Virginija Šidlauskienė Šiaulių universitetas Šiauliai

Virginija Šidlauskienė
Šiaulių universitetas
Šiauliai University,
KŪRYBIŠKUMO MOKYMAS(IS)
Lithuania
TEACHING AND LEARNING
KONSTRUKTYVISTINIO DIZAINO
CREATIVITY THROUGH THE
PERDIRBINIU
CONSTRUCTIVIST DESIGN OF REMAKE
Anotacija
Abstract
Straipsnyje nagrinėjamos kūrybiškumo ugdymo
inovatyvių metodų paieškos ir j ų išbandymo praktika
vertinant studentus aukštojoje mokykloje. Aukštųjų
mokyklų inovacijų problematika edukologijos dar­
buose dar tik pradedama tyrinėti. Todėl šio straipsnio
tikslas - aptarti kolegijas baigusių studentų, įgijusių
dailės ir technologijų profesinę mokytojo kvalifika­
ciją bei tęsiančių studijas Šiaulių universitete, kūry­
biškumo ugdymo galimybę mokantis technologijų di­
daktikos disciplinos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad
inovatyvūs kūrybiškumo ugdymo metodai gali daryti
veiksmingą įtaką studentų didaktinei kompetencijai
ir asmenybės kūrybiniams gebėjimams, o dėstyto­
jui - vertinti pamatuojamus kūrybiškumo rezultatus.
Prasminiai žodžiai: studentų kūrybiškumo ug­
dymas, konstruktyvistinis dizainas, perdirbinys, įver­
tinimas.
The article deals with the search, implementation
and assessment of innovative methods for develop­
ment of students' creativity in higher education. The
issues of innovations in higher education and edu­
cation science works in particular is in the stage of
evolvement. The aim of the article is to investigate
the possibilities for the development of creativity for
post-graduate students of colleges with professional
teachers' qualifacation of Art & Technology who
continue their studies at Šiauliai University through
studying the didactics of technology. The results of
empirical investigation proved that innovative meth­
ods for the development of creativity may have a
huge impact on students' didactic competence, per­
sonal creative abilities as well as provide opportuni­
ties for the lecturers to objectively assess the results
of their creativity.
Keywords: development of students' creativity,
constructivist design, re-make, assessment.
Įvadas
Introduction
Po sparčios ekonominės plėtotės Lietuva kartu su
Europa, kuri seniai nebuvo patyrusi tokios sunkios
krizės, smarkiai 2010 m. nusmukdžiusios ekonomi­
ką, pasiekė dviženklį nedarbo lygį. Krizės įveikimas
turėtų būti žingsnis į tvaresnę, racionalesnę ir ekolo­
giškesnę socialinę rinkos ekonomiką, kurioje gerovė
kuriama diegiant inovacijas ir geriau panaudojant
išteklius, efektyviau įdarbinant žinias. Todėl būtina
skatinti dinamiškumą studentų ir aukštosios mokyk­
los pedagogų inovacijoms bei kūrybiniam potencia­
lui išnaudoti. Edukacinės paradigmos kaita iš moky­
mo į mokymąsi sąlygoja aukštojo mokslo pokyčius, o
konkurencija verčia ieškoti būdų kūrybinių specialy­
bių studijoms tobulinti. Pasak N. Longvvorth (2000),
analizuojant mokymąsi, akcentuojamas šio proceso
dalyvio aprūpinimas efektyviomis priemonėmis ir
įrankiais, atitinkančiais jo mokymosi stilių, adekvatų
studijų programos kūrybiškumo lavinimo tikslams.
Kūrybingumo ir inovacijų siekis pradeda dominuoti
įvairiuose aukštųjų mokyklų diskursuose ir, anot B.
Jeffrey ir A. Craft (2001), padeda dėstytojui taikyti
In 2010, Europe as well as Lithuania in particular
has experienced the highest rate of economical decline
and unemployment. Curbing the crisis could be a step
forward towards a more consistent, rational and eco­
logical social market economy where welfare is cre­
ated through the implementation of innovations, more
rational exploitation of resources and more effective
usage of knowledge. Thus, it is essential to promote
dynamics while realising students' and lecturers' in­
novations as well as to enhance their creative poten­
tial. In parallel, the shift of the educational paradigm
from teaching to learning preconditions changes in
higher education, while competition motivates to
search for new approaches towards the improvement
of curriculum for creative specialities. According to
N. Longworth (2000), while analysing the process of
learning the stress should be laid on the participants'
provision with effective means and tools which cor­
respond to their learning style and are adequate to
the goals of the development of creativity, while
implementing different curricula. The search for cre­
ativity and innovations starts dominating in various
52
KŪRYBOS E R D V Ė S . Nr. 12,2010
kaupiamąjį vertinimą ir spręsti studentų kūrybišku­
mo vertinimo kompleksinę problemą. Dėstytojui
tenka priimti sprendimus dėl kiekybiškai nustatomų
ir pamatuojamų studentų kūrybiškumo rezultatų ver­
tingumo lygmens. Tačiau šie klausimai iki šiol nety­
rinėti naujos mokymosi paradigmos aspektu, kuriuo
akcentuojama vertingų, aktualių ateičiai mokymosi
aplinkų kūrimo svarba ir ypač baigusiųjų kolegines
studijas (bet neįgijusiųbakalauro kvalifikacinio laips­
nio) savarankiška, kūrybinga veikla universitetuose.
Visiško koleginių studijų programų suderinimo su
universitetinėmis kol kas Lietuvoje nėra. Tai sąly­
goja skirtingas studijų pobūdis, tačiau šiuo metu su­
darytos sąlygos kolegiją baigusiems absolventams
toliau tęsti studijas universitetuose. Remiantis šiuo
metu jungtį kolegija-universitetas
reglamentuojan­
čiais teisės aktais , studentams, baigusiems kolegiją
ir papildomąsias iki 80 kreditų studijas, sudaroma
galimybė įgyti dailės bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Taigi mažas kreditų kiekis, vientisųjų studijų forma
ir tiesioginio kontakto laiko stygius aktualizuoja men­
kai nagrinėtą studento įgalinimo kūrybiškai studijuo­
ti problemą, formuluojamą tokiu klausimu: kokios
edukacinės praktikos ir metodai, taikomi universite­
te, tobulina edukacinę aplinką ir lavina kolegiją bai­
gusio studento kūrybiškumą? Kitaip tariant - kokiais
metodais, kaip mokoma ir mokomasi kūrybiškumo
remiantis kolegijose įgytomis žiniomis ir gebėjimais,
kaip dėstytojui vertinti pamatuojamus kūrybiškumo
rezultatus?
discourses of higher education and, according to B.
Jeffrey and A. Craft (2001), they empower both stu­
dents and lecturers to apply the on-going assessment
and solve the complex problem of objective assess­
ment of students' creativity. Lecturers have to make
decisions about quantitative and measurable rates of
students' creativity assessment. Unfortunately, the
above mentioned issues were not investigated in the
context of the learning paradigm which emphasises
the importance of favourable learning environments
for the post-graduate college students (who have not
acquired the BA degree). It also stresses independent
and creative activities for the students at universities.
There is no adequate coordination between college
and university curricula in Lithuania so far. Different
nature of study programmes serves as a precondition
for that, but meanwhile, the graduates of colleges are
provided with the possibility to continue their stud­
ies at universities. As the legal acts on the link be­
tween colleges and universities regard, the graduates
of colleges can join university programmes with ad­
ditional 80 credits and acquire the BA. Thus, a small
number of credits, an integrated study form and lack
of individual contact with the student make the prob­
lem of students' empowerment for creative learning
relevant. This issue was not sufficiently examined
and is relevant for my research. The following ques­
tions arise: what educational practices and methods
applied at university improve the educational envi­
ronment and develop the creativity of college gradu­
ates? To put it otherwise: what methods should be
applied while teaching and learning creativity taking
the acquired knowledge and abilities at colleges into
account? How should lecturers objectively assess the
results of creativity.
1
1
2
2
Tyrimo objektas - aukštosios mokyklos studen­
tų kūrybiškumo lavinimo praktika konstruktyvistinio
dizaino perdirbiniu.
The subject of research: the development of
students' creativity through constructivist design or
re-make in higher education.
The aim of research is to validate the method of
re-make as a part of the final creative work of tertiary
studies empowering students' constructive creativity
at universities. In order to achieve this aim the fol­
lowing objectives can be set:
1. To analyse the final works of tertiary stud­
ies in the aspect of creativity and modern di­
dactics (the paradigm of learning), seeking
to reconstruct the possibilities and a better
quality of final tertiary works.
Tyrimo tikslas-pagrįsti koleginiųstudijųbaigiamojo darbo kūrybinio perdirbimo metodą, įgalinantį
studentą konstruktyviai kūrybiškai studijuoti.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti koleginių studijų baigiamuosius
darbus kūrybiškumo ir šiuolaikinės didakti­
kos (mokymosi paradigmos) aspektu, numa­
tant koleginių studijų baigiamojo darbo per­
kūrimo galimybes.
2.
Papildomomis studijomis kurti naują kūry1
' I k i L i e t u v o s R e s p u b l i k o s m o k s l o ir studijų įstatymo p r i ­
ė m i m o ( 2 0 0 9 ) šios studijos b u v o v a d i n a m o s neuniversite­
tinėmis
:
studies w a s entitled as tertiary studies.
studijomis.
Lietuvos
Respublikos
2007 m. birželio
:
švietimo
ir
12 d . į s a k y m a s N r .
mokslo
ministro
1SAK-1152
U n t i l the ratification o f the L a w o n H i g h e r E d u c a t i o n a n d
R e s e a r c h o f the R e p u b l i c o f L i t h u a n i a ( 2 0 0 9 ) , t h i s t y p e o f
T h e o r d e r o f the M i n i s t e r o f E d u c a t i o n a n d S c i e n c e o f
the R e p u b l i c o f L i t h u a n i a N o . I S A K - 1 1 5 2 , 12 J u n e 2 0 0 7
„Dėl
" C o n c e r n i n g to the c h a n g e s o f t h e r e q u i r e m e n t s f o r s t u d y
š v i e t i m o ir m o k s l o m i n i s t r o 2 0 0 5 m . l i e p o s 2 2 d . į s a k y m o
p r o g r a m m e s " i s s u e d b y the M i n i s t e r o f E d u c a t i o n a n d S c i ­
Nr. I S A K - 1 5 5 1 „ D ė l bendrųjų r e i k a l a v i m ų studijų progra­
e n c e o f the R e p u b l i c o f L i t h u a n i a N o . 1 S A K - 1 1 5 1 , 2 2 J u l y
moms" pakeitimo".
2005.
53
KŪRYBOS E R D V Ė S . Nr. 12,2010
3.
4.
binių studijų metodą, pasižymintį konstruktyvistinio dizaino principus įgalinančios
aplinkos bruožais, sudarančiais dėstytojui ga­
limybę vertinti pamatuojamus kūrybiškumo
rezultatus.
Išbandyti naują studijų metodą, atitinkantį
studentų poreikius, ir, remiantis lyginamąja
analize, efektyvinti savarankišką kūrybišką
studentų mokymąsi.
Aptarti atlikto tyrimo, kuriuo buvo siekiama
patikrinti studentų didaktinę kompetenciją ir
asmeninio kūrybiškumo ir novatoriškumo la­
vinimo galimybes perdirbimo metodu, rezul­
tatus.
2.
To develop a new creative study approach
not only specifying the features of a posi­
tive learning environment in the sphere of
constructivist design, but also providing op­
portunities for lecturers to objectively assess
the results of creativity during the additional
studies at university.
3. To apply the new study method correspond­
ing to the students' needs in the study process
as well as to promote students' independent
creative learning through the contrastive
analysis of both final works.
4. To analyse the results of the research the aim
of which was to assess students' didactic
competence and innovative possibilities for
the personal development of creativity.
Taking the aim and the objectives of the present
research into account, a hypothetical answer to the
above-mentioned questions can be suggested: the in­
novative method of modern studies, i.e. reconstruc­
tion of students' tertiary final work. This method will
allow perceiving the ways and methods which make
measurable impact on students' creativity and will
provide lecturers with a possibility to objectively as­
sess the results of students' creativity.
Methodological assumptions:
• The learning environment is limited to the vali­
dation of a creative study method enabling stu­
dents' creative learning. The basis for the new
study method is the assurance of students' mean­
ingful attitude towards creative learning which
in its own way is grounded on the in-depth ap­
proach towards the learning conception (Rams­
den, 2002). Consequently, this method serves as
a precondition for the learning in the context of
the new learning paradigm. Thus, while orient­
ing ourselves towards the study implementation
process and methods which enable to achieve
all above mentioned goals and objectives, it is
inevitable to search for the new methods for
the development of students' creativity and
their implementation in the study curriculum
(Grakauskaitė-Karkockienė, 2003-2006).
•
In the context of post-modern educational para­
digm merging post-modern and social construc­
tivist assumptions (Musneckienė, 2007), a new
interpretative model of the final tertiary work is
being constructed; i.e. re-making which in both
didactic and creative aspect is more advanced
than the tertiary final work.
• The constructivist-social cultural approach em­
phasises learning as an active and constructive
process (Brown, Renshaw, 2000; Bush, WcstBurnham, 1994; Novak, 2002), predetermines
the quality and international comparability of
education of Art and Technology pedagogues
(Šidlauskienė, 2010).
Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius, hipo­
tetinis atsakymas į aukščiau iškeltus klausimus siūlo
inovatyvų šiuolaikinės studijų aplinkos metodą- per­
kurti studento koleginių studijų baigiamąjį darbą.
Taip praktiškai bus suvokiami būdai ir metodai, da­
rantys išmatuojamą poveikį mokinių kūrybiškumui,
o dėstytojui sukuriantys galimybę vertinti pamatuoja­
mus studento kūrybiškumo rezultatus.
•
Metodologinės nuostatos:
Mokymosi aplinka susiaurinama iki kūrybinio
studijų metodo, lavinančio studentų kūrybišką
mokymąsi, pagrindimo. Kuriamo studijų metodo
pagrindas - skatinti ir paremti studento požiūrį,
akcentuojantį prasmingą kūrybišką mokymąsi,
todėl remiamasi giluminio požiūrio į mokymąsi
koncepcija (Ramsden, 2002). Šia prasme meto­
das sudaro sąlygas mokytis remiantis nauja mo­
kymosi paradigma. Todėl ugdymo programoje
(curriculum) koncentruojantis į studijų realizavi­
mo procesą ir metodus, kuriais siekiama įgyven­
dinti iškeltus tikslus ir uždavinius, būtina ieškoti
studentų kūrybiškumo ugdymo metodų(Grakauskaitė-Karkockienė, 2003, 2006).
•
Postmodernioje edukacinėje paradigmoje, suliejant postmodernias ir socialinio konstruktyvizmo
nuostatas (Musneckienė, 2007), konstruojamas
naujas koleginio baigiamojo darbo interpretaci­
nis modelis -perdirbinys, didaktiniu ir kūrybiniu
požiūriu tobulesnis ir pranokstantis koleginių stu­
dijų baigiamąjį darbą.
•
Konstruktyvistinis sociokultūrinis požiūris ak­
centuoja mokymąsi kaip aktyvų ir konstruktyvų
procesą (Brown, Renshaw, 2000; Bush, WestBurnham, 1994; Novak, 2002), lemiantį dailės
ir technologijų pedagogų technologinio ugdymo
kokybę ir tarptautinį palyginamumą (Šidlauskie­
nė, 2010).
54
KŪRYBOS E R D V Ė S . Nr. 12,2010
•
•
Kritinis mąstymas - tai nepriklausomas, savaran­
kiškas mąstymas, iš naujo apgalvojant ir gilinant
ar kūrybiškai taikant įgytas žinias. M. Lipman
(1991) teigimu, kritinis mąstymas - tai save tai­
sančio, naujai vertinančio, reaguojančio į kon­
tekstą asmens mąstymas.
Kūrybiškumo vertinimas grindžiamas vienu iš
keturių E. Fennell (1993) kūrybiško sąrangos
aprašo (a set of descriptors) komponentu - no­
vatoriškumu, perkuriant mokytojo didaktinę raiš­
ką baigiamajame darbe. Dėstytojui sudaroma
galimybė vertinti vientisųjų studijų klausytojų
(praktikuojančių mokytojų) kūrybinius darbus
(įskaitant ir vizualinius duomenis) ir traktuoti
mokytojo kūrybiškumo rezultatą vadovaujantis
P. Kleiman (2005,13) kūrybinio produkto kriteri­
jais.
Tyrimo metodai:
1. Kritinė ir sisteminė mokslinės literatūros ir
atliktų tyrimų analizė, aptarianti studento kū­
rybiškumo ugdymo sampratą konstruojant
studijuoti įgalinančios edukacinės aplinkos
m e t o d ą - koleginių studijų metu apginto dai­
lės ir technologijų pedagogo profesinės kva­
lifikacijos baigiamojo darbo perdirbimą.
2.
3.
3.
•
•
2.
Development of the remake methodology
and organisation of creative process.
3. Action research which enabled to assess
the impact of the new method on students'
(practicing teachers) creativity as well as
to measure the influence of this method on
schoolchildren's creative work.
4. Qualitative content analysis based on the re­
making of the tertiary final work. Contrastive content analysis of the final works' text
and visual material allowed to compare the
didactics of tertiary final works' and their re­
made versions in the aspect of learning and
constructive students' creativity.
5. Assessment of the re-made final works' (a
creative product) which helped to reveal the
expression of students' creativity during the
process of experiment.
6. Generalization.
Perdirbinio metodikos konstravimas ir kūry­
bos proceso organizavimas.
Natūralus eksperimentas, leidžiantis įvertin­
ti naujo metodo poveikį studentų (dirbančių
mokytojų) kūrybiškumui ir mokinių kūrybi­
niam darbui.
Kokybinė (baigiamojo darbo perdirbinio)
tyrimų analizė. Lyginamoji darbų teksto ir
vaizdo turinio analizė, leidžianti gretinti ko­
leginių studijų baigiamuosius darbus ir jų
perdirbinius didaktikos, orientuotos į moky­
mąsi, ir studentų konstruktyvaus kūrybišku­
mo aspektu.
4.
Perkurtų baigiamųjų darbų (kūrybinio pro­
dukto) vertinimas, nustatant studentų kūry­
biškumo raišką eksperimento metu.
5.
Apibendrinimas.
Critical thinking is an independent way of think­
ing that involves either deepening of the acquired
knowledge through the creative application or
creatively applying the acquired knowledge. M.
Lipman (1991) claims, that critical thinking re­
veals self-correction, self-assessment and reac­
tion to the personal context.
The assessment of creativity is based on one of
the four E. FennelPs (1993) descriptors of cre­
ativity, i.e. innovativeness while reconstructing
lecturer's didactic impact on the final work. Lec­
turers are provided with a possibility to assess
creative works (including visual data) of inte­
grated studies' students (practicing teachers) and
to apply P. Kleiman's (2005, 13) criteria for as­
sessment of creative products.
Research methods:
1. Critical and systematic analysis of scientific
literature and research data which is suit­
able for the examination of the conception
of development of the students' creativity;
for the construction of the method empow­
ering positive educational environment, and
for re-making of the tertiary final work in Art
and Technologies.
Tyrimo organizavimas
Research settings
Natūralusis eksperimentas buvo vykdomas re­
miantis dailės ir technologijų studijų programos
moduliu „Technologijų didaktika". Eksperimento
tikslas - patikrinti baigiamųjų darbų kūrybinio per­
dirbimo metodą mokymosi paradigmos aspektu
universitetinių studijų aplinkoje, konstruojant dėsty-
Action research was carried out and based on
the study subject Didactics of Technologies as a
part of Art and Technologies curriculum. The aim of
experiment was to check the validity of the re-mak­
ing method for the tertiary final works' in the con­
text of the learning paradigm in university studies
as well as to construct possibilities for lecturers to
55
KŪRYBOS ERDVĖS. Nr. 12,2010
tojui galimybę vertinti pamatuojamus kūrybiškumo
rezultatus. Eksperimentiniame tyrime dalyvavo 88
vientisųjų studijų klausytojai (74 moterys, 14 vyrų):
60 Žemaitijos, 3 Panevėžio ir 15 Marijampolės kole­
gijose įgijusių dailės ir technologijų profesinę moky­
tojo kvalifikaciją ir eksperimento metu (2004-2009
m.) studijavusių Šiaulių universitete taikomosios
dailės ir technologijų studijų programos dalykus bei
siekusių įgyti dailės bakalauro mokytojo kvalifikaci­
nį laipsnį. Eksperimento metu studentai per sesijos
apžvalgines paskaitas lyginamuoju būdu išskyrė tai­
komosios dailės ir technologinio ugdymo edukacinės
veiklos mokymo ir mokymosi paradigmų skirtumus,
po to buvo aptarta geroji mokinių kūrybiškumo lavi­
nimo patirtis, apibūdinti kūrybiškumo ugdymo meto­
dai, naujovės, kūrybinis mikroklimatas, kūrybiško
asmens bruožai, akcentuoti kūrybiško produkto (kū­
rinio) komponentai ir jų savybės. Antrosios sesijos
metu studentai atsivežė koleginius baigiamuosius
darbus ir buvo konsultuojami, kaip, konstruktyviai
mokantis, vertinti juos šiuolaikinės didaktikos ir kū­
rybiškumo stimuliavimo aspektu, ypatingą dėmesį
kreipiant į idėjos inspiravimą, įkvėpimą ir šio mo­
mento refleksiją raštu baigiamojo darbo ugdymo pro­
ceso planavimo, organizavimo klasėje (ar mobilioje
grupėje) ir plastinės vaizdinės raiškos organizavimo
dalyse. Konsultacijos metu kartu su studentais suda­
ryta Kūrybiškumo komponento
„novatoriškumas"
požymių raiškos lentelė, kuria remiantis numatytas
perdirbinio (studento kūrybinio darbo) vertinimas.
Po sesijos dalis studijuojančiųjų turėjo galimybę iš­
bandyti perdirbinį savo mokyklose, jį dar tobulinti,
konsultuotis su dėstytoju nuotoliniu būdu. Egzamino
metu kūrybinis produktas-perdirbinys buvo vertina­
mas atsižvelgiant į aktualumą, nes, pasak P. Kleiman
(2005,13), ar kūrinys yra materialus objektas, ar vizu­
ali idėja, svarbiausia yra įrodymas, kaip kilo kūrybinė
idėja ir įvyko kūrybinis veiksmas, sukėlęs pokytį. Be
to, dar buvo vertinamas studento gebėjimas pateikti
perdirbinį viešai bendramoksliams ir paaiškinti savo
sugebėjimą atlikti kūrybinį procesą. Šiuo atveju, tu­
rint konkretų perdirbinį, kur kas lengviau pagrįstai
vertinti studentų kūrybinį darbą.
assess the results of creativity objectively. The scope
of experiment is 88 integrated studies' students (74
women, 14 men): 60 students from Žemaitija, 3 from
Panevėžys and 15 from Marijampolė colleges. All
the participants have previously acquired the profes­
sional qualification of Art and Technologies teacher
and at the moment of the experiment (2004-2009),
were studying at Šiauliai University all Art and Tech­
nology study subjects which had to enable them to
acquire the Bachelor's Degree in Arts. During the
introductory session, the participants of experiment
differentiated between the applied method of Art and
Technologies teaching and the learning paradigm;
after the session, the positive students' creativity
development experience was discussed; new cre­
ativity development methods, innovations, creative
microclimate, features of a creative personality were
described; the components and specific features of a
creative product (creation) were accentuated. During
the second session students brought their final tertiary
works and were provided with consultations how to
learn constructively, how to assess these works in the
aspect of modern didactics and stimulation of creativ­
ity, laying a particular emphasis on the inspiration of
the new idea, aspiration and written reflection on the
planning of the final work, its implementation in the
classroom (or in a mobile group) and on organisation
of plastic visual expression. During the consultan­
cy sessions, lecturers in co-operation with students
made up a table of a set of descriptors for the con­
cept of "innovation" according to which the criteria
of assessing students' creative work or re-made work
were foreseen. After the session, volunteering stu­
dents had a possibility to experiment with a re-made
final work version at schools. They could improve
it and consult a lecturer by correspondence. During
the exam, the creative product - the remake - was
assessed taking its relevance into account, because,
according to P. Kleiman (2005, 13), a creative prod­
uct is a material object or visual idea which requires
evidence of how the creative idea was inspired, and
how the creative act was performed, and whether it
caused any change. Alongside with the above-men­
tioned criteria, the constituent part of student's as­
sessment is one's ability to present the remake pub­
licly to one's peers and to be able to articulate one's
capacity to perform the process of creation. In the
case when concrete remake exists it is easier to as­
sess students' creative work objectively.
1. Taikomosios dailės ir technologijų pedagogų
kūrybinio darbo vertinimo paieškos
1. Search for the assessment criteria of applied
Art and Technologies pedagogues' creative work
Papildomą studijų programą universitete studi­
juoti pasirinkę kolegijų absolventai gali ją realizuoti
įvairiomis mokymo(si) formomis, atitinkančiomis jų
poreikius. Šio tyrimo studijų forma - vienerių metų
College graduates can choose an additional or
integrated study programme at university and imple­
ment it in various ways which correspond to their
personal needs and interests. The subject of the pre56
KŪRYBOS ERDVĖS. Nr. 12,2010
vientisosios (anksčiau vadintos neakivaizdinėmis)
studijos, sudarant galimybę studijuoti mišriai: lanky­
ti paskaitas per sesijas ir individualiai, savarankiškai
atlikti studijų užduotis. Minėta studijų forma sietina
su galimybe pasirinkti mokymosi metodus, kurių įvai­
rovė taip pat didelė. Konstruojant universitete vien­
tisųjų studijų klausytojus studijuoti įgalinančią edu­
kacinę aplinką, mokymo(si) metodai turi atitikti ne
tik studijų tikslus ir turinį, bet ir studentų poreikius,
interesus bei galimybes. Pakitęs požiūris į studento
vaidmenį studijų procese reikalauja kuo dažniau tai­
kyti mokymo(si) metodus, skatinančius studentų sa­
varankiškumą, suinteresuotumą, kritinį mąstymą ir
kt. Gerai žinoma, kad nėra vienintelio „geriausio",
universaliausio, bet kokiai situacijai tinkančio me­
todo. Todėl, nustačius tikslus ir turinį, iškyla naujas
aktualus klausimas, į kurį tenka atsakyti kiekvienam
dėstytojui - kokį metodą ar j ų rinkinį naudoti? Šio
tyrimo siekis - numatyti metodus, orientuotus į stu­
dentą ir jo ugdomus mokinius, t. y. pasirinkimą le­
mia studentas, kuris, kaip būsimas kompetentingas ir
kūrybiškas mokytojas, užtikrins kūrybišką mokinių
mokymąsi.
Šia prasme taikomosios dailės ir technologijų stu­
dijų programos „Technologijų didaktikos" modulio
mokymo(si) metodai suponuoja kūrybinių metodų vi­
sumą, pabrėžiančią kūrybišką mokytojo veiklą, žadi­
nančią mokinių kūrybišką grįžtamąjį ryšį gilinant ir
plėtojant supratimąper vaikų įvairių požiūrių pateiki­
mą, jiems aktualių temų konstravimą. Kūrybiškumo
sampratos ribos svyruoja nuo Platono slėpiningo,
dieviškojo įkvėpimo, eureka versijos ir banalesnės
Aristotelio įžvalgos apie meistrišką naujo objekto
kūrimą iki naujos formos ar minties, asmens polin­
kio į naują, originalų ar novatorišką komponavimą,
modeliavimą, mąstymą. Ko nors naujo kūrimas ga­
li būti paremtas vaizduote, svajone arba mąstymo
operacijomis (Claxton, 2004; Almontaitė, 2000; Cooper, Robinson, Bali, 2003). Svarbu, kad rezultatai
būtų ne paprastas turimos informacijos rinkinys, o
originalus, netikėtas darinys (Ross, 1993; Torrance,
1988). Kuriant naujus modelius, neišvengiamai re­
miamasi jau turimomis žiniomis, tačiau jos naujai
komponuojamos ir siejamos arba ankstesnis patyri­
mas perkeliamas į naują situaciją ar nauji kintamieji
dydžiai įtraukiami į turimą informaciją. J. P. Guilfordo (1950) nusakyti kūrybiškumo k o m p o n e n t a i mąstymo lankstumas, sklandumas, originalumas,
detalumas, išbaigtumas, minčių glaustumas - pa­
pildomi novatoriškumu (sumanymu, išradingumu),
kai generuota idėja ar sukurtas produktas yra ir nau-
sent research is one-year integrated studies (previ­
ously entitled as extra-mural studies) that provide
flexible possibilities for studying: either to attend
lectures and seminars during the fixed sessions or to
prepare for the knowledge and acquired competenc­
es' assessment individually and independently. The
above-mentioned study form includes the possibil­
ity to choose a variety of learning methods. Favour­
able for learning environment for the integrated pro­
gramme students is being designed taking not only
the aims and content of studies, but also the needs,
interests and possibilities of students into consider­
ation. The shift in the attitude towards students' role
in the teaching and learning processes triggers the
application of methods that empower students' in­
dependence, motivation, critical thinking, etc. It is
acknowledged that there is no unique or "universal"
method which could be favourable in any situation.
Thus, after the consideration of studying goals and
content, each lecturer is supposed to raise one more
urgent question: "What method or a set of methods
should I apply?" The essence of this research is to
foresee student-oriented methods both at university
and school levels, i.e. the choice of the method is
preconditioned by students, who, being competent
and creative teachers, can ensure creative learning of
their own learners.
In this aspect, the methods applied in the study
subject "Didactics of Technologies" as a part of Art
and Technologies curriculum, presuppose a holistic
approach towards creative methods, which empha­
size teacher's creative activities, motivate creative
feedback on the part of the students, change and
deepen teacher's perception on children's attitudes
towards learning, encourage the design of innova­
tive themes for teaching and learning. The limits of
creativity conception balance between the divine and
secret aspiration or the eureka version presented by
Plato and more primitive insights of Aristotle about
the skilful creation of new objects, forms or ideas,
about individual tendency towards new, original or
innovative compositions, design or way of thinking.
Creation of something new can be based on imagina­
tion, dreaming or thinking' processes (Claxton, 2004;
Almonaite, 2000; Cooper, Robinson, Ball, 2003). It
is essential that the results of creativeness should not
be a mere accumulation of information, but an origi­
nal, unexpected phenomenon (Ross, 1993; Torrance,
1988). While creating new models we inevitably
employ the acquired knowledge, but this knowledge
obtains a new form of design and is linked with the
previous experience or new variables are included
into it. J. P. Guilford's (1950) set of creativity de­
scriptors are: thinking flexibility, fluency, original­
ity, preciseness, coherence and cohesion of thoughts
complemented with innovativeness (of idea and cre­
ativity), when the newly generated idea or product
KŪRYBOS ERDVĖS. Nr. 12,2010
joviškas, ir naudingas (James, Clark & Cropanzano,
1999). Kūrybinių specialybių studentų kūrybiškumo
mokymo(si) ieškojimai, praktikos ir tyrimai, siekiant
naujo bei originalaus rezultato, jų vertinimas aukšta­
jame moksle išlieka laki ir amorfiška problema, įkū­
nijanti veiksnius, darančius įtaką studentų kūrybi­
škumo plėtojimui (Kleiman, 2005; Madden, 2004;
Westwood & Low, 2003; Loveless, 2002; Kimbell,
2000). Ypač artima dizaino ir technologijų pedagogų
kūrybiškumo lavinimo praktika Britanijoje, konstruo­
janti grįžtamojo ryšio su dėstytojais priemonių rin­
kinį (Balchin, 2005; Marshall, Austin, 2002 ir kt.),
kūrybiškumo kompetencijos matavimo metodiką te­
stais (Epstain, Schmidt, Warfel, 2008). R. Westwood
(2003) didžiuodamasis teigia, kad realus ir apčiuopia­
mas studentų kūrybinių darbų vertinimas yra Vakarų
šalių aukštojo mokslo rūpestis, o Rytų Europos šalių
kultūros kur kas menkiau aktualizuoja studijų rezul­
tato, kaip kūrybinio produkto, vertinimą. Autoriaus
teigimu, pagrindinis dėmesys skiriamas studento as­
menybės lavinimui ir tapsmui, orientuojant jį į „re­
alybės vidinę relaksaciją" (Westwood, 2003, 239).
Minėto autoriaus teiginys teisingas tik iš dalies, nes
daug metų vyksta kūrybiškumo lavinimo geriausių
išteklių paieškos, daug autorių tyrinėja kūrybiškumo
lavinimo procesus ir veiksnius, darančius įtaką moks­
leivio ar studento kūrybiškumui.
is not only modern but also beneficial (James, Clark
and Cropanzano, 1999). The search for creativeness
in teaching students of art specialities, practices and
research works seeking for original results, and their
assessment in higher education still remain ephemer­
al. Nevertheless, all these factors have a great impact
on the development of students' creativity (Kleiman,
2005; Madden, 2004; Westwood and Low, 2003;
Loveless, 2002; Kimbell, 2000). The experience of
Great Britain in developing art and technologies stu­
dents' creativity and designing a set of recommenda­
tions for the feedback getting and giving to lecturers
(Balchin, 2005; Marshall, Austin, 2002) as well as
the methodology of measuring the competence of
creativity through tests (Epstain, Schmidt, Warfel,
2008) is especially valuable. R. Westwood (2003) is
proud of the fact that objective and measurable as­
sessment of students' creative works is the concern
of Western higher education, while the cultures of
Eastern Europe lay less emphasis on the assessment
of the creative product, i.e. study result. According to
the author, the main attention is paid to the develop­
ment of student's personality and one's orientation
towards "inner relaxation of reality" (Westwood,
2003, 239). The criticism of the above-mentioned
author is only partially acceptable, because for cen­
turies the search for the best ways of creativity de­
velopment existed and different authors researched
the processes and factors of creativity development
which have great influence on schoolchild's or stu­
dent's creativity.
I, personally, felt the need to look for the meth­
ods that could model students' creative activities,
could enable students to manage their own creative
learning process and will help the lecturer of a high­
er school to assess the results of student's creativity.
Definitely, the methods applied for the students of
integrated studies are designed and constructed ac­
cordingly to the level of time, place autonomy and
creativeness. On the other hand, the standards of
teacher education require: "to develop the skills of
creative visual expression and practical activity, to
develop technological literacy, the skills of culture
and visual communication consumption". The speci­
ficity of integrated studies (fragmantarism, periodi­
cal sessions, distance from the study environment,
unpredictable challenges, full-time teaching posi­
tion at school, etc.), preconditions the development
of students' creativity (Grakauskaite-Karkockiene,
2003, 2006), and individual projects increase stu­
dents' independence, enhance their initiative and
creativeness in cognitive activities (Daciulyte, 2004;
Asmeniškai kilo poreikis ieškoti metodų, mode­
liuojančių kūrybišką studentų veiklą, sudarančių kuo
paprastesnes galimybes studentams valdyti kūrybiš­
kumo mokymosi procesą, o dėstytojui aukštojoje mo­
kykloje indikuoti studento kūrybiškumo rezultatus.
Žinoma, ištęstinių studijų studentui parenkamus ir
konstruojamus metodus sąlygoja laikas, vieta ir auto­
nomijos bei kūrybiškumo lygis. Antra vertus, moky­
tojo rengimo standartas įpareigoja „ugdyti mokinių
kūrybinius vizualios raiškos ir praktinės veiklos ge­
bėjimus, technologinį raštingumą, vartojimo kultūrą
ir vaizdinės komunikacijos įgūdžius". Ištęstinių stu­
dijų specifika (epizodiškumas, sesijų cikliškumas,
nutolimas nuo studijų aplinkos, įvairūs netikėtumai,
tiesioginis pedagoginis užimtumas ir kt.), studentų
kūrybiškumo ugdymo sąlygųsudarymas(Grakauskaitė-Karkockienė, 2003, 2006), individualūs projektai
didina studentų savarankiškumą, skatina iniciatyvu­
mą ir kūrybiškumą pažintinėje veikloje (Dačiulytė,
2004; Juodaitytė, 2003; Šiaulytienė, 2001). Kūrybiš-
3
3
3
3
Standards o f A r t and Technologies Teacher Education.
D a i l ė s ir technologijų m o k y t o j o rengimo standartas. L i e ­
T h e o r d e r o f the M i n i s t e r o f E d u c a t i o n a n d S c i e n c e o f the
tuvos R e s p u b l i k o s š v i e t i m o ir m o k s l o m i n i s t r o ir L i e t u v o s
R e p u b l i c o f L i t h u a n i a a n d the M i n i s t e r o f S o c i a l S e c u r i t y
R e s p u b l i k o s socialinės apsaugos ir darbo ministro 2 0 0 8 m.
a n d L a b o u r o f the R e p u b l i c o f L i t h u a n i a , N o . I S A K - 1 8 7 2 /
b i r ž e l i o 2 6 d. į s a k y m a s Nr. 1 S A K - 1 8 7 2 / A l - 2 0 9 .
A 1 - 2 0 9 , 26 June 2008.
58
KŪRYBOS ERDVĖS. Nr. 12,2010
kos asmenybės bruožai - įpročių, tradicinių variantų
keitimas, naujų idėjų, sprendimo būdų paieška ir rea­
lizavimas, siekis būti savitam ir nebijoti būti kitoniš­
kam, netoleruoti autoritarinių kūrybinių sprendimų,
neatlikus savianalizės / refleksijos (Kimbell, 2000;
Craft, 2000), kritinis mąstymas kuriant (Amabile,
1983), konstruktyvistinis siekinys nustatyti proble­
mą, organizuoti kūrybos procesą, interpretuoti, per­
tvarkyti mintis, jas kitaip performuoti, konstruoti
kitas reikšmes, lavinant metakognityvinį mąstymą
(Marzano, 2005) - reikalauja naujo studijų metodo
akademinėje didaktikoje. Šiam tikslui, atsižvelgiant į
technologijų didaktikos tikslus ir ŠU baigiamųjų dar­
bų rengimo metodinių rekomendacijų pagrindinius
reikalavimus, sukurtas koleginių studijų baigiamųjų
darbųperdirbinys. Bakalauro studijų baigiamasis dar­
bas yra ne tik baigiamoji studijų vertinimo forma, bet
kartu ir savarankiškas mokslo tiriamojo, mokslo tiria­
mojo ir taikomojo pobūdžio projektas, kuriuo studen­
tas demonstruoja gebėjimo integruoti įgytas žinias ir
mokslinio darbo įgūdžių lygį. Darbo paskirtis-nusta­
tyti studento profesinių kompetencijų lygį, pasiektą
studijuojant dalykus profesinei kvalifikacijai įgyti ir
atliekant atitinkamas veiklos praktikas. Kiti autoriai
(Matonis, 2006) įžvelgia dailės pedagogų sudėtinę
kompetenciją, susidarančią iš meninės ir meninio
ugdymo kompetencijų, susietų su meninio mąstymo
formomis ir konteksto išmanymu.
Juodaitytė, 2003; Šiaulytienė, 2001). The features of
a creative personality are: ability to change habits,
traditional assumptions, to realise new ideas and to
search for different solutions, desire to be original,
i.e. not be afraid to be different, to be intolerant of
authoritarian decisions without self-analysis and re­
flection (Kimbell, 2000; Craft, 2000); critical think­
ing in the process of creation (Amabile, 1983); the
goal of constructivist studying is the goal to identify
the problem, organise the creative process, interpret,
change traditional way of thinking, reform thinking,
construct new meanings, develop meta-cognitive
perception (Marzano, 2005). Implementation of all
above-mentioned features of creative personality re­
quires a new study method in the context of higher
education didactics. For that purpose the remake of
tertiary final works was created. It corresponds to
the didactics of technologies and the formal require­
ments of Šiauliai University BA thesis. Bachelor the­
sis is not only the final assessment of studies, but also
and independent research work or project through
which a student can demonstrate one's competence
to integrate the acquired knowledge and the skills of
scientific research. The purpose of Bachelor thesis is
to identify the level of student's professional com­
petences achieved during the process of studies and
practices in order to acquire professional qualifica­
tion. Other authors (Matonis, 2006) see the compe­
tence of art pedagogues as a complex one. According
to him, it consists of art and art education compe­
tences which are closely related to the forms of art
perception and the know-how of art context.
2. Mąstyti kritiškai ir mąstyti „už jau apginto bai­
giamojo darbo ribų"
2. To think critically and to think "beyond the
limits of the defended tertiary final works"
Dailės ir technologijų mokytojai baigiamajame
darbe, kaip rašoma Dailės ir technologijų mokytojo
rengimo standarte (2008), turėtų demonstruoti ne tik
ugdymo proceso projektavimo ir organizavimo, bet
ir mokinių vizualiosios raiškos formavimo gebėjimų,
mokinių kūrybinės ir praktinės patirties plėtojimo
kompetencijas. E. Musneckienė (2007) išskiria nau­
ją, vizualinės kultūros, kompetenciją, kuri aprėpia
ne tik kūrybą, bet ir kultūrinės patirties įprasminimą
ugdymo procese perteikiant vizualinę patirtį ugdyti­
niams.
Pedagogų rengimo modernizavimas inspiravo
naujo metodo - perdirbinio konstravimą ir jo išban­
dymą vientisųjų studijų procese. Perdirbinys (angl.
remaking, recycling) - tai bet kuris kultūrinis tekstas,
originalas, vizualinis (filmas, reklama, fotografija),
muzikinis, grafinis, skaitmeninis tekstas ar projek­
tas, kuris konstruojamas kito kūrinio (tyrimo atve­
ju - koleginių studijų baigiamojo darbo) pagrindu,
According to the Standards of Art and Technolo­
gies teachers' preparation (2008), teachers, while
writing their tertiary final work, have to demonstrate
not only the competence of the educational process
design and organisation, but also to prove their ability
to expand learners' creative skills and to develop their
competence to spread visual expression and imple­
ment the acquired skills practically. E. Musneckienė
(2007) distinguishes a new competence of visual
culture that encompasses both creative process and
meaningfulness of the cultural experience in educa­
tion through the transmission of visual experience to
the learners.
The modernisation of teacher education has in­
spired the evolvement of a new method, i.e. remake,
in the process of integrated studies at university. A
remake is any culturally marked original text, or vi­
sual (film, advertisement, and photography), musi­
cal, graphical, electronic text, or project that is being
constructed on the basis of the other creative work
(in case of our research, it is a tertiary final work)
59
KŪRYBOS E R D V Ė S . Nr. 12,2010
bet jau universitetinių studijų akademinėje aplinkoje
(Blauvelt, 1997; Forrest, Koos, 2002). Esminis skir­
tumas - perdirbinys turi pranokti originalą ir būti
tobulesnis dviem aspektais: šiuolaikinės didaktikos
ir kūrybiškumo. Koleginių studijų baigiamojo dar­
bo didaktinė dalis transformuojama nuo klasikinės,
tradicinės mokymo paradigmos jau kitoje kultūrinė­
je postmodernistinėje situacijoje į šiuolaikinį moky­
mąsi). Klasikinės, tradicinės mokymo paradigmos,
sutelktos į mokytoją ir realizuojamos per pedagoginį
poveikį, yra orientuotos į nekintamų žinių perteiki­
mą, kad mokinys įgytų kuo daugiau žinių. Pamokose
vyrauja ugdymometodai, kai mokinys yra pasyvus
mokymo proceso dalyvis, klausantis mokytojo ir vyk­
dantis jo nurodymus. Šiuolaikinė mokymo(si) para­
digma pagrįsta nauju požiūriu į mokymą. Orientacija
į besimokantįjį, pedagoginės sąveikos realizavimas,
mokinių informacijos konstravimas, bendradarbiavi­
mo ir atradimų, mokymosi, savo veiklos vertinimo
akcentavimas skatina kritinį mąstymą. Mokymosi
paradigma remiasi prielaida, kad akademinę išmintį
pakeičia prieštaringa, įvairiapusė kultūros tradicija
ir problemiška dabarties gyvenimo tikrovė (Šiaučiukėnienė, Visockienė, Talijūnienė, 2006). Perdir­
binys - koleginių studijų baigiamojo darbo variaci­
ja - traktuojamas kaip studento kūrybos produktas,
kūrybinio proceso rezultatas ir pasekmė, kurio vie­
nas iš sudėtinių komponentų, novatoriškumas, matuo­
tas eksperimento metu. Novatoriškumo komponento
dviejų savybių - naujų idėjų ir sprendimo būdų radi­
mas bei realizavimas ir įpročių, tradicinių variantų
keitimas - raiška vertinta pagal kriterijus, padėjusius
nustatyti studentų realią kūrybinę veiklą. Perdirbinys
(tikroviškas fizinis objektas ir / ar idėjos raiška) tam­
pa akivaizdus kūrybinio darbo įrodymas ir padeda
dėstytojui vertinti realų, apčiuopiamą kūrybiškumo
produktą kaip mokymo(si) rezultatą.
in the context of new academic environment, i.e.
university (Blauvelt, 1997; Forrest, Koos, 2002).
The essential difference between the remake and the
original work is that the remake is more perfect in
two aspects: it has to contain modern didactics and
higher level of creativity. The didactic part of tertiary
final work is transformed from the classical teach­
ing paradigm into a post-modern cultural context of
learning paradigm. Teacher-oriented classical, tradi­
tional paradigm focuses on teacher's role that leads
to the inadequate and over abundant transmission of
knowledge. The predominant methods of such les­
sons treat the learners only as passive participants
of teaching and learning process who are obedient
performers of teacher's instructions. Modern learn­
ing paradigm is based on a new approach towards
teaching. Learner-centeredness, realisation of peda­
gogical interaction, construction of the information
presented to the learners, collaboration with learners
in the process of new findings, learning, self-assess­
ment of learning process empower critical thinking.
Learning paradigm assumes that academic wisdom
can transmute into diverse, contradictory cultural
tradition that perceives all complexities of a modern
life (Siauciukeniene, Visockiene, Talijuniene, 2006).
A remake is a variation of the tertiary final work that
is treated as the product of student's creation, as the
result and the consequence of creative process, the
key component of which is the innovativeness mea­
sured during the action research. The component
of innovativeness has two characteristic features:
1) new ideas and different ways of their implemen­
tation; 2) change of habits and traditional variants.
The expression of those two features was assessed
according to certain criteria that enabled to identify
the authenticity of students' creativity. A remake (a
realistic physical object or expression of a new idea)
can serve as an obvious evidence of creative work
and can enable the lecturer to assess the realistic and
measurable product of creative work, i.e. to assess
the results of learning.
3. Studentų kūrybinis konformizmas
3. Students' creative conformism
Kadangi kūrybiškumas - kompleksinis fenome­
nas, taigi, norint jį tinkamai vertinti ir įvertinti, bū­
tina kompleksiškai matuoti kūrybos produkto, kūry­
bos proceso, asmens kūrybinių gebėjimų ir studijų
aplinkos bei pedagogų kūrybinio proceso organizavi­
mo strategijas ir stimulus. Tiesa, pamatuoti studento
kūrybiškumą gana sunku. Čia, remiantis kūrybišku­
mo sąrangos aprašu, vertinamas vienas iš keturių
komponentų - novatoriškumas, kuris demonstruoja
mokytojo didaktinės raiškos kaitą baigiamajame dar­
be (perdirbinyje).
Taking into consideration the fact that creativity
is a complex phenomenon, the process of evaluation
and assessment of this process should also take dif­
ferent aspects into account, i.e. to measure various
strategies and stimuli while organising the creative
process and its product, while providing a favourable
for learning environment and giving possibilities for
the development of creative skills. I must sincerely
admit that it is difficult to measure somebody's cre­
ativity. Further, using the set of descriptors for the
assessment of person's creativity and one of its com­
ponents - innovativeness in particular, I will try to
demonstrate the shift in teachers' didactic role while
producing the BA thesis or remake.
60
KŪRYBOS E R D V Ė S . Nr. 12, 2010
1 lentelė
Kūrybiškumo komponento „novatoriškumas" požymių raiška perdirbinyje
Novatoriškumo
požymiai pa­
gal E. Fennel
(1993): veikiama
savo paties nuo­
žiūra, savarankiš­
kai, bet studijų
užduotis atlieka­
ma įvykdant vi­
sus reikalavimus
Naujų idėjų,
sprendimo būdų
radimas ir reali­
zavimas
Raiška koleginio baigiamojo
darbo perdirbinyje
Tyrimo rezultatų ypatumai
4
Neįdomu piešti „vasaros atostogas", „mano ge­
Kūrybiškumo plėtojimas:
riausias draugas ", „ laisva tema ", reikia įdomes­ 1. Įvardija, pateikia, nusako naują idėją ar spren­
nių šiuolaikiniam mokiniui priimtinų temų pvz., dimo būdą.
meilės, sekso temos, kas jiems šiuo metu įdomu;
2. Atranda savitų būdų idėjai realizuoti, perteik­
Mano pasirinkta baigiamojo darbo tema - „Pasa­ ti. Tinkamai parenka priemones idėjai išreikšti.
ka ir jos įtaka vaiko dailės raiškos ugdymui" - ne 3. Generuoja idėjas, kuria sudėtingesnes spren­
visai atitinka šiuolaikinio mokinio aktualią temą; dimų kombinacijas.
nebederėtu „prikišti" savo nuomonės mokslei­
4. Brandina idėjas, planuoja įgyvendinimo
viams, reikia leisti jiems patiems išsirinkti, kąjie veiksmų planą, įgyvendina jį iki pabaigos, racio­
nori daryti ar kurti. Mokytojas turi sukurti aplin­ naliai.
ką, inicijuoti ginčus, kurti problemas, kurie skatin­
tų moksleivius aktyviai dirbti; turi padėti nuslopin­
ti piešimo baimę (A. Tijūnaitytė).
Kūrybinių situacijų ir kūrybinio įkvėpimo, inspi­
Mokiniams suteikta kūiybinė laisvė įvairiems su­ racijos momentų stygius.
manymams, puošiant mokyklos erdves ar namų
Tarpdalykiškumo, sąryšių, jungčių stoka.
interjerą.
Kompleksiškumo ir kontekstų trūkumas.
Susipažinus su tapybos ant šilko atlikimo techni­ Nekūrybiški darbai.
ka, buvo leista pasirinkti motyvus, kąjie tapys ant
šilko skiautelių. Kadangi artėjo Valentino diena, Perdirbinyje R. Simonavičiūtė drąsiai ir kritiš­
jie pasirinko Valentino dienos motyvus (E. Selenie- kai apibendrina: Bendrojo lavinimo mokyklose
nė).
kūrybiškumas dažniau deklaruojama, negu
Siūlyčiau pakeisti mokiniams skirtą užduotį. Moki­ realiai puoselėjama vertybė. Mokytojai nelinkę
niams leisčiau pasinerti į kūrybines fantazijas bei keisti senų mokymo tradicijų praktikuoti kūiysukurti reklaminį plakatą. Spalvas sukurti naudo­ binio pobūdžio veiklos pamokose ir dėl laiko
jant įvairiausias priemones, medžiagas, išskyrus
stokos, ir dėl oiganizacinių problemų baiminasi
tradicines tapybos priemones (J. Rinkevičiūtė).
naujovių sąlygojamų nepatogumų jaučiasi var­
Kūiybinio džiaugsmo siekimą ūgi galima laikyti
žomi ugdymo programos reikalavimų stokoja
tikslu. Kūrybos procese pasitaiko netikėtų atsitik­ reikiamos informacijos ar tinkamų pavyzdžių.
tinumų, pvz., maišant dažus, išgaunamas įdomus Dažnas jų dirbdamas pirmenybę teikia žinioms,
atspalvis, ar liejant akvarele dažai subėga. Tokiu mokėjimams ir įgūdžiams bei orientuojasi į
atveju pasiekiamas malonumas, pasitenkinimas
visiems matomą rezultatą, o į asmenybės tobu­
pačiu kūiybos aktu.
lėjimą - nepakankamai kreipia dėmesį. Visa tai
Nederėtų mokiniams įsiūlyti savo konkrečios te­
sudaro kliūtis kūiybiškumo ugdymui.
mos, reikėtų išsiaiškinti, kuo jie domisi, kokie jų
Pamokos neretai būna autoki'atiškos, jose do­
interesai ir polinkiai... nevaržyti jų sudėtingais
minuoja tik mokytojas, mažiausiai dėmesio
technikos atlikimo būdais... ne visi vaikai drąsiai kreipdamas į mokinio individualybę, nuomonę,
įsitraukia į kūiybos procesą. Dauguma bijojo
interesus ir poreikius.
pradėti, suklysti ar tiesiog bijojo būti nesuprasti
(J. Nagicnė).
* Kalba neredaguota.
61
KŪRYBOS ERDVĖS. Nr. 12,2010
1 lentelės tęsinys
Įpročių, tradici­ Vietoje pasakų tema „gamtos pasaka", „gėliųpanių variantų kei­ saka", „dangauspasaka", „vėjopasaka" dailės
timas
pamokoje kuriama pasaka apie dailininką ir kuria­
mas jo portretas (5 kh);
Gobelenui austi (8 kl), panaudojant netradicines
medžiagas, iš anksto buvau numačiusi įgyvendinti
projektą „Žuvis ". Projektas, kaip kūrybiškumo ug­
dymas, nebuvo palankiai priimtas, nes mokinėms
visų pirma nepatiko pati technologija, o antra, ir
pati tema - trūko motyvacijos kūiybiniams veiks­
mams. Temą rinkaus pati dėl laiko trūkumo. Ir net
nesusimąstydama, kad mokiniams reikia laisvės.
Juk mokytojas turi sukurti tam tikras sąlygas, ku­
rios leistų ugdyti mokinių mąstymą, o ne brukti
savo mintis ar mąstyti už savo mokinius... Nors
projekto pradžia buvo sunki, o rezultatai neblogi,
dabar, įgyvendindama projektą supažindinčiau
mokinius tik su pačia technologija. Mat, ugdant
kritinį mąstymą, svarbiausia tai, kad mokinys
privalo veikti pats. Ne primetama, bet pasirinkta
veikla yra stipri paskata mokytis, pasitikėti savo
jėgomis... Mokinys privalo veikti pats (M. Čėsnė).
Netradicinės priemonės skatina vaiką domėtis nau­
jovėmis.
Atlikdama praktiką, mokiniams paskirdavau te­
mas. Neleidau jiems savęs realizuoti, tad pastebė­
jau, kad kai kuriems mokiniams tai nepatiko.
Dabar, rašydama šį darbą, supratau, kad pasirin­
kau netikusį būdą. Praktikoje nesirėmiau savo
baigiamajame darbe analizuotu kūrybiškumu
(D. Tijūnaitytė).
Mokiniai supažindinami su tautodaile, grafika, ne­
liečiant karpinių. Mokiniams pasiūlyta sukurti kar­
pinį „ Gyvybės medis " ir sugalvoti, kaip juo galėtų
išsiskirti iš kitų bendraamžių kurjį galėtųpritaikyti (pvz.: tatuiruotės, skiriamieji ženklai, emblemos)
asmeninėms reikmėms (E. Seputaitė).
Taikant bet kurį metodą reikėtų stebėti, kaip vai­
kas reaguoja į paskirtas užduotis, ir po to vėl for­
muluoti sekančią užduotį, jei reikia, taikomi kiti
metodai (K. Budrikienė).
Bendraujant su moksleiviais, buvo daug kalbėta
apie artėjančią vasarą, mėgstamus augalus, kurie
atgyja atšilus orams, gėles, medžius ir gyvūnus,
kurie pranašauja, kad atėjo vasara, tad dauguma
mokinių nusprendė tapyti gamtos mot)'vus (I. Ta­
mašauskaitė).
62
Didaktinės darbo dalies tobulinimas kūrybišku­
mo aspektu:
1. Randa naujų būdų, variantų tradiciniams vaiz­
diniams, reiškiniams, objektams perteikti, juos
interpretuoti.
2. Įvertina visas alternatyvas ir pasirenka opti­
maliausią variantą.
Teoriškai teigiama, kad meninė vaiko raiš­
ka - tai jo gebėjimas įsivaizduoti, pajusti, kurti,
grožėtis, tai vaiko atvirumas estetiniams įspū­
džiams, jautrumas gamtos, aplinkos bei meno
kūrinių grožiui, poreikis išreikšti save meno
kalba (spalvomis ir linijomis, muzikos garsais ir
judesiais, raiškiu žodžiu ir vaidyba), gebėjimas
tyrinėti įvairias meninės raiškos priemones,
spontaniškai reikšti savo jausmus, mintis bei
santykį su pasauliu, atrasti savitą raiškos stilių,
gebėjimas kurti vaizdus, muziką, vaidmenį, šo­
kį, žaidimą.
Vaikų praktiniuose darbuose, kurie atliekami
dailės ir technologijų pamokose, vyrauja kopi­
jos, mėgdžiojimas, simbolistiniai vaizdiniai,
temos iš artimiausios vaikus supančios vizua­
liosios kultūros šaltinių: intemeto, filmų, komu­
nikacijos priemonių ir pan. Stebina, bet tai yra
faktas, kad vaikų kūrybinės idėjos kyla būtent
iš minėtų kultūrinių kanalų, o pedagogams ten­
ka galvoti, kaip padėti savo mokiniams generuo­
ti kūrybines idėjas.
Tai atskleidžia itin ryškų deklaruojamų ugdymo
tikslų ir faktinių jų siekimo būdų bei hidden
curriculum (latentinio, nutylėto, slapto ugdymo
turinio) priemonėmis kur kas stipriau perduoda­
mos „žinios" apie ugdytinas vertybes ir priorite­
tus neatitikimą.
Pasireiškia ir didžiausios rizikos ilgą laiką pra­
rasti kūrybingumą laikotarpis, vadinamas de­
šimtųjų gyvenimo metų arba ketvirtosios klasės
krize. Pasak J. Dacey (1989), šiuo laikotarpiu
vaikas pereina prie konvencinio mąstymo, prisi­
taiko prie mokyklos tvarkos ir draugų bendruo­
menės, mokytojo pedagoginio poveikio, todėl
gali pradėti bijoti savo kitoniškumo, vengti
originalumo, slopinti savo požiūrį ir užgniaužti
kūrybai būtiną spontaniškumą.
KŪRYBOS E R D V Ė S . Nr. 12,2010
Table 1
The expression of "innovativeness" as a component of creativity in remake
Features of
innovativeness
according to
Fennel (1993):
the activities
are planned
independently,
but should
correspond to all
requirements of
the curriculum
New ideas:
findings of new
solutions and their
implementation
Expression of students' creativity in the remake of
the tertiary final work
It is not interesting to draw "summer holiday",
"my best friend", "informal theme". More inter­
esting and acceptable for modern student themes
should be chosen, e.g. love or sex which are urgent
\for students, taking their age into account; the
theme of my final work "faiiy-tale and its impact on
the development of child's artistic expression " does
not correspond to the interests of a modern learner;
I shouldn't "impose" my personal opinion on learn­
ers, they must be allowed to choose what and how
to create. A teacher has to create favourable envi­
ronment, to initiate debates, to create problematic
issues that would encourage students to work ac­
tively; a teacher has to help to overcome the fear of
drawing. (A. Tijūnaitytė)
Students are provided with creative freedom and
different ideas, decorating school environment and
home interior.
Having acquainted with silk painting technique,
children were allowed to choose their own themes
for painting. As far as St Valentine's Day was
approaching, they naturally chose the theme of the
St Valentine's Day. (E. Selenienė)
/ would recommend changing the given task
for learners. I would let students submerge into
creative fantasies and to advise them to create an
advertising poster and to create their own colours
using different means and materials except for
traditional painting means. (J. Rinkevičiūtė)
Seeking for creative aspiration can also be treated
as a goal of a lesson. Creative process is full of
unexpectedness, e.g. through mixing colours a new
shade can be obtained, or using the watercolour
moist can flow. In that way children can achieve
pleasure and satisfaction in their creative process.
It is a bad idea to impose a particular theme on
students, it would be much better to identify their
interests and likes or dislikes... not to limit them by
complicated work techniques... not all children are
brave enough to involve actively into the process
of creation. Majority of learners are afraid to start,
make a mistake or simply are afraid to be misinterpreted. (J. Nauicnė)
63
Peculiarities of the search results
The development of creativity:
1. Identifies, presents, and describes new
ideas and the ways of their expression.
2. Finds specific ways for the implementation
and presentation of the new idea. Adequately
chooses the means for the expression of
ideas.
3. Generalises ideas, creates more complex
solution combinations.
4. Nurtures new ideas, plans the actions for
carrying out them, and implements the plan
up to the end rationally and consecutively.
The lack of creative situations and creative
inspiration.
The shortage of multidisciplinary and co­
operation links.
The lack of integrity and context.
Non-creative works.
In the remake, R. Simonaviciüté bravely
and critically generalises: "creativeness in
secondary schools is a more declarative
than really a nourished value. Teachers
are unwilling to change old teaching
traditions, to implement creative activities
in their lessons, because of shortage of
time. Due to the organisational problems,
teachers are afraid of inconvenience
preconditioned by innovations, feel limited
by the requirements of curriculum, or lack
of adequate information and appropriate
examples. Majority of teachers give priority
to knowledge, abilities and skills and orient
themselves towards the concrete result,
while the development of personality is
being neglected. All these factors impede the
development of creativeness.
Frequently lessons are authoritarian, because
a teacher dominates and pays almost no
attention to the learners' individuality,
opinion, interests and needs.
KŪRYBOS ERDVĖS. Nr. 12, 2010
Continued Table 1
The change
of habits and
traditional
variants
Instead of fairy tale themes, e.g. "Nature's Fairy
Tale", "Flowers'Fairy Tale", "Sky'sFairy Tale",
"Wind's Fairy Tale " the fairy tale about an artist
and one s portrait could be created (the 5 form
pupils);
In the 8 form I wanted to cany out the project
"Fish " through using non-traditional materials for
Gobelin tapestry weaving. The project as the means
of creativity development was notfavourably ac­
cepted, because the learners, firstly, did not like the
technology, and, secondly, disliked the theme. This
led to the lack of students' motivation for creative
activity. The theme of the project was chosen by me.
I simply wanted to save the lesson s time. But I did
not take into account the fact that students needed
freedom as well. A teacher can provide learners
with environment which develops their independent
thinking instead of imposing one's own ideas and
thinking for their students. Although the beginning
of the project was difficult and the results were
quite positive, reflecting on my experience, next
time I would acquaint learners only with the tech­
nology of tapestry. Now I realise that ifI want to
develop critical thinking, the most important thing
is to give the freedom of actions to learners. The
motivation for learning can be enhanced when the
activity is chosen by learners and not imposed on
by the teacher. (M. Cėsnė)
Non-traditional technologies encourage learners'
interest in innovations.
During my practice teaching I used to give themes
\for my students myself. I did not allow them to selfrealise themselves and noticed that some students
disliked that way of work.
Now, while writing the BA thesis, I realised that I
chose the wrong method. I did not apply the theo­
retical material which was used in a final tertiary
work in practice. (A. Tijūnaitytė)
Learners get acquainted with folk, graphics, ex­
cept paper cuttings. Students were asked to create
a paper cutting "The Tree of Life " and to think
of a possibility how different this cutting could
be from peers'work, and where could they apply
it in practical life, (e.g. tattoos, signs, emblems).
(E. Šeputaitė)
While applying any method a teacher has to moni­
tor learners 'reaction towards the given task and
only then to formulate the next activity, and, ifneccssaiy, to apply different methods. (K. Budrikienė)
Communicating with learners we spoke a lot about
summer, favourite plants which revive in summer
time, flowers, trees and animals which indicate that
summer has come. Naturally, majority of students
decided to paint nature motives. (I. Tamašauskaitė)
The improvement of the didactic part of the
B A thesis in the aspect of creativity develop­
ment:
th
th
64
1. Finds new ways and variations for the
presentation and interpretation of traditional
images.
2. Considers all alternatives and chooses the
best option.
Although there is a claim that child's artistic
expression includes his ability to imagine,
perceive, create, and admire artistic works,
but it also reveals child's openness to aesthe­
tic impressions, sensitiveness to the beauty
of nature, surrounding environment, artistic
works, as well as expresses child's need for
artistic self-expression through colours, lines,
musical sounds and movements, expres­
sive way of speaking or acting, or through
one's ability to try different means of artistic
expression, or through the spontaneous
outburst of his feelings, thoughts and rela­
tion with the existing world seeking to find a
unique style of expression; child's ability to
create images, music, artistic roles, dances,
or games. In the practical works of children,
participation in the lessons of art and tech­
nologies - copying, imitations, symbolist im­
ages, themes and metaphors from the easily
accessible environment (the Internet, films,
mass media) prevail. Surprisingly, but we
must admit the fact that children's creativity
is triggered mainly by the above-mentioned
channels, thus, the role of a pedagogue is to
reckon how to support learners in generating
their creative ideas.
All above-mentioned facts reveal an evident
misbalance between the declared aims of
education and the factual ways of their
achievement or hidden curriculum that im­
poses the desirable "knowledge", values and
priorities on the learners.
The 10 year of a child or the 4 form crisis
that involves the risk to lose personal creativ­
ity also takes its place to exist. According
to J. Dacey (1989), in this stage of develop­
ment, a child shifts to the conventional way
of thinking, tries to adjust himself to the rules
and regulations of a school and peers' com­
munity and requirements of a teacher. Conse­
quently, a child may become inhibited of his
own uniqueness, may try to avoid originality
and circumvent one's personal attitudes and
spontaneity of creative powers.
,h
,h
KŪRYBOS ERDVĖS. Nr. 12,2010
Rezultatai ir išvados
Research results and conclusions or Conclusive
remarks
1. Atlikta koleginių studijų baigiamųjų darbų ana­
lizė kūrybiškumo ir šiuolaikinės didaktikos (mo­
kymosi paradigmos) aspektu atskleidžia vyrau­
jančią baigiamųjų darbų technologinę raišką. 94
proc. kolegijos studentųbaigiamuosiuose darbuo­
se aprašo tekstilės (gobeleno, tapybos ant šilko,
veltinio, batikos, audinių marginimo) medžiagas,
technologinius procesus, nors darbų temų pavadi­
nimuose arba darbų teorinėse dalyse svarbiausi
(prasminiai) žodžiai yra kūrybiškumo ugdymo
klausimai / problemos. Kitos technologijų daly­
ko programos sritys (elektronika, mityba, kon­
strukcinės medžiagos, gaminių dizainas ir techno­
logijos) bei integruotas technologijų programos
kursas kolegijų absolventų baigiamuosiuose dar­
buose nebuvo nagrinėjami. Ugdymo proceso pla­
navimo, vaizdinės raiškos organizavimo dalyse
stokojama kūrybinių situacijų, tarpdalykiškumo,
vaikų gyvenimo problemų sprendimo (apskritai
ugdymas nutolęs nuo vaikų rūpesčių, vyraujan­
čios subkultūros mokyklose), kompleksiškumo
ir konteksto. Dėl šios priežasties vaikų darbuo­
se vyrauja juos supančios vizualiosios kultūros
(interneto, komunikacijų, virtualių žaidimų, TV,
popkultūros, socialinės kultūros) vaizdiniai, bet
ne vaikams problemiškos temos ar jų gyvenimo
raiška. Akivaizdi standartinė mokytojų didaktinė
raiška: jų sugalvotos ir pasiūlytos kūrybiškumo
lavinimo technologijų ar dailės pamokose temos
neskatina vaikų kūrybinių veiksmų motyvacijos.
Pasitvirtina ankstesnių tyrimų autorių (Girdzi­
jauskienė, 2009; Petrulytė, 2003; Grakauskaitė-Karkockienė, 2003 ir kt.) išvados: mokytojai
nemoka, bijo, nenori dirbti kūrybiškai, ribotai su­
vokia kūrybiškumo sampratą (kūryba siejama tik
su menine veikla), mokytojams stinga žinių apie
kūrybos procesą ir strategijas, atrodo, kad jie
nenori prarasti ugdymo proceso kontrolės, nes
mokinių kūrybinė veikla yra neprognozuojama
ir sunkiai planuojama. Mokytojams nepakanka
kompetencijų kūrybinėms užduotims projektuo­
ti, mokinių kūrybiškumui atpažinti ir įvertinti,
nes apsiribojama bendrosiomis kompetencijo­
mis ir savo dalyko technologijų žiniomis. Tačiau
geras mokytojas yra ne tik žinių šaltinis ir moky­
mosi vadovas, bet ir kūrybiškos veiklos modelis,
kūrybiškumui būtinų nuostatų ugdytojas.
1. The analysis of tertiary studies final works in
the aspect of creativity and modern didactics
(learning paradigm) revealed the dominant tech­
nological tendencies in final works. 49 per cent
of students in their tertiary works describe ma­
terials, technological processes used in textile
(Gobelin tapestry, silk painting, felt, batik, tex­
tile variegation), although the keywords in the
themes of the final works and theoretical parts of
the final works reveal the issues and problems of
creativity development. Other areas of technolo­
gies curriculum, like electronics, nutrition, con­
structive materials, product design and technolo­
gies which are integrated into the technologies'
curriculum were not analysed in tertiary works
at all. In the parts of final works, related to the
planning of educational process and organisation
of visual expression, there is a lack of creative
situations, interdisciplinarism, and solution of
realistic life problems, complexity and context.
Summarising, the educational process is distant
from children's expectations and from the domi­
nant schools' subculture. Due to this, the realia
of visual culture (the Internet), communications,
virtual games, TV, pop culture, social culture
prevail in children's works. Unfortunately, there
is no link with the urgent topics for children. The
expression of standard teachers' didactics is ob­
vious: teachers think of and suggest themes for
the lessons of Art and Technologies, and, in that
way, do not encourage learners' motivation for
creative activities. The conclusions made by the
research (of Girdzijauskienė, 2009; Petrulytė,
2003; Grakauskaitė-Karkockienė, 2003) coin­
cide with the conclusions of my research: teach­
ers do not know how, are afraid of, or are unwill­
ing to work creatively. They perceive the concept
of creativity in a limited way (when creative
process in understood only as an artistic activ­
ity). Teachers are short of knowledge about the
creative process and its strategies; it seems that
teachers do not want to lose the control over the
educational process because they treat learners'
creative activities as something unpredictable and
difficult to plan. Teachers lack competences for
the design of creative tasks for the identification
and assessment of learners' creativity. They re­
strict themselves to general competences and the
knowledge of technologies' subject. However, a
good teacher is not only a source of knowledge
and the manager of the learning process, but also
one is the model of creative activity, and edu­
cator of values necessary for a creative persona­
lity.
2.
Papildomų studijų proceso metu sukurtas nau65
KŪRYBOS E R D V Ė S . Nr. 12, 2010
jas kūrybinių studijų metodas, pasižymintis konstruktyvistinio dizaino principus įgalinančios
aplinkos bruožais, sudarančiais dėstytojui gali­
mybę vertinti išmatuojamus kūrybiškumo rezul­
tatus. Baigiamojo darbo perdirbinys parankus
svarstant apie mokytojo kūrybiškumo rezultatus
(Kleiman, 2005). Todėl iškeltahipotezėpatvirtinama kaip apčiuopiamas studento kūrybinio darbo
vertinimo būdas. Perdirbinys rekomenduotinas
ir studijuojant kitas disciplinas. Tačiau tyrimo re­
zultatai atskleidžia vientisųjų studijų klausytojų
konformizmą, kai jie pasyviai, atsisakydami as­
meninio požiūrio, savitos kūrybinės pasaulėjau­
tos ir saviraiškos, taikosi prie esamos tvarkos ar
vyraujančios dėstytojo (turinčio didžiausiąpoveikio jėgą akademinėje aplinkoje) nuomonės. Kon­
formizmas kelia baimę, varžo kūrybinę laisvę ir
kūrybinį mąstymą (koleginių studijų baigiamieji
darbai atlikti griežtai laikantis darbo vadovo nuo­
monės), kurį vėliau tie patys mokytojai perduoda
savo ugdytiniams. Tradicine (klasikine) moky­
mo paradigma (besiremiančia kontrole, suvieno­
dinimu ir nuasmeninimu) grįstas technologinio
ugdymo modelis tampa kliūtimi pereinant nuo
standartinio mokymo prie individualybių ugdy­
mo, varžo ir slopina pačių mokytojų ir jų ugdyti­
nių kūrybiškumą.
3.
4.
Išbandytas naujas studijų metodas, atitinkantis
besimokančiųjų keliamus reikalavimus. Remian­
tis lyginamąja analize galima teigti, kad šis meto­
das efektyvina savarankišką kūrybišką studentų
mokymąsi - kritiškai permąstomas, perkuriamas
ir tobulinamas baigiamasis darbas kūrybiškumo
ir šiuolaikinės didaktikos taikymo kontekste.
Atrodo, kad kūrybiškumo kompetencijos plėto­
jimas perdirbiniu padeda išmatuoti kūrybinės
studentų raiškos stiprėjimą universitete. Be to,
identifikuojami giliau, konceptualiau ir kūrybiš­
kiau mąstantys studentai. Šiuo tyrimu nustatyta,
kad 39 proc. studentų nesugebėjo pateikti idėjų
kūrybinių kombinacijų, 54 proc. studentų kilo
po vieną idėją, būtiną perdirbinio konstravimo
užduočiai įvykdyti, 7 proc. gebėjo sugalvoti dvi
ar tris idėjas perdirbinio užduočiai realizuoti. Per­
dirbinio metodas sudaro palankias sąlygas stu­
dentams kūrybiškai atlikti užduotį, įtraukia juos
į kuriamąjį procesą, padeda jį reflektuoti, o tai
tobulina studentų asmeninius konstruktyvistinio
dizaino gebėjimus.
Šiuolaikinis šios mokymosi paradigmos supra­
timas yra laikomas ypač savarankiška besimo­
kančiojo veikla, todėl gali būti netgi tiesiogiai
66
2.
A new method of creative integrated programme
studies can be characterised as a method en­
abling to create positive environment for the
constructivist design which allows lecturers to
assess objectively the results of students' creativ­
ity. The remake of tertiary final work is condu­
cive for the measurement of teachers creativity
results (Kleiman, 2005). Thus, the hypothesis of
the present research is valid, because the remake
of constructivist design can be treated as a mea­
surable way for the assessment of students' cre­
ative work. The remake can be recommended as
a part of curricula in other subjects. The results
of the research revealed the conformism of the
integrated programme studies students who were
comparatively passive and negligent towards the
expression of personal attitudes, creative outlook
and self-expression. Instead, they were more
likely to stick to the existing teaching traditions
or to the prevailing lecturer's (who has greater
influence in the academic environment) opinion.
Conformism provokes the feeling of fear, lim­
its creative freedom and creative thinking (the
tertiary final works are performed strictly ac­
cording to the research advisor's opinion) which
later on teachers transmit to their learners. The
traditional (classical) teaching paradigm (based
on control, conformity and de-personalisation)
in the context of Art and Technologies education
model becomes an obstacle while shifting from
the standard way of teaching towards the edu­
cation of individuality. Furthermore, it impedes
and diminishes the creativity of both teachers
and learners.
3.
The innovative method of studying was imple­
mented. It corresponds to the needs of the stu­
dents and is based of the comparative analysis two
final works, i.e. the tertiary final work was criti­
cally reconsidered, reconstructed and improved
in the context of creativity development and
modern didactics. A claim can be made that the
development of creativity competence through
remake increases the possibility to measure the
growth of students' creativeness at university.
Moreover, this method helps to identify students
with deeper, more conceptual and creative way
of thinking. The present research proved that
39 per cent of students were unable to provide
any creative ideas, 54 per cent articulated only
one idea that was inevitable for the remake of
the tertiary final work, 7 per cent presented two
or three possible ideas of remaking. The method
of remake empowers students to perform their
task creatively, involves them into the process of
creation, facilitates reflective thinking as well as
improves personal constructivist design skills.
4.
Modern perception of the learning
paradigm
KŪRYBOS ERDVĖS. Nr. 12,2010
nesiejamas su mokymo procesu. Taigi nauja mo­
kymosi paradigma iš esmės keičia visuomenėje
egzistuojantį supratimą apie besimokančiojo stu­
dijas aukštojoje mokykloje ir j ų organizavimą, į
dailės ir technologijų studentą skatinama žvelgti
ne tik kaip į savarankiškai besimokantį subjektą.
Reikia pastebėti, kad aukštojo mokslo studijos
per menkai orientuojamos į studentų gebėjimų
kūrybiškai mąstyti lavinimą. Tokia edukacinė pa­
tirtis sudaro prielaidas daugeliui jaunuolių pasi­
rinkti pasyvų požiūrį į mokymąsi, nepuoselėjantį
asmeninio kūrybiškumo. Tęsiantis tokiai situaci­
jai tikėtina, kad valstybėje vis labiau ryškės kūry­
binių idėjų stygius, komplikuosis mūsų valstybės
konkurencingumas pasaulyje. Kad būtų plėtoja­
mi studentų kūrybiniai gebėjimai, reikia keisti
universitetinę didaktiką, grįsti ją šiuolaikinėmis
įžvalgomis, studentų asmenybių bruožus lavinti
kūrybiniu mąstymu, optimizuojant mokymo(si)
procesą, ieškoti naujo turinio ir metodų, kuriuos
gebėtų realizuoti kūrybiškos aukštojo mokslo pe­
dagogų komandos. Kūrybiškumo išmokstama,
kai konstruojamos studijų užduotys, inspiruo­
jančios studentų kūrybiškumą. Per perdirbinį di­
daktikos teorinis aspektas pragmatizuojamas ir
tampa praktinės veiklos šaltiniu, vystančiu idėją,
skatinančiu kritiškai mąstyti ir proaktyviai kūry­
biškai veikti.
treats studying as an independent students' ac­
tivity which, actually, may be not linked to the
teaching process. Consequently, a new learning
paradigm essentially changes the existing at­
titude towards studies and their organisation in
higher education. Students of Art and Technolo­
gies should be treated not only as independently
studying individuals. I must admit that higher
education nowadays pays little attention to the
development of students' creative thinking. Such
educational experience serves as a precondi­
tion for students' passive attitude towards learn­
ing and limited personal creativity. Under the
above-mentioned circumstances, Lithuania may
constantly lack creative and innovative ideas
and that may diminish its competitiveness in the
world. For the development of students' creative
powers, firstly, we need to change the didactics
of higher education, basing it on modern insights
as regards students' personal creative thinking,
optimisation of teaching and learning processes,
search for new contents and methods which can
be implemented by a creative team of teaching
staff of universities. Creativeness can be learned
through the inspiring creativity tasks. The re­
make method makes the theoretical aspects of
didactics more pragmatic and becomes a source
of practical activities empowering critical think­
ing and pro-active creative work.
Literatūra / References
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Almontaitė J., 2000, Kūrybingumo ir inovacijų psi­
chologija. Kaunas: KTU.
Balchin T., 2005, A Creativity Feedback Package for
Teachers and Students of Design and Technology in
the UK. International Journal of Design and Techno­
logy Education, 10, 2. P. 31-43.
BlauveltA., 1997, Remaking Theory, Rethinking Prac­
tice. In Heller, S. (1998) The Education of a Graphic
Design. NY: Allwarth Press. P. 71-77.
Bobrova L., Kazlauskienė A., Lukavičienė V., Pocevičicnė R., Ptašinskienė I., 2008, Kursinių ir baigia­
mųjų (bakalauro, magistro, specialiųjų profesinių
studijų) darbųrengimo ir gynimo metodinės rekomen­
dacijos. Šiauliai: Všl Šiaulių universiteto leidykla.
Brown R. A. J. & Rcnshavv P. D., 2000, Collective
argumentation: A sociocultural approach to refraining
classroom teaching and learning. In H. Cowic and G.
van der Aalsvoort (Eds.), Social Interaction in Lear­
ning and Instruction: The Meaning of Discourse for
the Construction of Knowledge. Amsterdam: Pcrgamon Press. P. 52-66.
Bush T., Wcst-Burnham J. (eds), 1994, The Principles
of Educational Management. Harlow: Longman.
Claxton G. L. & Lucas W., 2004, Be Creative. Lon­
don: BBC Books.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
Cooper J., Robinson P. & Ball D. (Eds.), 2003, Small
group learning in higher education: Lessons from the
past, vision of the future. Oklahoma City: New Fo­
rums Press.
Dacey J., 1989, Peak periods of creative growth ac­
ross the lifespan. Journal of Creative Behaviour, 23,
4. P. 221-247.
Dailės ir technologijų mokytojo rengimo standartas,
2008, Profesinio mokymo metodikos centras. Vil­
nius.
Dačiulytė R., 2004, Būsimųjų technologijų mokytojų
savarankiškumo skatinimas dirbant projektų metodu.
Pedagogika: mokslo darbai. P. 44-49.
Dead Ringers. The Remake in Theory and Practice,
2002, Eds. Forrest J. and Koos L. R. N. Y: State Uni­
versity of New York Press.
Epstein R., Schmidt S. M. & Warfel R., 2008, Mea­
suring and Training Creativity Competencies: Valida­
tion of a New Test. Creativity research journal, 20
(1). P. 7-12.
Fennel E., 1993, Categorising Creativity. Competen­
ce and Assessment. Vol. 23:7.
Grakauskaitė-Karkockicnė D., 2003, Kūiybospsicho­
logija (II leidimas). Vilnius: VPU leidykla.
Grakauskaitė-Karkockicnė D., 2006, Pedagoginio
KŪRYBOS ERDVĖS. Nr. 12,2010
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
profilio studentų kūrybiškumo pokyčiai. Actapaedagogika Vilnensia, 17. P. 66-77.
James K., Clark K. & Cropanzano R., 1999, Positive
and negative creativity in groups, institutions, and or­
ganizations: A model and theoretical extension. Crea­
tivity Research Journal, 12 (3). P. 211-226.
Jeffrey B. & Craft A., 2001, The Universalization of
Creativity. A. Craft, B. Jeffrey and M. Leibling (eds)
Creativity in Education. London: Continuum.
Juodaitytė A., 2003, Studentų interaktyvaus moky­
muisi) didaktinio modeliavimo technologija. Peda­
gogika, 65. P. 90-97.
Kimbell R., 2000, Creativity in Crisis. The Journal
of Design and Technology Education, 5 (3). P. 206211.
Kleiman P., 2005, Beyond the Tingle Factor: crea­
tivity and assessment in higher education. Prieiga
internete: <http://lancs.academia.edu/PaulKleiman/
Papers/10289/B eyond-the-Tingle-Factor—creativityand-assessment-in-higher-education~2005> (žiūrėta
2010-03-19).
Lipman M., 1991, Thinking in Education. Cambrid­
ge: Cambridge University Press.
Longworth N., 2000, Making Lifelong Learning
Work: Learning Cities for a Learning Centwy. Lon­
don: Kogan Page.
Loveless A.,2002,Report 4: Literature Reviewin Cre­
ativity, New Technologies and Learning. NESTA: Fururelab.
Madden C , 2004, Creativity and Arts Policy. The
Journal of Arts Management, Law, and Society.Vol.
34. No 2. P. 133-139.
Marshall L. & Austin M., 2002, Design is practice
and theory, not practice with theory. Prieiga internete:
<www.wlv.ac.uk/celt> (žiūrėta 2010-03-12).
Marzano R. J., 2005, Naujoji ugdymo tikslų taksono­
mija. Vilnius: Žara.
Matonis V, 2006, Art Teacher Qualification Model:
Multicompetence Perspective. Teachers and Their
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
68
Educators-Standards for Development. Proceedings
of the 30th Annual Conference ATEE, Amsterdam,
22-26 October, 2005.
Musneckienė E., 2007, Vizualinės kultūros diskursas
rengiant dailės pedagogus postmodemios edukacinės
paradigmos kontekste. Daktaro disertacija, Šiaulių
universitetas.
Novak J., 2002, Meaningful learning: The essential
factor for conceptual change in limited or inappropria­
te prepositional hierarchies leading to empowerment
of learners. Science Education, 86 (4). P. 548-571.
Petrulytė A., 2003, Jaunesniojo paauglio socialinė
raida: metodinė priemonė. Vilnius: Presvika.
Ramsden P., 2002, Learning to Teach in Higher Edu­
cation. London: Routledge.
Rienecker L., Jorgensen P. S., 2003, Kaip rašyti moks­
lini darbą. Vilnius: Aidai.
Ross M., 1993, Assessing Achievement in the Arts.
OUP.
Šiaučiukėnienė L., Visockienė O., Talijūnienė P.,
2006, Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas:
Technologija.
Siaulytienė D., 2001, Projekto metodas meniniame ug­
dyme. Vilnius.
Šidlauskienė V, 2010, Technologinio ugdymo koky­
bė lyčių lygybės tarptautinio vertinimo perspektyvos
aspektu. Mokslinių straipsnių rinkinys „Technologi­
jos mokykloje ir gyvenimo įgūdžių ugdymas" [elek­
troninė versija]. Vilnius: VPU leidykla.
TorranceE.R, 1988, The Nature of Creativity as a Ma­
nifest in its Testing, in Sternberg, R. J. (Ed) The Natu­
re of Creativity. Cambridge, Massachusetts: Cambrid­
ge University Press. P. 148-187.
Westwood R. & Low D., 2003, The Multicultural
Muse Culture, Creativity and Innovation. Internatio­
nal Journal of Cross Cultural Management, 3 (2).
P. 235-259.