt, 2011–0904, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ cokincicas-naujasis-svietimo-istatymas-kers tas-lenkijai-ir-lenkams.d?id=49276190; Gytis Pankūnas, „Tomaševskis prieš mitingą: mūsų pareiga ir atsakomybė yra gintis“, alfa.lt, 2011– 09-23, http://www.alfa.lt/straipsnis/12515163/ Tomasevskis.pries.mitinga.musu.pareiga. ir.atsakomybe.yra.gintis=2011–09-23_14-32; BNS, „Lenkijos švietimo ekspertai pareiškė, kad Lietuvos įstatymas diskriminuoja lenkų moksleivius“, delfi.lt, 2011–11-28. 370. United Nations, International Conventio non the Elimination of All Forms of Racial Discrimination, Committee on the Elimina tion of Racial Discrimination (CERD), 4 April 2011., p. 3 360. 361. CERD (2011), p. 4 European Commission against Racism and Intolerance, ECRI Report on Lithuania (fourth monitoring cycle), adopted on 22 June 2011, published on 13 September 2011, p. 7, http://www.coe.int/t/dghl/monitoring/ecri/ country-by-country/lithuania/LTU-CbC-IV2011–038-ENG.pdf S. Purytė, „Šimtai Lietuvos lenkų pro testavo prieš naują švietimo įstatymą“, lrytas.lt, 2011–05-19, http://www.lrytas. lt/-13058026851305224561-%C5%A1imtailietuvos-lenk%C5%B3-protestavoprie%C5%A1-nauj%C4%85j%C4%AF%C5%A1vietimo-%C4%AFstatym% C4%85-nuotraukos-video.htm 362. 363. ECRI (2011), p. 24 364. LGKT 2011 m. veiklos ataskaita, p. 62 LGKT 2011 m. veiklos ataskaita, p. 62 371. 372. Julija Kiško, „Ar tikrai naujas švietimo įstatymas tautinių mažumų vaikus paverčia eksperimentiniais triušiais?“, balsas.lt, 2011– 08-31, http://www.balsas.lt/naujiena/553154/ ar-tikrai-naujas-svietimo-istatymas-tautiniumazumu-vaikus-pavercia-eksperimentiniaistriusiais 365. „Mokykla romų vaikams sukūrė atskirą „č“ klasę“, alfa.lt, 2011–03-09 http://www.alfa.lt/ straipsnis/10727693/Mokykla.romu.vaikams. sukure.atskira.C.klase=2011–03-09_08-49/ 366. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Pažyma dėl tyrimo savo iniciatyva, 2011–0520, Nr. 11-SN-131 Gytis Pankūnas, „Tomaševskis prieš mi tingą: mūsų pareiga ir atsakomybė yra gin tis“, Alfa.lt, 2011–09-23, http://www.alfa. lt/straipsnis/12515163/Tomasevskis.pries. mitinga.musu.pareiga.ir.atsakomybe.yra.gin tis=2011–09-23_14-32 373. 367. LGKT 2011 m. veiklos ataskaita, p. 62, 25 pav. 99 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Pažeidžiamų grupių teisės M. Jankauskaitė, V. Aleksejūnė, V. Pilin kaitė-Sotirovič, V. Valentinavičius, Įvairialypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose, Vilnius: Lietuvos studentų sąjunga, Lygių galimybių plėtros centras, 2011, p. 24. 374. Vaiko teisės 2011 m. Europos Komisija paskelbė vaikų apklausų Europos Sąjungos ša lyse, kuriomis siekta išsiaiškinti, ką reiškia būti vaiku ES šalyje ir kaip vai kai suvokia savo teises, rezultatus.380 Apklausos atskleidė, kad tik nedauge lis vaikų sieja savo teises su konkre čiomis gyvenimiškomis situacijomis. Vis dėlto vaikai jaučia, kad svarbiau sios yra teisė į mokslą, teisė būti vai ku ir teisė dalyvauti su jais susijusių sprendimų priėmime. Vaikai tiki, kad didžiausia atsakomybė už jų, kaip indi vidų, teisių apsaugą tenka tėvams ir mokytojams, o už vaikų teisių apskri tai bei pažeidžiamų vaikų teisių apsau gą atsakinga turėtų būti valstybė. Zebra lt., „Patriotines eitynes Kaune ap temdė pakistaniečio sumušimas“, 2011–02-11, http://zebra.15min.lt/lt/mokslas_it/automobi liai/patriotines-eitynes-kaune-aptemde-pakis taniecio-sumusimas-227608.html 375. Viešas kreipimasis su prašymu pradėti ty rimą dėl neapykantos kurstymo ir pritarimo nacistinės Vokietijos nusikaltimams, 2011– 04-21, http://www.hrmi.lt/naujiena/636 376. 377. Į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Lietuvos gėjų lyga, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos žydų bendruomenė, Lygių galimybių plėtros centras, Lygių galimybių ir socialinės integracijos centras, Romų visuomenės cent ras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas. „Nauji rinkimų kampanijų standartai Lie tuvoje? Viešas pareiškimas“, 2011–03-01, http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/ Pranesimai%20spaudai/Viesas_pareiskimas_ Rinkimai_20110301.pdf 378. 2011–2012 m. Lietuvos valdžios insti tucijų pastangos gerinti vaiko teisių apsaugą buvo fragmentiškos, netrūko prieštaringų iniciatyvų, grindžiamų ne poreikiu apsaugoti pamatines vaiko tei ses, bet siekiu įgyvendinti Konstitucijai prieštaraujančią ir galimai diskrimina cinę šeimos politikos koncepciją.381 Po litikų abejingumas ir neveiklumas vai ko teisių apsaugos srityje apžvalginiu laikotarpiu buvo kritikuojamas ir ži niasklaidos.382 LVAT, „Bylos dėl nacistinės simbolikos demonstravimo turės būti nagrinėjamos iš naujo“, 2011–09-09,http://www.lvat.lt/naujie nos/2011/rugsėjis/lvat-bylos-dėl-nacistinėssimbolikos-demonstravimo-turi-būti-nagrinė jamos-is-naujo.aspx 379. Artėjant Lietuvos valstybės periodi nės ataskaitos Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete svarstymui 2013 m., 100 Pažeidžiamų grupių teisės kai Lietuva turės atsiskaityti už Jung tinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą, galima ste bėti ir teigiamus poslinkius – įvairio mis teisės aktų leidybos iniciatyvomis siekiama šalinti vaiko teisių apsau gos sistemos trūkumus, stiprinti vaiko apsaugą nuo seksualinio smurto, inves tuoti į socialinių paslaugų vaikams ir šeimoms teikimą.383 nacionalinių teisės aktų nuostatomis. Lietuvos teisės aktai vis dar neįgyven dina visų JT Vaiko teisių konvencijos nuostatų, susijusių su vaiko apsauga nuo piktnaudžiavimo ir aplaidumo ar visų vaiko išnaudojimo formų, pagal bos nukentėjusiam vaikui, jo reabilita cijos ir kitų reikalavimų, o pats teisi nio reglamentavimo procesas yra lėtas ir vangus.386 2012 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė svarsty ti Vaiko apsaugos įstatymo projektą,387 turintį pakeisti dabar galiojantį, teisiš kai ir morališkai pasenusį pagrindinį vaiko teisių apsaugos įstatymą. Nors šiuo įstatymo projektu siekta gerin ti socialinės rizikos šeimose augančių vaikų apsaugą, projekto nuostatų visu ma iš esmės sumenkina pamatinių vai ko teisių svarbą – vaikas laikomas ne savarankišku teisių subjektu, bet soci alinės apsaugos gavėju, priklausomu išimtinai nuo valstybės institucijų ir tėvų diskrecijos. Planų stiprinti vaiko teisių apsaugą būta ir anksčiau, deja, neretai valstybės įsipareigojimai įgyvendinti numaty tas priemones tebūna formalūs. Dažni atvejai, kai programos patvirtinamos, o lėšų joms skiriama nepakankamai arba išvis neskiriama. Trūksta politi nės valios vykdyti esmines vaiko teisių apsaugos sistemos reformas, nevengia ma vadovautis politiniais išskaičiavi mais, o ne geriausiais vaiko interesais. Šias problemas pabrėžė ir nevyriau sybinės vaiko teises ginančios organi zacijos, 2012 m. rugpjūtį parengusios JT Vaiko teisių komitetui „šešėlinę“ ataskaitą, kurioje pateikė alternatyvų valdžios institucijų darbo vaiko teisių apsaugos srityje įvertinimą.384 Tokia vaiko teisių apsaugos politikos kryptis prieštarauja JT Vaiko teisių konvencijos nuostatoms, kaip jas yra išaiškinęs JT Vaiko teisių komitetas savo bendruosiuose komentaruose.388 Komitetas ne kartą yra pabrėžęs, kad valstybės privalo vadovautis vaiko tei sių imperatyvu ir traktuoti vaiką kaip savarankišką teisių subjektą, o socia linės apsaugos priemonės turėtų papil dyti, bet ne pakeisti vaiko prigimtinė mis teisėmis garantuojamą apsaugą. Teisinė vaiko apsauga Vaiko teisių apsaugos pagrindų įsta tymas, pagrindinis teisės aktas, regu liuojantis vaiko teisių apsaugą Lietu voje, buvo priimtas dar 1996 m., tačiau nuo jo priėmimo nebuvo iš esmės per žiūrėtas, derinant jį su tarptautinių ir 101 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Ne itin pažangų valstybės institucijų požiūrį į vaiką rodo ir siekis įstatymiš kai įtvirtinti vaiko pareigas. Teisinis vaiko pareigų reguliavimas būdin gas besivystančioms šalims,389 yra pro blemiškas, nes nėra aišku, koks tokio reglamentavimo tikslas. Vaiko parei gos kyla tiesiogiai iš tėvų atsakomybės ugdyti vaikams pareigos jausmą, o tei sinė atsakomybė vaikams už tėvų par eigų neatlikimą negali būti taikoma. Vaiko pareigos turėtų būti vaiko ugdy mo, švietimo ir auklėjimo, o ne įstaty minio reguliavimo dalykas. Apžvalga pažeidimų skaičius – tai sietina ir su didesniu visuomenės informuotumu apie vaiko teisių gynybos priemones. Iš viso per 2011 m. pateikta 277 skun dai – dažniausiai kreipėsi vaikų tėvai (191) ir kiti giminaičiai (32). Skundų pagrindu atlikti tyrimai ir jų analizė parodė, kad daugiausiai nusiskundi mų būta dėl šeimos narių, artimų gi minaičių galimai netinkamų veiksmų vaiko atžvilgiu – 52 procentai atvejų pasitvirtino.392 Analizuojant statistiką pagal pažeidi mų pobūdį, nustatyta nemažai vaiko teisės į mokslą pažeidimų, vaiko ne priežiūros atvejų bei atvejų, kai nebu vo užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvais. Daugiausia pažeidimų buvo nu statyta dėl smurto prieš vaiką panau dojimo – dažniausiai smurtavo artimi vaikui asmenys, daugiausiai smurto – fizinio ir psichologinio – atvejų nusta tyta šeimose ir švietimo įstaigose.393 Įstatymo projektu nėra įgyvendinami tokie valstybės tarptautiniai įsiparei gojimai kaip pareiga užtikrinti vaikų apsaugą nuo visų rūšių ir formų smur to bei išnaudojimo. Dažniausiai pasi taikanti fizinio smurto prieš vaiką for ma – fizinės bausmės – Lietuvoje vis dar nėra uždraustos įstatymu. Smurto prieš vaikus formos tampa vis įvaires nės; seksualinis, psichologinis, emo cinis smurtas sparčiai plinta informa cinėmis technologijomis.390 Nuo tokio smurto vaikai lieka neapsaugoti, tuo labiau kad ir jų tėvai nepakankamai suvokia vaikams internetinėje erdvėje kylančią riziką.391 Smurto prieš vaikus problema Lietu voje išlieka itin opi. Higienos institu to 2012 m. atliktas smurto prieš 11-18 metų amžiaus vaikus paplitimo tyri mas, kuriame dalyvavo 2167 mokslei viai, nustatė, kad fizinį smurtą patyrė penktadalis (20,5 procento), o psicho loginį – beveik trečdalis (27,2 procen to) respondentų.394 Pagrindinė smur tautojų grupė yra bendraamžiai, fizinį ir psichologinį smurtą vaikai taip pat patiria iš tėvų bei mokytojų. Vaiko teisių pažeidimai Vertinant 2011 m. Vaiko teisių kontro lierės tarnybos ataskaitoje pateiktą sta tistiką, matyti kasmet augantis tarny bai pateikiamų skundų dėl vaiko teisių 102 Pažeidžiamų grupių teisės Vis dėlto statistiniai duomenys neat spindi realios situacijos, kadangi tiek patys vaikai,395 tiek su vaikais savo darbe susiduriantys specialistai ven gia pranešti apie žinomus ar įtariamus smurto prieš vaiką atvejus.396 Gana aktyviai apie smurto prieš vaikus pro blemą 2011–2012 m. rašė žiniasklai da,397 ne kartą pranešta apie prievartą prieš vaikus socialinės globos įstaigo se.398 vykdant proaktyvią politiką tokios šei mų sistemos sukūrimui bei visokerio pai jas remiant – tiek finansiškai, tiek paslaugomis. Tačiau vietoje investavi mo į globos paslaugų teikimą šeimo se, Europos Sąjungos struktūrinių fon dų lėšos apžvalginiu laikotarpiu buvo naudojamos globos įstaigoms reno vuoti ir palaikyti.402 Ne vienoje šalyje atlikti tyrimai paro dė, kad socialinių paslaugų teikimas šeimoms, vaikų patekimo globon pre vencija ir profesionalios globos paslau gos, teikiamos globėjų šeimose, valsty bei kainuoja nuo dviejų iki šešių kartų pigiau nei globos įstaigų išlaikymas.403 Vaikų laikymas uždarose globos įs taigose sudaro visas sąlygas sistemi niams jų teisių pažeidimams.399 Net ir patys mažiausieji įstaigose nėra pa saugoti nuo smurto – 2012 m. gegu žę žiniasklaida pranešė, kad Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuo se auklėtojos padėjėja sumušė neįga lią, cerebriniu paralyžiumi sergančią bei nekalbančią trejų metų mergaitę.400 Nemažas pasipriešinimas reformai jaučiamas iš pačių globos įstaigų, ka dangi nuo vaikų skaičiaus įstaigo se priklauso įstaigų finansavimas.404 Būtent įstaigų administraciniam pa laikymui ir darbuotojų atlyginimams tenka didžioji dalis valstybės lėšų. Pa vyzdžiui, kaip atskleidė Vaiko teisių kontrolierės 2011 m. atliktas tyrimas, administraciniam palaikymui sunau dojama 70 procentų kūdikių namams skiriamų lėšų – likusių pinigų vos už tenka kūdikių poreikiams patenkinti, o kartais jų pritrūksta net būtiniausiems vaistams.405 Vaiko globos reforma Statistikos departamento pateikia mais duomenimis, įvairiose įstaigo se 2011 m. augo net 7054 vaikai. Iš jų 523 – kūdikiai ir vaikai iki trejų metų amžiaus.401 Akivaizdu, kad vaiko glo bos reforma Lietuvoje kol kas nevyks ta (apie reformos planus – skyrelyje Institucinės globos reforma ir bend ruomeninių paslaugų plėtra neįgalie siems). Vykdant esmines permainas, globos įstaigos turėtų būti palaipsniui uždaromos, o vaikų globa patikėta įtė vių arba globėjų šeimoms, valstybei Lietuvoje vis dar vengiama kalbėti apie tai, kad ankstyvas kūdikių ir vai kų iki trejų metų patalpinimas į kū 103 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE dikių namus daro nepataisomą žalą vaiko asmenybės ir smegenų raidai, ir prilygsta emocinei prievartai prieš vaiką.406 Patekęs į instituciją, vaikas pasmerkiamas chroniškam emocinio artumo trūkumui, be kurio negali pil navertiškai vystytis. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro išleistoje vaiko teisių eksperto, ŽTSI valdybos pirmininko Dainiaus Pūro parengtoje studijoje konstatuoja mas faktas – institucinė globa šių laikų pasaulyje yra vaiko teisių pažeidimas, o vaikų iki 3 metų amžiaus institucinė globa prilyginama valstybės taikomai prievartai prieš vaiką. Apžvalga ningą ir koordinuotą vaiko teisių apsau gos politiką. Visgi tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek Seimo Socialinių rei kalų komitetas nepritarė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymams per tvarkyti vaiko teisių apsaugos institu cijas, įsteigiant centrinę koordinuojan čią instituciją, ir taip užtikrinant darnią vaiko teisių apsaugos institucijų veiklą. Vietoje kontrolierės parengto projekto buvo pritarta alternatyviam Vaiko tei sių apsaugos institucijų sistemos per tvarkos koncepcijos projektui, kuriame atsisakoma vaiko teisių apsaugos insti tucijų sistemos centralizavimo idėjos.409 Vyriausybė dar 2007 m. patvirtino Vai ko globos sistemos reorganizavimo strategiją, kuria užsibrėžta iki 2012 m. pasiekti, kad vaikų skaičius globos įs taigose neviršytų 30 procentų tėvų glo bos netekusių vaikų.407 Tačiau, kaip pažymima Vaiko teisių apsaugos kon trolierės 2011 m. veiklos ataskaitoje, akivaizdu, jog šie tikslai nebuvo pa siekti, o statistiniai duomenys rodo, kad padėtis vaiko globos srityje blogėja.408 Kiti probleminiai vaiko teisių apsaugos aspektai Kontrolierės 2012 m. pateiktoje šešė linėje ataskaitoje JT Vaiko teisių ko mitetui išsamiai apžvelgiamos esmi nės vaiko teisių apsaugos problemos nuo pat 2004 m.: statistinių duomenų apie vaikų padėtį trūkumas ir fragmen tiškumas, nepakankamas vaiko teisių apsaugos specialistų mokymas, for malus valstybės institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą, bendravimas su visuomene, vaikais, nevyriausybi niu sektoriumi. Tiek visuomenėje, tiek institucijose trūksta suvokimo, kas yra geriausių vaiko interesų principas, ne suvokiamas vaiko teisės reikšti nuo monę ir dalyvauti sprendimų priėmi me turinys. Vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumai Svarbias ir seniai pribrendusias refor mas vykdyti trukdo ir vaiko teisių ap saugos institucinės sistemos trūkumai. Nemažai diskrecijos vaiko teisių ap saugoje paliekama savivaldybėms, o tai neretai sukuria kliūtis vykdyti vie 104 Pažeidžiamų grupių teisės Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad vaikų, ypač augančių socialinės rizikos šeimose bei globos įstaigo se, gyvenimo sąlygos nesaugios, ne atitinka sveikatos, higienos reikalavi mų, kelia grėsmę visapusiškam vaikų vystymuisi. Neužtikrinama vaiko teisė į privatumą, ypač susidūrus su teisė saugos sistema – dažnai šią teisę pa žeidinėja žiniasklaida, viešindama pri vačius duomenis apie vaiką, privataus gyvenimo pažeidimai plinta ir interne tinėje erdvėje – socialiniuose tinkluo se, internetiniuose portaluose. lemų, susidūrę su teisėsauga ar padarę teisės pažeidimų. Neįgaliųjų teisės Vertinant neįgaliųjų teisių užtikrinimą ir apsaugą 2011–2012 m., itin aktualus išliko klausimas dėl veiksmingo Jung tinių Tautų Neįgaliųjų teisių konven cijos, Lietuvos ratifikuotos 2010 m., įgyvendinimo. 2012 m. rudenį suėjo dvejų metų terminas, kuomet Lietu va privalėjo pateikti pirmąją pažangos ataskaitą dėl Konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje.412 Deja, kons tatuotina, kad per dvejus Konvencijos galiojimo ir veikimo Lietuvoje metus nebuvo pasiekta didelės pažangos už tikrinant beveik 10 procentų sudaran čios asmenų grupės teises.413 Nemažai šeimų Lietuvoje paliečia emi gracijos problema – daugėja atvejų, kai laikinoji globa skiriama tėvų prašy mu: 2006 m. – 352 atvejai; 2007 m. – 990; 2008 m. – 1874; 2009 m. – 1432; 2010 m. – 1641; 2011 m. – 1733.410 Ta čiau tai tik oficialių prašymų statistika. Nereti atvejai, kai tėvai tiesiog palie ka vaikus neoficialiai kaimynų, gimi naičių globai, tačiau valstybė netiria, kiek tokių atvejų yra, ir nesiima jokių priemonių šviesti visuomenę, kad tė vai, emigruodami ir palikdami vaikus, įvertintų savo sprendimo pasekmes vaikui.411 Šioje apžvalgos dalyje aptariami neį galiųjų pilietinių teisių, teisės į aplin kos ir informacijos prieinamumą, teisės į mokslą, darbą, socialinį aprū pinimą, psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių institucijose ir kiti pa žeidimai, su kuriais neįgalieji susidu ria Lietuvoje kiekvieną dieną. Pažy mėtina, kad iki šiol neįgalieji, o ypač psichikos negalios asmenys yra di džiausią diskriminaciją patiriančios socialinės grupės Lietuvoje. Diskri minaciją jie patiria dėl įvairių fizinės aplinkos kliūčių, visuomenės nuomo nės ir neigiamų nuostatų, o taip pat ne pakankamo dėmesio jų problemoms bendrame žmogaus teisių kontekste. Lietuvoje vis dar gaji diskriminacija, ypač pažeidžiamiausių vaikų atžvilgiu. Romų vaikai, vaikai su negalia, vaikai iš socialinės rizikos šeimų diskrimi nuojami mokyklose, valstybė nesuda ro sąlygų jų integracijai į visuomenę. Ypatingai diskriminuojami ir stigmati zuojami vaikai, turintys elgesio prob 105 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas Apžvalga nantis dokumentas, kuris pirmą kartą Jungtinių Tautų istorijoje išsamiai ap tarė visas pagrindines neįgalių asmenų teises ir jų įgyvendinimo garantijas. Taip pat pirmą kartą Jungtinių Tautų žmogaus teisių sutartyje buvo nuro dyta, kad prie sutarties gali prisijung ti ir regioninės organizacijos. Europos Sąjunga kaip regioninė organizacija 2011 m. taip pat ratifikavo Konvenci ją, ir nuo šiol visos ES priimamos tei sės normos turės atitikti Konvencijos nuostatas ir reikalavimus. Todėl vi soms ES šalims narėms kyla neišven giama pareiga keisti egzistuojančius įstatymus ir derinti juos su Konvenci jos nuostatomis. Nors JT Neįgaliųjų teisių konvenci jos įgyvendinimo mechanizmas Lietu voje buvo patvirtintas dar 2010 m.,414 pažymėtina, kad 2011–2012 m. jis su silaukė itin daug diskusijų ir kritikos iš neįgaliųjų pusės kaip neefektyvus ir neatitinkantis Konvencijos 33 straips nio, kuriame numatytas tokio mecha nizmo kūrimas, reikalavimų. Lietu vos neįgaliųjų forumas (LNF) išsiuntė ne vieną kreipimąsi į aukščiausius ša lies pareigūnus bei politikus, siūlyda mas keisti Konvencijos įgyvendinimo mechanizmą bei teisinį jo reglamenta vimą, prie Vyriausybės ar Seimo pa skiriant Konvencijos įgyvendinimą koordinuojančią instituciją taip užtik rinant nepriklausomą Konvencijos stebėseną.415 Žinoma, nėra tikimasi, kad Konven cijos nuostatos gali būti įgyvendintos tuojau pat, tačiau Lietuva įsipareigojo siekti strategiško ir prioritetinio Kon vencijoje įtvirtintų teisių neįgaliesiems užtikrinimo ir tuo tikslu parengti Kon vencijos nuostatų įgyvendinimo planą. Deja, toks planas Lietuvoje rengiamas nebuvo – Konvencijos įgyvendinimas sutapatintas su Neįgaliųjų socialinės integracijos programa 2013–2019 me tams, patvirtinta 2012 m. pabaigo je.416 Šios programos įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo jai skiriamų fi nansinių resursų, tačiau jokių papil domų lėšų JT Neįgaliųjų teisių Kon vencijai įgyvendinti ir tarptautiniams įsipareigojimams užtikrinti skirta ne buvo. Deja, per dvejus metus nebuvo žengta jokių konkrečių žingsnių Konvencijos įgyvendinimo mechanizmo tobulini mo linkme. Dar daugiau, Vyriausybės nutarimu už Konvencijos stebėseną rekomenduotai atsakingai Lygių gali mybių kontrolieriaus tarnybai nebuvo įstatymiškai praplėstos (netgi nebuvo inicijuoti atitinkami įstatymo pakeiti mai) funkcijos bei įgaliojimai tinka mai Konvencijos stebėsenos veiklai atlikti. JT Neįgaliųjų teisių konvencija yra naujas ir pažangus žmogaus teises gi 106 Pažeidžiamų grupių teisės Viena esminių Konvencijos nuostatų ir naujovių – tai neveiksnumo institu to keitimas. Konvencijos 12 straipsnis įtvirtina, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais ir yra teisiškai veiksnūs visose gyveni mo srityse kaip ir bet kurie kiti asme nys. Taip pat jiems turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Kol kas iš Konven ciją ratifikavusių valstybių tik Čekija ir Latvija visa apimtimi perkėlė Kon vencijos 12 straipsnio nuostatas į savo teisinę sistemą, atsisakydamos visiško neveiksnumo instituto. asmens gyvenimo sprendimus. Tuo pa žeidžiamos Konvencijos nuostatos dėl neįgalių asmenų teisinio veiksnumo visose gyvenimo srityse bei prievolės valstybei užtikrinti pagalbą asmenims patiems priimti sprendimus. Institucinės globos reforma ir bendruomeninių paslaugų plėtra neįgaliesiems Paminėtina, kad per pastaruosius dvejus metus buvo žengtas pirmasis žingsnis psichikos negalios ir sutrikusio intelek to asmenų teisės gyventi bendruome nėje (Konvencijos 19 straipsnis) pa laipsniniam užtikrinimui. 2012 m., vadovaujantis tarptautinių ekspertų re komendacijomis, LR Socialinės apsau gos ir darbo ministro įsakymu buvo su daryta ekspertų darbo grupė, parengusi Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų so cialinės globos deinstitucionalizacijos strategines gaires.417 2011 m. Seimas grąžino Vyriausy bei taisyti 2009 m. Civilinio Kodek so (CK) ir Civilinio Proceso Kodek so (CPK) projektus dėl neveiksnumo reglamentavimo. 2012 m. pabaigoje Teisingumo ministerija parengė CK ir CPK pakeitimo įstatymų projektus, kuriais bandoma suderinti Lietuvos teisės aktus su Konvencijos 12 straips nio reikalavimais, tačiau įstatymų pro jektuose vis dar numatoma galimybė asmenį pripažinti neveiksniu konkre čiose srityse. Šių gairių pagrindu 2013 m. planuo jama paruošti deinstitucionalizaci jos strategiją ir jos priemonių planą, numatant atsakingų institucijų įsipa reigojimus pereinamuoju laikotarpiu. Gairėse numatoma, kad iki 2030 m. turi būti suformuota nuosekli ir koor dinuota pagalbos ir paslaugų sistema, kuri kiekvienam likusiam be tėvų glo bos vaikui, neįgaliam vaikui, neįga liam asmeniui, turinčiam proto ar psi chikos negalią padės gauti paslaugas Pripažinimas neveiksniu – tai proce dūra, lemianti esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pa sikeitimą, kurio pasekoje iš asmens atimamos jo prigimtinės teisės, o re alizuoti tas teises įgalinamas trečiasis asmuo, kuriam pavedama priimti vi sus pagrindinius neveiksniu pripažinto 107 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE ir reikiamą pagalbą pagal poreikius, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Akivaizdu, kad kritinis veiksnys šių Gairių įgyvendinimui – yra sekančio ES struktūrinių fondų etapo planavi mas, t.y. ar investavimas į institucinę globą bus pakeistas investavimu į pas laugas, teikiamas šeimoms/šeimose bei bendruomenėse. Apžvalga prieinami. Likusieji yra iš viso nepriei nami, arba prieinami ribotai. Iš tikrin tų 5 kategorijų pastatų (37 adminis traciniai pastatai, 10 švietimo įstaigų pastatų, 25 medicinos įstaigų pastatai, 15 paslaugų, prekybos ir kitų verslo įs taigų pastatų, 26 kultūros ir laisvalai kio organizavimo įstaigų pastatų) ma žiausiai pritaikyti švietimo, kultūros ir paslaugų bei prekybos įstaigų pastatai. Blogiausiai iš administracinių pastatų yra pritaikytos seniūnijos. Aplinkos ir informacijos pritaikymas Patikros rezultatai parodė, kad kliūti mis neįgaliesiems tampa ne tik paties pastato nepritaikymas, bet ir pastato išorėje esantys laiptai arba nesilaikant techninių reikalavimų įrengtas nuoly dis ar rampa, taip pat nepritaikytos ar visiškai nenumatytos neįgaliųjų par kavimo vietos. Į šias problemas nežiū rima kompleksiškai. Aplinkos pritaikymas neįgaliesiems Lietuvoje iki šiol išlieka itin opia pro blema. Dalis žmonių, sėdinčių neįga liųjų vežimėliuose, priversti nuolatos galvoti, kaip nukakti į norimą vietą, kad kelio nepastotų laiptai ar šaliga tvio bortelis. Pilnaverčiam gyvenimui aplinka nėra pakankamai pritaikyta, todėl visuomet reikalingas pagalbi ninkas – sveikasis.418 Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, devyniose Lietu vos savivaldybėse patikrinusi daugiau kaip pusketvirto šimto visuomeninių pastatų, išsiaiškino, kad į beveik pusę jų neįgaliesiems patekti be aplinkinių pagalbos neįmanoma. Judėjimo nega lią turintiems kliūtimi tampa sukamos durys, nėra liftų pakilti į antrą aukštą, nėra pritaikytų tualetų.419 Pavyzdžiui, būna atvejų, kai pasigi riama, jog naujai pastatytas objektas pritaikytas neįgaliesiems, bet niekas nepagalvoja, kaip neįgaliajam, atva žiavusiam savo automobiliu, išlipus iš jo patekti į tą objektą. Jei prie aikš telės nėra padaryta nuolydžių, neįga lusis pastato savarankiškai nepasieks. Paradoksalu, kad neretai didžiausias kliūtis neįgalieji patiria norėdami pa tekti į būtent jiems skirtas instituci jas, pavyzdžiui, Neįgalumo ir darbin gumo nustatymo tarnybos pastatas yra visiškai neprieinamas neįgaliems, vežimėliuose judantiems asmenims, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, 2012 m. atlikusi sociologinį tyrimą „Aplinkos pritaikymas neįgaliųjų po reikiams“ nustatė, kad iš 113 vertin tų objektų tik 54 procentai pastatų yra 108 Pažeidžiamų grupių teisės todėl tenka telefonu iš anksto tartis su šios tarnybos personalu, kad šie išei tų ir priimtų reikiamus dokumentus.420 ninis balsavimas būtų patogesnis nei balsavimas rinkimų apylinkėse.424 Žinoma, aktualiausios neįgaliems asmenims yra gydymo įstaigos. Deja, ne visos jos yra prieinamos. Pavyz džiui, į Kauno klinikinės ligoninės fi lialą Laisvės alėjoje atvykę neįgalūs ar traumuoti ligoniai be kitų žmonių pa galbos pas specialistus nepateks.421 Pa našiai nepritaikyti yra ir kiti medicinos paslaugų objektai, t.y. 6 iš 22 įvertintų klinikų, ligoninių, poliklinikų ar šei mos centrų. Problemą pripažįsta ir pa čios valdžios institucijos.422 Ne ką mažesnes problemas neįgalieji patiria viešajame transporte. Autobu sai ir troleibusai ne visada sustoja prie šaligatvio, kad neįgaliesiems ar žmo nėms su ramentais būtų patogu įlipti. Autobusuose esantys tilteliai, kad ne įgalieji galėtų įvažiuoti į transporto priemones, turi būti vairuotojų atlen kiami, o autobusai turi stovėti tinkamu atstumu, kad tiltelis pasiektų šaligatvį. Deja, dažniausiai tilteliai būna net už rūdiję, nes nėra naudojami – nekrei piamas dėmesys į tai, jog keliauti turi teisę ir neįgalūs keleiviai.425 Neretai fizinis aplinkos neprieinamu mas pažeidžia ir kitas neįgalių asme nų teises, pavyzdžiui, jų pilietinę teisę dalyvauti rinkimuose. 2011 m. Lie tuvos žmonių su negalia sąjungos at liktas tyrimas parodė, kad 22 procen tai neįgaliųjų nedalyvauja rinkimuose. Beveik 40 procentų apklaustųjų įsiti kinę, kad jiems nėra sudarytos sąlygos balsuoti – nuvykti iki rinkimų apylin kės ar pakilti iki balsavimo vietos.423 Lietuvos žmonių su negalia sąjungos 2011 m. spalio 26-31 d. atlikta inter netinė apklausa, apklausiant 208 Lie tuvos gyventojus, turinčius negalią (nuo 18 metų), patvirtino, kad absoliu ti dauguma Lietuvos žmonių su nega lia norėtų, kad per Seimo, Prezidento ir Savivaldybių tarybų rinkimus būtų galima balsuoti internetu. Beveik pusė apklaustųjų yra įsitikinę, kad elektro Vis dar probleminis Lietuvoje infor macijos prieinamumas kai kurioms neįgaliųjų grupėms. Turintiems klau sos negalią sunkiai prieinama visuo meninė informacija: trūksta į gestų kalbą verčiamų laidų, titruotų filmų, vaikams skirtų laidų, o profesiona lių gestų kalbos mokytojų Lietuvoje kol kas apskritai nėra.426 Todėl artėjant 2012 m. Seimo rinkimams, kurčių jų atstovai pareiškė, kad valdžiai ne sirūpinant informacijos prieinamumu jie nedalyvaus nei Seimo, nei savi valdos rinkimuose. Kurtieji reikalauja, kad titrai būtų ne tik valstybinės, bet ir komercinių televizijų laidose.427 To kia abejinga politika kurčiųjų atžvil giu pažeidžiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 21 straipsnis, garantuo jantis neįgaliųjų saviraiškos laisvę ir teisę gauti informaciją. 109 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Teisė į švietimą Apžvalga Be to, jaunieji mokslininkai pastebi, kad nepaisant to, jog Lietuvos univer sitetų statutuose deklaruojama, kad vi siems studentams sudaromos sąlygos lygiaverčiai dalyvauti studijų procese, nėra aiškiai reglamentuota, kaip aukš tosios mokyklos atsižvelgia į negalią turinčiųjų trečiosios pakopos studentų specifinius poreikius.429 Todėl mokslo siekimas neįgaliems asmenims yra ri botas. Lietuvos studentų sąjunga, atlikusi ty rimą „Neįgalieji aukštajame moksle 2011“, surinko duomenis iš 35 Lietu voje veikiančių privačių ir valstybi nių aukštųjų mokyklų (iš viso jų yra 45), iš kurių 33-jose studijuoja neįga lūs studentai. Tyrimo rezultatai paro dė, kad 2011 mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 944 neįgalūs studentai. Nuo 2010 mokslo metų pastebimas jų sumažėjimas – 82ais neįgaliais studentais mažiau. Lie tuvos studentų sąjungos tyrimai taip pat atskleidė, jog daugiau nei pusė (58 procentai) Lietuvos aukštųjų mokyklų yra tik iš dalies pritaikytos arba nepri taikytos judėjimo negalią turintiems studentams. Visiškai pritaikytų aukš tųjų mokyklų tėra vos penktadalis (27 procentai). Finansinė parama neįgaliesiems Lietuvai susidūrus su ekonomine kri ze, 2009 m. gruodį Seimas priėmė LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuriame numatė vieneriems metams sumažinti socialines išmokas įvairioms visuome nės grupėms, įskaitant neįgaliuosius. 2011 m. šį sumažinimą pratęsė galioti antriems, o vėliau ir tretiems metams. Nuo 2012 m. atkurtos dėl sunkmečio sumažintos senatvės, netekto darbin gumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensi jos, tačiau neįgalieji ir toliau gauna su mažintas socialines išmokas. Be to, Lietuvoje vis dar per siaurai apibrėžta neįgaliųjų sąvoka aukštosio se mokyklose – iš dalies atsižvelgia ma tik į asmens judėjimo negalią, bet visiškai pamirštama apie regėjimo ir klausos, ar kitokią negalią turinčius ir norinčius studijuoti asmenis. Tyrimo rezultatais pastebėta, jog šalies aukš tosiose mokyklose studijuoja įvairią negalią turintys studentai: daugiau nei 50 procentų studentų turi vidinių su trikimų (tokių kaip diabetas, raudonoji vilkligė, epilepsija), 20 procentų – ju dėjimo ir per 15 procentų – regos ne galią.428 Neįgalieji nerimauja, kad šis sumaži nimas gali tapti nuolatinis. Sumažė jus išmokoms, norint išgyventi, būtina papildoma pagalba, „Maisto banko“ parama ar kita panaši labdara. LNF pažymi, kad bandymai sutaupyti vals tybės lėšų neįgaliųjų sąskaita prieš tarauja svarbiems tarptautiniams do 110 Pažeidžiamų grupių teisės alinių paslaugų įstatymo bei kitų nor minių teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų planavimą, skyri mą bei teikimą sunkią negalią turin tiems asmenims, nuostatoms. Darbo grupės ataskaita bei rekomendacijos buvo pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tolesniems decentrali zacijos veiksmams. kumentams – JT Neįgaliųjų teisių konvencijai, ES ekonomikos augimo strategijai „Europa 2020“ ir Europos strategijai dėl negalios.430 Psichikos negalią turinčių asmenų teisės 2012 m. Žmogaus teisių stebėjimo ins tituto atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, psichikos liga sergantys asmenys yra laikomi labiau siai diskriminuojama Lietuvoje socia line grupe, kuri patiria jų teisių pažei dimus visose gyvenimo srityse. Bene daugiausia dėmesio viešosiose disku sijose užima šių asmenų teisės socia linės globos įstaigose. Todėl 2010 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymubuvo sudaryta darbo grupė iš valstybinių institucijų bei nevyriausy binių organizacijų atstovų, kurios už daviniai buvo išanalizuoti socialinių paslaugų neįgaliesiems skyrimo ir tei kimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, lankantis institucijose atlikti įs taigų bei gyventojų apklausą bei pa rengti rekomendacijas dėl valstybinių socialinės globos įstaigų teikiamų pas laugų decentralizavimo. Deja, nepaisant valdžios institucijų veiksmų reformuojant institucinę glo bą, socialinės globos įstaigose vis dar išlieka didelė jose gyvenančių asmenų teisių pažeidimų rizika. Pavyzdžiui, žurnalistinio tyrimo metu, besilanky damos keliose tokiose įstaigose ir ben draudamos su jų gyventojais, žurnalis tės sužinojo, kad vyrams ir moterims čia gyvenant po vienu stogu, poroms gyvenant viename kambaryje, lytiniai santykiai yra kasdienybė.432 Globos namų gyventojos atviravo ir apie pri verstinius lytinius santykius be jokių apsaugos priemonių. 2012 m. Europos žmogaus teisių teis mas paskelbė sprendimą byloje D. D. prieš Lietuvą,433 kuriuo pripažino Eu ropos žmogaus teisių konvencijos 5 ir 6 straipsnio pažeidimus. EŽTT kons tatavo, kad proto negalią bei psichi kos sutrikimų turinčių asmenų teisių užtikrinimo sistema Lietuvoje turi rimtų teisinio reguliavimo ir praktinių trūkumų. Darbo grupė įvertino 25 valstybinių socialinės globos įstaigų,431 pavaldžių Socialinės apsaugos ir darbo ministe rijai, veiklos ir teikiamų paslaugų ko kybę bei atitiktį Jungtinių Tautų Neį galiųjų teisių konvencijos, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Soci 111 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Pareiškėja D.D. 2000 m. įtėvio inicia tyva buvo pripažinta neveiksnia, o 2004 m. priverstinai apgyvendinta so cialinės globos įstaigoje. EŽTT kons tatavo, kad priverstinis D.D. apgyven dinimas socialinės globos namuose prilygsta jos laisvės atėmimui, kadan gi šių namų administracija turi visiš ką kontrolę D.D. atžvilgiu dėl jos gy dymo, globos, gyvenimo ir judėjimo laisvės. Be to, D.D., nors de jure ir ne turi teisinio veiksnumo, faktiškai pui kiai suvokia, kad buvo apgyvendinta socialinės globos namuose priversti nai ir jaučiasi įkalinta. Apžvalga EŽTT taip pat nustatė, jog Lietuvos valstybė D.D. atveju įvykdė ne vie ną Konvencijos 6 straipsnio, užtikri nančio teisę į teisingą teismą, pažeidi mą. Nors D.D. pripažinimo neveiksnia procesas nebuvo šios bylos nagrinėji mo dalykas, EŽTT pažymėjo, jog ne gali neatkreipti dėmesio į tai, kad 2000 m. nustatant neveiksnumą pa reiškėja teisme nedalyvavo. Ji taip pat nebuvo informuota apie bylos, susiju sios su jos autonomija bei patalpinimu į globos įstaigą, nagrinėjimą. Lietuvos teismo sprendimas pripažinti D.D. ne veiksnia buvo paremtas tik medicinine išvada, teismo posėdyje nedalyvaujant ją pateikusiems ekspertams. Teismas pabrėžė, jog, remiantis Kon vencija, D.D. turi teisę teismine tvarka ginčyti savo neterminuotą priversti nį buvimą globos institucijoje. Tačiau Lietuvoje teisės aktai nenumato pro cedūros, kuria remiantis teismai peri odiškai galėtų peržiūrėti asmens buvi mo globos įstaigose teisėtumą. Be to, asmuo, pripažintas neveiksniu, pats kreiptis į teismą negali – tokią tei sę turi tik asmens teisėtas globėjas. EŽTT konstatavo, kad toks teisinis re guliavimas pažeidžia Konvencijos 5 straipsnį, užtikrinantį teisę į laisvę ir asmens saugumą. Teismas taip pat at kreipė dėmesį, kad socialinės globos namai – už D.D. priežiūrą atsakinga institucija, dėl kurios veiksmų pareiš kėja ne kartą skundėsi – yra jos teisi nis globėjas. Tokiais atvejais, ginčijant buvimą institucijoje teismine tvarka, asmeniui turi būti užtikrinta teisė į ne priklausomą teisinį atstovą. Pareiškėja nebuvo kviečiama ir į teis mo posėdį, kuriame buvo sprendžia mas klausimas dėl jos teisinio glo bėjo paskyrimo. Vėliau, nagrinėjant teisme globėjo keitimo klausimą, pa reiškėjos dalyvavimas buvo užtikrin tas, tačiau jos interesus atstovavo jos globėjo advokatas. EŽTT sprendime nurodė, kad dėl priešingų D.D. ir jos globėjo interesų, globėjo teisinis at stovas negalėjo tinkamai jos atstovau ti. Teisingo teismo principas reikala vo, kad D.D. būtų užtikrintas atskiras teisinis atstovas. Slauga Vis dar didele problema Lietuvoje iš lieka slaugos paslaugų sunkiems ligo niams teikimas. Nejudantis ligonis už 112 Pažeidžiamų grupių teisės valstybės pinigus slaugomas apie ke turis mėnesius per metus. Likusius aš tuonis mėnesius iš lovos nepakylančio žmogaus šeimos nariai turi patys savo jėgomis ir lėšomis spręsti jo priežiūros problemą, kadangi jokios tęstinės pa galbos sistemos Lietuvoje nėra. Tiek pats slaugymas, tiek jam reikalingos priemonės yra brangios, todėl nedaž na šeima gali įpirkti privačių slaugos namų ar profesionalių slaugytojų pas laugas. kur sugrūstos taip, kad vienas senolis alsuoja kitam į veidą, o maisto kalo ringumas – abejotinas. Lietuvoje dar nuo 1995 m. galioja rei kalavimas, kad vienam pacientui būtų skiriamas 7 kv. m plotas, tačiau jo nėra laikomasi, kadangi daugumoje aplan kytų ligoninių pacientai talpinami į palatą po 3-4, yra palatų, kuriose gul doma po 6 ar net 8 ligonius, lovos sta tomos tarpduryje, atstumai tarp lovų – keliasdešimt centimetrų. Per metus slaugos ir palaikomojo gydymo ligo ninėse miršta apie 10-30 procentų visų ligonių, tačiau pagarbos žmogiškajam orumui ir privatumui paskutinėmis gyvenimo dienomis užtikrinti stinga. Dvivietės ar vienvietės palatos dažnai skiriamos ne patiems sunkiausiems li goniams. Ne visuomet palatose stato mos širmos, užtikrinančios nors mi nimalų privatumą mirštančiajam ir jo artimiesiems. Slaugytojai iš poliklinikų namuose gali lankytis tik nustatytą apsilankymų skaičių per metus ir atlikti ribotą kie kį procedūrų, o socialiniai darbuotojai rūpinasi tik itin mažas pajamas gau nančiais asmenimis (valstybė teikia pagalbą tada, jei asmens pajamos yra ne didesnės nei 520 litų). Be to, jiems leidžiama atlikti tik socialinės priežiū ros, bet ne slaugos funkciją.434 2011 m. buvo atskleista šokiruojan ti informacija apie sąlygas ir slaugos paslaugų kokybę slaugos ligoninė se. Vilniaus miesto savivaldybės dar bo grupė apsilankė penkiose Vilniaus mieste slaugos paslaugas teikiančiose ligoninėse, kuriose slaugoma apie 700 Vilniaus miesto gyventojų. Grupė at rado beveik autonomiškai egzistuo jančias salas, į kurias tikrintojų koja nebuvo įžengusi 7-10 metų. Anot tik rintojų, savaitgalį viena slaugytoja čia turi slaugyti, maitinti, keisti sauskel nes nuo 20 iki 40 pacientų, lovos kai Darbo grupė taip pat aptiko, kad ligo ninių sutartyse, sudarytose su maisto tiekėjais, bei valgiaraščiuose numaty tas 5 kartų maitinimas, tačiau ligoniai maitinami 3 arba 4 kartus. Kai kur nuo paskutinio vakarinio maitinimo iki pusryčių susidaro net 16 valandų tar pas. Nors dietinio maitinimo sveikatos priežiūros įstaigose norma parai yra 2200-2400 kcal, ligoniams norma kar tais mažinama iki 1500 ar netgi 500 kcal (maitinant zondu). Nėra jokio do kumento, kuriame būtų surašyta, kaip 113 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE turėtų būti organizuojamas maisto tie kimas, kas už tai atsakingas, kas jį tik rina. Apžvalga giau ŽIV atvejų (Estijoje – 14 kartų daugiau, Latvijoje – 5 kartus).437 Tokia oficiali statistikos interpretacija yra klaidinanti ir liudija valdžios instituci jų tendenciją neigti problemą. Tai, kad Lietuvoje nustatyta kur kas mažiau ŽIV atvejų, rodo ne tiek mažą ŽIV pa plitimą, kiek tai, jog Lietuvoje ŽIV nėra veiksmingai diagnozuojamas – valstybė nesiima priemonių nustatyti, kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra išplitusi ŽIV infekcija. ŽIV pozityviųjų ir ŽIV rizikos grupių teisės ŽIV Lietuvoje vis dar nėra suvokia mas kaip žmogaus teisių klausimas. Tiek valstybinėse institucijose, tiek tarp specialistų, tiek ir visuomenėje trūksta suvokimo, kad ŽIV diagnozė neatima iš žmogaus prigimtinių teisių ir laisvių, tokių kaip teisė į gydymą, sveikatos priežiūrą, darbą, mokslą, da lyvavimą bendruomenės gyvenime, teisė nebūti diskriminuojamam. Prastas visuomenės informavimas apie ŽIV, neskatinantis žmonių tirtis, sukuria Europoje precedento neturin čią situaciją – patį mažiausią serga mumą ir patį didžiausią neišaiškintų atvejų skaičių. Žmonės nesitikrina dėl ŽIV, nes nėra informuojami apie tikri nimosi būtinumą, tyrimas yra moka mas, į gydytoją kreipiamasi tik vėly voje ligos stadijoje.438 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iki 2012 m. lapkričio 1d. Lietuvoje nustatyti 2034 ŽIV po zityvieji asmenys, iš kurių 1665 – vy rai ir 369 moterys.435 2011 m. Lietuvos statistika rodo, kad daugiau nei pusė (51,8 procento) asmenų ŽIV užsikrė tė vartodami švirkščiamuosius narko tikus, 18,7 procento – heteroseksualių bei 4,2 procento – homoseksualių san tykių metu, 24,7 procento – užsikrėti mo būdas nežinomas.436 ŽIV pozityviųjų teisė gauti gydymą nėra veiksmingai užtikrinama. Nors sergančiųjų nustatyta daugiau nei du tūkstančiai, gydymą gauna 256 asme nys.439 ŽIV pozityviems asmenims ten ka laukti, kol jiems bus diagnozuotas AIDS, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą tvarką gautų gydymą.440 Valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plin tančių infekcijų profilaktikos ir kont rolės 2010-2012 m. programoje teigia ma, kad kaimyninės šalys – Latvija ir Estija – ŽIV infekcijos „paveiktos la biau“, kadangi šiose šalyse 100 tūks tančių gyventojų tenka kur kas dau 2013 m. pradžioje paaiškėjo, kad Lie tuvos įkalinimo įstaigose esantys ŽIV pozityvūs asmenys, kuriems buvo pa 114 Pažeidžiamų grupių teisės skirtas antiretrovirusinis gydymas, ti kėtina, jo negavo.441 Stambiausios far macinės įmonės duomenimis, iš jų įsigyjamų vaistų kiekis 2012 m. gruo džio mėnesį buvo sumažėjęs dviem trečdaliais. Įkalinimo įstaigų ligoninės atstovai teigė, kad vaistų įsigijimui ne turi pinigų.442 Taigi valstybei neskyrus lėšų teisei į gydymą užtikrinti, 40 ŽIV pozityvių asmenų įkalinimo įstaigo se liko be vaistų. Skyrus finansavimą, vaistų kombinacijos turės būti keičia mos, nes nutraukus gydymą tam tikra kombinacija, prie jos grįžti negalima – virusas tampa jai atsparus. Skyrus tuos pačius vaistus, gydymas būtų neveiks mingas – būtų veltui švaistomos vals tybės lėšos, didėtų viruso rezistentiš kumas. pozityviems žmonėms, nepažeidžia Konvencijos. Teismas byloje pripa žino Konvencijos 8 bei 14 straipsnių pažeidimus, t.y. teisės į pagarbą pri vačiam gyvenimui pažeidimą kartu su diskriminacija dėl sveikatos būklės. EŽTT pabrėžė, kad „ŽIV infekuo ti žmonės yra pažeidžiama grupė su ilga stigmos ir diskriminacijos istorija, ir valstybėms galima palikti tik labai siaurą diskreciją pasirenkant priemo nes, kuriomis ši grupė dėl jų ŽIV sta tuso traktuojama skirtingai“.444 Taigi EŽTK 14 straipsnis, įtvirtinantis atvirą diskriminacijos pagrindų sąrašą, drau džia ir diskriminaciją dėl ŽIV. Lygių galimybių įstatymas įtvirtina baigtinį draudžiamos diskriminacijos pagrindų sąrašą, kuris tokio pagrindo kaip sveikatos būklė nenumato.443 Ne sant susiklosčiusios teisminės bei ly gias galimybes užtikrinančių institu cijų praktikos diskriminacijos dėl ŽIV atvejais, nėra aišku, kokiu pagrindu ŽIV pozityviųjų diskriminacija būtų kvalifikuojama. 2009 m. atliktas tyrimas „Dėl žmonių, užsikrėtusių ŽIV/sergančių AIDS, pa žeidžiamumo įvertinimo Lietuvoje“ atskleidė, kad ŽIV pozityvūs žmo nės reguliariai ir įvairiose aplinkose – ypač sveikatos priežiūros, gydymo ir kitose įstaigose – susiduria su įvairių formų diskriminacija.445 „Apie ŽIV – žurnalistams ir visuomenei“ projek to 2012 m. pradėta Vilniaus ŽIV po zityvių žmonių apklausa parodė, kad didžiausią susirūpinimą jiems kelia santykiai su gydytojais, iš jų pusės jie jaučia didžiausią diskriminaciją ir jų teisių pažeidimą. Kita vertus, diskriminaciją dėl ŽIV draudžia Europos žmogaus teisių kon vencija. Byloje Kiyutin prieš Rusi ją EŽTT sprendė, ar Rusija, taikanti griežtus keliavimo apribojimus ŽIV Skundų dėl diskriminacijos nagrinėji mas priskirtinas Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolierės tarnybos kompetencijai, tačiau tarnybos veiklos ataskaitose nuo 2001 m. iki 2011 m. ŽIV ir diskriminacija 115 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE nėra užfiksuota atvejo, kad kontro lierė būtų nagrinėjusi asmens skundą diskriminacijos dėl ŽIV pagrindu. Jau minėtas 2009 m. tyrimas leidžia da ryti išvadą, jog ŽIV pozityvieji nėra gerai susipažinę su savo teisėmis bei nėra linkę jų aktyviai ginti – daugiau vilčių yra dedama į visuomenės švie timą, tolerancijos ugdymą, o ne teisės nebūti diskriminuojamam įgyvendini mą, ir, prireikus, jos gynimą teisminiu ar kitais būdais. Pagrindinės kliūtys – visuomenės nuostatos ŽIV pozityvių jų atžvilgiu, stigmos ir diskriminacijos baimė, taip pat baimė prarasti privatu mą ir konfidencialumą. Apžvalga žmogaus teises ir laisves ŽIV pozity viems žmonėms bei pažeidžiamoms rizikos grupėms, užtikrinant jiems pri eigą prie išsilavinimo, darbo, medici nos, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, prevencijos, paramos ir gy dymo, informacijos ir teisinės apsau gos, tuo pačiu gerbiant jų privatumą ir konfidencialumą, bei vystyti kovos su stigma ir diskriminacija priemones.447 Šie įsipareigojimai dar kartą patvirtin ti 2011 m. JT Generalinės asamblėjos deklaracijoje dėl Kovos su pasauline ŽIV epidemija.448 Situacijos Lietuvoje apžvalga atsklei džia, jog tarptautiniai įsipareigojimai Lietuvoje nėra tinkamai įgyvendinami. Valstybė vis dar neturi aiškios naciona linės atsako į ŽIV strategijos, nevykdo mas tinkamas visuomenės švietimas.449 Programiniuose dokumentuose nėra skiriama pakankamai dėmesio stigmos ir diskriminacijos mažinimo priemo nėms, nėra užtikrinimas ŽIV pozity viųjų bendruomenės ir pažeidžiamų ŽIV rizikos grupių įtraukimas į poli tikos formavimo ir sprendimų priė mimo procesus, nesilaikoma lygiatei siškumo principo planuojant atsako į ŽIV programas ir neatsižvelgiama į papildomus barjerus pasiekiant tas ri zikos grupes, kurių atžvilgiu taikoma baudžiamoji praktika. Koks svarbus yra privatumas ir kon fidencialumas ŽIV kontekste, buvo pabrėžta ir EŽTT byloje Armonienė prieš Lietuvą.446 Lietuvos teismai buvo pripažinę, kad informacijos apie ligą paviešinimas pažeidė pareiškėjos vyro teisę į privatumą, tačiau EŽTT konsta tavo, kad nacionalinių teismų priteis tas žalos atlyginimas buvo nepakan kamas. Žmogaus teisėmis grįstas požiūris į kovą su ŽIV plitimu 2001 m. Jungtinių Tautų Generali nės asamblėjos priimtoje deklaracijo je dėl kovos su ŽIV/AIDS tarptautinė bendruomenė įsipareigojo priimti, to bulinti bei įgyvendinti teisės aktus ir kitas priemones, skirtas panaikinti visų formų diskriminaciją ir užtikrinti visas Pavyzdžiui, Nacionalinės ŽIV kontro lės programos įgyvendinimo priemo nių plane numatyta „vykdyti aukštos 116 Pažeidžiamų grupių teisės rizikos grupių asmenų ir jų lytinių part nerių mokymą ir švietimą apie ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų plitimo ri ziką, formuoti saugesnės ir atsakingos elgsenos socialinius įgūdžius teikiant informacinę medžiagą ir konsultaci jas, organizuojant susitikimus ir kt.“450 Tačiau konkrečios rizikos grupės ne įvardijamos, neatsižvelgiama į tai, kad narkotikus vartojantys asmenys ir asmenys, besiverčiantys prostitucija, yra kur kas sunkiau pasiekiami ŽIV švietimui ir profilaktikai. Valstybė šias rizikos grupes yra išstūmusi už įstaty mo ribų, taikydama joms administra cinę atsakomybę ir baudas. Baudžiamoji praktika šių rizikos gru pių atžvilgiu bei visuomenėje vyrau janti stigma ir pasmerkimas ypatin gai apsunkina šių grupių prieigą prie sveikatos priežiūros bei gydymo pas laugų bei sumažina tikimybę nustatyti ŽIV atvejus. Geresnį šių grupių pasie kiamumą turi nevyriausybinės, žemo slenksčio paslaugas teikiančios orga nizacijos, kurios veikia pasitikėjimo pagrindu. Tačiau nors ŽIV kontrolės programojos priemonių plane numa tyta „teisės aktų nustatyta tvarka iš da lies finansuoti nevyriausybinių organi zacijų, dirbančių ŽIV ir AIDS srityje, veiklos projektus, skirtus ŽIV/AIDS profilaktikai vykdyti“,451 tam neskirta jokių lėšų. 117 Visuomenės švietimas apie ŽIV Ypatingą reikšmę skatinant žmones aktyviau tikrintis dėl ŽIV bei veiks mingai kovoti su ŽIV stigma ir diskri minacija turi visuomenės informavi mas ir švietimas. Itin svarbų vaidmenį čia atlieka žiniasklaidos priemonės. 2012 m. pradžioje Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas „Apie ŽIV – žurna listams ir visuomenei“, skirtas žurna listų švietimui, kurio metu žurnalistai rengė straipsnius internetiniam tinkla piui apie ŽIV.452 Projekto metu atlik ta žurnalistų apklausa parodė, kad 95 procentai žurnalistų nežino, kad ŽIV infekcija yra gydoma, kad ŽIV nu statymo testas yra mokamas, kad ŽIV pozityvi moteris gali pagimdyti svei ką vaiką.453 Europos Komisijos Teisingumo generali nis direktoratas, „Vaikų teisės vaikų akimis“, 2011, Liuksemburgas, http://ec.europa.eu/ justice/fundamental-rights/files/rights-of-thechild_en.pdf 380. Žr. pavyzdžiui 2011 m. kovo 28 d. Lie tuvos Respublikos Šeimos politikos pagrin dų įstatymo projektas Nr. 11-935-01, http:// www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=80647&p_org=7&p_fix=y&p_gov=n 381. „Politikai vaikų teises gina tik kalbomis, o vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žio bienės pasiūlymai guli stalčiuose“, 15min.lt., 2012-04-10, http://www.15min.lt/naujiena/ aktualu/lietuva/politikai-vaiku-teises-ginatik-kalbomis-o-vaiko-teisiu-apsaugos-kontro lieres-editos-ziobienes-pasiulymai-guli-stal 382. ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga by the Government of Lithuania“, 2012 m. rugpjūtis, https://www.hrmi.lt/uploaded/PDF %20dokai/CRC_Alternative_Report_ Lithuania_NGO_Group_20120816.pdf ciuose-56-209827>; Violeta Davoliūtė, „Apie vaikus, prievartą ir karo simbolius“, delfi.lt, 2012-04-19,<http://www.delfi.lt/news/ringas/ lit/vdavoliute-apie-vaikus-prievarta-ir-karosimbolius.d?id=58324772 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių ap saugos kontrolierės komentaras dėl Lietuvos Respublikos ataskaitos apie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietu voje 2004–2008 metais, Vilnius, 2012, http:// www3.lrs.lt/docs2/OCCCOSZW.PDF 385. Žr. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas ,,Dėl Vaiko teisių apsau gos institucijų sistemos pertvarkos koncepci jos patvirtinimo“, Nr. XI-1954, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=421366&p_query=&p_tr2=2; Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos per tvarkos koncepcijos įgyvendinimo priemo nių planas, projekto Nr. 12-1999-02, http:// www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=149786&p_org=7&p_fix=y&p_gov=y; Veiksmų planas dėl Europos tarybos kon vencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksuali nio išnaudojimo ir seksualinės prievartos įgyvendinimo, Nr. 12-1818-02, http://www. lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=148485&p_org=7&p_fix=y&p_gov=y; Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo pro jektas, (neregistruotas), 2012, http://www. socmin.lt/index.php?-1990247364; Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugu sių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos gairės, 2012 m. lapkri čio 16 d. Socialinės apsaugos ir darbo minis tro įsakymas Nr. A1-517, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=437781&p_query=&p_ tr2=2; Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruo džio 3 d.įsakymas „Dėl vaiko gerovės 2013–2018 m. programos patvirtinimo“, Nr. A1-547, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=438640&p_ query=planas%20globos%20 %E1staigose%20skai%E8i%F8&p_tr2=2 383. 386. Žr. 385 nuordą 387. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsau gos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, (neregistruotas), 2012, http://www. socmin.lt/index.php?-1990247364 Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bend rasis komentaras Nr. 5//GeneralCommentNo. 5 (2003), General Measures of Implementation of the Convention on the Rights of the Child, 3 October 2003, http://daccess-dds-ny.un.org/ d o c / UNDO C / GEN / G 0 3 / 4 5 5 / 1 4 / P D F / G0345514.pdf?OpenElement; Jungtinių Tau tų Vaiko teisių komiteto Bendrasis komentaras Nr. 13//GeneralCommentNo. 13 (2011), The RightoftheChild to Freedom from All Forms of Violence, 18 April 2011 http://www2.ohchr. org/english/bodies/crc/docs/CRC.C.GC.13_ en.pdf 388. Žr. pavyzdžiui, Afrikos vaiko teisių ir ge rovės chartija, OAU Doc. CAB/LEG/24.9/49, 1990, http://www.africa-union.org/official_ documents/Treaties_%20Conventions_%20 Protocols/a.%20C.%20ON%20THE%20 RIGHT%20AND%20WELF%20OF%20 CHILD.pdf 389. 390. Asta Aleksėjūnaitė, „Patyčios facebook tinkle plinta lyg virusas“, Klaipėda, delfi.lt, 2012-11-20, http://www.delfi.lt/news/daily/ educat ion/patycios-facebook-tinkle-plintalyg-virusas.d?id=60030911 „Rightsofthe Childin Lithuania. NGO report for the UN Committee on the Rights of the Child on the 3rd and 4th periodic reports 384. 118 Pažeidžiamų grupių teisės „Tyrimas: tėvai Lietuvoje mažiausiai tarp europiečių jaudinasi, ką jų vaikai gali pama tyti internete“, BNS, 15min.lt, 2012-07-10, http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/ technologijos/tyrimas-tevai-lietuvoje-maziau siai-tarp-europieciu-jaudinasi-ka-ju-vaikaigali-pamatyti-internete-646-232803 24, http://www.delfi.lt/news/daily/education/ saugok-mane-kad-as-mazas-neprazuciau.d? id=57166753; „Du iš trijų jaunuolių Lietuvo je – su skaudžia žyme iš vaikystės“, bernar dinai.lt, 2011–10-10, http://www.bernardinai. lt/straipsnis/2011–10-10-tyrimas-du-trecda liai-lietuviu-jaunimo-isgyveno-neigiama-pa tirti-vaikysteje/70180; „Ignalinoje beisbolo lazda tėvo sumuštas berniukas gali mirti“, lrytas.lt, 2011–07-28, http://www1.lrytas.lt/13118353791310813609-priekul%C4%97jema%C5%BEamet%C4%AF-sumu%C5%A1 %C4%97-mamos-sugyventinis-ignalinoje-jobendraam%C5%BEiui-t%C4%97vas-trenk% C4%97-lazda-%C4%AF-galv%C4%85-pa pildyta.htm 391. Dėl savivaldybės administracijos veiks mų /neveikimo buvo skųstasi 170 kartų (25 procentai atvejų pasitvirtino), 139 nusiskun dimai buvo dėl Vaiko teisių apsaugos skyrių veiksmų (pažeidimai nustatyti 36 atvejais). Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2011 metų veiklos ataskaita, http:// www3.lrs.lt/docs2/HNVTFUPF.PDF 392. Iš 41 nustatytų pažeidimų, 17 nustatyta šeimoje, 5 − globėjų šeimoje, 16 − švietimo įstaigose, 3 − kitose vietose. Fizinio smurto prieš vaikus panaudojimas nustatytas 17 atve jų, psichologinio smurto - 22 atvejais. Dėl sek sualinio smurto prieš vaikus gauti 4 skundai, kurie perduoti tirti teisėsaugos institucijoms. Mykolas Deikus, „Globos namuose – „de dovščiną“ primenantys metodai“, snaujienos. lt, 2011–11-28, http://www.snaujienos.lt/ the-newslt/miesto-naujienos/18718-globos; „Vaikų globos namuose daugėja pažeidimų“, BNS, delfi.lt, 2011–10-17, http://www.delfi.lt/ news/daily/education/vaiku-globos-namuosedaugeja-pazeidimu.d?id=50795258 393. 398. Loreta Stonienė, Laura Narkauskaitė, „Smurto prieš 11-18 metų amžiaus vaikus paplitimas Lietuvoje ir jį lemiantys individu alūs, tarpusavio santykių, bendruomenės bei visuomenės aplinkos veiksniai“, Visuomenės sveikata, 2012/3(58), p. 67-76 394. 399. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsau gos kontrolierės „Pažyma dėl galimo vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo Švėkš nos sanatorinėje (specialiojoje) mokyklo je“, 2012-08-03 Nr. (6.3.-2011–33)-PR-166, http://www3.lrs.lt/docs2/MWSGCIEI.PDF; Mykolas Deikus, „Iš vaikų namų – su ligo mis ir utėlėmis“, snaujienos.lt, 2011–12-14, http://www.snaujienos.lt/the-newslt/miestonaujienos/19167-i-vaik-nam-su-ligomis-irutlmis; „Vaikų globos namuose daugėja pažei dimų“, BNS, delfi.lt, 2011–10-17, http://www. delfi.lt/news/daily/education/vaiku-globosnamuose-daugeja-pazeidimu.d?id=50795258; „Kada bus atskleista globos namų mergaitės tragedijos paslaptis?“ – alfa.lt, 2011–12-03, http://proxy2.alfa.data.lt/straipsnis/13162669/ Kada.bus.atskleista.globos.namu.mergaites. tragedijos.paslaptis.=2011–12-03_07-46/ www.alfa.lt/straipsnis/14930170/Darbo.birza. imsis.darbo=2012-07-02_09-44/ „Specialistai: dauguma smurtą patyrusių vaikų to neatskleidžia“, BNS, kaunodiena.lt, 2011–11-17, http://kauno.diena.lt/naujienos/ lietuva/specialistai-dauguma-smurta-patyru siu-vaiku-to-neatskleidzia-389999 395. 396. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsau gos kontrolierės komentaras dėl Lietuvos Respublikos ataskaitos apie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietu voje 2004 – 2008 metais, Vilnius, 2012, http:// www3.lrs.lt/docs2/OCCCOSZW.PDF Daiva Simanavičiūtė, „Saugok mane, kad aš mažas nepražūčiau“,delfi.lt, 2012-03- 397. 119 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga tų?“, delfi.lt, 2011–11-16, http://www.delfi. lt/news/daily/lithuania/kodel-3-6-tukst-lt-is laikyma-gaunantis-beglobis-vaikas-lieka-bevaistu.d?id=51809587; taip pat žr. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontro lierės 2011 m. lapkričio 16 d. „Pažyma dėl vaikų iki 3-4 metų globos organizavimo su trikusio vystymosi kūdikių namuose ir kito se (Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose ir VšĮ Kauno Klinikų filialo vaikų reabilitacinėje ligoninėje „Lopše lis„) globą vykdančiose įstaigose, problemų“, Nr.15/05/16-2011/KI – 13, http://www3.lrs.lt/ docs2/CVTPYNYX.PDF 400. „Smūgiai bejėgei mergaite – su narkotikų kvapu“, delfi.lt, 2012-05-04, http://www.delfi. lt/news/daily/education/smugiai-bejegei-mer gaitei-su-narkotiku-kvapu.d?id=58644531#ix zz2FJ2gEysJ Pagal Vaiko gerovės programoje 2013– 2018 m. (Lietuvos Respublikos Sociali nės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 dįsakymas „Dėl vaiko gerovės 2013- 2018 m. programos patvirtinimo“ ,Nr. A1-547, (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=438640&p_ query=planas%20globos%20%E1staigo se%20skai%E8i%F8&p_tr2=2) pateikiamą statistiką, globos namuose 2011 m. augo 4119 vaikų, tačiau Statistikos departamento patei kiamais duomenimis, iš viso įvairiose įstaigo se 2011 m. augo 7054 vaikai. 401. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus tei sių komisaro Europos regiono biuras, „Pažei džiamų vaikų iki trejų metų teisės: institucinės globos panaikinimo link“, 2012, http://www. europe.ohchr.org/Documents/Publications/ Children_under_3__webversion.pdf 406. Žr. pvz. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A1-68 „Dėl stacionarių socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo programos patvirtinimo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=392457&p_query=&p_ tr2=2 402. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1193 „Dėl Vaiko glo bos (rūpybos) sistemos reorganizavimo stra tegijos ir jos įgyvendinimo priemonių 20072012 metų plano patvirtinimo“,http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=377321 407. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus tei sių komisaro Europos regiono biuras, „Pažei džiamų vaikų iki trejų metų teisės: institucinės globos panaikinimo link“, 2012, http://www. europe.ohchr.org/Documents/Publications/ Children_under_3__webversion.pdf 403. 408. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsau gos kontrolierės komentaras dėl Lietuvos Respublikos ataskaitos apie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietu voje 2004 – 2008 metais, Vilnius, 2012, http:// www3.lrs.lt/docs2/OCCCOSZW.PDF „Vaikų globos įstaigų vadovai baiminasi, kad dėl įstaigų optimizavimo tėvų skriaudžia mi vaikai į globos įstaigas nepateks“, delfi.lt, 2011–04-14, http://www.delfi.lt/news/daily/ education/vaiku-globos-istaigu-vadovai-bai minasi-kad-del-istaigu-optimizavimo-tevuskriaudziami-vaikai-i-globos-istaigas-ne pateks.d?id=44392457 404. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimasNr. XIP-2814 „Dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=421366 409. „Rights of the Child in Lithuania. NGO re port for the UN Committee on the Rights of the Childon the 3rd and 4th periodic reports by the 410. Inga Saukienė, „Kodėl 3-6 tūkst. išlaiky mą gaunantis beglobis vaikas lieka be vais 405. 120 Pažeidžiamų grupių teisės Government of Lithuania“, 2012 m. rugpjūtis, https://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/ CRC_Alternative_Report_Lithuania_NGO_ Group_20120816.pdf id=437985&p_query=&p_tr2=2 417. Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socia linės globos namų deinstitucionalizacijos gairės, 2012 m. lapkričio 16 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1517,http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=437781&p_query=&p_tr2=2 „Rights of the Childin Lithuania. NGO re port for the UN Committee on the Rights of the Childon the 3rd and 4th periodic reports by the Government of Lithuania“, 2012 m. rug pjūtis, https://www.hrmi.lt/uploaded/PDF% 20dokai/CRC_Alternative_Report_Lithu ania_NGO_Group_20120816.pdf 411. Vereta Rupeikaitė „Neįgalieji linki sau drą sos, sveikiesiems – stiprybės“, 2011–12-03, kaunodiena.lt, http://kauno.diena.lt/naujienos/ miestas/neigalieji-linki-sau-drasos-sveikie siems-stiprybes-393594 418. JT Neįgaliųjų teisių komitetui pateiktų valstybių priminių ataskaitų dėl JT Neįgalių jų teisių konvencijos įgyvendinimo sąrašas: http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/CRPD/ Pages/futuresessions.aspx 412. Virginija Motiejūnienė „Neigaliesiems ne įmanoma patekti į pusę pastatų“ LTV „Šian dien“, www.lrt.lt, 2011 m. gruodžio 13 d. 419. 413. 2011 m. šalyje gyveno 264 632 neįgalūs asmenys, gaunantys netekto darbingumo pen sijas ar išmokas. Neįgaliųjų skaičius mūsų šalyje atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis, kad pasaulyje žmonės su nega lia sudaro apie 10 procentų visų gyventojų. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeri jos informacija: http://www.socmin.lt/index. php?567434200 420. Viktorija Navickaitė „Neįgaliųjų vargai – naujiena klerkams“, 2011–07-18, 15min.lt, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ neigaliuju-vargai-naujiena-klerkams56-160739 Kristina Kučinskaitė „Neįgalieji ligoninė je nelaukiami“, lzinios.lt, 2011–08-21, http:// www.lzinios.lt/Lietuvoje/Neigalieji-ligonine je-nelaukiami 421. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 1739 „Dėl Jung tinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=388475&p_query=&p_ tr2=2 415. „Dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgy vendinimo Lietuvoje“, http://www.viltis.lt/ del-jt-neigaliuju-teisiu-konvencijos-igyvendi nimo-lietuvoje/ 414. „Renovuojami ir modernizuojami stati niai nepritaikomi neįgaliesiems, nepritaikyta aplinka riboja neįgaliųjų savarankiškumą ir galimybes nevaržomai judėti. Teisės aktai įpareigoja pritaikyti pastatus neįgaliųjų po reikiams tik pertvarkomose statinio dalyse, tačiau neįpareigoja pritaikyti esamų pastatų neįgaliųjų poreikiams, jei nėra poreikio re novuoti pastato, nenustato terminų, per ku riuos esami visuomeninės paskirties pastatai būtų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Tokios nuostatos neužtikrina, kad visi viešosios pa skirties pastatai ir objektai būtų pritaikomi neįgaliesiems, neaiškūs pritaikymo terminai. Netgi naudojant Europos struktūrinės finan sinės paramos lėšas, neretai pastatai nėra 422. 416. LR Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimasNr. 1408 „Dėl Nacionalinės neį galiųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos patvirtinimo“, http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ 121 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE pritaikomi neįgalių asmenų poreikiams.“ LR Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d.nutarimas Nr. 1408 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socia linės integracijos 2013–2019 metų programos patvirtinimo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=437985&p_ query=&p_tr2=2 Apžvalga bė“, 15min.lt, 2012-03-21, http://www.15min. lt/naujiena/studentu-zona/pozicija/jauniejimokslinininkai-vienodos-galimybes-neigalie siems-igyti-aukstaji-issilavinima-deklaracijao-ne-realybe-235-205576 „Krizės našta ir kitąmet spaus neįgaliųjų pečius“, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, 2011–11-02, http://www.nsis.lt/lt/naujienos/ krizes_nasta_ir_kitamet_spaus_neigaliuju_ pecius 430. 423. Kristina Belikova „Atlikti pilietinę par eigą trukdo paprasčiausi laiptai“, 2011–1120, „Lietuvos ryto televizija“, http://www. lrytas.lt/-13217227631321477405-atliktipilietin%C4%99-pareig%C4%85-trukdo-pap ras%C4%8Diausi-laiptai-video.htm Pagal Socialinių paslaugų katalogą va dinama ,,socialinės globos įstaigomis“, nes kiekvienoje jų gyvena daugiau kaip po 10 gy ventojų. 431. 424. „8 iš 10 Lietuvos žmonių su negalia rin kimuose norėtų balsuoti internetu“, lrytas.lt, 2011–11-09, http://www.lrytas.lt/-132082843 31319767305-8-i%C5%A1-10-lietuvos%C5%BEmoni%C5%B3-su-negalia-rinki muose-nor%C4%97t%C5%B3-balsuoti-inter netu.htm Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė „Psichikos negalią turinčiųjų kasdienybė: tiek lytinėprievarta, tiek draudimas pastoti. Žurna listinis tyrimas“, 2012-10-10, www.zurnalis tui.lt 432. 2012 m. vasario 14 d. EŽTT sprendimas byloje d. D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13469/06, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/ pages/search.aspx?i=001-109091 425. Aušra Jakubonytė, „Neįgaliųjųatstovė: daroma ne viskas, kad neįgaliesiems būtų patogiau“, lrt.lt, 2012-04-12, publikuotadelfi. lthttp://www.delfi.lt/news/daily/Health/neiga liuju-atstove-daroma-ne-viskas-kad-neigalie siems-butu-patogiau.d?id=58416644 433. 426. Virginija Motiejūnienė, „Gestų kalbos moko tik neprofesionalai“, LTV „Šiandien“, lrt.lt, 2012-02-21 Jurgita Ogulevičiutė, „Slauga namuo se: artimieji kapstosi, kaip išmano“, alfa. lt, 2011–07-17, http://www.alfa.lt/straips nis/11895163/Slauga.namuose.artimieji.kaps tosi.kaip.ismano=2011–07-17_16-50/ „Kurtieji grasina nedalyvauti Seimo rinki muose“, ELTA ir lrytas.ltinf., 2012-02-07, http:// www.lrytas.lt/-13286113641327059006-kur tieji-grasina-nedalyvauti-seimo-rinkimuose. htm Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, „Per 10 mėnesių Lietuvoje nustatyti 134 nauji ŽIV atvejai“, 2012-11-29, http://www.ulac.lt/lt/ naujienos/pranesimai-spaudai/per-10-mene siu-lietuvoje-nustatyti-134-nauji-ziv-atvejai 428. „Neįgaliųjų studentų gretos aukštajame moksle retėja“, balsas.lt, , 2011–03-14, http:// www.balsas.lt/naujiena/528175/neigaliujustudentu-gretos-aukstajame-moksle-reteja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, „Užsi krėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) epidemiologinės situacijos apžvalga Lietu voje“, 2011 m., http://www.ulac.lt/uploads/ downloads/leidiniai/lpi_2011.pdf 434. 435. 427. 436. „Vienodos galimybės neįgaliesiems įgyti aukštąjį išsilavinimą – deklaracija, o ne realy 429. 122 Pažeidžiamų grupių teisės 437. LR Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nuta rimas Nr. 1012 „Dėl valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programos patvirtinimo“,http:// www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=378290 nys 443. Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas, Nr. IX-1826, http://www3.lrs.lt/pls/ inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=324132 2011 m. kovo 10 d. EŽTT sprendimas byloje Kiyutin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 2700/10 444. Asociacijos „Demetra“ 2012 m. surengto je konferencijoje gydytojai infektologai pri statė duomenis, kad lietuvių gydymo pradžia būna esant 64 CD4 ląstelėms (Projekto ‚Apie ŽIV – žurnalistams ir visuomenei“ duome nys, projekto tinklapis www.zivgydymas.lt). CD4 ląstelių skaičius yra žmogaus imuninės sistemos stiprumo matas. ŽIV ėmus naikinti CD4 ląsteles, žmogaus imuninė sistema silps ta. Kuo mažiau CD4 ląstelių, tuo labiau ŽIV infekcija yra pažengusi, t. y. ŽIV infekcijai progresuojant CD4 ląstelių skaičius mažėja. Taigi nustačius CD4 ląstelių skaičių, galima nustatyti ŽIV ligos stadiją ir prognozuoti gali mas šios ligos komplikacijas. 438. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, „Per 10 mėnesių Lietuvoje nustatyti 134 nauji ŽIV atvejai“, 2012-11-29, http://www.ulac.lt/lt/ naujienos/pranesimai-spaudai/per-10-mene siu-lietuvoje-nustatyti-134-nauji-ziv-atvejai 439. Monika Poškaitytė, „ŽIV nešiotojai laukia AIDS diagnozės, kad gautų gydymą“, 2012, www.zivgydymas.lt; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-384 „Dėl žmogaus imu nodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydy mo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“, http://www3.lrs.lt/pls/inter2/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=371839 440. Kokybinis tyrimas dėl žmonių, užsikrėtu sių ŽIV/sergančių AIDS, pažeidžiamumo įver tinimo Lietuvoje. Jungtinių Tautų Vystymo Programa Lietuvoje, Higienos institutas prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilnius, 2009 445. 446. 2008 m. lapkričio 25 d. EŽTT sprendimas byloje Armonienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 36919/02 Jungtinių Tautų Generalinės asamblė jos rezoliucija „Declaration of Commitenton HIV/AIDS“, rezoliucijos Nr. S-26/2, http:// www.un.org/ga/aids/coverage/FinalDeclara tionHIVAIDS.html 447. 2012 m. liepos 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliucija „Poli ticaldeclarationon HIV and AIDS: inten sifyingourefforts to eliminate HIV and AIDS“, Nr. 65/227, http://www.unaids.org/ en/media/unaids/contentassets/documents/ d o c u m e n t / 2 0 11 / 0 6 / 2 0 11 0 6 1 0 _ UN _ ARES-65-277_en.pdf 448. „ŽIV ir AIDS skaičiai kelia siaubą“, kau nodiena.lt, 2012-12-04, http://kauno.diena. lt/dienrastis/priedai/sveikata/ziv-ir-aids-skai ciai-kelia-siauba-464479 449. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. V-142 „Dėl valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo 2011–2012 metų priemonių plano patvirtinimo“, http://www3. Remiantis projekto „Apie ŽIV – žurna listams ir visuomenei“ atstovės duomenimis, projekto tinklapis www.zivgydimas.lt 450. 441. Projekto „Apie ŽIV – žurnalistams ir vi suomenei“ telefoninės komunikacijos duome 442. 123 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=399294&p_query=Valstybin%EBs%20 %DEIV%2FAIDS%20ir%20lyti%F0kai%20 plintan%E8i%F8%20infekcij%F8%20profi laktikos%20ir%20kontrol%EBs&p_tr2=2 451. Apžvalga Prieglobsčio prašytojų teisinė apsauga Žr. 450 nuorodą Užsieniečių teisinės padėties įstaty mas įtvirtina, jog prieglobsčio prašy tojas – tai užsienietis, kuris nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prie globstį ir dėl kurio dar nėra priim tas galutinis sprendimas.454 Taigi, nuo to momento, kai asmuo pateikė prie globsčio (tarptautinės apsaugos) pra šymą atitinkamai institucijai (Lietu voje tokios yra trys: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, teritorinė policijos įstaiga arba Užsieniečių registracijos centras), iki to momento, kai priima mas galutinis sprendimas to asmens atžvilgiu, jis laikomas prieglobsčio prašytoju ir turi teisę naudotis prie globsčio prašytojui garantuojamomis teisėmis Lietuvoje. Į projektą buvo įtraukti 16 žurnalistų, 8 rengė tekstus projekto tinklalapiui www. zivgydymas.lt 452. 453. Tinklalapio www.zivgydymas.lt vidinė statistinė analizė parodė, kad paieškos siste mose dažniausiai ieškoma informacijos apie ŽIV nustatymo testą (1030 unikalių lanky tojų – 2013.01.14 duomenimis) bei apie tai, kaip atpažinti ŽIV iš tam tikrų simptomų (virš 5000 unikalių lankytojų – 2013.01.14 duome nimis). Užsieniečių teisinės padėties įstaty mas numato, jog užsienietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietu vos Respublikoje, negali būti sulaiky tas.455 Tokį bendrąjį principą įtvirtina ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgė lių komisaro biuras, pabrėždamas, jog Visuotinė žmogaus teisių deklaracija teisę kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis įvar dina kaip esminę kiekvieno žmogaus teisę.456 Jungtinių Tautų Vyriausiojo pa bėgėlių komisaro biuras taip pat pabrė žia, jog asmuo, siekiantis prieglobsčio, dažnai yra priverstas atvykti į valsty 124 Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga Teisė pateikti prieglobsčio prašymą bės teritoriją nelegaliai, todėl tokio as mens sulaikymas prieštarautų tarptau tinės teisės normoms ir principams.457 Užsieniečių teisinės padėties įstaty mas numato, jog asmens prašymas su teikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą (toliau – prieglobsčio prašy mas) Lietuvos Respublikoje gali būti pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybai, teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos cent rui.458 Nors prašymus iš esmės nagrinė ja Migracijos departamentas, siauras Įstatymo supratimas – kad prašymas gali būti pateiktas tiktai minėtoms įs taigoms – neleidžia praktikoje prašy mų teikti ir Migracijos departamentui. Tai ne tik sukuria biurokratines kliū tis prieglobsčio procedūras vykdyti efektyviai, bet ir nedera su protingu mo principu. Tačiau praktika Lietuvoje ne visuo met atitinka tarptautinius standartus: pavyzdžiui, Migracijos departamentui nusprendus nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės ir nesuteikti asme niui laikino teritorinio prieglobsčio, prieglobsčio prašytojas automatiškai yra sulaikomas Užsieniečių registraci jos centre sulaikytų asmenų korpuse, nepaisant to, kad asmuo dar turi tei sę tokį sprendimą apskųsti. Atitinka mai neužtikrinamos ir kitos tokių prie globsčio prašytojų teisės – jiems nėra išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, nemokama prieglobsčio prašytojams garantuojama piniginė pašalpa, nekompensuojamos išlaidos už naudojimąsi visuomeninio trans porto priemonėmis. Tais atvejais, kuomet prieglobsčio pra šytojas atsiunčia prieglobsčio prašymą tiesiogiai Migracijos departamentui, šis pirmiausiai jį persiunčia vienai iš Įstatyme įvardytų institucijų, t.y. Vals tybės sienos apsaugos tarnybai, terito rinei policijos įstaigai arba Užsienie čių registracijos centrui, ir tik gavęs prašymą pakartotinai iš minėtų įstai gų, pradeda prašymo nagrinėjimą iš esmės. Pažymėtina, kad Migracijos departa mento sprendimas nenagrinėti prie globsčio prašymo iš esmės nėra ga lutinis ir gali būti skundžiamas. Todėl asmuo anksčiau minėtu atveju ir toliau turi būti laikomas prieglobsčio prašy toju iki to momento, kai Migracijos departamento sprendimas įsigalioja. Remiantis Įstatymu bei JTVPK reko mendacijomis, toks asmuo neturi būti sulaikomas ir turi turėti galimybę nau dotis visomis prieglobsčio prašyto jams garantuojamomis teisėmis. Toks blogo viešojo administravimo atvejis pasitaikė ir 2012 m., kuomet Užsieniečių registracijos centre sulai kyti palestiniečiai prašymus siuntė tie siogiai Migracijos departamentui dėl to, jog, palestiniečių teigimu, Užsie 125 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE niečių registracijos centro darbuoto jai atsisakė užregistruoti jų prašymus gauti prieglobstį Lietuvoje. Migraci jos departamentas, gavęs prieglobsčio prašymus, pirmiausiai juos persiuntė Užsieniečių registracijos centrui (per siuntimas užtruko apie 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos). Ir tik Už sieniečių registracijos centrui grąži nus prašymus Migracijos departa mentui, šis pradėjo jų nagrinėjimą iš esmės. Visa prašymų užregistravimo procedūra užtruko ilgiau nei 1 mėne sį ir visą šį laikotarpį – kuomet valsty bės institucijos siuntinėjo prieglobsčio dokumentus viena kitai – palestinie čiai prieglobsčio prašytojai buvo lai komi sulaikyti Užsieniečių registraci jos centre sulaikytų asmenų korpuse, nors Įstatymas numato, jog pateikęs prieglobsčio prašymą, asmuo nebegali būti sulaikytas. Apžvalga čiau natūralu, kad vien poreikis bėgti iš savo kilmės šalies dėl nesaugumo ar persekiojimo suponuoja kitos valsty bės teikiamos apsaugos, t.y. prieglobs čio ar papildomos apsaugos, poreikį. Kaip rodo Tarptautinės Migracijos Organizacijos atlikti tyrimai, iki atvy kimo į Lietuvą dalis prieglobsčio pra šytojų informacijos apie prieglobs čio procedūrą apskritai neturi. Atvykę į Lietuvos Respublikos teritoriją, dau guma apklaustų prieglobsčio prašytojų teigė, kad jiems nebuvo paaiškintos jų teisės ar suteikta rašytinė informacija.459 2012 m. Lietuvos Šakių rajone Lie tuvos pasieniečiai sustabdė 5 asme nų šeimą iš Sirijos – sutuoktinius bei tris jų nepilnamečius vaikai, kurių jau niausiam – treji, o vyriausiam – dvy lika metų.460 Įvertinus įvykių Sirijoje kontekstą minėtu laikotarpiu, akivaiz du, jog Sirija nebuvo saugi valstybė, į kurią būtų galima grąžinti asmenis. Deja, nei Valstybės sienos apsaugos tarnybos, nei policijos pareigūnai tarp tautinės apsaugos poreikio sirų šeimai neįžvelgė, todėl prieglobsčio proce dūra pradėta nebuvo. Priešingai, prieš tėvą ir motiną buvo pradėta baudžia moji byla dėl neteisėto sienos kirti mo, jiems skirtas tik formalus teisinis atstovas, o vaikai, atskirti nuo tėvų, apgyvendinti Šakių vaikų globos na muose, kuriuose dėl kalbos barjero ne pajėgė bendrauti.461 Abu tėvai, iš pra džių laikyti Šilalės policijos areštinėje, vėliau buvo perkelti į Lukiškių tardy Valstybės institucijų nekompetencija Atkreiptinas dėmesys į nepakankamus valstybės pareigūnų įgūdžius iden tifikuoti asmenis, kuriems reikalin ga tarptautinė apsauga. Lietuvos pa reigūnai linkę prieglobsčio procedūrą vertinti formaliai ir prieglobsčio pra šymą aiškinti siaurai – kaip tiesioginį „prieglobsčio ar laikinosios apsau gos“ prašymą. Dažniausiai iš trečio sios šalies atvykę asmenys – ypač pa žeidžiami asmenys, nepilnamečiai, ar vyresnio amžiaus asmenys – nesuge ba aiškiai ir teisiškai tinkamai įvardin ti, kad jiems reikia prieglobsčio, ta 126 Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga mo-izoliatorių kalėjimą, jiems nebuvo leista susisiekti su nepilnamečiais vai kais bei nebuvo teikiama informacija apie juos. nusikaltimus žmoniškumui, karo nusi kaltimus ir genocidą, arba kitus veiks mus, prieštaraujančius Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams“, todėl buvo atsisakyta suteikti Baltaru sijos piliečiui prieglobstį ir uždraus ta į Lietuvą atvykti trejus metus. Vil niaus apygardos teismui panaikinus tokį Migracijos departamento spren dimą, nauju sprendimu Migracijos de partamentas suteikė Stepan Zachar čenko pabėgėlio statusą bei nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respubli koje, detaliai nepagrįsdamas tokios apsaugos poreikio. Baudžiamasis tyrimas prieš tėvus buvo nutrauktas jiems gavus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisinę pagalbą ir pateikus prieglobsčio prašymus Ši lalės policijos įstaigai. Tik po 8 die nų kalėjimo tėvai buvo paleisti iš Lu kiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, sujungti su vaikais bei apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, kur šiuo metu laukia sprendimo dėl prie globsčio suteikimo. Kitos prieglobsčio prašytojų teisės Taip pat paminėtinas garsiai žinia sklaidoje nuskambėjęs Baltarusijos piliečio Stepan Zacharčenko, dezer tyravusio iš Baltarusijos kariuomenės po to, kai atsisakė pasirašyti priesai ką šaudyti į Baltarusijos Respublikos civilius piliečius, atvejis. Apie nuose klumo stoką Migracijos departamen to sprendimuose ir akivaizdžių visa pusišką įrodymų ir kitų duomenų ir aplinkybių neištyrimą liudija du vi siškai skirtingi Migracijos departa mento sprendimai. Pirmuoju, priim tu 2012 m. gegužės 4 d., sprendimu Migracijos departamentas teigė, jog „šiuo metu Baltarusijos Respubliko je nėra paskelbta karinė padėtis ir ne vyksta jokie kariniai veiksmai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Stepan Za charčenko būtų priverstas dalyvauti kariniuose veiksmuose ir daryti nusi kaltimus, įskaitant nusikaltimus taikai, Užsieniečių teisinės padėties įstaty mas numato, jog prieglobsčio prašy tojas turi teisę naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis, naudotis valsty bės garantuojama teisine pagalba, ne mokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, kas mėnesį gauti piniginę pašalpą, kreip tis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabė gėlių komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti,462 ir kitas teises. Prieš pirminę apklausą, atliekamą Vals tybės sienos apsaugos tarnybos, terito rinės policijos įstaigos arba Užsieniečių registracijos centro, prieglobsčio prašy tojas turi būti supažindintas su savo tei sėmis.463 Prieglobsčio prašytojai, per kelti gyventi į Užsieniečių registracijos centrą, prieš apgyvendinimą jiems su 127 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE prantama kalba pasirašytinai turi būti supažindinami su savo teisėmis ir par eigomis gyvenant Užsieniečių regist racijos centre.464 Toks supažindinimas praktikoje vyksta asmeniui duodant perkaityti 8 puslapių ilgio dokumentą, bei prašant parašu patvirtinti, jog as muo susipažino. Toks formalus parei gos supažindinti prieglobsčio prašytoją su jo teisėmis ir pareigomis realizavi mo naudingumas kelia abejonių – daž nai asmuo ne tik nesugeba peržvelgęs dokumentą įsiminti visų savo teisių, bet net nespėja dokumento įdėmiai per skaityti prieš jį grąžindamas. Apžvalga nu. Mokantys rusų kalbą prieglobsčio prašytojai dažnai negauna informaci jos, kad gali prašyti vertėjo paslaugų. Praktikoje pareigūnai ne visada turi pakankamas rusų kalbos žinias sklan džiam vertimui, todėl kyla rizika, kad prieglobsčio prašytojai, turintys bazi nių užsienio kalbos žinių, bet negau nantys vertėjų paslaugų, netiksliai supras procedūrą, jiems pateikiamą informaciją ir užduodamus klausimus. Prieglobsčio prašytojų teisės turė ti valstybės garantuojamą teisinę pa galbą įgyvendinimu rūpinasi Migraci jos departamentas, pirkdamas teisines paslaugas supaprastinto atviro kon kurso būdu. Viešųjų pirkimų laimėto ją Migracijos departamentas atrenka remdamasis mažiausios kainos krite rijumi. Rašytinė ar žodinė prieglobsčio pra šytojams teikiama informacija apie jų teises ir prieglobsčio procedūrą ne vi sada yra suprantama. Daugumos prie globsčio prašytojų teigimu, jie negavo informacijos apie galimybę pasinau doti teisininkų ar kitomis paslaugomis nei prašymo dėl prieglobsčio pateiki mo, nei pirminės apklausos metu.465 Pažymėtina, kad nors Įstatymas, įtvir tinantis teisę prieglobsčio prašytojams naudotis valstybės garantuojama tei sine pagalba, neapibrėžia, kad pagal ba galima tik konkrečių prieglobsčio teisių atžvilgiu, vykdydamas viešuo sius pirkimus Migracijos departamen tas numato, jog pirminė teisinė pagal ba bus teikiama tik dviem atvejais: nelydimiems nepilnamečiams pirmi nės apklausos metu bei prieglobsčio prašytojui pageidaujant, Migracijos departamento vykdomų apklausų metu, nagrinėjant prieglobsčio prašymus iš esmės; o antrinė teisinė pagalba bus tei kiama tik rengiant skundus pirmos ins tancijos teismui, rengiant skundus ape Kita esminė prieglobsčio prašytojo tei sė – teisė turėti vertėją – užtikrinama epizodiškai. Apklausus 20 prieglobs čio prašytojų, paaiškėjo, jog vertėjų paslaugos buvo suteiktos ne visiems, nors jie tokių paslaugų ir pageidavo. Ne visiprieglobsčio prašytojai apskri tai gavę informacijos apie tai, kad gali pasinaudoti vertėjų paslaugomis. Taip pat nustatyta, jog tie prieglobsčio pra šytojai, kurie kalba rusiškai, dažniau siai bendrauja ne su vertėju, bet su šią kalbą mokančiu eiliniu pareigū 128 Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga jos centre nebuvo vykdomi nuo Cen tro įsteigimo 1997 m.471 Respondentai teigė, kad jiems trūksta buitinės tech nikos, karštas vanduo įjungiamas tik kartą per savaitę, taip pat skundėsi URC valgykloje tiekiamu maistu (pa sak jų, porcijos yra per mažos, mais tas nešviežias, jame trūksta maistinių medžiagų ir yra netinkamas musulmo nams).472 liacinės instancijos teismui bei rengiant kitus procesinius dokumentus teismui. Todėl kitais atvejais, pavyzdžiui, Už sieniečių registracijos centrui priėmus sprendimą nebeišmokėti prieglobsčio prašytojui 35 litų dydžio piniginės pa šalpos (dėl, pavyzdžiui, negrįžimo nu statytu laiku į Centrą), pastarajam ne užtikrinama teisė į nemokamą teisinę pagalbą ar teisinę konsultaciją, kuri svarbi norint tokį sprendimą apskųsti. Užsieniečių registracijos centre gyven tojai maitinami 3-4 kartus per dieną. Daugiausiai skundžiamasi dėl maisto įvairovės. Remiantis, LR Vidaus mi nistro įsakymu, Užsieniečių registra cijos centre apgyvendintam suaugu siam asmeniui nustatyta iki 6,70 Lt (1,94 Eurų) suma paros maitinimo iš laidoms; o nepilnamečiui asmeniui – iki 7,50 Lt (2,17 Eurų).473 Gyvenimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre Užsieniečių registracijos centras (URC) – Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavaldi įstaiga, skirta laikyti sulaikytus užsieniečius ir laikinai ap gyvendinti užsieniečius, atlikti tyri mą dėl užsieniečių asmens tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplin kybių, tvarkyti jų apskaitą ir vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.468 Tai vieninte lis centras Lietuvoje, skirtas laikyti su laikytus neteisėtai esančius ar neteisė tai atvykusius į Lietuvą užsieniečius, taip pat apgyvendinti prieglobsčio prašytojus jų prašymų dėl prieglobs čio nagrinėjimo metu.469 2012 m. gruo džio mėnesį Centre gyveno 150 as menų, 79 iš kurių buvo prieglobsčio prašytojai.470 Užsieniečių registracijos centre nėra galimybių atskirai apgyvendinti skir tingas prieglobsčio prašytojų grupes, pavyzdžiui, atskirti vienišas moteris ir moteris su mažamečiais vaikais nuo kitų prieglobsčio prašytojų. Nevyriau sybinės organizacijos pabrėžia, kad pažeidžiamos prieglobsčio prašyto jų grupės turėtų būti apgyvendinamos atskirai.474 Užsieniečių registracijos centre egzis tuojanti praktika, kai sulaikyti prie globsčio prašytojai yra apgyvendina mi tame pačiame pastate, kuriame taip pat laikomi neteisėti migrantai, yra kritikuojama nevyriausybinių organi Patys prieglobsčio prašytojai apgy vendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas vertina neigiamai. Re monto darbai Užsieniečių registraci 129 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE zacijų atstovų. Pasak jų, Užsienie čių registracijos centre taikomos prie monės tvarkai ir saugumui užtikrinti (pvz., spygliuota viela aptverta terito rija, saugoma uniformuotų pareigūnų) neigiamai veikia prieglobsčio prašyto jų psichologinę būklę.475 Apžvalga lima, kadangi nėra aišku, kuri institu cija, turėtų apmokėti suteiktas sveika tos priežiūros paslaugas. Taip pat nėra aišku, kas turėtų apmokėti už suteiktas antrinės sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas, kuomet pagal šeimos gydy tojo siuntimą prieglobsčio prašytojas yra siunčiamas būtinai kitų specialistų konsultacijai. Pažymėtina, kad Užsieniečių registra cijos centre dirba tik viena socialinė darbuotoja, kuri teikia paslaugas ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir sulai kytiems neteisėtiems migrantams. Eks pertų teigimu, akivaizdu, kad viena so cialinė darbuotoja negali tinkamai ir efektyviai teikti paslaugų, ypač pažei džiamiems asmenims. Be to musulmo nai, sudarantys prieglobsčio prašytojų daugumą, dėl religinių įsitikimų ir kul tūrinių savitumų nenoriai bendrauja su moteriškos lyties socialine darbuotoja. Taip pat Centre reikalingas socialinis pedagogas, nes nemažą dalį prieglobs čio prašytojų sudaro mažamečiai vai kai.476 Sąlygos pasienio kontrolės punktuose Asmenys, pateikę prieglobsčio pra šymus Valstybės sienos apsaugos tar nybai, po pirminės apklausos yra 48 valandoms apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose. Prieglobsčio eks pertų nuomone, VSAT pasienio kontro lės punktuose prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos yra ribotos: daugu ma patalpų pasienio punktuose yra mi nimaliai įrengtos ir apstatytos. Pasienio punktuose nėra galimybės atskirai ap gyvendinti moterų ir vyrų, pažeidžia mų asmenų.478 Taip pat kyla problemų, susijusių su prieglobsčio prašytojų ap rūpinimu higienos reikmenimis bei maisto daviniais: maistas prieglobsčio prašytojams, esantiems pasienio punk tuose, teikiamas tik nevyriausybinių organizacijų.479 Trūksta tinkamų, t. y. užtikrinančių konfidencialumą, patal pų prieglobsčio prašytojų apklausoms atlikti.480 Daugybė problemų kyla įgyvendi nant prieglobsčio prašytojų bei pabė gėlių teises į adekvačias medicinos paslaugas. Sveikatos draudimo įstaty mas numato, jog užsieniečių, pateiku sių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sveikatos prie žiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausy bės ar jos įgaliotos institucijos nustaty ta tvarka.477 Tačiau šiandien tokia tvar ka nėra nustatyta, todėl prieglobsčio prašytojams medicininė pagalba nega VSAT pasienio kontrolės punktuo se taip pat nėra reikalingų sąlygų skubiai medicininei pagalbai suteik ti prieglobsčio prašytojams. Nors yra 130 Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga pirmosios pagalbos vaistinėlės, tačiau platesnė medicininė pagalba negalima, kadangi nėra aišku, kuri institucija, tu rėtų apmokėti už prieglobsčio prašy tojams, esantiems pasienio punktuose, suteiktas medicinines paslaugas.481 Š. Bulotas, „Šakių vaikų namų siela liu teronų kunigas Virginijus Kelertas: „Baikime dūsauti“, 2012-12-24, http://www.15min.lt/naujiena/kaledos/zi nios/sakiu-vaiku-namu-siela-liuteronu-ku nigas-virginijus-kelertas-baikime-dusau ti-162-290956 461. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 71 str. 1 d. 462. LT Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkri čio 15 d.įsakymas Nr. 1V-361 „Dėl Užsienie čių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9.5 p. http://www3. lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=245530&p_query=&p_tr2=/t_blank 463. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl už sieniečių teisinės padėties, Nr. IX-2206, 2 str. 20 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies ka.showdoc_l?p_id=431008 454. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 113 str. 2 d. 455. JTVPK Gairės dėl taikomų kriterijų ir standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų sulaikymu, 1999 m. vasaris, http://www.coe. int/t/dg3/children/News/DetentionGuideline sENG.pdf. Gairė Nr. 2.: As a generalprinci pleasylum-seekersshouldnot be detained LT Vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d.įsakymas Nr. 1V-340 „Dėl laikinojo užsie niečių apgyvendinimo Užsieniečių registraci jos centre sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtini mo“, 16 p. http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=resu lts&aktoid=A7C69CC4-1ED1-4A49-AEB6416A9F142BD3 456. 464. JTVPK Gairės dėl taikomų kriterijų ir standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų sulaikymu, 1999 m. vasaris, http://www.coe. int/t/dg3/children/News/DetentionGuideline sENG.pdf 465. 457. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Sprendimų priėmimas prieglobsčio bylose ir apeliacinis procesas. Situacija, problemati ka, rekomendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 22, http://www.iom.lt/documents/TMO%20studi ja%20LT.pdf Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 67 str. 1 d. 458. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Spren dimų priėmimas prieglobsčio bylose ir ape liacinis procesas. Situacija, problematika, re komendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 20, http:// www.iom.lt/documents/TMO%20studija%20 LT.pdf Tarptautinė Migracijos Organizacija, Spren dimų priėmimas prieglobsčio bylose ir ape liacinis procesas. Situacija, problematika, re komendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 20, http:// www.iom.lt/documents/TMO%20studija%20 LT.pdf 459. 466. VSAT, „Pasienyje su Baltarusija ir Rusija sulaikyti 9 nelegalai iš Gruzijos ir, įtariama, Sirijos“, 2012-12-10, http://www.pasienis.lt/ lit/Pasienyje_su_Baltarusija_ir_Rusija_su lai/5958 Tarptautinė Migracijos Organizacija, Spren dimų priėmimas prieglobsčio bylose ir ape liacinis procesas. Situacija, problematika, re komendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 21, http:// www.iom.lt/documents/TMO%20studija%20 LT.pdf 460. 467. 131 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padė ties,79 str. 4 d. 468. VSAT, http://www.pasienis.lt/lit/Uzsienie ciu_registracijos_centras/165 469. „Užsieniečių registracijos centre nužu dytas Rusijos pilietis“, 2012-12-04, lrytas.lt, http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/krimina lai/uzsienieciu-registracijos-centre-nuzudy tas-rusijos-pilietis.htm 470. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob lematika, 2012 m., p. 17, http://www.iom.lt/ documents/Studija_TMO.pdf 471. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob lematika, 2012 m., p. 17, http://www.iom.lt/ documents/Studija_TMO.pdf 472. LR Vidaus reikalų ministro 2007 m. lie pos 2 d.įsakymas Nr. 1V-243„Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 1V-229 «Dėl ski riamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, apgyvendintiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Už sieniečių registracijos centre patvirtinimo» pakeitimo“, 2 p. 473. 474. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob lematika, 2012 m., p.15, http://www.iom.lt/ documents/Studija_TMO.pdf Apžvalga Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob lematika, 2012 m., p.15, http://www.iom.lt/ documents/Studija_TMO.pdf 475. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob lematika, 2012 m., p. 21, http://www.iom.lt/ documents/Studija_TMO.pdf 476. LR Sveikatos draudimo įstatymas, 1996 m. gegužės 21 d., Nr. I-1343, 6 str. 5 d., http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=449011 477. Lietuvos Raudonasis Kryžius, Prieglobs čio prašytojų sulaikymas ir alternatyvios sulaikymui priemonės Lietuvoje, Santrauka, 2011 m., 5 psl. 478. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob lematika, 2012 m.,p. 10, http://www.iom.lt/ documents/Studija_TMO.pdf 479. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prie globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob lematika, 2012 m., p. 10, http://www.iom.lt/ documents/Studija_TMO.pdf 480. Lietuvos Raudonasis Kryžius, Prieglobs čio prašytojų sulaikymas ir alternatyvios sulaikymui priemonės Lietuvoje, Santrauka, 2011 m., p. 5 481. Dailininkė Eglė Raubaitė Dizainerė Stanislava Narkevičiūtė Išleido leidykla „Eugrimas“, Kalvarijų g. 98-42, LT-08211 Vilnius Tel./faks. (8~5) 273 39 55, info@eugrimas.lt, Puslapis internete www.eugrimas.lt Spausdino Uždaroji dizaino ir leidybos AB KOPA, Kampo 7, LT-50153 Kaunas ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS Didžioji g. 5, LT-01128, Vilnius hrmi@hrmi.lt www.hrmi.lt ISSN 1822-4598
