Lietuvos darbo rinkos politikos raidos ypatumai: situacijos analizė ir

ISSN 1648-2603 • VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS • 2008. Nr. 26.
Lietuvos darbo rinkos politikos raidos ypatumai:
situacijos analizė ir raidos perspektyvos
Vladimiras Gražulis
Mykolo Romerio universitetas
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
Boguslavas Gruževskis
Darbo ir socialinių tyrimų institutas
Rinktinėsg. 48, LT-09318 Vilnius
Straipsnyje gvildenami Lietuvos darbo rinkos politikos formavimo klausimai nuo nepriklausomybės at­
kūrimo 1990 m. iki 2008 m. Atsižvelgiant į įvairius darbo rinkos būklei įtaką darančius veiksnius straipsnyje
pasiūlyti darbo rinkos plėtros etapai ir atlikta kiekvieno jų analizė bei vertinimas. Atliktas tyrimas byloja,
kad per 18 metų Lietuvos darbo rinkos politikos plėtra nuo iki tol menkai suvokiamos nacionalinės darbo
rinkos ir nedarbo problemos (dėl ko pirmajame etape valstybėje buvo vykdoma labiau pasyvi darbo rinkos
politika, dar nepavyko sukurti gyventojų užimtumo patikimos reguliavimo sistemos, darbo rinkos institucijos
ieškantiems darbo asmenims buvo nepakankamai patrauklios, todėl daugeliui gyventojų teko susidurti su
„neoficialios darbo rinkos^ paslaugomis), rengiantis stoti į ES ir Lietuvos darbo rinkos politiką pritaikant
ES norminiams aktams, iki vieningos ES užimtumo strategijos įgyvendinimo, vykdant Europos Komisijos siū­
lomus „namų darbus", siekiant sukurti aktyvią, lanksčią bei stabilią ir nacionalinius interesus atitinkančią
darbo rinką. Straipsnyje pateiktos praktinės ir teorinės įžvalgos dėl darbo rinkos pokyčių bei darbo rinkos
politikosperspektyvų. Taiyrapirmasis bandymas analitiškai įvertinti Nepriklausomos Lietuvos darbo rinkos
raidospokyčius beijos
valdymoypatumus.
Straipsnis numatomas spausdinti dvejuose žurnalo numeriuose.
Pagrindinės sąvokos: darbo rinka, žmogiškieji ištekliai, užimtumas, nedarbas, darbo
rinkospolitika.
Keywords: labour market, human resources, employment, unempoyment, labour market policy.
B., Jančiauskas E., Kabaila A., Kanopienė V., La­
zutka R., Martinkus B., Motiekaitienė V., Pocius A.,
SavanevičienėA., Sipavičienė A, Šileika A., Vaitie­
kūnas S., Vilkas E., ir kt.) savo darbuose nagrinėja
įvairius šios problematikos aspektus: analizuojami
darbo rinkos pokyčiai bei jų tendencijos, gyventojų
užimtumo vertinimo modeliai, žmogiškųjų išteklių
reikšmė Lietuvos ekonomikos plėtrai, svarstomos
ir analizuojamos darbo apmokėjimo, darbo santy­
kių ir daug kitų problemų, turinčių įtakos gyventojų
užimtumui bei darbo rinkos politikai. Tačiau reikia
pažymėti, kad nežiūrint didėjančio dėmesio dar­
bo rinkos problematikai Lietuvos mokslo erdvėje,
žmogiškų^^ų išteklių įtraukimo į šalies darbo rinką
Įvadas
Lietuvos darbo rinkos politikos klausimai ap­
tariami metiniuose Prezidento ir Vyriausybės pra­
nešimuose, jų sprendimai pateikiami Vyriausybės,
įvairių ministerijų bei joms pavaldžių institucijų,
pavyzdžiui. Socialinės apsaugos ir darbo ministe­
rijos bei Lietuvos darbo biržos ataskaitose. Darbo
ir socialinių tyrimų institutas jau antrą dešimtmetį
nuolat atlieka darbo rinkos tyrimus. Vis plačiau šią
tematiką nagrinėja įvairių Lietuvos universitetų bei
viešų^^ų mokslo įstaigų mokslininkai.
Darbo rinkos politikos atskirus klausimus gvil­
denantys mokslininkai ir specialistai (Čėsnaitė B.,
Damidavičius M., Davulis T., Dienys V., Gruževskis
45
valstybinės politikos raidos sisteminio įvertinimo,
akcentuojantjos raidos etapus, kol kas nėra.
Literatūros šaltinių analizė leidžia daryti išva­
dą, kad svarbiausiais veiksniais, darančiais poveikį
šalies darbo rinkos politikai, laikytini:
- šalies ūkio raidos tendencijos, jo struktūra
bei Lietuvos ūkio konkurencingumas;
- darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kaita, le­
mianti užimtumą bei turinti įtakos nedarbo
lygiui irjo trukmei;
- nedarbas, ypač kai visoje šalyje ar atskiruo­
se regionuosejis tampa labai didelis;
- darbo apmokėjimo tendencijos, taip pat
ir minimalaus darbo užmokesčio politika,
kuri gali skatinti gyventojų ekonominį ak­
tyvumą arba jį slopinti, didinant žmonių
ekonominį pasyvumą (socialinių išmokų
sąskaita) bei darbo jėgos migraciją;
- švietimo ir aukštojo mokslo sistema, kuri
turėtų veikti atsižvelgdama į darbo rinkos
poreikius, rengiant darbo rinkos paklausą
atitinkančius kvalifikuotus darbuotojus;
- valstybės konsoliduoto biudžeto galimy­
bės, kurios ne tik užtikrina darbo rinkos
politikos priemonių finansavimą bet lemia
visą darbo jėgos formavimo/rengimo pro­
cesą;
- teisinis darbo santykių reguliavimas, socia­
linių partnerių bendradarbiavimo lygis bei
įmonių/darbdavių socialinė atsakomybė.
Paskutiniuoju metu Lietuvos darbo rinkos po­
litikai vis didesnės įtakos turi didėjanti ekonominė/
darbo migracijąbei globalūs pokyčiai ekonominėje
erdvėje visų pirma finansinėje. Dėl to vis aktua­
lesnis tampa būtinumas Lietuvoje sukurti stabilią,
lanksčią bei saugią darbo rinką.
Požiūris į Lietuvos darbo rinkos politiką, atsi­
žvelgiant į įtaką darančius veiksnius bei pabrėžiant
jos raidos etapus, iki šiol nebuvo moksliškai įver­
tintas. Tuo buvo įsitikinta ir interviu su ekspertais
metu'. Remiantis išvardytais kriterijais straipsnyje
yra analizuojama Lietuvos valstybės žmogiškųjų
išteklių įtraukimo į darbo rinką ypatumai atsižvel­
giant į pasirinktuosius būdingus raidos etapus :
- Lietuvos valstybės nepriklausomos darbo
rinkos politikos formavimas 1990-1997 m., perei­
nant nuo planinio darbo išteklių naudojimo prie jų
panaudojimo taikant rinkos mechanizmus ir užti­
krinant laisvosios darbo rinkos funkcionavimą;
- Lietuvos darbo rinkos politiką 1998-2000
m., kuriai turėjo įtakos Rusijos ekonominė
krizė, kai išryškėjo Lietuvos valstybės ins­
titucijų laiku neatliktų struktūrinių reformų
pasekmės;
- LR Užimtumo didinimo 2001-2004 m.
programos tikslų ir uždavinių įgyvendini­
mo laikotarpis, kai buvo sustabdytas ir pra­
dėjęs mažėti iki tol buvęs didelis nedarbas,
nes, anot ekspertų, tai buvo viena konkre­
čiausių ir sėkmingiausiai įgyvendintų Lie­
tuvos valstybės užimtumo programų;
- Lietuvos darbo rinkos 2005-2007 m. po­
litikos pokyčiai bei tendencijos, Lietuvai
tapus Europos Są^^ungos visateise nare;
- nuo 2008 m., kaip naujų plėtros perspekty­
vų, ūkio raidos periodo.
Straipsnyje pateikta darbo rinkos valdymo
atitinkamais laikotarpiais analizė bei žmogiškųjų
išteklių įtraukimo į Lietuvos darbo rinką įžvalgos ar­
timiesiems penkeriems metams ir aptariami sistemi­
niai darbo rinkos politikos formavimo pagrindai.
Pasitelkiant mokslinę, metodinę literatūrą bei
statistinę informaciją, straipsnyje atliekama lygi­
namoji analizė bei analitinių rezultatų vertinimas,
trumpai pateikiami ekspertinio interviu metodo
taikymo rezultatai. Straipsnyje apžvelgta Lietuvos
darbo rinkos politikos raida nuo nepriklausomybės
atkūrimo 1990 m. iki 2008 m. ir įvertintos tam tik­
ros jos raidos perspektyvos.
1.
1.1. Lietuvos nepriklausomos darbo rinkos
politikosformavimopagrindiniai
bruožai
Aplinka, formavusi Lietuvos darbo rinkos
politiką 1990-1997 m. Lietuvai, patyrusiai plani­
nio darbo išteklių naudojimą, nuo 1990 m. prasidė­
jo žmogiškųjų išteklių panaudojimo darbo rinkoje
politikos pereinamasis laikotarpis, kuris formavosi
kaip darbingų asmenų darbo išteklių sistemos ta­
pimas žmogiškųjų išteklių, kaip šalies gyventojų
darbo jėgos galios, sistema.
Pereinamuoju laikotarpiu buvo remtasi senąja
teisine baze, kai pramonė, žemės ūkis, statyba ir ki­
tos ūkio šakos buvo įtrauktos į sudėtingą, visą jun-
2
1
Ekspertais pasirinkti dešimt gerai susipažinusių su apta­
riamąja tema ir atstovaujančių mokslą, politiką bei prakti­
ką (darbdaviai, profesinių sąjungų atstovai) respondentų.
Straipsnio autoriams ekspertų pavardės žinomos.
2
Dėl tokių Lietuvos darbo rinkos politikos raidos etapų prita­
rė septyni interviu dalyvavę ekspertai.
Lietuvos kelias nuo darbo išteklių
planinio naudojimo iki rinkos
mechanizmais valdomo darbo jėgos
panaudojimo ir darbo rinkos
institucijų sistemos sukūrimo
46
giantį valstybinio reguliavimo mechanizmą. Vals­
tybė vykdė darbdavio funkciją, o oficialaus nedar­
bo nebuvo, nes baigusiems aukštąsias, specialias
vidurines ar kitas studijas ir įgijusiems specialybę
asmenims buvo paskirstomos darbo vietos mažai
atsižvelgiantįtos rūšies specialistųpaklausą^.
Pasikeitus situacijai suiro centralizuota ūkio
valdymo sistema, pirmosios to proceso pasekmės
buvo [6]:
- valstybinės įmonės prarado produkcijos ir
žaliavų įsigijimo ir realizavimo rinkas,
- sumažėjo gamybos apimtys, dėl to prasi­
dėjo įmonių prastovos bei atsirado apyvar­
tinių lėšų (įsigyti prekių bei darbuotojams
apmokėti už darbus) stoka;
- sumažėjo darbo vietų;
- prasidėjo įmonių bankrotai ir masiniai at­
leidimai iš darbo.
Visi minėtieji pokyčiai lėmė naujos darbo rin­
kos formavimosi tempus beijos specifiką.
Po nepriklausomybės atkūrimo sumažėjo ir
aukštojo mokslo galimybės rengti tinkamus speci­
alistus. Iki šiol juntama, kad prarastos sąsajos tarp
ūkio struktūros, rinkos poreikių ir tuo metu rengia­
mų specialistų. Darbo pasiūla ėmė nebeatitikti dar­
bo paklausos. Kai kurios specialybės, pavyzdžiui,
ūkio planavimo, sunkiosios bei metalo apdirbimo
pramonės inžinieriai, tapo nepaklausiomis, o dau­
guma jas įgijusių žmonių nespėjo arba nebesugebė­
jo persikvalifikuoti ir prisitaikyti prie besiformuo­
jančios darbo rinkos poreikių [6].
Pirmoji Vyriausybė išsikėlė tikslą sukurti gy­
ventojų užimtumo reguliavimo sistemą, kurios
pagrindas turėjo būti profesinio konsultavimo,
mokymo ir perkvalifikavimo paslaugas teikianti
nacionalinė įdarbinimo tarnyba (Lietuvoje, besiva­
dovaujant prieškariniu analogu, pavadinta "darbo
birža"). Asmenims, negalintiems lygiomis sąlygo­
mis su kitais visuomenės nariais įgyvendinti savo
teisę į darbą, buvo numatytos įvairios priemonės jų
užimtumą remti.
Kintant Lietuvos ūkiui sparčiai didėjo užim­
tumas privačiame sektoriuje. Jau 1990 m. pradėjo
pastebimai mažėti darbininkų ir tarnautojų valsty­
biniame sektoriuje ir daugėti privačiame bei akci­
nėse bendrovėse. 1990 m. privačiame sektoriuje
dirbo tik apie 10 proc. visų dirbančiųjų, o 1993 m.
pabaigoje šis skaičius padidėjo iki 56 proc. (iš to
skaičiaus prekybininkų - 43 proc, žmonių, užsii­
mančių komercine veikla - 60 proc; 1993 m. pa­
baigoje tik 3 proc. žemės ūkio darbininkų dirbo ne
3
privačiame sektoriuje [7]), o 1997 m. - iki 76 proc.
Tačiau reikia pažymėti, kad užimtumas privačiame
sektoriuje labiausiai didėjo ne tiek dėl privataus
sektoriaus spartesnio vystymosi, kiek dėl atskirų
įmonių ir organizacijų nuosavybės formų pasikei­
timo [2, p. 19]. Kartu su šiais pokyčiais Lietuvos
ūkyje pastebėti pirmieji įmonių mokumo sutriki­
mai bei bankrotų požymiai, dėl to Vyriausybė 1997
m. rugsėjo 1 d. skubos tvarka laikinai turėjo įkurti
Fondą bankrutuojančiųjų ir bankrutavusiųjų įmo­
nių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su dar­
bo santykiais, tenkinti.
Lietuvos darbo rinkos būklė 1990-1997
metais. Iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje
oficialiai nebuvo nedarbo problemos^, tačiau 1991
m. pabaigoje jau buvo registruota 4,6 tūkst. be­
darbių, o po trijų metų jų skaičius siekė net 33,3
tūkst. 1992-1994 m. nedarbas didėjo neviršydamas
3 , 6 ^ , 5 proc, tačiau plėtėsi, apimdamas vis naujus
regionus ir socialines demografines gyventojų gru­
pes. 1995 m. ypač didėjo nedarbas (metųpabaigoje
siekė 7,3 proc). Tai buvo susiję su ūkio pertvar­
kymo plėtimu bei ekonomikos liberalizavimu. O
jaunimo nedarbas buvo 1,3-1,9 karto didesnis negu
nedarbo šalyje vidurkis. Lietuvos darbo biržos
duomenimis Lietuvoje 1996 m. balandžio 1 d. be­
darbių skaičius padidėjo jau iki 8,3 proc. ir sudarė
146 tūkst. [9]. Jau 1993 m. buvo pastebėta, kad dėl
prasčiau išplėtotos infrastruktūros, žemės reformos
tempų ir t. t., rajonuose nedarbas didėjo sparčiau
nei miestuose. Daugiausia bedarbių buvo Raseinių,
Švenčionių bei Ignalinos rajonuose. Sumažėjusį iki
6,2 proc. nedarbo lygį 1997 m. sausio 1 d. iš dalies
lėmė metų pradžioje įsigaliojusios naujos Bedarbių
rėmimo įstatymo nuostatos, nukreiptos skatinti be­
darbių aktyvumą bei iniciatyvą, taip pat griežtesnės
bedarbių registravimo bei pašalpų jiems skyrimo
sąlygos. 1 pav. pateiktos nedarbo lygio Lietuvoje
tendencijos 1992-1997 m. Iki šiol lieka diskutuo­
tina, kiek pateikti skaičiai atspindėjo realią padėtį,
nes nebuvo vieningo sutarimo, koks asmuo turėtų
būti laikomas bedarbiu . Dėl minėtosios priežasties
Respublikinės darbo biržos duomenimis 1994 m.
nedarbo lygis buvo 3,8 proc, o Statistikos depar­
tamento atliktas tyrimas rodė tą lygį esant net 14
proc. [9]. Tokie valstybės mastu apskaitos skirtu­
mai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos efekty5
Privatus ūkis buvo nedidelis, pavyzdžiui, 1989 m. tik 10
рос. visųdirbančių^ųpriklausėprivačiam sektoriui [10].
47
4
Nedarbo priežastimi laikomas darbo pasiūlos ir paklausos
disbalansas. Dažniausiai normaliu nedarbo lygiu laikoma,
kai nedarbas iki 5-6 proc., kritiniu - 10 proc. ir daugiau.
5
Jei Darbo birža bedarbiu pripažindavo užsiregistravusį joje
darbingo amžiaus, neturintį darbo, bet aktyviai jo ieškantį
asmenį, tai Statistikos departamentas naudojo ne bedarbio, o
nedirbančiojo žmogaus sampratą [8].
šaltinis: Statistikos departamento tinklalapis http://www.stat.gov.lt/lt/
1 pav. Nedarbo lygis Lietuvoje 1992-1997 m. (proc).
viai formuoti darbo rinkos politiką. Kaip pavyzdį
galima paminėti atsiradusią „neoficialią^^ą darbo
rinką", kuriai būdinga darbuotojų ir darbdavių raš­
tiškų susitarimų ignoravimas, galimybė darbdaviui
išvengti mokėti socialinio draudimo mokestį, darbo
saugumo garantijų ir kompensavimo už darbo metu
patirtas traumas nebuvimas bei kt. Įvairiais duome­
nimis nuo 150 iki 600 tūkst. žmonių buvo įtraukta
į „neoficialią^^ą darbo rinką" [3], todėl manytina,
kad į „šešėlinę darbo rinką" įsitraukę tiek užsire­
gistravę, tiek neregistruoti darbo biržoje asmenys.
Darbo ir socialinių tyrimų institutas 1993-1994 m.
atliko atrankinius Lietuvos darbo rinkos tyrimus.
Buvo ištirta daugiau kaip 50 įvairių veiklos sričių
įmonių, įstaigų ir organizacijų Vilniuje, Vilniaus,
Ukmergės ir Tauragės rajonuose. Tyrimai parodė,
kad daug žmonių yra apskaitomi įmonėse kaip dir­
bantys, nors iš tikrų^^ų dirba ne visą darbo laiką arba
net nedirba (turi nemokamas atostogas). Kita dalis
- niekur neapskaitomi kaip dirbantys, nors iš tikrų­
jų dirba. Tyrimo duomenimis, 1993 m. tokie žmo­
nės sudarė apie 24 proc. nuo oficialaus dirbančiųjų
skaičiaus, 1994 m. - apie 34 proc. [2,p.21].
Siekiant mažinti dirbančiųjų ir visuomenės
išlaikomų gyventojų santykį (1995 m. atitinkamai
1291,5 tūkst. ir 78 tūkst. žmonių), užimtumo po­
litiką pradėta orientuoti norint skatinti gyventojų
aktyvumą. Valstybė padidino tam tikslui skiriamų
lėšų nuo 70,8 mln. Lt (0,29 proc. BVP) 1995 m. iki
114,2 mln. Lt (0,30 proc. BVP) 1997 m. [8, p. 59].
Darbo rinkos politikos analizę negalima atsieti
nuo valstybės vykdomos darbo apmokėjimo poli­
tikos visų pirma Vyriausybės nustatomo minima­
laus darbo užmokesčio (MDU), kaip vieno iš pa­
grindinių svertų, kovojant prieš skurdą bei siekiant
didinti šalies gyventojų gyvenimo lygį. 1990-1997
m. priiminėdamos teisės aktus dėl MDU nustaty­
mo tuometinės Vyriausybės siekė priešpastatyti tai
valstybės gyvenimo tikrove tapusiai infliacijai^.
1990-1997 m. laikotarpiu MDU buvo mokėtas net
trimis valiutomis (iki 1992 m. gruodžio mėn. - rub­
liais, iki 1993 m. liepos mėn. - talonais, 1993 m.
liepos 2 d. įvedus nacionalinę valiutą-litais).
Į apyvartą atsiskaitymams įvedus nacionalinę
valiutą, buvo nustatytas 400 Lt MDU dydis, kuris
nesikeitė iki 1998 m. birželio mėn. MDU dydis
turi reikšmės užimtumui, tačiau patirtis byloja, kad
esant sunkiai ekonominei situacijai ir nuolat didė­
jant nedarbui šio minimumo didinimas susijęs tiek
su teigiamomis (didėja pajamos mažiausiai apmo­
kamiems darbuotojams, dėl to mažai kvalifikuoti
darbuotojai santykinai laimi daugiau negu kvalifikuotesnieji), tiek ir su neigiamomis tendencijomis,
nes, kai kurių specialistų manymu, atitinkamai su-
1996 m. vasario mėn. buvo priimtas Bedarbių
rėmimo įstatymas, kuriame buvo pakeista bedarbio
sąvoka, atitikusia tarptautiniuose dokumentuose
nustatytas normas. Bedarbiais pradėta laikyti ne­
dirbančius darbingo amžiaus darbingus asmenis,
nesimokančius dieninėse mokymosi įstaigose bei
užsiregistravusius gyvenamosios vietos valstybinė­
je darbo biržoje ir pasirengusius profesiniam moky­
muisi. Nežiūrint į atliktas įstatymo pataisas įvairios
valstybės institucijos dar kelis metus pateikdavo
skirtingus nedarbo lygio šalyje vertinimus .
6
6
venimo sąlygų tyrimo duomenimis (1999 m. lapkritis-gruodis)-16,7proc. [19].
Dar 1999 m. nedarbo lygis šalyje buvo įvertintas: Statistikos
departamento darbo jėgos tyrimų duomenimis - 15,3 proc.,
darbo biržos duomenimis - 9,5 proc. (1999 m. lapkritis), gy-
7
48
Statistikos departamento duomenimis vidutinė metinė infliacijavien 1996 m. sudarė 13,1 proc, 1997 m. - 8,4 proc. [13].
šaltinis: Statistikos departamento tinklalapis http://www.stat.gov.lt/lt/
2 pav. Realaus darbo žmokesčio kitimas 1991-1997 m.
mažėja darbo vietų, o to pasekmes pirmiausia pa­
junta neturintys kvalifikacijos [24].
Kaip matyti iš 2 paveikslo (parengta remiantis
SADM 1998 m. socialiniu pranešimu), 1993 m. rea­
lus darbo užmokestis, palyginti su 1990 m., suma­
žėjo iki žemiausio lygio - 26,8 proc. Nežiūrint į tai,
kad nuo 1995-1997 m. vidutinis darbo užmokestis
kasmet didėjo 27 proc. (nuo 479 iki 785 Lt), tačiau
dėl infliacijos poveikio realus darbo užmokestis
didėjo nepalyginti lėčiau ir 1997 m. buvo tik 38,5
proc. 1990 m. lygio. Deja, Vyriausybės nustatytas
MDU vargu ar galėjo būti priešpastatytas šalyje vis
didėjančiai infliacijai.
1990-1997 m. vis didėjantis Lietuvoje mig­
ruojančiųjų skaičius - viena iš darbo rinkos poli­
tikos formavimo pasekmių. Tuo metu informacija
apie tarptautinę migraciją ir net apie taip vadinamą^^ą tarprespublikinę migraciją buvo tarnybinio
naudojimo ar net slapta, tad jokie išsamesni demo­
grafiniai ar sociologiniai šios srities tyrimai nebuvo
atliekami. Lietuvoje vykę politiniai, socialiniai bei
ekonominiai pokyčiai padarė esminį poveikį tarp­
tautinės migracijos procesui. Iki 1990 m. Lietuvoje
nuolat didėjo gyventojų skaičius dėl migracijos iš
buvusios SSRS (vidutiniškai 6-8 tūkst. žmoniųper
metus). Po 1990 m. prasidėjo masinė repatriacija
ir vėliau emigracija, kuri, pavyzdžiui, 1990 m. su­
darė 23,6 tūkst. žmonių, 1992 m. jau buvo per 31
tūkst. Kitu laikotarpiu buvo nuo 25 iki 26,8 tūkst.
[26]. Pateikti skaičiai byloja, kad dėl įvairių ekono­
minės reformos nesklandumų (investavimo, verslo
kūrimo ir plėtros trukdžiai), infliacijos, užimtumo
bei darbo užmokesčio politikos spragų, nepakan­
kamai lanksčios švietimo sistemos padidėjo ne tik
migracijos mastai, bet pasikeitė jos geografija bei
pobūdis [5]. Lietuvoje pasikeitė migracijos srau­
tai, todėl atvykstančių^^ų bei išvykstančiųjų saldo
iš teigiamo tapo neigiamu, o bendrasis migracijos
saldo šiuo laikotarpiu buvo neigiamas ir sudarė net
-161,7 tūkst. žmonių [17]. Ekspertų vertinimais,
pirmajame etape nors ir pavyko sukurti atsakingą
už darbo rinkos politikos įgyvendinimą institucinę
struktūrą (darbo biržą), tačiau dėl esminių trūkumų
priimtuose teisės aktuose, menkų švietimo ir aukš­
tojo mokslo sistemos sąsajų su praktika, realaus
darbo užmokesčio neatitikimo gyvenimo lygio ir
kt., valstybei nepavyko sukurti patikimos gyven­
tojų užimtumo reguliavimo sistemos bei užtikrinti
stabilios darbo rinkos. Pagrindinėmis priežastimis
galima įvardinti:
- šios srities ekspertų bei specialistų trūkumą
(nors Lietuvos specialistus aktyviai pradėjo
konsultuoti Švedijos, Danijos bei Vokieti­
jos atitinkamų ministerijų ir žinybų specia­
listai);
- tyrimų, siekiant įvertinti esamą^^ą ir numa­
tyti būsimąją situaciją, trūkumą;
-
lėšų, skirtų darbo rinkos politikai finansuo­
ti, stoką.
Lietuvos darbo rinkos politika pirmajame
formavimosi etape dar stokojo didesnės pagalbos
nedirbantiesiems asmenims bei reikiamo dėmesio
viešajam sektoriui ^^uo susirūpinta tik po streikų).
1.2. Lietuvos darbo rinkos politikos
1998-2000 m. pagrindiniai bruožai.
Darbo rinkos politikos stabilizavimas,
aplinka, formavusi Lietuvos darbo
rinkos politiką 1998-2000 m.
Prasidėjusios krizės Rusijoje pirmieji požy­
miai šalies įmonėms pasireiškė jau 1998 m. liepos
49
mėn.: pradėjo vėluoti mokėjimai už produkciją,
teko mažinti gamybos apimtis ir stabdyti verslo
užsakymus, dėl to padidėjo atleidžiamų iš darbo
darbuotojų skaičius. Jei 1998 m. rugsėjo mėn. buvo
41 krizės paveikta įmonė, tai spalio mėn. jų skai­
čius padidėjo iki 118, todėl Lietuvos darbo rinkoje
situacijai sušvelninti reikėjo politikos, kompleksiš­
kai įgyvendinančios specialiąsias priemones [18].
Deja, didesnį dėmesį minėtosioms darbo rinkos
problemoms pradėta skirti tik 1998 m. pabaigoje,
nes iki tol politiniuose sluoksniuose vyravo nuo­
monė, kad Rusijos krizė Lietuvai nepakenks .
1998 m Lietuvos darbo rinkoje susiformavo
dideli teritoriniai nedarbo lygio skirtumai, kurie iš­
liko visą aptariamojo etapo laikotarpį. Kaimo rajo­
nuose nedarbas didėjo sparčiau nei miestuose, kai
kur net kelis kartus viršydamas vidutinį šalies lygį,
o nedarbo lygio skirtumai atskirose šalies teritori­
jose buvo nuo 3 iki 5 kartų. 2000 m. pabaigoje ma­
žiausiai bedarbių buvo užregistruota Anykščiuose
(7,2 proc). Trakuose ir Kretingoje (po 8,1 proc),
o Druskininkuose, Akmenėje ir Pasvalyje nedar­
bo lygis pasiekė atitinkamai 27, 24 ir 22,8 proc.
[21]. Sparčiai bedarbių gausėjo kaimo vietovėse'.
2000 m. jų buvo užregistruota 25,3 tūkst. daugiau
nei prieš metus, o jų dalis visų bedarbių struktū­
roje padidėjo nuo 35 proc. metų pradžioje iki 39
proc. metų pabaigoje. Tai tapo valstybinės reikšmės
problema. Dauguma kaimo vietovių bedarbių - ne­
paklausių profesijų atstovai, įgiję tik vidurinį arba
pagrindinį išsilavinimą.
Dėl darbo vietų mažėjimo didėjant konkuren­
cijai darbo rinkoje, nekvalifikuotos darbo jėgos
poreikis šalies darbo rinkoje nuolat mažėjo, dėl to
asmenys, kuriųkvalifikacija neatitiko rinkos porei­
kių, buvo išstumiami iš jos. 2000 m. darbo ieškojo
jau 276,0 tūkst. asmenų, 43,5 proc. iš jų neturėjo
jokio profesinio pasirengimo [18]. Pirmiausiai
mažėjančią darbo paklausą pajuto žemės ūkio ir
miškininkystės, humanitarinių ir gamtos mokslų
sričių specialistai, teisininkai, aptarnavimo sferos
darbuotojai ir kvalifikuoti darbininkai, įgiję amatų,
gamybos ir meno profesijas. Nedarbas ypač palie­
tė atskiras socialines demografines grupes: 15-19
m. jaunimą (2000 m. iki 44,9 proc.) bei vyresnio­
jo, ypač priešpensinio 55-59 m. amžiaus asmenis
(2000 m. - iki 13,1 proc), kuriems buvo itin sunku
prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos sąlygų ir
reikalavimų. Dėl to nuolat didėjo ir ilgalaikių be­
darbių skaičius.
Svarbia problema tapo sparčiai didėjantis be­
darbių skaičiaus kaime. Jų 2000 m. užregistruota
25,3 tūkst. daugiau nei prieš metus. O jų dalis ben­
drojoje bedarbių struktūroje padidėjo nuo 35 proc.
metų pradžioje iki 39 proc. metų pabaigoje. Daugu­
ma jų buvo nepaklausių profesijų atstovai, įgiję tik
vidurinį arba pagrindinį išsilavinimą.
Aptariamo etapo pabaigoje du trečdaliai visų
užimtųjų dirbo mieste, trečdalis - kaimo vietovė­
se. Be to, jei 1990 m. vyravo dirbantieji pramonėje
(30 proc), žemės ūkyje (18 proc.) bei statybose (12
proc), tai iki 2000 m. pabaigos dirbančiųjų šakinė
struktūra labai pasikeitė, nes darbuotojų skaičius
daugiausiai sumažėjo būtent pramonėje ir statybose
(beveik per pusę), tačiau padidėjo paslaugų sferoje,
kurioje 2000 m. dirbo jau 40,2 proc. visų užimtų­
jų. Tačiau reikia pripažinti, kad paslaugų sektorius
Lietuvoje, lyginant su ES vidurkiu (1998 m. buvo
65,7 proc), buvo išplėtotas silpniausiai [21, p. 30].
2000 m. mažėjant bendrajai darbo jėgos pa­
klausai šalyje, pastebėtos naujos tendencijos Lie­
tuvos darbo rinkoje: dviem trečdaliais padidėjo pa­
klausa, socialinių bei psichologijos, kompiuterijos
mokslų, verslo administravimo, gamybos, preky­
bos ir verslo vadybos, mechanikos bei inžinerijos
sričių specialistų, mokytojų, aptarnavimo darbuo­
tojų ir kvalifikuotų sveikatos priežiūros, transporto
ir ryšių sričių darbininkų [20].
Pateikta Lietuvos darbo rinkos 1998-2000 m.
apžvalga parodo už darbo rinkos politiką atsakin­
goms valstybės institucijoms susiformavusius iššū­
kius. Ar sugebėta tinkamai šias problemas spręsti?
Lietuvos darbo rinka 1998-2000 m. 1998 m.
siekiant švelninti neigiamą nedarbo poveikį šalies
socialinei bei ekonominei raidai, darbo rinkos po­
litika buvo jau ne finansiškai remti bedarbius, bet
siekti didinti jų užimtumą visų pirma įgyvendinant
aktyvias darbo rinkos priemones. Vyriausybės 1998
m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 „Dėl viešųjų
darbų atlikimo tvarkos patvirtinimo" sudarytos di­
desnės galimybės darbo biržoms kartu su savival­
dybėmis organizuojant viešuosius darbus gerinti
kaimo gyventojų laikiną užimtumą. Pavyzdžiui, iš­
plėtus viešųjų darbų programą 2000 m., lyginant su
1997 m., užimtumas padidėjo daugiau nei dvigubai
[21, p. 41]. Tuo pat metu pradėta daugiau dėmesio
kreipti praradusių^^ų darbą profesiniam mokymui
8
8
Vyriausybė iš bankrutuojančiųjų ir bankrutavusiųjų įmonių
Fondo 1998 m. rugsėjo mėn. 21 įmonei (iš viso bankrutavo
- 41) suteikė 31,7 mln. litų dydžio grąžintiną finansinę para­
mą, kai tuo tarpu krizės paveiktų įmonių skaičius iki spalio
pabaigos padidėjo iki 118. 2000 m. tokių įmonių šalyje buvo
jauper400 [20,p. 25;21,p. 52].
9
Palyginti, 1998 m. pabaigoje mažiausias nedarbo lygis buvo
Prienų ir Kėdainių rajonuose - atitinkamai 3,3 ir 4,3 proc.,
didžiausias Šalčininkų, Akmenės ir Lazdijų rajonuose - nuo
14,1 iki 15,5proc. [18].
50
šaltinis: Lietuvos statistikos departamento tinklapis http://www.stat.gov.lt/lt/
3 pav. Nedarbo lygis Lietuvoje 1998-2000 m. (proc.)
bei perkvalifikavimui. Plečiant užimtumo galimy­
bes į aktyviosios darbo rinkos priemones 2000 m.
buvo įtraukta 38,2 proc. visų registruotųjų bedarbių
(1999 m. - 31,1 proc). Didėjo ir išlaidos darbo rin­
kos politikai įgyvendinti - nuo 150,6 mln. Lt (0,35
proc. BVP) 1998 m. iki 159,1 mln. Lt (0,36 proc.
BVP) 2000 m., tačiau to nepakako nedarbo mažėji­
mui užtikrinti [19, p. 38].
Nuo 1998 iki 2000 m. bendrasis nedarbo lygis
šalyje padidėjo beveik ketvirtadaliu ir pasiekė 16,4
proc. (žr. 3 pav.)
Šiuo laikotarpiu nedarbas sparčiai didėjo vi­
suose šalies regionuose. Didėjo ir jo diferenciacija
tarp įvairių rajonų bei ilgalaikių, ieškojusių darbo
12 mėn. ir ilgiau, bedarbių skaičius. Ypač sparčiai
didėjo nedarbas asmenų nuo 16 iki 25 m. amžiaus.
2000 m. kas trečias jaunas žmogus buvo bedarbis.
2000 m. bedarbystė Lietuvoje buvo viena didžiau­
sių Europoje.
Apibūdinant Lietuvos 1998-2000 m. darbo
rinkos politiką reikėtų paminėti kai kuriuos Vyriau­
sybės sprendimus, padėjusius stabilizuoti padėtį
darbo rinkoje ir sumažinti nedarbo didėjimą:
- buvo užtikrinta tikslinė finansinė parama
įmonėms, jų laikiniems finansiniams sun­
kumams įveikti bei bankrutuojančiųjų ir
bankrutavusiųjų įmonių (2000 m. sausio 1
d. bankrotas buvo paskelbtas 230 įmonių)
darbuotojų reikalavimams, susijusiems su
darbo santykiais, tenkinti, tam naudojant
Eksporto skatinimo. Kaimo rėmimo. Smul­
kaus ir vidutinio verslo skatinimo bei kitų
fondų lėšas;
- buvo leista viešuosius darbus organizuoti
visose įmonėse, įstaigose, organizacijose
nepriklausomai nuo nuosavybės formos,
pavaldumo, jei šie darbai prisideda prie
vietos socialinės ekonominės infrastruk­
tūros palaikymo ir plėtros, kartu numatant
padidinti dalyvavimo juose trukmę nuo 2
iki 6 mėn., o rajonuose, kuriuose nedarbo
lygis 1,5 karto viršija šalies vidutinį metinį,
viešųjų darbų trukmę leista pratęsti iki 12
mėn. iki 100 proc. finansuojant juos iš Už­
imtumo fondo lėšų;
- numatyta galimybė asmenis, jaunesnius
kaip 18 m. ir neturinčius pagrindinio pro­
fesinio pasirengimo, priimti į darbo rinkos
profesinio mokymo įstaigas išimties tvar­
ka;
- numatyta prievolė raštu prieš 2 mėn. pra­
nešti teritorinei darbo biržai, savivaldybei
ir įmonės profesinėms są^^ungoms, o jų ne­
sant, įmonės darbuotojų kolektyviniame
susirinkime apie planuojamą grupinį dar­
buotojų atleidimą;
- numatytos galimybės skatinti profesinį ir
teritorinį mobilumą bedarbių, įgijusių profesijądarbo rinkos profesinio mokymo sis­
temoje.
Tokio pobūdžio teisinės priemonės leido Vy­
riausybės 1999-2000 m. veiklos programoje numa­
tyti prioritetines veiklos kryptis:
- didinti užimtumo politikos integralumą bei
orientaciją į teritorinių problemų sprendi­
mą;
- vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, su­
sijusią su nedarbo prevencija, užimtumo
rėmimu, darbo rinkos mokymu, lygių ga­
limybių darbo rinkoje užtikrinimu, regioni-
51
nių užimtumo ir verslo skatinimo programų
rengimu;
- rengti ir įgyvendinti priemones, leidžian­
čias darbuotojams ir darbdaviams geriau
prisitaikyti prie rinkos pokyčių;
- tobulinti darbo biržų, darbo rinkos institu­
cijų veiklą.
Atsižvelgiant į darbo paklausos struktūrą,
daugiau nei pusė naujų darbo vietų buvo numa­
tyta steigti darbuotojams, turintiems specialųjį
profesinį pasirengimą, po 8 proc. - specialistams
įgijusiems aukštą^^į ir aukštesnj^^į išsilavinimą, kas
ketvirta - nekvalifikuotiems darbuotojams [20].
Taip pat, bedarbių įdarbinimo pagal kvotą tvarka
papildyta nuostata, kad nesant gamybinių darbo
vietos išlaidų darbdaviui gali būti kompensuojama
dalis darbo užmokesčio bei sudarytos palankesnės
sąlygos smulkioms įmonėms įdarbinti bedarbius
remiamiems darbams atlikti (panaikinus žemutinę
darbuotojų skaičiaus ribą - 5 žmonės).
Įgyvendinant Vyriausybės užsibrėžtus tikslus
vienas reikšmingiausių 2000 m. projektų tapo Dar­
bo kodeksas, kaip vieningas darbo ir su juo susi­
jusius santykius reguliuojantis teisės aktas. Tačiau
įvertinus susiklosčiusią ekonominę situaciją Lietu­
voje galima teigti, kad tokia valstybės vykdyta dar­
bo rinkos politika dar nebuvo pakankama ir todėl
laukiamų rezultatų nebuvo pasiekta. Nežiūrint į tai,
kad 1999-2000 m. vidutinė metinė infliacija sudarė
tik 0,8 ir 1,4 proc. [19, p. 21; 21, p. 25], užimtumui
didinti menka parama buvo ir 1998 m. birželio mėn.
minimalaus darbo užmokesčio padidinimas iki 430
Lt. Statistikos departamento duomenimis 1998 m.
tai sudarė 41,6 proc. Lietuvos ūkio darbuotojų vi­
dutinio mėnesinio (bruto) darbo užmokesčio.
Valstybės pastangos reguliuoti darbo santykius
bei didinti MDU nors ir padėjo kiek neutralizuo­
ti prastą ekonominę situaciją šalyje, tačiau didelis
nedarbas, gyventojų nuomone, buvo antroji pagal
svarbą priežastis, skatinanti emigruoti [3]. Nežiū­
rint į tai, kad mažiau gyventojų ėmė emigruoti iš
Lietuvos (nuo 24,8 iki 21,8 tūkst.), bendrasis emi­
gracijos lygis, ypač kokybinė išvykstančių^^ų sudė­
tis, buvo labai nepalankus reiškinys mūsų valstybei,
nes į užsienį dažniausiai išvykdavo iniciatyvūs, tu­
rintys profesinį pasirengimą, darbingo amžiaus gy­
ventojai, o tai sukėlė darbo jėgos, visų pirma kva­
lifikuotos, trūkumą Lietuvos darbo rinkoje'". Tuo
pačiu metu Lietuvoje išryškėjo gyventojų vidinės
migracijos mažėjimo tendencija. Sumažėjęs gy­
ventojų teritorinis mobilumas šalies viduje gerokai
10
apsunkino darbo paieškos galimybes konkrečiuose
Lietuvos miestuose ir rajonuose.
2000 m. viduryje pasikeitus Vyriausybei buvo
patvirtinta nauja 2000-2004 m. programa. Lietuvai
siekiant narystės ES prasidėjo pasirengimo daly­
vauti ES užimtumo politikos koordinavimo proce­
se tuo pačiu stiprinant ir reformuojant darbo rinkos
institucijas, pasirengiant administruoti Europos So­
cialinio Fondo skiriamas lėšas.
Ekspertų vertinimais, nepaisant valstybės pa­
stangų imtis aktyvaus darbo rinkos politikos regu­
liavimo (tobulinta teisinė bazė, didintas užimtumo
rėmimas, ypač esant jo aktyviems veiksniams, ban­
dyta spręsti regioninius užimtumo netolygumus
ir kt.), dėl nepakankamos darbo jėgos paklausos,
o tam 1998 m. turėjo įtakos ir Rusijoje prasidė­
jusi krizė, Lietuvoje nepavyko ženkliai sumažinti
nedarbą. Tačiau padėtis darbo rinkoje kryptingai
stabilizavosi, didėjo darbo rinkos politikos insti­
tucijų pajėgumai bei naudojamų priemonių įvairo­
vė, Lietuvos darbo biržos patrauklumas, socialinių
partnerių aktyvumas bei darbo rinkos politikos
finansavimas. Kita vertus, mažas darbo našumas,
darbo jėgos emigracija bei gyventojų dalyvavimas
„neoficialiojoje darbo rinkoje" turėjo neigiamą įta­
ką užimtumui bei jo reguliavimui. Valstybės darbo
užmokesčio politika turėjo daugiau neigiamos negu
teigiamos įtakos darbo rinkos politikai. Šiuo atveju
pažymėtina, kad iki 2000 m. BVP augo sparčiau nei
darbo užmokestis^', tačiau nepavyko organizuoti
reikiamo socialinių partnerių bendradarbiavimo, jų
vaidmuo, nustatant darbo užmokesčio dydį įmonė­
je, buvo minimalus, trūko derybų dėl kolektyvinių
susitarimų'^. Nepakankamas dėmesys darbo užmo­
kesčiui didinti, daugelio ekspertų nuomone, sukėlė
disproporcijas darbo rinkoje, skatino organizacijų
vadovus skeptiškai vertinti investicijas į žmogišką^^į
kapitalą.
Išvados
Lietuvos darbo rinkos politiką po Lietuvos ne­
priklausomybės atkūrimo galima suskirstyti į kelis
jos formavosi ir įsitvirtinimo etapus:
- 1990-1997 m., kai buvo pereita nuo plani­
nio darbo jėgos naudojimo prie žmogiškųjų
išteklių panaudojimo koncepcijos, tam pir¬
miausiai taikant laisvosios rinkos mecha-
Migracijos saldo per 3 metus sudarė - 64,2 tūkst. žmonių
[17].
52
11
Vien 1996-2000 m., išskyrus 1999 m., BVP kasmet didėjo
nuo 4,1 iki 8,5 proc. [13]
12
Su tuo iš esmės sutinka ir socialinio pranešimo autoriai, ta­
čiau to priežastys - socialinių partnerių patirties stoka beijų
vaidmens ir funkcijųneaiškumas [21,p. 65].
2. Gruževskis, B. Lietuvos dirbantieji. Užimtumas,
nedarbas, darbo apmokėjimas. Pranešimas apie
žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1995. Vilnius,
1995.
3. Kadziauskas, G. Migracija - ar turime vaistų, ar tik­
rai ja sergame? Laisvosios rinkos institutas. 2006
m. balandžio 25 d. pranešimas.
4. Kripaitis, R.; Romikaitytė, B. Tarptautinė darbo
jėgos migracija: jos esmė, formos ir ją sąlygo­
jantys veiksniai <http://www.209.85.135.1041t./
search?q=cache:dMMgPGcFFRAJ:search.delfi.
It/cache.php proc.3Fid proc.3D209A0A790ElEC
llC+tarptautin proc.C4 proc.97+darbo+j proc.C4
proc.97gos+migracija&hl=lt&ct=clnk&cd=6&gl=l
t&lr=lang_lt> [žiūrėta 2007-10-24].
5. Socialinių partnerių konsultacijos siekiant mažinti
emigraciją^ iš Lietuvos (2). Lietuvos darbo federaci­
ja <http://www.ldf.lt/index.php?cid=568> [žiūrėta
2007-10-24].
6. Lietuvos darbo rinkos pokyčiai. Intemetinis žurna­
las „Sociumas" <http://www.sociumas.lt/Lit/Nrl/
rinka.asp> [žiūrėta 2007-10-24].
7. Lietuvos darbo rinka skaičiais 1991-2000. Lietu­
vos darbo birža. Vilinius, 2001.
8. Lietuvos darbo rinka skaičiais, 1991-2005. Lietu­
vos darbo birža. Vilnius, 2006.
9. Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojųpoliti^a. Vilnius, 1995.
10. Migracija: pagrindinės priežastys ir gairės poky­
čiams. Laisvosios rinkos instituto tyrimas, 2006.
11. Lietuvos Respublikos Bedarbių rėmimo įstatymas
<http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc
_l?p_id=259067&p_query=&p_tr2=> [žiūrėta 2008¬
07-01].
12. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas <http://
www3.1rs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=169334> [žiūrėta 2008-07-01].
13. Pagrindiniai ekonominės ir socialinės raidos ro­
dikliai 1996-2007 m. Statistikos departamento
tinklapis
<http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/
?id=2519> [žiūrėta 2008-07-18].
14. Paukštė, D. Lietuva Europos Sąjungoje tampa per
brangigyventi...vietiniams lietuviams <http://www.
Isds.documentslt / Apie proc.20darba-D.Paukste_
l.doO [žiūrėta 2007 10 24].
15. Planinė ekonomika <http://www.wikipedia.lt/org/
wiki/Planin proc.C4 proc.97_ekonomika [žiūrėta
2007 10 24].
16. Sipavičienė, A. Tarptautinė gyventojų migraci­
ja Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė.
- Tarptautinė migracijos organizacija. Socialinių
tyrimų institutas. Vilnius, 2006.
17. Sipavičienė, A. Emigracijos iššūkiai ir migracijos
politikos uždaviniai. Emigracija iš Lietuvos: padė­
tis, problemos, galimi sprendimo būdai. Konferen­
cijos medžiaga. LRS, 2006.
18. Socialinis pranešimas. Socialinės apsaugos ir dar­
bo ministerija. Vilnius, 1998.
nizmus. Tačiau dėl pamatinių ūkio pokyčių
ir ekonomikos transformavimo, besifor­
muojančios teisinės bei institucinės bazės
netobulumų, menkų švietimo ir aukštojo
mokslo sistemos sąsajų su praktika, realaus
darbo užmokesčio neatitikimo gyvenimo
lygio ir kt. valstybei tuo metu nepavyko
sukurti patikimos gyventojų užimtumo re­
guliavimo sistemos bei užtikrinti stabilios
darbo rinkos.
- 1998-2000 m. - valdžios institucijų siekis
stabilizuoti darbo rinką artėjant Rusijos
ekonominei krizei. Dėl to Lietuvoje nepa­
vyko ženkliai sumažinti nedarbą, išryškėjo
Lietuvos valstybės institucijų laiku neatlik­
tų struktūrinių reformų pasekmės. Tačiau
padėtis darbo rinkoje kryptingai stabiliza­
vosi, didėjo darbo rinkos politikos institu­
cijų pajėgumai bei naudojamų priemonių
įvairovė, didėjo Lietuvos darbo biržos pa­
trauklumas, socialinių partnerių aktyvumas
bei darbo rinkos politikos finansavimas.
Kita vertus, mažas darbo užmokestis ska­
tino darbo jėgos emigraciją bei gyventojų
dalyvavimą „neoficialioje darbo rinkoje", o
tai turėjo neigiamos įtakos užimtumui bei
jo reguliavimui.
Nepaisant visų netobulumų bei pasitaikančių
trūkumų Lietuvos darbo rinkoje 1990-2000 m.
įvyko svarbių pokyčių - nuo planinio darbo jėgos
naudojimo sistemos sugriovimo iki šiuolaikinių
ES šalyse veikiančius reguliavimo mechanizmus
atitinkančios nacionalinės darbo rinkos sistemos
sukūrimo. Taip pat reikia pažymėti, kad per analizuojamą^^į laikotarpį ženkliai buvo patobulintos ak­
tyviosios darbo rinkos politikos priemonės. Tačiau
įgyvendindami darbo rinkos politiką specialistai su­
sidūrė su įsidarbinimo motyvacijos stokos proble­
ma. Tai rodo, kad tuo metu nepavyko pakankamai
efektyviai suderinti socialinių išmokų su paskatų
dirbti sistema, todėl mažiau kvalifikuoti gyventojai
dažnai pasirinkdavo socialinės paramos išmokas
ir nesiekdavo įsidarbinti. Didelės įtakos gyventojų
ekonominiam aktyvumui turėjo ir neoficialus užim­
tumas bei dalyvavimas šešėlinėje ekonomikoje.
Kitoje straipsnio dalyje analizuodami 2000¬
2008 m. laikotarpį detaliau aptarsime šiuos proce­
sus bei jų įtaką darbo rinkos politikos valdymui.
Literatūra
1. Dešimt metų Europos užimtumo strategijai. Euro­
pos Komisija. Liuksemburgas, 2008/3.
53
19. Socialinis pranešimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vilnius, 1999.
20. Socialinis pranešimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vilnius, 2000.
21. Socialinis pranešimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vilnius, 2001.
22. Statistikos departamento tinklapis <http://www.stat.
gov.lt/lt/> [žiūrėta 2008-07-01].
23. Valstybinės gyventojų užimtumo teisinės garantijos. Intemetinis žurnalas „Sociumas" <http://www.
sociumas.lt/Lit/nrl2/nedarbas.asp> [žiūrėta 200710-4].
24. Vilkas, E. Minimali alga: gerai ar blogai? Savaitraštis „Veidas". 2007. Nr. 6.
Vladimiras Gražulis, Boguslavas Gruževskis
Peculiarities of the Development of the Lithuanian Labour Market Policy
(Situation analysis and development prospects)
Summary
The article deals with the issues of Lithuanian labour market policy development from the restoration of in­
dependence in 1990 till 2008. In view of various factors impacting the situation in the labour market, the article
proposes stages of the labour market development that serve as a basis for their analysis and assessment. The stages
are defined in connection with changes in the labour market and management environment which impacts the emplo­
yment policy and are reflected in the implementation of the existing policy. According to the authors, for the purpose
of the analysis, the analysed period might also be divided into other stages on the basis of other indicators (e.g., by
the dynamics of unemployment only, by wage developments, by adoption of legislation relevant to the labour market
policy, etc.).
The article invokes scientific, methodological and statistical information to conduct a comparative analysis and
assessment ofanalytical findings as well as to briefly present findings ofthe applied Expert Interview approach. The
study evidences that in 18 years the Lithuanian labour market policy has undergone a long road from the then poorly
understood national labour market and unemployment problem (resulting in passive labour market policy predomi­
nantly followed at the first stage, underdeveloped system for reliable regulation of employment of local residents, in­
sufficient attractiveness of labour market authorities for job seekers, eventually making most of them use the services
of "unofficial labour market"), through EU pre-accession period and harmonisation ofthe Lithuanian labour market
policy with EU legislation, up to implementation ofthe common EU employment strategy.
This article is the first attempt of such a kind to provide with an analytical assessment ofthe changes in the deve­
lopment ofthe labour market and peculiarities of its management in the independent Lithuania. The article contains
practical and theoretical insights on changes in the labour market and prospects ofthe labour market policy.
Vladimiras Gražulis - Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto Personalo vadybos ir organizacijų
plėtros katedros docentas, socialinių mokslų daktaras.
Telefonas (8 5)2714 589
Elektroninis paštas vlad.gra@mruni.lt
Boguslavas Gruževskis - Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, docentas, socialinių mokslų daktaras.
Elektroninis paštas: boguslavas.gruzevskis@dsti.lt
Straipsnis pateiktas 2008 spalio mėn.; recenzuotas; parengtas spausdinti 2008 m. gruodžio mėn.
54
ISSN 1648-2603 • VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS
• 2009. Nr. 28.
Characteristics of Lithuanian labour market policy development
(situation analysis and development prospects, second part).
Vladimiras Gražulis
Mykolas Romeris University
Ateities st. 20, LT-08303 Vilnius
Boguslavas Gruževskis
Institute of Labour and Social Research
Rinktinės St. 48, LT-09318 Vilnius
The second part of the article (for the first section see the 26*^ issue of this journal) examines issues
concerning the formation of Lithuanian labour policy in the period from 2001 to 2008. The study reveals
that during that period Lithuanian labour market policy was modelled in view ofpreparing for the Euro­
pean Union (EU) accession stage, harmonising Lithuanian labour market policy with EU normative acts
and implementing the common European Employment Strategy (EES). The national labour market policy
was also drawn up in line with 'homework' assigned by the European Commission (EC) and the aim to
create an active, flexible and stable labour market, also one that reflects national interests. The article
presents practical and theoretical assessment of the separate stages of Lithuania's labour market policy
development. This article is a continuation of the first attempt to draw up an analytic assessment of
changes and management characteristics to labour market development in the re-established Republic of
Lithuania.
Keywords.' labour market, human resources, employment, unemployment, labour market policy.
Reikšminiai žodžiai: darbo rinka, žmogiškieji ištekliai, darbas, nedarbas, darbo rinkos politika.
Introduction
problems concerning wages, labour regulations and
other issues that impact employment and labour
market policy. It should, however, be noted that
regardless of increasing attention to the topic of lahour market in Lithuanian scholarly writings, a
systemic assessment of state labour market policy
development focused on human resources, whereas
the analysis of the stages of such development
have so far been insufficient.
The first section of the article focuses on the
changes to the labour market policy during 1990 to
2000. It identifies key factors impacting the country's labour market policy, namely the development of the structural reform, changes to workforce supply and demand, the level of unemployment, minimum wage policy, legal regulation of
Lithuanian labour market policy issues are addressed in public administration institution files,
with increasing attention to this topic by Lithuanian university scholars and those of public education institutions, namely Cėsnaite B., Damidavičius
M., Davulis T., Dienys V., Gruževskis B., Jančiauskas E., Kabaila A., Kanopienė V., Lazutka R.,
Martinkus B., Motiekaitienė V., Pocius A., Savanevičienė A., Sipavičienė A, Šileika A., Vaitiekūnas S. and Vilkas E. among others. In their work
the said scholars address and analyse changes to
the labour market and their trends, employment assessment models, the significance of human resources to Lithuanian economic development and
40
employment relations, co-operation among social
partners and social responsibility carried by com­
panies or employers to name just a few [4, p. 46].
Over the past decade Lithuanian labour market
policy has been increasingly influenced by eco­
nomic and work migration and global economic
changes, which prompted the demand for creating
a stable, flexible and secure labour market in
Lithuania.
As revealed by expert interviews, an adequate
scientific assessment of the approach to Lithuanian
labour market policy in the context of its stages of
development is still lacking. This article continues
to analyse the increasing focus on human resources
in Lithuanian labour market according to specific
development stages:
- Implementation of the aims outlined in
Lithuanian Employment Growth Incentive
Program for the period of 2001 to 2004, when
unemployment was stunted and started de­
creasing. As experts note this national em­
ployment incentive was among Lithuania's
most specific and most successfiilly imple­
mented ones;
- The tendencies and changes to Lithuanian la­
bour market policy in 2005 to 2007, after
Lithuania became a fill-fledged member of
the European Union (EU).
The second part of the article features a com­
parative analysis and an assessment of analytic re­
sults - based on scientific, methodical literature
and statistical information - of labour market man­
agement and inclusion of human resources in
Lithuania's labour market during the period rang­
ing from 2001 to 2007, including an overview of
the results of the expert interview.
company closures resulted in 20 percent unemp­
loyment,' the situation with the real wages conti­
nued to deteriorate and dropped by another 2 pe­
rcent in 2001. [19, p. 7]. Moreover, the beginning
of the said period was followed by controversially
acclaimed efforts of state and private organisations
as intermediaries to procure job placements for
Lithuanian citizens in companies operating abroad.^
The continuously deteriorating situation in the
labour market called for immediate measures, one
of which came in 2001 in the form of a PHARE
Twin Project 'Preparation for the European Emp­
loyment Strategy', which helped improve Lithua­
nian employment policy and the skills of the imp­
lementing institutions. [19, p. 47].
Seeking to accommodate Lithuanian labour pol­
icy to the EES, the government together with the
European Commission (EC) Directorate-General
for Employment, Social Affairs and Equal Oppor­
tunities approved a collaborative resolution on
Lithuanian employment policy priorities. The
document presented an analysis and assessment of
the country's progress in shaping and implement­
ing employment policy. It also outlined the aims of
employment and labour market policy - focusing
on development of active policy, structural im­
provement of the labour market, supplementary
support to most vulnerable societal groups, etc which needed to be met in preparation to partake in
the co-ordination process of a common EU em­
ployment policy. This document became a consid­
erable step amid preparations for EU accession."*
Over the years 2003 and 2004 Lithuania had to
take measures in its employment policy so as to
reduce the gap separating its employment levels to
those of the old EU member states - the EU 15 and bring it closer to the goals set out in Lisbon
and Stockholm. Employment and labour market
4, Lithuanian L a b o u r M a r k e t Policy in
2001 to 2004 - shifting for the better.
' Druskininkai, Lazdijai, Šalčininkai, Akmenė and Pasva­
lys were among the districts with highest unemployment rates.
^ The Lithuanian Labour Exchange in 2001 alone medi­
ated job placements abroad for almost 900 Lithuanians , an­
other 39 private companies became licensed and employed
abroad another 3,000 people [19, p. 44].
' The EES was pas passed in 1997 and became one ofthe
key documents for co-ordinating EU pohcy priorities in this
domain, i.e. common employment pohcy, national reform
programs and recommendations for individual states. Projects
are co-ordinated under the principle of goal-focused manage­
ment. The EU employment level went up over the 10 years
since EES was adopted fi-om 60.7 to 64.3 percent [2, p. 3].
* The EC aimed for candidate states to accommodate its
institutions and policy provisions to the EES, so that the coun­
tries could fully implement strategic aims upon EU accession
[2, p. 5-7].
The setting that formed Lithuanian labour
market pohcy over the period from 2001 to
2004.
The situation in the labour market remained
tense in 2001 as 299,000 Lithuanians - 60 percent
of them men - were seeking employment. [19, p.
42]. Regardless of the fact that there were 64,200
less unemployed (4 percent) in 2001 compared to
2000, the level of unemployment according to the
workforce survey reached its 10-year high at 17.4
percent. Territorial unemployment differences in
vicinities with a one-sided emphasis on economic
development continued to grow, as individual
41
policy goals are from this point based on the fol­
lowing strategic provisions:
- high level of employment as one of key con­
ditions for the country's social economic de­
velopment and a warrant for social security
and welfare of its inhabitants;
- unemployment should be tackled by eco­
nomic means, i.e. by setting favourable condi­
tions for creating new jobs;
- employment incentives are best reached by
improving effectiveness of investments, fis­
cal, monetary, foreign trade, regional devel­
opment and similar measures;
- there is a need to enhance and better utilise
the professional and creative potential of the
workforce.
A systemic breakthrough from the everincreasing unemployment to its awaited downward
spiral was typical of this particular period. In 2004
Lithuania was approaching the employment level
goals set in Lisbon and Stockholm for 2010, albeit
only in terms of some societal groups, namely
women and the elderly.
In view of maintaining high employment levels,
government policy aimed to warrant continued
employment of aforementioned inhabitant groups,
also developing the economic activity of other so­
cietal groups and up-keeping policy focused on
employment incentives. The government con­
ducted integrated assessments of the country's po­
litical, social and economic goals so as to begin
taking specific steps towards bringing employment
levels closer to 70 percent and maintain unem­
ployment at below 6 to 7 percent [20, p.25].
Upon its EU accession, Lithuania presented to
the EC its first National Action Plan for Employ­
ment in 2004, which, outlined the government's
political commitments and key measures for im­
plementing the national employment policy and
presented responsive measures to EU recommen­
dations, in consideration of EES employment
benchmarks and recommendations made specifi­
cally to Lithuania,. The National Action Plan for
Employment for the first time accommodated the
provisions of the pre-accession period to those of
the common European Employment Strategy, the
EES.
Lithuanian labour market in 2001 to 2004. In
an attempt to warrant the right of employees from
bankrupt businesses or those going bankrupt to the
revenues they have worked off, in 2001 the gov­
ernment established the Guarantee Fund, which in
that same year satisfied claims filed by 20,600 in­
habitants. However, this period was of significance
for Lithuania not just because of the government's
efforts to emerge from the complicated situation in
the labour market, but also because it started direct
preparations for EU accession. It was necessary
during this period to accommodate Lithuania's
economy in terms of employment levels to EU-set
key strategic directions, the most important of
which are as follows:
- developing a system for creating new jobs,
promoting local employment incentives;
- promoting employment (activating the labour
market policy, enhancing employment skills,
improving career education, enhancing em­
ployment and social cohesion);
- improving the skills necessary to adapt to
change (developing flexible forms of work
organisation and forms of payment, in-service
training, buffering consequences brought
about by structural changes);
- extending equal opportunities in the labour
market (shaping a labour market accessible to
all, warranting equal opportunities for men
and women in the labour market, providing
support to the disabled);
- consolidating the integral nature of employ­
ment policy (improving the management of
the employment and labour market system,
strengthening and restructuring the institu­
tional labour market system, forming an open
labour market, developing private employ­
ment agencies) [19, p.45].
In May of 2001 the Lithuanian government ap­
proved the Employment Growth Incentive Pro­
gram for 2001 to 2004. For the first time the pro­
gram outlined the country's employment and la­
bour market policy strategy, medium-term priority
goals and measures for the structural economic re­
form and for overcoming the consequences of
negative outside influence on employment and the
labour market. Territorial labour exchange offices
were granted the right to autonomously redistribute
allocations from the Guarantee Fund for financing
individual programs under the active labour market
policy. The labour exchange offices were also
given more responsibility for the labour market
situation in their territory. The Guarantee Fund in
2001 amounted to 178 million litas (EUR 51.6
mln) - 11.2 percent more than in 2000 - some 34
percent of which went towards financing active
measures and 41 percent toward passive measures,
i.e. unemployment relief [19, p.51]. The fund's
bankroll by the end of 2004 reached 193 million li­
tas (EUR 60 mln).
42
Amendments to the Law on Support for the
Unemployed passed in 2001 legitimised certain
new provisions, such as that warranting equal op­
portunities for both parents raising a child under
the age of 8 years to reconcile employment and
family commitments. The amendments also pro­
vided for supplementary endorsements to a parent
actually raising a child and thus losing work skills.
The range of persons under the auspices of the
government was expanded to include newly em­
ployed youths aged 16 to 25 and individuals with
less than 2 years of work experience. Depending
on the category of persons endorsed by the gov­
ernment, employers started receiving regulation
size subsidies for promoting employment, the socalled 'basket for promoting employment of the
unemployed', which followed employment of an
unemployed inhabitant.
ready in 2004 were of industrial nature and the
price for creating one job amounted to almost
12,000 litas (EUR 3,500) [20, p.26]. Employer and
sponsor fimds on average amounted to 51 percent
of project prices. By 2004 the gap between the
highest level of employment, namely in Vilnius at
63.2 percent and the lowest at 55 percent in Alytus
district had dropped by 8.2 percentage points [20,
p. 15].
The government also put together during this
period a concept for restructuring unemployment
social insurance, which was of considerable sig­
nificance to raising employment. On the grounds
of the said concept in 2004 the Seimas of the Re­
public of Lithuania passed a Law on Unemploy­
ment Insurance [11]. The main goal behind re­
vamping unemployment insurance was to form a
financially stable and reliable system for unem­
ployment, one warranting sufficient cost-of-living
allowances to those covered by this insurance in
the case that they lose previously held jobs or are
looking for re-employment in their field or for their
field of study.
The said law provided for compulsory social in­
surance for persons working under an employment
contract, individuals employed on the grounds of
membership in elected positions in elected organi­
sations, civil servants, state officials, officers, etc.
All of the insured and registered as unemployed
with the territorial labour exchange and not offered
a job corresponding to their professional field and
state of health also received the right to unem­
ployment insurance benefits. Those applying for
unemployment benefits needed to satisfy some
other requirements: before applying for a benefit,
to register with the territorial labour exchange; to
have been paying unemployment insurance for at
least 18 months out of the last 36 months. Under
this law unemployment insurance benefits were
tied to the previously earned wage and the re­
quirement for the length of employment so as to
receive insurance benefits was reduced from 24
months to 18 months out of the last 3 years.
As a high level of unemployment remained in
many districts throughout the country, the govern­
ment in 2002 and 2003 focused on raising em­
ployment in these specific territories, first of all by
implementing Local Employment Incentive pro­
jects, one in three of which were to be imple­
mented in rural areas [1, p.3]. The main objective
of the said projects was to involve a maximum of
interested parties in problem solving - including
municipalities, companies, individuals with good
business ideas, etc - and effectively utilise existing
material resources - various types of equipment,
buildings, etc. Local Employment Incentive pro­
jects increased activity among social partners by
prompting implementation of ideas which proved
useful to local economic and social development.
Provisions of the Law on Support for the Un­
employed were accommodated to suit the new La­
bour Code as it came into force in 2003, i.e. by set­
ting a more rational management of the Employ­
ment Fund, new aims and sources (countries, mu­
nicipality budgets and finds of the Employment
Fund) for implementing Local Employment Incen­
tive projects. The geographical range and number
of Local Employment Incentive projects was con­
stantly expanding from the initial 9 territories and
16 projects in 2001, encompassing 22 territories
and 73 projects in 2004. A total of 211 projects
were implemented over the four years of imple­
menting Local Employment Incentive projects,
thus creating over 1,900 new jobs. Some 18.5 mil­
lion litas (EUR 5.4 mln) were spent towards creat­
ing the new jobs, 12.3 miUion litas (EUR 3.6 mln)
of which came from the state budget and 6.2 mil­
lion litas (EUR 1.8) from the Employment Fund.
Over 50 percent of all projects implemented al­
Special attention was paid to the disabled and
the unemployed with less than two years before
their pensionary age, that is, a group of persons,
whose integration to the labour market posed the
most difficulties. Seeking to promote the entrance
or return to the labour market of persons, who for
various reasons lost their professional or general
work efficiency and thus had difficulties entering
and integrating into the labour market, in 2004 the
Lithuanian Seimas passed the Law on Social Com­
panies [16]. Pubhc or private legal entities engaged
43
Data from Lithuania's Department of Statistics,
http ://w WW. stat. go V. It/lt/^
Even with the first signs of decreasing unem­
ployment among the youth group, their unem­
ployment levels remained high and were 2 to 2.5
times above the average unemployment rate in the
country. There was a considerable number of rea­
sons behind this, one of the key issues being a ne­
glect to increase minimum wage. For the first time
since 1998 a minimum wage was raised to 430 li­
tas (EUR 125) in 2003 and again in 2004 to 500 li­
tas (EUR 145) per month.
The question remained whether increasing
minimum wage was sufficient to stop the growing
emigration, which was already in frill swing. For
example, on the eve of EU accession an average
wage in Lithuania was 1149 litas (EUR 333) be­
fore taxes, i.e. 9 times less than in Luxembourg, in
Great Britain, 6 times less than in Ireland and 3
times less than in Spain [8]. As some scholars [3,
p.37] have noted, "petty wages are prompting the.
economically active portion of the workforce to
leave the country, causing direct losses to its econ­
omy (speaking first of all about state investments
in higher education) as well as indirect ones (when
imperative emigration causes them to lose qualifi­
cations by getting hired in non-prestigious sectors
of the labour market).
in developing stable economic business activity
and that connected with cultivating work and so­
cial skills and social integration of the said per­
sons, have the right to the status of a social com­
pany. Additional requirements include having the
said groups of people make up at least 40 percent
of all employees, and in the case of a social com­
pany for the disabled, at least 50 percent of the
employees have to pertain to the disabled target
group. Social companies that employ people from
the target group started receiving regulation size
partial compensations for wages and social insur­
ance payments [20, p. 36-37].
It may be said that this stage was characterised
by successfiil development of the activity organ­
ised by labour market training centres under the
National Labour Market Training Authority. The
number of individuals trained in these centres grew
from 17,100 in 2001 to 28,100 in 2004, and 57.7
percent of those in training were unemployed and
sent by the labour exchange or had been warned of
impending discharge from work.
Implementation of measures under the em­
ployment growth incentive program for 2001 to
2004 capacitated meeting the main strategic goals
outlined in the program. An essential breakthrough
took place in the labour market, unemployment
growth was stunted and the main goal of reducing
registered unemployment was met. The workforce
survey revealed a drop in unemployment from 17.4
percent in 2001 to 11.4 percent in 2004 (see picture
4). While one of the most topical issues for Lithua­
nia in 2001 was that of long-term unemployed per­
sons - 75,000 registered at the end of 2001 - by
the end of 2004, their number dropped to 36,900,
composing 29 percent of all unemployed inhabi­
tants registered with the Lithuanian Labour Ex­
change.
Some 90 percent of Lithuanian inhabitants
named low wages as the main cause for high emi­
gration. Emigration from Lithuania in the said pe­
riod again went up from 7,300 in 2001 to 15,200 in
2004, after Lithuania's EU accession and removal
of administrative obstacles to migration, as an in­
creasing number of countries opened their borders
[15]. Lithuanian inhabitants once again became
among those with highest emigration trends in the
EU. Although Lithuania's official net migration in
2001 to 2004 was 20,500 people, i.e. far less than
in the previous periods [18], the actual net migra­
tion was difficult to calculate because of unre­
stricted mobility within the EU, avoidance to offi­
cially declare one's intentions to emigrate and
flawed statistical calculations.'' According to sur­
veys conducted by the Social Research Institute,
some 20 to 60 percent of working age Lithuanian
inhabitants during that period wanted to live
abroad or seek employment there [14]. Also in
2004 the Lithuanian Labour Exchange issued 877
work permits for foreign citizens living in Lithua-
Picture 4. Level of unemployment in Lithuania in 2001
to 2004 (percent)
^ Lithuania's Statistical Department data revealed a drop
in youth unemployment from 31.1 to 22.5 percent [20, p. 16].
* Some 50,000 Lithuanian inhabitants were thought to
have emigrated in 2004 alone [8].
44
nia [21, p. 18]. The influence of migration on the
country's depopulation from 1994 to 2004 was at
about 90 percent, thus making seem as founded
United Nations (UN) population forecasts for
Lithuania, predicting that it will have the highest
level of depopulation in the EU in 2050 [18].
Lithuania's labour market was distinguished by
the waning workforce supply and the dropping
number of unemployed inhabitants registered with
the labour exchange as well as growing workforce
demand [21, p.17]. There were about 130,000 va­
cant jobs registered annually in 2003 and 2004, of
which permanent job offers made up 78 percent,
with over 53 percent vacant jobs registered in the
services sector, 29 percent in industrial positions,
14 percent in constructions and 3.5 in agriculture
[21, p. 15]. However, the level of employment was
undergoing different changes among various in­
habitant groups, for example, the level of employ­
ment among youth aged 15-24 dropped from 22.6
percent in 2003 to 20.3 percent in 2004 [21, p.l3],
with youth unemployment in rural vicinities on a
continuous upward hike [21, p. 16].
Experts also noted that Lithuanian labour mar­
ket policy did not sufficiently warrant implementa­
tion of the goals it had set for itself, as the country
did not make it out of the 10 percent unemploy­
ment threshold and the drop in unemployment was
in large part caused by high emigration. Moreover,
Lithuanian policy on wages, which did not quite
correspond to the previous economic situation in
the country, had a negative impact on labour mar­
ket policy, making it one of the causes of an in­
creased emigration during the period in question.
On the other hand, the drop in unemployment re­
sulted in the first signs of shortage of qualified
workforce.
5, Lithuanian labour market policy
characteristics after E U accession
(2005-2007)
Lithuania's EU accession prompted the country
to give priority to integrating to the common EU
labour market, which required accommodating na­
tional legal acts to be in sync with those of the EU.
Decreasing unemployment^ had a positive impact
on all domains of state activity as well as forma­
tion of the labour market policy. During the period
in question, in its foreign policy Lithuania aimed
towards the goals of the Lisbon Strategy, which
emphasised investments to human resources.
Since the new Unemployment Social Insurance
Law entered into force in 2005, spending on un­
employment benefits grew almost twofold (1.8
times) in 2006 of what they were in 2004. Over
74.74 million litas (EUR 21.7 mln) were spent on
the allowances for 17,800 unemployed inhabitants
[22, p.24]. Regardless of increasing workforce de­
mand in the country, the state maintained attention
to professional training of the unemployed. The
number of inhabitants enrolled in the professional
training system for obtaining a new profession or
improving profession-related skills grew by 14
percent every year [21, p. 20; 22, p.23]. Some
33,200 inhabitants were enrolled in labour market
training centres in 2007, which is 5,200 or 18 per­
cent more than in 2004 [23, p.34]. These measures
helped everyone willing and able to reintegrate to
the labour market to become its active participants,
helped maintain experienced workers in the labour
market, encouraged youth and social risk groups'
employment, increased attractiveness of employ-
As the economy regained momentum and
workforce demand went up, more and more inhabi­
tants were securing hired positions, started work­
ing autonomously or established their own busi­
nesses. The period under discussion was among the
most successful in terms of forming Lithuania's
labour market policy, experts have noted. The
country's move to begin applying strategic plan­
ning of human resources and implementation of
the Employment Growth Incentive 2001 - 2004,
continued research focus on this domain has
helped halt and reduce unemployment, which had
reached a dangerous level, also laying the founda­
tions for overcoming the consequences of the Rus­
sian crisis. Social partners have become more ac­
tive, they carried more influence in tackling impor­
tant social and work-related issues, as revealed by
the Tripartite Council and other results of tripartite
commissions as well as seminars and various train­
ing programs called by social partners. It became
easier to start a business, to obtain the initial
authorised capital, special attention was focused on
cultivating entrepreneurial and administrative skills
of the inhabitants. Experts acknowledge that stateimplemented policy capacitated the labour market
to become more flexible and better prepared to
overcome the challenges it faced when integrating
to the common EU market. They also agreed that
the mechanism created in this period warranted ef­
fective labour market policy for the fiiture as well.
^ Only 7,900 vacant jobs were registered in Lithuania in
2005 in result of the dropping unemployment levels [21, p.17].
45
population, reduce the social differentiation and
strengthen social cohesion. Promotion of autono­
mous employment, introduction of a work rotation
scheme, professional training and or refiirbishing
of existing skills were among measures taken in
view of developing the support for employment
policy as laid out in the said law.
On May 10 of 2007 the Seimas passed amend­
ments to the Law on Support of Employment,
which expanded the range of persons entitled to
state support in the labour market to include the
following:
- the disabled with outstanding disability;
- youths, who were assigned family or ward
care until they turn 25;
- employees, who have been warned about im­
pending discharge from work;
- school-children and students during vacation,
providing the possibility for them to earn
enough to cover living costs.
Under the public work organisation scheme
employers started receiving equitable compensa­
tions from territorial labour exchange offices and
municipality budgets, also compensating commut­
ing expenses of workers using long-distance or
suburban transport services to get to work and
back, under the existing train or bus fares.
Table 2 presents a comparison of employment
indexes over 2004 to 2007.
Economic growth and state employment policy
helped reduce the number of unemployed inhabi­
tants during the period in question by almost 2.7
times. There were 98,000 more employed inhabi­
tants in 2007 than in 2004, the annual level of un­
employment dropped from 11.4 to 4.3 percent,
making it lower than the EU average of 8 percent^
and lowest among the Baltic States. Estonia's un­
employment in 2007 was 4.7 percent, with 6 per­
cent unemployment in Latvia.
Another positive change was the fact that al­
ready in 2006 the level of employment among 55¬
64 year olds in Lithuania was above the Lisbon
Strategy average, (47.5 percent), and was one of
the best indexes in the EU. The level of unem­
ployment among women and men became equal in
2007 at 4.3 percent each, while in 2006 women's
unemployment was 5.4 with men's unemployment
at 5.8 percent.
ment and continued to promote social partnership
in view of warranting employment security.
The reorganised unemployment social security
system capacitated better control of the legitimacy
of allocated allowances and increased motivation
among the unemployed to be active job seekers.
The new system was co-ordinated with those of
social security and social support in place in
Lithuania as well as with active labour market pol­
icy measures.
The Law on Equal Opportunities - approved by
the parliament on November 18 of 2003 - came
into force in Lithuania on January 1 of 2005. The
Law capacitated implementation of the constitu­
tional norm on equal rights, prohibited direct or in­
direct discrimination on the grounds of age, sexual
orientation, disability, race or ethnic origin and re­
ligion or beliefs. The Law also obliged state and
municipality institutions and all employers to pro­
vide equal opportunities to individuals pertaining
to the said groups in terms of active participation
in state and community life. ^
In 2006 and 2007 the Seimas worked to im­
prove the Law on Social Companies in view of
consolidating positive tendencies in employment
levels. The parliament opted to remove from this
law any limit-imposing norms such as the obliga­
tion to satisfy all the conditions for business sub­
jects as set out in the Law on Small and Medium
Enterprises. The passed amendments allowed so­
cial companies to ascribe the disabled with out­
standing disability or special needs ranging from
low to medium levels to the target groups of hired
individuals. Employers were also given the right to
make shorter employment contracts - for 6 months
instead of 12 - with employees pertaining to the
target groups, also waiving the requirement to co­
ordinate this with other agents in the labour mar­
ket. The adopted amendments prompted easier es­
tablishment of social companies, with the number
of such companies registered in 2007 amounting to
64, some 40 of which were social companies for
the disabled. These companies employed some
2,476 workers, 1529 of whom (61.7 percent) were
inhabitants pertaining to the target groups. Most
social companies were set up in Vilnius (22) and
Kaunas (14) [23, p. 24].
A new Law on Support of Employment, passed
on June 15 of 2006, framed legal preconditions for
revamping the employment promotion policy be­
ing effectuated in the country, with its declared
goal being to aim for employment of the entire
Department of Statistics, changes to level of unemploy­
ment
(survey
data)
http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/
?id=1737&PHPSESSID=lc39fc332f5fa81f72fd6dac3782860a
&print=l&PHPSESSID=lc39fc332f5fa81f72fd6dac3782860a
viewed on Nov 24 of 2008
* It wasn't possible to get information on whether this law
was in fact being implemented.
46
Despite essential changes which took place in
employment levels of the youth (unemployment in
this group dropped 2.65 times in 2007 and was 8.2
percent), unemployment in this group of inhabi-
tants remained almost twice higher than the total
level of unemployment [23, p. 19].
Table 2. Inhabitant employment indexes for 2004 to 2007 (thousands)
Indexes
2004
2005
2006
2007
Employed inhabitants
Employed inhabitants aged 15-64, i per­
cent
Employed inhabitants aged 55-64,
percent
Unemployed
Level of unemployment, percent
Unemployed youths, percent
1436
61,1
1474
62,6
1499
63,6
1534
64,9
Margin level
-1- increase
- decrease
+ 98
+ 3,8
46,9
49,2
49,6
53,4
+6,5
184,4
11,4
30,7
132,9
8,3
21,9
89,3
5,6
9,8
69
4,3
8,2
- 2,67 times
-2,65 times
- 2,7 times
Data from Lithuania's Department of Statistics, http://www.stat.gov.lt/
that year went on to start their own businesses re­
ceiving discounted business licenses and 24,400
unemployed inhabitants were directed towards pro­
fessions more in demand in the labour market.
Moreover, Local Employment Incentive projects
continued to be implemented. By 2007, some 75
such projects were on the list of financed projects
and created 373 new jobs in 31 municipality terri­
tories, 38 projects were implemented in rural areas
creating 177 jobs, or 48 percent of all newly estab­
lished work places. The average price for creating
one job was 29,600 litas (EUR 8,600) or 6,200 litas
(EUR 1,800) more than in 2006. These projects re­
quired 11 million litas (EUR 3.2 mln) from the
Employment Fund and state budget money for im­
plementation. Some 43 projects were implemented
in the domain of industry, 26 in services and 6 in
construction [23, p.23-24].
Positive changes in this period are also evident
when analysing the situation of long-term unem­
ployed inhabitants. There were some 73,000 longterm unemployed inhabitants in 2005, with only
22,000 in 2007, i.e. almost 3.32 times less. While
long-term unemployed inhabitants in 2005 com­
posed over half of all unemployed Lithuanians, the
number of those unemployed for a long term was
only 32 percent of the general number of unem­
ployed inhabitants in 2007. Unemployment re­
duced most evidently in districts of Alytus, Utena
and Klaipėda, dropping, accordingly, by 7.8, 6.3
and 5.7 percentage points [21, p.19].
A total of 177 million litas of the Employment
Fund money, state budget and EU Structural Funds
were absorbed in 2007 by active labour market
policy measures taken in view of promoting em­
ployment security. This figure amounted to almost
half - 49.8 percent - of all finds allocated to la­
bour market policy measures and development of
relevant institutions [23, p.22]. Some 72,100 per­
sons seeking employment partook in the said
measures in 2007, some 22,000 of them got em­
ployed in public work positions and 12 percent
stayed on for permanent employment. Another
11,700 inhabitants received subsidies as unem­
ployed inhabitants under the auspices of the gov­
ernment seeking work (79 percent secured work
positions). Some 16,000 unemployed inhabitants
There were 11,600 more vacant permanent job
positions in 2007 compared with 2006. Also, the
number of vacant positions increased more than
the number of registered unemployed inhabitants,
however, the problem of workforce supply and
demand compatibility stayed in place during this
period. There was more demand for qualified
workers (casual labourers and craftsmen, special­
ists, service and retail workers) than persons ready
to join the labour market and able to assume these
positions. However, the issue of supply/demand
compatibility is well illustrated by the fact that the
number of unemployed inhabitants with higher
education grew from 7.2 to 9.6 percent in the end
of the period in question when compared to 2005
Lithuania's Department of Statistics indicated in the
2005-2006 social report youth unemployment level to be 22.5
percent in 2004 and 15.7 percent in 2005 [21, p. 18].
47
[22, p. 22; 23, p.20]. There were most vacancies
during this period in public management, defence
and compulsory social insurance companies (26.1
percent), 19.9 percent in industrial enterprises, 14.1
percent in retail and 8.6 percent in construction
[21,p.l8].
Employers in 2007 were more actively hiring
workforce from countries outside of the EU so as
to compensate for workforce shortage. These fig­
ures in Lithuania have not been excessive to this
point, however the number of employees from
third countries in 2007 was almost twofold of that
in 2006, namely 2,944 in 2006 and 5,686 in 2007
[22 p.24]. Foreign citizens from 33 countries
sought employment in Lithuania, with most com­
ing from Belarus (38 percent), Ukraine (36 per­
cent) and Turkey (7 percent) [23, p. 25].
Regardless of the shifted situation in the labour
market, recruiting companies with licenses issued
by the Ministry of Social Security and Labour be­
came more active in getting job placements for
Lithuanians abroad. These intermediaries in 2005
alone employed 2,300 Lithuanian inhabitants, 70
percent of whom were previously unemployed.
Most of the country's inhabitants - 85 percent - got
employed in Great Britain [21, p. 20].
Notable improvements to economic growth
possibilities empowered the government to in­
crease the minimum monthly wage. Minimum
wage went up three times from 500 litas (EUR
145) in July 1 of 2005 to 700 litas (EUR 203) on
July 1 of 2007.
Even though annual emigration volumes from
Lithuania went down in 2005 and by 2006 amoun­
ted to mere 12,600 emigrants [15], the minimum
monthly wage in the country still did not match to
the expectations of the people and did not warrant
a solution to the problems posed by emigration.
Brain drain - loss of highly qualified workforce,
causing the country to lose economic or innovative
and competitive potential - became among the is­
sues of most concern to effective labour market po­
licy. A study conducted in 2005 by the Civil Socie­
ty Institute concluded that hopes of return migra-
tion to the country after an economic boom may be
ungrounded, as Lithuania would catch up to other
EU member states - in terms of economy and un­
der the current growth rates - by 2030. By then
emigrants would already be entrenched in the re­
ceiving states and would be less likely to return to
Lithuania [6]. Emigration from Lithuania was
deemed as the biggest non-military threat at a sta­
te-level conference organised on March 17 of 2006
on tackling issues caused by emigration from
Lithuania. The state called on the need for consis­
tent, long-term state policy strategy for managing
this process, preparing a system for assessing the
impact of emigration on the country's economic
and social development and binding it with the
long-term state development strategy and other
programs in the domain of employment policy.
Improving prospects for business expansion,
promoting regional development and drawing up a
strategy for increasing income received by inhabi­
tants were among other measures proposed to the
government [5, p.88]. Lithuanian President Valdas
Adamkus affirmed this point at the European
Council held in Brussels in the end of 2006, by
saying that an integral approach is needed to tackle
migration problems, as European Neighbourhood
Policy, Lithuania's economic development and
employment policy has a direct impact on migra­
tion issues [16].
The new development stage of Lithuania's hu­
man resources-focused labour market policy fo­
cused especially on the biggest gaps separating
Lithuania and the European Union in the domain
of employment (see Table 3).
As illustrated in Table 3 above, the biggest dif­
ferences were in the portion of disabled inhabitants
who are also employed, also those working in agri­
culture and the service industry as well as longterm unemployed inhabitants. Among positive ten­
dencies noted in the efforts to decrease the discrep­
ancies between Lithuania and the EU was a notable
drop in the number of persons employed during the
period in question in agriculture, hunting or for­
estry, namely from 12.3 percent in 2006 to 10.2
percent in 2007. Also, the largest portion of inhabi­
tants - 613,000 - was employed in service and
299,000, or 19.5 percent, worked in industry [23,
p.l8].
Interviewed experts said Lithuania's fiillfledged EU accession brought positive changes to
the labour market policy during the years 2005 to
2007, which were also marked with formation of
continuous and effective policy. Lithuania's labour
market policy veered towards EU-adopted provi-
" According to the findings of a study commissioned by
the Ethnic Research Centre under the Institute for Social Re­
search, most (56 percent) Lithuanians see incoming immi­
grants as having a good impact on the country's economy,
however almost half (47 percent) also feel there are already
enough immigrants in the country, and others should be pre­
vented from entry. The study in question also revealed that 60
percent of Lithuanians feel that foreigners should be allowed
to get vacant job positions in face of workforce shortage, how­
ever 62 percent also fear that work migrants may cause social
unrest [14].
48
sions on employment even as the country was pre­
paring for EU membership, the country also joined
in on the Lisbon Process, making employment one
of the key priorities in national policy.
Conclusions
1. Lithuania's labour market policy during 2001
to 2004 has been defined as a process shifting for
the better for the following reasons. First, it
marked the first attempts to implement the goals
and objectives of the Employment Growth Incen­
tive Program and, in turn, helped halt the high
level of unemployment and caused it to start de­
creasing. Secondly, this policy spurred activity
among social partners and increased their influence
in tackling important labour and social issues. Last,
but not least, it facilitated establishment of new
businesses, increased state attention to cultivating
entrepreneurial and administrative skills of its in­
habitants. State-issued decisions on labour market
policy issues capacitated a more flexible labour
market and one more open to the challenges of in­
tegrating to the common EU market. This stage is
considered by experts to have been one of the most
successfiil in terms of Lithuania's labour market
policy formation.
Table 3. The biggest differences in employment levels
between Lithuania and EU
Lithuania's EU-25 Margin
average average level
20
40
Percentage of dis­ 2003
- 2 times
abled inhabitants
in employment
14,1
5,1
+2.76
Percentage of in­ 2005
habitants em­
times
ployed in agricul­
ture
56,0
69,5 - 13.5 per­
Percentage of in­ 2005
habitants em­
centage
ployed in the ser­
points
vice industry
2005
55
44,2
+ 10.8
Percentage of
long-term unem­
percentage
ployed inhabi­
points
tants
Index
Year
Data from Operational Programme for the Develop­
ment of Human Resources for 2007-2013. Link:
http://www. esparama. lt/ES_Parama/strukturines_para
mos_2007_l 013m._medis/titulinis/files/l VP_ZIP_200707-30.pdf
Experts also agreed that even though emigration
was decreasing, minimum wage and earnings were
still insufficient for countering this problem. Ac­
cording to the experts, the drop in unemployment
levels was in large part caused by emigration. The
aforementioned brain drain problem remained one
of utmost concern, and one that requires more ac­
tive co-operation between education and practice,
more investments from the EU structural Funds, a
speedy implementation of the education and stud­
ies reform and maximum focus on quality of
higher education. Experts also noted poor possi­
bilities for starting up an individual business and
insufficient leniency of the social welfare system
among other problem issues. Moreover, the short­
age of workforce has shown that the natural shift
among individual economic sectors is no longer
taking place at the expense of quality of services
and manufactured goods.
However, not all goals were attained, as unem­
ployment stayed at above 10 percent threshold.
Unemployment was in large part reduced due to
emigration volumes. Moreover, dropping unem­
ployment levels for the first time prompted signs of
shortage of qualified workforce.
2. The 2005 - 2007 stage is marked with posi­
tive changes to Lithuania's labour market policy.
The legal framework, which made Lithuania's la­
bour market more open and flexible and one that
warranted the rights of the employed and recon­
ciled employer/employee interests, started operat­
ing in fill swing during the years in question. The
level of unemployment was on a consistent down­
ward spiral as the Employment Promotion Incen­
tives were being successfully implemented. Labour
market policy accommodated provisions of the
joint European Employment Strategy and joined in
on the Lisbon Process, which maintains employ­
ment as one of key national policy priorities. The
average wage, however, remained insufficient and
thus had a negative impact on migration. Outgoing
migration, albeit slowing down notably, remained
a problem of concern, especially in terms of brain
drain, i.e. loss of highly qualified workforce. A
shortage of workforce, especially highly qualified
workers, became especially evident in this period,
as well as poor natural shift among different eco­
nomic sectors. Regional differences in unemploy­
ment also remained in place, as well as structural
unemployment, leaving labour market policy still
relevant in the country for the times ahead.
49
Changes to the labour market undergone during
2005 to 2007 revealed that a legal framework alone
does not vouchsafe effective implementation of
policy.
The other section of this article - an analysis of
the 2008 - 2009 tendencies - will cover in more
detail essential changes to the labour market and
present the prospects for Lithuanian labour market
policy development.
Literature
1. Aktualūs socialinės politikos klausimai. Vietinės už­
imtumo iniciatyvos Lietuvoje 2001-2004 metais.
Vilnius, 2004.
2. Dešimt metii Europos užimtumo strategijai. Luksemburgas: Europos Komisija, 2008.
3. Gerikienė, V.; Marčinskas, A. Atlyginimo už darbą
tendencijos ekonomikos globalizavimo kontekste.
Ekonomika. 2002, 60:37-46.
4. Gražulis, V.; Gruževskis B. Peculiarities of Lithua­
nian Labour Market Policy Development Situation
analysis and development prospects. Public Policy
and Administration. 2008, 26: 45-54.
5. Emigracija iš Lietuvos: padėtis, problemos, galimi
sprendimo būdai: konferencijos medžiaga, 2006, ko­
vo 17 d. Žz«. 2006.
6. Kadziauskas, G. Migracija - ar turime vaistu, ar tik­
rai ja sergame? 2006 04 25 pranešimas. Vilnius:
Laisvosios rinkos institutas, 2006.
7. Lietuvos darbo rinka skaičiais, 1991-2005. Vilnius:
Lietuvos darbo birža, 2006.
8. Migracija: pagrindinės priežastys ir gairės poky­
čiams. Laisvosios rinkos instituto tyrimas (2006 04
25): Vilnius.
9. Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas.
Žin. 1991, Nr. 2-25
10. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Žin. 2002,
Nr. 64-2569.
11. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo
įstatymas. Žin. 2004, Nr. 4-26.
12. Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas.
Žin. 2004, Nr. 96-3519.
13. Lietuva stojant į ES: ekonominė, sociologinės ir de­
mografinės padėties analizė. Vilnius: Socialinių ty­
rimų institutas, 2004.
14. Lietuviai tiki užsienio darbuotojų ekonomine nauda,
tačiau nėra jiems svetingi. AB SEB banko informa­
cinis leidinys „Rytinės naujienos", 2008 04 01.
15. Pagrindiniai ekonominės ir socialinės raidos rodik­
liai 1996-2007 m. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/
view/?id=2519 [2008 m. liepos 18 d.].
16. Prezidentas Briuselyje paragino laikytis kompleksi­
nio požiūrio i migracijos problemas. http://www. euro.lt/old/ivykiai/readnews.php3?ItemID=5709&Top
MenuID=l&Menu ItemID=180&LangID=l, [2008
m. lapkričio 29 d.].
17. Sipavičienė, A. Tarptautinė gyventojų migracija Lie­
tuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė. Vilnius:
Tarptautinė migracijos organizacija, Socialinių tyri­
mų institutas, 2006.
18. Sipavičienė, A. Emigracijos iššūkiai ir migracijos
politikos uždaviniai. Emigracija iš Lietuvos: padėtis,
problemos, galimi sprendimo būdai. Konferencijos
medžiaga. LRS, 2006.
19. 2001 m. socialinis pranešimas. Vilnius: Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija, 2002.
20. 2004 m. socialinis pranešimas. Vilnius: Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija, 2005.
21. 2005-2006 m. socialinis pranešimas. Vilnius: Socia­
linės apsaugos ir darbo ministerija, 2006.
22. 2006-2007 m. socialinis pranešimas. Vilnius: Socia­
linės apsaugos ir darbo ministerija, 2007.
23. 2007-2008 m. socialinis pranešimas. Vilnius: Socia­
linės apsaugos ir darbo ministerija, 2008.
Vladimiras Gražulis, Boguslavas Gruževskis
Lietuvos darbo rinkos politikos raidos ypatumai
(padėties analizė ir raidos perspektyvos, antra dalis)
Santrauka
Straipsnio antroje dalyje gvildenami Lietuvos darbo rinkos politikos formavimo klausimai nuo 2001
iki 2008 metų. Atliktas tyrimas rodo, kad minėtu laikotarpiu formuojant Lietuvos darbo rinkos politiką
ypač daug dėmesio buvo skirta pasirengimui stoti į Europos Sąjungą ir Lietuvos darbo rinkos politikos
derinimui su ES norminiais aktais, bendros su ES užimtumo strategijos įgyvendinimui, vykdant Europos
Komisijos skirtus „namų darbus" ir siekiant sukurti aktyvią, lanksčią bei stabilią ir nacionalinius interesus
atitinkančią darbo rinką. Straipsnyje toliau bandoma analitiškai vertinti Nepriklausomos Lietuvos darbo
rinkos raidos pokyčius beijos valdymo ypatumus.
Lietuvos darbo rinkos politikos klausimai bei užimtumo pokyčiai vis aktyviau aptariami ir analizuo­
jami viešojo valdymo institucijų specialistų bei mokslininkų. Tačiau reikia pažymėti, kad nepaisant au­
gančio dėmesio darbo rinkos problematikai Lietuvos mokslo erdvėje, žmogiškųjų išteklių įtraukimo į ša-
50
lies darbo rinką valstybinės politikos raidos sisteminio įvertinimo, grindžiamo jos raidos etapais, kol kas
nepakanka.
Pirmoje straipsnio dalyje, analizuojant 1990-2000 metų laikotarpio darbo rinkos pokyčius, buvo pa­
žymėti svarbiausi veiksniai, darantys poveikį šalies darbo rinkos politikai, tarp jų darbo jėgos pasiūlos ir
paklausos kaita, nedarbo lygis, minimalaus darbo užmokesčio politika, teisinis darbo santykių reguliavi­
mas bei socialinių partnerių bendradarbiavimas. Nuo 2001 metų Lietuvos darbo rinkos politiką vis stip­
riau veikia ekonominė/darbo migracija bei globalūs pokyčiai ekonominėje erdvėje.
Remiantis atlikta analize galima teigti, kad 2001-2004 metų Lietuvos darbo rinkos politiką galima
apibūdinti kaip procesą teigiamų poslinkių link, nes tuo laikotarpiu pradėta įgyvendinti LR užimtumo di­
dinimo programa, ėmė mažėti aukštas nedarbo lygis, suaktyvėjo socialinių partnerių veikla, tapo lengviau
pradėti verslą. Valstybės priimti sprendimai Lietuvos darbo rinkos politikos klausimais sudarė sąlygas jai
tapti lankstesnei ir labiau atitinkančiai ES šalių darbo rinkos valdymo principus.
2005-2007 metų etapas pasižymi palankiais Lietuvos darbo rinkos politikai ekonomikos pokyčiais.
Per šį laikotarpį gerokai sumažėjo nedarbas ir išaugo gyventojų užimtumas, tačiau daugelyje šalies regio­
nų rimtai pradėjo jaustis darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, trūkumas. Statybos, transporto bei pramonės
sektoriuje pasirodė darbuotojų iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos ir kt.). Šiuo laikotarpiu vi­
dutinio darbo užmokesčio prieaugis gerokai viršijo darbo našumo augimą.
Apibendrinant galima pažymėti, kad 2001-2007 metų laikotarpis Lietuvos darbo rinkai buvo labai
sėkmingas. Darbo rinkos politikos priemonėmis buvo siekiama didinti gyventojų ekonominį aktyvumą^
efektyviau aprūpinti darbo jėga sparčiai augančią ekonomiką. Nepaisant teigiamų pokyčių mūsų šalyje li­
ko vienas iš didžiausių ES ekonominio neaktyvumo (economic unactivity rate) lygio rodiklių (apie 32
proc), mažas užimtumas pažangias technologijas naudojančiuose sektoriuose (2007 m. Lietuvoje apie 4,5
p r o c nuo bendro užimtųjų skaičiaus, ES vidurkis apie 9 proc) bei didelė pajamų diferenciacija.
Vladimiras Gražulis - Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto Personalo va­
dybos ir organizacijų plėtros katedros docentas, socialinių mokslų daktaras.
Telefonas (+370 5) 274 0610
Elektroninis paštas vlad.gra@mruni.lt
Boguslavas Gruževskis - Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, docentas, socialinių mokslų
daktaras.
Telefonas (+ 370 5) 275 24 34
Elektroninis paštas boguslavas.gruzevskis@dsti.lt
Straipsnis pateiktas 2009 m. vasario mėn.; recenzuotas; parengtas spausdinti 2009 m. gegužės mėn.
51