KARALIŠKŲJŲ PALAIKŲ ATRADIMAS VILNIAUS

ACTA A C A D E M I A E A R T I U M V I L N E N S I S / 6 5 - 6 6
2012
KARALIŠKŲJŲ PALAIKŲ ATRADIMAS
VILNIAUS ARKIKATEDROJE 1931 m.:
ATVAIZDŲ KOLEKCIJA
1
Algė Andriulytė
VDA
DAILĖTYROS, MENO TYRIMŲ
IR SKLAIDOS INSTITUTAS
Dominikonų g. 1 5 / 1 , LT-01131 Vilnius
alge.andriulyte@vda.lt
1931 m. Vilniaus arkikatedroje atradus Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio
bei dviejų Žygimanto Augusto žmonų - Elžbietos Habsburgaitės, Barboros Radvilaitės - palaidojimus
atsirado išskirtinė proga kalbėti apie Vilnių kaip karalių miestą, išryškinti jo karališkąjį aspektą. Tarpukario
periodu Vilniui tapus atokiu Lenkijos provincijos miestu, šis įvykis leido nors iš dalies buvusiai Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės sostinei susigrąžinti savo tapatybe, priminti apie buvusią šlovę ir istoriją. Straipsnyje
analizuojami tyrinėjimų metu sukurti karališkųjų palaikų atvaizdai ir jų refleksija XX a. pradžios Vilniuje.
REIKŠMINIAI ŻODŻIAI:
Vilniaus arkikatedra, karališkieji palaikai, Vladislovas Vaza, Aleksandras Jogailaitis,
Barbora Radvilaitė, Elžbieta Habsburgaitė, Vilniaus XX a. I pusės dailė, Vilniaus XX a. I pusės fotografija.
Karališkųjų kapų atradimas Vilniaus arkikatedroje
niame įvykio kontekste. Siekiama atskleisti, kaip susi­
1931 m. atveria daugybę tyrinėjimų ir mokslinių in­
formavo atvaizdų kolekcija, ką ji reiškė to meto visuo­
terpretacijų perspektyvų. Karalių kriptos paslapties
menei. Kolekcijos sąvoka čia vartojama ne atsitiktinai:
atskleidimas glaudžiai siejasi su Vilniaus arkikatedros
dailės kūriniai buvo kuriami nuosekliai tuo pačiu metu
restauravimo istorija, Lietuvos ir Lenkijos didikų pa­
ir turėjo aiškų užsakovą, be to, kaip visuma jie buvo
laikų kultu, Vytauto Didžiojo kapo paieškomis ir kitais
pristatyti 1933 m. parodose Varšuvoje ir Vilniuje.
istoriniais bei kultūrologiniais diskursais. Straipsnyje
Karališkųjų palaikų atradimo įvykiai buvo nuolat
daugiausia dėmesio skiriama tuo metu sukurtiems ka­
aprašomi to meto Vilniaus spaudoje, taip pat pagrin­
rališkųjų palaikų atvaizdams, jie analizuojami istori-
dinėje Lenkijos ir Lietuvos periodikoje. Ši istorija už­
1
fiksuota amžininkų dienoraščiuose, prisiminimuose .
1
Straipsnis parengtas vykdant 1 0 1 0 - 2 0 1 1 m. mokslinę progra­
ma „Vilniaus meninės aplinkos. Kultūrinio identiteto tyrimai".
2
Projekt.-} parėmė Lietuvos mokslo taryba.
Stanislaw Lorentz, Album wileńskie. Warszawa: Państwowy Ins­
tytut Wydawniczy, 1 9 8 6 ; Kazimierz Wilkus, „Odkrycie grobów
327
tarpukariu Vilniaus arkikatedroje atliktus architektū­
4
rinius tyrimus bei pateikė išsamias ataskaitas . Vėliau
5
pasirodė istoriko Napaleono Kitkausko publikacijos ,
kuriose buvo pristatyti ir 1931 m. įvykiai. Zbigniewo
Swięcho trilogijos Klątwy, mikroby i uczeni antrajame
tome Wileńska klątwa Jagiellończyka bene išsamiau­
siai aprašytas karališkųjų kapų atradimas - pateikta
intriguojanti karalių kapų prakeikimo hipotezė, pa­
remta autoriaus samprotavimais, bendromis istorijos
žiniomis, bei gana gausiai cituojamomis periodinės
6
spaudos ištraukomis . Šis mokslo populiarinimo lei­
dinys sulaukė plataus tiek visuomenės, tiek specialistų
susidomėjimo, tačiau 1931-1933 m. sukurti atvaizdai
nei šioje, nei kitose minėtose publikacijose išsamiau
nebuvo aptariami. Pavieniai karališkuosius palaikus
vaizduojantys meno kūriniai buvo pristatomi perso­
naliniuose dailininkų darbų kataloguose ir tapo pla­
čiau žinomi kaip jų estetinės raiškos dalis, ypač Ferdynando Ruszczyco ir Liudomiro Sleńdzińskio sukurti
7
darbai, dokumentinės Jano Bulhako nuotraukos . Ka­
rališkųjų palaikų atradimo istorija yra aktuali įvairių
kartų tyrinėtojams, apie tai liudija Vilniaus dailės aka­
i Vilniaus arkikatedra 1 9 3 1 m. potvynio metu, Bolesławos ir
Edmundo Zdanowskiu negatyvų rinkinys, LDM
demijos Paminklotvarkos katedroje apgintas Sauliaus
Vilnius Cathedral during the flood of 1 9 3 1 , Bolesława and
Poderio magistro darbas .
8
Edmund Zdanowskis' collection of negatives, LAM
4
Adolfas Raulinaitis, 1903-1987 Istorinės informacinės žinios apie
Vilniaus pilies arkikatedra, dabartinę Paveikslų galerijų (josios
Atradimo ir tyrimų eiga aprašyta 1932 m. Vilniaus
sutvirtinimo reikalu), in: Lietuvos mokslo akademijos Vrublevs-
bazilikos gelbėjimo komiteto pastangomis išleistoje
kių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau - LMAVB RS), Raulinaičio Adolfo fondas, f. 3 2 2 . Paveikslų galerija, buv. Vilniaus ar­
knygelėje Bazylika WileńskaK Vis dėlto istoriškai įvy­
kikatedra. Karališkajam mauzoliejui istorinė medžiaga. Aplankas
kis pradėtas analizuoti tik septintajame dešimtmetyje,
VI Surinko ir parengė A. Raulinaitis, f. 3 2 2 , b. 7 1 5 ir kt.
nusprendus arkikatedrą remontuoti: istorikas Adolfas
5
Napaleonas Kitkauskas, Vilniaus katedra, Vilnius: Mintis, 1 9 7 6 ;
Idem, Vilniaus arkikatedros požemiai, Vilnius: Kultūra, 1 9 9 4 .
Raulinaitis sistemingai rinko archyvinę medžiagą apie
6
Zbigniew Święch, Klątwy, mikroby i uczeni, t. 2: Wileńska kląt­
wa Jagiellończyka, Kraków: Wydaw. Wawelskie, 1 9 9 4 .
królewskich w katedrze wileńskiej", in: ser. Studia do Dziejów
7
Wawelu, t. 5, Kraków: Zamek królewski na Wawelu, 1 9 9 1 ; Idem,
„Odkrycie grobów królewskich w katedrze wileńskiej", in: Wilno-
ziejus, 2 0 1 1 .
Wileńszczyzna jako krajobraz i środowisko wielu kultur, Białys­
3
Lietuvos fotografijos istorija, t. 6: Jan Bułhak. Vilnius, Ul knyga,
sudarytoja Jūratė Gudaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis mu­
8
Magistro darbe įvykis aprašomas keliais aspektais: daug dėme­
tok: Towarzystwo Literackie im. Adama Mickiewicza, 1 9 9 2 ; Fer­
sio skiriama liudininkų pasakojimams bei „tikrojo" atradėjo
dynand Ruszczyć, Dziennik, t. 2: IV Wilnie, Warszawa: Drukarnia
paieškoms, palaikų konservavimui, karališkojo mauzoliejaus
Kolejowa, 1 9 9 6 ; Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, lš atminties
įrengimo klausimui, taip pat atliktas dalinis tapybos ir piešinių
ekrano: rašyta ir pasakota, Vilnius: Versus Aureus, 2 0 1 0 .
sugretinimas. Tačiau Sis darbas turi rimt,-} trūkumą - autorius
Bazylika Wileńska, Wilno: Komitet Ratowania Bazyliki Wi­
nesirėmė autentiškais archyviniais šaltiniais, todėl dalis teigi­
leńskiej, 1 9 3 2 .
nių liko klaidingi ar nepakankamai pagrįsti. In: Saulius l'odc-
328
Sukurtų karališkųjų palaikų atvaizdų interpretaci­
Reikia prisiminti, kad Karalių kriptos nesėkmingai
jos požiūriu svarbi tapo 2000 m. Krokuvos naciona­
ieškota ne kartą. Vienas pirmųjų apie čia esančius
liniame muziejuje surengta paroda Mirties
atvaizdai
palaidojimus rašė Michalas Homolickis", jo tyrinėji­
Lenkijos XIX ir XX amžių dailėje, joje eksponuoti du
mais rėmėsi Adomas Kirkoras savo veikale Bazylika
darbai - Ferdynando Ruszczyco Barboros
Radvilai­
litewska (1886) , vėliau tai minima ir kituose Vilniaus
tės kaukolė ir Kazimierzo Kwiatkowskio Prie Barbo­
paminklams skirtuose leidiniuose . Pagrįstai manyta,
ros Radvilaitės kapo - reprezentavo istorinių asmenų
kad 1636 m. pastačius Šv. Kazimiero koplyčią ir į ją iš
9
12
13
kapų kulto reiškinj . Vis dėlto galima teigti, kad ka­
Valavičių koplyčios (buv. Karalių) iškilmingai perkėlus
rališkųjų palaikų atvaizdų kolekcijos interpretacija tik
šventojo relikvijas, turėjo būti pernešti ir jo brolio bei
šiuo aspektu neatskleidžia įvykio ir kūrinių kultūrinio
dviejų Žygimanto Augusto žmonų palaikai, o vėliau
sodrumo, kitaip tariant, daugiasluoksniškumo. Šiame
palaidoti ir Šv. Kazimiero koplyčios fundatoriaus ka­
straipsnyje siekiama išryškinti atvaizdų kontekstus ir
raliaus Vladislovo IV širdis ir vidaus organai . Tačiau
vidines sąrangas - visų pirma autorių intencionalumą
tikslesnių duomenų, kur tai turėjo būti, neturėta. Taip
bei kūrinių percepciją visuomenėje.
pat 1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500 m. mirties
14
Atliekant karališkųjų palaikų atradimo ir jų atvaiz­
metines katedros požemiuose nesėkmingai ieškota jo
dų analizę buvo susipažinta ne tik su minėtomis publi­
palaikų. Tada buvo įvertinta ir kritinė pastato būklė:
kacijomis, bet ir su Lietuvos archyvuose saugomomis
rasta plyšių ir sutrūkinėjimų vandens nutekėjimo ka­
Vilniaus bazilikos gelbėjimo komiteto bylomis , kitais
nalų skliautuose bei pamatuose, plyšių vakarinėje sie­
archyviniais šaltiniais, taip pat po įvairius Lietuvos ir
noje ir frontone . Fundamento įtrūkimai buvo laikinai
Lenkijos muziejus išsibarsčiusiais kūriniais, nuotrau­
užtaisyti, tačiau dėl lėšų trūkumo rimtesni remonto
komis. Tai leido pajusti tarpukario nuotaikas, aptikti
darbai nebuvo pradėti. Tad nenuostabu, kad 1931 m.
daug įdomios ir vertingos informacijos, kurios šiame
balandžio 26 d. išsiliejus Neries upei ir apsėmus arki­
straipsnyje panaudota tik dalis.
katedrą, vieno įspūdingiausių miesto architektūrinių
10
15
paminklų būklė tapo grėsminga. Ypač nukentėjo jos
Karališkųjų palaikų atradimo istorijoje svarbų, galbūt
vakarinė dalis: suaižėjo ir sutrūkinėjo Valavičių ko­
net lemtingą vaidmenį suvaidino keletas atsitiktinumų:
plyčia, dėl nusėdusių pamatų smarkiai apiro portikas,
1931 m. Vilniaus potvynis, pastūmėjęs atlikti skubius
visame pastate atsirado plyšių ir įtrūkimų [2 iL], įdu­
arkikatedros gelbėjimo darbus [1 iL], bei pavienių tyrė­
bo Šv. Kazimiero koplyčios grindys. Didysis Vilniaus
jų smalsumas ir atkaklumas, skatinęs nepaisyti vadovų
nurodymų ir ieškoti palaikų apčiuopomis, mėgėjiškai.
u
Michał Homolicki, „Katedra Wileńska", in: Wizerunki i Roz­
trząsania Naukowe, Wilno, 1 8 3 8 , 1 . 1 , p. 1 - 7 5 .
ris, Vilniaus arkikatedros bazilikos karališkosios kriptos kultūri­
12
nis palikimas, vadovas Arūnas Puškorius, Vilnius, 2 0 0 9 .
9
Obrazy śmierci w sztuce polskiej XIX i XX wieku, Katalog wys­
leišio, Tilžė, 1 8 9 8 .
tawy w Muzeum Narodowym w Krakowie, Kraków: Muzeum
13
Narodowe w Krakowie, 2 0 0 0 , p. 2 6 0 - 2 6 5 .
10
Adam Kirkor, Bazylika litewska, Kraków, 1 8 8 6 ; Idem, Kapai di­
džią kunigaikščių ir karalių Vilniuje, vertimas iŠ lenkų k. P. Vi­
Władysław Zahorski, Katedra Wileńska, Wilno, 1 9 0 4 ; Kurczew­
ski Jan, Kościół zamkowy czyli katedra Wileńska: w jej dziejo­
Dokumentų pagrindinį rinkinį sudaro LMAVB RS Vilniaus ar­
wym,
kivyskupijos kurijos fonde saugomi Vilniaus bazilikos gelbėji­
I na podstawie aktów kapitulnych i dokumentów
mo komiteto protokolai, korespondencija, atsišaukimai, finan­
opracował X. J. Kurczewski, Wilno, 1 9 0 8 - 1 9 1 6 , 3 d.
sinės ataskaitos, brėžiniai ir kt. Taip pat itin svarbūs Lietuvos
valstybės istorijos archyve (toliau - LV1A)
14
saugomi architekto
liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju
historycznych,
Stanislaw Lorenz, „Groby Królewskie w Wilnie", in: Kurier Wi­
leński, 1 9 3 3 , Nr. 2 3 1 .
Juliaus Kloso fondo dokumentai, susiję su Vilniaus bazilikos
15
Raulinaičio Adolfo fondas, f. 3 2 2 , b. 7 1 9 , 1 . 9 , in: LMAVB RS; Ba­
gelbėjimo komiteto Techninės komisijos darbu bei naujos Ka­
zylika Wileński!, Wilno: Wydaw. Komitetu Ratowania Bazyliki
ralių koplyčios projektavimu.
Wileńskiej, 1 9 3 3 , p. 37.
329
2. Vilniaus arkikatedros įtrūkimai, apie 1 9 3 1 , Lenkijos nacionalinis
skaitmeninis archyvas (toliau - NSA)
The cracks in Vilnius Cathedral, circa 1 9 3 1 , Polish National
Digital Archive (further - NDA)
3 . Vilniaus arkikatedra pastoliuose, apie 1 9 3 1 , LDM
Vilnius Cathedral in scaffolding, circa 1 9 3 1 , LAM
potvynis, taip vadinta 1931 m. katastrofa, padarė daug
nuostolių ir žalos visam miestui: išgriautos krantinės,
apniokoti pastatai. Dalis gyventojų buvo laikinai eva­
kuoti, sutriko įprastas miesto ritmas, taip pat baimin­
tasi dėl galimo šiltinės epidemijos protrūkio. Potvynis
nusinešė ir vienintelį avangardinį Vilniaus paminklą Zbignewo Pronaszko sukurtą laikiną Adomo Micke­
vičiaus skulptūros medinį maketą, pastatytą Neries
krantinėje trečiojo artilerijos pulko kareivinių terito­
rijoje, kuris kėlė nemenkas diskusijas tarp miestelė­
16
nų . Atslūgus potvyniui, vienu iš pagrindinių rūpes­
čių tapo kuo greičiau gelbėti arkikatedrą nuo visiško
sugriuvimo [3 il.].
1931 m. liepos 17 d. Vilniaus vaivados Zygmunto
Beczkowicziaus ir Vilniaus arkivyskupo Romualdo
Jalbrzykowskio iniciatyva buvo įkurtas Vilniaus ba­
7
zilikos gelbėjimo komitetas' (toliau - Komitetas). Iš­
rinktas Garbės prezidiumas ir Vykdomasis komitetas,
įsteigtos šešios komisijos: Meninė-istorinė, Techninė,
8
Spaudos, Finansų, Propagandos ir Revizijos' . Pirmos
dvi komisijos kartu su Vykdomuoju komitetu tapo viso
Komiteto darbo pagrindu. Techninei komisijai vado­
vauti buvo paskirtas architektas profesorius Juliuszas
Krosas, o Meninei-istorinei - profesorius Ferdynandas
Ruszczycas, restauratorius dr. Stanisławas Lorentzas
aktyviai dalyvavo tiek Vykdomojo komiteto, tiek šių
dviejų komisijų veikloje. Rugpjūčio pradžioje pradėti
sistemingi arkikatedros geologiniai, archeologiniai bei
16
Žr. plačiau: Ilona Mažeikienė, „Trys Adomo Mickevičiaus pa­
minklų projektai tarpukario Vilniuje", in: Acta Acadcmiac Artium Vilnensis, Vilnius, 2 0 0 3 , t. 29: Vilnius kaip dailćs mokymo ir
sklaidos centras, sudarytojas Vidmantas Jankauskas, p. 1 0 9 - 1 1 9 -
17
Vilniaus arkikatedros bazilikos gelbėjimo komiteto organizaci­
nio posėdžio protokolas, in: LMAVB RS, f. 3 1 8 , b. 2 2 1 3 0 , 1 . 1 - 2 .
18
330
lbid.
architektūriniai tyrimai, jais remiantis pradėti tvirtinti
arkikatedros pamatai ir sienos, buvo kalami gelžbetonio
poliai, klojamos geležinės sijos [4 il.]. Atliekant arkika­
tedros sutvirtinimo darbus, buvo valomi ir rūsiai bei
kriptos - viltasi atrasti karališkus palaidojimus ir Vy­
tauto Didžiojo kapą. Deja, menkai domėtasi tuo metu
rastais neidentifikuotais kapais, vadintais „bevardžiais
kaulais", kurių istorinės vertės nesugebėta įžvelgti.
Remontuojant Šv. Kazimiero koplyčios įgriuvusias
grindis buvo atrasta požeminė kripta, nedelsiant nu­
spręsta, kad tai ir bus, kaip XIX a. manyta, karališkųjų
palaikų palaidojimo vieta. Apie atradimą rugpjūčio
Ц d. paskelbė Kurier Warszawski, tačiau pasklidęs
gandas vėliau Komisijos buvo paneigtas. Paaiškėjo,
kad rasti kaulai neturi jokios „istorinės vertės", o at­
verta požeminė erdvė, atlikus pirminę apžiūrą, jokių
vilčių neteikė - nuspręsta, kad ketinimai XVII a. čia
įrengti karalių kriptą nebuvo įgyvendinti. Pasak kores­
pondento slapyvardžiu Sulimczyk, „sunku įsivaizduo­
ti, kad tai galėjo tarnauti kaip paskutinis prieglobstis
Ą. Geležinių sijų klojimo darbai po Vilniaus arkikatedros
ne tik karališkosios šeimos nariams, bet ir paprastiems
kolonomis, apie 1 9 3 1 , NSA
mirtingiesiems"". Korespondentas, išreikšdamas tyri­
The laying of iron beams under the columns of Vilnius
nėtojų ir miestiečių lūkesčius, retoriškai klausė „Kur
Cathedral, circa 1 9 3 1 , NDA
Yra karališkieji kapai?" Tęsiant tyrimus, rugpjūčio
2 6
d. Šv. Kazimiero koplyčioje po altoriaus mensa
buvo rastos dvi urnos su Lenkijos karaliaus, Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos širdimi ir vi­
daus organais, čia palaidotais 1648 m. Vilniuje rastos
urnos buvo pažeistos keliose vietose, spėta, kad tai nu­
tiko 1654-1667 m. karo su Rusija metu. Žinia apie ra­
dinį iš karto pasirodė laikraščiuose, o urnas apžiūrėjo
l r
10
detaliai aprašė ekspertai [5 il.].
Toliau tyrinėjant arkikatedros sienų pamatus ir
at
Hekant sutvirtinimo darbus, buvo atidarytos dar
X V 1
H a. pabaigoje, architekto Lauryno Gucevičiaus
vykdytos rekonstrukcijos metu, užmūrytos kriptos.
Restauratorius Lorcntzas rašė: „Po pagrindine nava
5. Karaliaus Vladislovo Vazos urnos, Jano Bulhako nuotrauka,
atidaryta eilė pavienių kriptų, nesusijusių tarpusavy-
1931.
1 9
1
0
I h c urns of King Vladislav Vasa. Photograph by Jan Bułhak,
Sulimczyk, „W Bazylice Wileńskiej", in: Słowo, 1931, Nr. W . P- 3L V
LDM
1931,
b \ , f. пз5, ар. з , Ь . 3 9 , 1 . 6 - 8 .
331
LAM
6 . 1 9 3 1 m. rugsėjo 2 1 d. prie atidengtos Karalių kriptos Vilniaus
je, slepiančių daugybę bevardžių kaulų. Ir profesorius
arkikatedroje. Iš kairės pirmoje eilėje: penktas - Marianas
Kłosas, ir aš vylėmės, kad būtent po pagrindine nava
Morelowskis, Juliuszas Klosas, vyskupas Kazimierzas
1
aptiksime kriptą su karališkaisiais palaidojimais" '.
Michalkiewiczius, Stanislawas Lorentzas, Vilniaus vaivada
Zygmuntas Beczkowiczius, arkivyskupas Romualdas
Lūkesčių, matyt, būta didelių. Skatinamas smalsumo
Jalbrzykowskis, už jo - universiteto prorektorius Czeslavvas
ar asmeninių ambicijų, savarankiškai, t. y. neturėda­
Falkowskis, iš dešinės pirmas - prelatas kn. Adamas Sawickis,
mas Komiteto pritarimo, arkikatedros požemius taip
ketvirtas - Ferdynandas Ruczszycas, prieš jį stovi vyskupas
pat kasinėjo Kłoso padėjėjas architektas Janas Peksza.
Władislawas Bandurskis, Jano Bulhako nuotrauka, NSA
Jis rugsėjo 21 d. bazilikos požemiuose ir atrado Karalių
At the uncovered Royal crypt on September 2 1 , 1 9 3 1 . First
row, from left: fifth - Marian Morelowski, Juliusz Klos, bishop
kriptą. Tas momentas, aprašytas įvairiuose šaltiniuo­
Kazimierz Michalkiewicz, Stanisław Lorentz, Vilnius Voivode
se - periodikoje, atsiminimuose, yra nupasakotas šiek
Zygmunt Beczkbwicz, Archbishop Romuald Jalbrzykowski,
tiek skirtingai. Tarpukario lenkų spauda kaip betar­
behind him - University vice-dean Czesław Falkowski, first
pišką kriptos atradėją nurodė Pekszą, kurio dėka, o
from right - prelate priest Adam Sawicki, fourth - Ferdynand
tiksliau „įgudusio architekto žvilgsnio, apie kurį sa­
Ruczszyc, in front of him stands bishop Władisław Bandurski.
koma: skaito plytas kaip knygą", bei „intuicijos" dėka
Photograph by Jan Bułhak, NDA
buvo užbaigtos kriptos paieškos." Vėliau, t. y. dešimto
21
22
Stanisław Lorentz, Album wileńskie, p. 9 8 .
„Krypta Królewska w podziemiach Katedry", in: Słowo, 193>>
Nr. 2 1 7 ; Sulimczyk, „Dawne pomniki królewskie w Wilnie oraz
icli projekty", in: Słowo, 1 9 3 1 , Nr. 2 2 5 .
332
dešimtmečio pabaigoje, Zbigniewo Święcho paska­
žinia buvo perduota profesoriui Klosui, vyskupui Mi-
tintas ir padedamas, savo atsiminimais apie kriptos
chalkiewicziui bei prelatui Sawickiui . Apie 13 vai. ar­
atradimą pradėjo dalytis Jano Pekszos pagalbininkas
kikatedroje, kaip pats įvardijo, „instinkto vedamas" ap­
inžinierius Kazimierzas Wilkus, kurį netrukus imta
silankė profesorius Ruszczycas ir pastebėjo centrinėje
28
23
pristatinėti kaip vieną pagrindinių atradimo dalyvių .
navoje prieš presbiteriją grindyse iškastą angą, iš kurios
Lorentzas atradimą vertino dar kitaip. Jo teigimu, tai
pasirodė Peksza „ir į ausį pašnibždėjo, kad atrasti tie
buvo daugybės planingų tyrinėjimų rezultatas, o kad
kapai, kurių taip sunkiai ieškota ir dėl kurių baimintasi,
Peksza savavališkai išėmė plytą iš mūro ir atsitiktinai
jog buvo išplėšti, o kaulai išbarstyti" . Ruszczycas die­
rado karališkuosius kapus buvo tik „netoleruotinas
noraštyje aprašė pirmus savo įspūdžius iš kriptos:
29
24
nelojalumas" komandos atžvilgiu . Gotikinis mūras,
kuris slėpė Karalių kriptą, buvo aptiktas dar rugsėjo
Atėjau į katedrą tuo momentu, kai į kriptą jau buvo
18 d., penktadienį, tad tolesni darbai turėjo prasidėti
įėję kn. Sawickis, Klosas, Lorentzas, Morelowskis ir
tik po savaitgalio. Techninės komisijos pirmininkas
Peksza. Įspūdis buvo šokiruojantis. Mažoje kriptoje,
Klosas didelio susidomėjimo atrasta gotikine sienele
kur vietos yra tik trim karstams, grindinys buvo pa­
neparodė, tai iš dalies paskatino Pekszą veikti sava­
dengtas tarsi juodu sluoksniu. Iš jos kyšojo kaukolė
rankiškai. Neformalioje aplinkoje pastarasis pasako­
su karūna, kaulai - tai karalius Aleksandras. Kau­
davo apie savo aistringus savavališkus kasinėjimus:
kolės linkis natūralus, kaip sapne. Šalia šviesesnė
„Kurijos buvo griežtai ir kategoriškai įsakyta jokių
masė - tai iš dalies išlikęs Barboros Radvilaitės kars­
archeologinių ar istorinių tyrinėjimų nedaryti, o jei ką
tas. Prie vainiko metalinė lentelė. Toliau vėl tamsi,
būčiau pastebėjęs, tuojau bematant apie tai pranešti.
neaiški masė, bet ant mūrinės atbrailos [matosi]
Gerai žinojau, kad pranešęs kurijai, prarasčiau savo at­
blizganti, plona, auksinė karūna, o po ja - auksinė
radimo džiaugsmą. Paslaptis buvo tokia intriguojanti,
grandinėlė ir lentelė.
jog tas dienas buvau tarytum transe. Juk turėjau ryžtis
Stovėjome ant siauro pakraštėlio, kuris liko tarp
savotiškai „šventvagystei" - išlupti keletą plytų ir pa­
palaikų ir sienos. Turėjom kišeninius žibintuvėlius.
25
žvelgti į paslaptingą gretimą kriptą" . Itin vaizdingus
Lorentzas iššifravo užrašus ant lentelių. Nebuvo nė
jo atsiminimus apie kriptos atradimą perpasakojęs
menkiausios abejonės. Stovėjome priešais autentiš­
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis nurodo, kad Pekszos
kus, ilgus amžius ieškotus karališkuosius palaikus .
50
viena pagrindinių paskatų kasinėti Vilniaus arkikate­
26
drą buvo troškimas atrasti Vytauto Didžiojo kapą .
Vėliau Słowo informavo: „13 vai. į kriptą nusilei­
Peksza kriptą atrado rugsėjo 21 d., pirmadienį,
do Bazilikos rektorius kn. prelatas Sawickis, darbų va­
17
8.45 vai. ryte ir, kaip pats teigė, parodė ją Wilkui .
dovas prof. Klosas, restauratoius dr. Lorentzas, SBU
Netrukus Janas Peksza apie atradimą papasakojo Sta-
profesorius Ferdynandas Ruszczycas, dr. Morelowskis
nislawui Lorentzui, kuris pranešė Vilniaus vaivadai Zy-
bei architektas Janas Peksza ir patvirtino, kad nėra jo­
gmuntui Beczkowicziui, o pastarasis telefonu informa­
kių abejonių, jog kriptoje saugomi karalių palaikai" .
31
vo aukščiausius pareigūnus Varšuvoje. Be to, iš karto
28
Stanislaw Lorentz, Album wileńskie, p. 9 8 .
Zbigniew Swicnch, op. cit., p. 1 1 8 ; Napaleonas Kitkauskas, Vi'f-
29
Ferdynand Ruszczyć, Dziennik, p. 5 9 2 - 5 9 3 .
niaus arkikatedros požemiai, p. 3 3 - 3 4 .
30
Ibid., p. 5 9 3 - 5 9 4 .
14
Stanislaw Lorentz, Album wileńskie, p. too.
31
25
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, op. cit., p. 3 2 6 .
zwłok Aleksandra Jagiellończyka, królowych Elżbiety i Bar­
26
Ibid, p. 3 3 0 .
bary Radziwiłłówny. Doniosłe wyniki poszukiwań w bazylicie
27
Ibid, p. 3 2 6 .
Wileńskiej", in: Słowo, 1 9 3 1 , rugsėjo 2 2 , Nr. 2 1 7 .
23
333
„Krypta królewska w podziemiach Katedry. Odnaliezicnie
rr.'ü. • > : : - : •, г
• >: • -i
i.
•
, ,г. -
. i-i
"7 7 * "
7. Vilniaus arkikatedros išorinių sienų pamatų sutvirtinimo
/
•'•'7~ -
l h e plan of reinforcing foundations of Vilnius Cathedral
planas, apie 1931, LMAVB RS. Karalių kriptos vieta pažymėta
exterior walls, circa 1931, LMAVB RS. Royal crypt marked
žaliai [A. A.]
in green [Л. A.)
331
14 vai. kriptą aplankė pasaulietinės ir bažnytinės val­
32
35
ta - prie pat Šv. Kryžiaus, arba Vytauto, altoriaus .
džios atstovai, universiteto rektorius . Janas Bulhakas
Apibendrindamas tarpukario lenkų tyrinėjimus isto­
visus susirinkusius nufotografavo prie įėjimo į kriptą [6
rikas Napaleonas Kitkauskas rašė:
il.]. Penktą valandą buvo išplatintas pranešimas spaudai.
Netrukus žinia apie atrastus karalių kapus pasklido po
To meto tyrinėtojų duomenimis, palaikai gulėjo taip:
miestą ir sukėlė nemenką sąmyšį. Devintą vakare apie
priešais duris - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Alek­
atradimą paskelbė Lenkijos radijas. Jau tą patį vakarą
sandro kaukolė su karūna, į dešinę nuo jos - pelenų
daugybė žmonių būriavosi prie arkikatedros norėdami
spalvos luitas su Barboros Radvilaitės palaikais ir prie
savo akimis pamatyti neįtikėtiną radinį, tačiau nebuvo
pat kriptos pietinės sienos - Elžbietos Habsburgaitės
įleisti - pastatas saugumo sumetimais buvo uždarytas,
kaukolė bei kaulų krūvelė, ant akmens - karūna.
33
o įėjimus saugojo policija . Pirmiausia nutarta įrengti
Prie Aleksandro palaikų buvo rasti du puošnūs
geležines duris, apsaugosiančias kriptą, o šventovės vidų
auksiniai žiedai, geležinis surūdijęs kardas ir odinė
iškilmingai dekoruoti. Kitą dieną lenkų spauda mirgėjo
apipuvusi makštis. Griaučiai buvo labai sunykę, dalis
nuo pranešimų gausos. Kurier Wileński, Słowo antraštės
jų vandens nuplukdyta prie sienos. Aleksandro pa­
skelbė: „Dvidešimt vienas patrankos šūvis sveikina kara­
laikai iš kriptos iškelti pirmutiniai.
liškuosius palaikus". Rugsėjo 23 d., pagal prof. Ruszczy-
<...> Prie Elžbietos palaikų rasta karūna, auksinė
co projektą, šalia įėjimo į kriptą buvo pastatytas altorius
grandinėlė ir pomirtinė lentelė, auksinis medalionas
su aukštu baldakimu, kriptą saugojo garbės sargyba, o
su abiejų Žygimantų portretais, žiedas su keturiais
10 vai. ryte laikytos iškilmingos mišios, kurias translia­
šlifuotais deimantais ir lentelė su Habsburgu herbu.
vo radijas. Jose dalyvavo Vilniaus vaivada Zygmuntas
<.„> Paskutiniai iš kriptos iškelti Barboros Radvi­
Beczkowiczius, specialiai šia proga iš Varšuvos atvykęs
laitės palaikai. Tai buvo ant tašų gulėjęs perlūžęs pil­
Lenkijos Respublikos Seimo pirmininkas Władysławas
kas karsto pavidalo luitas. Karsto lentos buvo supu­
Raczkiewiczius ir kiti garbūs asmenys. Lietuvos perio­
vusios, kūnas karste buvo apipiltas negesintų kalkių ir
dika taip pat informavo apie atradimą, rengiamas iškil­
pelenų mišiniu. Arkikatedros požemiuose lentos su­
mes, nors entuziazmo Kaune būta gerokai mažesnio, to
puvo, o kalkių mišinys nuo drėgmės sukietėjo, virto
priežastis buvo akivaizdi - nerastas taip lauktas Vytauto
karsto pavidalo kevalu. Jame gana gerai išsilaikė Bar­
Didžiojo kapas. Vilniaus išvadavimo reikalams skir­
boros Radvilaitės griaučiai, insignijos. B. Radvilaitės
tas laikraštis Mūsų Vilnius net atvirai laidė sarkastiškas
karstas iš viršaus buvo apkaltas oda. Išliko tik odos
užuominas: „lenkai politikuoja karališkos kriptos atra­
skiautės. Karsto antvožą puošė renesansinis kryžius
34
dimu, stato garbės sargybą ir daro iš to pompastiką" .
su vainiku iš brangakmenių ir aukso. Barbora buvo
palaidota su sidabrine paauksuota karūna, sidabriniu
Tapo aišku, kad karališkieji palaikai prieš keletą
amžių buvo perlaidoti po centrine arkikatedros nava
skeptru, auksiniu obuoliu su kryžiumi, ilga auksine
3,9 x 3,1 m dydžio gotikinėje kriptoje, įterptoje tarp
grandine ant kaklo ir trimis auksiniais žiedais ant
pirmosios katedros rytinės sienos liekanų ir toliau į
pirštų; vienas iš jų buvo su dviem deimantais, kitas
rytus esančios kapitulos kriptos [7 il.]. Karalių kripta
paprastesnis, o trečias - Žygimanto Augusto dovano­
buvo pastatyta ne vėliau kaip XV a. pabaigoje - XVI a.
tas, auksinis, puošnus, inkrustuotas juodu emaliu, su
pirmoje pusėje. Jai buvo parinkta labai garbinga vie-
briliantu, smaragdu ir žirnio didumo rubinu.
Karste virš kunigaikštienės Barboros Radvilaitės
32
Ibhl.
33
Wid.
3 4 Mūsų Vilnius, Kaunas, 1 9 3 1 , Nr. 2 8 ( 6 6 ) , p. 6 7 0 .
palaikų rasta sidabrinė lentelė su lotynišku įrašu. <...>
)5
Napaleonas Kitkauskas, Vilniaus arkikatedros poiemiai, p. 3 0 .
8. Janas Bułhakas, Įėjimas į Karalių kriptą, 1 9 3 1 , LVIA
9. Janas Bulhakas, Nuo įėjimo į kriptą matomi karaliaus
Aleksandro ir Barboros Radvilaitės palaikai, 1 9 3 1 , LVIA
Jan Bułhak, Entrance into the Royal crypt, 1 9 3 1 , LSHA
Jan Bułhak, Artefacts of King Alexander and Barbara Radziwiłł
seen from the entrance to the crypt, 1 9 3 1 , LSHA
33G
1 0
- Janas Bulhakas, Karaliaus Aleksandro palaikai, 1 9 3 1 , LVIA
Jan Bułhak, Artefacts of King Alexander, 1 9 3 1 , LS HA
Ant karsto viršaus buvo sidabrinė lentelė su Vy­
jamos dviem antspaudais, kuriuos saugojo Lorentzas
čio, Erelio ir Radvilų Trimitų herbais. Kitoje sidabri­
ir buvo atsakingas už jų nuėmimą bei uždėjimą. To­
nėje lentelėje (pomirtinėje), buvusioje ant karsto ant­
kia tvarka išliko iki tol, kol palaikai, insignijos ir pa­
vožo, lotynų kalba parašyta: „Karalienė Barbora, kuri
puošalai buvo iškelti iš kriptos . Svarbu yra tai, kad
po šiuo antkapiu palaidota, buvo Karaliaus Augusto
autentiška Karalių kripta su palaikais taip ir nebuvo
antroji žmona. Daugeliui daug gero padarė, pikto -
atverta platesniam žmonių ratui, todėl itin reikšmingi
niekam; niekas negali pasakyti, kad buvo jos įžeis­
tapo palaikus vaizduojantys meno kūriniai. Daugeliui
tas. Mirė neįmetėjusi, baigdama trečią dešimtį metų;
žmonių tik per meno kūrinius tapo įmanoma pama­
likimui lėmus, guolis liko antrą kartą tuščias. Mirė
tyti ir išgyventi įvykio svarbą, netiesiogiai sudalyvauti
jauna, bet jeigu ji būtų ir senyva, Augustas sakytų,
atradimo istorijoje, pamatyti tai „savo akimis".
58
kad mirė per anksti. Vainikuota 1550 metų gruodžio
Palaikai buvo fiksuojami tiek nuotraukose, tiek
56
7 dieną, mirė 1551 metų gegužės 8 dieną" .
meno kūriniuose. Jau rugsėjo 25 d. į Komitetą kreipėsi
Vilniaus fotografas Jozefas Lozińskis su prašymu foto­
Atrasta karališkų palaikų vieta buvo nuolat saugo-
grafuoti atrastus karalių kapus, kartu atlikti visus Ko­
- Kaip rašė Słowo, pirmomis dienomis į Vilniaus
mitetui reikalingus techniniusfiksavimus".Jis patei­
arkikatedrą galėjo patekti tik tie asmenys, kurie turėjo
kė komercinį pasiūlymą: visas reikiamas nuotraukas
m a
Komitetui atlikti nemokamai, o už tai maloniai pra-
7
aktoriaus prelato kn. Savvickto leidimą' . Prie įėjimo į
kri
3 6
3 7
Ptą įrengus apsaugines duris, jos buvo antspauduo№;
<<. Р. М - 3 6 .
w
" rażcnie w mieście", in: Słowo, »931. Nr. 1 1 7 -
337
38
Stanisław Lorentz, Album wileńskie, p. 9 9 .
39
LVIA, f. 1135, ар. 1 2 , b. 9 3 , 1 . 47.
п. Janas Bułhakas, Karalienės Elžbietos palaikai, 1 9 3 1 , LVIA
Jan Bułhak, Artefacts of Queen Elisabeth, 1 9 3 1 , LS HA
41
šė leisti nufotografuoti atvaizdus, kuriuos Komitetas
riate. Kriptos ir požemių fotografuoti neleidžiama" .
atrinks kaip tinkamus platinti ir pardavinėti, o pusę
Fotografo Lozińskio prašymas buvo vienareikšmiškai
gauto pelno skirti Komitetui, be to, siūlė Komitetui
atmestas, nepaisant to, kad lėšų arkikatedrai remon­
70 proc. gryno pelno už išskirtinę teisę fotografuoti
tuoti bei naujai kriptai statyti nuolat trūko. Vėliau,
Vilniaus arkikatedroje. Fotografas prašyme nurodė
spalio 6 d., Techninės komisijos posėdyje sprendi­
anksčiau nuveiktus reikšmingiausius darbus bei pel­
mas dar kartą buvo patvirtintas . Tokiu būdu buvo
nytas padėkas iš universiteto rektoriaus, Lenkijos pre­
užkirstas kelias palaikų atvaizdų viešinimui komer­
45
40
zidento, Vilniaus arkivyskupo . Atskirą prašymą Lo41
ciniais tikslais. Komitetas susidūrė su gana keblia ir
zińskis dėl užtarimo šiuo klausimu pateikė ir Klosui .
etiškai jautria problema: kaip fiksuoti ir visuomenei
Rugsėjo 28 d. Vykdomasis komitetas po ilgų diskusijų
pristatyti atradimą, o kartu išlaikyti deramą pagarbą
nutarė, kad fotografuoti ir piešti arkikatedros interjerą
mirusių karalių palaikams? Kaip suderinti mokslo ir
bei fotografuoti palaikų pagerbimo iškilmių momen­
visuomenės interesus, kaip išvengti apnuoginančio ir
tus galima tik „svarbiausiems spaudos atstovams ir ži­
drastiško kapavietės demonstravimo? Netrukus buvo
nomiems menininkams fotografams, kiekvieną kartą
nuspręsta, kad kriptoje esančius palaikus dokumen­
gavus atskirą leidimą iš kn. Sawickio, dr. Lorentzo ir
tuos žymus Vilniaus fotografas Janas Bulhakas, kuris
prof. Kloso bei suderinus klausimą komisijos sekreto-
arkikatedroje darbavosi nuo Komiteto įkūrimo. Spalio
40
Ibid.
42
LMAVB RS, f. 3 1 8 , b. 2 2 1 0 9 , 1 . 6 .
41
LVIA, f. 1 1 3 5 . ap. 1 2 , b. 9 3 , 1 . 47-
43
LVIA, f. 1 1 3 5 , ap. 1 2 , b. 9 3 , 1 . 4 6 .
338
u
- Janas Bulhakas, M. Reicheris ir S. Lorentzas prie Barboros
Radvilaitės palaikų, 1931 spalio 26, LVIA
Jan Bułhak, M. Reicher and S. Lorentz next to artefacts of
Barbara Radziwiłł, October 26 1931, LSHA
1
d. jau buvo pateikta dalis nuotraukų, kurias apžiūrėję
44
tu su tapytojais palaikus įamžino grafikas Jerzy Нор-
Komiteto nariai pripažino kaip tinkamas . Tą pačią
penas bei skulptorius Bolesławas Balzukiewiczius. Kai
di
eną nutarta, kad kapavietę ir palaikus savo kūri­
pagrindiniai kūrybiniai darbai buvo baigti, Vykdomo­
niuose įamžins tapytojai Ruszczycas, Sleńdzińskis ir
jo komiteto posėdyje 1931 m. lapkričio 16 d. Lorentzas
Kwiatkowskis. Buvo numatyta, jog menininkai dirbs
pasiūlė surengti parodą su kriptos vaizdais, portretais
5 dienas (nuo spalio 1 d. iki 5 d.), vėliau kriptoje palai­
ir nuotraukomis . Paroda surengta gerokai vėliau,
45
47
kai ir radiniai turėjo būti inventorizuojami ir tiriami .
1933 m. balandžio-gegužės mėn. ji veikė Varšuvoje, o
Ta
čiau dailininkams buvo sudarytos sąlygos dirbti pa­
rugpjūčio 31 d. buvo atidaryta Vilniaus arkikatedros
kaitomis su mokslininkais, tad pats procesas užtruko
zakristijoje - iškilmingo palaikų perkėlimo į laikiną
gerokai ilgiau - visą mėnesį. Ruszczycas dienoraštyje
mauzoliejų Valavičių koplyčioje proga. Varšuvoje buvo
ni, kad piešti turėjo baigti iki lapkričio 7 d., nes tuo
eksponuojami Hoppeno, Balzukiewicziaus, Kwiat­
mj
m
4
«tu buvo ketinama palaikus išnešti iš kriptos *. Kar-
kowskie Ruszczyco ir Sleridziriskio darbai. Vilniuje
kartu su meno kūriniais buvo parodytos ir karališkos
insignijos bei nuotraukos iš kriptos. Sukurta iškalbin­
4
4
45
4 6
LV
lA,f.U3s,ap.t2,b.96,l.t2V.
ga karališkųjų palaikų galerija atskleidė skirtingus įvy­
lbid.
kio įprasminimo aspektus.
F«dynand Ruszczyć. Dziennik, t. 2, p. 602. Reikia atkreipti
di
" i c s j , kad leidinyje Jan Bułhak. Vilnius, III knyga netiksliai
"«rodyia, jog i kriptą menininkai „buvo įleisti tik penkioms
"ienoms- (p. 27).
47 LMAVB RS, f. 318, b. 22109,1.9-
339
Janas Bulhakas, Barboros Radvilaitės palaikai,
1 4 . Janas Bulhakas, Barboros Radvilaitės palaikai,
1 9 3 1 , LVIA
1 9 3 1 spalio 2 9 , LVIA
Jan Bułhak, Artefacts of Barbara Radziwiłł,
Jan Bułhak, Artefacts of Barbara Radziwiłł,
1 9 3 1 , LSHA
October 2 9 1 9 3 1 , LSHA
340
Bułhakui patikėjus išimtinę teisę fo­
grafuota spalio 3 d. (15 kadrų, 2 6 nuotraukos), vėliau
tografuoti kriptoje, buvo sukurta serija nuotraukų,
dar 4 kartus (po 6, 9, 5, 2 kadrus). Bulhakas nurodo,
kuriose užfiksuota darbų eiga ir patys palaikai. Įėjimas
kad nuotraukas didino tik kartą 1 9 3 2 m. sausio 1 6 d.,
j kriptą, bendras kriptos vaizdas, karaliaus Aleksan­
greičiausiai jos buvo skirtos būsimai parodai . Many-
dro, karalienės Elžbietos, Barboros Radvilaitės palai­
tina, kad didžiąją fotografo negatyvų ir nuotraukų dalį
kai, karališkos regalijos - viskas gulė j kartais sunkiai
savo dispozicijoje turėjo J. Kłosas. Tai rodytų faktas,
identifikuojamus abstrakčius, o kartais šiurpulį ke­
kad po netikėtos architekto mirties 1933 m. Vykdo­
liančius natūralistinius vaizdus ( 8 - 1 6 il.]. Akivaizdu,
masis komitetas iš jo asmeninio archyvo perėmė visus
kad Bułhakas dokumentuodamas palaikus nevengė
jam patikėtus 93 negatyvus, tačiau pažymėjo, kad nuo­
dramatiškesnio rakurso ar tam tikros režisūros. An­
traukų pagal nurodytą sąrašą dar trūksta .
FOTOGRAFIJA.
49
50
tai, ne kartą fotografuodamas įėjimą į kriptą, atrodo,
Remdamiesi vien šiais dokumentais tiksliai pasa­
siekė sukurti paslaptingumo efektą, lyg žiūrovas pats
kyti, kiek Bulhakas sukūrė negatyvų ir nuotraukų, ne­
dalyvautų atradime ir prieš jo akis tuoj turėtų netikė­
galėtume. Tikėtina, kad jų galėjo būti gerokai daugiau.
tai atsiverti karalių kapai. Atsižvelgiant į tai, kad tuo­
Tai rodo įvairiuose šaltiniuose minimos ir kitos nuo­
metinės fotodokumentacijos samprata skiriasi nuo
traukų sukūrimo datos, nei pateiktos minėtoje Bulha­
šiandien keliamų reikalavimų, gautas rezultatas buvo
ko ataskaitoje. Svarbiausias jų - LVIA saugomas 123
vertas dedamų pastangų. Bulhakas stengėsi užfiksuo­
nuotraukųrinkinys,kurį galima pavadinti išsamiausia
ti kiekvieną detalę ir pateikti kuo išsamesnį vaizdą,
iš iki šiol žinoma Karalių kriptos dokumentinių nuo­
tačiau nesinaudojo liniuote, kitais galimais radinių
traukų kolekcija '. Jose užfiksuoti net tik palaikai, bet
žymėjimo būdais - viskas pateikta tarsi matytų ne­
ir tuo metu sukurtų kai kurių dailės kūrinių bei karalių
šališka, „objektyviai" stebinti akis. Pagrindinį dėmesį
atvaizdų reprodukcijos, palaikų pašarvojimas Valavi­
fotografas skyrė Barboros Radvilaitės palaikams, ku­
čių koplyčioje. Nuotraukų kitoje pusėje yra nurodyta
rie dėl kalkių ir pelenų mišinio užpilo išliko geriausiai,
„Krypta Królewska w Bazilicie Wileńskiej" arba „Gro­
jiefiksuotiprieš pašalinant sustingusį kiautą, iš dalies
by Królewskie w Wilnie", taip pat įrašytas nuotraukų
jį nuėmus, visiškai atidengus skeletą. Fotografuoti ir
inventorinis numeris, prasidedantis raidėmis K. Rz
specialistai (anatomas antropologas prof. Michalas
arba K. R. (ar K. K.), tai rodo, kad būta nuotraukų in­
Reicheris, Stanisławas Lorentzas), dirbę prie palaikų.
ventorinės knygos, kuri, atrodo, prarasta. Kai kur nu­
Jų neryškios, nuo judesio išplaukusios figūros kūrė
rodyta fotografavimo data bei trumpas vaizdą identi­
pamėklišką atmosferą labiau nei keletą šimtmečių po­
fikuojantis užrašas. Tikėtina, kad šios nuotraukos kaip
žemyje pragulėję kaulai. Bulhako ataskaitoje matome,
svarbus dokumentas Komiteto buvo perduotos saugoti
kad jis Komiteto užsakymu nuo 1931 m. liepos 29 d. iki
Mokslo bičiulių draugijai, tai liudija antspaudai kitoje
1932 m. gegužės 2 7 d. padarė 91 negatyvą (kadrą), iš jų
jų pusėje. Lietuvos dailės muziejuje taip pat saugoma
atspaude 2 8 9 nuotraukas, padarė 86 stiklo plokšteles,
12 palaikus ir kriptą vaizduojančių Bulhako nuotrau­
5
8
20 išdidintų nuotraukų* . Bulhakas pateikė lentelę, ku­
kų dublikatų, tačiau kitos jų kopijos yra išsibarsčiusios
rioje nurodė, kokią dieną kokie darbai buvo atlikti: iki
po įvairius Lietuvos ir Lenkijos muziejus bei archyvus
kriptos atradimo buvo padaryti 54 nuotraukų nega­
.19 Ruszczycas nurodo, kad 1 9 3 1 m. gruodžio 1 2 d. vykusiame
tyvai, daugiausia jų (25 kadrai) netrukus po karaliaus
Istorinės-nicninės komisijos posėdyje buvo aptarta parodos
Vladislovo Vazos urnų atradimo. Aptikus kriptą foto-
programa, tai, matyt, ir paskatino IHilhaką parengti išdidintas
fotografijas. In: Ferdynand Ruszczyć, Dziennik, p. 6 1 0 .
4 8 LMAVB HS. f. 3 1 8 . b. 2 2 1 1 0 . 1 . . в -
311
50
LMAVH RS, f. 3 1 8 , b. 2 2 1 0 9 , 1 - '19-
51
LVIA. f. 1 1 3 5 , ap. 3, b. 3 0 8 .
Janas Bulhakas, Barboros Radvilaitės kaukolė,
1 6 . Janas Bulhakas, Barboros Radvilaitės palaikai,
1 9 3 1 m. spalio 2 9 , LVIA
1 9 3 1 in. lapkričio 7, LVIA
Jan Bułhak, Skull of Barbara Radziwiłł,
Jan Bułhak, Artefacts of Barbara Radziwiłł,
October 2 9 1 9 3 1 , LSHA
November 7 1 9 3 1 , LSHA
312
Vilniaus arkikatedros zakristijoje vykusios parodos
Part of exhibition displayed in the vestry of Vilnius
fragmentas, 1 9 3 3 . Centre - karaliaus Aleksandro, karalienės
Cathedral, 1 9 3 3 . In the centre - reproductions of portraits
Elzbietos ir Barboros Radvilaitės portretų reprodukcijos,
of King Alexander, Queen Elisabeth and Barbara Radziwiłł,
plink išdėstytos Jano Bulhako nuotraukos, viršuje - du Jerzy
photographs by Jan Bułhak placed around them, above - two
Hoppcno ofortai Barboros Radvilaitės palaikai, LDM
etchings by Jerzy Hoppen Relics of Barbara Radziwiłł, LAM
a
vpvz., po vieną Barboros Radvilaitės palaikų nuotrau­
vaizdą, vis dėlto užpildydami jį savo individualumu
ka saugo Trakų istorijos muziejus, Varšuvos skaitme­
ir skirtingu požiūriu.
51
ninis archyvas) ar privačius rinkinius (Świcchas mini
Bulhakas Vilniaus arkikatedros zakristijoje ekspo­
nuotraukas iš asmeninio archyvo).
navo 14 išdidintų nuotraukų ir keturias ankščiau kurtų
Słowo korespondentas, aprašydamas parodą Vilniu
valdovų portretų reprodukcijas [17 il.], tai žinome iš
J e , entuziastingai pasakojo apie Bulhako darbus:
kelių išlikusių parodos nuotraukų, saugomų L D M .
Išraiškingos palaikų ir kriptos nuotraukos suteikia
Sunku pasakyti, ką tiksliai tuo metu išgyveno
žiūrovui tikslų vaizdą, kur ir kaip buvo palaidoti
vilniečiai žiūrėdami į karališkųjų palaikų nuotrau­
kūnai. Joks aprašymas, kad ir spalvingiausias, ne­
kas - šoką, susikaupimą, pagarbą ar „mokslinį inte­
prilygsta tam akivaizdžiam vietos parodymui, kokį
resą". Tačiau galime išskirti du aktualius nuotraukų
pasiekia gera fotografija. Todėl jūs turite jas pama­
„funkcionavimo" aspektus. Viena vertus, jos žiūrovą
tyti- Ir tada priartėli prie paveikslų bei įsitikinti, ko­
kiu būdu žinomi vilniečiai tapytojai užfiksavo tikslų
52
313
„Wystawa królewska w Wilnie", in: Słowo, 193З. Nr- 2 4 0 .
venimo laikinumą, malonumų beprasmiškumą, n
scheminį radiniofiksavimą.Vanitas, kuris įspėja ap
paprastiems mirtingiesiems ir pasaulio galingiesien
gresiantį mirties neišvengiamumą. Fotografuodami
karalių palaikus Bulhakas neišsižadėjo savęs bei sug<
bėjo dokumentuodamas radinius pateikti ir savo viz
ją. Atrodytų, kad tokia fotografo pozicija įtikino ir Kc
miteto narius. Reikia pripažinti, kad pastarieji laikė
nuostatos nepopuliarinti karalių palaikų nuotrauki
todėl tik vos vienas kitas atvaizdas (be minėtos pai
odos) buvo viešai paskelbtas. Antai Komiteto leidin)
je Bazylika Wileńska (1932) publikuota viena palaik
nuotrauka, o periodikoje išvis jų vengta - ten dom
navo istorinių karalių portretų reprodukcijos, arkiks
tedros vaizdai. Tik gerokai vėliau, pradėjus reflektuo
ir tyrinėti to meto įvykius iš laiko perspektyvos, imi
publikuoti ir daugiau Bulhako darbų. Tačiau, galim
teigti, kad LVIA archyve esanti fotomedžiaga tik pa;
taraisiais metais atrandama iš naujo.
i8. Ferdynandas Ruszczycas, Vilniaus katedros rūsys su
karališkaisiais palaikais, 1 9 3 1 , pop., akvarelė, pastelė,
pieštukas, 4 5 x 3 7 , 5 , LDM
T A P Y B A , P I E Š I N I A I , G R A F I K A IR S K U L P T Ū R A . RuS2
Ferdynand Ruszczyć, Cellar of Vilnius Cathedral
czycas baigdamas piešti Barboros Radvilaitės palai
with Royal artefacts, 1 9 3 1 , watercolour, pastel,
kus rašė: „įdomu, kaip keturi tapytojai tą patį motyv
pencil on paper, 4 5 x 37.5, LAM
traktuoja skirtingai"". Iš tiesų skirtumų būta, tačia
nelabai įgudusiam žiūrovui šie darbai gali pasirod)
priartino prie sunkiai prieinamos tikrovės ir pateikė
ti itin panašūs - lyg vėl ir vėl dailininkų bandyta įsi
geidžiamos tiesioginės patirties bei autentiškų atvaiz­
sąmoninti tai, ką akis regi, protas stengiasi pažinti,
dų pakaitalą, sukūrė dalyvavimo įspūdį. Kita vertus,
ranka įamžinti. Kūrybos procesas vyko dailininkam
Susanos Sontag žodžiais tariant, Bulhakas per palaikų
dirbant pavieniui ar poromis ir tik retkarčiais visiem
nuotraukas iš naujo apibrėžė realybe, jos tapo objek­
kartu, nes kriptoje vietos buvo itin mažai. Vieną toki
tu, kurį galima eksponuoti, bei dokumentu, kurį ga­
atvejų aprašo Ruszczycas:
lima tyrinėti. Pastaroji, tyrinėjimo galimybė, skatina
mokslininkus grįžti prie nuotraukų ir ieškoti galimų
Kai 11.30 atvykau į arkikatedrą, kriptoje radau, be
neatskleistų „įkalčių" karalių palaikų byloje. Vis dėl­
Lorentzo , tapančius Slendziiiskį, Kwiatkowski ir
to labiau norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad Bulhako
Hoppeną, piešiantį alevafortai. Prisėdau ir aš su savo
darbai balansavo tarp dokumentikos ir supoetinto,
pieštukais, atėjo Balzukiewiczius ir tupėdamas mo­
tačiau realistinio mirties vaizdinio. Todėl daugelį nuo­
deliavo. Taip mes sėdėjome lanku aplink Barboros
54
traukų sunku būtų pavadinti tik dokumentacija, tik
palaikus, kai kažkas pasakė: „Kaip dailininkai dvare
tyrinėjimams skirtais objektais. Barboros Radvilaitės
kaukolė labiau priminė vanitas simbolį, skelbiantį gy­
311
53
Ferdynand Ruszczyć, Dziennik, р. бог.
54
! kripta buvo galima patekti ir joje būli tik prižiūrint Lorentzu'-
''«dynamhs Ruszczycas, Karaliaus Aleksandro
, a n
го. Ferdynaudas Ruszczycas, Karalienės Elžbietos karūna,
kaukole,
Jano Bulhako nuotrauka, 1 9 3 1 , LVIA (kūrinys neišlikęs)
" Buliuko miolraiika. 1 9 3 1 , LVIA (kūrinys neišlikęs)
''"dynami Ruszczyć, Skull of King Alexander,
Ferdynand Ruszczyć, Crown of Queen Elisabeth,
holograph by Jan Bułhak. 1931,1.SI1A (not survived)
photo by Jan Bułhak, 1 9 3 1 , LSHA (artwork has not survived)
315
2 i . Ferdynandas Ruszczycas, Barboros Radvilaitės palaikai, 1931,
pop., pastelė, pieštukas, 36 x 48,5, LDM
Ferdynand Ruszczyć, Artefacts of Barbara Radziwiłł, 1931,
pastel, pencil on paper, 36 x 48.5, LAM
aplink savo karalienę". Limanovvskis, kuris trumpam
Remiantis Varšuvoje leistu parodos katalogu maty­
užsuko, buvo taip netikėtu vaizdu nustebintas, kad
ti, kad ekspozicijai buvo pateikti du Hoppeno grafikos
jam net išsiveržė šūksnis „Turiu tai aprašyti!" Kiti
darbai, Balzukievvicziaus bronzinė Barboros Radvi­
taip pat nusileido [į kriptą] - Narcbskis, Peksza.
laitės palaikų skulptūra, Kvviatkovvskio keturi tapybos
Kripta tapo savotišku „Brennpunktu", kuris traukia.
darbai, Ruszczyco šeši piešiniai, Sleńdzińskio penki
Mums mirtis visai nedaro tokio jspūdžio, kaip būna
tapybos darbai, iš viso 18 darbų . Tik Ruszczycas ir
kažkam mirus, nes relikvijos gyvos šioje epochoje.
Sleńdzińskis Varšuvoje eksponavo visus tuo metu su­
Kalbėjomės apie tai, kad jeigu tokioje vietoje gali
kurtus darbus, tuo tarpu Hoppcnas, Kwiatkowskie ir
skleistis gyvenimo dvasia, tada tai yra aukščiausias
Balzukiewiczius sukūrė dar keletą, kurie parodos ne-
56
kultūros ir grožio triumfas".
56
Katalog. Wystawa zbiorowa prof, liudomira
Sleńdzińskicgo.
Wystawa wileńskiego towarzystwa artystów plastyków. „Krypta
Królewska Bazyliki Wileńskiej", Kwiccien-Maj, Warszawa: Ins­
55
Ferdynand Ruszczyć, Dziennik, p. 601.
tytut propagandy sztuki, 1933, p. 2 1 - 2 4 .
316
2 2 . Ferdynandas Ruszczycas, Barboros Radvilaitės kaukolė, 1 9 3 1 ,
pop., pieštukas, 2 2 , 5 x 2 8 , 8 , Varšuvos nacionalinis muziejus,
Jano Bulhako nuotrauka, 1 9 3 1 , LVIA. 1 9 3 1 m. lapkričio 7 d.
ženklina Barboros Radvilaitės palaikų išnešimo
iš Karalių kriptos datą
.....i/j-—
Ferdynand Ruszczyć, Skull of Barbara Radziwiłł, 1 9 3 1 ,
pencil on paper, 2 2 . 5 x 2 8 . 8 , Warsaw National Museum,
photograph by Jan Bułhak, 1 9 3 1 , LSHA. November 7 1 9 3 1
marks the date of the removal of the relics
of Barbara Radziwiłł from the Royal crypt
57
pasiekė . Iš šešių Ruszczyco darbų yra išlikę tik trys
kūriniai, kiti žinomi iš Bulhako nuotraukų. Kurie dai­
lininkų kūriniai buvo eksponuojami Vilniuje nėra aiš­
ku, tačiau tikėtina, kad tai buvo tie patys kaip ir Var­
šuvoje. Kūriniuose matyti, kaip sistemingai meninin­
kai fiksavo atradimą: visi pavaizdavo bendrą kriptos
vaizdą, karaliaus Aleksandro kaukolę su karūna, Bar­
boros Radvilaitės palaikus (bendrą vaizdą ir detalę kaukolę), Ruszczycas ir Kwiatkovvskis įamžino kara­
lienės Elžbietos karūną, Sleńdzińskis ir Kwiatkowskie
58
atskirai nutapė Radvilaitės karstą . Balzukiewiczius
nulipdė bendrą kriptos vaizdą ir atidengtus Barboros
Radvilaitės palaikus.
Ruszczyco darbai bene labiausiai skyrėsi nuo kole­
gų - apibendrinti siluetai ir jautrūs pustoniai perteikė
simbolinį vaizdinį, o kartu subjektyvią emocinę išraiš­
ką [18-22 il.]. Jo piešti karalių palaikai tai melancho57
Be kataloge minimų darbų, Hoppcnas nuliejo ir akvarelę Bar­
boros Radvilaitės kaukolė su karūna (LDM) bei sukūrė 2 pieši­
nius Barboros Radvilaitės palaikai (LDM), pagal kuriuos buvo
atlikti ofortai, taip pat - dar vieną ofortą Barboros Radvilaitės
palaikai, vaizduojantį įėjimą į kriptą (LDM, Vilniaus dailės
akademijos muziejus). Be to, jis piešė išdidintas žiedų kopijas,
kilus radinius. Yra žinomi 8 Kwiatkowskio darbai, iš jų 6 saugo­
mi LDM, 1 - Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 1 - Varmijos
2 3 . Janas Bulhakas, Ferdynandas
Ruszczycas,
ir Mozūrų muziejuje Olštyne. Balzukiewiczius, be bronzinės
piešiantis Barboros Radvilaitės palaikus, 1 9 3 1 , in:
skulptūros, sukūrė dar du gipsinius modelius Barboros Radvi­
Ferdynand Ruszczyć, Dziennik, il. 1 2 3
laitės palaikai (LDM), Karuliu kripta (Vilniaus arkikatedra).
58
Jan Bułhak, Ferdynand Ruszczyć, drawing
LDM sukaupia didžioji karališkųjų palaikų atvaizdų kolekcijos
artefacts
of Barbara Radziwiłł, 1 9 3 1 , in: Ferdynand Ruszczyć,
dalis: i.( tapybos darbų ir akvarelių, 1 grafikos darbai, .) pie­
Dziennik, il. 1 2 3
šiniai. 1 Balziikiewicziaus modelis iš gipso. LNM saugomas 1
Kwiatkowskio tapybos (laibas, Varšuvos nacionaliniame mu­
ziejuje - 1 Ruszczyco piešinys.
317
25. Liudomiras Sleńdzińskis, Aleksandro Jogailaičio kaukolė, 1931,
24. Liudomiras Sleńdziriskis, Vilniaus katedros rūsys su
fanera, al., 59,7 x 54,5, LDM
karališkaisiais palaikais, 1931, fanera, a i , 59,6 x 54,5, LDM
Liudomir Sleńdziński, Cellar of Vilnius Cathedral with Royal
Liudomir Sleńdziński, Skull of Alexander Jagiellon, 1931,
artefacts, 1931, oil on plywood, 59.6 x 54,5, LAM
oil on plywood, 59.7 x 54.5, LAM
lijos ir meditacijos objektai, šalia kurių menininkas
Ruszczyco piešiniuose palaikai tarsi ištirpsta ben­
išgyveno istorijos ir žmogaus trapumo bei laikinumo
drame fone, vengiama aštresnių kontūrų, susitelkiama
jausmą, gilią empatiją. Bulhakas Ruszczyco kūrybinį
ne tiek į piešiamą objektą, kiek į atmosferos, jausmo
procesą apibūdino kaip susitapatinimą su praeitimi:
perteikimą. Kiek detalesni yra piešiniai, vaizduojan­
tys karalienės Elžbietos karūną, Barboros Radvilaitės
Nusileidžia į kriptą, tyrinėja, žiūri ir mąsto, negali at­
kaukolę. Karalių kriptos atradimą Ruszczycas suvokė
sitraukti nuo Barboros karsto, išgyvena jos trumpą,
kaip simbolinį veiksmą, atskleidžiantį tautos kultūros
tragišką gyvenimą, spinduliuojantį poezijos kerais.
pamatus, galbūt todėl vengė smulkmeniško palaikų
Ima pieštukus ir piešia garbingas karūnuotas relikvi­
dokumentavimo, bet siekė labiau apibendrinto vaizdo.
jas, pakiliai garbina tas vilnietiškas karališkąsias die­
Varšuvos laikraščiui Świat duotame interviu jis teigė,
nas. Persikėlęs į kupiną ilgesio pasaulį, duoda atsivė­
kad „Karalių palaikų atradimas, tai ne tik svarbus is-
rusiai praeičiai lenko ištikimybės įžadus. Yra sužeistas
torinis-archeologinis atradimas, bet ir tam tikro mas­
susižavėjimo į pačią širdį. Iš tų dienų - šeši spalvoti
to simbolis [rodantis], kad Vilnius yra mūsų paribio
piešiniai. O man pavyko užfiksuoti jį, kai piešė palin­
krašto ilgaamžės kultūros lobynas" . Apie piešiamą
kęs virš karališkosios Barboros karūnos." [23 il,]
Elžbietos karūną Ruszczycas rašė: „yra šituose negy­
60
vuose daiktuose [insignijose] kažkokia pasaka. Pieš­
damas galvojau, kad ta vieniša tarp mūrų esanti karū59 Jan Bułhak, Dwadzieścia sześć lat z Ruszczycem, Wilno, 1939,
p. 245.
60 „Wywiad z Ferdynandem Ruszczycem", in: Świat, 1932, Nr. 7.
318
Sleńdzińskio, Kwiatkowskio, Hoppeno darbuose
palaikai traktuojami kiek kitaip - tai tiriamas objek­
tas, čia svarbufiksuotidetales ir, kaip Vilniaus parodą
aprašęs korespondentas įvardijo, „atlikti darbą stoiš­
kai" [24-35 ü-]- Apie Sleńdzińskio darbus ten pat rašy­
ta: „Menininkas su jam būdinga tendencija, polinkiu
į monumentalumą sugebėjo, nenusižengdamas tiesai,
sustiprinti realybę ir tokiu būdu priversti žiūrovą iš­
63
gyventi jausmus, kokius jie tuomet patyrė" , pridu­
riant, kad tai pasakytina ir apie kitus du menininkus Kwiatkowskj bei Hoppeną. Tuo tarpu žymus dailės
kritikas ir filosofas Mieczyslawas Wallis Varšuvos
spaudoje darbus pavadino „natiurmortų" studijomis,
nutapytomis su natūralizmu, tačiau be brutalaus rea­
lizmo. Kritikas taip pat pabrėžė, kad darbuose jaučia­
mas tikras susižavėjimas ir susidomėjimas tapomais
64
istorijos likučiais .
2 6 . Liudomiras Sleńdzińskis, Barboros Radvilaitės karstas, 1 9 3 1 ,
Dauguma karalių palaikus vaizduojančių kūrinių
fanera, al., 5 9 , 5 x 5 4 , 7 , LDM
buvo nupiešti ar nutapyti iš natūros. Dalis jų galėjo būti
Liudomir Sleńdziński, Coffin of Barbara Radziwiłł, 1 9 3 1 ,
tikslinama ar koreguojama vėliau, pasitelkiant Bulhako
oil on plywood, 59.5 x 54.7, LAM
nuotraukas. Tačiau tiesioginių jų kopijų vargu ar ras­
tume. Čia, matyt, lėmė autoritetinga Sleńdzińskio po­
na yra vagneriškas motyvas, turintis kažką bendra su
zicija, kuri turėjo įtakos ir jo kolegų Kwiatkowskio bei
6
šventuoju Graliu" '. Jo noras suteikti simbolinę prasmę
Hoppeno estetinėms pažiūroms. Sleńdzińskis kalbėda­
ir sakralizuoti piešiamus palaikus bei karališkąsias in­
mas apie natūralizmą kūryboje teigė, kad „kad naivus,
signijas liudija ne tik apie gilius menininko išgyveni­
fotografinis, natūralizmas turi būti atmestas. Iliuzija
mus, bet ir rodo pagarbų santykį su savo krašto istorija
neturi būti [dailininko] tikslas. Gali būti kaip papildo­
bei norą integruoti praeities paveldą į to meto kultūrą.
mas dalykas. Dailininkas turi viską išgauti iš natūros,
Atrodo, kad Ruszczycas aiškiai suvokė tai, ką Janas
bet neturi būti jos belaisvis" . Šiems dailininkams ta­
Assmannas įvardija kultūrine atmintimi, kuri, pasak
pant palaikus ypač svarbus buvo kolorito perteikimas,
teoretiko, aprėpia tokią atmintį, kuri yra atsieta nuo
kurio nei nuotraukos, nei skulptūra negalėjo fiksuoti,
kasdienybės ir yra susieta ne su dabar gyvenančiųjų
o Ruszczycas savo darbuose neakcentavo. Kaip rašo­
patirtimi, bet su fiksuotais išsiskiriančiais momentais
ma įvairiuose šaltiniuose, karaliaus Aleksandro kaulai
65
61
tolimoje praeityje . Ruszczycui viena solidžiausių „at­
buvo beveik juodi, kaukolė nuo karūnos nusidažė ža­
mintiesfigūrų"tapo karalių palaikai, jų fiksavimas ir
lia spalva. Taip nutiko dėl karūną paveikusių cheminių
apmąstymas leido puoselėti gyvą kultūrinę atmintį.
61
fa
63
„Wystawa królewska w Wilnie", in: Słowo, 1 9 3 3 , Nr. 2 4 0 .
64
Mieczysław Wallis, „Sztuka, która jest treścią życia", in: Express
Poranny, 1 9 3 3 0 4 2 3 .
Ferdynand Ruszczyć, Dziennik, p. 5 9 8 .
65
Jan Assmann, ..Collective Memory and Cultural Identity", in:
New German Critique, No. 6 5 , Cultural History/Cultural
Echa krytyki. O twórczości Ludomira z Wilna
Sleńdzińskiego,
Red. i oprać. H. Szulborski, Białystok- Galeria Sleńdzińskich,
Stu­
2 0 0 8 , p. 7 5 .
dies, 1 9 9 5 , p. 1 2 5 - 1 3 3 .
319
27. Liudomiras Sleńdzińskis, Barboros Radvilaitės palaikai, 1 9 3 1 ,
fanera, al., 7 4 , 5 * 39.8, LDM
Liudomir Slcńdziński, Artefacts of Barbara Radziwiłł, 1 9 3 1 ,
oil on plywood, 7 4 . 5 x 3 9 . 8 , LAM
350
2 8 . Jerzy Hoppenas, Barboros Radvilaitės kaukolė su karūna,
1 9 3 1 . pop.,
akvarelė, 3 1 , 1 x 3 5 , 5 ,
LDM
Jerzy Hoppen, Skull of Barbara Radziwiłł with a crown,
1 9 3 1 , watercolour on paper, 3 1 . 1 x 3 5 . 5 ,
LAM
reakcijų - nutekėjusios vario druskos nudažė karūną
ir kaukolę. Minima, kad Elžbietos kaulai buvo gelsvi, o
66
Barboros Radvilaitės - bronzinio atspalvio . Visa tai ir
matome dailininkų darbuose - tauriai gelsvos spalvos,
lyg paauksuotą, Radvilaitės kaukolės ovalą bei niūrų,
juodai smaragdinį Aleksandro kaukolės linkj. Vilniaus
literatė Wanda Dobaczewska apie ypač didelį vizualinį
įspūdį kėlusią Aleksandro kaukolę poetiškai rašė, kad
ji „giliai žalia, žaliuojančiai juoda, tačiau iki šių dienų
67
nesanti stebėtinai nubalintą karūną" . Spalvos akcen­
tavimas, aiškias ribas brėžiantys kontūrai leido tiksliau
nei nuotraukos, kuriose bendro plano vaizdas neretai
susiliedavo į vientisą vizualinę abstrakciją, identifikuo­
ti norimus objektus ir akcentuoti reikiamas detales.
Tačiau ne visi darbai buvo kuriami iš natūros. Tai
ypač pasakytina apie Kwiatkowskio Prie
Barboros
Radvilaitės palaikų [36 il.], kurį tapytojas įgyvendino
1933 m., matyt, paskatintas artėjančių parodų Varšu­
68
voje ir Vilniuje . Šis jo darbas nusipelno atskiro dė­
mesio ne tiek dėl meninių savybių, kiek dėl pastangų
interpretuoti karalių palaikų atradimą. Kwiatkowskis
nutapė imaginacinį paveikslą, kuriame šalia Barboros
Radvilaitės palaikų pavaizdavo žmones, kurie, anot
Lorentzo, niekada nebuvo prie šio kapo visi kartu
69
susirinkę . Čia matome asmenis, reprezentuojančius
karalių palaikų tyrimo grupę (vardijama ne eilės tvar-
66
Witold Sylwanowicz, Konscrvacja szczątków królewskich z Ba­
zyliki Wileńskiej. Odbitka z Pamiętnika XIV zjazdu Lekarzy i
Przyrodników Polskich w Poznaniu, Poznań, 1 9 3 3 . Cituota iš:
Aistis Żalnora, Vitalija Micžutaviėiūtė, „Miclialas Reicheris ir
anatomija Vilniuje 1 9 1 9 - 1 9 3 9 " , in: Medicinos teorija ir praktika,
2 0 1 1 , 1 . 1 7 (Nr. 1 ) , p. 1 3 5 .
67
Wanda Dobaczewska, „Królewska środa", in: Słowo, 193З. Nr. 2 3 3 .
68
Tikėtina, kad 1 9 3 3 m. Varšuvos kataloge minimas Kwiatkows­
1 9 3 1 , pop.,
pieštukas, 5 4 x 4 4 ,
LDM
Jerzy Hoppen, Artefacts of Barbara Radziwiłł, 1 9 3 1 ,
pencil on paper, 54 x 4 4 ,
kio darbas Konservavimo darbai Karališkoje kriptoje ir darbas
Prie Barboros Radvilaitės palaikų yra tas pats kūrinys.
69
29. Jerzy Hoppenas, Barboros Radvilaitės palaikai,
Stanislaw Lorentz, Album wileńskie, p. 1 0 0 .
351
LAM
30. Jerzy Hoppenas, Barboros Radvilaitės palaikai, 1931,
pop., pieštukas, 36 x 57, LDM
Jerzy Hoppen, Artefacts of Barbara Radziwiłł, 1931,
pencil on paper, 36 x 57, LAM
ka): vyskupą Kazimierzą Michalkiewicziu, dailinin­
huis muziejus, Haga), nors toli gražu meistryste jam
kus Ferdynanda Ruszczycą, Liudomirą Sleńdzińskj ir
neprilygsta. Kwiatkowskio darbo centre matome ap­
Jerzy Hoppeną, Stepono Batoro universiteto anatomus
šviestus Barboros Radvilaitės palaikus ir kelias prie
Michała Reicherį ir Witolda Sylwanowicziu, architek­
jų palinkusias figūras - likusieji asmenys skendi še­
70
tą Janą Peksza ir jo padėjėją Kazimierzą Wilku (?) ,
šėliuose, išryškinta tik gotikinė arka antrame plane.
restauratorių Stanisławą Lorentza, istoriką Michała
Žiūrovo dėmesys nukreipiamas į profesorių Reicherį
Brenszteiną, kultūros veikėją Mieczysławą Limanows-
ir jam už nugaros esantį Lorentza. Kaip ir Rembrand­
kį. Paveikslo kompozicija kelia asociacijas su XVII a.
to kūrinyje, susirinkę asmenys stebi atliekamą darbą,
žymiu olandų tapytojo Rembrandto van Rij kūriniu
tik pora jų žvilgsnius yra nukreipę į tariamą žiūrovą.
Dr. Nicolaes Tulp anatomijos pamoka (1632, Maurits-
Kwiatkowskis buvo itin didelis istorinės dailės mėgė­
jas, neretai tapęs „senovine maniera", tad toks Rem­
brandto kompozicijos schemos adaptavimas neatrodo
70 Lorentzas rašo, kad neprisimena, koks asmuo konkrečiai buvo
vaizduojamas, żr. Stanislaw Lorentz, Album wileńskie, p. 100.
Tuo tarpu kataloge Obrazy śmierci vienuoliktas asmuo nuro­
atsitiktinis. Istorinis karalių kapų atradimas tarsi rei­
kalavo būti {mažintas monumentalioje kompozicijo-
domas kaip K. Wilkus, žr. Obrazy śmierci, p. 265.
352
savaip reprezentuoti istorinį įvykį ir pateikti įsivaiz­
duojamą situaciją kaip tikrovę rodė, kad karalių palai­
kų atradimas labai greitai tapo meninių interpretacijų
objektu. Vilniaus visuomenėje gana greitai pasklido ir
įvairios kultūrinio pobūdžio iniciatyvos, savaip reflek­
tuojančios įvykį. Tai literatūriniai vakarai, paskaitos,
spaudoje publikuojamos eilės, skirtos Barborai Ra­
dvilaitei, ir universiteto studentų rengiami spektakliai
šopkos, net draugiški šaržai.
Balzukiewiczius buvo vienintelis skulptorius, dir­
bęs atrastoje Karalių kriptoje. Be Varšuvos kataloge
minimos bronzinės Barboros Radvilaitės skulptūros,
yra žinomi dar du jo darbai: LDM saugomas Barboros
Radvilaitės palaikų gipsinis modelis [37 iL] bei arki­
katedros požemiuose eksponuojamas Karalių kriptos
vaizdas. Ruszczycas dienoraštyje mini, kad Balzukie­
wiczius taip pat atliko ir rastų palaikų kaukolių išlie72
jas . Skulptoriaus darbai atkartojo radinių reljefą, nu­
rodė paviršių aukščio ir pločio santykius. Šie trimačiai
modeliai padėjo tiksliau suvokti palaikų išsidėstymą,
fiksuoti ne tiek iliuzinį jų vaizdą, kiek perteikti tūrių
proporcijas. Balzukiewicziaus darbai praplėtė palaikų
3i. Jerzy Hoppenas, Katedros rūsys su Barboros Radvilaitės
palaikais, 1933, pop., ofortas, 41 x 36, LDM
atvaizdų galeriją nauju aspektu ir žiūrovams pasiūlė
Jerzy Hoppen, Cellar of Vilnius Cathedral with artefacts
erdvinį vaizdo suvokimą.
of Barbara Radziwiłł, 1933, etching on paper, 41 x 36, LAM
Dailininkai Vilniaus parodoje pateikė karalių palai­
kų atvaizdus šalia karališkų insignijų [38-41 iL] ir fo­
jc, menančioje istorinius laikus, panašaus pobūdžio
tografijų. Apžiūrėjus ekspoziciją ir „pajutus iš paveiks­
darbų Kwiatkowskis yra nutapęs ne vieną. Tačiau su­
lų sklindančią kerinčią galią" , parodos lankytojams
stingusios dirbtinėse pozose žmonių figūros, perspek­
buvo siūloma pabūti prie metalinių koplyčios vartelių,
tyvos ir anatomijos klaidos išskirtinės meninės vertės
už kurių eksponuoti trijų karalių karstai ir urna su Vla­
šiam darbui nesuteikė, [domu yra tai, kad tapydamas
dislovo Vazos palaikais [ 4 2 il.]. Kokius vaizdinius matė
šį grupinį reprezentacinį portretą jis nepavaizdavo
XX a. pirmos pusės žiūrovas stebėdamas menininkų
architekto Kloso, kuris užėmė svarbias vadovaujan­
kūrinius, nuotraukas? Dar viduramžiais sakyta, kad
čias pareigas atliekant arkikatedros remonto darbus
karalius turi „du kūnus - savo mirtingą-ir skausmingą
bei projektuojant būsimą karalių mauzoliejų. Pasak
kūną, bet taip pat ir mistinį nežūvantį kūną, tęstinumo
Lorentzo, tai nutiko todėl, kad Kwiatkowskis tiesiog
už žmogaus gyvenimo ženklą" . Kūriniuose svarbus
73
74
nemėgo Kloso ir jo neįtraukė į paveikslo kompoziciją,
7
o vietoj to išeksponavo Pekszą '. Kwiatkowskio noras
72
Ferdynand Ruszczyć, Dziennik, p. 640.
73
„Wystawa królewska w Wilnie", in: Słowo, 1933, Nr. 240.
74
71
Stanislaw Lorentz, Album wileńskie, p. 100.
Jean-Paul Roux, Karalius. Mitai ir simboliai, iš pranc. k. verte
Jūratė Žalgaitė-Kaya, Vilnius: Aidai, p. 236.
353
32. Kazimierzas Kwiatkowskis, Vilniaus katedros požemiai, 1931,
fanera, al., 50 x 60, LNM, Kęstučio Stoškaus nuotrauka
Kazimierz Kwiatkowski, Cellars of Vilnius Cathedral, 1931, oil
on plywood, 50 x 60, LNM, photograph by Kęstutis Stoškus
33. Kazimierzas Kwiatkowskis, Aleksandro Jogailaičio kaukolė
su karūna, 1931, drob., al., 39,8 x 50, LDM
Kazimierz Kwiatkowski, Skull of Alexander Jagiellon
with crown, 1931, oil on canvass, 39.8 x 50, LAM
34. Kazimierzas Kwiatkowskis, Karalienės Elžbietos auksuota
karūna, 1931, medis, al., 32 x 41, LDM
Kazimierz Kwiatkowski, Crown of Queen Elisabeth,
coated in gold, 1931, oil on wood, 32 x 41, LAM
tampa abiejų karališkųjų kūnų perteikimas - vienas
kenčiantis, mirtingas, dūlantis ir virstantis dulke, ki­
tas - politinis karaliaus kūnas, išreikštas per karališkas
insignijas, yra tvarus, teigiantis amžinumą ir valdžios
75
tęstinumą . Panašūs vaizdai nuotraukose ir kūriniuose
buvofiksuojamiXIX a., kai Krokuvos Vavelio remonto
metu 1 8 6 9 m. buvo atvertas Lenkijos karaliaus Kazi­
miero Didžiojo kapas. Tuo metu Janas Matejko pagal
eskizus sukūrė tapybos darbą Kazimiero Didžiojo kapo
vidus. Taip pat 1 8 7 7 m. Vavelyje buvo nufotografuoti ir
nupiešti atidengti Stepono Batoro palaikai. Visi šie įvy­
kiai skatino savitų motyvų atsiradimą amžių sandūros
lenkų dailėje, pavyzdžiui, itin populiarūs tapo Kazi­
miero Didžiojo kaukolės su karūna simboliniai vaizdi­
76
niai . Kazimiero Didžiojo kapo atidengimas tiesiogiai
paskatino ir Stanisławą Wyspiańskj sukurti vieną įspū­
dingiausių savo darbų - Vavelio vitražui skirtą projek­
tą Kazimieras Didysis
(1901).
Šis darbas kartu su kitais
dviem Wyspiańskio vitražo projektais Šv. Stanislovas
bei Henrikas Pamaldusis buvo eksponuojamas 1 9 0 3 m.
Ruszczyco iniciatyva surengtoje Ars parodoje Vilniu-
75
Plačiai išanalizuotas dviejų karaliaus kūnų motyvas viduram­
žių politikoje Ernsto II. Kantorowicziaus monografijoje Du
karaliaus kūnai. Žr. Ernst И. Kantorowicz, Dwa ciała króla.
Studium ze średniowiecznej teologii politycznej. Warszawa: Wy­
dawnictwo naukowe PWN, 2007.
76
351
Obrazy śmierci, p. 106.
35. Kazimierzas Kwiatkowskis, Barboros Radvilaitės palaikai, 1931,
fanera, al., 63 x 94, LDM
Kazimiere Kwiatkowski, Artefacts of Barbara Radziwiłł, 193t,
oil on plywood, 63 x 94, LAM
je . Tuo metu ekspresyviai ir simboliškai traktuoja­
kad mūsų patirtis su mirusiųjų atvaizdais neteko savo
mas palaikų natūralizmas liko žiūrovų nesuprastas:
buvusios vertės apskritai . Tačiau XX a. pirmoje pu­
„Žalias Kazimiero skeletas, žemės geltonumo Stanis­
sėje mirusiųjų atvaizdai dar nebuvo tiek išpopuliarėję,
lovo kaukolė, iš susivijusių klosčių kylančios Henriko
kad taptų masiniu reiškiniu. Tiesa, nuo XIX a. vidurio
Drąsiojo rankos - milžiniškos, baisios - tikriausiai turi
vis dažniau imta fotografuoti garsių asmenų pomirti­
77
79
simbolizuoti kažkokį „memento". Bet kokį?" . Žiūro­
nius portretus, tačiau Vilniaus tarpukario fotografijoje
vai stebėdami tiek Wyspiańskio Kazimiera Didįjį, tiek
ir dailėje mirties tema apskritai buvo itin retas reiški­
po trisdešimties metų Karalių kriptoje sukurtus dar­
nys. Be kurtų Karalių kriptos vaizdų, dar žinomos Bo­
bus atsidūrė mirties vaizdinių akistatoje. Šiuolaikinis
leslavuos ir Edmundo Zdanovvskių bei Jano Bulhako
vaizdo teoretikas Hansas Beltingas teigia, kad mirties
darytos Vilniaus dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios
įvaizdis šiuolaikinėje visuomenėje tapo toks įprastas,
požemyje palaidotų kūnų nuotraukos. XIX a. - XX a.
78
pirmoje pusėje žymių žmonių mirties atvaizdai buvo
77
siejami su „piligriminėmis kelionėmis prie mirusiųjų
Plačiau apie Ars parodą Vilniuje zr.: Laima Laučkaitė, Vilniaus
dailė XX amiiaus
pradiioje,
Vilnius: Baltos lankos, 2002,
p. 2 6 - 3 0 .
79
7H Hoi'icza. Wystawa „Sztuki" w Wilnie, in: Zycie i sztuka, 1903,
Hans Helling, „Image, Medium, Body: Л New Approach to
Iconology", in: Critical Inquiry, Vol. 31, No. 2, 2005, p. 307.
Nr. 18. Plg. Laima Laučkaitė, Vilniaus dailė, p. 28.
355
36. Kazimierzas Kwiatkowskis, Prie Barboros Radvilaitės palaikų,
1933, drob., al., 150 x 220, Varmijos ir Mozūrų muziejus.
Iš dešinės: stovi K. Michalkiewiczius, F. Ruszczycas,
apačioje - J. Peksza, M. Reicheris, S. Lorentzas, L. Sleńdzińskis,
M. Brenšteinas, M. Limanowskis, W. Sylwanowiczius,
stovi J. Hoppenas, už jo K. Wilkus (?)
Kazimierz Kwiatkowski, At the Artefacts of Barbara Radziwiłł,
1933, oil on canvass, 150 x 220, Warmia and Masuria Museum.
From right: K. Michelkiewicz, F. Ruszczyć, lower - J. Peksza,
M. Reicher, S. Lorentz, L. Sleńdziński, M. Brenstein,
M. Limanowski, W. Sylwanowicz, J. Hoppcn,
behind him К. Wilkus (?)
37. Bolestawas Balzukicwiczius, Barboros Radvilaitės palaikai, 1931,
gipsas, 36 x 18 x 10, LDM, Antano Lukšėno nuotrauka
Bolesław Balzukicwicz, Artefacts of Barbara Radziwiłł, 1931,
plaster, 36 x 18 x 10, LAM, photo by Antanas Lukšėnas
356
40. Janas Bulhakas, Karalienės Elžbietos insignijos,
38. Janas Bulhakas, Karaliaus Aleksandro karūna ir kalavijas,
apie 1933. LVIA
apie 1931, LVIA
Jan Bułhak, Crown and sword of King Alexander,
Jan Bułhak, Insignia of Queen Elisabeth,
circa 1931, LSHA
circa 1933, LSHA
41. Janas Bulhakas, Barboros Radvilaitės insignijos,
39- Janas Bulhakas, Karaliaus Aleksandro karūna,
apie 1933, LVIA
apie 1933, LVIA
Jan Bułhak, Crown of King Alexander,
Jan Bułhak, Insignia of Barbara Radziwiłł,
circa 1933, LSHA
circa 1933, LSHA
gnijas sukėlė tikrą kritikos audrą, o pats vitražas nebu­
kapų, palaikų perlaidojimu jiems tinkamesnėse vie­
tose, pavyzdžiui, gimtojoje žemėje" , kitais mirusių-
vo realizuotas Vavelyje, tai vėliau karališkųjų palaikų
J4 kulto aspektais. Tačiau amžių sandūroje mirusiųjų
atvaizdus linkstama traktuoti kaip istorinę, muziejinę
atvaizdams vis dažniau buvo suteikiamos papildomos
vertybę, tiriamąjį objektą arba simbolį. Taip pat dūlan­
prasmės, vyko tokių atvaizdų „sekuliarizacija". Jeigu
tis karališkas kūnas tampa priemone išgyventi, patirti
XX a. pradžioje Wyspiańskio pavaizduotas mirusio
susiliejimą su praeitimi. Tai rodo, kaip per santykinai
monarcho sunykęs kūnas „dėvintis" karališkas insi-
nedidelį laiko tarpą pakito miestiečių savivoka. Vilnie­
80
čiams ypač buvo svarbus rodomų kūrinių dalyvavimo
8o Światłoczułe: kolekcje fotografii w Muzeum Narodowym w Wars­
aspektas. Kūrinių dalyvavimas, kaip teigia Beltingas,
zawie, Warszawa: Muzeum Narodowe w Warszawie, 2009, p. 22.
357
4 2 . Janas Bulhakas, Laikinas mauzoliejus Vilniaus arkikatedros
Valavičių koplyčioje, 1 9 3 3 , LVIA
Jan Bułhak, Temporary mausoleum in Wołłowich Chapel
of Vilnius Cathedral, 1 9 3 3 , LSHA
pilnai realizavosi tik su naujų medijų (fotografijos,
ŠALTINIAI
kino) išradimu, kai atvaizdai pradeda gyventi kaip
LMAVB RS, f. 3 1 8 , b. 2 2 1 0 9 , 1 . 4 9 -
realaus kūno analogijos. Atrodo, kad 1931 m. sukurti
LMAVB RS, f. 3 1 8 , b. 2 2 1 0 9 , 1 . 6 .
vaizdai tapo vienintele įmanoma priemone visuome­
LMAVB RS, f. 3 1 8 , b. 2 2 1 0 9 , 1 . 9 .
LMAVB RS, f. 3 1 8 , b. 2 2 1 1 0 , 1 . 4 3 -
nei „gyvai" pamatyti karališkuosius palaikus. Arba,
LMAVB RS, f. 3 1 8 , b. 2 2 1 3 0 , 1 . 1 - 2 .
Beltirigo žodžiais tariant, šie atvaizdai tapo tikrų pa­
laikų analogijomis. Galbūt todėl Varšuvoje ir Vilniuje
LMAVB RS, f. 3 2 2 , b. 7 1 9 , 1 . 9 .
LVIA, f. 1 1 3 5 , ap. u , b. 9 3 , 1 . 4 6 .
LVIA, f. 1 1 3 5 , ap. 1 2 , b. 9 3 , 1 . 47.
1931 m. atrastus palaikus pristatančias parodas apta­
LVIA, f. 1 1 3 5 , ap. 1 2 , b. 9 3 , 1 . 47-
riantys recenzentai menkai akcentavo (kaip tuo metu
LVIA, f. 1 1 3 5 , ap. 1 2 , b. 9 6 , 1 . 1 2 V .
LVIA, f. 1 1 3 5 , ap. 3 , b. 3 0 8 .
buvo įprasta) aktualius estetinius aspektus ir didesnį
dėmesį skyrė pačios ekspozicijos bei galimo „išgyve­
LITERATŪRA
nimo" faktams.
Assmann Jan, ..Collective Memory and Cultural Identity", in:
New German Critique, No. 6 5 , Cultural History/Cultural Stu­
Gauta 2 0 1 2 - 1 0 - 1 2
dies, 1 9 9 5 . p. 1 1 5 - 1 3 3 -
Bazylika Wileńska, Wilno: Komitet Ratowania Bazyliki Wi­
leńskiej, 1 9 3 * -
358
Belting Hans, „Image, Medium, Body: A New Approach to Icono-
Święch Zbigniew, Klątwy, mikroby i uczeni, t. 2 : Wileńska klątwa
logy", in: Critical Inquiry, Vol. 3 1 , No. 2, 2 0 0 5 , p. 3 0 7 .
Jagiellończyka, Kraków: Wydaw. Wawelskie, 1 9 9 4 .
Bułhak Jan, Dwadzieścia sześć lat z Ruszczycem, Wilno, 1 9 3 9 .
Wallis Mieczysław, „Sztuka, która jest treścią życia", in: Express
Dobaczewska Wanda, „Królewska środa", in: Słowo, 1 9 3 3 , Nr. 2 3 3 .
Poranny, 1 9 3 3 0 4 2 3 .
Echa krytyki. O twórczości Ludomira z Wilna Sleńdzińskiego, Red. i
Wilkus Kazimierz, „Odkrycie grobów królewskich w katedrze
oprać. E. Szulborski, Białystok: Galeria Sleńdzińskich, 2 0 0 8 .
wileńskiej", in: ser. Studia do Dziejów Wawelu, t. 5, Kraków:
Kantorowicz Ernst H., Dwa ciała króla. Studium ze średniowiecz­
Zamek królewski na Wawelu, 1 9 9 1 .
nej teologii politycznej. Warszawa: Wydawnictwo naukowe
PWN,
Wilkus Kazimierz, „Odkrycie grobów królewskich w katedrze
wileńskiej" in: Wilno-Wileńszczyzna
2007.
Katalog. Wystawa zbiorowa prof. Liudomira Sleńdzińskiego. Wysta­
jako krajobraz i środo­
wisko wielu kultur, Białystok: Towarzystwo Literackie im.
wa wileńskiego towarzystwa artystów plastyków. „Krypta Kró­
Adama Mickiewicza, 1 9 9 2 .
lewska Bazyliki Wileńskiej'', Kwiecien-Maj, Warszawa: Instytut
„Wystawa królewska w Wilnie", in: Słowo, 1 9 3 3 , Nr. 2 4 0 .
propagandy sztuki, 1 9 3 3 .
„Wywiad z Ferdynandem Ruszczycem", in: Świat, 1 9 3 2 , Nr. 7.
Kirkor Adam, Bazylika litewka, Kraków, 1 8 8 6 .
„Wrażenie w mieście", in: Słowo, 1 9 3 1 , Nr. 2 1 7 .
Kirkor Adam Honory, Kapai didžių kunigaikščių ir karalių Vilniu­
Zahorski Władysław, Katedra Wileńska, Wilno, 1 9 0 4 .
je, vertimas iš lenkų k. P. Vileišio, Tilžė, 1 8 9 8 .
Žalnora Aistis, Miežutavičiūtė Vitalija, „Michalas Reicheris ir
Kitkauskas Napaleonas, Vilniaus arkikatedros požemiai, Vilnius:
anatomija Vilniuje 1 9 1 9 - 1 9 3 9 " , in: Medicinos teorija ir prakti­
Kultūra, 1 9 9 4 .
ka, 2 0 1 1 , 1 . 1 7 (Nr. 1 ) , p. 1 3 2 - 1 3 8 .
Kitkauskas Napaleonas, Vilniaus katedra, Vilnius: Mintis, 1 9 7 6 .
„Krypta królewska w podziemiach Katedry. Odnaliezienie zwłok
Aleksandra Jagiellończyka, królowych Elżbiety i Barbary Ra­
DISCOVERY OF T H E ROYAL
dziwiłłówny. Doniosłe wyniki poszukiwań w bazylicie Wileń­
skiej", in: Słowo, 1 9 3 1 , Nr. 217.
ARTEFACTS IN V I L N I U S C A T H E D R A L :
„Krypta królewska w podziemiach Katedry", in: Słowo, 1 9 3 1 , Nr. 2 1 7
COLLECTION OF I M A G E S
Kurczewski Jan, Kościół zamkowy czyli katedra Wileńska: w jej
dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym
rozwoju I na podstawie aktów kapitulnych i dokumentów his­
Algė
torycznych, opracował X. J. Kurczewski, Wilno, 1 9 0 8 - 1 9 1 6 , 3 d.
Andriulytė
Landsbergis-Žemkalnis Vytautas, Iš atminties ekrano: rašyta ir
Royal artefacts, Vilnius Cathedral, Vladislav
Vaza, Alexander Jagiellon, Barbara Radziwiłł, Elisabeth o f
Habsburg, Vilnius art of the ist half o f the 2 0 * c, Vilnius
photography of the 1" half o f the 2 0 c.
KEYWORDS:
pasakota, Vilnius: Versus Aureus, 2 0 1 0 .
Lauckaitė Laima, Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius:
Baltos lankos, 2 0 0 2 .
Lietuvos fotografijos istorija, t. 6: Jan Bułhak. Vilnius, III knyga,
t h
sudarytoja Jūratė Gudaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis mu­
ziejus, 2 0 1 1 .
Lorentz Stanisław, Album wileńskie, Warszawa: Państwowy Insty­
SUMMARY
tut Wydawniczy, 1 9 8 6 .
Lorentz Stanisław, „Groby Królewskie w Wilnie", in: Kurier Wi­
In April 2 6 , 1 9 3 1 the rising river Neris had flooded a part
o f Vilnius and brought wreckage to the city: embankments
had been destroyed, buildings damaged, parts of the
inhabitants were evacuated, and a cholera outbreak was
feared. One of the most famous architectural monuments
of the city - Vilnius Cathedral suffered a great deal o f
damage. After the flood subsided one o f the main concerns
o f the citizens was to save the Cathedral from completely
falling down. In July 1 7 , 1 9 3 1 on the initiative o f Vilnius
Voivode Zygmunt Beczkowicz and Vilnius Archbishop
Romuald Jałbrzykowski a Vilnius Basilica Preservation
Committee was established. In the beginning o f August
systemic geological, archaeological and architectural
research commenced, which was used as a basis for
leński, 1 9 3 3 , Nr. 2 3 1 .
Mūsų Vilnius, Kaunas, 1 9 3 1 , Nr. 2 8 ( 6 6 ) .
Obrazy śmierci w sztuce polskiej XIX i XX wieku, Katalog wystawy
w Muzeum Narodowym w Krakowie, Kraków: Muzeum Na­
rodowe w Krakowie, 2 0 0 0 .
Roux Jean-Paul, Karalius. Mitai ir simboliai, iš prane. k. vertė Jūra­
tė Žalgaitė-Kaya, Vilnius: Aidai.
Ruszczyć Ferdynand, Dziennik, t. 2: IV Wilnie, Warszawa: Drukar­
nia Kolejowa, 1 9 9 6 .
Sylwanowicz Witold, Konscrvacja szczątków królewskich z Bazyliki
Wileńskiej. Odbitka z Pamiętnika XIV zjazdu Lekarzy i Przy­
rodników Polskich w Poznaniu. Poznań, 1 9 3 3 .
Sulimczyk, „Dawne pomniki królewskie w Wilnie oraz ich projek­
ty", in: Słowo, 1 9 3 1 , Nr. 2 2 5 .
Sulimczyk, „W Bazylice Witcnskicj", in: Słowo, 1 9 3 1 , Nr. 1 9 3 .
Światłoczuła kolekcje fotografii w Muzeum Narodowym w Wars­
zawie, Warszawa: Muzeum Narodowe w Warszawie, 2 0 0 9
359
strengthening the foundations and walls, and also clearing
the cellars and crypts. In the process of renovation two
— urns with the heart and internal organs of Vladislav Vasa
( 1 5 9 5 - 1 6 4 8 ) were discovered. In the same year, the long
searched for artefacts of the Grand Duke of Lithuania and
King of Poland Alexander Jagiellon ( 1 4 6 1 - 1 5 0 6 ) and those
belonging to the two wives of Zygmunt August, Elisabeth
of Habsburg ( 1 5 2 6 - 1 5 4 5 ) and Barbara Radziwiłł ( 1 5 2 0 - 1 5 5 1 )
were uncovered. The Basilica Preservation Committee
faced a difficult and ethically sensitive problem - how
to record and present the discovery to the public and
also maintain the respect for the Royal artefacts? How
to combine the science and interests of the society and
avoid the public display of the artefacts? It was decided
that the relics found in the Royal crypt would be captured
by the famous Vilnius photographer Jan Bułhak and
five distinguished Vilnius artists: Ferdynand Ruszczyć,
Liudomir Sleńdziński, Kazimierz Kwiatkowski, Jerzy
Hoppen and sculptor Bolesław Balzukiewicz. The Royal
crypt wasn't accessible to the public then, thus the artwork
depicting the Royal artefacts became very significant.
Only through these artistic images did most people
succeed in observing and acknowledging the importance
of these events as if "seeing it with their own eyes". The
images of Royal artefacts were perceived as historical and
museum treasures, as research objects and as the symbols
of national culture. This event enabled Vilnius, a former
capital of Lithuanian Grand Duchy, to retrieve its identity
and remind people of its former Royal glory and the
history of the region.
360