Iškilmingai perkipta juosta skelbia VPMF „Marko Mantingėlė

Transcription

Iškilmingai perkipta juosta skelbia VPMF „Marko Mantingėlė
2010 m. lapkritis Nr. 8 (22)
Sveiki,
Į laiko indą kapsi paskutinės rudens dienos. Nespėsim nė apsižvalgyti, kai apsireikš žiema. Su
šalčiu, sniegu ir atšiauriais vėjais. Tačiau ir su gražiausiomis metų šventėmis – Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Bus dovanų ir vakarėlių, džiaugsmo ir linksmybių.
Linksmasis studentiškas gyvenimas gruodį šiek tiek aprims. Gal ir gerai – pasilinksminom šį mėnesį:
ir Tarptautinę studentų dieną šventėm, ir patį šauniausią Lietuvos kolegijų studentą išrinkom. Ir studijuoja jis pas mus!
Mūsų senoliai sakydavo, kad prieš Kalėdas būtina rimtis. Iki Kalėdų reikia pabaigti pradėtus darbus, atiduoti skolas. Paskutinėmis rudens semestro savaitėmis studentų gyvenimą „valdys“ atsiskaitymai: testai, projektai, savarankiški darbai... Tik spėkit suktis. O jei dar velkasi „uodega“ – akademinė
skola iš buvusio semestro?.. Prireiks daug darbštumo ir kantrybės. To jums ir linkiu.
Nuoširdžiai,
Redaktorė Zina Eklerienė
Iškilmingai perkipta juosta skelbia VPMF
„Marko Mantingėlė“ atidarymo pradžią
idėjas ir planus bei įgyti darbo
verslo bendrovėje praktikos, įsisavinti ekonominius reiškinius.
Verslo praktinio mokymo firma kolegijoje gyvuoja jau 9 metus. Šiais metais įrengtas naujas
šiuolaikiškas, modernus kabinetas, kurį renovavo UAB „Mantin-
- 2 psl.
Studentų
kasdienybė ir
šventės
- 4-5 psl.
karjeros
diena
VTF
- 8 psl.
Marijampolės kolegijos direktorius Sigitas Valančius, kiti kolegijos vadovybės darbuotojai, Verslo
ir technologijų fakulteto dekanas,
prodekanai bei dėstytojai. Sveikinimo žodį tarė Marijampolės kolegijos direktorius Sigitas Valančius
bei UAB „Mantinga“ generalinis
K. Agentas ir S. Valančius kerpa juostą
2010 metų lapkirčio 18 dieną
Verslo ir technologijų fakultete
atidarytas naujas verslo praktinio
mokymo firmos kabinetas.
Verslo praktinio mokymo firma – tai įmonė, kuri imituoja tikrų
bendrovių veiklą, tikroje bendrovėje vykstančius procesus. VPM
firmoje veikia keturi tipiniai skyriai: personalo, pirkimo- gamybos,
pardavimo ir marketingo, finansų ir buhalterijos. VPM firmoje viskas yra tikra: finansiniai dokumentai, sutartys, mokesčių tarifai. Čia
dirbama pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgiama į realius valiutų kursus
ir pan. Skirtumas tik toks, kad nėra
tikrų materialių prekių (jos egzistuoja tik dokumentuose) ir pinigai
yra netikri (tik imitacinio banko
įrašuose, VPMF buhalterijos knygose bei kituose dokumentuose).
Dirbdami praktinio mokymo
firmoje, studentai stengiasi savarankiškai spręsti darbo metu iškilusias problemas, įgyvendinti savo
Sudrebinti
darbų
pirkimopardavimo
verslo
pamatai
Kviečiame į „Studentų svetainę“
Jauku naujajame „Marko mantingėlė“ biure
ga“. Kabinete studentams įrengtos
kompiuterizuotos
individualios
darbo vietos.
Atidarymo šventėje dalyvavo UAB „Mantinga“ generalinis
direktorius Klemencas Agentas,
direktorius Klemencas Agentas.
Atidarymo metu įvyko ir
„krikštynos“: verslo praktinio mokymo firmai suteiktas naujas vardas – „Marko Mantingėlė“. Nuo
šiol studentai ir dėstytojai galės
mėgautis UAB „Mantinga“ gaminiais „Studentų svetainėje“, o studentai verslo praktinio mokymo
firmoje turės galimybę imituoti
šios bendrovės veiklos procesą.
Verslo praktinio mokymo fir-
Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją!
mų ir realių įmonių partnerystė –
tai teorijos ir praktikos jungiamoji
grandis.
Živilė Myru,
Verslo praktinio mokymo
firmos vedėja
Aktualu
2
Pačiam rašyti nepatartina pirkti
Po valdžios
ženklu
arba
Kur dėti kablelį?
Moki už studijas?
Pinigus gali
susigrąžinti!
Studentai dažnai sako, kad studijuojant svarbu neturėti akademinių skolų, o vidurkis koks jau bus,
tokio ir užteks. Tai netiesa. Puikūs
studijų rezultatai – tai ne tik tikimybė greičiau susirasti geresnį
darbą, bet ir galimybė atgauti už
studijas sumokėtus pinigus.
2009 m. priimtas Mokslo ir
studijų įstatymas numato studijų
kainos pažangiausiems studentams, besimokantiems valstybės
nefinansuojamose studijų vietose,
kompensaciją. Tačiau iki šiol nebuvo kainos kompensavimo tvarkos, kurią Vyriausybė pagaliau
patvirtino. Pagal ją į kompensaciją
galės pretenduoti po Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo į aukštąsias mokyklas įstojusieji bakalauro
ir vientisųjų studijų studentai. Vadinasi, dabartiniai už studijas mokantys mūsų kolegijos antrakursiai
jau galės tuo pasinaudoti.
Kompensacijos pagal apskaičiuotus mokymosi rezultatus bus
išmokamos du kartus – po dvejų
studijų metų (ištęstinėse studijose – baigus pusę programos) ir
po likusio studijų laikotarpio. Bus
kompensuojama per konkretų laikotarpį sumokėta studijų kaina,
neviršijanti norminės studijų kainos. Jei už studijas sumokėta kaina
2010 m.lapkritis Nr. 8 (22)
didesnė nei norminė, bus kompensuojama norminę studijų kainą atitinkanti įmokų dalis. Lėšos kompensacijoms jau yra numatytos
kitų metų biudžete. Šiam tikslui
numatoma skirti iki 11 mln. litų.
Kompensacijų skaičius bus nustatytas pagal valstybės finansuojamų
vietų skaičių – iki 10 procentų studijų krepšelių skaičiaus.
Kompensavimo vykdytojas –
Valstybinis studijų fondas. Įvertinęs turimas lėšas, fondas nustatys
kompensacijų skaičių kiekvienai
aukštajai mokyklai pagal studijų
kryptis. Aukštosios mokyklos atrinks pažangiausius studentus ir
pateiks fondui vertų gauti kompensacijas sąrašus. Fondas, priėmęs sprendimą dėl kompensacijų
skyrimo, perves pinigus į studentų
sąskaitas.
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, numatoma, kad
kitais metais kompensacijos bus
išmokėtos 3 procentams geriausiai
besimokančių studentų.
Viliuosi, kad tarp jų bus ir mūsų
kolegijos antrakursių. Nuoširdžiai
to linkiu. Sesija dar tik bus, dar
galite ilgėliau pasėdėti prie knygų,
kad rezultatai būtų kuo geresni.
Pagal ŠMM pranešimą parengė
Zina Eklerienė
Kad internete galima rasti svetainių, siūlančių pirkti įvairius
mokslo darbus, visi seniai žino. Pasirinkimas plačiausias – nuo rašinio
iki magistro darbo. Sklando gandai,
kad bakalauro darbas kainuoja nuo
2000 Lt, magistro – nuo 3500/4000
Lt. Kursiniai darbai ir referatai pigesni. Kam reikia, tas visada susiras. Jeigu yra paklausa, visada
atsiranda žmonių, siūlančių savo
paslaugas. Tai dažniausiai mokslus
baigę žmonės, neradę gerai mokamo darbo arba nenorintys dirbti už
minimalų atlyginimą. Kiek tai etiška ir ar apskritai čia galima kalbėti
apie etiką, jau kitas klausimas.
Ar tokia komercinė veikla neprieštarauja teisės aktams? Ar ji
nepažeidžia visuomenės intereso?
Į šiuos klausimus atsakyti, įvertinti
esamą situaciją turės Generalinė
prokuratūra, atsiliepdama į švietimo ir mokslo ministro Gintaro
Steponavičiaus kreipimąsi dėl akademinę etiką pažeidžiančių darbų
pirkimo paslaugų.
Viešai siūloma studijų ir mokslo darbų klastojimo paslauga, ministro teigimu, netoleruotina, nes
„ne tik prasilenkia su akademine
etika. Nesąžiningai įgytas, tikrosios kvalifikacijos neatitinkantis
išsilavinimas gali kelti pavojų
valstybei“.
Prekyba darbais gyvuoja jau
labai seniai. Kodėl susirūpinta tik
dabar? Švietimo ir mokslo ministerija jau anksčiau yra kreipusis į
aukštąsias mokyklas, ragindama
nesitaikstyti su diplominių darbų
klastojimu. Pačių aukštųjų mokyklų budrumas, akademinis sąžiningumas ir principingas apgavysčių
vertinimas turi tapti kiekvienos
aukštosios mokyklos prioritetu.
Tuo labiau, kad Mokslo ir studijų
įstatyme numatyti principai, įtvirtinantys akademinę etiką, mokslinių
tyrimų viešumą, užtikrinantys intelektinės nuosavybės teises ir sąžiningą aukštųjų mokyklų ir studentų
konkurenciją. Ministras pabrėžia
šių principų laikymosi būtinybę.
Įrodyti, kad darbas yra pirktas,
nelengva. Ypač tada, kai studentas
nėra koks atsilikėlis, o tik turtingas tinginys. Gal išties paprasčiau
ir veiksmingiau sunaikinti masinę
viešą pasiūlą. Apgavysčių turėtų
sumažėti.
Švietimo ir mokslo ministerija
yra parengusi aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką, pagal kurią aukštosios mokyklos bus akredituojamos. Tvarkoje numatytas ir
veiklos vertinimas pagal tai, kaip
aukštosios mokyklos kovoja su
nesąžiningumu, aiškinasi galimus
klastojimų atvejus, skiria dėmesį
studentų rezultatų patikrinimui.
Darbų pirkimo-pardavimo verslo pamatai sudrebinti. Belieka laukti, ar sugrius. O ką apie šią komercinę veiklą mano mūsų kolegijos
studentai?
Zina Eklerienė,
VTF lektorė
žmogaus emocijos, jausmai, vertybės, socialiniai ryšiai mokymosi metu tampa labai reikšmingais.
Reflektuoti – tai reiškia išgyventi,
vertinti, perleisti per savo vidinį
pasaulį. Nuolatinė refleksija padeda įvairiapusiškai ir kritiškai vertinti profesinę patirtį, savo konkrečius veiksmus, jų veiksmingumą,
geriau suvokti bendravimą su bendramoksliais, klientais, sunkumų
priežastis, padeda laiku atpažinti
ir teisingai įvertinti nepalankius
veiksnius bei formuoja savęs tobulinimą visą gyvenimą.
Refleksijos metodą taikyti mokymosi procese socialinį darbą ir
socialinę pedagogiką studijuojantiems studentams kartais tampa didžiuliu iššūkiu, kadangi analizuo-
jant apžvelgiamos, įvertinamos ne
tik studento stipriosios pusės, bet
ir silpnosios. Ši veikla padeda atpažinti ir pripažinti, ko studentas
nemoka, nežino, o galbūt pasirinko net ne tą profesiją. Refleksijos
metodas sunkus ir tuo, kad jis skatina studentą analizuoti savo etikos
nuostatas bei iškylančias vertybines dilemas, jautrumą kliento krizinei situacijai, prasmės suvokimą.
Reflektuodamas studentas išmoksta prisiimti atsakomybę, gerbti klientus, nebijoti jų.
Įgijęs gebėjimą reflektuoti
savo išgyvenimus, studentas galės
adekvačiai reaguoti į stresą, įveikti
nesėkmės ir atsakomybės baimę,
perdėtą savikontrolę. Neįveikto profesinio streso pasekmė yra
„perdegimo“ sindromas, kuomet
nebenorima dirbi šito darbo arba
toliau studijuoti.
Baigdama trumpą refleksijos
pristatymą, skaitytojus kviečiu
akimirkai sustoti ir pabandyti sau
nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į
keletą paprastų klausimų: Kas aš
esu? Koks aš esu? Ką man reiškia
mano žinios? Kaip žinios padeda
pasirinkti tai, kas gyvenime svarbiausia? Kas man labiausiai sekasi? Kas man nesiseka? Kaip galėčiau sau padėti įveikti nesėkmes?
Kuo aš sau ir kitiems patinku?
Taigi, mokykitės iš savo patirties – nes tai yra mokymosi pagrindas!
Kristina Dulinskienė,
ESDF lektorė
Refleksijos metodas:
nuo savęs pažinimo iki
profesinio augimo
Socialinio darbo studijos apima nepaliaujamą žinių ir įgūdžių
siekimą. Žinios ir įgūdžiai įgyjami
per mokymąsi dalyvaujant paskaitose, seminaruose, skaitant ir analizuojant įvairią profesinę literatūrą, dalinantis savo gyvenimiškąja
patirtimi bei siejant ją su profesine
veikla. Mokymosi procese svarbiausia yra ne kaupti žinias, bet
jas suprasti ir gebėti pritaikyti socialinėje aplinkoje bei konkrečioje
veikloje. Siekiant žinių ir praktinių
įgūdžių, svarbiausi yra du veiksniai – veiksmas ir refleksija. Paminėti dalykai tarpusavyje labai
susiję – jei žinių nebandome realizuoti praktinėje veikloje, žodžiai
tampa tuščiu plepėjimu. Praktika
be refleksijos tampa nevisavertė,
nes analizuodamas veiksmus studentas atskleidžia savo unikalumą,
gebėjimą būti kūrybingu, praplečia
pažinimo ribas ir netampa standartišku, įrėmintu. Todėl studijuojant
daug dėmesio skiriama mokymuisi
iš patirties – refleksijai.
Natūraliai kyla klausimas – kas
tai yra refleksija? Atsakant į jį būtų
galima pateikti tokį apibrėžimą:
refleksija – tai gebėjimas analizuoti savo elgesio, emocijų, vertybių,
patirties raišką praktinėje veikloje. Refleksijos metodas socialinio
darbo ir socialinės pedagogikos
studijų programose integruojamas
į teorinį kursą bei praktikas, kadangi subjektyvus praktinės veiklos patirties suvokimas yra labai
svarbus. Ne tik intelektas, bet ir
Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją!
3
2010 m. lapkritis Nr. 8 (22)
Koks dvaras be
vaiduoklio?
Kalbamės su V. Cikana
Zanavykija kitų Lietuvos regionų kontekste išsiskiria savo unikalumu. Nors dauguma Lietuvos
dvarų XXI a. merdi, Zanavykijos
dvarai išgyvena atgimimo laikotarpį. Vienas iš tokių dvarų – sovietiniais laikais sparčiai sunykęs
Zyplių dvaras. Šis dvaras yra vienas jauniausių dvarų Lietuvoje, tačiau šiandien apie jį žinoma beveik
visoje šalyje, jis daugelio traktuojamas kaip vienas „gyviausių“
dvarų. Tas gyvybiškumas Lukšių
seniūno, dvarą puoselėjančio menininko Vido Cikanos nuopelnas.
Seniūnas mato šviesią dvaro ateitį.
Viena iš jo vizijų – kad dvare poilsiautų šeimos: vaikščiotų parke,
tapytų, laiką leistų keramikos dirbtuvėse, kalvėje, arklidėse. Galbūt
tai suartintų žmones, sumažintų
susvetimėjimą, stiprintų šeimos
santykius ir meilę.
„Dvaro pastatuose įrengtos galerijos, keramikos dirbtuvės, kalvė“ (Odeta). Čia sukaupta daugybė
meno kūrinių: paveikslų, skulptūrų, metalo dirbinių, keramikos,
dekupažo. Nuostabūs čia saugomi mezginiai, nėriniai ir tautiniai
drabužiai. Apie istorijos bėgsmą
byloja senovinių lovų kolekcija.
Vienoje iš salių
Prie nuostabių saulučių. 1TA grupė ir lekt. A. Gudelevičienė (pirma
iš kairės)
„Jos tokios įdomios, kad šiuolaikiniai reklamos „Dormeo“ čiužiniai
visiškai nublanksta. Apie tokias
tegalėtų papasakoti mūsų tėvų močiutės“ (Saulius).
O kokie skėčiai! Vieni nerti vąšeliu, kiti šiaudiniai. Lietingą dieną jie ypač akis traukė, bet tikriausiai jie turėjo nuo saulės saugoti, o
ne nuo lietaus. Taip ir matau: eina
Zyplių dvaro ponia per parką baltu
nertiniu skėčiu nešina...
Gražu. Tikriausiai taip ir buvo.
O šiandien Zyplių dvare zuja statybininkai – dvaras renovuojamas.
„Tai tikrai graži statybų aikštelė. Bet
tokia mintis kyla tik pirmą akimirką“ (Saulius). Net ir renovuojamas
dvaras atviras lankytojams, kurių
čia tikrai nestinga – „dvare renkasi ne tik tautiniais rūbais pasipuošę
pensininkai, bet ir baikeriai, skautai,
menininkai, įvairių šalių turistai“
(Saulius). Renkasi, nes čia gražu ir
įdomu. „Buvau arklidėse. Tiesa, jose
nebuvo arklių! Zyplių arklidės – tai
tarsi dvaro iškilmių salė, kuri tinka
organizuoti įvairiems renginiams.
Dvare jie nuolat vyksta: spektakliai,
koncertai, plenerai, stovyklos. Kad
čia verda kultūrinis gyvenimas, nesunku atspėti vien pamačius dvaro
apylinkes ir parką, kuriame gausu
įvairių skulptūrų, drožinių ir kitokių
akis džiuginančių grožybių. Daugumą jų dvarui palieka plenerų dalyviai menininkai. Nenuostabu, kad
kūrėjai čia patiria tai, kas vadinama
įkvėpimu“ (Odeta).
Vidas Cikana ir mus pakvietė vasarą padirbėti dvare savanoriais, padėti apsilankantiems turistams. Manau,
kad mums, turizmo administravimą
studijuojantiems, tai išties vertingas
pasiūlymas. Žadam juo pasinaudoti.
Gal ir dvaro vaiduoklį pamatysim.
Koks dvaras be vaiduoklio?
Pirmoji mūsų grupės ekskursija buvo tikrai vykusi. Už ją dėkojame lektorei A. Gudelevičienei.
Ir nesvarbu, kad lijo, buvo šalta ir
vėjuota. Pamatėme daug grožio ir
pabendravome su žmonėmis, kuriems svarbi tėvynės praeitis, svarbus etninis ir istorinis paveldas.
Gintarė Dobilaitė
ir grupės draugai,
VTF 1TA gr. studentai
Parke...
Prisilietėme prie
rašytojų laiškų...
Ten, kur Maironis rymo
Ilgi, tamsūs rudens vakarai,
paskaitos, paskaitos... Šią kasdienybę mums, lietuvių kalbos
ir tikybos pedagogikos studentėms, praskaidrino išvyka į Kauną. Vykome ne šiaip sau pasižmonėti, bet kartu su lektorėmis
M.Rutkauskiene ir B.Zaveckiene
dalyvauti mokslinėje konferencijoje ,,Rašytojo asmenybės ir
kūrybos ženklai dienoraščiuose,
laiškuose, atsiminimuose“.
Ruošdamosi literatūros seminarams mes skaitome apie autorius, nagrinėjame jų kūrybą. Bet
daug įdomiau buvo išgirsti, kuo
jie gyveno, domėjosi, kaip bendra-
Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją!
vo su artimaisiais. Kaip yra sakęs
M.Martinaitis, juk ,,prisiminimų
rašymas vis tiek yra kūryba, apmąstymai apie tai, kaip kažkada supratai ar supranti prabėgusį gyvenimą,
įvykius, žmones, pats save“. Naujoje šviesoje išvydome J.Vaičiūnaitę,
A.Ambrasą, J.Savickį, K.Borutą,
J.Degutytę, Maironį.
Konferencija vyko Maironio
lietuvių literatūros muziejuje, tad
tiesiog negalėjome neapžiūrėti
Maironio buto ekspozicijos. Gaila, viskam pritrūko laiko, bet tikimės dar ne kartą ten sugrįžti.
Elita Adomaitytė,
ESDF 2 LT studentė
4
2010 m.lapkritis Nr. 8 (22)
Tikriausiai ne vienas esame
pabandę „užtraukti dūmelį“. Vieniems patiko, kiti nusprendė daugiau to nekartoti. Pažvelgus giliau,
rūkymas, pasirodo, nėra vienpusiškas. Jis turi netgi savo tradicijas!
O ar mes dažnai susimąstome, ką
rūkome, iš kur atėjo rūkymo tradicija, kaip ir kada buvo rūkoma?
Galbūt, studente, esi rūkantis, todėl būk išprusęs ir šiuo klausimu...
Štai kokios rūkymo tradicijos bei
būdai yra žinomi pasaulyje.
TOP 10
1. Kaljanas. Ši rūkymo tradicija atėjusi iš tolimosios Indijos,
populiari Turkijoje, o
šiandien yra labai palitusi arabų šalyse. Kaljano dūmas nėra paprastas.
Jam galima suteikti įvairius aromatus, variacijas,
taip patiriame skirtingus
pojūčius. Be to, kaljanas turi
savitas rūkymo taisykles.
Negalima kaljano perdavinėti per rankas, kadangi tai
laikoma blogu ženklu, o jūs
tikriausiai nenorite tapti blogą
nešančiais pranašais.  Patarimas: geriau pastatykite jį ant
žemės, kad kaimynas pats galėtų
pasiimti.
Nesisvaiginkite per daug alkoholiniais gėrimais. Tai puikiai
atlieka ir kaljanas. Jis ne tik apsvaigina, bet ir atpalaiduoja. Tačiau, jeigu jau labai norite „pakilti
į dangų“, galite į kaljaną šiek tiek
įpilti vyno ar kokio nors kito alkoholinio gėrimo. Patarimas: geriau
nieko nepilkite ir negalvokite to
išgerti, nes tame skystyje nusėda
visos kenksmingos tabako medžiagos.
Niekada nebandykite rūkyti
tabako, kuris neskirtas kaljanui,
nes galite rimtai nusideginti gerklę. Jeigu nežinote, koks tabakas
yra tinkamas kaljanui, štai ko tada
ieškokite: masilis – medaus mišinys, tombakas – grynas tabakas ir
žurakas – tai tarpinė medžiaga tarp
paminėtų pirmųjų.
2. Pypkė. Pypkės rūkymas
buvo Amerikos indėnų kultūros
dalis. Jis yra aptinkamas ir majų
mene (apie 500 m. po Kr.). 16 a.
pypkės rūkymas pasiekė Europą. Pypkės gaminamos iš įvairių
medžiagų, yra įvairių formų bei
dydžių. Dažnas rūkorius kolek-
cionuoja pypkes, kurios turi skirtingas formas, kilusios iš skirtingų
kultūrų. Pypkėms tabakas, net ir
panašių pavadinimų, bet pagamintas skirtingų gamintojų, turi
skirtingą skonį bei aromatą, todėl
yra labai įvairių variacijų, kurias
galima išmėginti. Taigi, studente,
bandyk, jei nebandęs... Griebk senelio pypkę! 
3. Bongas. Tai vandens pypkių
rūšis, kuri daugiausia naudojama
kanapių, kanapių ir tabako mišinio
ar kitų rūkalų rūkymui. Bongas yra
tradicinis Azijos
plitęs rūkymo būdas, kuris ir tau,
studente mielas, yra nesvetimas. 
Cigaretės turi savo istoriją. Toks
rūkymo būdas išrastas neturtingųjų, kurie cigarų nuorūkose likusį
tabaką išimdavo ir susukdavo į
plonesnį suktinį iš popieriaus. Na,
studentas taip pat nėra turtingas,
tai rūkykit ir sukit sau cigaretes į
sveikatą.  Patarimas: meskit, jei
galit, rūkyti, kadangi (nors šiandien į cigaretes dedamas filtras)
mirtingumas
tipo cigaras buvo
neatsiejamas XX amžiaus pradžios karikatūrose vaizduojamo
milijonieriaus atributas. Cigaro
rūkymą sudaro ištisas ritualas su
savomis taisyklėmis ir normomis.
XIX amžiuje cigarai buvo rūkomi po pietų, atskiroje patalpoje,
persirengus specialiai tam skirtu
smokingu. Kokybiški cigarai su
ilguoju užpildu laikomi specialiose dėžutėse – humidoruose, kurios
apsaugo juos nuo perdžiūvimo
ir leidžia ilgai išsaugoti aromatą
bei kokybę. Cigarai yra viena stipriausių vartojamų tabako formų.
Rūkant cigarus plaučių ligomis
susirgti rizika daug didesnė.
7. Midwakh - arabiška pypkė.
Medwakh yra maža pypkė, kilusi
iš arabų šalių. Pagrindinis skirtumas nuo kitų pypkių tas, koks
joje yra naudojamas tabakas. Šis
gaunamas sumaišius iranietišką tabaką, lapus, žoleles ir žieveles. Šis
rūkymo būdas labiausiai paplitęs
Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
8. Kiseru. Tai japoniška pypkė. Ja nuo senovės rūkomas labai
geras smulkintas tabakas arba kanapės. Paprastai jos galai pagaminti iš metalo, o centrinė dalis
- iš bambuko. Jos galas, kuriame
dedamas tabakas, kur kas mažesnis nei vakarietiškų pypkių. Seniau
daug japonų meistrų dekoruodavo
šias pypkes, puošdavo, tačiau dabar jos nebemadingos. Jų rūkymui
taip pat būdavo pasitelkiamos ceremonijos. Įdomu tai, jog dėl metalinių galų kiseru buvo dažniau
pasitelkiama kaip ginklas, o ne
rūkymo priemonė.
9. Studentiškas rūkymas –
tai rūkymas, kurio metu įtraukiamas dūmas (pvz., cigaretės) ir perduodamas iš burnos
į burną. Tikriausiai šis rūkymo būdas kilo Marijampolės
kolegijos studentų iniciatyva – juk suvalkiečiai visada
pasižymėjo taupumu. 
10. Draugystės cigaras – tai tarsi indėnų Taikos pypkės atmaina. Tai
toks rūkymo būdas, kai
cigaras yra siunčiamas
ratu draugų kompanijoje. Jis simbolizuoja
artimus ryšius, draugystę, tarsi suvienija
esamą kompaniją.
Taigi tokios žinomos pasaulyje
rūkymo tradicijos bei būdai. Tačiau rūkymas žalingas sveikatai.
Tad jeigu nerūkai, tai ir nepradėk.
Patausok savo sveikatą, pažvelk į
tuos, kurie serga plaučių ar kitų organų, susijusių su kvėpavimo sistema, ligomis ir pagalvok: ar tu to
nori? Rūkymas buvo žinomas jau
prieš daugelį šimtmečių, tačiau jis
turėjo savo reikšmę bei tradicijas.
Nebuvo rūkoma vien dėl to, kad
patinka.
Sunku mesti rūkyti, tačiau pagalvok apie kitus, kuriems rūpi
tavo sveikata. Juk ir jiems tenka
tavo išleidžiamų dūmų „dozė“.
Taigi, jei ir nežadi mesti rūkyti, tai
bent būk „išprusęs“ rūkalius. Gal
atrasi naują sau patinkantį rūkymo
būdą? 
Vilija Čmukaitė,
ESDF 3 LT
studentiškos savivaldos ypatumus,
suvokti veiklas, įsigilinti į studentiškas problemas bei mėginti tapti
studentų atstovais. Šiemet mokymai
vyko lapkričio pradžioje užmiesčio
sodyboje. Mokymus koordinavo
MKSA Alumni klubo nariai. Ir Povilas, ir Karolis buvo puikiai pasirengę, nuoširdžiai dirbo su pretendentais į atstovybės narius. Labai jiems
ačiū. Dažniausiai po tokių mokymų pirmakursiai supranta – ras savo
vietą savivaldoje ar neras. Būna,
kad iš dalyvavusių mokymuose telieka vos keletas žmonių.
Tų likusiųjų, pasiryžusių dalyvauti MKSA veikloje, laukia kitas
etapas - priėmimas į MKSA asocijuotus narius. Visi norintys teikė
motyvacijas bei dalyvavo pokalbyje su komisija. Tapę asocijuotais
Marijampolės kolegijos studentų
atstovybės nariais, pirmakursiai
įsipareigoja rūpintis visų studentų
gerove. Manau, šiais metais kaip
niekada daug studentų susidomėjo
Atstovybės veikla, nes lapkričio
penkioliktąją priėmėme net šešiolika naujų narių, iš kurių tikimės
sąžiningo savanoriško darbo.
Dabar atstovybė didelė, kokia
niekada nebuvo, todėl ne veltui
turime ketverių metų strategiją,
kurią imsimės įgyvendinti jau nuo
sausio pirmosios. Tai bus didžiulis
išbandymas, siekiant kokybiškai
atstovauti studentams.
Belieka palinkėti valios, ištvermės ir kūrybiškumo siekiant užsibrėžtų tikslų.
Artūras Visockis,
MKSA prezidentas
,
e
t
n
e
ud
St
?
i
a
k
rū
rūkymo
prietaisas. Kilęs iš Tailando ir Indonezijos, tačiau naudotas
ir Naujojoje Gvinėjoje bei Filipinuose, kur tradiciškai gamintas iš
bambuko. Čia dūmai prieš patekdami į gerklę pirmiausia pereina
per vandenį. Bongas dažniausiai
gaminamas iš stiklo ar keramikos.
Nuo kaljano labiausiai skiriasi tuo,
kad yra mažesnis ir neturi atskiros
žarnelės; rūkymui skirtas vamzdelis yra jo paties dalis. Vietoje vandens rūkant bongą naudojami ir
kiti skysčiai, tarp jų – alkoholiniai
gėrimai ar arbata. Šiandien bongas
daugiausiai vartojamas kanapių
rūkymui.
4. Cigaretės. Tai labiausiai pa-
nuo cigarečių
pasaulyje nemažėja.
5. Cigarilė (isp. cigarrillo ‘mažas cigaras’). Tai trumpas siauras
cigaras. Kitaip nei cigaretės, cigarilės yra susuktos ne į popierių, bet
į tabako lapą.
6. Cigaras. Rūkymui skirtas
tabako produktas, pagamintas iš
standžiai suvyniotų fermentuotų
ir išdžiovintų tabako lapų. Nuo
cigarečių cigarai skiriasi dydžiu –
paprastai jie yra gerokai didesni,
bei gamybos technologija – cigarų
tabakas mažiau apdorotas, jame
mažiau priemaišų, cigarai vyniojami ne į popierių, o į tabako lapus.
Geriausieji cigarai užpildomi ne
smulkintu tabaku, o sveikais susuktais tabako lapais. Cigarai yra
turbūt seniausia rūkoma tabako ga-
Atstovybės gretos didėja
Studentiška savivalda kolegijoje veikia jau devynerius metus.
Čia greita žmonių rotacija, kuri
kiekvienais metais daro daugiau ar
mažiau įtakos Studentų atstovybės
veikloms, jų mastui. Tačiau savivaldos tikslai išlieka tie patys: ginti
studentų interesus, puoselėti tradicijas ir, žinoma, kurti bei įgyvendinti studentiškas idėjas. Šie metai
nėra išimtis, o gal ir išimtis, nes dar
niekada atstovybėje nebuvo tiek
daug baigiamojo kurso studentų,
kurie pavasarį jau visam laikui darbus perduos pasiliekantiems.
Pradėkime nuo kasmetinių atstovybės mokymų, į kuriuos suguža
daug pirmakursių, norinčių sužinoti
minių forma. Archeologiniai radiniai rodo, kad Centrinės Amerikos
indėnai rūkė cigarus jau IX amžiuje. Į Europą cigarų rūkymo paprotį
atvežė Kristupas Kolumbas, 1492
metais atradęs Ameriką. Cigarai
sparčiai išpopuliarėjo, ir tik XIX –
XX amžių sandūroje juos išstūmė
cigaretės. Cigarai tradiciškai siejami su aukštuomene. Didelis
Perfecto
Vadovauja Povilas
Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją!
Kaip gyveni, studente?
2010 m. lapkritis Nr. 8 (22)
„Visada viliuosi, jog kiekvieno
studento užrašų knygelėje ar kalendoriuje lapkričio 17-toji yra pažymėta raudona spalva. Pas mane
pažymėta ir aš žinau – tai Tarptautinė studentų diena, aukštosiose mokyklose minima jau nuo 1941 metų.
Mes ją minim nuo pirmųjų kolegijos
veiklos metų. Kiek girdėjau, ir aukštesniosiose mokyklose, kolegijos
pirmtakėse, savo šventę studentai
švęsdavo“, - sako Artūras Visockis.
Ir šiemet ši diena jau nuo ryto
kitokia: fakultetuose triukšmas, studentiškas šurmulys, muzika. Visur
nosis kaišioja paparacai, apsikarstę
objektyvais, blyksčioja blykstės,
žurnalistai įkyriai vaikosi dėstytojus
ir studentus, siekdami išklausinėti
kuo pikantiškesnių dalykų. Ir visi
traukia iškilmių salių link. Kyšteliu
nosį ir aš. Čia akimirksniu užsėdamos kėdės, tuoj visai vietų nebeliks.
Oho! Pirmose eilėse – vadovybės
darbuotojai. Ir MKSA prezidentas
nardo pirmyn-atgal, vis nerasdamas
irštvos prisiglausti. Atmosfera tarsi prieš kažkokį įspūdingą renginį
(pasaulinių žvaigždžių koncertą ar
priešlaikinius rinkimus ).
Taip ir buvo. Ne, ne priešlaikinių rinkimų turas. Sveikinimų
koncertas! Į jį, skirtą šauniems
mūsų kolegijos studentams, sugužėjo pulkas tėviškės padangės
žvaigždžių ir žvaigždučių.
Keletas techninių nesklandumų – studentų aparatūra tai ne
Madonos! – ir renginys prasideda.
Pirmiausia suteikiama proga pakalbėti nuosavam žvaigždynui –
šaunioji vedėja kviečia direktorių.
Salė leipsta juoku. Čia ir nebyliai
užkvatotų! Prie mikrofono – šiek
Direktoriai - dvyniai
5
Petrukas ir Livetukė
tiek iškreiptas veidrodinis atspindys, brolis dvynys, taip sakant,
visą savo dar neilgą gyvenimą
svajojęs pabūti „šefo kailyje“ ir pasveikinti studentus. Pasveikinti tai
jis pasveikino, o štai dovanoti jau
nieko neišgalėjo. O ir kaip išgalės,
jei studento viena kišenė kiaura, o
kitoj vėjai švilpia – stipendija su
pirmu gūsiu ir išlekia . Tikrasis
direktorius ir studentus pasveikino,
ir Studentų atstovybei taip reikalingą naują spausdintuvą padovanojo.
Dėkodamas direktoriui už dovaną
į savo brolius sveikinimu kreipėsi
ir MKSA prezidentas Artūras Visockis. Jo sveikinimai ir linkėjimai
kaip visada rimti-linksmi-šmaikštūs. Ačiū! Ir tau to paties!
O po Artūro sveikinimai pasipylė vienas po kito: viską išmanan-
tis Šinšilas, „Takeši pilies“ vedėjas
(Lietuvoje kažkaip nenatūraliai ištįsęs), rusų estrados žvaigždė Dima
Bilan, Lietuvos estrados grandas
Stasys Povilaitis, „scenų laužytoja“ Vitalija su dukra, nesenstantys
Iveta ir Petras Kazlauskai, nuostabieji, Marijampolėje ypač populiarūs „Žentai“. Net konteinerių
karaliai Jis ir JI žino, kad kolegijos
studentai švenčia savo šventę. Jie
ypač pritaria, kad „šventę reikia
švęst“. Tu matai, šitokie žmonės
(tai kas, kad tik studentiški jų antrininkai) pasveikint suvažiavo!
Tai gal mes ne tokie jau ir maži,
ne tokie jau ir pilki, ne tokie jau...
Užteks, įsisvajojau. O čia kas?!
Šiek tiek netikėtai įsiveržia
cukrinių runkelių „augytojai“, apsiginklavę šakėmis ir ryžtingai nu-
„Scenų laužytoja“ Vitalija su dukra
siteikę piketuoti – blokuoti kelią į
Kalvariją. Tačiau sužinoję apie studentų šventę mus pasveikino taikiai ir jau visai draugiškai pakvietė
kelią blokuoti kartu. Kadaise ir
jie patys čia mokėsi, ir jų žmonos,
tiesa, dar ne kolegijoje, bet... Kelią
blokuojam, o kartu ir švenčiam!
Kelio blokuoti mes nėjome.
Kokios ten barikados, kai vakare
„Lūnoje“ laukė nepakartojamos
studentiškos šėlionės. Ir šėlom.
Oi, kaip šėlom! Džiugu, kad visi
gyvi, sveiki ir, atrodo, laimingi. To
ir reikėjo. Šventė pavyko: buvo
neblogas reginys, smagus pasibuvimas ir puikus „tūsas“.
Sveikinimai visiems! Iki kito
karto!
Agnė Eklerytė,
VTF 1FN grupės studentė
Visas žvaigždynas
Šauniausia iš šaunuolių studijuoja pas mus!
Pavasarį iškeitusi į rudenį, vedėją Rolandą Kazlą pakeitusi Vytautu Šapranausku, septintą kartą
Alytuje šurmuliavo linksmoji studentų šventė – Lietuvos kolegijų
šauniausio studento rinkimai. Ir
šis kartas mūsų kolegijai buvo sėkmingas - šauniausia iš šaunuolių
studijuoja pas mus!
Kurie nepažįstat, susipažinkit.
Eglė Matukaitytė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto
Kultūrinės veiklos vadybos specialybės trečiakursė. Puikios iškalbos, meniškos sielos, artistiška
mergina. Draugiška, nuoširdi ir
paprasta. Eglė ne tik aktyviai dalyvauja studentiškoje veikloje, bet ir
gerai mokosi.
Dar pavasarį, Eglei laimėjus Marijampolės kolegijos šauniausios studentės titulą, niekam nekilo abejonių,
kad Alytuje ji pasirodys puikiai.
Šaunuolė Eglė, įveikusi vaikinus
Patirtis scenoje, studijuojama
specialybė bei meniška siela - puikus derinys iškart išskiriantis žmogų iš kitų. Eglė scenoje tiesiog spindėjo. Buvo matyti, jog ji džiaugiasi
tuo, ką daro. Džiaugėmės ir mes į
ją žiūrėdami. Ir ne tik mes, sūduviečiai sirgaliai, į Dainavos žemę
atvykę Eglę palaikyti. Eglė netruko
pelnyti ir komisijos palankumą, gal
dėl to, kad pasirinko dzūkės rolę.
Jau po visų devynių dalyvių prisistatymo pasirodymų tapo aišku
– mūsiškė viena iš lyderių ir antrą
etapą pasieks nesunkiai.
Ir tikrai. Eglė surado sau tinkamiausią amplua - “kaimietė iš
Dzūkijos”- ir jos nebesulaikė jau
niekas. Nors aštrialiežuvis Vytautas Šapranauskas ir labai stengėsi,
„bajavos dzūkelkos kaimietukės“
niekaip neįveikė. Palaikoma gausaus ir triukšmingo saviškių būrio
Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją!
(studentų iš Marijampolės kolegijos buvo apie 40), Eglė nukeliavo
iki finalo, tapo nugalėtoja ir visus
metus galės vadintis Lietuvos kolegijų šauniausia studente.
Galime džiaugtis, jog antrus
metus iš eilės Alytuje mūsų studentai lipa ant pačių aukščiausių
apdovanojimo pakylų: pernai iki
šauniausio vos „per šuns plauką“
pritrūko, šiemet – mes nugalėtojai. Tai rodo, kad pas mus yra
daug aktyvių, gabių, kūrybiškų ir
išradingų studentų. O po šių metų
laimėjimo niekas negali sakyti,
jog mes nešaunūs Ei! Galime
pasipuikuoti!
Visų studentų vardu sveikinu
Eglę Matukaitytę. Linkiu daug
panašių ir dar didesnių pasiekimų ateityje
Artūras Visockis,
MKSA prezidentas
6
2010 m.lapkritis Nr. 8 (22)
Fabrike pats darbymetis
Mūsų cukraus fabrikas – seniausias Lietuvoje. Jį 1931 m. per
devynis mėnesius pastatė Lietuvos
Vyriausybės pakviesta Čekijos įmonė „Škoda“. Kitąmet fabrikas švęs
80 – metį. Keli jo pastatai priklauso
istoriniam Lietuvos paveldui.
Per tuos 80 metų buvo visko:
ir sėkmės, ir negandų. Juodžiausias laikotarpis įmonei buvo 1999
– ieji. Tais metais iškelta baudžiamoji bankroto byla galėjo baigtis
fabriko žlugimu, tačiau fabriką
išgelbėti ryžosi „Arvi“. Bankroto
grėsmė nutolo, įmonė „Arvi cukrus“ sėkmingai modernizuota ir
plečiama. Pradžioje per vienerius
metus pagamindavo 6000 tonų cukraus, dabar jo gamina penkis kartus daugiau.
Rudens pabaiga fabrike – pats
darbymetis. Cukrinius runkelius
auginantys ūkininkai kasdien juos
veža į fabriką. Kad nesusidarytų
spūstys (Jas dar puikiai prisimena
fabriko rajone gyvenantys žmonės), ūkininkams sudarytas grafikas. Jis ūkininkams sutaupo laiko,
nes nebereikia vargti ilgose eilėse,
ir fabriko darbuotojams nereikia
„verstis per galvą“, todėl ir darbas
tapo ir kokybiškesnis, ir spartesnis.
Laboratorijoje
Ūkininkas atvežė cukrinukus.
O kas toliau? Pirmiausiai nustato-
GERIAU VIENĄKART PAMATYTI,
NEI TRIS KARTUS IŠGIRSTI
Marijampolės kolegijos Žemės ūkio technologijų studentai specialybės mokosi ne
tik auditorijose. Labai svarbu ir naudinga pamatyti žaliavos perdirbimo procesą,
produktų gamybą. Todėl paskutinę augalininkystės technologijų praktikos dieną su
lektore Gražina Valančiene lankėmės „Arvi cukraus“ fabrike.
lėms, tačiau Lietuvoje jos nesertifikuotos. Kokybiškos sertifikuotos
cukrinukų veislės sėklos vienas
maišas kainuoja apie 600 Lt. Visos
vieno semestro stipendijos – už
vieną maišą! Ne taip ir mažai. Studento požiūriu net labai daug.
V.Petrauskienė su viltimi ir baime galvoja apie ateitį, nes nuo 2011
metų „Arvi cukrus“ baltąjį saldumyną pradės gaminti iš cukrašvendrių. Fabrikas tam jau pasirengęs.
Bet ar viskas vyks sklandžiai?
„...būna, kad ūkininkai
pešasi...“
2LŽŪ ir lektorė G. Valančienė
kerpę ir korį, išima akmenukus.
Nuplautas ir apipjaustytas mėginys vėl sveriamas, o tada apskaičiuojamas purvingumas. „Mūsų“
mėginio purvingumas - 10,3%.
Toliau mėginys transporteriu
„keliauja“ į elevatorių, kuriame
diskais supjaustomi tarkiniai. Iš jų
išimama 70-80 g ir pamaišoma. Po
to įpilama aliuminio sulfato ir 12-13
Paimto mėginio cukringumas mažesnis nei bazinis. V.Petrauskienė
teigia, kad kiekvienais metais runkelių cukringumas skirtingas. Jis
priklauso nuo cukrinių runkelių
veislės, agrotechnikos, klimato
sąlygų, nuo žemės, ūkininko sumanumo ir patirties. Yra keletas
ūkininkų, kurie atveža 17 % cukringumo runkelius.
Nustačius cukringumą, žaliava apdorojama, kol tampa mums
įprastu cukrumi. O išspaudos? Mes
– būsimi Žemės ūkio technologai
ir puikiai žinom, kad išspaudomis
galima šerti gyvulius, tręšti žemę,
naudoti kaip biokurą. Turime galimybę apsilankyti pašarų ruošimo
ceche. Čia mus pasitinka technologas Vincas Mikaitis ir mielai sutinka papasakoti apie granuliuotų
transporteriu patenka į sijotuvą,
kuriame gražios granulės atskiriamos nuo „šiukšlių“ – pastarosios
grąžinamos atgal į gamybą.
Granuliuotų pašarų paklausa yra labai didelė. Kaip sako
V.Mikaitis, „būna taip, kad ūkininkai net pešasi dėl jų“. Klientai
gausiai perka ir džiovintas negranuliuotas išspaudas. Net į eiles užsirašo, kad įsigytų.
„Arvi cukraus“ fabriko išspaudų
džiovykla nėra labai naši, todėl dalis
šlapių išspaudų taip pat parduodama. Pirkėjų tikrai yra. Neparduotos
„keliauja“ į duobę, kur apdengiamos
kalkėmis, kad neskleistų kvapo. Šiuo
metu išspaudų duobė beveik tuščia,
nes intensyviai realizuojami ir granuliuoti pašarai, ir šlapios išspaudos.
Gaminamus pašarus fabrikas ne
tik realizuoja Lietuvoje, bet ir eksportuoja į Baltarusiją ir Vokietiją.
Malonus netikėtumas
Vincas Mikaitis pasakoja taip,
kad tarp sakinių girdi – šis žmogus
mėgsta savo darbą. Kaip jį pasirinko? Pasirodo, iki dabartinių pareigų nuėjo ilgą kelią. Maloniai nustebino, kad jis – mūsų kolegijos
studentas, išsilavinimą įgijęs 2003
metais. Studijavo kaip ir mes –
Žemės ūkio technologijas, studijų
pakraipa – žemės ūkio produkcija ir jos perdirbimas. Šveicarijoje
atliko praktiką. Iš pradžių „Arvi
cukraus“ fabrike dirbo kroviku,
vėliau – gamybininku šaltkalviu ir
jau treti metai kaip dirba technologu. Darbas jam tikrai teikia malonumą, kaip teigia jis pats, „atradau
savo nišą ir nesiskundžiu“. Taigi,
jei nenuleisime rankų, nebijosime
darbo, savo nišas atrasime ir mes.
Nuoširdžiai ačiū
Išdžiovintos išspaudos
Laboratorijoje
mas runkelių švarumas ir cukringumas. Laboratorijos vedėja Vyta
Petrauskienė ne tik papasakojo,
bet ir parodė, kaip tai daroma. Stebėjome susidomėję.
Taigi, imamas mėginys. Sveriamas. Šiuo atveju svėrė 41,2 kg.
Po to jis nuplaunamas, moterys
darbininkės nupjausto šakneles,
tūkst. apsukų mikseris iš jų suplaka
tyrelę. Tyrelė filtruojama. Tada pipete paimami keli lašai skysčio, sulašinami į mėgintuvėlį, kuris dedamas į specialų cukringumo nustatymo aparatą. Mūsų stebimo mėginio
cukringumas – 15,24 %. Tai daug ar
mažai?
Bazinis cukringumas yra 16%.
Už viso semestro
stipendijas – tik vienas
maišas
Fabriko technologai rekomenduoja ūkininkams auginti vokiškų, olandiškų veislių cukrinukus.
Kai kurie mūsų ūkininkai tokius
ir augina. Tačiau yra ir tokių, kurie neapsieina be kontrabandinių
lenkiškų veislių. Nors cukringumu
jos nenusileidžia tradicinėms veis-
pašarų gamybos technologiją.
Šlapiose išspaudose yra apie
27% sausų medžiagų. Pirmiausia jos
džiovykloje išdžiovinamos iki 10%
drėgnumo. Džiovinant oras iš džiovintuvo ištraukiamas, o po to vėl
įpučiamas, tik įpučiama oro jau daug
mažiau. Proceso metu nuolat stebima džiovintuve esanti temperatūra.
Išdžiovintos išspaudos atšaldomos aušintuve. Vėliau presu supresuojamos į granules. Granulės
Augalininkystės technologijų
praktika baigta. Paskutinė jos diena buvo ypač turininga. Ne veltui
lietuvių liaudies patarlė sako: „Geriau vienąkart pamatyti, nei tris
kartus išgirsti“. To, ką patyrėme
fabrike, tikrai nepamiršim. Už šią
patirtį nuoširdžiai dėkojame „Arvi
cukraus“ fabriko vadovams, įsileidusiems mus į fabriką, laboratorijos vedėjai Vytai Petrauskienei ir
technologui Vincui Mikaičiui - už
malonų bendravimą, pasakojimą,
parodytus cukrinukų apdorojimo
procesus. Ačiū kolegijos lektorei
Gražinai Valančienei, suorganizavusiai mums šią išvyką.
Agnė Sinkevičienė,
2ŽŪ grupės studentė
Pirmasis mokslo metų startas pergalingas
Kalbėdami apie kolegijos sportą, žinoma, turėtume pirmiausiai
minėti krepšinį, bet šį kartą noriu
pabrėžti kroso komandos pasiekimus. Jei kas suskaičiuotų kroso
komandos iškovotus medalius, neabejoju, jų priskaičiuotų daugiau
nei kitų šakų. Bent paskutiniais
metais, tai tikrai. Šių mokslo metų
startas jų pažėrė dar. Puikūs mūsų
bėgikų pasiekimai neleidžia abejo-
ti studentų sportiniu meistriškumu
ir komandos trenerio talentu.
Lapkričio pradžioje Marijampolės kolegijos kroso komanda
dalyvavo LKSKA „Nemunas“
rudens kroso varžybose - „Sudie,
rudenėli, 2010“. Tradiciškai varžybos vyko Rokynėje, Raseinių
rajone. Nors oras nedžiugino, nes
vis dėlto ir metų laikas ne pats
dėkingiausias bėgikams, kroso
“generolo” Romo Kulboko kolegijos komandos surikiuotos ir
išdėstytos pagal reikalavimus.
Visi gerai pasirengę, kupini optimizmo bei sportinio pykčio, kuris visada padeda siekiant aukščiausių apdovanojimų. Bėgome
ryžtingai, protingai tausodami
jėgas lemiamoms akimirkoms.
Viltys pasiteisino. Marijampolės kolegijos kroso komandos
pasirodė išties puikiai. Vaikinai:
Vytautas Alaburda (3VV gr.),
Martynas Dženkauskas (1AD gr.),
Linas Janušaitis (1ŽŪ gr.), Drąsius Maliauskas (2SD gr.) ir Povilas Kurtinaitis (2AP gr.) – trečią
kartą iš eilės iškovojo I-ąją vietą.
Merginos taip pat negrįžo be apdovanojimų. Agnė Budzeikaitė
(3SP gr.), Erna Stumbrytė (1LT
gr.), Dovilė Miskelytė (3SP gr.),
Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją!
Lina Ramanauskaitė (1KV gr.) ir
Gintarė Alytaitė (3SP gr.) užėmė
garbingą III-ąją vietą.
Sveikiname greitakojus bėgikus ir jų trenerį, kroso “generolą”
Romą Kulboką ir linkime, kad niekada neišklystų iš nuolatinių pergalių kelio.
Krosas veža!
Artūras Visockis,
VTF 3AT gr. studentas
2010 m. lapkritis Nr. 8 (22)
Šventės ir renginiai
7
Mokslas: pasiekimai ir utopijos
Norite paplepėti kaip ateiviai?
Praėjusiame numeryje rašėme apie esperanto. L.Zamenhofas nebuvo pirmasis, sukūręs dirbtinę kalbą. Dirbtinę tarptautinę kalbą mėgino kurti Platonas, Descartes‘as,
Newtonas, Leibnizas ir kiti mokslininkai. Iš viso pasaulinės kalbos kūrimo projektų būta
daugiau nei 2000.
Šiandien lietuviškoji Vikipedijos enciklopedija nurodo 35 dirbtines kalbas, pasirausus
puslapiuose kitomis kalbomis galima rasti dar antra tiek. Pristatysime keisčiausias iš jų.
Šįkart – klingonų kalbą.
Ar klingonai tikrai
egzistavo?
Ar žinojote, kiek daug pasaulyje yra žmonių, „pamišusių“
dėl klingonų kalbos. Taip taip,
nesuklydote, tai kalba iš kultinio
serialo „Žvaigždžių kelias“ (Star
Trek). Dažniausiai nuotykių filmuose ateiviai kalba beprasmiu
žodžių kratiniu, tačiau klingonai
turi „tikrą“ kalbą. Serialo fanai
panoro kalbėti šia kalba. Anot
Gineso pasaulio rekordų knygos,
ji yra labiausiai paplitusi dirbtinė
kalba pasaulyje.
Pirmąsias klingoniškas sąvokas pirmosiose serijose 1979
m. pasiūlė Jame Doohan. Kai
plėtojant filmą prireikė didesnio
žodyno, kalbą sukurti buvo pakviestas Marc Okrand (g.1948),
žymus amerikiečių lingvistas.
Pirmąjį klingonų žodyną jis
publikavo 1985 m. Siekdamas
kalbai suteikti kaip galima svetimesnį skambesnį, ją papuošė
tikrais liežuvio laužymo šedevrais. Negana to, klingonų kalboje yra ir senoji archaiška forma,
ir dialektai (imperatoriaus kalba,
kasdienė standartinė kalba). Teigiama, kad klingonas – tokia pat
archajinė kalba kaip anglų, lenkų, lietuvių.
Šiandien už 10-15 dolerių
interneto parduotuvėse galima
įsigyti anglų - klingonų - anglų
žodyną ir knygutę, padedančią
kalbą išmokti. Suomijoje išleista
studija apie ateivių šalies teisinę
sistemą  Į šią kalbą jau išverstas
Šekspyro „Hamletas“, verčiama
Biblija. Beje, dėl Šekspyro: yra
nuomonė, kad ateiviai „Hamletą“
ir kitus kūrinius jam padiktavę.
Arba – žmonės juos buvo pamiršę, o ateiviai priminę.
Taip norima priminti, kad
žmonija pamiršusi pagrindines
gyvenimo tiesas. Žodžiu, sukama
į moralę...
Lietuvių poetas Sigitas Geda
„Šiaurės Atėnuose“ (2010-05-28)
rašė: „Tai – ateivių arba nežemiškų civilizacijų kalba. Vien daiktavardžių čia esama bene šešių formų, laikų – 6... Tai ne fantastinė,
o poetinė kalbos forma. Beje, norėčiau rašyti klingonu...“
Klingonų raštas
Klingonų rašto ženklai šiek tiek
primena hieroglifus, tačiau palyginus su pastaraisiais jų labai mažai.
Klingoniškai „aš suprantu“
rašoma „jIyaj“, o skamba „džyjadž“. „Be“ reiškia „moteris“, o
be‘Hom“ – „mergaitė“.
Klingonų (iš Star Trek) kalba
sukurta ir kompiuterio klaviatūra. Tai atrodytų visiška nesąmonė, bet tokios klaviatūros net
pardavinėjamos.
Mokslininkai kalba
klingoniškai
Pensilvanijoje (JAV), Flourtown‘e įkurtas Klingonų kalbos
institutas. Tai nepelno organizacija, propaguojanti klingonų
kalbą ir kultūrą. Ši organizacija
turi 2500 narių iš 50 šalių. Paramount Pictures šiam institutui
suteikė išskirtines teises naudoti sąvokas „Klingon“ ir „Star
Trek“. Instituto šūkis – „Kalbos
atveria pasaulius“ (klingoniškai
„qo’mey poSmoH Ho“l).
Rich Yampell, programuotojas iš Vašingtono, vienas iš pir-
mųjų pradėjo laisvai kalbėti klingoniškai. Jis yra klingonų gramatikos vadovėlio autorius, taip pat
kuria klingoniškai dainas, sukūrė
klingonų himną.
Dr. d’Armond Speers, žinomas
kompiuterinės lingvistikos specialistas iš Minesotos, atliko eksperimentą su savo sūnumi, kurį augin-
damas bandė mokyti kalbėti dviem
kalbom – klingonų ir anglų. Vaiko
mama kalbėjo angliškai, o tėvas
– klingoniškai. Po keleto metų
berniukas pradėjo vengti klingonų
kalbos, nes angliškai kalbėtis jis
turėjo daugiau galimybių.
Problema ta, kad klingonų kalboje nebuvo sukurta vaikui bendrauti labai reikalingų žodžių, nebuvo net žodžio „stalas“. Vėliau
žodynas buvo papildytas, tačiau
dr. Speers eksperimentą turėjo
nutraukti, nes vaikas kategoriškai
atsisakė kalbėti klingoniškai.
Norite išmokti ir jūs? Apsilankykite oficialioje internetinėje
klingonų svetainėje http://www.
kli.org, kurioje galima mokytis
kalbos, net pasiklausyti atskirų
žodžių tarimo.
Redakcija
- naujoviška bendradarbiavimo su verslo
partneriais ir akademine bendruomene sistema
Marijampolės kolegijos dėstytojų ir verslo atstovų grupelė mokymų
metu
2010 m. lapkričio 15-16 d. Marijampolės kolegijoje vyko Leonardo
da Vinči programos naujovių perkėlimo projekto TARSI (Užsakomųjų
tyrimų sistemos sukūrimas ir realizavimas) mokymai “TARSI - naujoviška bendradarbiavimo su verslo
partneriais ir kolegijų/universitetų
akademine bendruomene sistema”.
Mokymuose dalyvavo kolegijos
dėstytojai ir verslo atstovai.
Mokymus vedė Federika Montaguti (CISET, Italija) ir Susan
Moulding (Mančesterio Metropolitan Universitetas, JK). Buvo kalbama apie atvirą partnerystę, kuria
remiasi verslo partnerių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas ir bendravimas studentų
užsakomųjų taikomųjų tyrimų srityje.Vyko interaktyvi diskusija apie
TARSI įgyvendinimo galimybes ir
trikdžius Lietuvoje ir partnerių šalyse - Bulgarijoje ir Švedijoje.
Mokymų dalyviai lankėsi kolegijos socialinių partnerių įmonėse ir organizacijose: Socialinės
pagalbos centre, Specialiuosiuose
globos namuose ir UAB „Mantinga“. Mokymų dalyviai susipažino
su darbo ir gamybos procesu; jiems
buvo pristatytas Užsakomasis taikomasis tyrimas „UAB ‚Mantinga‘ produkcijos pardavimo didinimo galimybės Marijampolės apskrities mažose ir vidutinėse mažmeninės prekybos maisto prekių
parduotuvėse“, kurį atliko Verslo
Mokymų dalyvių vizitas į UAB “Mantinga”, kur susipažino su gamybos procesu
vadybos studijų programos 3 kurso 3 VV grupės studentai Jurgita
Bartušytė, Rūta Burdulytė, Rūta
Medonaitė, Sandra Palubinskaitė,
Gintarė Stankevičiūtė ir Mindau-
Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją!
gas Vinkleris (darbo vadovė-lektorė Algimanta Pabedinskienė).
V. Vilkienė, projekto
administratorė, Tarptautinių
studijų ir ryšių skyriaus vedėja
8
2010 m.lapkritis Nr. 8 (22)
Karjeros
diena
2010
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet,
jau dešimtą kartą Verslo ir technologijų fakultete vyko „Karjeros
diena“. Čia savo veiklą pristatė
apie 30 Marijampolės regiono
įmonių. Kasmet šis renginys sulaukia vis didesnio ir įmonių, ir
studentų dėmesio.
Studentams šis renginys turbūt
pats svarbiausias ir įdomiausias,
nes čia kiekvienas galime prieiti
prie įmonių atstovų, pasikalbėti
su jais, sužinoti kriterijus, pagal
kuriuos studentai priimami į praktiką, o vėliau galbūt ir į nuolatinę
darbo vietą. Todėl nėra ko snausti,
kai turime tokią puikią progą parodyti, jog esame tie studentai, kurie
nori kuo daugiau praktinių žinių,
įgūdžių, patirties plačioje darbo
rinkoje ir trokšta pritaikyti savo
teorines žinias. Turime domėtis,
domėtis ir dar kartą domėtis savo
studijuojamų dalykų naujovėmis
rinkoje. Visos įmonės į praktiką
nori priimti motyvuotus, norinčius
dirbti studentus, o ne tuos, kuriems
užtenka tiesiog parašo. Tai turbūt
dar labiau paskatina mus pačius
daugiau domėtis, būti smalsesniems, skaityti visas naujienas apie
savo profesijos „virtuvę“. „Karjeros diena“ tam suteikia galimybę.
Man pačiai teko kalbėtis su
UAB „Janikės kelionės“ direktore bei UAB „Noringė“ atstovais.
UAB „Janikės kelionės“ direktorė
sakė, jog mielai priima į praktiką
studentus, kurie nori dirbti kūrybiškai, turi idėjų, kurias galėtų kartu įgyvendinti ir lauks tokių ir šiemet. UAB „Noringė“ atstovai pasakojo, jog daro atranką priimdami
studentus atlikti praktiką. Vyksta
pokalbiai ir taip praktikos vadovai
atsirenka, jų nuomone, geriausius.
Manau, kad tokia atranka yra labai
gera idėja, nes tai tarsi repeticija
prieš einant į pokalbį dėl darbo netolimoje ateityje. Čia taip pat priimami veiklūs, norintys padirbėti
studentai. Vykusiuose pokalbiuose
girdėjau nuomonę, jog į praktiką
studentai ateina nepasiruošę, nežinodami, kur ir ko eina, ką turės daryti, kokio pobūdžio bus praktika
ir ką atėjus reikėtų žinoti apie pačią įmonę, jos veiklą. Todėl turbūt
natūraliai atsiranda noras paskaitų
metu įgyti daugiau praktinių žinių,
išmokti teorines žinias pritaikyti
praktiškai.
Man šis renginys paliko didelį
įspūdį, daug sužinojau, nusprendžiau, kur noriu atlikti praktiką,
kokios darbo vietos sieksiu baigusi studijas, o dabar stropiai mokysiuos ir pati domėsiuosi bei gilinsiu savo žinias apie studijuojamą
profesiją.
Agnė Karčiauskaitė,
VTF 2TA gr. studentė
MINIATIŪROS
Ankstyvas rytas... į pievas išbėga rasa. Ant pienės žiedo užvirtęs juodas vabalas stebi dangų...
,,- Šiandien jų daug...“,- atsidūsta
tingus vabaliūkštis, skaičiuodamas
ant savo aštuonių kojų baltus dangaus pūkus.. ,, O kodėl jie nepargriūna ant mano pėdų ?“– susimąsto juodas vabalas...,,- Gal todėl,
kad aš toks mažas?“

Ji šiandien nukris...nukris ir
gal išnyks? O gal prikibs prie tavo
švelnių plaukų ir išprotės nuo jų
kvapo! Niekas to jau nežino, nes
vakaras jau parėjo. Jis pasiėmė
„tave“ ant savo delnų ir sustingdė
snaigę tarp pusnų.

,,Ššš.. tyliau! Neišgąsdink!
Pažvelk! Jau...tuoj tuoj! Matai?
Gražu, tiesa? Gera stebėti... liaukis
išdykauti, nesugadink simfonijos!
Ach...“- taip dvi boružės lig pietų,
šešėly sugludę, stebėjo, kaip žiedas į saulę stiebės.

Nudėvėtas ruduo. Išdraskyti lapai. Šlamštas. Blakių kova ir
purvinu taku keliaujantis praeivis.
Kokia tai zona - ištaiginga, plastiku dabinta? O kur veda šie keliai?
Težino tik jis... išbudintas keleivis
– vieniša skruzdė.

Ateisiu pastovėti po tavim. Kol
vėjas supsis tavyje, kol paukščiai
aidi tavyje... ateisiu, kad apkabinčiau, parymočiau, šaknis tavas paguosčiau. O ta viena šerdis tokia
trapi, gležna kaip drugio naktis.
Ateisiu susilieti, kad taptumėm –
DALIA. MEDIS žmogui, ŽMOGUS medžiui.
Redakcinė kolegija
El. p. studijuerdve@mksa.lt
Užsakymo Nr. 283. 2 sp.l.
Tiražas 1000 egz.
Zina Eklerienė,
redaktorė, VTF atstovė
Irena Sviliuvienė, vadovybės atstovė
Birutė Zaveckienė, ESDF atstovė

Kvapų palete alsuojantis šiltas
vasaros vakaras. Linguoja vyšnių
kasos. O senosios obels kamieno
palėpej supasi žalias voras. Ausdamas savo tinklo drobę jis palydi saulę, užsiklojančią horizontu.
Apačioje jau darbai rimsta, visi
ruošiasi poilsiui. Tik maža kirmėlytė dar pluša obels lapų prieangy.
Ji turi nemažai nuveikti, kol saulė
paskutinį kartą pamos... kapanojasi jau naktis, mėnulio verčiama,
kabinasi už šiaurinės žvaigdždės,
kad tik suspėtų... o mūsų kirmėlytė, jau virtusi kokonu, ruošiasi
naujam gimimui.. apšviesta mėnesienos spalvų – ji virsta margu
drugeliu.. ir pabudinus saulei rytą
iškeliauja pievų taku.
Valda Ambraziejė,
ESDF 2 LTn studentė
Artūras Visockis, MKSA atstovas
Korespondentai:
Agnė Eklerytė
Vilija Čmukaitė
Šaunu, kai yra šaunių žmonių.
Kai šaunesni už šaunius greta tavęs, visų šauniausia!
Sveikiname
Eglę Matukaitytę,
laimėjusią šauniausios
Lietuvos kolegijų studentės titulą.
Kolegijos akademinė bendruomenė
Kviečia kolegijos
vairuotojų mokykla
Nuo 2011-02-03
organizuojami
B kategorijos
vairuotojų kursai
studentams patogiu metu.
Registruotis tel. 8-682-51275
El.p. mokslas@marko.lt
Dizainerė
Gailutė Dovydėnienė
Fotografas
Antanas Gudelevičius
Kompiuteriu maketavo
Ona Janulevičienė
Išleido Marijampolės kolegijos
leidybos centras, V. Kudirkos g. 61,
Marijampolė, tel./faks.
(8-343) 50750, tel. 54872.
Spausdino leidykla
„Prasa Podlaska SP.z.o.o.”