infarktas ir jo profilaktika

T
Viršelio nuotrauka: fotostudija
„Tarelaphoto“, fotografas Darius Tarėla,
modelis Alina GUDJONIENĖ
Būsimų 2006 metų II pusmečio
prenumeratorių dėmesiui!
Kiekvienas, kuris užsiprenumeruos „Sveiką
žmogų” 2006 metų antrajam pusmečiui, tik
už 18,00 Lt gaus ne tik 6 „Sveiko žmogaus”
numerius, bet kartu dar 2 papildomus leidinio
„Profilaktinė medicina ir sveikata” numerius.
Jūsų laukia ir dovanos – knyga „Moterų ligos ir
sveikata” ir papildomas (birželio mėnesio)
„Sveiko žmogaus” numeris.
Pasinaudokite proga ir užsiprenumeruokite
žurnalą „Sveikas žmogus”. Nuo rugsėjo jis bus
storesnis, jame rasite daugiau ir įvairesnių temų.
Prenumerata vyksta visuose pašto
skyriuose ir žurnalo redakcijoje
Vilniuje ir Kaune. Prenumeratos kaina
1 mėn. – 3,25 Lt (pašto indeksas 5190).
Prenumeratos kaina su nuolaida pensininkams ir
invalidams 1 mėn. – 2,95 Lt
(pašto indeksas 5371).
Prenumeruoti žurnalą „Sveikas žmogus“
galite ir „SEB Vilniaus banke“. Jums
tereikia pervesti pinigus į UAB „Dalios dizainas“
(įm.k. 135160421) sąskaitą Nr. LT27 7044 0600
0319 9836, nurodant prenumeratos laikotarpį.
Redaktorė Dalia Urbonienė
Medicinos re­dak­to­rius gyd. Raimondas Lubninas
Redakcinė kolegija: doc. dr. A.Bla­žie­nė,
prof. D.Brazauskienė, ha­bil. dr. R.Bu­ne­vi­čius,
doc. dr. R.Ga­ra­le­vi­čius, dr. V.Gu­die­nė,
dr. A.Ju­re­vi­čiū­tė, ha­bil. dr. V.Lie­sie­nė,
dr. J.Ne­ve­raus­kie­nė, dr. J.Neverauskas,
prof.dr. A.Šeš­ke­vi­čius, dr. O.Ra­ga­žins­kie­nė,
dr.D.Ras­te­nie­nė, doc. dr. V.Ra­zu­kas
Dizainerė-maketuotoja Inga Grigaliuvienė
Kalbos redaktorė Aurelija Gražina Rukšaitė
Re­kla­mos vadybininkės
Violeta Kučinskienė, tel. (8~610) 3 13 22
Violeta Tamošiūnienė, tel. (8~686) 3 52 65
U
R
I
N
Y
S
4 p.
Aistra be pasekmių
MŪSŲ SKAITYTOJAI
7 p.
„Gamta man padovanojo daug laimės“, – Galina Dauguvietytė
TEMA: PAVASARIO AKTUALIJOS
8 p.
Išmokę kontroliuoti ligą, jausimės sveikesni
Alergiškas žmogus atostogauja
11 p. Pavasarinis nuovargis – mitas ar realybė?
12 p. Bučinių liga
Lūpų pūslelinė
13 p. Malonūs (ir kitokie) rūpesčiai dėl gražių kojų
16 p. Vabzdžių įgėlimai gali sukelti alergiją
17 p. Pavojai už vairo. 18 p. Kauno bėgimo mėgėjų klubo dešimtmetis pažymėtas bėgimu
19 p. Atgaukite jėgas kalnuose!
20 p. Egzaminams, kaip ir visoms šventėms, reikia ruoštis
22 p. Norėti... ir galėti mylėti
SVEIKATA VISIEMS
24 p. Cukrinis diabetas: veiksmingos kontrolės galimybės
26 p. Antioksidantai prieš laisvuosius radikalus
27 p. Negydoma arterinė hipertenzija sukelia pavojingas komplikacijas
28 p. Nepamirškite namie tablečių!
Infarktas ir jo profilaktika
30 p. Ką žinome apie šizofreniją?
32 p. Artrodrink sustiprins jūsų sąnarius ir stuburą
33 p. Menas lieknėti sveikai
34 p. Ar gali atgimti šypsena?
PUSLAPIAI VYRAMS
36 p. Kas neleidžia ramiai miegoti vyrams?
37 p. ... ir hormonai valdo mus
BE DANTŲ SKAUSMO
38 p. Kodėl skauda dantis ir dantukus
SVEIKA GYVENSENA
40 p. Sielos laikas
SVEIKA BUITIS
42 p. Buitinė chemija gali būti pavojinga
GROŽIO MEDICINA
43 p. Norite atrodyti jaunesnė - pradėti niekada ne vėlu
44 p. Ne tik veido oda turi būti lepinama
46 p. Saulė, jūra ir... plaukai
SVEIKA MITYBA
48 p. Saugi iškyla gamtoje
Kaip neapsinuodyti maistu
49 p. Vasaros išvykų valgis – šašlykai
Sezonas prasideda
KITOKIA MEDICINA
50 p. Ką akies rainelė gali atskleisti apie žmogaus kūną?
PADEDAME PASIRINKTI
52 p. Kelionių vaistinėlė
FITOTERAPIJA
54 p. Vaistažolės po mūsų kojomis
LAISVALAIKIUI
58 p. Kryžiažodis
©Sveikas Žmogus - kar­tą per mė­ne­sį iš­lei­džia­mas žur­na­las me­di­ci­nos, psi­cho­lo­gi­jos, svei­kos
gy­ven­se­nos te­mo­mis. Straips­niai yra kon­sul­tuo­ja­mi at­ski­rų me­di­ci­nos sri­čių spe­cia­lis­tų bei re­cen­zuo­ja­mi
re­dak­ci­nės ko­le­gi­jos na­rių.
Lei­džia: Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra, UAB „Dalios dizainas”.
Direktorius Vytenis Labanauskas, tel. (8~698) 44 313,
el.paštas: vytenis.labanauskas@medicine.lt
Leidybos projektų vadovė Gabija Gudaitytė, mob. tel. (8~610) 0 73 05
el. paštas: gabija@medicine.lt
Re­dak­ci­jos ad­re­sas: Tvirtovės al. 90A, LT-3009 Kau­nas.
Tel. (8~37) 33 10 09, 33 15 59. El. paštas: szmogus@medicine.lt.
Žurnalo adresas internete: www.medicine.lt.
Spaus­di­no: A. Jakšto spaustuvė
Už spaudos kokybę atsako spaustuvė.
Žurnalą galite užsiprenumeruoti visuose Lietuvos pašto skyriuose.
Sveikas
Prenumeratos kainos: 1 mėn. - 3,25 Lt, 3 mėn. - 9,75 Lt.
Indeksas - 5190.
Žmogus
Aistra be pasekmių
Vienas iš didžiausią atgarsį sukėlusių TV laidos siužetų paskutiniuoju metu buvo pasakojimas apie pirmąjį ir kol kas
vienintelį kontraceptinį pleistrą. Akivaizdu, kad šia veiksminga, saugia ir turinčia daug kitų praktiškų privalumų apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemone moterys domisi. Sulaukėme prašymų apie šį būdą papasakoti
žurnale. Į dažniausius mūsų žiūrovių ir skaitytojų klausimus paprašėme atsakyti dr. Lolitos JAKUBAUSKi­ENĖS.
Ką daryti, jeigu ...
Jei pleistras nors ir iš dalies buvo atsilupęs trumpiau negu vieną parą,
jį nedelsdamos iš naujo prilipinkite prie tos pačios vietos arba pakeiskite nauju. Tokiu atveju papildomos kontracepcijos nereikia, kitą pleistrą reikia klijuoti įprastinę keitimo dieną.
Jeigu pleistras išbuvo nevisiškai prisiklijavęs ilgiau negu vieną parą
arba nežinote, kada pleistras atšoko ar atsiklijavo, jūs galite būti neapsaugota nuo nėštumo. Tokiu atveju kontraceptiko vartojimo ciklą
nutraukite ir nedelsdama pradėkite naują, priklijuodama naują EVRA
pleistrą. Šiuo atveju pirma vartojimo ciklo diena bei pleistro keitimo
diena bus kita. Pirmas 7 naujo ciklo dienas būtina naudotis papildomu nehormoniniu kontracepcijos būdu.
Ar yra kokių nors amžiaus apribojimų?
Ne, kontraceptinį pleistrą gali naudoti įvairaus amžiaus moterys.
Nustatyta, kad vartojančios geriamuosius kontraceptikus jaunesnio
amžiaus moterys neretai pamiršta tabletę laiku išgerti. Todėl kontraceptinis pleistras joms tiktų labiausiai.
Kontraceptinį pleistrą naudoti paprasčiau, todėl moterys paprastai
drausmingai laikosi jo naudojimo rekomendacijų.
Koks yra pleistro patikimumas?
Klinikiniai tyrimai įrodo, kad kontraceptinis pleistras, pagal Pearl indeksą surinkęs 0,9 punkto, yra toks pat patikimas, kaip ir geriamieji
kontraceptikai.
Ar nesumažina pleistro patikimumo kokios nors
neįprastos sąlygos?
Pleistras išlieka patikima apsauga net ir veikiant karščiui, šalčiui ar drėgmei.
Tai įrodė klinikiniai tyrimai. Jų metu įvairiausiomis sąlygomis moterys naudojo EVRA tris ciklus. Jos kasdien lankėsi saunoje, sūkurinėje
vonioje, sportavo, maudėsi... Pleistro veikliųjų medžiagų koncentracijos šiais atvejais, lygiai taip pat, kaip ir įprastomis sąlygomis, išliko
vidutinės.
Kaip veikia kontraceptinis pleistras?
Kontraceptinis pleistras, arba transderminė kontraceptinė sistema
EVRA, – tai plonas, minkštas, 4,5x4,5 cm dydžio kūno spalvos pleistras,
kurio sudėtyje yra hormonų norelgestromino ir etinilestradiolio. Iš pleistro jie pro odą kasdien ta pačia koncentracija patenka į kraujotaką.
Veikimo principas toks pat, kaip ir geriamųjų, t.y. skirtas ovuliacijai sustabdyti. Papildomai atsirandantys makšties gimdos gleivinės ir gimdos
kaklelio gleivių pakitimai dar labiau sustiprina kontraceptinį poveikį.
Pleistro privalumas yra tas, kad hormonai nepatenka į skrandį. Šitaip
mažiau veikiamos kepenys, nes nesusidaro didelės hormonų koncentracijos. Mažesnė ir medikamentų tarpusavio sąveikos rizika. Pvz.,
esant sunkiai aknės formai, kartu su kontraceptiku galima vartoti ir
tetraciklinių grupės vaistų. Be to, susirgus virškinamojo trakto ligomis,
vemiant, viduriuojant, kontraceptinė apsauga išlieka nepakitusi.
Kaip pleistras naudojamas?
Pleistrą galima klijuoti ant keturių kūno vietų: sėdmenų, pilvo, viršutinės kūno dalies (išskyrus krūtinę ) arba išorinės žasto pusės. Klijuoti reikia ant sausos, švarios odos ir 10 sekundžių prispausti – tarsi „pašildyti”.
Naudojamas tris savaites iš eilės, keičiant jį kas savaitę, kaskart tą pačią dieną. Po to vieną savaitę pleistras neklijuojamas. Šios savaitės
metu prasideda kraujavimas.
Naudojant pirmą kartą, pleistras klijuojamas ant odos pirmąją mėnesinių dieną. Tokiu atveju kontraceptinė apsauga užtikrinama iš karto.
Jei pleistras priklijuojamas vėliau, pirmas septynias dienas papildomai
reikia naudoti kitas apsaugos priemones.
Ar gali ši priemonė sukelti kokių nors nepageidaujamų
poveikių?
Iš esmės kontraceptinis pleistras toleruojamas labai gerai. Nepageidaujami poveikiai gali būti tokie pat, kaip ir vartojant geriamuosius
kontraceptikus: krūtų tempimas, svorio kitimas.
Pleistras, kaip ir bet koks kitas, gali sukelti neigiamas odos reakcijas,
bet taip atsitinka labai retai, maždaug tik 0,6 proc. atvejų.
Kokie dar šios naujos kontraceptinės priemonės
privalumai?
Apibendrinant tai, kas jau pasakyta, galima teigti, kad ją naudojant
kiekvienai moteriai gali būti garantuotas patogumas, saugumas, priimtinumas.
Dar keletas pavyzdžių. Esant užsienyje, kontraceptinę tabletę galima
gerti tokiu pačiu metu, net jei laiko juosta skiriasi 1–2 valandomis. Kai
juostų skirtumas apie 12 val., reikėtų gerti „tarpinę“ tabletę. Naudodamos pleistrą dėl to galite būti ramios.
Pleistras – puiki išeitis ir sergančiosioms lėtinėmis skrandžio ar žarnyno ligomis. Sakykime, jei viduriavimas ar vėmimas prasidėjo per 3
val. po to, kai buvo išgerta tabletė, reikia išgerti dar vieną. Jei viduriavimas ar vėmimas tęsiasi ilgiau, kontraceptinė apsauga nebėra užtikrinama ir patartina naudoti kitas apsaugos priemones. Naudojant
pleistrą tai įtakos neturi – patikimumas išlieka nepakitęs. Pleistras,
skirtingai nei tabletės, tinkamas ir moterims, kurioms nuolat kartojasi makšties kandidozė.
Parengė Dalia BORTKEVIČIŪTĖ
Laida „Sveikas žmogus” transliuojama TV3 kanalu sekmadieniais, 9.00 val., kartojama Tango TV ketvirtadienį 14.20 val.
Laida retransliuojama regioninių televizijų kanalais: Šiaulių regione – „Šiaulių TV” – antradieniais, 19.10 val., Panevėžio regione
– „Pan TV“– trečiadieniais, 18.40 val. Kauno regione – i­Ni­T kanalu ketvirtadieniais, 20.00 val.
SveikaS
SveikaS
4 4Žmogus
Žmogus
Kauno valstybinė filharmonija
Viešoji įstaiga Pažaislio
muzikos festivalis
Muzikos festivalių paramų fondas
XI PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS
2006 m. gegužės 28 d. – rugsėjo 2 d.
Pro grama
PRADEDAMASIS KONCERTAS
Gegužės 28 d., sekmadienį, 20.30 val.
Pažaislio vienuolyne
Piotr ČAIKOVSKIJ. Uvertiūra-fantazija
„ROMEO IR DŽIULJETA“ (baletas)
Arijos, duetai ir chorai iš Giuseppe Verdi,
Giacomo Puccini, Gaetano Donizetti,
Piotro Čaikovskio, Aleksandro Borodino
operų
Atlikėjai:
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras
RINKEVIČIUS
Kauno valstybinis choras
Meno vadovas ir vyr. dirigentas
Petras BINGELIS
Solistai:
Rostovo valstybinio muzikinio teatro solistė Irina KRIKUNOVA (sopranas, Rusija)
Maskvos didžiojo teatro solistas Roman
MURAVITSKIJ (tenoras, Rusija)
Valstybinio Baltarusijos muzikinio teatro
baleto artistai:
Julija DZIATKO, Konstantin KUZNECOV,
Maksim KILEJEV, Grigorij KRUKOVSKIJ
Choreografas Radu POKLITARU
(Moldova)
Šviesų dailininkas Kārlis KAUPUŽS
(Latvija)
Dirigentas Gintaras RINKEVIČIUS
Birželio 3 d., šeštadienį, 17 val.
Mykolo Žilinsko dailės galerijoje
Zeynep ÜÇBAŞARAN
(fortepijonas, Turkija)
Birželio 4 d., sekmadienį, 15 val.
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės
muziejuje
Birželio 9 d., penktadienį, 19 val.
Raudondvario pilyje
Birželio 17 d., šeštadienį, 19 val.
Šakių liuteronų bažnyčioje
Violončelių kvintetas „QuinCelli“:
Edmundas KULIKAUSKAS
Dainius PALŠAUSKAS
Lionius TREIKAUSKAS
Raimundas JASIUKAITIS
Dainius MISIŪNAS
Solistė Gintarė SKERYTĖ (sopranas)
Dalyvauja Andrius KULIKAUSKAS
(akordeonas)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos
pučiamųjų kvintetas:
Mindaugas JUOZAPAVIČIUS (fleita)
Robertas BEINARIS (obojus)
Antanas TALOČKA (klarnetas)
Steponas EINIKIS (valtorna)
Šarūnas KAČIONAS (fagotas)
Birželio 10 d., šeštadienį, 16 val.
Kauno liuteronų bažnyčioje
Wolfgango Amadeaus Mozarto gimimo 250-osioms metinėms
Ansamblis „Il Gardellino“ (Belgija):
Jan DE WINNE (fleita)
Florence MALGOIRE (smuikas)
Anne MAURY (altas)
Atsuchi SAKAI (violončelė)
Birželio 11 d., sekmadienį, 19 val.
Pažaislio vienuolyno Saulės laikrodžio
kiemelyje
Tarptautinis Vladimiro Spivakovo
labdaros fondas pristato jaunuosius
Rusijos virtuozus:
Motina STELLA (sopranas)
Jevgenij NOVIKOV (saksofonas)
Rostislav ŠARAJEVSKIJ (marimba)
Tigran MURADYAN (violončelė)
Dalyvauja Kauno miesto simfoninis
orkestras
Vyr. dirigentas Modestas PITRĖNAS
Dirigentas Modestas PITRĖNAS
Birželio 16 d., penktadienį, 18 val.
Mykolo Žilinsko dailės galerijoje
Kompozitoriaus Vytauto Barkausko
gimimo 75-osioms metinėms
Barbara GISLER-HAASE
(fleita, Austrija)
Saulius ASTRAUSKAS (mušamieji)
Raimundas JASIUKAITIS
(violončelė)
Lina KRĖPŠTAITĖ (fortepijonas)
Birželio 9 d., penktadienį, 16 val.
Kaišiadorių kultūros centro Žiežmarių
filialo salėje
Tarptautinio Vladimiro Spivakovo
labdaros fondo laureatas
Rostislav ŠARAJEVSKIJ
(marimba, Rusija)
Irina ŠARAJEVSKAJA (fortepijonas, Rusija)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos
kamerinis ansamblis ,,Musica humana“:
Meno vadovas ir dirigentas
Algirdas VIZGIRDA
Daiva TUMĖNAITĖ (fleita)
Algirdas VIZGIRDA (fleita)
Robertas BEINARIS (obojus)
Ilona GIRDŽIŪNAITĖ (smuikas)
Algirdas VEBRAUSKAS (smuikas)
Ričardas VYTAS (altas)
Raimundas JASIUKAITIS (violončelė)
Gediminas KVIKLYS (klavesinas)
Solistė Aistė ŠIRVINSKAITĖ (sopranas)
Programoje XVIII –XX a. Prancūzijos muzika
Birželio 18 d., sekmadienį, 13 val.
Žeimių švč. Mergelės Marijos Gimimo
bažnyčioje
Kauno valstybinis choras
Solistas Juozas MALIKONIS (bosas)
Dirigentas Petras BINGELIS
Programoje sakralinė muzika
Birželio 18 d., sekmadienį, 19 val.
Vytauto Didžiojo universiteto salėje
Pasaulinė premjera!
„ABBA in symphony“
Solistai:
Tommy KÖRBERG (vokalas, Švedija)
Trine REIN (vokalas, Norvegija)
Geir RØNNING (vokalas, Norvegija)
Maarja LIIS (vokalas, Estija)
Dalyvauja:
Kauno miesto simfoninis orkestras
Christer SJÖSTRÖM (mušamieji, Švedija)
Max SCHULTZ (gitara, Švedija)
Matts ALSBERG (bosinė gitara, Švedija)
Johan LILJEDAHL (gitara, Švedija)
Einar THORBJØRNSEN (klavišiniai,
Norvegija)
Jørn ØIEN (klavišiniai, Norvegija)
Vokalinė grupė (Norvegija):
Marit STRØMØY, Janicke ABRAHAMSEN,
Helle GRANKEL
Dirigentas Hans EK (Švedija)
Birželio 24 d., šeštadienį, 17 val. Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje
Fortepijoninis trio (Austrija) :
Sawa POPOFF (smuikas)
Erwin SÜKAR (valtorna)
Otto PROBST (fortepijonas)
Birželio 25 d., sekmadienį, 19 val.
Žemaitkiemio dvare
Giovanni Battista Pergolesi – Opera
„Tarnaitė Ponia“
Lietuvos kamerinis orkestras
Solistai :
Serpina – Milda SMALAKYTĖ (sopranas)
Grafas Uberto – Ignas MISIŪRA (bosasbaritonas)
Tarnas Vespone – Jonas SAKALAUSKAS
Režisierius Nerijus PETROKAS
Dirigentas Vytautas LUKOČIUS
Birželio 30 d., penktadienį, 18 val.
Mykolo Žilinsko dailės galerijoje
Projektas „Įvykių erdvė“
Džiazo trio „Second approach“ (Rusija):
Tatjana KOMOVA (vokalas, perkusija)
Andrej RAZIN (vokalas, fortepijonas,
perkusija)
Igor IVANUŠKIN (kontrabosas, perkusija)
Liepos 1 d., šeštadienį, 18 val. Maironio
lietuvių literatūros muziejaus sodelyje
Baltijos gitarų kvartetas:
Ieva BALTMIŠKYTĖ
Zigmas ČEPULĖNAS
Saulius S. LIPČIUS
Sergejus KRINICINAS
Liepos 2 d., sekmadienį, 21.30 val.
Kauno pilyje
Mindaugo karūnavimo – Valstybės
dienai „Giesmė apie Mindaugą“
dramos kompozicija pagal Vinco KrėvėsMickevičiaus, Justino Marcinkevičiaus,
Martyno Zyverto kūrinius
Kompozicijos autoriaus ir režisieriaus
Vytauto Grigolio (1951–2006) atminimui
Sceninės adaptacijos režisierius Vytautas Rumšas
Scenografai – Algis GARBAČIAUSKAS,
Virginija IDZELYTĖ-DAUTARTIENĖ
Kompozitorius Antanas KUČINSKAS
Vaidmenis atlieka aktoriai:
Rimantas Bagdzevičius, Saulius Balandis, Monika Bičiūnaitė, Jonas Braškys,
Remigijus Bučius, Adrija Čepaitė,
Algis Dainavičius, Evaldas Jaras, Jurga
Kalvaitytė, Vaidotas Martinaitis, Vitalija
Mockevičiūtė, Šarūnas Puidokas, Ramutis Rimeikis, Vytautas Rumšas, Rasa
Rapalytė, Džiugas Siaurusaitis, Ramunė
Skardžiūnaitė, Alvydas Šlepikas, Jūratė
Vilūnaitė
Dalyvauja:
Veronika Povilionienė (vokalas)
Kauno valstybinio choro artistų grupė
(Meno vadovas ir vyr. dirigentas
P.Bingelis)
Nindziusiu asociacija Lietuvoje
(Vadovas Z.Urbonas)
Pankrationo sporto klubas „Antikos
karys“ (Vadovas J.Bykovas)
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais-sekmadieniais 14–18 val. (tel. (8~37) 20 04 78) ir koncertų vietose 2 val. prieš koncertą.
Informacija teikiama telefonais: (8~37) 20 15 62, 22 25 38.
P.S. Festivalio organizatoriai turi teisę keisti programą.
DĖMESIO! „GYDYMO MENO“ IR „SVEIKO ŽMOGAUS“ KLUBŲ NARIAMS, TURINTIEMS NUOLAIDŲ KORTELES,
BILIETAI Į PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIO RENGINIUS SU NUOLAIDA!
6
SveikaS
Žmogus
Mū­sų skaitytojai
„Gamta man padovanojo daug laimės“
Galina Dauguvietytė
Įspū­dinga. Šmaikšti. Išskirtinė. Tokiais ir dar daugeliais
kitų epitetų apibū­dinama
garsi Lietuvos režisierė Galina
Dauguvietytė. Išleidusi savo
memuarus, moteris rengiasi ir
antrosios knygos pasirodymui.
Tad kokia gi nepailstančios
režisierės energijos paslaptis?
negaliu – rūkau jau 60 metų
be pertraukos, tad dabar mesti turbūt ir nebūtų sveika.
Gydytojui ir pasakiau – galiu
mažinti kiekį, bet ne mesti.
Tačiau prieš metus mirus vyrui, su kuriuo 42 metus kartu išgyvenome be barnių, be
jokių problemų, tarsi vienas
žmogus, rūkiau tikrai gana
daug.
Mitybos principai
Labai mėgstu sportą, domiuosi visomis jo šakomis, esu pamišus dėl Formulės 1, tačiau
gyvenime nesu sportavus ar
dariusi mankštos.
Mano nuomone, žmogui
sveikas gyvenimo būdas yra
tai, kai jis maitinasi ir gyvena
taip, kaip reikalauja jo organizmas.
Pvz., mano vyras, kol buvo
gyvas, buvo grynas „mėsininkas“, labai mėgo įvairias
sriubas su grietine, o aš nuo
šešerių sriubos nevalgau.
Pačią ilgą laiką vargino žaizdelė dvylikapirštėje žarnoje,
apie 10–12 metų negalėjau
beveik nieko valgyti, nei pomidorų, nei agurkų, nieko
kepto, šiuo atžvilgiu buvau
kankinė – gyvenau pusbadžiu.
Dabar, kai žaizda išgijo, aš beveik nieko kito nevalgau tik
daržoves, labiausiai mėgstu
šviežias, tačiau neatsisakau
ir šaldytų. Brokoliai, pipirai,
žirneliai, kopūstai, kalafiorai,
cukinija – viską apverdu ir
įpilu truputį aliejaus. Valgau
paukštieną, karšto rūkymo
šoninę – jei užsinoriu parduotuvėje pamačiusi – nusiperku
ir valgau.
Saldumynų seniai beveik nevartoju, tik sachariną, tačiau
jei jau valgau, tai tik tikrus saldumynus – pvz., jei pyragaitis,
tai būtinai su dvigubu kiekiu
kremo.
Būna momentų, kad, užsinorėjusi saldaus, galiu vienu kartu
suvalgyti 300 g ir gal dar daugiau gerų saldainių, po to vėl
pusę metų nieko nebenorėti.
Apskritai nesilaikau jokių dietų, nežinau, kas yra kalorijos
ar angliavandeniai.
Vaikystėje buvau labai stora
– būdama 13 metų, svėriau
gal 10 kg daugiau nei dabar,
kadangi mane mama labai
maitino, vėliau pradėjau blogti. Tais metais, kai gyvenau su
vyru, buvau labai pasitaisius,
kadangi jis dažnai virdavo
valgyti sau ir man atnešdavo
– vėliau pajutau, kad nebetelpu į sijonus. Dabar, kai niekas
nebeneša, mano visi sijonai
žemiau bambos.
Depresija ar bloga
nuotaika?
Visų pirma – tai genai, o antra
– nuo jaunų dienų įprastinis
popietinis miegas. Nuo pusės
dviejų iki penkių mano telefonai išjungti ir, jei kas skambina (vieną telefoną palieku
įjungtą), tai žinau, kad svetimas. Pietų pogulio įprotis
toks stiprus, kad jau baigdama
valgyti pietus, galima sakyti,
miegu, tai iš jaunystės. Tačiau
ryte visada keliuosi anksti
– apie 6 valandą.
Aš nesuprantu, kas yra depresija, man atrodo, kad depresija yra bloga nuotaika, kuri
vėliau praeina.
Net, kai mirė vyras, buvo šokas, tačiau vienas geras mūsų
šeimos draugas sakė, kad aš
stipriai laikiausi, nors ir gėriau raminamuosius.
Vyro mirtis labai pakeitė
mane, visą požiūrį į gyvenimą, mąstymą, tapau jautresnė, ramesnė – tai buvo tikrai
sunkūs metai.
Tačiau reikia išgyventi, susiimti į rankas – tai svarbiausias dalykas gyvenime, ir,
nors ne visada pavyksta, bet
reikia stengtis pasiekti bent
minimaliai.
Žalingi įpročiai
Dvasinė sveikata
Cigaretės yra mano blogas
įprotis, tačiau jo atsikratyti
Nelankau teatro turbūt jau 20
metų. Einu į įvairius atidary-
i­š kur ta energija?
SveikaS
Žmogus 7
Tema: pavasario aktualijos
rymus, šventes. Be galo myliu
operą, pati esu muzikologė ir
beveik jas visas mintinai žinau, mielai ir dabar nueičiau,
tačiau man per brangu pirkti
bilietus – už 150 Lt man nepavyksta.
Apskritai yra baisu, nes kiekvieną dieną įjungus televizorių tik ir lauki, kol kas pabrangs.
Ta pati bedarbystė. Man
mama sakydavo, kad bedarbiai būna tik tinginiai arba
girtuokliai, o dabar realybė
visai kitokia.
Moteriški malonumai
Puošimasis – mano dalykas.
Drabužių pas mane daugybė
ir pačių įvairiausių. Dabar,
kai numečiau nemažai svorio,
teks vėl pirkti naujus daiktus.
Kosmetiką naudoju, tačiau
saikingai, pagal savo amžių
– truputį pasidažau akis, antakius, kur nors eidama pasitepu kremine pudra.
Nesikvėpinu, kadangi vyras
sirgo astma, nors dovanotų
kvepalų turiu nemažai.
Kremą veidui naudoju, kadangi mano labai sausa oda.
Apskritai naudoju tiktai gerą
kosmetiką.
Nauja knyga
Ji jau beveik baigta ir atiduota
į leidyklą, nors vis dar kažkas
po truputį prisideda.
Knyga bus labai įvairi. Tai ne
memuarai, o viso gyvenimo
patirtis apie meilę, seksą, religiją, vaikų auklėjimą taip,
kaip aš tai suprantu. Gamta
man padovanojo daug laimės, visą gyvenimą buvau
labai laiminga, tai atsispindės
knygoje. Visi, kurie iš redakcijos skaitė, sakė, kad turėtų
būti įdomu. Nors vilčių nei į
pirmąją, nei į antrąją nedėjau.
Ši knyga yra kaip duoklė
mano vyrui, kuris norėjo, kad
išleisčiau antrąją knygą. Ji turėtų išeiti rudenį – mano aštuoniasdešimtmečio proga.
Užrašė Julija ČEPONAITĖ
8
SveikaS
Žmogus
Išmokę
kontroliuoti ligą,
jausimės sveikesni
Alergiškas žmogus atostogauja
Mokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus
rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga
serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių,
epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako,
kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos
būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai
padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos
BUDĖNIENĖS.
Kas yra alergija ir alergenai?
Alerginė liga – iškreiptas mūsų organizmo imuninės sistemos
atsakas į natūralias medžiagas. O alergiją sukeliančios medžiagos vadinamos alergenais. Tai bet kuri aplinkos medžiaga, su
kuria susiduriama buityje, darbe ir gamtoje. Jų patekimo į organizmą būdai skirtingi – su maistu, pro kvėpavimo takus, odą,
injekcijas ar įgėlus vabzdžiams. Labai įvairios medžiagos gali
sukelti alergiją – vieniems namų dulkės, mikroskopinės erkutės,
gyvūnų plaukai ar seilės, kitiems – maisto produktai, o gal žiedadulkės ar vaistai, vabzdžių nuodai, kosmetika ir t.t.
Kodėl tos pačios medžiagos vieniems sukelia alergiją, o
kitiems – ne?
Galbūt tai yra genetiškai paveldima. Tiesa, žmogus gimsta ne
paveldėjęs konkrečią alerginę ligą, bet su įgimtu polinkiu susirgti kuria nors alergine liga.
Kokios alergijos formos būdingos vasaros sezonui?
Vasarą yra įvairių alerginių ligų pasireiškimų. Vienas iš dažniausių yra šienligė – alergija žiedadulkėms, kuri žinoma nuo
Kristaus laikų kaip Rožių liga. Šienligė dažniausiai pasireiškia
nosies, akių ir gerklės reakcijomis: vargina sloga, gerklės perštėjimas, akių paraudimai, ašarojimas, kartais bėrimai. Nustačius, kokiai žiedadulkių grupei žmogus jautrus, alergiją galima
gydyti, sumažinant organizmo jautrumą (desensibilizuojant).
Ligos simptomus veiksmingai palengvina gydymas medikamentais, pvz., vietiniais nosies steroidais. Pradėti gydyti uždegimą reiktų 10–14 dienų ar net 4 savaites prieš žydėjimo sezoną
arba tik atsiradus simptomams bei tęsti 2–3 sav. ar net ilgiau
(iki 6 sav.) po žydėjimo sezono, kad sumažėtų nosies gleivinės
uždegimas ir padidėjęs jaudrumas, kuris užtrunka ir pasibaigus
sezonui.
Tema: pavasario aktualijos
Vienas iš nosies steroidų
– flutikazono propionatas –
vaistinėse parduodamas Flixonase pavadinimu. Veiklioji
šio vaisto medžiaga – flutikazono propionatas greitai
ir veiksmingai slopina nosies
gleivinės uždegimą, taip padėdamas kontroliuoti organizmo reakcijas į aplinkoje
esančius alergenus, mažina
alerginio rinito simptomus.
Skiriami trys pagrindiniai
alergijų žiedadulkėms laikotarpiai.
Balandžio–gegužės
mėnesiais esame jautresni
medžių – beržų, liepų, tuopų,
klevų, alksnių žiedadulkėms,
birželį ir iki liepos vidurio
žydi varpinės žolės: motiejukas, miglė, varputis, vasaros
gale ir rudenį kamuoja pelynų,
balandos sukeltos alergijos.
Kita gana dažna alergijos pasireiškimo forma vasaros sezonu – alergija vabzdžių įkandimams. Dažnas atostogautojas
susiduria su šiuo nemaloniu
reiškiniu, tačiau pavojingiausia reakcija yra tiems, kurie
ypač jautrūs bičių, širšių,
vapsvų įkandimams.
Baisiausia, kai tai nutinka pirmą kartą, tačiau, jei žmogus
žino, kam yra alergiškas, apsilankęs pas gydytoją alergologą
jis gauna rekomendacijas, ką
tokiu atveju daryti. Gamtoje
toks žmogus visada su savimi
turi turėti adrenalino, kurio,
įkandus vabzdžiui, reikia susileisti į bet kurią kūno vietą
(rekomenduotina kuo arčiau
įgėlimo vietos), ir vaistų nuo
alergijos.
Dažnai pasitaiko alergija po
uodų, muselių įkandimo.
Tokiam atvejui tinka tepalai
ir geriamieji preparatai nuo
alergijos.
Vartojant kai kurių medikamentų ir veikiant ultravioletiniams spinduliams, pasitaiko
fotosensibilizacijos nuo kai
kurių tepalų nuo uždegimo,
vaistų vėžiui gydyti, antibiotikų. Todėl būtina skaityti šių
vaistų instrukcijas, ar jose neparašyta, kad, vartojant pre-
SveikaS
10 Žmogus
parato, nerekomenduojama
degintis saulėje. Kai kuriems
žmonėms pasireiškia kontaktinės alergijos nuo įvairių
augalų – pavyzdžiui, yra žmonių, kurie negali basi braidyti
po žolę.
O kaip dėl alergijos
maistui?
Alergiškiems žmonėms gali
būti kryžminių reakcijų tam
tikriems augalinės kilmės
maisto produktams – sergantis šienlige ir alergiškas lazdyno žiedadulkėms žmogus
dažnai negali valgyti riešutų,
beržui – obuolių, morkų, bulvių, kivių, persikų, abrikosų,
varpinių augalų žiedadulkėms
– grūdinių kultūrų – kvietinių, ruginių, miltų, jei piktžolėms – nerekomenduojama
gerti ramunėlių, mėtų arbatų,
dėti šių augalų kompresų. Pelynų žiedadulkėms alergiškas
žmogus, suvalgęs chalvos, gali
net atsidurti reanimacijoje.
Kartais kryžminės reakcijos
gali pasireikšti salierams, pomidorams, burokėliams.
Šio tipo reakcijos atsiranda
gana greitai – jau po keliolikos minučių juntamas burnos
niežulys, atsiranda bėrimai,
lūpų patinimas, vėmimas
(taip organizmas stengiasi apsisaugoti).
Gydytojai rekomenduoja valgyti gimtinėje be chemikalų
užaugintus vaisius ir daržoves.
Reikia paminėti, kad kai kurie
suaugusieji alergiški spalvotiems svaigiesiems gėrimams:
trauktinėms, likeriams, naminiams vynams.
Kaip apsisaugoti vykstant į
kelionę?
Planuojant atostogas, jei esate
alergiškas – iš anksto, prieš
2–4 sav., pradėti gydyti uždegimą vietiniais nosies steroidais. Važiuojant atostogauti
prie ežero, į gamtą ar mišką,
alergiškiems žmonėms reikėtų pasiimti gydytojo paskirtų
vietinių nosies steroidų (pvz.,
minėtojo Flixonase) ar, esant
tik lengvai alergijos formai,
– antihistamininių geriamųjų preparatų ir įvairių tepalų,
kremų, losjonų, atbaidančių
vabzdžius ir erkes (pastarųjų
reikia bijoti dėl jų pernešamų užkrečiamųjų ligų), taip
pat naudoti kremus su filtrais,
apsaugančiais nuo ultravioletinių spindulių.
Reikia prisiminti, kad nerekomenduotina maudytis žydinčiame vandenyje, nes nuo
jo taip pat gali išberti. Pavojinga maudytis nežinomuose
vandens telkiniuose – jei jie
bus užteršti chemikalais, išsimaudžius oda gali išsausėti ir
suragėti, tuomet gydymas gali
trukti dešimtis metų.
O kaip egzotiškuose
kraštuose?
Svečiuojantis kitokio klimato
kraštuose rekomenduojame
naudoti tas pačias apsaugos
priemones, tiesiog alergiški
žmonės turi labiau pasisaugoti, – juk svetur daugiau egzotinės augmenijos, o ir saulė
būna karštesnė.
Tai kur geriau atostogauti?
Alerginių reakcijų prie jūros
būna kur kas mažiau. Pajūryje
pavasaris ateina porą savaičių vėliau nei kitose Lietuvos
vietose, todėl žmonės, sergantys šienlige, tas porą savaičių
praleidę prie jūros, gali tarsi
aplenkti tam tikrų augalų žydėjimo periodą.
Nevertėtų pamiršti, kad kalnų
oras yra ypač grynas ir sveikas.
Kaip stiprinti imunitetą?
Grūdintis, vartoti kuo mažiau
antibiotikų, atkreipti dėmesį į
mitybą.
Tiesa, alergiški žmonės dažniau yra miesto gyventojai.
Tą lemia aplinkos tarša, dažnesnis nesveiko, atvežtinio,
chemikalais apdoroto maisto
vartojimas.
Kalbėjosi
Rūta MYKOLAITYTĖ
Pavasarinis nuovargis
mitas ar realybė?
Pavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos
sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ.
Pavasarį po ilgos žiemos, persirgtų ligų, vitaminų stokos,
saulės šviesos stygiaus išsekęs
žmogus pajunta nuovargį ir
jėgų stoką, kurią specialistai
apibūdina kaip pavasarinį
nuovargį. Tačiau psichologai
linkę manyti, kad tokio reiškinio nėra.
Jei žmogus savo savijautą apibūdina kaip pavasarinį nuovargį, tam išties įtakos gali
turėti fiziniai veiksniai – ypač
nuovargis po ilgai užsitęsusios žiemos. Tačiau daugiau
tai yra nusiteikimas, kurį ir
lemia žmogaus psichologija.
Žmonės linkę daug dalykų
priskirti gamtai, bet juk yra
tokių, kurie pavargę visus metus, o kiti atvirkščiai – nuolat
trykšta gyvybe ir yra aktyvūs.
Vasaros laukimas
Pavasaris yra tarsi vasaros
pradžia, ir tas laukimas prieš
vasarai ateinant yra pats sunkiausias. O juk būtent šis
sezonas mums asocijuojasi
su atostogomis, poilsiu, atsa-
komybės nusimetimu ir įvairiomis linksmybėmis, kurių
kitais metų laikais yra kur kas
mažiau.
Vaikai
Vaikas per žiemą taip pat nemenkai pavargsta, todėl pavasarį, gali pasidaryti labai vangus, apatiškas, verksmingas,
dirglus, neatsparus virusams
ir greitai peršalti, gali sutrikti
miegas, dingti apetitas. Todėl
nenuostabu, kad pavasarį vaikų rezultatai mokykloje dažnai suprastėja. Ir tai nutinka
tiek dėl fizinių, tiek dėl psichologinių priežasčių – gana
ilgai besitęsiantys mokslo
metai juos ne tik kaip reikiant
išvargina, bet ir pabosta laukti vasaros, juolab kad saulė
šviečia ir mintys atsiduria jau
visai kitur...
Jokiu būdu nebauskite vaiko
už tai, kad jis pradėjo blogiau
mokytis. Tinkamas sprendimas – leisti vaikui keletą dienų pailsėti – ilgiau pamiegoti,
pabūti gryname ore, tik tas
poilsis neturėtų apsiriboti televizoriaus žiūrėjimu ar žaidimu su kompiuteriu. Tegu tos
poilsio dienos būna skirtos
sveikatai stiprinti.
Verta atkreipti dėmesį į vaiko
mitybą. Nepamirškite mėsos
bei žuvies, kuriose yra vaiko
smegenims būtinų baltymų.
O štai šokoladu geriau nepiktnaudžiauti, nes jis pasunkina
kepenų veiklą ir kartu dar labiau susilpnina imunitetą.
Linksmi žaidimai taip pat padeda vaikams atsipalaiduoti.
Įtampą sumažina žaidimas
su vandeniu, smėliu, judrūs
žaidimai, kuriuos suaugusieji
ne visada mėgsta, tačiau, kartkartėmis prisijungus prie vaikų, ir jiems tai padėtų kaipmat įveikti stresą.
siją sieti su rudeniu ir žiema.
Psichologų pacientai, sergantys depresija, pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams,
ima džiūgauti, kad jaučiasi geriau, tačiau ligos, pasirodžius
saulei, tikrai neišnyksta. Saulė
padeda, bet vasarą sergančiųjų psichologinėmis ligomis
yra nemažai. Sunkumų, su
kuriais susiduriame, gali iškilti bet kada, o depresija kaip
tik ir yra susidūrimas su gyvenimo sunkumais, kurių negali
nugalėti, nerandi kelio, kaip
tai padaryti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė taip pat susijusi su nuovargiu. Tai lengviausiai atpažįstamas ankstyvasis šios ligos simptomas
sergant bet kuria jos forma.
Dėl mažakraujystės sutrinka
gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos. Itin susirūpinti
savo sveikata patartina jaunoms moterims, nes dažnai
mažakraujystė joms išsivysto
laikantis griežtos dietos, daug
sportuojant, nėštumo metu.
Jei mažakraujystė išsivysto
dėl kai kurių mineralų stokos
žmogaus organizme, ji nesunkiai pagydoma vartojant
specialių maisto papildų arba
valgant visavertį maistą. Tačiau, mažakraujystei išsivysčius dėl tam tikrų patologinių
procesų, būtina gydytojo pagalba.
Jaučiant nepaaiškinamą nuovargį, būtina apsilankyti pas
Nuovargio priežasčių geriausia ieškoti savyje – paklauskite savęs, galbūt tikrai esate pernelyg pavargęs,
gal nuolat trūksta miego? Savęs netausojantys žmonės
visais metų laikais jaučia nuovargį.
Depresija
Vienas iš depresijos simptomų – liūdesys – yra glaudžiai
susijęs su nuovargiu, nes liūdnas žmogus kartu jaučiasi
ir labai pavargęs, o pavargęs
būna ir liūdnas, ir piktas.
Stereotipiškai mes linkę depre-
gydytoją ir išsiaiškinti, kokios
priežastys jį sukelia. Tai gali
būti ne įprasto pavasarinio
nuovargio, o rimtos ligos signalas, juk jų simptomai panašūs.
Parengė
Rūta MYKOLAITYTĖ
SveikaS
Žmogus Kad virusas
netriumfuotų
Bučinių liga lū­pų pū­slelinė
Taip yra dėl to, kad virusą pasigauti labai lengva. Užtenka
meiliai pakštelėti užsikrėtusiajam į lūpas (kai ant jų yra
pūslelių). Ne veltui herpetinė
infekcija nuo seno ir žinoma
kaip „bučinių liga“. Įmanoma
užsikrėsti ir ragaujant maisto
nuo ką tik naudotos šakutės ar
gurkšnojant iš to paties puodelio, bet tai pasitaiko rečiau, nes
virusas mažai atsparus aplinkos veiksniams ir greitai žūva.
Iš pat pradžių dažnai nė neįtariame, kad mūsų organizme
jau šeimininkauja įsibrovėliai,
nes ligos inkubacinis periodas trunka 2–20 dienų ir tuo
metu jokių simptomų nebūna. Tačiau, imuninei sistemai
pradėjus kovoti su siautėjančiu virusu, netrukus atsiranda
bendrų negalavimų: padidėja
artimiausi pažeidimo vietai
limfmazgiai. Ant paraudusio,
patinusio ir perštinčio pagrindo dar išdygsta ir grupelė
smulkių, skaidraus skysčio
pripildytų pūslelių aplink lūpas, rečiau – apie burną, nosį
ar akis.
Pirminė infekcija (Herpes
simplex primaria) trunka 2–3
savaites. Per tą laiką paprastai
visiškai pasveikstama, ir ligą
primena tik pažeidimo vietoje likusi pigmentinė dėmelė.
Kartais nelieka nė menkiausio
ženklo.
SveikaS
2 Žmogus
Lūpų, arba paprastoji, pūslelinė – virusinė odos ir
gleivinių liga, nepaisanti sezono – ji gali pričiupti
bet kuriuo metų laiku.
Turbūt su žiburiu tektų ieškoti žmogaus, kuris bent
kartą gyvenime nebūtų patyręs skambiai pavadinto
Herpes simplex viruso (sutrumpintai – HSV) sukeltų
nemalonių perštinčių pūslelių apie lūpas. Net jei to
jums pavyko išvengti, visai tikėtina, jog vieną rytą,
žvelgdami į veidrodį, nemaloniai nustebsite: „Kas
ČIA dabar???“ Mat, statistikos duomenimis, net apie
80 proc. žmonių – minėtojo viruso nešiotojai.
Kodėl susergame dar
ir dar kartą?
Kad ir kaip akylai „organizmo sargybiniai“ gintųsi, visų
virusų nugalėti nepajėgia, ir
dalis jų saugiai įsitaiso nugaros
smegenų nerviniuose mazguose – ganglijuose ar galviniuose
nervuose. Čia jie lyg slėptuvėje
tūno visą likusį žmogaus gyvenimą, laukdami, kada vėl galės
pasireikšti. Dažnai pakanka kiek stipriau persišaldyti,
prastai maitintis, patirti stiprų
fizinį, emocinį stresą ar odos
traumą, ir virusas atkunta.
Visa laimė, kad sergant pakartotinai ligos eiga būna lengvesnė.
Įdomiausia, kad daugeliui žmonių virusą pažadina net vasaros
maudynės ar pasilepinimas
saulės spinduliais. Vadinasi,
organizmą turėtume stiprinti
tiek spaudžiant žiemos šaltukams, tiek ir atšilus orams, kad
imuninė sistema būtų nuolat
pasirengusi gintis. Labai svarbu
taisyklingai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti tiesioginių
saulės spindulių, vartoti mažiau
alkoholio bei kofeino.
Skaidrus bespalvis gelis nuo lūpų pūslelinės
Apie Herpes simplex galima
rasti net istorijoje. Pasirodo,
žmonės nuo jo kenčia jau tūkstančius metų. Yra žinoma, kad
virusas vargino dar Elados karvedžius, Egipto faraonus, narsiuosius Romos gladiatorius.
Nors daug vandens nutekėjo,
panacėja vis dar neatrasta. Nėra
vaistų, kurie visiškai nugalėtų
virusą. Laimei, šiandieniniai
medikamentai gali veiksmingai apriboti infekcijos plitimą
ir sutrumpinti ligos trukmę.
Svarbiausia – kuo skubiau
pradėti gydyti. Vos pajutus
odos niežėjimą, perštėjimą
ar pastebėjus paraudimą,
tikslinga tepti antivirusiniu
tepalu, pavyzdžiui, acikloviru ar geliu nuo lūpų pūslelinės karbenoksolonu (Carbosan). Carbosan veikia daugelį
virusų, veiksmingai gydo ir
palengvina nemalonius pojūčius, mažina odos šlapiavimą, slopina uždegimą, skatina lūpų ir burnos žaizdelių
gijimą.
Jei forma sunkesnė ar infekcija
kartojasi dažnai, reikėtų vartoti geriamųjų antivirusinių vaistų – acikloviro ar valacikloviro.
Tačiau jų turi skirti gydytojas.
Taip pat būtina pažeistas odos
vietas laikyti sausai ir švariai,
kad neprisidėtų bakterinė infekcija, kuriai įveikti prireiks papildomai gydyti antibiotikais.
Neretai pūslelėms ant lūpos
atsiradus, numojame ranka ir
laukiame, kol praeis savaime.
Neteisingas požiūris! Retai,
tačiau vis dėlto pasitaiko rimtų komplikacijų, ypač žmonėms, kurių imunitetas labai
nusilpęs. Infekcija gali išplisti,
pažeisdama didelius odos plotus, o kartais net vidaus organus. Tad neleiskime virusui
karaliauti panosėje.
Parengė Rita KAŠĖTAITĖ
Konsultavo Varėnos pirminio
sveikatos priežiūros centro
gydytoja terapeutė
Rasa MILIŪNIENĖ
Tema: pavasario aktualijos
Malonū­s (ir kitokie)
rūpesčiai dėl gražių kojų
Žurnalas „Grazia“ (Jungtinė Karalystė), atlikęs 5
tūkst. moterų apklausą, nustatė: 65 proc. moterų
nepatenkintos savo pėdomis.
O ką manote jūs, mielosios skaitytojos? Kuriai kategorijai save priskirtumėte:
• darbe ir namie – visą laiką ant kojų; dienai baigiantis, eiklumo jums dar galėtų pavydėti ir lengvosios atletikos rinktinės narė,
• popiet mielai prisėdate visam pusdieniui; ir kokiame „proto bokšte“ gimė idėja sukurti auštakulnius batelius?!
• nuo pat ryto blauzdos – kaip švininės; nauji „laiveliai“ pritrynė naujų nuospaudų; reikia nueiti pas
gydytoją dėl halux valgus*, išsiplėtusių kojų venų,
šerpetojančių tarpupirščių, kt.
Suprantama, čia dar ne visi geros jūsų nuotaikos ir
sveikų pėdų testavimo variantai. Turime pripažinti,
kad ne visuomet mes, moterys (ne išimtis ir vyrai),
atsiduriame „kur akys regi, kur kojos neša“. Nes kojas paprasčiausiai gelia.
Iš eisenos galima spręsti apie tai, ką moteris mąsto,
ar ji optimistiškai žvelgia į pasaulį, kokios ji nuotaikos. Mūsų kalboje – galybė žodžio eiti atspalvių (reikėtų rašyti – sinonimų; aut. past.): lėkti, bėgti, žingsniuoti, žirglioti, linguoti, kėblinti, slinkti, žirglioti,
traukti, pėdinti, sliūkinti, vilktis ir kt.
Kodėl tenka kėblinti užuot lėkus, arba kojų
venų kraujotakos nepakankamumo
profilaktika
Dėl kojų nuovargio bei lėtinio kojų venų nepakankamumo šiltuoju metų laiku kenčiama labiau.
Kojų sunkumas, nuovargis ir tinimas vargina apie 40 proc. žmonių. Šie simptomai, išryškėjantys antroje darbo dienos pusėje,
vargina keliaujant. Jie atsiranda ne dėl kojų raumenų nuovargio,
o dėl sutrikusios kojų venų kraujotakos.
Veninė kojų kraujotaka blogėja dėl nuolatinio stovimo ar sėdimo darbo. Tai aktualu žmonėms, kurie visą dieną „ant kojų“. Kai
oro temperatūra aukštesnė, susilpnėja venų sienelių tonusas, jos
suglemba, netenka elastingumo, ir susidaro sąlygos venoms išsiplėsti (varikozė) bei kojoms tinti. Ligai progresuojant, kojos vis
dažniau tinsta, susidaro paviršinis kraujagyslių tinklelis, vėliau
išryškėja venų mazgai, mėšlungio sukeliamas skausmas. Gali išsivystyti pavojingų komplikacijų – odos uždegimas, venų uždegimas, egzema, atsiverti trofinė opa, įvykti tromboembolija.
Veninės kraujotakos nepakankamumu moterys serga dažniau nei
vyrai. Venų sienelėms daro įtaką hormonų pokyčiai per pirmuosius nėštumo mėnesius. Didėjant gimdai, spaudžiamos dubens
venos, taip sutrinka kraujo tekėjimas iš kojų širdies link. Kraujagyslių sienelių tvirtumą mažina ir preparatai, kurių sudėtyje yra
moteriškųjų hormonų. Dalis žmonių polinkį sirgti kraujagyslių
ligomis paveldi. Jų kraujagyslių sienelės yra silpnos.
Lėtinio venų nepakankamumo profilaktika
• Kompresinė terapija. Reikėtų nešioti specialias elastines kojines arba pėdkelnes.
• Tepalų, kurių sudėtyje yra natūralaus heparino (pvz., HepaGel), naudojimas.
• Venotoninių preparatų vartojimas.
• Tinkamas darbo ir poilsio režimas.
• Kompresines kojines geriausiai rekomenduos specialistas,
atsižvelgdamas į asmens anatomijos ypatumus bei limfinės ir
veninės kraujotakos sutrikimus. Kartu su venotonikais kompresinės kojinės padeda išvengti kojų tinimo ir skausmo.
Kaip išvengti kojų tinimo kelionėse?
Lėtinio veninio nepakankamumo požymius (blauzdų skausmai,
patinimai, nuovargis) gali sukelti venų varikozė, giliųjų venų pa
SveikaS
Žmogus Tema: pavasario aktualijos
žeidimas, įgimtos venų anomalijos. Keliaujant autobusu ar lėktuvu
dėl nejudrumo bei alkoholio vartojimo gali išsivystyti vadinamasis
„ekonominės klasės sindromas“. Jo požymiai: patinsta kojos, jaučiamas nuovargis, gali išsivystyti giliųjų venų trombozė.
Svarbu:
• Kelionės autobusu metu reikėtų reguliariai judinti pėdas,
pamankštinti kojas, atlikti izometrinių pratimų (kai raumenys
sutraukiami, bet galūnės padėtis nekeičiama – įtempimas-atleidimas). Dinaminiai pratimai čiurnos ir kelio sąnariams gerina
veninę kraujotaką. Esant galimybei, kojas dera pakelti aukščiau
nei dubuo.
• Pasirūpinti tinkama ir patogia avalyne, rūbais, kurie nevaržytų judesių bei kūno.
• Kelionės metu vartoti pakankamai skysčių. Vengti alkoholinių gėrimų.
• Nešioti kompresines kojines. Jeigu jomis mūvėti karštą vasaros dieną nepatogu, rekomenduotina, pasitarus su gydytoju,
vartoti geriamųjų ar lokalaus poveikio venotonikų. Tinka gelis
su heparinu.
Kai yra lėtinis venų
nepakankamumas,
patariama vartoti
gelį su natūraliu
heparinu,
kurio
pagrindas maloniai
vėsina pateptą vietą. Jis prasiskverbia
pro epidermį į paviršinį bei gilesnius
odos sluoksnius, slopina uždegimo reakciją palaikančius mediatorius bei padidėjusį kraujagyslių pralaidumą. Taip pat padeda
greičiau „išsivaikščioti“ kraujosruvoms, atsiradusioms po sumušimų. Toks gelis suteikia kojoms lengvumo ir komforto.
Atsargiai, pėdų ir nagų grybelis!
Neaiškūs pėdų odos bėrimai bei pakitę (sustorėję, trupantys)
nagai gali būti ne kas kita, o pėdų grybelio požymis. Dažniausiai
infekcija patenka per pažeistą pėdų odą. Paprastai užsikrečiama nuo kito žmogaus ar jo užkrėstų daiktų: rankšluosčių, batų,
šlepečių, kilimų, vonios kilimėlių, medinių grotelių pirtyse ir
baseinuose.
Didesnė rizika sirgti kojų grybeliu yra žmonėms, sergantiems
ligomis, dėl kurių sutrinka kojų kraujotaka. Tai jau minėtasis
lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas, cukraligė, aterosklerozė. Vyresniems žmonėms rizika sirgti grybelinėmis infekcijomis padidėja keliolika kartų. Patyrusieji kojų pirštų traumų
ar sumušimų asmenys taip pat lengviau pažeidžiami.
Nagų grybelis – ne vien estetinė problema, rizika užkrėsti artimuosius, bet ir medicininiai aspektai. Sergantiesiems grybeliu
blogiau gyja žaizdos, dažniau atsinaujina diabetinės pėdos opos,
jos sunkiau gyja, gali vystytis egzema ir dilgėlinė.
Grybelinė infekcija patvirtinama tyrimais. Tik jų duomenys yra
pagrindas skirti efektyvių vaistų.
Tai gali būti geriamieji vaistai (terbinafinas ar itrakonazolis),
preparatas nuo grybelio amorolfino 5 proc. lakas nagams, kremai bei purškalai nuo grybelio.
Kai pažeidžiama ne tik kerpamasis nago kraštas, bet ir visas nagas,
infekcija patenka po odos raukšle prie nago guolio. Tuomet vieti-
SveikaS
14 Žmogus
niai medikamentai (lakas, kremai) nėra veiksmingi. Skiriama geriamųjų preparatų, kurie stabdo grybelio augimą bei jį sunaikina.
Dera įsidėmėti, kad:
• Svarbiausia – nešioti patogią avalynę. Dažniausiai nukenčia
pirmasis arba penktasis kojų pirštai – juos labiausiai traumuoja
nepatogi avalynė. Jeigu nuolat kaista kojos, atsiranda sąlygos infekcijai plisti.
• Infekcijos prasiskverbimą į odą ir po nagu gali skatinti ir kojų
prakaitavimas. Jeigu dėvimos sintetinės kojinės, kurios sulaiko
prakaitą labiau nei medvilninės, arba pėdų prakaitavimas yra padidėjęs, reikia naudoti specialias priemones nuo prakaitavimo.
• Pastebėjus tarpupirščių (juose dažniausiai ir slypi pradinis
infekcijos židinys) pleiskanojimą, paraudimą, įtrūkimus reikia
naudoti vietinius tepalus nuo grybelio, pvz., Terbisil kremą. Gydyti juo užtenka vieną savaitę, tepant vieną kartą per dieną.
Kad kojos būtų sveikos
Nuospaudos ant padų ir pirštų susiformuoja nuo per didelio
kojoms tenkančio svorio, ankštos bei nepatogios avalynės. Jeigu avalynė netinkama, pablogėja pėdų kraujotaka ir kojų pirštų
aprūpinimas maisto medžiagomis, todėl ilgainiui silpnėja nagai.
Juos greičiau gali pažeisti grybelis.
Nuo nepatogios avalynės ant padų ir ties kulnų kraštais gali atsirasti odos suragėjimų. Nešalinami suragėjimai gali pradėti trūkinėti. Tokiais atvejais kaip gydymo ir suragėjusio odos sluoksnio šalinimo priemonė tinka Kerasal tepalas. Juo gydomos odos
ligos, kuriomis sergant raginis odos sluoksnis labai pleiskanoja
ir sustorėja. Tepalas suminkština sustorėjusį sluoksnį ir tirpdo
pleiskanas. Šiuo tepalu gydoma ichtiozė, kojų ir rankų keratozė (odos
sustorėjimai bei įskilimai), žvynelinė
ir egzema. Tepalas tinka gydant „diabetinę pėdą“ ir kt.
Bateliai ir nuospaudos
Siekiant išvengti pėdų nuospaudų, būtina įvertinti jų būklę: ar
nėra plokščiapadystės, pirštų, pado sąnarių deformacijų. Jei ilgą
laiką į jas nekreipsime dėmesio, gali nukentėti kelių bei klubų
sąnariai, stuburas, sutrikti limfinė ir veninė kraujotaka, dėl kurios ir patinsta kojos, išsiplečia venos.
• Avėkite (ypač ilgesnėse kelionėse) patogia, orui pralaidžia
avalyne.
• Batelių ar basučių pakulnė neturėtų būti aukštesnė nei 4 centimetrai, pageidautina – su supinatoriumi pado skliautui prilaikyti.
• Keliaudami nesiaukite naujų batų, įsigykite juos anksčiau,
kad būtų laiko įvertinti, ar patogūs.
• Nepirkite dėvėtų batų; jų padai ir kulnai jau būna nudėvėti,
todėl kojos greičiau pavargsta, didelė pėdos bei nagų grybelio
infekcijos rizika.
• Venų išsiplėtimą bei pėdų deformacijas chirurginiu būdu geriau gydyti iki vasaros sezono.
Ką daryti su nuo trynimo atsiradusiomis
pūslelėmis?
Jeigu pūslelė sveika, nereikia jos šalinti
arba pradurti. Būtina patepti
pažeistą vietą spiritu, odekolonu, jodo tirpalu ar antiseptiku. Puikiai tinka geliai,
tokie kaip CuriosinGel. Kad
nepatektų infekcija, ant pažeistos vietos užklijuoti sterilų pleistrą.
i­r natūralios priemonės
Vonelės – pėdoms
Kai lauke karšta, tinka vėsios vonelės, rudenį arba žiemą – karštesnės.
Galima įdėti specialių priedų:
Vonelė su aliejumi. Į vonelę įpilkite truputį augalinio aliejaus,
kelis lašus eterinio (mėtos, melisos, rozmarino ar eukalipto)
aliejaus.
Ypatingoji vonelė su aliejumi: sumaišykite 2–3 lašus eterinio
aliejaus ir 1 šaukštą grietinėlės arba medaus, dėkite į karštą
vandenį. Arbatmedžio aliejus veikia dezinfekuojamai, kipariso
aliejus mažina padidėjusį prakaitavimą.
Vonelė su vonios putomis. Tokia vonelė stimuliuoja ir dezodoruoja.
Vonelė su druska stimuliuoja medžiagų apykaitą audiniuose ir
stiprina juos.
Vonelė su žolių nuoviru. 1–2 saujas įvairių vaistažolių užplikykite litru verdančio vandens, nukoškite po 5–10 min. Šalavijo
vonelės mažina prakaitavimą, melisos – atpalaiduoja.
Vonelės pėdoms trukmė – 10–15 min. Po jos pėdos gerai nusausinamos ir įtrinamos kremu, balzamu arba aliejumi kojoms
prižiūrėti.
Aktyvi gyvensena ir vitaminai
Tinkamas vitaminų kompleksas ir pakankamo fizinio aktyvumo
„tandemas“ taip pat veiksmingai stiprina kapiliarus, tonizuoja
odą, stimuliuoja kraujotaką, gerina venų bei limfagyslių kraujo
mikrocirkuliaciją, padeda pašalinti toksinus. Maisto papildai
– tai subalansuoti, puikiai papildantys organizmą vitaminais,
mikroelementais, mineralinėmis bei kitomis reikalingomis medžiagomis produktai.
*pėdos nykščio ir padikaulio sąnario deformacija
(nykščio virtimas į išorę; jai išsivystyti turi
reikšmės paveldėjimas, gali provokuoti
netinkama avalynė).
Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ
SveikaS
Žmogus 15
Tema: pavasario aktualijos
Alerginė reakcija dažniau atsiranda tiems, kurie sirgo arba
serga alergine liga, pvz., maisto alergija, atopiniu dermatitu, alergine sloga, bronchine
astma, kurių artimiausi giminaičiai (tėvai, seneliai, broliai
seserys) serga alergine liga,
netoleruoja kai kurių vaistų.
Alergiškai dažniausiai reaguojama į bičių nuodus, kartu
neretai būna ir alergija širšių,
vapsvų nuodams bei skruzdžių
įkandimams. Mažiems vaikams alergiją gali sukelti uodų,
gyvulinių musių (dar vadinamų „bimbalais“, „sparvomis“,
gyliais, akliais, spangiais),
skruzdžių, mašalų (musyčių)
įkandimai.
Vabzdžių įgėlimai
gali sukelti alergiją
Vilniaus universiteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos
katedros doc. Algimantas VINGRAS
Vabzdžių įgėlimai daugumai suaugusiųjų ir vaikų
– tik neilgai trunkantis nemalonumas.
Tačiau vienas iš 250 įgeltų žmonių reaguoja alergiškai. Alerginė reakcija atsiranda, kai organizmas
jau yra įsijautrinęs vabzdžių nuodams, t.y. įkandimai pasikartoja. Reakcijos stiprumas nepriklauso
nuo į organizmą patekusio nuodo kiekio.
Požymiai, rodantys
alerginę reakciją
• apie įkandimo vietą stipriai
patinsta (gali ištinti visa ranka
ar koja, veidas ir pan.);
• įgėlimo vietoje atsiranda didelė raudonos spalvos pūkšlė,
apsupta blyškios odos;
• įkąstą vietą stipriai niežti;
• atsiranda čiaudulys, sausas
kosulys;
• akis niežti, oda apie jas patinsta;
• svaigsta galva;
• atsiranda dusulys („trūksta
oro“, „smaugia“, „sunku kvėpuoti“);
• visame kūne išplinta bėrimai (dilgėlinė);
• savijauta greitai blogėja.
Reikia prisiminti, kad
virš bičių, širšių, vapsvų įkandimo nededama
žguto, negalima daryti
įpjovimo įkandimo vietoje, nuodų nesiurbti
burna.
Laiku nesuteikus pagalbos,
atsiranda dar grėsmingesnių
alerginės reakcijos požymių:
padažnėja pulsas, ligonis stipriai pablykšta arba parausta,
atsiranda baimė, dezorientacija
situacijoje, sunkėja dusulys, rijimas, gali atsirasti pykinimas,
vėmimas, krėsti šaltis, pakilti
SveikaS
16 Žmogus
temperatūra. Sunkiausiais atvejais pritemsta sąmonė iki visiško jos netekimo, ir tai gali įvykti
per 15–20 min. po įkandimo,
jei asmuo yra labai alergiškas.
Jeigu jums atrodo, kad vaikas
alergiškai reagavo net ir į pirmą įkandimą, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.
Ką daryti, pastebėjus
alerginę reakciją?
• Vaiką nuraminti, pasišalinti
iš vietos, kur įvyko nelaimė.
• Įgėlus bitei, likusį geluonį
ištraukti užkabinus nagu arba
buku (neaštriu) peiliu. Nesistenkite geluonies išspausti,
nes į organizmą paklius dar
daugiau nuodų.
• Nors širšės, vapsvos geluonies
nepalieka, tačiau įkąstos vietos
vis vien spaudyti negalima.
• Pažeistą vietą nuplauti tekančio vandens srove su muilu. Tik negalima trinti, nes
nuodai gali greičiau patekti į
organizmą.
• Skausmui sumažinti uždėti
ką nors šalto Jei įmanoma, atšaldyti šalto vandens srove.
• Jei įmanoma, ranką arba
koją, į kurią įkąsta, pakelti,
ranką parišti. Taip įkandimo
vietoje kaupsis mažiau skysčių
– bus mažesnis patinimas;
• Niežėjimui sumažinti galima duoti gydytojo paskirtų
antihistamininių vaistų.
Po įgėlimo (įkandimo) būtina
sekti vaiko būklę, t.y. nepalikti
jo vieno.
Kaip apsisaugoti nuo
vabzdžių įgėlimų?
Mokykite vaiką atsargumo,
pvz., lakstant pievoje neužminti ant bičių, neliesti gėlytės, iš kurios bitės renka medų,
neliesti ropojančių vabzdžių ir
pan.
Ant pievos kur rėplioja kūdikis patieskite antklodę – taip
apsisaugosite nuo atsitiktinių
įkandimų.
Mažą vaiką prieš leisdami
žaisti pievoje apaukite batukais ir užmaukite ilgas kelnes,
marškinukus ilgomis rankovėmis.
Nepalikite miegoti kūdikio
vežimėlyje netoli avilių, pūvančios žolės ir ten, kur gamtoje pietavote. Maisto likučių
kvapas vilioja širšes, vapsvas.
Neleiskite vaiko žaisti arti avilių, tų vietų, kuri skraido širšės, vapsvos ar bitės.
Jeigu artyn priskrido bitės,
širšės ar vapsvos, nedarykite
staigių judesių joms baidyti, nes taip jas išgąsdinsite, ir
jos puls. Atsitraukite, slėpkitės sandarioje patalpoje. Jei
neįmanoma, gulkitės ir užsidenkite veidą ir galvą. Jei užpuolimas neišvengiamas, nebandykite vabzdžių užmušti,
nes dar labiau įsiutinsite.
Užmušto vabzdžio kvapas į kovą
pakelia gentainius.
Vykdami į gamtą mažylius
aprenkite šviesiais, geriau nemargintais drabužėliais, nes
margos, kontrastingos spalvos
vilioja bites, vapsvas, širšes.
Atsiradus minėtiems
simptomams, bū­tina
nedelsiant kreiptis į
gydytoją, nes alerginė
reakcija greitai progresuoja – gresia pavojus
gyvybei.
Kai einate pasivaikščioti su
vaiku, pasistenkite nenaudoti
jokios kosmetikos, nevilkėkite
plevėsuojančių drabužių, nebūkite palaidais ilgais plaukais
– tai vilioja vabzdžius.
Dėl tos pačios priežasties neleiskite mažiems vaikams žaisti
netoli šiukšlių dėžių ir po medžiais, kur yra pernokusių, pūvančių vaisių.
Neleiskite vaikams be jūsų
priežiūros ragauti prinokusių,
nukritusių obuolių, kriaušių
– juose gali būti įsigraužusi
širšė arba vapsva, ypač jei vaisius yra pradėjęs gesti.
Pavojai už vairo
Daugelis mūsų prie vairo sėdime kasdien. Vieniems
tai malonumas, kitiems – būtinybė. Kad ir kaip būtų,
prieš transporto priemonių keliamą pavojų esame
visi lygūs: statistika teigia, kad kas 14 širdies sutrikimų turintis vyras priepuolio metu į ligoninę važiuoja vairuodamas pats. Kad tai nesaugu, abejonių
nekyla, apie kitus vairavimo keliamus pavojus bei
kaip jų išvengti pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Milda VARNIENĖ.
Tiesiog faktai
Virdžinijos universiteto mokslininkai ištyrė 26 tūkstančius
avarijų, kurių metu nukentėjo žmonės, atvejus ir nustatė,
kad nutukę žmonės avarijose
žūsta 2,5 karto dažniau nei tie,
kurių svoris normalus.
Kalbėti mobiliuoju telefonu,
net ir naudojantis laisvų rankų įranga, – pavojinga. Rankos laisvos, bet protas – ne.
Lietuvoje tikslios statistikos
neturime, tačiau vokiečių specialistai teigia, kad kas 4–5
avarija įvyksta dėl medikamentų poveikio.
i­šgėrei tabletę – prie
vairo nesėsk
Pavojingiausia vairuoti išgėrus vaistų, slopinančių judesių
greitį ir koordinaciją. Be abejo, stipriausias psichotropinių
vaistų poveikis, jiems priskiriami ir migdomieji. Ne mažiau pavojingi ir trankviliantai:
jie mažina nerimą, baimę, bet
kartu ir slopina žmogaus reakciją, t.y. migdo. Dėl tos pačios
priežasties vairuojantiems pavojinga vartoti ir kai kurių antidepresantų. Jei manote, kad
„už vairo“ nepageidaujamų
vaistų sąrašas baigtas – klystate. Nervų sistemą veikia ir
vadinamieji senosios, arba pirmos, kartos vaistai nuo alergijos. Daugelis jų pasižymi migdomuoju poveikiu, jų išgėrus
neretas jaučiamės nuvargę.
Gali būti pavojingi ir kai kurie be recepto parduodami
vaistai. Pavyzdžiui, nepatariama vairuoti išgėrus kai
kurių vaistų nuo peršalimo.
Šių vaistų sudėtyje yra kai kurių komponentų, sukeliančių
mieguistumą.
Batai + akiniai
Sėsdami prie vairo avėkite tinkamus batus ir pasirūpinkite
kokybiškais akiniais. Be abejo,
kalbu ne apie vairuotojo stilių,
bet apie saugumą. Avėdami
netinkamą avalynę galite nespėti atlikti būtino veiksmo,
pvz., nespėsite nuspausti
stabdžių. Taip gali nutikti, jei
vairuojate su šlepetėmis (koja
gali išslysti), avite aukštakulnius (užkliuvus kulniukui už
kilimėlio, stabdžių pedalo galite nė nepasiekti).
Net dvidešimt procentų avarijų įvyksta dėl to, kad vairuotojas nepastebėjo arba
per vėlai pastebėjo kliūtį.
Įsigykite tinkamus akinius.
Tamsoje arba rūko sąlygomis vairuojantiesiems paprastai rekomenduojama pasirinkti akinius su geltonais
stiklais – matysite geriau,
neakins kitų automobilių
šviesos. Saulėtą dieną tokių
akinių naudoti nepatarčiau:
kontrastas tik dar pasunkina
vairuotojo dalią. Įprasti akiniai nuo saulės taip pat nėra
patys geriausi. Šie akiniai pa-
blogina matomumą, blogiau
matysite ir prietaisų skydelį.
Šiandien daugelyje optikų
galima įsigyti specialius vairuotojams skirtus akinius,
kurie puikiai apsaugos akis
bet kokiu oru.
Nuovargis
Bene didžiausias vairuotojo
priešas – nuovargis. Prieš numatomą ilgesnę kelionę būtinai išsimiegokite, o nubudę
nevalgykite sunkiai virškinamo maisto. Patariama daugiau gerti skysčių, pvz., sulčių
ar paprasčiausio vandens. Kas
dvi valandas bent trumpam
sustokite, truputį pasivaikščiokite, pamankštinkite sprandą, stuburą, atsipalaiduokite.
Pasistenkite nevairuoti tarp 2
ir 5 valandos nakties. Tomis
valandomis organizmo biologinis laikrodis labiausiai reikalauja poilsio. Galite patirti
momentinio miego periodus,
o jų pakanka tam, kad padarytumėte avariją. Jei vis dėlto
tenka vairuoti tokiu metu,
raskite laiko numigti bent 20
minučių.
Nugaros skausmas
Ilgalaikis vairavimas dažnai
sukelia nugaros skausmus.
Daugumos mašinų sėdynės
patogios tik tuomet, kai vairuojate trumpai, vėliau atrama pasirodo esanti nebepakankama, nugaros raumenys
bei raiščiai būna įsitempę, dėl
to ima varginti nugaros skausmas. Pritaikykite sėdynę taip,
kad ji būtų kuo patogesnė,
t.y.:
• pritraukite ją taip, kad perjungiant bėgius nereikėtų
lenktis, o rankos, padėtos ant
vairo, būtų patogiai sulenktos
per alkūnes;
• atstumas nuo sėdynės iki
pedalų turi būti toks, kad klubų bei kelių sąnariai būtų patogiai sulenkti, neįsitempę;
• galite įsigyti specialią juosmens atramą (turite jausti lengvą spaudimą apatinėje juos-
SveikaS
Žmogus 17
Tema: pavasario aktualijos
Kauno bėgimo mėgėjų
klubo
dešimtmetis
pažymėtas
bėgimu
Vita roll – tai pripučiama nugaros
padėtį koreguojanti pagalvėlė.
Ji ypač populiari tarp žmonių,
kurie vairuoja ilgą laiką ir kurių
mašinų sėdynės yra nepatogios
stuburui.
Galima naudoti neribotą laiką
ir pripučiant koreguoti stuburo
linkio dydį.
Įsigyti galima www.teida.lt interneto parduotuvėje, sveikatos reikmenų
parduotuvėje Kaune, Puodžių g. 4, tel. (8 ~ 37) 32 35 76, ir kitose Lietuvos
ortopedijos prekių parduotuvėse.
mens dalyje);
• išlipdami iš mašinos nesukite juosmens, bet pasisukite
visu kūnu;
• jei reikia iškrauti daiktus,
pirmiausia pamankštinkite
nugaros raumenis, o tik po to
dirbkite;
• jei vis dėlto nugaros ar sąnarių skausmo išvengti nepavyko, galite įtrinti skausmą
malšinančio bei uždegimą
slopinančio tepalo ar išgerti
tabletę nuo skausmo ir uždegimo.
Vaikai automobilyje
Mažus vaikus būtina vežti
jiems pritaikytose kėdutėse.
Jei jūsų automobilyje yra oro
pagalvės, niekuomet netvirtinkite automobilinės kėdutės
vaikui ant priekinės sėdynės.
Kai kurios oro pagalvės išsiskleidžia nuo ne itin didelio
sėdynės sutrenkimo (išsiskleidusi pagalvė gali uždengti vaiko kvėpavimo takus).
Tokia kėdutė turi būti tvirtinama įprastais saugos diržais,
turi būti ne mažiau kaip trys
sąlyčio taškai. Jei vežate jaunesnį nei pusės metų amžiaus
kūdikį, tvirtinkite kėdutę taip,
kad kūdikis važiuotų nugarą į
priekį, pusiau gulimoje padėtyje. Taip geriau apsaugosite
kūdikio stuburą. Lopšyje (net
ir pritvirtintame) vežioti kūdikius nesaugu.
Parengė gydytoja rezidentė
Viktorija MATULEVIČIENĖ
Šeimos medicinos centras
„Žvėryno klinika“
Elnių g. 27/28, Vilnius; tel.:
2722082, 2420404
SveikaS
18 Žmogus
Lietuvoje šiuo metu yra apie
40–50 bėgimo klubų. Manoma,
kad Lietuvoje bėgimą mėgstančių žmonių gali būti nuo
5000 iki 10 000. Dauguma jų
neįsivaizduoja gyvenimo be
bėgimo. Jie dėsto įvairius argumentus, kodėl tuo užsiima.
Bėgiodamas, taip pat kaip
vaikščiodamas ar kopdamas į
kalnus, žmogus pajunta nuostabią kūno, proto ir dvasios
vienybę. Judėjimas sustiprina
kojas, padidina ištvermę, sužadina kraują ir nuramina protą.
Š. m. balandžio 22 dieną Kleboniškio miške, Kaune, įvyko
ketvirtosios bėgimo varžybos
žurnalo „Sveikas žmogus“
prizams laimėti.
10-metį švenčiantis Kauno
bėgimo mėgėjų klubas, kuriam
vadovauja sporto veteranas
plaukikas Vladas Vimbaras,
susirinko pažymėti šį jubiliejų
šventiniu bėgimu. O bėgo
tikrai nemažas būrys – apie 80
bėgikų.
10 km distancijoje nugalėtojais
tapo Sada Bukšnienė ir Vidas
Trotilas.
(II vietoje – Virginija Sedekerskienė ir Vilmantas Audzijonis, III – Asta Bakutienė ir
Vidmantas Dobrovolskis).
5 km distanciją laimėjo Brigita
Galubauskaitė ir Remigijus
Kunčys.
(II vietoje – Indrė Arlinskaitė ir
Tomas Ūksas, III – Birutė Mauric-
kaitė ir Kęstutis Vaičiūnas).
2,5 km distancijos nugalėtojai – Odeta Šilutytė ir Rytis
Lisauskas.
(II vietoje – Milda Kelpšaitė
ir Haroldas Levinskas, III
– Ramunė Karazinaitė ir Ainius
Gasiūnas).
Jubiliejinį bėgimą naudingomis
dovanomis ir prizais parėmė
UAB „Accuratus“, odontologijos
klinika Kaune „Vis Vitalis“, SCA
„Higiene product“, UAB „Ringitas“, žurnalas „Sveikas žmogus“.
Atgaukite jėgas kalnuose!
Kelionių organizatorius „Ditma“ kviečia jus liepos 5–13
dienomis dalyvauti Sveikatinimo programoje Slovakijoje
ir atgauti dvasinę bei fizinę
pusiausvyrą, išsivalyti organizmą, pailsėti nuo gyvenimo
kasdienybės. Kelionės metu
turėsite galimybę atsipalaiduoti, pabūti su savimi, užmiršti varginančias mintis,
maitinsitės sveiku, pagal mitybos principus suderintu maistu, mėgausitės aromatingomis
žolelių arbatomis, atsikratysite
kelių nereikalingų kilogramų.
Taip pat sustiprėsite dvasiškai,
išmoksite jogos asanų (pozų),
taisyklingo kvėpavimo, dalyvausite savianalizės pratybose,
kurias ves patyrę psichologai,
keliaudami po kalnus pėsčiomis sutvirtėsite fiziškai. Grįšite
linksmi, pailsėję ir sulieknėję.
Jūsų laukia ir turininga ekskursinė programa. Žygiuosime Žemųjų Tatrų nacionalinio parko
Hornad upės kanjonu, gėrėsimės įspūdingais vaizdais, išvartytais medžiais, uolomis, upės
kanjono vingiais, kabančiais
šaltinių tiltais, maudysimės šaltame ežero vandenyje. Nuostabaus maršruto į Mlynicką
Doliną metu pasieksime krioklį
Skok (25 m aukščio), palypėję
aukščiau matysime viršūnes
Satan (2421 m), Štrybski štit
(2381 m), Lomnicky Štit. Pastarojoje viršukalnėje buvo pastatyta meteorologijos stotis, prie
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė ir apie pusė
ligų priklauso nuo gyvensenos. Vieni didžiausių sveikatai kenkiančių veiksnių yra nesveika
mityba, mažas fizinis aktyvumas ir stresai.
Tikri žygiai kalnuose
Austrija, Bulgarija, Italijos–Sicilijos ugnikalniai
Juodkalnija, Norvegija, Prancūzija, Slovėnija, Šveicarija,
Rumunija – nuo 810 Lt
Sveikatinimo programa Slovakijos Tatruose – 620 Lt
Kalnai visai šeimai
Austrija, Ukraina, Slovakija – nuo 490 Lt
Kelionės per vandenis ir kalnus
Vandens turizmas Slovakijoje,
Slovėnijos kalnai ir upės – nuo 680 Lt
Žygiai Azijos kalnuose
Indijos Himalajai, Uzbekistano kalnai ir dykumos
– nuo 5700 Lt
Daugiau inf. tel.: (8 ~ 5) 261 3050, 262 7887 arba
elektroniniu paštu info@ditma.lt
kurios dar po trejų metų įrengta observatorija. Jei oras geras,
nuo jos atsiveria nuostabi kalnų panorama, galima pamatyti
beveik penktadalį Slovakijos
teritorijos.
Kas bent kartą vasarą kopė
į kalnus, žino, kad nuo šios
ligos sunku pasveikti: nepa-
Dėmesio !!! Apsilankę interneto svetainėje
WWW.DITMA.LT iki birželio 1 d. galėsite laimėti nepakartojamą žygį į Rumunijos kalnus
kartojami vaizdai, tyras kalnų
oras ir kriokliai, fizinis nuovargis ir kartu patirti nuotykiai pavergia kone kiekvieną.
Kelionių organizatorius „Ditma“ jau daugiau nei dešimtmetį organizuoja žygius tiek
pirmą kartą susiruošusiems į
kalnus, tiek patyrusiems turistams, taip pat siūlo kalnų
žygius šeimoms, ekstremalias vandens sporto stovyklas,
egzotiškus žygius po Azijos
kalnynus. Tarp naujausių šio
sezono maršrutų – po sovietmečio primiršti Ukrainos
kalnai, lietuvių dar neišvaikščiotos Rumunijos viršūnės
bei veikiantys ir pritilę Sicilijos ugnikalniai.
Įvairiuose kalnuose laikomasi
panašaus „scenarijaus“: į 2–8
dienų žygius traukiama 8–14
asmenų grupelėmis. Turistai
gali rinktis įvairaus sudėtingumo maršrutus – nuo paprastesnių iki įveikiamų tik
patyrusiems kalnų vilkams.
Maistas ruošiamas bendrai
ir dažniausia nakvojama palapinėse. Dar daugiau įspūdžių ištroškusiems patariama
rinktis vandens sporto stovyklas Slovakijos ir Slovėnijos
kalnuose. Jose žygiai po kalnus derinami su lengvomis
ar ekstremalesnėmis vandens
pramogomis:
nusileidimu
kalnų upėmis pripučiamais
plaustais, kajakais, nusileidimu kriokliais (kanjoningu).
SveikaS
Žmogus 19
nant šiuolaikinės kartos atstovus, net 40 proc. energijos gaunančius iš riebalų, valgant picą,
bulvių traškučius, mėsainius ir
pan., bei sveiką maistą valgančius žmones, paaiškėjo, kad
pastarųjų atmintis geresnė.
Vartokite daugiau angliavandenių – juk gliukozė – vienintelis energijos šaltinis smegenims. Tačiau tai nereiškia,
kad turite misti saldainiais ir
šokoladu ar nuolat gerti gai-
deda net Alzheimerio liga sergantiems, ką jau kalbėti apie
moksleivius ir studentus.
Protinį darbą dirbančiam
žmogui labai svarbūs mikroelementai geležis, magnis ir
cinkas. Pastebėta, kad net pusei žmonių, kurie sunkiai suvokia tai, ką perskaitė, trūksta
cinko. Ir nepamirškite lecitino. Tai itin svarbus nervų sistemos palaikymo ir apsaugos
elementas.
Prof. Žanas Mari Buras nustatė, kad, padidėjus vitamino C kiekiui dvigubai, žmogaus
intelektualiniai sugebėjimai pakyla net keturiais punktais.
Egzaminams,
kaip ir visoms šventėms,
reikia ruoštis
Kai kam egzaminas – visada šventė. Net jeigu
ir taip, šventėms reikia ruoštis, o tokia veikla
reikalauja daug pastangų, jėgų, kantrybės ir
sugebėjimų. Vieniems puikiai sekasi prisiminti
viską, ką jie perskaito, o kiti vargsta valandų
valandas, bet nė perpus nepriartėja prie trokštamo rezultato. Patariame, kaip prieš egzaminus sumažinti nervinę įtampą ir pagerinti mokymosi kokybę.
…pagerinkite nuotaiką
…pagerinkite atmintį
Tai, kad mėtų arba melisos
arbata mažina nervų įtampą,
žino kiekvienas, patartina prisiminti ir tai, kad nusiraminti
padeda elementariausi kopūstų patiekalai, jie slopina skydliaukės veiklą.
Nuotaiką pakelia braškės
(mokslininkai teigia, kad pakanka vos 150 g šių nuostabių
uogų, kad neigiamos emocijos
būtų neutralizuotos). Itin patikimas džiaugsmo hormono
serotonino „sandėlys“ – bananai.
Jūsų smegenys nusipelnė taisyklingos mitybos ne mažiau
nei skrandis. Todėl pirmiausia
atsisakykite sočiųjų riebalų ir
vietoj jų pasirinkite nesočiuosius. Žinoma, tai nereiškia,
kad turite badmiriauti. Vietoj
kiaulienos suvalgykite žuvies.
Kiti nesočiųjų riebalų šaltiniai
– žuvų taukai, alyvų, rapsų ir
kt. aliejai, riešutai, saulėgrąžos.
Beje, moksliniai tyrimai įrodė,
kad jaunų žmonių, o ypač vaikų, smegenys prasčiau vystosi,
kai jie valgo riebų maistą. Lygi-
SveikaS
20 Žmogus
viuosius gėrimus. Iš šių produktų gaunama energija pasisavinama labai greitai, po to
smegenys „badauja“. Verčiau
pasirinkite tokius angliavandenius, iš kurių organizmas
energijos semiasi palaipsniui,
kelias valandas iš eilės. Puikūs
šaltiniai – kruopos, daržovės.
B grupės vitaminai – savotiški
lyderiai. Jie užtikrina nervų
sistemos veiklą, saugo nuo
pervargimo ir dalyvauja baltymų apykaitoje.
Kai rinksitės, ką suvalgyti
pietų, nepamirškite, kad jūsų
smegenims reikia ir baltymų,
todėl įsidėkite į lėkštę sojos,
pupų, varškės ir pan.
Nederėtų pamiršti ir bene
žinomiausio vitamino C. Jis
tikrai nesigamina organizme
juokiantis, bet suvalgę, pvz.,
obuolių, ananasų, kopūstų, citrinų ir t.t., šio vitamino kiekį
organizme tikrai padidiname.
Žinoma, tai nereiškia, kad
rydami šio vitamino tabletes
saujomis būsite genijai. Vitamino turite gauti lygiai tiek,
kiek reikia, perteklius pranašumo nesuteikia.
Vitaminai A ir E saugo smegenis (ir ne tik jas) nuo oksidacinio streso, todėl padeda siekti
trokštamų rezultatų, kad ir ką
darytumėt: mokytumėtės ar
bėgiotumėt. Vitaminas E pa-
…būkite dėmesingesni
Esant dideliam protiniam
krūviui, nemigai ir pan., susikaupti išties nelengva. Valgykite mėlynes. Daug kalbama,
kad mėlynės gerina regėjimą.
Tai tiesa, tačiau veikliosios
mėlynių medžiagos pagerina
ir smegenų kraujotaką, kas
itin svarbu dirbant protinį
darbą.
Tokiomis pat savybėmis pasižymi ir svogūnai (galvutėmis), tik nepamirškite apie jų
kvapą.
… pažadinkite savyje
genijų
Pavalgykite figų ir išgerkite kmynų arbatos. Eteriniai
šių augalų aliejai stimuliuoja
nervų sistemą, gerina kraujotaką, todėl mintys kaipmat
„atsigaus“. Protinę bei fizinę
veiklą stimuliuoja ir žiedadulkės. Nepamirškite, kad
alergiškiems žmonėms šiuos
preparatus reikia vartoti labai
atsargiai.
Beje, reikia žinoti, kad alkoholis, lieknėjimui skirti vaistai,
kai kurie vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio bei pirmos
kartos vaistai nuo alergijos
taip pat slopina atmintį.
Parengė vidaus ligų
gydytoja rezidentė
Viktorija MATULEVIČIENĖ
Tema: pavasario aktualijos
Norėti... ir galėti mylėti
Šiam vakarui abudu ilgai ruošėsi. Buvo puiki vakarienė restorane, po to pasiūlymas pratęsti vakarą jo namuose. Muzika, žvakės ir... apmaudas,
nusivylimas. Veikiausiai nėra nė vieno vyro, kuris
nors kartą gyvenime nebūtų patyręs erekcijos sutrikimų. Vieni į tai žiūri ramiai, o kitiems tai tampa gilios depresijos pradžia. Tačiau nei amžius,
nei įvairūs negalavimai netūrėtų tapti priežastimi
atsisakyti artumo su mylimu žmogumi, juolab kad
veiksmingų sprendimo būdų yra.
Jūs – ne vienintelis
Pasaulinė sveikatos organizacija apibrėžia erekcijos sutrikimą (ES) kaip „nuolatinį ar
pasikartojantį vyro negalėjimą
sukelti ir/arba išlaikyti pakankamą varpos erekciją lytiniam
aktui atlikti“. Pasaulyje net
apie 152 mln. vyrų kenčia nuo
erekcijos sutrikimų, bet tik
nedidelė dalis apie tai prabyla,
kiti – užsisklendžia savyje, todėl problema tik paaštrėja.
Maždaug prieš 20 metų vyravo nuomonė, kad erekcijos
sutrikimas yra psichologinė
problema. Pastaruoju metu
didesnis dėmesys skiriamas
medikamentiniam gydymui,
nes ekspertų, nuomone, net
apie 80–90 proc. erekcijos sutrikimų priežasčių yra medicininės. Mokslininkai mano,
kad tai gali būti savotiškas organizmo perspėjimas, jog netrukus gali atsirasti ir kitų, kol
kas užslėptų, negalavimų.
Kokios gi tos medicininės problemos? Erekcijos sutrikimų
dažniau gali atsirasti sergantiesiems diabetu, hipertenzija,
širdies ligomis ar patyrusiems
prostatos operaciją. ES dažnai
patiria vyrai, kuriuos kankina
klinikinė depresija arba kurie
vartoja vaistų nuo depresijos.
Nesveika gyvensena – rūky-
SveikaS
22 Žmogus
mas, alkoholis, mažas fizinis
aktyvumas – taip pat gali būti
rizikos veiksniai. Vieno naujo
tyrimo duomenimis, erekcijos
sutrikimų rečiau patiria sportuojantys vyrai.
Tai poros problema
Vienas žymių antropologų
yra pastebėjęs, kad Taičio salos aborigenui erekcijos nebuvimas jokiu būdu nereikš
didžiulės nesėkmės. Jeigu,
pradėdamas glamonėti moterį, vyras nepatiria erekcijos, jis
paprasčiausiai nusprendžia,
kad moteris nesukelia jam
aistros. Tuo tarpu europiečiui,
kuris pagal vyraujančią nuomonę privalo norėti mylėti
visas moteris, toks nekaltas
epizodas gali tapti viso gyvenimo tragedija.
ES patyrę vyrai paprastai linkę
save nuvertinti. Nenuostabu,
kad nuolatinė įtampa ir kaltės jausmas veda depresijos
bei asmeninių santykių krizės
link. Tačiau ES yra dviejų asmenų problema, ir spręsti ją
reikia drauge.
Kada reikėtų susirūpinti? Atsakyti į šį klausimą gali padėti
kitas klausimas: „Ar lytinis
gyvenimas trikdo jus ir jūsų
partnerį?“ Jeigu jūsų partneris tik kelis kartus nesugebėjo
patirti erekcijos, pakankamos
lytiniam aktui atlikti, tai dar
nereiškia, kad jis turi erekcijos
sutrikimų. Taip galėjo nutikti
dėl nuovargio, išsiblaškymo,
alkoholio ir kt. Susirūpinti
verta, jei tokie sutrikimai kartojasi nuolat.
Kartais galite pastebėti, kad
partneris ima vengti lytinio
kontakto ar intymumo, kadangi jis nepatenkintas savo
lytiniu pajėgumu. Jis gali
liautis inicijavęs seksą arba
ignoruoti jūsų užuominas ar
pasiūlymus. Arba mylėdamas
jis gali tapti susirūpinęs, o susirūpinęs jis dar sunkiau patirs erekciją.
Neverta tikėtis, kad problema
išnyks savaime – kuo ilgiau
vengsite ją pripažinti, tuo di-
desnė tikimybė, kad jūsų santykiai nebepataisomai pašlis.
Gera žinia
Gera žinia yra tai, jog erekcijos sutrikimus beveik visuomet galima išgydyti, o populiariausias išlieka gydymas
medikamentais, juolab kad
dabar yra veiksmingų ir patikimų preparatų. Neseniai
žinomiausias nuo šio sutrikimo buvo Viagra (sildenafilis),
tačiau šiuo metu jam atsirado
rimtų konkurentų – Cialis
(tadalafilis) ir Levitra (vardenafilis).
Visų šių preparatų veikimas
panašus – juose esančios
veik liosios medžiagos plečia
varpos kraujagysles, todėl
į jos akytkūnius priteka ir
susikaupia daugiau kraujo,
pasireiškia erekcija. Bendra yra ir tai, kad jų veikimas prasideda maždaug po
20-30 min., o erekcija pasireiškia, kai yra seksualinė
stimuliacija.
Tačiau preparatai turi ir esminių skirtumų – tai veikimo
trukmė ir vartojimo būdas.
Pavyzdžiui, Cialis pasaulyje
jau pramintas savaitgalio piliule, nes savaitgalis – puikus
laikas meilei, o preparatas
veikia net iki 36 val. Tuo tarpu kiti preparatai veikia tik
apie 4 val. Tad per savaitgalį
reikėtų išgerti ne vieną tabletę. Populiarumą tadalafilis iškovojo ir dėl to, kad jo
veiksmingumas nesumažėja,
jeigu vyras yra sočiai pavalgęs ir netgi išgėręs alkoholio.
Tuo tarpu kitų ES gydymo
preparatų nepatartina vartoti
prisivalgius ir juolab išgėrus
stipriųjų gėrimų.
Bet svarbiausias tadalafilio
privalumas – laisvė rinktis
meilės laiką. Tadalafilis ne
tik pagerina erekcijos kokybę, bet ir suteikia santykiams
spontaniškumo, nes, veikdamas ilgai, nereikalauja išankstinio lytinių santykių planavimo. Porai nereikia nerimauti
ir galvoti, kada išgerti vaisto,
nes, pradėjęs veikti po 20
min., tadalafilis išlieka veiksmingas net pusantros paros.
Dėl ilgo veikimo vienkartinės
vaisto dozės pakanka ne vienam, o keletui lytinių aktų.
Vyrams reikėtų drąsiai
pažvelgti į šią problemą,
kreiptis į gydytoją ir aktyviai ieškoti sprendimo
būdo. Tinkamas gydymas suteiks pasitikėjimą savimi, sugrąžins
gyvenimo pilnatvę bei
džiaugsmą.
Pamąstymui
Erekcijos sutrikimai – dažnas dalykas. Jie vargina
daugiau nei 152 milijonus
pasaulio vyrų.
Tikėtina, jog daugiau nei 50
proc. 40–70 metų amžiaus
vyrų, patiria erekcijos sutrikimų.
Kasmet maždaug 900 000
vyrų papildo nuo erekcijos
sutrikimų kenčiančiųjų gretas.
Erekcijos sutrikimai išgydomi: tai galima padaryti beveik 95 proc. atvejų.
Tačiau šiandien per 70 proc.
erekcijos sutrikimo atvejų
nediagnozuojami, ir tik 10
proc. vyrų, kurios jie vargina, gydomi.
Parengė
Natalija VORONAJA
Sveikas
Žmogus 23
Sveikata visiems
Cukrinis diabetas:
veiksmingos kontrolės galimybės
Į „SŽ“ klausimus atsakė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto docentė dr. Eglė
VARANAUSKIENĖ
Dėl ko susergama cukriniu
diabetu?
Cukrinis diabetas gali būti 1
ir 2 tipo.
1 tipo diabetu sergama, kai
kasoje pažeidžiamos vadinamosios beta ląstelės; jos gamina insuliną (hormoną, kuris
padeda ląstelėms pasisavinti
gliukozę, reikalingą energijai
gaminti). Šiuo atveju pradžia
staigi – greitai mažėja kūno
masė, padidėja skysčių poreikis, dažnai šlapinamasi. Nors
valgoma daug, jaučiamas
silpnumas – nes gliukozė ne
pasisavinama, o pašalinama
su šlapimu.
2 tipo cukrinis diabetas išsivysto dėl organizmo rezistencijos (atsparumo) insulinui. Didėjantis sergamumas
šio tipo diabetu yra susijęs su
gyvenimo būdo pokyčiais bei
nutukimu.
Kaip tai vyksta?
Sergant 2 tipo cukriniu diabetu kurį laiką kasa insulino išskiria pakankamai, tačiau audiniai, pakitus receptoriams,
tampa nebejautrūs insulinui.
Todėl kraujyje didėja gliukozės kiekis. Jis stimuliuoja kasą
gaminti dar daugiau insulino.
Kurį laiką ji susidoroja ir sėkmingai normalizuoja gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau ilgainiui „pavargsta“. Nutukus
ar dėl didelio laipsnio antsvorio yra ir lipidų apykaitos
sutrikimų. Laisvosios riebalų rūgštys kasą veikia kaip
nuodai, trikdo ir slopina jos
veiklą. Ateina diena, kai kasa
nebepagamina pakankamai
SveikaS
24 Žmogus
insulino. Tuomet diagnozuojamas 2 tipo cukrinis diabetas. Dažnai žmogus nejaučia
jokių negalavimų.
Bet tokia tyla – nieko
gera?..
Taip. Kai diagnozuojama liga,
50 proc. atvejų jau būna diabeto komplikacijų. Kai gliukozės kiekis kraujyje nuolat,
nors ir nedaug, padidėjęs,
vystosi stambiųjų kraujagyslių pažeidimai: kojų, širdies
kraujagyslių sklerozė (ankstyvų insultų ir infarktų rizikos veiksnys), vėliau – nervų,
inkstų bei regos pažeidimai.
Kaip patvirtinama cukrinio
diabeto diagnozė?
Atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Jis būtinas žmonėms, varginamiems šių simptomų: troškulio, mieguistumo,
dvejinimosi akyse, kataraktos
požymių, pūlinių, negyjančių
žaizdų, dažnesnio šlapinimosi
naktį (bet nesusijusio su prostatos ligomis), balanito, vulvovaginito, odos niežėjimo. Rizikos grupių asmenys turi būti
tiriami periodiškai.
Ar visuomet insulino
injekcijos neišvengiamos?
Gali būti skirta geriamųjų
vaistų – kol insulino kiekio
pokyčiai nėra dideli. Tačiau,
mažėjant insulino kiekiui,
gliukozė pasišalina su šlapimu. Nors valgoma daug,
Kartais pacientai klaidingai mano, kad jiems
dar ne laikas vartoti insulino ar jie buvo netinkamai gydyti. Vieniems anksčiau, kitiems
po ilgesnio laikotarpio, bet vis tiek ateina
diena, kai gydymas insulinu būtinas.
Dažnai būna pažeistos ir
smulkiosios kraujagyslės.
Ypač dėmesingiems reikia
būti nutukusiems, žmonėms,
kurių kraujospūdis padidėjęs,
taip pat, jei kada nors buvo
nustatytas didesnis nei norma
gliukozės kiekis kraujyje, jei
moteris pagimdė 4 kg ir daugiau sveriantį kūdikį, jei sirgo
gestaciniu diabetu (nėštumo
metu padidėjo gliukozės kiekis kraujyje), sergant širdies
ligomis, kai yra riebalų apykaitos sutrikimų (padidėjęs
cholesterolio bei trigliceridų
kiekis kraujyje). Didesnė rizika, jei cukriniu diabetu serga
šeimos nariai.
kūno masė mažėja. Tai rodo
didelę insulino stoką. Toks
žmogus negali būti gydomas
geriamaisiais vaistais. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu,
insulino sekrecija pamažu
mažėja, ir tai yra natūrali ligos eiga.
Naujausi insulinai bei insulino analogai (imituojantys
fiziologinę insulino sekreciją) kompensuoja organizme
natūralaus insulino stoką.
Skiriant insulino būtina koreguoti tiek rytinę glikemiją, tiek glikemiją po valgio.
Todėl labai patogūs mišraus
veikimo insulino analogai. Jie
sudaryti iš dviejų dalių, todėl
veiksmingai mažina tiek ypač
pavojingą gliukozės kiekį po
valgio, tiek ir nevalgius, ir taip
užtikrina gerą ilgalaikę diabeto kontrolę. Vartojant mišraus
veikimo analogus rečiau būna
hipoglikemijos (mažas cukraus kiekis kraujyje). Jų gali
būti švirkščiama vieną, du ar
net tris kartus per dieną pagal
paciento poreikius.
Visais atvejais gydymas turi
būti pritaikomas pagal paciento poreikius.
Kaip taisyklingai
atlikti injekcijas?
Dabar, kai yra insulininių injektorių, tai nėra sudėtinga.
Tik svarbu injekuoti teisingai
– į poodį, ne į raumenis.
Nuo ko priklauso
sėkmingas gydymas?
Gydymo rezultatai priklauso
nuo to, kaip pavyksta pasiekti
rekomenduojamą glikemiją.
Patariama matuoti cukraus
kiekį kraujyje namuose ir, jei
ji didesnė nei rekomenduojama (ryte cukrus didesnis nei
7,0 mmol/l, po valgio didesnis
nei 9,0 mmol/l, glikuotas hemoglobinas didesnis nei 7,0
proc.), būtina kreiptis į gydytoją, kad pakeistų gydymą.
Labai svarbi kūno masės korekcija. Reikia skirti daug
dėmesio sveikai gyvensenai,
pakankamam fiziniam krūviui, reguliariai ir visavertei
mitybai. Vartoti kuo mažiau
gyvulinės kilmės riebalų,
riebaus pieno produktų, riboti kiaulieną. Jei padidėjęs
kraujo spaudimas – atsisakyti druskos. Dažnai gliukozės
kiekis normalizuojasi sureguliavus kūno masę.
Taip pat reguliariai – kaip
gydytojo paskirta, o ne atsižvelgiant į savijautą, vartoti
medikamentų.
Cukrinis diabetas – lėtinė
liga, tačiau šiuolaikinių gydymo galimybių dėka nemažinanti visaverčio gyvenimo
galimybių.
Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ
Sveikata visiems
Antioksidantai
prieš laisvuosius radikalus
Mokslininkai, paklausti apie laisvuosius radikalus,
atsakytų: tai – neporinį elektroną turinčios molekulių
dalys, susidarančios gyvame organizme tada, kai jį
veikia kenksmingos medžiagos ar nepalankios sąlygos. Žinoma, laisvieji radikalai nesusidarys dėl to,
kad sušlapote lietui lyjant, bet jų tikrai padaugės
veikiant radiacijai. Laisvieji radikalai visada ieško
cheminių medžiagų, su kuriomis galėtų susijungti.
Taip jie gali pakenkti organizmo ląstelėms. Tačiau
ląsteles nuo nepalankaus poveikio apsaugo antioksidantais vadinamos medžiagos. Bet jei antioksidantų
organizme pritrūksta arba padaugėja laisvųjų radikalų kiekis, ląstelės suardomos. Išgyvenusios ląstelės
nesugeba pakankamai greitai regeneruoti ir anksčiau
laiko sensta.
Dažniausiai minimi antioksidantai
Antioksidantai
Vitaminas A ir
provitaminas A
Vitaminas C
Vitaminas E
Selenas
Šaltinis
Morkos, moliūgai, brokoliai, batatai, pomidorai,
persikai, abrikosai ir kt.
Citrusiniai, bulvės, brokoliai, obuoliai, braškės,
pomidorai, paprika, kiviai ir kt.
Riešutai, saulėgrąžos, žalios lapinės daržovės,
augalinis aliejus ir kt.
Žuvis, moliuskai, raudonoji mėsa, grūdiniai,
kiaušiniai, česnakai ir kt.
Kodėl mums turėtų
rūpėti šis klausimas?
Laisvieji radikalai kalti dėl daugelio ligų atsiradimo, pavyzdžiui, dėl širdies ir kraujagyslių
ligų, vėžio, kataraktos, artrito
ir t.t. Pastaruoju metu itin atkakliai tiriama laisvųjų radikalų įtaka Alzheimerio ir Parkinsono ligų vystymuisi. Galų gale
tos pačios dalelės kaltos ir dėl
silpstančio imuniteto. Nuolat
girdėdami apie paukščių gripo
SveikaS
26 Žmogus
pavojų, norėtume, kad imunitetas būtų stiprus.
Kiekvienas nuodas turi savo
priešnuodį. Taip pat ir laisvieji radikalai. Su jais sėkmingai
kovoja organizmo antioksidantų struktūros, tačiau tam
tikromis sąlygomis jų gali
pritrūkti. Kad netektų gailėtis vėliau, antioksidacinėmis
savybėmis pasižyminčių medžiagų reiktų gauti su maistu.
Tai vitaminai A, C, E, beta ka-
Antioksidacinės produktų savybės (antioksidaciniai
vienetai 100 g produkto)
Vaisiai
Džiovintos slyvos
Razinos
Mėlynės
Gervuogės
Žemuogės
Avietės
Slyvos
Apelsinai
Raudonosios
vynuogės
Vyšnios
5,77
2,83
2,4
2,036
1,54
1,22
0,949
0,750
0,739
Daržovės
Kopūstai
Špinatai
Briuselio kopūstai
Liucernos daigai
Brokoliai
Burokai
Paprika
Svogūnai
Grūdiniai
0,670
rotinas, cinkas, selenas, bioflavonoidai ir kt. Beje, vitaminai
C ir E veikia sinergistiškai,
todėl, vartojant abiejų šių vitaminų vienu metu, jų antioksidacinis poveikis yra stipresnis nei kiekvieno jų vartojant
atskirai.
Atliekant mokslinius tyrimus
nustatyta, kad žmonės, per
dieną suvalgantys 5–7 porcijas
(1 porcija – tai vienas vidutinio dydžio obuolys ar morka,
sauja brokolių ar pan.) vaisių
ir daržovių, kuriuose daug
antioksidacinėmis savybėmis
pasižyminčių medžiagų, daug
rečiau serga vėžiu bei širdies ir
kraujagyslių ligomis.
Nežinote, ar su maistu
gaunate pakankamai
antioksidantų?
Ant popieriaus lapo surašykite viską, ką valgėte vakar,
ir paskaičiuokite, kiek vaisių
ir daržovių porcijų suvalgėte.
Jei šių produktų valgote išties
nepakankamai, koreguokite
mitybos įpročius.
Turėkite galvoje – ryškios
spalvos vaisiuose ir daržovėse
antioksidantų daugiau. Filmuko herojus Papajus visiškai
Baklažanai
1,77
1,26
0,98
0,93
0,89
0,84
0,71
0,45
0,4
0,39
teisingai elgėsi valgydamas
špinatus, nes tai – ypatingas
produktas. Špinatuose gausu
visų trijų svarbiausių antioksidantų: vitaminų C, E ir beta
karotino.
Laisvųjų radikalų
susidarymą skatinantys
veiksniai:
•
•
•
•
•
•
ultravioletinių
spindulių poveikis
radiacija
aplinkos tarša
rūkymas
pesticidai
nitratai
Kad ir kaip gaila, tuo, kas dedama į skrandį, civilizuotas
žmogus dažnai nesirūpina.
Ištyrus Vakarų visuomenės
mitybą, paaiškėjo, kad daugiausiai antioksidantų žmonės
gauna ne valgydami vaisius ir
daržoves, bet gerdami arbatą.
Tiesa, tai ne pats prasčiausias
mums aktualiu požiūriu produktas, bent jau žalioji arbata.
Joje esantys polifenoliai suteikia arbatai stiprių antioksidacinių savybių. Nustatyta, kad
žaliosios arbatos antioksidacinis poveikis 40 kartų stipresnis už vitamino C ir 20 kartų
– už vitamino E antioksidacines savybes.
Parengė vidaus ligų gydytoja
rezidentė
Viktorija MATULEVIČIENĖ
Negydoma arterinė hipertenzija
sukelia pavojingas komplikacijas
Nors arterinė hipertenzija, arba nuolatinis kraujospūdžio padidėjimas, vargina tikrai daug ne tik vyresnio
amžiaus, bet ir jaunų žmonių, nors apie jos gydymą
kalbama ir rašoma, atrodo, irgi daug, bet, matyt, nepakankamai. Nustatyta, kad liga vis dar nepakankamai kontroliuojama – Lietuvoje tinkamai gydomi tik
kiek daugiau kaip 5 proc. vyrų ir 8 proc. moterų! Ja
sergantieji ne visuomet žino apie ligos keliamus pavojus ir apie jos gydymo galimybes, leidžiančias visiškai
valdyti ligą.
Tad, norėdami dar kartą priminti ir akcentuoti svarbiausius dalykus apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą, kalbiname Kauno medicinos universiteto šeimos
medicinos klinikos gydytoją dr. Astą AUKŠTAKALNIENĘ.
Tai koks vis dėlto turėtų būti
kraujo spaudimas ir kokia ta
pavojinga riba, kai jau reikia
pradėti gydyti?
Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis, vadinamas sistoliniu spaudimu. Jis atspindi
širdies susitraukimo sukurtą
spaudimą. Antrasis, mažesnysis, vadinamas diastoliniu,
rodo spaudimą kraujagyslėse
širdžiai ilsintis.
Normalus suaugusio žmogaus
kraujo spaudimas – mažiau
kaip 130/80 mmHg. Kreiptis į
gydytoją reikia, jei keletą kartų iš eilės nustatomas didesnis
nei 140/90 mmHg.
Vieną kartą išmatuotas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
dar nereiškia, kad žmogus serga arterine hipertenzija, tačiau
kiekvienu atveju tai reikia vertinti individualiai. Jei yra rizikos veiksnių (antsvorio, riebalų ir angliavandenių apykaitos
sutrikimas, pacientas rūko, turi
arterine hipertenzija sergančių pirmos eilės giminaičių),
juos reikia stengtis koreguoti
ir toliau sekti kraujospūdį. Jei
pacientas serga gretutinėmis
ligomis (pvz., cukriniu diabetu, inkstų funkcijos, širdies
ritmo sutrikimu), gydyti reikia
pradėti nedelsiant.
Matuojant arterinį kraujo
spaudimą namie, rekomenduojama, kad sistolinis spaudimas, palyginti su gydytojo
kabinete nustatytuoju, būtų
žemesnis bent 5–15 mmHg,
o diastolinis – bent 5–10
mmHg.
Matuojant kraujo spaudimą
patiems namuose būtina žinoti, kad rezultato tikslumas
priklauso nuo keleto veiksnių.
Prieš matuojant spaudimą
būtina bent 5 min. pabūti visiškai ramiai, atsipalaiduoti,
nekalbėti. Matuoklio manžetė
dedama 2–3 cm virš alkūnės
linkio, ranką reikia laikyti
širdies lygyje. Būtina matuoti
abiejų rankų spaudimą. Skirtumas tarp šių rodmenų neturėtų viršyti 20 mmHg.
Ar sekti kraujospūdį patartina kiekvienam žmogui?
Kartą per pusę metų arterinį
kraujo spaudimą turi pasimatuoti kiekvienas suaugęs
sveikas žmogus. Arterinė hipertenzija yra, ko gero, viena
iš nedaugelio lėtinių ligų, neturinti būdingų simptomų, kurie
leistų įtarti prasidėjus ligą.
Spaudimo padidėjimą daugelis sergančiųjų jaučia skirtingai, o dažnai, ligai įsisenėjus,
nejaučia visai. Kad ir kaip
gaila, dažnai apie savo padidėjusį kraujo spaudimą neretas sužino tik tuomet, kai jau
būna įvykęs insultas arba širdies raumens plyšimas. Todėl
spaudimą ir būtina matuoti
reguliariai, net nejaučiant jokių simptomų.
Dažniausi simptomai yra galvos skausmas ir svaigimas,
pablogėjęs regėjimas, pykinimas, diskomfortas, spaudimas
krūtinėje, trumpalaikis sąmonės sutrikimas.
Kuo nuolat padidėjęs kraujospūdis pavojingas žmogui?
Arterinė hipertenzija yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių
ligų – insulto, širdies nepakankamumo, miokardo infarkto
– rizikos veiksnys. Atlikus tyrimus įrodyta, kad, sumažinus
spaudimą 5 mmHg, mirčių
nuo koronarinės širdies ligos
sumažėtų net 30 proc., o insulto išsivystymo tikimybė – net
40 proc.! Metai padidėjusio
negydomo kraujo spaudimo
sutrumpina gyvenimą net 5
metais.
Kodėl ir kaip tai atsitinka?
Sergant hipertenzija sustorėja arterijų sienelių vidinis
sluoksnis,
susiformavusios
aterosklerozinės
plokštelės
prikimba prie kraujagyslių
sienelių, o, joms atitrūkus,
užkemša kraujagyslių spindį (tuomet ištinka miokardo
infarktas, insultas) ar tiesiog
plyšta, nes sienelės praranda
elastingumą.
Be to, negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti inkstų
nepakankamumą, regėjimo
sutrikimų, venų trombozę.
Todėl reikia nuolat sekti savo
kraujo spaudimą, ir, pastebėjus jo padidėjimą, – kreiptis į
gydytoją.
Kaip paprastai gydoma arterinė hipertenzija?
Jei kraujo spaudimas padidėjęs nedaug ir nėra smarkiai
padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gydytojas
pirmiausiai patars mažinti
jį be vaistų: mažinant kūno
masę, didinant fizinį aktyvumą, koreguojant dietą ir gyvenimo būdą.
Smarkiai padidėjęs kraujospūdis, kai yra didelė ar labai
didelė širdies ligų rizika, iškart gydomas vaistais.
Svarbu įsisąmoninti, kad vaistų, mažinančių arterinį kraujo
spaudimą, reiks vartoti visą
likusį gyvenimą.
Kalbėjosi
Dalia BORTKEVIČIŪTĖ
Išsamiau apie gyvenimo būdo
koregavimą ir gydymą vaistais
sergant hipertenzija – kituose
„Sveiko žmogaus“ numeriuose
SveikaS
Žmogus 27
Sveikata visiems
Nepamirškite
namie tablečių!
i­nfarktas ir jo profilaktika
Apie infarktą ir jo profilaktiką kalbėta buvo ne kartą ir ne du, tačiau, peržvelgus ligoninių statistikas,
darosi panašu, kad vis dar didelė dalis žmonių pernelyg nerimtai žiūri į šią rimtą ligą. Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į pagrindinius klausimus,
susijusius su infarkto rizika ir profilaktika. Tai padaryti mums padeda Vilniaus Santariškių klinikų
doc. Birutė PETRAUSKIENĖ.
Kokie yra pagrindiniai
pavojingi veiksniai,
didinantys infarkto
riziką?
Infarkto riziką pirmiausia
didina netaisyklinga mityba
(daug riebalų) ir didelis cholesterolio kiekis. Kiti labai
reikšmingi pavojai – rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis. Neigiamą įtaką turi
šiais laikais daugeliui žmonių
būdingas mažas judrumas,
sėdimas darbas, paprasčiausio fizinio aktyvumo, jau nekalbant apie sportą, stoka.
Paskutinysis, tačiau tikrai ne
mažiausias pavojus – gyvenimo stresai, staigus emocinis
krūvis, susijaudinimas bei
įtampa, būdingi kasdieniniam gyvenimui. Visa tai ir
yra pagrindiniai veiksniai,
skatinantys infarkto riziką.
Beje, fizinis krūvis, kaip kartais manoma, infarkto neskatina, išskyrus tuos atvejus, kai
žmogus serga išemine širdies
liga ir tas krūvis yra ypač didelis ar staigus.
Kokie yra pirmieji
požymiai, kai jau
reikia kreiptis į
gydytoją?
Į gydytoją kreiptis reikia iš
karto atsiradus krūtinės ląstos skausmams, skausmams
už krūtinkaulio, kairės rankos, skrandžio srities, kartais
skausmas plinta ir į žandikaulį. Tai yra pirmieji požymiai,
į kuriuos negalima numoti
ranka.
Gydytojai perspėja, kad, jaučiant minėtų vietų skausmus,
o ypač pirmą kartą, nereikia
gydytis pačiam – būtina nuvykti pas gydytoją. Skaudėti krūtinės ląstą gali ne tik
dėl širdies negalavimų, bet
ir dėl, pvz., nervų galūnėlių uždegimo, raumenų patempimo, kai kurių plaučių,
skrandžio ligų, tačiau tai
turi nustatyti gydytojas, o ne
pats ligonis.
SveikaS
28 Žmogus
Labai dažnas atvejis, pradėjus
vystytis infarktui, yra tai, kad
žmogui atrodo, jog skauda
skrandį: jis pradeda jį plauti,
gydyti, nepagalvodamas, kad
skausmas kyla būtent dėl širdies veiklos sutrikimo. Todėl
labai gaila, kad, bandydami
patys sau padėti, daugelis ligonių pas gydytojus atvyksta
per vėlai, todėl būna sunkiau
pagydyti
Kuo pavojingas
delsimas?
Miokardo infarkto priežastis yra krešulys, užkemšantis kraujagysles. Užsikimšus
kraujagyslei, dalis širdies nebegauna mitybos, atsiranda
skausmai, ir širdies raumens
funkcija tampa nepakankama. Kuo anksčiau pavyksta
pradėti gydyti, t.y. atkimšti tą
kraujagyslę, tuo paprasčiau
išgydyti ir tuo geresni tyrimų
rezultatai.
Pradėjus gydyti vėliau, nors
ir taikomas tas pats gydymo
būdas, rezultatai yra blogesni: daugiau ligonių miršta,
didesnei daliai išsivysto širdies nepakankamumas.
Kokia yra infarkto
profilaktika?
Kadangi miokardo infarktas
yra krešulys, tai patys pagrindiniai vaistai, kuriais gydoma, yra veikiantys krešulį, jį
tirpdantys ir neleidžiantys
formuotis
(trombolitikai,
antitrombinai, antiagregantai). Vienas iš tokių vaistų
yra visų puikiai žinomas aspirinas. Tačiau šiais laikais
yra naujesnių panašiai veikiančių, bet tobulesnių preparatų, pvz., klopidrogelis.
Kai infarktas pagydomas ir
ligonis išleidžiamas į namus,
dar maždaug 9–12 mėnesių
išlieka pakartotinio infarkto
pavojus, kadangi krešėjimo
sistema išlieka aktyvi. Dėl
šios priežasties ligoniui reikia
gydytis ne tik ligoninėje, bet
ir ilgą laiką iš jos išėjus: tam
vartojami preparatai, skirti
vartoti ilgą laiką, – pvz., jau
minėtasis klopidrogelis. Jis
ypatingas tuo, kad krešumą
sumažina tik tiek, kiek reikia,
neleidžia sulipti trombocitams ir susidaryti trombui.
Be viso to, svarbu specialiai
tam skirtais preparatais mažinti ir cholesterolio kiekį
kraujyje, vartoti vaistų, mažinančių kraujospūdį, gerai
veikiančių širdies kraujagysles
bei mažinančių aterosklerozės
riziką.
Apskritai žmonėms be galo
svarbu žinoti ir atsiminti,
kad, susirgus infarktu, gydytis
reikia visą gyvenimą ir vaistų
gerti ištisai bei nenutrūkstamai. Reikia suprasti, kad
žmogui visada yra galimybė
miokardo infarktu susirgti pakartotinai, todėl reikia
daryti viską, kad liga nepasikartotų, ir gydytis nuolatos.
Žmonės dažnai bijo nepageidaujamo vaistų poveikio,
nenori gerti 4–5 tablečių per
dieną, tačiau tik retas pagalvoja, kad būtent tos tabletės jį
apsaugo nuo mirties.
Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad žmogus, sirgęs
miokardo infarktu, turi atsiminti, kaip jam skaudėjo, ir,
pajutęs pasikartojančius panašaus pobūdžio skausmus,
suprasti, kad tai gali būti miokardo infarkto atsinaujinimas.
Jeigu, pavartojus nitroglicerino, kuris turi tapti kiekvieno
infarktą patyrusio žmogaus
kasdieniniu palydovu, skausmas nepraeina, vadinasi, kilo
pavojus ir privaloma skubiai
kreiptis į greitąją pagalbą ar
bent savo šeimos gydytoją.
Jokiu būdu negalima uždelsti
ar imtis saviveiklos, kadangi
kiekviena uždelsta valanda
prideda 2–3 proc. mirštamumo.
Kalbėjosi Julija ČEPONAITĖ
Širdis ir mityba
Širdies ligų profilaktikai reikia nevartoti per daug sočiųjų
riebalų rūgščių (daug jų riebiuose mėsos ir pieno produktuose) – nuo jų padidėja
cholesterolio koncentracija
kraujyje. Jis pradeda kauptis
kraujagyslių sienelėse – atsiranda aterosklerozė, kuri gali
pasireikšti išemine širdies
liga.
Vertingos mononesočiosios
riebalų rūgštys – jos nedidina
cholesterolio koncentracijos
kraujyje. Gausu alyvų ir rapso
aliejuose.
Būtinos polinesočiosios riebalų rūgštys. Jų turi būti gaunama su maistu – augaliniais
aliejais (saulėgrąžų, sojos,
kukurūzų, sėmenų, rapso),
žalialapiais augalais.
Valgant jūros žuvų (silkės,
tuno, skumbrės, lašišos), mažėja trombozių rizika.
Cholesterolio koncentraciją
ma­ži­na pektinai, esantys obuo­
liuose, serbentuose, agras­tuose
ir kt.. vaisiuose, bei uogos.
Arterinės hipertenzijos riziką
mažina kalis, magnis, kalcis,
kurių yra daržovėse ir vaisiuose.
Folio rūgštis, kurios yra pupelėse, žirniuose, brokoliuose,
špinatuose, briuselio kopūstuose, burokuose, avižiniuose
dribsniuose, taip pat kepenyse, kiaušiniuose, mielėse,
mažina homocisteino, kuris
laikomas vienu iš išeminės
širdies ligos rizikos veiksnių,
koncentraciją kraujyje.
Parengė
gyd. Akvilė NORKUTĖ
Įdomūs faktai
• Širdis – tuščiaviduris
nupjauto kūgio formos organas, suskirstytas į keturias
kameras. Jos vienas trečdalis
guli dešinėje, o du trečdaliai
– kairėje nuo vidurinės kūno
linijos.
• Širdis sudaro apie 0,5 proc.
žmogaus kūno masės.
• Vidutiniškai širdies dydis
prilygsta žmogaus kumščio
dydžiui.
• Vyrų širdis sveria apie
300 g, moterų – apie 200 g.
Sportininkų širdis didesnė
– iki 500 g.
• Širdies ilgis – 10–15 centimetrų, plotis – 9–10 cm,
storis – 6–7 cm.
• Suaugusio žmogaus pulso
dažnis 60–80 kartų per minutę. Retesnis kaip 60 k./min.
pulsas vadinamas bradikardija, o dažnesnis kaip
100 k./min. – tachikardija.
• Per minutę žmogaus širdis
susitraukia 60–90 kartų
(palyginkite: mažų paukštelių
širdies susitraukimų dažnis
yra 200 kartų per minutę,
kačių – 130, arklio – 35,
dramblio – 25).
• Per metus širdis susitraukia apie 40 mln. kartų ir
perpumpuoja apie 10 tūkst.
litrų kraujo.
• Per vidutinės trukmės
žmogaus gyvenimą širdis
perpumpuoja 250 mln. litrų
kraujo – toks kiekis tilptų į
didžiulį dangoraižį.
• Kiekvieno susitraukimo
metu širdies atliekamas darbas prilyginamas darbui, kurį
reikia atlikti norint pakelti 1
kg svorį 0,5 metro.
• 40 min. trukmės širdies
darbas prilygsta lifto pakėlimui į penktą aukštą.
• Širdies raumuo dirba be
perstojo ir nepavargsta – ji
spėja pailsėti atsipalaidavimo
fazės metu per 1/6 sekundės.
Parengė
Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ
Sveikas
Žmogus 29
Ką žinome
apie šizofreniją?
Nors šizofrenijos atsiradimo priežastys nėra tiksliai
žinomos, tačiau pastaraisiais metais mokslas vystosi
labai sparčiai ir kasdien mes esame vis arčiau prie šio
žinojimo.
Ar žinomos
šizofrenijos priežastys?
Mokslininkai sutaria, kad dabar turimos žinios yra tarsi
daugybė suprantamų dalelių,
kurias reikia sudėlioti į visumą, kad galėtume išsamiai ir
aiškiai suprasti šios ligos išsivystymo priežastis. Kokios gi
šios „dalelės“? Mokslininkų
dėmesys sutelktas į:
• Smegenų
biocheminius
pokyčius. Daug mokslininkų
tiria medžiagas – neurotransmiterius (dopaminą, serotoniną, noadrenaliną), kurios
leidžia perduoti informaciją
iš vienos nervinės ląstelės į
kitą. Naujausi vaistai nuo psichozės, sukurti šizofrenijai
gydyti, kaip tik reguliuoja šių
medžiagų pusiausvyrą.
• Smegenų kraujotaką. Naujausi smegenų neurovizualiniai tyrimai leidžia matyti
smegenų sritis, kuriose suaktyvėja kraujotaka, apdorojant
informaciją. Atrodo, jog sergančiųjų šizofrenija smegenyse yra sutrikę ryšiai tarp skirtingų smegenų sričių.
Mokslininkai yra nustatę, kad
haliucinacijų metu pasireiškia
neįprastas smegenų aktyvumas.
• Molekulinę
biologiją.
Sergantieji šizofrenija turi
neįprastų smegenų ląstelių.
Kadangi šios ląstelės susifor-
SveikaS
30 Žmogus
muoja dar iki žmogaus gimimo, kyla minčių, kad šizofrenijos vystymosi priežastys
gali glūdėti vaisiaus vystymosi
periode. Galbūt šitai nurodo
polinkį vėliau susirgti šizofrenija.
• Genetinis polinkis. Genetiniai šizofrenijos tyrimai vis
dar tęsiasi. Paveldimas šizofrenijos genas nėra nustatytas.
Šizofrenija dažniau pasireiškia
kai kuriose šeimose, bet aišku
ir tai, kad dalis sergančiųjų
neturi šeiminės šizofrenijos
istorijos.
• Stresas. Stresas nesukelia
šizofrenijos. Tačiau tyrimai
rodo, kad stresas pablogina
jau sergančio šizofrenija paciento būklę.
• Priklausomybės nuo narkotikų ir kitų medžiagų. Alkoholis, nikotinas, narkotinės
medžiagos nesukelia šizofrenijos. Tačiau kai kurios medžiagos gali sukelti psichozės
epizodus jau sergantiems šia
liga. Minėtos medžiagos taip
pat gali sukelti į šizofreniją panašius simptomus sveikiems
asmenims.
Taigi kol kas nėra žinoma
tiksli šizofrenijos priežastis, bet šiandien aišku,
kad...
Šizofrenija yra:
• Smegenų liga, pasireiškianti
tam tikrais specifiniais simp-
tomais, atsirandančiais dėl
organinių ar biocheminių pokyčių smegenyse.
• Liga, kuri paprastai pirmą
kartą nustatoma jauname
– 16–25 m. amžiuje.
• Liga, gydoma medikamentais.
• Gerokai dažnesnė, nei žmonės mano – ja serga net 1 iš
100 žmonių.
• Liga, kuria sergantys žmonės gyvena įprastą gyvenimą.
Šizofrenija nėra:
• Asmenybės „skilimas“.
• Liga, išsivystanti dėl vaikystės traumų, blogo auklėjimo
ar skurdaus gyvenimo.
• Nėra asmens nesėkmių ar
sunkių išgyvenimų rezultatas.
Kaip šizofrenija
pakeičia žmogaus
gyvenimą?
Statistiniai duomenys rodo,
kad apie ketvirtadalį sergančiųjų, kurie gydomi, pasveiksta maždaug per 5 m. Apie du
trečdalius serga daug metų,
protarpiais paūmėjant ligos
simptomams, ir maždaug
10–15 proc. sergančiųjų serga
sunkiai, liga pakeičia jų gyvenimą, jie tampa neįgalūs ar
net miršta. Šizofrenija sergantys žmonės miršta anksčiau
palyginti su bendra populiacija. Savižudybių skaičius tarp
sergančiųjų šizofrenija 10–13
proc. didesnis nei bendroje
populiacijoje.
Šizofrenijos
simptomai
Ligos simptomus galima skirti į dvi dalis: pozityviuosius ir
negatyviuosius.
Pozityvieji simptomai
Pozityviaisiais vadinami tokie
simptomai, kurie atsiranda
kaip papildomi požymiai, nebūdingi sveikiems asmenims.
Vienas iš jų – tai haliucinacijos. Jos gali būti: klausos,
regėjimo, taktilinės (lietimo),
skonio, uoslės. Šizofrenija
sergantysis gali girdėti balsus,
kurių nėra; balsai paprastai
girdimi galvoje; jie gali komentuoti, grasinti, kalbinti,
perspėti. Ligoniui gali atrodyti, kad balsai viduje kalba
taip garsiai, kad juos girdi net
ir aplinkiniai. Kartais balsai
nurodinėja, kaip elgtis, „valdo“ ligonį.
Kiti pozityvieji simptomai,
būdingi sergančiajam šizofrenija, – kliedesiai. Tai yra
klaidingi asmens įsitikinimai,
neturintys realaus pagrindo
ir nepaaiškinami kultūriniais
ar religiniais asmens įsitikinimais. Kliedesiai gali būti
įvairių temų. Sergantysis gali
galvoti esąs persekiojamas,
nuodijamas. Dažnai išsivysto
poveikio kliedesys, tuomet
asmuo mano, kad jį kažkas
veikia elektra, bangomis, kad
televizija ar radijas siunčia
jam specialias žinias ir t.t. Būdinga tai, kad dažnai ligoniui
atrodo, jog kaip tik artimas
žmogus yra tas, kuris linki
blogo, stengiasi pakenkti. Būdingas didybės kliedesys, kai
asmuo ima manyti ir elgtis
kaip koks nors labai ypatingas, žymus asmuo.
Taigi sergančiojo elgesys keičiasi, nes jis ima gyventi tarsi
„nerealiame, pasikeitusiame
pasaulyje“.
Negatyvieji simptomai
Šizofrenija sergantis žmogus
ilgainiui keičiasi. Paprastai tai
labiau pastebi aplinkiniai nei
pats ligonis: jis tampa lėtesnis
– lėčiau kalba, eina, sulėtėja jo
mąstymas. Jis tampa uždaras,
abejingesnis aplinkai, keičiasi
gyvenimo ritmas (pvz., naktį
Sveikata visiems
budrus, o visą dieną miega).
„Kūno kalba“ taip pat keičiasi.
Tai ir yra vadinamieji negatyvieji simptomai, kartais dar
vadinami deficito simptomais,
nes iš tiesų tai yra motyvacijos, valios sumažėjimas, jie gali
pasireikšti nestipriai ar labai
stipriai. Negatyvieji simptomai nėra tokie akivaizdūs,
kaip pozityvieji, tačiau jie pastovesni. Dažnai tokius negatyvius simptomus gana sunku
nustatyti, ypač ligai vystantis
ankstyvame amžiuje, kai jauni
žmonės linkę eksperimentuoti
keisdami savo gyvenimo stilių.
Gydymas
Šiandien nereikėtų žiūrėti į šią
ligą su tokia baime, kuri galbūt
haliucinacijomis, turintys savižudiškų ketinimų, galintys
kelti pavojų sau ar aplinkiniams, negalintys savimi pasirūpinti ir pan. Tokie ligoniai
dažniausiai nesupranta savo
ligos, jie nesupranta ir nėra
pajėgūs savarankiškai vartoti
vaistų namuose. Na, o, kaip
žinoma, negydant ligonio būsena visada tik blogėja.
Kas yra vaistai nuo
psichozės?
Smegenyse gaminasi reikalingos medžiagos – neurotransmiteriai. Sergant psichikos
liga, sutrinka šių cheminių
informacijos pernešėjų pusiausvyra. Antipsichoziniai
vaistai (APV) normalizuoja
Svarbu kiekvienam sergančiajam suprasti ir
įsidėmėti
Šizofrenija – lėtinė liga, kuri nesibaigia praėjus ūminiam ligos epizodui. Jai reikalingas
ilgas palaikomasis gydymas. Apie 80 proc.
asmenų, nutraukusių medikamentų vartojimą
po ūminio ligos epizodo, metų laikotarpiu būklė pablogėja, ir jie vėl patenka į psichiatrijos ligoninę. Iš tų, kurie vartoja vaistų, būklė
pakartotinai pablogėja tik 30 proc.
Nauji šios srities medicinos mokslo pasiekimai, nauji vaistai teikia viltį, kad vis daugiau sergančiųjų šizofrenija pasveiks arba
liga bus pakankami gerai kontroliuojama, ir
tai leis šiems asmenims visaverčiai gyventi.
buvo pagrįsta prieš 30 m. Specifinio vaisto nuo šizofrenijos
nėra, bet ši liga sėkmingai ir
veiksmingai gydoma. Kaip
teigia JAV Psichikos sveikatos nacionalinė konsultacinė
taryba, šios ligos gydymo rezultatai panašūs į gydymo nuo
širdies ligų rezultatus.
Visų pirma, svarbu šizofreniją diagnozuoti kaip galima
anksčiau, kad kuo anksčiau
būtų pradėta gydyti. Tyrimai
rodo, kad ankstyvas gydymas apsaugo nuo nepalankių
ligos baigčių. Kai kuriems
ligoniams gali tekti gydytis
ligoninėje. Tai tie, kurie serga sunkiomis ligos formomis,
pasireiškiančiomis kliedesiais,
sutrikusią neuromediatorių
pusiausvyrą ir taip gydo ligą.
Jais gydoma šizofrenija, kitos
kilmės psichozės, taip pat asmenybės, elgesio sutrikimai,
hipomanijos ar manijos būsena, demencija. Nedidelės kai
kurių APV dozės veiksmingai
gydo nerimą, įtampą, sujaudinimą.
Visus APV sąlyginai galima
suskirstyti į senos kartos vaistus, dar dažnai vadinamus
klasikiniais ar tipiniais antipsichotikais, ir į naujos kartos,
arba atipinius, APV. Gerai žinomi pirmųjų atstovai: chlorpromazinas,
haloperidolis,
trifluoperazinas, sulpiridas ir
daugelis kitų.
Dabartiniu metu vis dažniau
skiriama atipinių APV, kurie
yra pakankamai veiksmingi
ir pasižymi silpnesniais šalutiniais poveikiais. Tačiau
nėra gerai žinomi kai kurių iš
šių vaistų ilgalaikio vartojimo
šalutiniai poveikiai. Lietuvoje
jau vartojami ir gerai žinomi
atipiniai APV: klozapinas,
amisulpridas,
olanzapinas,
risperidonas, kvetiapinas, ziprazidonas.
Yra įvairios vaistų formos – tabletės, skysta geriamoji forma,
injekcijos (į veną, į raumenis),
ilgalaikio poveikio vaistai, kurių nereikia vartoti kasdien.
Vaistų nuo psichozės
šalutiniai poveikiai
Kiekvienas vaistas turi gydomąjį poveikį (jo siekiama
skiriant konkretų vaistą) ir
šalutinį – nepageidaujamą poveikį. Šalutinių poveikių turi ir
APV. Dažniausi iš jų – judesių
sutrikimai (ekstrapiramidiniai
simptomai), svorio augimas,
burnos džiūvimas, nerimas,
drebulys, pablogėjęs regėjimas.
Judesių sutrikimai būdingesni
senesnės kartos APV. Tuo tarpu
naujos kartos – atipiniai APV
pasižymi mažesniais šalutiniais
poveikiais ir geriau toleruojami.
Tačiau netgi kai kurie naujesni
vaistai, pvz., klozapinas, gali sukelti kraujo pokyčius, todėl jų
vartojantiems reikia reguliariai
tikrinti kraują. Yra naujos kartos APV, kurie gali paskatinti
svorio augimą bei kitus medžiagų apykaitos sutrikimus.
Todėl kiekvienam pacientui
vaistas parenkamas individualiai, įvertinus šiuos aspektus ir
aptarus jų riziką su gydytoju.
Naujausi Lietuvoje pasirodę atipiniai APV (pvz., ziprazidonas,
aripiprazolis) pasižymi ne tik
mažesne judesių sutrikimų rizika, bet ir kitomis geresnėmis,
medžiagų apykaitos netrikdančiomis savybėmis.
Parengė gydytojos
Vida REKLIENĖ,
Danguolė RAKAUSKIENĖ,
Violeta MARINIENĖ
Sveikas
Žmogus 31
Sveikata visiems
Ar­tr­o­dr­ink sustiprins jū­sų sąnarius ir stuburą
Svarbiausios sąnarius
ir stuburą stiprinančios
medžiagos
Sveiko žmogaus kremzlinis
sąnarių audinys yra stangrus,
šiek tiek elastingas ir atsparus
spaudimui. Tam reikalingos
sąnarių struktūrą palaikančios medžiagos: kolagenas,
gliukozaminas, chondroitinas,
metilsulfonilmetanas (MSM),
mikroelementai kalcis ir magnis, vitaminai. Iki 30-ties
metų organizmas sugeba pasigaminti arba su maistu gauti
pakankamai šių medžiagų, vėliau rekomenduojama vartoti
jų papildomai.
Artrodrink – puiki
naujiena
Rūpestinga vitaminų šeima
„Gamtos namai“ rekomenduoja visiškai naują produktą
sąnarių veiklai gerinti ir stuburui stiprinti – Artrodrink.
Jame yra išties turtingas visų
svarbiausių sąnariams ir stuburui medžiagų kompleksas.
Artrodrink – tai hermetiškuose šviesai nelaidžiuose maišeliuose supakuoti milteliai, iš
kurių paruošiamas malonaus
skonio tirpalas. Ši neįprasta
pakuotė puikiai išaugo visas
veikliųjų medžiagų savybes,
yra patogi vartoti. Vieno mai-
SveikaS
2 Žmogus
Jeigu draugų kompanijoje užvestumėte kalbą apie
sąnarių ir stuburo negalavimus – tikrai sulauktumėte atgarsio, net jeigu tai būtų ir ganėtinai jaunų
žmonių sambūris. Faktas – sąnarių ir stuburo skausmus patiria vis daugiau žmonių, o jų amžius vis
jaunėja. Stuburo ir sąnarių skausmą arba stingulį
sukelia daugybė įvairių priežasčių: intensyvi fizinė
veikla, sėdimas darbas, antsvoris, senyvo amžiaus
nulemti pakitimai, įvairios traumos, ligos.
šelio užtenka parai. Kita ypač
reikšminga Artrodrink savybė
– kad sąnarius ir stuburą stiprinančios medžiagos vartojamos ištirpintos: tai užtikrina
maksimalų jų pasisavinimą
bei daug greitesnį poveikį.
Ypač atkreiptinas dėmesys,
kad Artrodrink sudėtyje yra
optimalus kiekis kolageno hidrolizato, kuris yra svarbiausia sąnarių kremzlės, stuburo,
kaulų, odos ir kitų audinių
jungiamoji medžiaga. Šis pre-
paratas užtikrina privalomą
kolageno kiekį organizme,
kuris gali sumažėti, pvz., dėl
nepakankamos mitybos, senatvinių procesų, ligų ar pan.
Artrodrink poveikis
Artrodrink sudėtyje esantis kolagenas yra pagrindinis odos
ląstelių, raumenų, sausgyslių,
jungiamojo audinio ir sąnarių komponentas. Jis kartu su
kalciu ir vitaminu C veiksmingai padeda sumažinti sąnarių
Rūpestinga vitaminų šeima „Gamtos namai“
rekomenduoja vartoti Artrodrink:
• pagyvenusiems žmonėms,
• dirbantiems sėdimą darbą, atliekantiems
monotoniškus sąnario judesius (kompiuterininkams, vairuotojams, siuvėjoms ir pan.),
• intensyviai sportuojantiems, daug ir ilgai fiziškai dirbantiems žmonėms,
• turintiems antsvorio,
• žmonėms, kurie nenori arba negali vartoti
nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
skausmų, tinimą ir sąstingį.
Gliukozaminas yra natūralus
visuose žmogaus audiniuose randamas angliavandenių
ir baltymų junginys (amino
polisacharidas), ypač jo daug
sąnarių kremzlėse. Jis skatina
kolageno gamybą kremzlinį
audinį formuojančiose ląstelėse, taip suteikia kremzlėms
stangrumo, todėl sumažėja
sąnarių skausmai.
Chondroitinas skatina kremzlių regeneraciją, palaiko reikalingą skysčių kiekį sąnarių
tarpuose ir stiprina sąnarių
raiščius.
Metilsulfonilmetanas (MSM)
taip pat reikalingas kolageno sintezei, yra būtinas jungiamojo audinio ir kremzlės
tvirtumui, sąnarių lankstumui išsaugoti, sumažina sąnarių uždegimą.
Be to, Artrodrink aprūpina
organizmą kaulams ir sąnariams stiprinti būtinais vitaminais B2, B6, biotinu ir makroelementais kalciu, magniu,
mikroelementais manganu,
variu. Vitaminas C padeda
geriau organizmui pasisavinti
MSM.
Parengė gydytojas
Vykintas LIUTKEVIČIUS
Menas lieknėti
LACTO
SEVEN
R
sveikai
Užlipus ryte ant svarstyklių gali sugesti visa diena. Tikrai ne dėl to, kad iki šiol neįtarėte turinti papildomų
kilogramų, tačiau jie niekur nė nemano dingti. Didžioji
dalis moterų ir beveik 50 proc. vyrų bent vieną kartą
gyvenime buvo nepatenkinti savo kūno svoriu ir troško
sulieknėti. Kartą nusprendę, norite pasiekti rezultatų
kuo greičiau ir varginate svarstykles kasdien.
Pasidomėkime, ką siūlo populiariausios dietos: riboti kalorijų kiekį ir sportuoti. Dažniausiai prisimename būtent tai,
tačiau pamirštame paskaičiuoti, kokį energijos kiekį gauti
būtina, ir metame iš lėkštės
mėsą, pieno produktus, o daržoves valgome be nieko. Deja,
tai gali kenkti sveikatai.
Pagrindiniai dalykai, kodėl
nevisavertės dietos žalingos,
– tai neadekvatus, nesuderintas ir neįvairus maistas.
Taip maitinantis naudojamos
organizmo maisto medžiagų
atsargos, jų gali pradėti trūkti.
Be to, greitas liesėjimas skatina organizmą prisitaikyti – lėtėja medžiagų apykaita.
Sušvelninti situaciją galėtų
probiotikai. Jų sudėtyje esančios bakterijos skatina kalcio,
magnio, geležies jonų pasisavinimą.
Be to, mokslininkai teigia, kad
probiotikai ne tik gerina virškinimą, bet ir skatina medžiagų
metabolizmą, pvz., kraujyje mažėja cholesterolio kiekis. O tai
dar nė vienam nepakenkė ir ne
tik laukiančiam teigiamų lieknėjimo rezultatų, bet ir visiems,
kam svarbi širdies sveikata.
Kai kurie natūralios medicinos šalininkai primygtinai
siūlo lieknėti valant organizmą. Valymas dažniausiai prasideda nuo žarnyno valymo
procedūrų. Nepatartina to daryti. Paminėsiu keletą faktų.
Valant žarnyną, į organizmą
įsikišama visiškai nenatūraliu
būdu. Be to, išplaunamos ir
„gerosios“ žarnyno bakterijos.
Nenuostabu, kad taip žarnyno
veikla labai sutrikdoma, tuomet pacientai ateina pas gydytojus ir skundžiasi viduriavimu, nevirškinimo jausmu.
Kitos problemos – nuolatinis
vidurių užkietėjimas, sutrikusi žarnų veikla ir dalies organizmui būtinų medžiagų stoka. Maža to, „išvalytiesiems“
neretai atsiranda patinimų,
vargina silpnumas, organizmas pradeda netoleruoti kai
kurių maisto produktų.
Kad ir kaip būtų, jei jūs ar jūsų
artimas žmogus pasmalsavote ir
dabar jau šaukštai popiet, padėti
jums gali probiotikai. Nustatyta,
kad jie atnaujina žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, mažina
uždegimą, stiprina imunitetą
bei trukdo tarpti „piktosioms“,
ligas sukeliančioms bakterijoms
ir virusams. Po žarnyno valymo
sunku atgauti normalią būklę
per savaitę, tačiau probiotikų
galite vartoti ilgai, prireikus, net
kelis mėnesius, kol vėl būsite
sveiki.
Renkantis probiotikų preparatą po žarnyno valymo, svarbu,
kad jame būtų kuo daugiau
rūšių naudingųjų bakterijų ir
su inulinu. Inulinas padeda
įsitvirtinti gerosioms bakterijoms žarnyne.
Parengė vidaus ligų gydytoja
rezidentė
Viktorija MATULEVIČIENĖ
Mes jau pasirinkome LACTOSEVEN,
o Jūs?
priežastys, dėl kurių verta
rinktis naujausios kartos
gerųjų bakterijų preparatą!
• Net septynios rūšys naudingiausių bakterijų!
• Su inulinu - maistine šių bakterijų medžiaga!
• Bakterijos mikrogranulėse su apsauginiu dangalu!
• Bakterijos išlieka gyvybingos pasiekusios žarnyną!
• Bakterijos gali įsitvirtinti ir daugintis žarnyne!
• Nebūtina laikyti šaldytuve - galite imti į kelionę!
• Tinka vaikams ir suaugusiems!
LACTOSEVEN ® - veiksmingai palaiko natūralią žarnyno mikroflorą
ir panaikina jos sutrikimus, sukeltus įvairių ligų, vaistų (ypač antibiotikų, chemoterapijos), bakterinių ir virusinių infekcijų (rotavirusinės
inf.), uždegimų, alergijų, žarnyno valymo ar neįprasto maisto.
Suaugusiems gerti po 1-2 tabletes
du kartus per dieną.
Vyresniems nei dviejų metų vaikams po vieną tabletę du kartus per dieną.
Tabletę galima sutrinti ir išgerti su
sultimis ar vandeniu.
Prisimink
SveikaS
Žmogus Sveikata visiems
Ar gali atgimti šypsena?
Tradiciškai manoma, kad
enurezės problema kamuoja
tik senyvo amžiaus žmones.
Iš tikrųjų šlapimo nelaiko net
kas šešta gimdžiusi trisdešimtmetė ir kas antra gimdžiusi
penkiasdešimtmetė. Metams
bėgant šie skaičiai dramatiškai
didėja, ir menopauzės laikotarpiu šlapinimosi sutrikimais
skundžiasi beveik dvi moterys
iš trijų. Toje pačioje „nevilties
valtyje“ ir 3–5 proc. pagyvenusių vyrų.
Statistikos duomenys gali būti
net kiek didesni, nes enurezės kamuojami žmonės apie
„gėdingą bėdą“ linkę nutylėti.
SveikaS
34 Žmogus
„Man labai sunku. Net nesinori peržengti namų
slenksčio. O, vos išėjus į gatvę, persekioja nuolatinė baimė, kad „tai“ vėl pasikartos ne vietoje ir
ne laiku“, – taip apie šlapimo nelaikymą (enurezę)
pasakojo vos trečią dešimtį perkopusi ponia Aurelija, kurią sutikau poliklinikoje nedrąsiai lūkuriuojančią prie ginekologo kabineto durų. „Viskas
prasidėjo po pirmojo gimdymo. Ir taip jau ketveri
metai... Teko atsisakyti mėgstamų rytinių pabėgiojimų parke, viešuoju transportu išdrįstu naudotis tik tuomet, kai jis pustuštis, net pamiršau, ką
reiškia nuoširdžiai kvatoti“, – tęsė moteris.
Daugelis, bijodami nesupratimo ar pašaipų, varžosi apie
tai prasitarti ne tik gydytojui,
bet net savo artimiesiems. Ne-
maža dalis užsisklendę kenčia,
manydami, jog šio nemalonumo apskritai neįmanoma
atsikratyti, kiti pagalbos pasi-
ryžta ieškoti paslapčia. Būtent
todėl Londone, Mičigane bei
viename Danijos mieste buvo
įkurtos specialios enurezės
klinikos, kuriose tokie pacientai konsultuojami laiškais bei
telefonu. Pasirodo, daugelis jų
išgyvena nuolatinę depresiją,
baiminasi dėl trupančių santuokos pamatų ar net praranda motyvaciją toliau gyventi.
i­šeitis visada yra
Istorija rodo, jog enurezė
žmoniją kamavo šimtmečių šimtmečius. Dar senovės
graikai 1550 m. prieš mūsų
erą aprašė begalę gydymo
būdų „stebuklingaisiais gėrimais“, egiptiečiai tikėjo paslaptingomis lotoso šaknelių
savybėmis, o Kinijoje buvo
plačiai paplitęs gydymas imbieru. Nors daug vandens
nutekėjo – panacėjos vis dar
neatrasta.
Kad ir kaip būtų, mokslas
sparčiai žingsniuoja pirmyn.
Nors vieno vienintelio vaisto nėra, drąsiai galima teigti,
kad jau yra patikimų priemonių, galinčių padėti šlapimo
nelaikantiems žmonėms. Tai
įvairūs įklotai, sauskelnės,
paklotai ir kelnaitės. Šios šlapimą sugeriančios priemonės
enurezės neišgydo, tačiau leidžia bent užmiršti esamą sutrikimą, visada jaustis saugiai
ir patogiai, iš naujo pajusti
gyvenimo pilnatvę.
Vieni, išbandę minėtus produktus, džiaugiasi vėl atradę
komfortą, kiti dvejoja: „ar patogu?“, „kiek tai veiksminga?“,
„nejaugi jie tikrai gali sulaikyti tiek skysčio?“... Ir jums kirba panašūs klausimai...
Atsakymai – trumpi ir
paprasti!
Sauskelnės bei įklotai gaminami iš specialių odos nedirginančių medžiagų, todėl išvengiama įvairių alergijų arba
jų pasitaiko labai retai. Švelnus, į audinį panašus vidinis
paviršius lengvai praleidžia
skystį ir išlieka sausas, o ypatinga absorbuojamoji sistema
drėgmę tolygiai paskirsto,
leisdama sugerti pakartotines
skysčio porcijas. Net ir ilgesnį
laiką dėvint sauskelnes neverta baimintis dėl nepatogumų,
nes apsauginiai krašteliai neleis nė vienam nereikalingam
lašui pratekėti.
Kalbant su žmonėmis paaiškėja, kad daugelį bene labiausiai
vargina nuolatinis nemalonus
kvapas. Gaminant produktus
pagalvota ir apie tai – sauskelnių bei įklotų top-dry, kitur
vadinamas dry-plus, sluoksnis
„užrakina“ drėgmę ir kvapą,
kad jie daugiau nekeltų jokių
rūpesčių. Tokį sluoksnį turinčios, pavyzdžiui, „Hartmann“
firmos sauskelnės „Molicare
Premium“ tokios patikimos,
kad tinka net esant labai sunkiam šlapimo nelaikymui,
taip pat neramiems, nuo kitų
pagalbos
priklausomiems
ligoniams ir judriems asmenims.
...O kada laikas keisti? Tai
„nusprendžia“ drėgmės indikatorius – speciali spalvą keičianti juostelė. Paprasta!
Norint gerai jaustis,
būtina teisingai
pasirikti
Tai labai nesudėtinga. Tiesiog
perkant reikia atkreipti dėmesį, kokia spalva pažymėta
pakuotė. Sakykime, perkate
„Hartmann“ šlapimą sugeriančius gaminius. Jei šlapimo
nelaikymas lengvas, rinkitės
geltona, jei vidutinis – žalia,
jei sunkus – mėlyna, jei labai sunkus – violetine spalva
pažymėtus gaminius.
Kad būtų dar tiksliau – ant
sauskelnių yra daugkartiniai
lipukai, jie leidžia ne tik nustatyti patogiausią dydį, bet
ir lengviau jas pakeisti. Taigi kiekvienas žmogus – tiek
liesas, tiek kresnas – gali surasti būtent jam tinkamiausią
gaminį.
Išeitis yra, net jei esate jauna
moteris ir jums ypač svarbus
slaptumas šiuo klausimus.
Jūs turite galimybę įsigyti
ypač plonus įklotus, kurie
turėdami visas minėtąsias
gerąsias savybes, tuo pat metu
yra nepastebimi netgi dėvint
aptemptus drabužius. Tokie
yra, pavyzdžiui, „Hartmann“
„Molimed Premium“, įklotai
(jie, beje, gali būti net 5 dydžių
– nuo ultra micro iki maxi
– pagal kiekvienos poreikį).
O specialiai vyrams skirti gaminiai, tokie kaip „Molimed
for men“ netgi suformuoti taip,
kad atitinka kapšelio formą.
Slaptumas – garantuotas!
Nepamirškite asmens
higienos!
Ji labai svarbi esant šlapimo
nelaikymui. Geriausia išeitis
– naudoti specialias valomąsias priemones. Jomis nuo
odos greitai nuvalomas ir
pašalinamas šlapimas bei kiti
nešvarumai.
Kasdienai rekomenduojamos
priemonės, kurių pH neutralus, tokios, kaip „Menalind
professional“. Be to, jos gaivaus kvapo. Tai irgi prisideda
prie geros savijautos.
Pabaigoje patepkite odą „Menalind professional“ apsauginiu kremu. Tai apsaugos
pažeistą intymios srities odą
nuo dirginamųjų medžiagų
poveikio.
Pajusti laimę iš naujo
Iš tikrųjų gal kiek ir keista...
Sauskelnės... Lyg sugrįžti atgal į kūdikystę. Įdomiausia,
jog kai kurie žmonės taip ir
pasijunta:
„Ši bėda ištiko mane po autoavarijos. Iš pradžių dėkojau
visam pasauliui, kad likau
gyvas. Bėgo dienos, o mano
bėda vis su manimi, kol pagaliau suvokiau, jog teks prie
to priprasti. Šešerius metus
ieškodamas pagalbos aplankiau daugybę gydytojų. Teko
išbandyti net akupunktūrą...
Veltui... Ir kai sykį žmona
pasiūlė išbandyti sauskelnes,
ne juokais įsižeidžiau, tačiau
rinktis nebuvo iš ko. Dabar
galiu tik pasakyti – tą dieną aš
lyg iš naujo gimiau. Nebebijau
nueiti į parduotuvę, neraudonuoju lankydamas kaimynus... Aš vėl gyvenu“, – atvirai
džiaugėsi ponas Petras.
Parengė Rita KAŠĖTAITĖ
Konsultavo gydytojas
rezidentas urologas Mantas
BARDAUSKAS
Sveikas
Žmogus 35
Vyrams patariama
daugiau valgyti:
•
•
•
•
•
•
•
Kas neleidžia
ramiai miegoti vyrams?
Vaistininkė Jū­ratė ŽIDONIENĖ
Iš įvairių informacijos šaltinių girdimi žodžiai – sutrikęs, padažnėjęs šlapinimasis, sutrikusi lytinė funkcija, prostatos hiperplazija – dažnam vyrui sukelia
šypseną: „Tai gali atsitikti bet kam – bendradarbiui,
kaimynui, gal net draugui, tik ne man“. Taip mąstydami vyrai klysta. Taip, prostatos hiperplazija,
arba prostatos išvešėjimas, išsivysto ne kiekvienam
vyrui. Tačiau ligų statistika teigia, kad jis vargina
apie 50 proc. 50-ties metų vyrų ir daugiau nei 80
procentų šešiasdešimtmečių.
Rizika susirgti šia liga yra didesnė tiems:
• kurių tėvas ar brolis serga ar
sirgo prostatos vėžiu;
• kurie, būdami jauni, sirgo
prostatitais, šlapimo takų ar
lytinių organų uždegimais;
• kurie yra sirgę lytiškai plintančiomis ligomis.
Kodėl tai atsitinka ir
kaip pasireiškia?
Vyresniame amžiuje fiziologiškai silpnėja lytinė funkcija,
pradeda didėti parauretrinės
liaukutės, kurios augdamos
spaudžia priešinę liauką, šlaplę. Dėl to atsiranda šlapinimosi sutrikimų – reikia keltis
naktį, dažniau šlapinamasi
dieną (dažniau nei 6 kartus),
SveikaS
36 Žmogus
silpnėja šlapimo srovė, sunku pradėti šlapintis. Vargina nevisiško pasišlapinimo
jausmas, būna, kad noras
šlapintis tampa ūmus, sunkiai
suvaldomas. Tokie yra prostatos hiperplazijos požymiai.
Bet nebūtinai jie pasireiškia
vyresniame amžiuje. Minėtų požymių gali pasireikšti ir
jaunesniame amžiuje – apie
40 gyvenimo metus.
Augalinės priemonės
prostatos išvešėjimui
stabdyti
Kad taip neatsitiktų arba
vos pasireiškus pirmiesiems
simptomams, būtina pradėti
vartoti prostatos išvešėjimą
stabdančių preparatų.
sojų,
špinatų,
pekino kopūstų
gūžinių salotų,
kiaušinių,
virtos vištienos,
žirnių bei lęšių.
Tam tinka augaliniai preparatai. Tik reiktų atsiminti, kad,
norint pasiekti maksimalų
preparatų poveikį, jų reikia
vartoti 2–3 mėnesius be pertraukos.
Prostatos išvešėjimą stabdančių fitoterapinių preparatų
sudėtyje yra afrikinės palmės
vaisių, afrikinių slyvų, dilgėlės
šaknų ar moliūgų sėklų.
Afrikinės palmės (sabapalmės)
ekstraktas teigiamai veikia
prostatos liaukos funkciją:
saugo nuo uždegimo, didina
šlapimo srovės stiprumą, mažina liekamąjį šlapimo tūrį
bei prostatos audinio pabrinkimą.
Afrikinės slyvos ekstraktas didina šlapimo srovės stiprumą,
kartu mažindamas liekamąjį
šlapimo tūrį.
Dilgėlių šaknų ekstraktas mažina prostatos apimtį, normalizuoja jos ir šlapimo nutekamųjų takų funkcijas.
Moliūgų sėklose esančios medžiagos mažina šlapimo pūslės tonusą, šlapinimosi sutrikimus bei teigiamai veikia
šlapimo pūslės raumeninio
audinio medžiagų apykaitą.
Kitos visiems
prieinamos priemonės
Rekomenduojama:
• reguliariai mankštintis;
• ilgai nesėdėti;
• reguliariai šlapintis;
• gyventi reguliarų lytinį
gyvenimą, saugantis lytiškai
plintančių ligų.
Būtina sureguliuoti savo mitybą – reikėtų maitintis nedaug
cholesterolio turinčiu maistu,
kuriame pakaktų vitaminų A,
C ir E.
Be to, reikia stengtis neperšalti,
nepiktnaudžiauti alkoholiniais
gėrimais, nes tai gali sukelti
ūminį šlapimo susilaikymą.
FITOPROST – natūralus preparatas
prostatai gydyti, 60 kapsulių
FITOPROST palengvina šlapinimąsi, sumažina
urologinius sutrikimus, kuriuos sukelia I ir II laipsnio
prostatos padidėjimas. Gerina prostatos ir šlapimo
pūslės funkciją.
Tinka vartoti
•
•
•
•
kai yra I ir II laipsnio prostatos padidėjimas
dažnas šlapinimasis naktį
šlapimo srovės sumažėjimas
šlapimo susilaikymas ir skausmai šlapinimosi metu
Puslapis vyrams
Laipsniškas testosterono kiekio mažėjimas vyrų organizme
prasideda penktąjį gyvenimo
dešimtmetį.Keturiasdešimtme­
čiams androgenų kiekis pradeda mažėti apie 1,2 proc. per
metus. Ilgainiui atitinkamus
receptorius veikia vis mažesnis androgenų kiekis, organizme ryškėja šio trūkumo
pasekmės.
Androgenų trūkumui būdingi
šie simptomai:
• psichologiniai (bloga nuotai­
ka, įtampa, energijos stoka),
• somatiniai-vegetaciniai (są­­
na­­rių, raumenų pokyčiai, karščio pylimai, prakaitavimas, mie­
go su­trikimai, silpnumas),
• seksualiniai (libido sumažėjimas, erekcijos sutrikimas,
silpnesnis orgazmas).
Taigi brandaus amžiaus vyrų
gyvenimo problemas dažniau
lemia ne būsena „žilė galvon,
velnias uodegon“, o visagaliai hormonai, tiksliau sakant
– natūralūs fiziologiniai jų
pokyčiai. Mažėjant vyriškųjų
hormonų, mažėja raumenų
masė ir jėga, kaupiasi daugiau
riebalų, retėja plaukai, vystosi
osteoporozė. Tai vadinamoji
andropauzė.
Fiziologinei normai
palaikyti
Brandus amžius turi ir savų
privalumų, ir savų trūkumų.
Normalus androgenų kiekis
organizme yra viena sąlygų
vyrui gerai jaustis visose gyvenimo srityse. Testosterono
kiekiui sumažėjus, kinta ne tik
vyro išvaizda, bet mąstysena,
santykiai.
Jeigu, atlikus tyrimus, tampa
aišku, kad testosterono kiekis
organizme
nepakankamas,
gali padėti pakeičiamoji androgenų terapija. Normaliai
fiziologinei testosterono koncentracijai kraujyje grąžinti ir
palaikyti yra skirtas testosterono undekanoatas (vaistinėse parduodamas Nebido pavadinimu). Tai pirmasis toks
ilgo veikimo preparatas – vienos injekcijos užtenka net 12
... ir hormonai valdo mus
Testosteronas – pagrindinis androgeninis („vyriškasis“) hormonas, lemiantis daugelio vyriškų lytinių
organų, antrinių lytinių požymių formavimąsi ir išsivystymą, reguliuojantis spermatozoidų susidarymą
ir vystymąsi, lytinį potraukį. Jo sintezės vieta – sėklidės. Daug mažesnė šio hormono dalis sintetinama
antinksčių žievėje.
Hormono „iš šalies“ poveikis
Jau trečią dieną po injekcijos testosterono kiekis tampa natūralus, fiziologinis. Tai turi teigiamą poveikį.
Praėjus kelioms savaitėms po pirmosios injekcijos,
kinta savijauta: nebūna nuovargio, pagerėja nuotaika
ir darbingumas, sustiprėja libido. Vyras pasitiki savimi, grįžta jėgos. Kinta ir išorė: tampa stipresni kūno
raumenys, sumažėja nereikalingų riebalų kiekis.
savaičių. Jo skiriant turi būti
įvertinama prostatos vėžio rizika, atsižvelgta, ar vyras neserga prostatos hiperplazija,
ar nėra krūtų pakitimų. Gydytojas rekomenduos, koks
gydymo būdas reikalingas.
Skiriant testosterono pakeičiamajai terapijai, atliekami
tam tikri biocheminiai tyrimai.
Žinomų specialistų
nuomonės apie
pakeičiamąją terapiją
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas uro­logas habil. dr.
Feliksas JANKEVIČIUS:
„Testosterono preparatai gydymo praktikoje vartoti ir
anksčiau, tačiau Nebido yra
ilgai veikiantis testosterono
preparatas. Vienas svarbiausių jo privalumų – stabilios
fiziologinės testosterono koncentracijos krau­jo serume
palaikymas. Tai labai svarbu,
nes išvengiama nefiziologinių
hormono koncentracijos svyravimų, kurie gali būti prostatos onkologinių ligų rizikos bei šlapinimosi sutrikimų
veiksnys. Tyrimai rodo, kad,
vartojant preparatą, testosterono koncentracija netampa
didesnė nei fiziologinė norma.
Kai testosterono kiekis kraujo
serume – fiziologinio lygio (ne
per mažas, bet ir ne per didelis), yra mažiausia prostatos
hiperplazijos išvystymo rizika.
Tyrimai rodo, kad, vartojant
Nebido, testosterono koncentracija netampa didesnė nei
fiziologinė norma.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vidaus ligų
centro Endokrinologijos
sky­riaus vadovas Saulius
GRIGONIS:
„Šiuo metu yra veiksminga
priemonė – naujos kartos ilgo
veikimo vaistai (testosterono
undekanoatas). Pakanka keturių injekcijų per metus androgeniniam „fonui“ organizme
normalizuoti. Be to, testosterono derinys su viagros tipo
preparatais gali būti veiksmingas erekcijos sutrikimui gydyti,
esant mažam arba normaliammažam testosterono kiekiui ir
kai ankstesnis gydymas vien
tik vaistais impotencijai gydyti
nebuvo veiksmingas.
Aukščiausios kvalifikacijos
gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS:
„Svarbu, kad testosterono
kiekis vyro organizme būtų
tam tikro lygio ir nekintamas.
Kai jis „banguoja“, kinta ir savijauta bei sveikata. Taikant
pakeičiamąją hormonų terapiją, tokio netolygumo galima
išvengti. Nebido poveikis gerai
ištirtas, atlikta daug tyrimų ir
yra įrodymų, kad vaisto kokybė bei pasisavinimas užtikrina
reikiamą pagalbą“.
Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos klinikos vadovas prof.
habil. dr. Gintautas KAZANAVIČIUS:
„Pradėjusiems vartoti testosterono undekanoato preparato vyrams, kaip jie sako,
„grįžta jaunystė“: jie pasitiki savimi, lytinis gyvenimas
tampa normalus, grįžta jėgos,
gera nuotaika, ir visi sunkumai, kurie atrodė neįveikiami,
nugalimi...“
Parengė
Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ
Sveikas
Žmogus 37
Be dantų skausmo
Kodėl skauda dantis ir dantukus
Ne kirminukai...
Dantų ėduonis išsivysto, kai
burnos ertmėje esančios bakterijos ir mikroorganizmai
pažeidžia danties emalį ir gilesnius kietuosius danties audinius.
Svarbūs ir kiti veiksniai: burnos higiena, fluoro kiekis geriamajame vandenyje, kokybinė ir kiekybinė seilių sudėtis,
kietųjų danties audinių ląstelės struktūros ypatumai.
Ėduonis – labai dažna liga.
Pavyzdžiui, Lietuvoje kiekvieno dvylikamečio burnoje
vidutiniškai yra 3,5 ėduonies
pažeisti dantys.
Dantukai gali pradėti gesti tik
išdygę. 7–10 proc. vienerių
dvejų metukų vaikų jau yra
diagnozuojamas ankstyvasis
dantų ėduonis, dar vadinamas
„buteliuko ėduonimi“. Jo priežastis – netinkama mityba:
saldžios arbatos, saldintas pienas ir kiti produktai – tėvams
ir mamoms trūksta žinių apie
vaiko priežiūrą, burnos higieną.
Vaiko dantys dar nėra gerai
mineralizuoti, juos intensyviai
veikia rūgštys. Ypač pažeidžiami 1–2 metų vaikų priekiniai
dantukai. Juos „graužianti“
liga – juosiantysis ėduonis,
dėl kurio dantis nulūžta. Jeigu taip įvyksta, reikia šalinti
šak-nį, ir dėl to žandikaulis
gali nepakankamai išsivystyti, likti siauras, be to, yra ir
nemaža antkaulio uždegimo,
pūlinių susidarymo ir audinių
uždegimo tikimybė, dėl galimų komplikacijų gali prireikti
gydyti antibiotikais.
Ką reikia priminti
tėvams
Maždaug trečiaisiais vaiko
gyvenimo metais sudygsta
visi pieniniai dantukai. Jeigu
SveikaS
38 Žmogus
Viduramžiais Vakarų Europoje taikyti įvairiausi
gydymo būdai, neretai – vadovaujantis primityviu
(jeigu vertinsime šių dienų akimis) supratimu apie
ligų priežastis. Pavyzdžiui, ilgą laiką dėl dantų
skausmo kaltintas dantų „kirminas“, o jį „numarinti“ dažniausiai bandyta augaliniais vaistais.
Remiantis senovės arabų metodikomis, tam naudotos ir įvairios rūgštys.
Dažnai „kirminas“ gydytas dūmais ir garais, kurie
sklisdavo deginant trintas vaistinių augalų sėklas.
Jas sumaišydavo su avies riebalais, pagamindavo
rutuliukus. Pacientas rankose laikydavo vamzdelį, kurio vienas galas būdavo nukreipiamas į rūkyklą, o kitas – į dantį. Riebalai, kaitinant juos ant
ugnies, užvirdavo, ir susidarę karšti garai pasiekdavo danties sritį ir „išvarydavo“ kirminą...
Kodėl genda dantys, kaip išsivysto dantų ėduonis
– liga, priverčianti lankytis pas odontologus?
Atsakė Kauno medicinos universiteto (KMU) Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos vadovė docentė Simona MILČIUVIENĖ.
burnos higiena nėra tinkama,
jau po metų ar net anksčiau
dantys pradeda gesti. Vaikų
mityba tampa labai ydinga dėl
didelio kiekio dantų ėduonį
skatinančių maisto produktų
(saldūs gėrimai, čiulpiamieji
saldainiai, traškučiai, kokakola, spraitas, fanta ir kt. gėrimai, kurių pH yra mažas).
Įvairiuose ledinukuose esanti
sacharozė suskyla burnoje iki
rūgščių ir skatina ėduonies
išsivystymą. Burnoje susidariusios rūgštys tiesiog tirpdo
mažai mineralizuotus vaikų
dantis.
KMU specialistų atliktų
moksleivių burnos būklės tyrimo duomenimis, 90 proc.
6–7 metų vaikų pieniniai dantukai yra sugedę.
Kartais tėvai klaidingai mano,
kad pieninių dantų gydymas
– nesvarbus („vis tiek iškris“).
Ėduonies pažeistus pieninius
dantis, kaip ir nuolatinius,
skauda, gali išsivystyti pūliniai ir uždegimai. Jeigu jie
negydomi, nuolatiniai dantys
gali išdygti su defektais. Jei
pieninių dantų netenkama
anksti, žandikaulis formuojasi
netaisyklingai, dėl to galimos
sąkandžio anomalijos.
Pirmieji nuolatiniai krūminiai
dantys (kramtomieji paviršiai)
yra su giliomis vagelėmis. Šiose zonose – didžiausia ėduonies vystymosi rizika. Neretai,
rodo tyrimai, kol krūminis
dantis visiškai išdygsta, jau ir
sugenda.
Kodėl pirmieji
krūminiai dantys
neatsparūs ėduoniui?
Nuolatinių krūminių dantų
vystymosi pradžia – dar naujagimystės periodas. Jeigu
dantų vystymosi metu mama
ar vaikas serga įvairiomis li-
gomis, vartoja daug vaistų,
gali sutrikti danties mineralizacijos procesas. Toks dantis
išdygs nevisavertis ir yra tarsi
„užprogramuotas“ gesti. Tai
viena priežasčių.
Be to, kuo sudėtingesnis danties kramtomojo paviršiaus
reljefas, tuo didesnė ėduonies
išsivystymo tikimybė. Nustatyta, kad apie 20–40 proc.
septynmečių vaikų pirmąjį
nuolatinį krūminį dantį jau
pažeidžia ėduonis.
O šis dantis labai svarbus.
Dar jis vadinamas „sąkandžio
raktu“. Jeigu šį dantį tenka
plombuoti, tai atlikti reikia
labai tiksliai, atkuriant vainiko aukštį, kad formuotųsi
normalus sąkandis.
Veiksminga vaikų krūminių
dantų išsaugojimo priemonė – dengimas silantais (7–8
metų vaikams ši paslauga
yra nemokama). Kai vagelės
negilios, dengti jų silantais
nebūtina. Tai įvertina odontologas.
Tačiau niekas negali pakeisti
kasdieninio dantukų valymo
ryte ir vakare su šepetėliu ir
dantų pasta, tarpdančių siūlu,
kai reikia, – skalavimo ir kt.
priemonėmis.
Nuo pirmojo dantuko
iki pirmosios raidės
Burnos higiena būtina jau
tuomet, kai išdygsta pirmasis
dantukas.
Du kartus per metus tėvai turi
nuvesti vaiką pas odontologą.
Pirmą kartą – kol dar neskauda, kad vaikas susipažintų su
gydytoju ir kabineto aplinka.
Tai turi įvykti pakankamai
anksti, nes vyresni vaikai ima
bijoti gydytojo. Jei pas dantistą vaikas patenka jau suskaudus dantims, jis patiria daug
streso.
Laiku atvykus, gydytojas sudarys profilaktikos planą,
patars tėvams, kaip dantukus
prižiūrėti, kad jie būtų sveiki.
Be to, tėvai turi nenuteikti
vaiko gydytojo atžvilgiu nei-
giamai, atvirkščiai, stengtis
vaiką tinkamai parengti, kad
būtų galima kokybiškai atlikti
visas procedūras.
Kada vieną
atsakingiausių
higienos įgūdžių –
dantukų valymą –
galima patikėti
pačiam vaikučiui?
„Dantų šepetėlio“ draugijos ABC
• Anksti ryte ir eidamas miegoti su vaikiška fluoro turinčia pasta (ne suaugusiesiems skirta!) išsivalyk dantukus.
• Bent du kartus per metus lankykis pas
gydytoją odontologą, atlik dantų ligų profilaktikos procedūras (kokias – pasakys
gydytojas; kai reikės, jis padengs dantukus fluoro želė ar laku, silantais).
• Cukrus (saldainiukai, saldūs limonadai,
„čiulpinukai“) gali pakenkti dantukams;
suvalgęs saldainį ar traškučių, išsiskalauk
burną vandeniu ar nesaldinta arbata.
Tai individualu. Ir keturmetis,
jei jis tinkamai mokytas šių
įgūdžių, gali tai gerai mokėti. Šie įgūdžiai susiję su vaiko
smulkiųjų raumenų ir koordinacijos vystymusi. Laikoma,
kad šie gebėjimai yra pakankamai geri, kai vaikas moka
rašyti pirmąją raidę, t.y. apie
šeštuosius gyvenimo metus.
Iki tol dantukus jam turi valyti
tėvai (ar padėti išsivalyti), taip
pat kontroliuoti, kiek laiko ir
kaip vaikas tai atlieka pats.
Dygstantys dantukai dar visiškai nekontaktuoja su kito
žandikaulio dantimis, todėl savaime neapsivalo, ir jų
vagelėse ir plyšeliuose kaupiasi dantų apnašos. Dygstančių ir neseniai išdygusių
dantų kramtomųjų paviršių
tarpgumburiniai plyšiai yra
minkšti, nesubrendę. Jeigu
dantų apnašos neišvalomos,
ardomas danties kramtymo
paviršius.
Norint gerai jį išvalyti, dantų
šepetėlį reikia laikyti statmenai dantų lankui, kramtymo
paviršių valyti kruopščiai. Tai
nelengva net ir septynmečiui.
Devynių trylikos metų amžiaus vaikams dygsta antrieji
nuolatiniai krūminiai dantys.
Apie dvejus metus šie dantukai bręsta, ir, jeigu prastai valomi, greitai gali būti pažeisti
ėduonies.
Antrojo krūminio dantuko
valymo metodika – ta pati,
kaip ir pirmųjų, ir išsivalyti jau gali pats vaikas. Tėvai
turi kontroliuoti valymo kokybę.
Užrašė
Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ
Sveikas
Žmogus 39
Sveika gyvensena
Ką šiuolaikiniam žmogui gali
suteikti joga ar kitos Rytų šalių praktikos? Gal jos – mados
dalykas? Kaip joga susijusi su
sveikata?
„Keistis, užuot
kritikavus“
Sielos laikas
Daugumai šiuolaikinių žmonių aktualu būti darbingiems ir energingiems, susidoroti su stresu, kasdien
pajėgti spręsti įvairiausias problemas. Natūralu,
kad imame vertinti ne tik materialius dalykus, bet
ir tai, kam pavadinti vartojami terminai „dvasinis
pasaulis“, „vidinis tobulėjimas“, „joga“, „meditacija“. Tai praktikuojantieji sako, kad savęs tobulinimas ir pažinimas padeda gyventi. Bent jau
tais momentais, kai nelieka jėgų pakelti žvilgsnį
aukštyn (ir nustebti išvydus, kad ir virš skubančio
miesto yra mėlynas dangus!).
Ajurvedos akademijos
vadovė Šivanandos mokyklos jogos mokytoja Lina
LUKOŠIENĖ:
„Joga visiškai pakeitė mano
gyvenimą. Kai prieš kelerius
metus bendradarbį ištiko insultas – įtempto darbo pasekmė, labai susimąsčiau.
Labai
daug
žmonių
susidomi
joga
trokšdami ne
žinių, o sveikatos. Jogos sistemos negalima
vadinti gydymo priemone, tačiau, ją
praktikuojant,
galima veiksmingai spręsti
LKKA Sporto pe
įvairias
psidagogikos ir ps
docentė Vida Vo
ichologijos kate
lb
dros
chologinio povadovas svam ekienė (kairėje), Berlyno jogo
is Atma Raman
s centro
an
da ir Jogos akad
būdžio probleemijos
vadovė Lina Lu
mas („atrodo,
košienė
visko turiu, o
Tarptautinėje
kažko trūksta“, „nesugeŠivananda jogos mokytojų
bu džiaugtis gyvenimu“ ir
mokykloje
pan.). Atliekant kvėpaviŠventojoje.
mo bei fizinius pratimus,
2005, gegužė
išmokstama atsipalaiduoti,
nuraminti savo protą. Taip
tampa aišku, kodėl protas,
kurį labiausiai valdo nemotyvuotos aistros ir norai,
užgožia žmogaus intelektą
ir įsuka į lėkimo ir nesuspėjimo, nervinimosi bei ligas
provokuojančio streso karuselę. Kai galvoje „prašviesėja“,
problemas, o fizinė sveikata, kuriuo einant atsiveria Visatos
imi kitaip rikiuoti savo darbus, praktikuojant jogą, gerėja tarsi pažinimas, realus suvokimas,
o visi aplinkiniai žmonės tam- savaime.
kodėl gyveni, kas yra karma,
pa geri, gyvenimas – džiugus ir Jogos pratimai (asanos) – ne- reinkarnacija, kad žmogus
be galo įdomus. Pamažu suvo- retai tik pirmasis žingsnis sa- – ne kūnas, o siela (o tai yra
ki, kad tavo problemos ir sun- vęs pažinimo kelyje. Ilgainiui visiškai kas kita nei teorinis
kumai yra tavyje, kad privalai fiziniai pratimai, arba hatha pasiskaitymas). Sakoma: jeigu
keistis pats, užuot kritikavęs ir joga, gali tapti ir visai nereikš- žmogus per visą gyvenimą nemokęs kitus. Taigi svarbiausia mingu dalyku. Tikroji joga sužinojo arba nė nesusimąstė
– išspręsti savo psichologines – tai mokymas, dvasinis kelias, apie šiuos dalykus, šį gyveni-
SveikaS
40 Žmogus
mą jis pramiegojo. Minėtosios
sąvokos, kaip ir dvasinė joga,
ateina į mūsų gyvenimą. Kiekvienas individualiai einame
sąmoningumo augimo keliu,
o prie jogos prisiliečiame, kai
tam subręstame, kai „ateina
laikas“. Svarbu, kad žinias ir
praktiką perteiktų atsakingi
žmonės.
Sveikata ir joga – susiję dalykai. Jogos mokymas užrašytas
vienoje iš Vedų* – Ajurvedoje. Tai mokslas apie gyvenimą
ir sveikatą, žinios apie sveiką
gyvenseną.
Jogos praktikavimas, pozityvus mąstymas ir atitinkamas
elgesys leidžia išvengti rimtų
negalavimų, suteikia gyvenimui
džiaugsmo ir laimės. Tiesa, yra
daug atvejų, kai
sveikatą stiprinti
privalu tradicinės medicinos
priemonėmis,
kai reikia grubaus įsikišimo,
pavyzdžiui, chirurginės operacijos, tačiau
norisi pridurti:
jeigu labai ilgai
nesuvokei, kad sveikata priklauso nuo tavo gyvenimo
būdo, jeigu neturėjai valios ir
prisidarei sau bėdų.“
„Niekada nevėlu“
Pasaulinės organizacijos
„International Šivananda
Yoga Vedanta Centres“
Berlyno jogos centro (Vokietija) vadovas svamis Atma
RAMANANDA:
„Jogos praktikoje svarbu tradicija. Mūsų centras vadovaujasi Vivekanandos mokymu.
Vivekananda, Indijoje gyvenęs
mokytojas, išpopuliarino jogą
visame pasaulyje – nuo 1957
m. jo mokiniai išvyko į Kanadą, JAV, Pietų Amerikos šalis,
Ispaniją, Vokietiją, Belgiją ir kt.
Ji nėra mados dalykas, nors
Vakaruose ši sistema pastaruoju metu plinta labiau nei
pačioje Indijoje. Indai, kurių dauguma nepasiturintys,
daug dirba fiziškai, ir jiems
specialių ar papildomų jogos
praktikų nereikia. O dvasinė
jogos praktika neatsiejama
nuo indų tautos tradicijų (tikima karma, mirtis suprantama kaip perėjimas į kitą gyvenimą Žemėje ir kt.).
Vakarų pasaulyje žmonės
nėra fiziškai aktyvūs, o stresui
įveikti ir psichoemociniam
krūviui atlaikyti reikia fizinių pratimų. Atsipalaiduoti
padeda dvasinis aktyvumas ir
meditacija. Tam puikiai tinka
jogos sistema.
Indijos kultūra ir savitumai
nėra kliūtis jogai plisti Vakaruose, nes fizinė ir dvasinė
žmogaus prigimtis nepriklauso nuo to, kuriame žemyne jis
gyvena.
Joga teikia kūno ir dvasios
darną. Tačiau jogai nesiekia
lavinti savo kūno, kad galė-
tų tai demonstruoti aplinkiniams. Fiziniai pratimai (asanos), net ir labai sudėtingi,
nėra jogos tikslas.
Tikroji joga – tai sudėtingų
asanų ir gebėjimo giliai atsipalaiduoti harmonija.
Esu laimingas, mokydamas
žmones jogos. Matydamas,
kaip jie tampa laimingesni,
labai džiaugiuosi.
Visi žino, kad jogai sugeba valdyti savo organizmo
funkcijas. Tai nereiškia, kad
praktikuojantiems jogą niekada netenka kreiptis pagalbos į medikus. Kita vertus,
tie, kurie gydosi moderniais
metodais, gali gauti naudos,
atlikdami asanas bei medituodami.
„Joga – tai ir fizinė
sveikata“
Lietuvos kūno kultūros
akademijos (LKKA) Sporto
pedagogikos ir psichologi-
jos katedros docentė Vida
VOLBEKIENĖ:
„Joga – tai universalus dvasinio tobulėjimo kelias. Žmogus, eidamas šiuo keliu, patiria
dvasinę ramybę ir džiaugsmą.
Jogos filosofija yra labai įdomi
ir gali būti naudinga įvairių
sričių specialistams, o ypač –
dirbantiems sveikatos ir vaikų
bei jaunimo ugdymo srityje.
Dažnai joga suvokiama neteisingai – kaip religija ar ekstremalūs fiziniai pratimai (šiuo
atveju jogos esmė iškreipiama). Svarbus jogos vaidmuo
dvasinei asmens raidai ir fizinei sveikatai stiprinti.
Sveikatos ugdymo veikloje jogos praktika yra veiksmingas
metodas. Ypač daug galimybių – sveikatos prevencijos ir
kineziterapijos srityse. Daugelyje Europos ir JAV universitetų joga dėstoma kaip
atskira disciplina. Kai kuriuose Lietuvos universitetuose,
taip pat ir LKKA, ją ketinama diegti kaip pasirenkamąjį
dalyką bakalauro ir magistro
studijose.
Šiuo metu sveikatingumo
centruose ar jogos mokyklose
dirba ir nepatyrusių mokytojų. Jie, nors ir labai gerų norų
vedini, negali visapusiškai ir
teisingai perteikti jogos žinių
ir praktikos sistemos. Palyginkime su medicinos praktika: asmuo, neturintis reikiamos kvalifikacijos ir patirties,
gydyti negali. Taip turėtų būti
ir mokant jogos. Nuo 1969 m.
veikia Tarptautinės Šivananda jogos mokyklos mokytojų
kursai. Juos baigė ir apie 50
Lietuvos atstovų.“
Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ
*Vedos – prieš 5 tūkst. metų
užrašyti pirmieji žmonijai
žinomi mokslo šaltiniai, fundamentalus visų mokslų, taip
pat ir medicinos, pagrindas.
Nuotraukos autotės
Sveikas
Žmogus 41
Sveika buitis
Buitinė chemija
gali būti pavojinga
Dažnas buityje susiduriame su dulkių ar gyvūnų kailio sukelta alergija. Siekdami jos išvengti neretai
puolame visomis įmanomomis priemonėmis valyti
VISKĄ. Nuo vilko bėgę ant meškos užlėkę nesistebėkite. Buitinės chemijos priemonės taip pat gali sukelti alergiją.
Pavojingosios
medžiagos
Anijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos
Kiekvienuose namuose rasime bent dešimtį skirtingų
valymo priemonių, pradedant
paprasčiausiu indų plovikliu
ir baigiant dulkių siurblių
priežiūrai skirtais skysčiais.
Alergija buitinės chemijos
priemonėms laikoma bene
„perspektyviausia“, alergenų
šimtai, bet jų vis daugėja ir pavojingiausios – jose esančios
sintetinės medžiagos.
Bene dažniausiai alergiją sukelia skalbimo milteliai, o
kaltos jų veikliosios vadinamosios paviršinio aktyvumo
medžiagos (PAM). Jos veikia
svarbiausių fermentų aktyvumą, baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitą. Ypač
• linijiniai alkilbenzeno
sulfonatai (LAS)
• alkilsulfonatai
• alkilsulfatai
• sočiųjų alkoholių sulfatai
• etoksilo ir sulfo- riebieji alkoholiai ir kt.
agresyvios anijoninės PAM.
Jos ne tik sukelia alergiją, bet
ir kaupiasi smegenyse, kepenyse, kituose organuose, veikia kaip nuodai. Pavyzdžiui,
smegenyse nusėda 1,9 proc.
ant odos patekusių PAM, kepenyse – 0,9 proc. ir t.t. Beje,
šias medžiagas sunku išskalauti, daugiausia jų lieka natūraliuose audiniuose.
Labai dažnai nepalankus priemonių poveikis pasireiškia
įkvėpus aerozolio, miltelių ir
t.t. arba tiesioginio kontakto
su oda metu. Alerginis kontaktinis dermatitas – dažniausias rankų odos pažeidimas:
atsiranda raudonų dėmių,
įtrūkimų, pūslių ir kt. Dėl
nepalankaus šių priemonių
poveikio dažnai esame kalti
patys: nesilaikome gamintojo
nurodytų gaminio naudojimo
instrukcijų.
Kita priežastis – nepašaliname priemonės, pvz., nepakankamai gerai išskalaujame skalbinius, o likusios priemonės
dalelės dirgina odą.
Ką galite padaryti?
Skalaukite karštesniame vandenyje ir daug kartų. Jei skalbiate rankomis, skalauti būtina ne mažiau nei 5–6 kartus.
Tą patį galima pasakyti ir apie
indus: kiekvieną puodelį ar
lėkštelę skalaukite po tekančiu
vandeniu ne mažiau nei 30 sekundžių, antraip dalis ploviklio pateks į skrandį.
Be abejo, yra žmonių, kuriems
joks skalavimas nepadės, jie
gali pradėti čiaudėti vos įžengę į namus. Vienintelė taisyklė
jiems: vengti alergiją sukeliančios priemonės ir vėdinti, vėdinti, vėdinti patalpas.
Bene liūdniausių pasekmių
gali sukelti oro gaivikliai. Net
jei nesate alergiški, purkškite
juos ne į viršų, bet į apačią,
kad kuo mažesnis aerozolio
kiekis būtų kvėpavimo takų
lygyje.
Praktiniai JAV
dermatologų patarimai
Džiaugiatės, kad nevargina
anksčiau išvardintos problemos, tačiau jūsų rankų oda
sausa, šerpetoja, o nagai lūžinėja? Nė neabejokite, tai
– buitinės chemijos poveikis. JAV alergijos akademijos
dermatologai parengė keletą
patarimų, padėsiančių jo išvengti.
• Esant net minimaliam odos
SveikaS
42 Žmogus
sudirgimui, venkite kontakto
su skalbimo milteliais, muilu,
indų plovikliu ir t.t., namų
ruošos darbus atlikite mūvėdami pirštines.
• Jei po kontakto su buitinės
chemijos priemonėmis aplink
nagus esanti oda paraudo, patepkite bespalviu jodo tirpalu. Išvengsite uždegimo, oda
greičiau pasveiks.
• Iš ryto patepkite rankų odą
rankų kremu (galite įsigyti net
specialių apsauginių kremų),
tai darykite po kiekvieno kontakto su vandeniu.
• Stebėkite, nuo ko sudirgsta
oda, ir venkite tos priemonės.
• Naudokite hipoalergines
priemones. Prekybos centruose prie šių priemonių pažymėta „tinka alergiškiems
žmonėms“. Tačiau turėkite
galvoje, jog toks užrašas nėra
garantas, kad alergija tikrai
nepasireikš.
Dažniausiai alergines reakcijas sukeliančios medžiagos
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
terpentinas
amoniakas*
chloras*
mineraliniai aliejai
nikelis
chromas
arsenas
rauginės medžiagos
dažikliai
lakas
insektofungicidai
bakelitas
formalinas
šlapalas
epoksidinės dervos
detergentai
aminobenzolis
chlorbenzolis
bromo junginiai
hidrochinonas ir kt.
* Amoniakas ir chloras ne tik
dažnai sukelia alergines reakcijas, bet ir veikia toksiškai.
Nenaudokite šių priemonių ten,
kur yra mažų vaikų.
Parengė vidaus ligų gydytoja
rezidentė
Viktorija MATULEVIČIENĖ
Grožio medicina
Norite atrodyti jaunesnė ?
pradėti niekada ne vėlu
Jus žiūrite į veidrodį ir iš esmės esate patenkinta tuo, ką matote? Bet
nepažįstamieji kažkodėl mano, kad esate vyresnė nei iš tikrųjų, o geri
draugai pataria daugiau ilsėtis. Gal dėl to kalta gili raukšlė kaktoje, kuri
neišnyksta, net jei ir nesate susiraukusi? O gal oda? Ji jau ne tokia stangri
ir skaisti, dėl to pradėjote naudoti brangius kremus. Įdomu, ar galima
būtų „numesti“ kelerius metus, tuo susirūpinus vyresniame amžiuje?
Odos senėjimas – nesustabdomas
procesas, bet jį galima sulėtinti. Kosmetologų nuomone, jaunystę reikėtų
puoselėti nuo jaunystės, t.y. rūpintis ne
jau esamų raukšlių naikinimu, o tuo,
kad jos atsirastų kuo vėliau. Tačiau tai
nereiškia, kad, jeigu esate keturiasdešimties, pradėti rūpintis veido oda per
vėlu. Suprantama, kad jau esamas gilias raukšles vien kosmetikos priemonėmis kažin ar išnaikinsite, tačiau tinkama veido odos priežiūra tikrai turės
naudos.
Nuo ko pradėti
Veido odos priežiūros procedūros gerai žinomos. Tai – valymas, tonizavimas, drėkinimas, maitinimas ir galiausiai apsauga nuo kenksmingų išorės
veiksnių. Tačiau ne kiekviena moteris
pagalvoja, kad svarbiausia vieta šioje
grandyje atitenka veido odos valymui.
Juk nuo to, kaip išvalysime odą, priklausys ir kitų veido odos priežiūros
priemonių veiksmingumas.
Deja, bet kosmetikos parduotuvėse
neretai tenka matyti visai kitką: moteris renkasi brangų kremą, o veido
valymui taupo – prausiasi vandeniu
su muilu. Tai tikrai nėra gerai. Po tokio prausimosi net ir pačio veiksmingiausio kremo poveikis sumažės, nes
pirmiausiai jis turės likviduoti muilo
padarytą žalą, o tik po to atlikti tai,
kam ir yra skirtas: maitinti, drėkinti ar
regeneruoti.
Kodėl kenkia muilas?
Muilu prausti veido nepatartina, nes
jis yra šarminis produktas, o mūsų odą
dengia apsauginė rūgščioji plėvelė, sauganti ją nuo neigiamo aplinkos poveikio, bakterijų bei virusų. Muilas ją suardo, keičia normalų odos rūgštingumą
(pH). Oda netenka vandens ir sausėja,
šerpetoja ir galiausiai sensta anksčiau
laiko. Nusiprausus muilu, oda net apie
2–8 val. (tai priklauso nuo muilo kokybės) gali likti atvira žalingam aplinkos
poveikiui.
Be to, muilui reaguojant su vandenyje
esančiomis mineralinėmis medžiagomis, išsiskiria nuosėdos, užkemšančios
poras. Tuomet odoje besigaminantys
riebalai negali patekti į odos paviršių,
odos paviršius džiūsta ir tampa pažeidžiamas, dirglus.
Sveikas
Žmogus 43
Grožio medicina
Odos funkcijos
• saugo nuo mikroorganizmų, mechaninių bei kitų pažeidimų, UV spindulių,
• dalyvauja imuniteto reakcijose,
• palaiko nuolatinę kūno temperatūrą,
• su prakaitu šalina iš organizmo vandenį, įvairias
chemines medžiagas, sunkiuosius metalus ir t.t.,
• kvėpavimo,
• pro odą pasisavinamos įvairios medžiagos,
• jutimo: šilumos ar šalčio, skausmo, lietimo ir kt.
• dalyvauja vitamino D sintezėje, medžiagų apykaitos procesuose.
Veido odos valymas
– malonumas
Veido odos valymas gali tapti
malonus ir suteikti ilgalaikį
švaros bei gaivos pojūtį, jeigu
bus tinkamai pagal odos tipą
parinktos odos valymo priemonės. Kosmetologai rekomenduoja odą valyti specialiomis kosmetikos priemonėmis:
pieneliu, prausimosi emulsija,
švelniu šveitikliu ir toniku.
Paviršiniam veido valymui galima rinktis pienelį arba veido
prausiklį. Sausai ir jautriai odai
rekomenduojamas kosmetinis
pienelis, riebesnei – prausiklis.
Veidui nuprausti prausiklio
reikia visai nedaug. Pakanka
vos kelių lašų ant sudrėkinto
veido, švelniai pamasažuoti,
kol suputos, ir nuprausti drungnu vandeniu. Prausiklis nuo
veido pašalina nešvarumus,
makiažą, riebalų perteklių, bet
neišsausina odos, tonizuoja ją
ir atgaivina.
Visų tipų odai rekomenduojamas ir gilesnis valymas.
Šiam valymui ir raginiam
sluoksniui atnaujinti naudojami specialūs šveitikliai
(pilingai). Šveitikliai būna su
kietomis abrazyvinėmis dalelėmis – skirti kūnui ir švelnūs
– veidui, kuriuose dalelių visai
nesijaučia.
Apelsinai grožiui
Apelsinų naudingosios savybės buvo atskleistos dar senovės Kinijoje. Seniai žinomas
ir apelsinų eterinio aliejaus
atpalaiduojamasis, uždegimą
slopinantis, baktericidinis po-
SveikaS
44 Žmogus
veikis. Puikiai tinka celiulitui
gydyti, odai atnaujinti, suskeldėjusiai odai gydyti.
Moterys, išmanančios grožio
paslaptis, žino, kad odos glotnumą lemia ir nuolatinis jos
šveitimas, kuris turi būti kartu
ir švelnus, ir veiksmingas.
„Rasos“ emulsinio veido šveitiklio sudėtyje yra apelsinų
pluošto miltelių, kurie lengvai
ir švelniai, nedirgindami valo
odą, šalina negyvas odos paviršiaus ląsteles, stimuliuoja kraujotaką ir ląstelių regeneracijos
procesus. Oda tampa lygesnė,
nepleiskanoja, suminkštėja,
šviesėja pigmentinės dėmės,
randai, aktyvėja odos kraujotaka. Veido šveitiklio sudėtyje
esantys alantoinas ir betainas
papildomai ramina ir drėkina
odą, suteikia jai elastingumo.
Puiku, jei po pilingo veidą palepinsite kauke.
Šveitiklis tinka visų tipų odai,
tačiau nerekomenduojamas
labai jautriai, alergiškai odai,
veidui su ryškėjančiais kapiliarais. Odos tipas ir būklė lemia
tai, kaip dažnai ir intensyviai
turime ją valyti.
Beje, po valymo procedūrų
nepamirškite veidą patepti
kasdien naudojamu kremu.
Tad netingėkite ir skirkite šiek
tiek dėmesio sau. Pasirinkus
tinkamas priemones, reikia
nepamiršti, kad grožiui įtakos
turi mitybos bei gyvensenos
įpročiai. Tad būkite sveikos ir
gražios.
Parengė Natalija VORONAJA
Ne tik veido oda
turi būti lepinama
Daugelis moterų naudoja nemažai priemonių,
skirtų veido odai prižiūrėti. Pieneliai, tonikai,
naktiniai ir dieniniai kremai – visa tai puiku, bet
ar susimąstome, kad lygiai taip pat puoselėti reikia ir viso kūno odą?
Žmogaus oda – kūno apsauginė danga, kaupianti
vandenį ir tam tikras maisto
medžiagas. Kad oda galėtų
atlikti daugelį savo funkcijų,
turime ja tinkamai pasirūpinti. Kaip?
Stengiantis išlaikyti odą lygią, gražią ir švelnią, būtina saugoti ją nuo drėgmės
netekimo bei maitinti. Jau
trečiąjį gyvenimo dešimtmetį ima lėtėti odos atsi-
naujinimo procesai. Sumažėja
odos elastingumas, ji tampa
nebe tokia lygi ir švelni. Tuo
pat metu silpniau palaikoma
drėgmė, dėl to oda pamažu
ima prarasti savo apsaugines
funkcijas.
Kokios priemonės
reikalingos?
Nuvalyti
Kūno priežiūros priemonių
yra pačių įvairiausių – kremai,
losjonai, pieneliai, kūno šveitikliai, tačiau prieš pradedant vartoti bet kurią iš
jų verta žinoti, kad oda
nuolat atsinaujina, jos
paviršiniame sluoksnyje lieka senosios
ląstelės. Susidariusias
ląstelių
sankaupas
būtina
nuvalyti.
Tam naudojami
kūno šveičiamieji kremai
(vadinamieji
pilingai), kurie
yra aštresni nei
skirti veidui. Šie
kremai nuvalo
senąsias
odos
ląsteles, todėl panaikinamos galimybės kauptis prakaitui, riebalams,
susidaryti nemaloniam kvapui.
Šveitikliais nereikia
prausti
kūno kasdien.
Atsižvelgiant
į
odos tipą, tai užtenka daryti kartą per
savaitę ar net per mėnesį.
Apsaugoti
Losjonai, kūno pieneliai
naudojami kaip apsauginiai
veiksniai, atnaujinantys odos
drėgmės balansą, neleidžiantys jai sausėti. Jų sudėtyje yra
riebalų, vitaminų ir kitų biologiškai veiklių medžiagų, sugrąžinančių odos elastingumą
ir stangrumą.
Kojoms
Kojoms yra gaminami specialūs kremai, į kurių sudėtį įeina
minkštinamosios, maitinamosios ir antiseptinės (saugančios
nuo grybelinių odos ligų) medžiagos. Ypač kruopšti turėtų
būti linkusių gausiai prakaituoti kojų priežiūra.
Kaip pasirinkti?
Svarbu pasirinkti tinkamas
kosmetikos priemones – priemonę įsigijus, pravartu ją išbandyti ant vidinio žasto paviršiaus – jei ji jums netinka,
pamatysite paraudimą, atsiras
pateptos vietos niežulys ar kitos reakcijos. Tada geriausia
šios priemonės atsisakyti.
Pagrindinė taisyklė renkantis
kremus – rinktis pagal savo
odos tipą.
Kokių medžiagų būna
kremuose ir kaip jos
veikia?
Beveik visų kremų pagrindinė sudedamoji dalis – riebalai
(glicerinas ir kiti), riebaluose
tirpūs vitaminai E ir A, pantenolis, subalansuotas tam tikrų rūgščių kiekis ir t.t.
Į kai kurių kremų sudėtį įeina
dezinfekuojamųjų medžiagų
– šios priemonės skirtos probleminei, spuoguotai odai.
Geliai su citrusais suteikia
šviežumo ir vėsos pojūtį, oda
tampa elastingesnė ir stangresnė. Citrusų kremas tinka
kasdieninei odos priežiūrai.
Kremai su našlaitėmis tradiciškai naudojami sudirgintai
odai prižiūrėti.
Nuo seno žinomos ir ramunėlių bei medetkų gydomosios galios, kurios ramina ir
regeneruoja odą.
Agurkų ekstraktas veiksmingai drėkina ir balina.
Priemonės su alijošiumi reguliuoja odos drėgmės pusiausvyrą ir akivaizdžiai suteikia
odai glotnumo bei stangrumo.
Odos drėgmę saugo simondsijų, abrikosų kauliukų aliejus.
Dedešvos tinka sausėti linkusiai odai ir ilgai apsaugo nuo
drėgmės netekimo.
Vertingas jojobos aliejus.
Reguliariai tepant juo odą, ji
ilgiau išlieka jauna bei elastinga.
Kada ir kaip vartoti
kūno priežiūros
priemones?
Kūno odos priežiūros priemonės skirtos kasdieninei
odos priežiūrai – aliejais ir
kremais odą reikėtų tepti po
kiekvieno maudymosi.
Ypač reikalingos esant šiurkščiai, šerpetojančiai ar sukietėjusiai odai alkūnių ir kelių
srityje, jei oda nuvarginta,
pvz., po saulės vonių, saunos,
soliariumo ar sporto.
Vertinantieji natūralumą turėtų rinkti lietuvių gamybos
priemones. Pavyzdžiui, specialiai kūnui tobulinti, gražinti
ir puoselėti sukurti „Rasa“
kūno linijos produktai. Šių
gaminių sudėtyje yra unikalus veiklusis augalinės kilmės
komponentas (Regu-shape),
kuris prasiskverbia pro epidermio sluoksnius, neleidžia
poodyje kauptis riebalams,
šalina celiulito sukeltus odos
pakitimus. Odą stangrinantys
ir medžiagų apykaitą skatinantys gebenių, šalavijų ir jūros dumblių ekstraktai gerina
mikrocirkuliaciją, padeda iš
organizmo lengviau pasišalinti šlakams ir toksinams.
Ypač populiarios kosmetikos
priemonės su šaltalankiais, su
alavijais, su pienu ir medumi.
Reguliariai naudokite jas po
maudynių ar dušo.
Parengė
gyd. Akvilė NORKUTĖ
Sveikas
Žmogus 45
Grožio medicina
Saulė, jū­ra ir...
plaukai
Krauname lagaminus, džiaugsmingai planuodamos ilgai
lauktą smagų poilsį bei neišdildomus įspūdžius prie jūros.
Tačiau kol mes mėgausimės jūros gaiva, saulės šiluma ir
vėjelio švelnumu, visa tai negailestingai kenks mūsų plaukams. Bet nenusiminkime – nepaklusnūs, netekę blizgesio
bei šiurkštūs plaukai nėra neišvengiama vasaros poilsio
pasekmė. Pataria „Cutrin“ kosmetikos specialistė Aušra
JUČINSKAITĖ.
Saulė šildo, saulė
kenkia
Žmogaus plaukuotoje galvos
dalyje yra apie 90–140 tūkst.
plaukų. Kiekvienas mūsų
plaukas įmautas į „apsauginį
rūbą“, „susiūtą“ iš smulkiausių žvynelių, kurie tarp savęs
jungiasi keratinais. Šie vadinamieji struktūriniai baltymai
ir kitos sudedamosios dalys
maitina plaukus, suteikia
jiems blizgesio. Būnant saulėje
ultravioletiniai (UV) bei infraraudonieji spinduliai (ypač
aktyviuoju saulės periodu, t.y.
gegužės–spalio mėn.) naikina
šią plauko apsaugą. Žvyneliai
suyra, ir plaukas, kaip matome
pro mikroskopą, tampa panašus į išdžiūvusį kankorėžį.
Paveikti saulės plaukai praranda spalvą, blizgesį, plonėja,
lūžinėja. Todėl vasaros plaukų
priežiūros priemonėse būtinai turi būti keramidų ir keratinų. Šios medžiagos, giliai
prasiskverbdamos į plaukus,
atnaujina plauko struktūrinį
vientisumą, iš naujo suteikdamos gyvybingumo.
Jūros druska taip pat kenkia
plaukams. Nors jūros druska
turi ir gydomąjį poveikį, tačiau
tik nedidelės koncentracijos ir
neužteršta pakrantės vandenų.
Antraip kartu su druska organizmas pasisavins ir įvairių
teršalų bei bakterijų, o tai nieko gero plaukams neduos.
SveikaS
46 Žmogus
Kenkia ir vėjelis, kad ir šiltas
vasarinis. Jis vis tiek džiovina
odą, pažeidžia jos apsauginį
sluoksnį.
Tik nuolatinė
priežiūra...
Ir vėl kartojame – grožis,
taip pat ir plaukai, reikalauja
nuolatinės priežiūros. Todėl
patartina į kelionę pasiimti
visas būtinas plaukų priežiūros priemonės. Juk nežinia,
ar svečioje šalyje rasite jūsų
plaukams tinkamų šampūnų,
balzamų ir t.t. Juk visos priemonės pasirenkamos individualiai – pagal odos ir plaukų
tipą. Be to, kitame mieste gali
nebūti jūsų pamėgtos firmos
produktų.
Vasarą nepatariama daryti
cheminio sušukavimo, nes tai
dar labiau pažeis plaukus. Dažyti plaukus taip pat reikėtų
prieš keletą savaičių iki išvykimo kelionėn.
Patarimai
atostogaujant
• Prieš išeidamos iš namų
ant švarių drėgnų plaukų užpurkškite specialaus purškiklio. Nuskalauti jo nereikia.
Purškiklis padengs plaukus
apsaugine plėvele. Pavyzdžiui,
galima naudoti „Cutrin“ purškiklį „Sun Protector Spray“,
kuris tinka visų tipų plaukams. Jis apsaugos plaukus
nuo nublukimo, dehidracijos
bei lūžinėjimo. Purškiklyje
esančios veikliosios medžiagos (kviečių baltymai) sujungia nutrūkusias keratinines
grandis ir taip atkuria pažeistų plaukų struktūrą.
• Po kiekvieno maudymosi,
nesvarbu – baseine ar jūroje, būtinai išskalaukite galvą,
kad būtų pašalintos jūros
druskos, smėlis bei chloras.
Po to vėl galima papurkšti
purškiklio.
• Kadangi drėgni plaukai
labiau pažeidžiami, šukuoti
juos reikia atsargiai, retomis
šukomis, o jeigu plaukai ilgi,
– geriau šepečiu su natūraliais
šeriais. Pradedame šukuoti
nuo plaukų galiukų. Vasarą
pasistenkite rečiau naudoti
plaukų džiovintuvą, nes karštas oras žeidžia plaukus.
• Jeigu plaukai buvo šviesinami arba apie pusę jų – žili,
rūpintis jais reikia dar labiau,
nes tokie plaukai beveik neturi natūralaus pigmento, kuris šiek tiek apsaugo plauko
struktūrą nuo UV.
• Nešiokite galvos apdangalus. Tačiau skarelės, skrybėlaitės turi būti iš natūralių
medžiagų, nesuspausti plaukų, lengvai praleisti orą, kad
galvos oda kvėpuotų.
• Trinkite galvą švelnių šam-
pūnu, kuris gerai išvalo, bet
nedžiovina galvos odos bei
plaukų. Puikiai tinka „Cutrin“
šampūnas „Sun Protector
Shampoo“, kuris ne tik veiksmingai valo, bet ir suteikia
plaukams apsaugą nuo saulės,
chloro bei jūros druskų. Jo sudėtyje yra plaukus gaivinančio citrusinių vaisių aliejaus
bei guaros ekstrakto, kuris
palengvina plaukų šukavimą
ir suteikia jiems žvilgesio.
• Po saulės vonių patariame
naudoti regeneruojamuosius
ir maitinamuosius plaukų
aliejus, serumus, kaukes, pvz.,
tiks kondicionuojamoji kaukė „Sun Protector Care“. Ji
veiksmingai atnaujina pažeistą plauko struktūrą, apsaugo
nuo nublukimo ir padeda
išsaugoti drėgmę. Priemonės
sudėtyje esantis alyvų aliejus
maitina ir regeneruoja plaukus, pantenolis juos stiprina
ir gydo suskeldėjusius galiukus.
Įdomu
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Kuo plaukai trumpesni, tuo labiau papurę ir tuo daugiau
jų atrodo
Vasarą, kai šilta, plaukai auga greičiau nei žiemą
Kuo plaukai plonesni, tuo tankesni
Moterų plaukai auga greičiau nei vyrų
Greičiausiai plaukai auga tarp 15 ir 30 metų amžiaus
Ir vyrams, ir moterims natūraliai plaukai stipriau
pradeda slinkti nuo 50 metų amžiaus
Nustatyta, kad apie 30 proc. baltaodžių moterų plaukai
pradeda slinkti dar prieš menopauzę.
Plaukai labiau blizgės, jei dažysite juos tamsesne spalva
Norint, kad plaukai būtų sveiki ir gražūs, reikia vengti kavos,
juodosios arbatos, šokolado, riebių maisto produktų, dažniau
gerti mineralinį vandenį, natūralias vaisių, daržovių sultis
.... grįžus iš atostogų
• Nukirpti
išsišakojusius
saulės pažeistus plaukų galiukus.
• Naudinga trenkant galvą
vietoje vandens naudoti vaistažolių – ramunėlių, lakišiaus,
dilgėlių – nuovirus.
• Visą aktyvios saulės periodą naudoti specialias vasaros
plaukų priežiūros priemones.
Ir svarbiausias patarimas: net
ir gražiausi plaukai atrodys
prastai, jeigu eisite lyg ieškodamos centų. Būkite pasitikinčios savimi, ženkite išdidžiai pakelta galva, tuomet
kiekvienas praeivis palydės
jus žvilgsniu.
Suomių firmos „Cutrin“ vasaros plaukų priežiūros serijos
„Oyster Sun Protector“ produktų galima įsigyti „Eurovaistinių“ savitarnos skyriuose
arba pas profesionalias kirpėjas, dirbančias su „Cutrin“
kosmetika.
Parengė Natalija VORONAJA
SveikaS
Žmogus 47
Sveika mityba
Saugi iškyla gamtoje
Kaip neapsinuodyti maistu
Šiltuoju metų laiku populiarios iškylos gamtoje su
šašlykais, kepsniukais ant žarijų ir kitais skanėstais. Deja, po jų nuotaiką ne vienam sugadina sutrikusi sveikata. Nereta išgirsti, kad kažkas apsinuodijo šašlykais, suviduriavo nuo pieno produktų ar
kreminių pyragaičių, atsidūrė ligoninėje „sustreikavus“ kepenims nuo riebios keptos mėsos ir pan.
Kaip to išvengti?
Šašlykų ir kitų mėsos
patiekalų apdorojimo
ypatumai
Tarp poilsiaujančių itin populiarūs šašlykai. Dažniausiai jie
kepami iš kiaulienos, avienos
ar vištienos. Svarbu, kad mėsa
būtų gerai iškepusi (kad žūtų
pavojingos bakterijos, temperatūra gabalo viduje turi būti
ne žemesnė kaip 80–90° C).
Tas pat pasakytina ir apie kepamas vištas: orkaitėje ar ant iešmo jos turi būti kepamos 250°
C temperatūroje ne trumpiau
kaip 1–1,5 valandos (žąsys ar
kalakutai – 3–4 valandas), o
kepant sandariai uždengtoje
keptuvėje – supjaustytos gabalais, po to dar patroškinamos.
Mėsa viduje neturi būti rausva. Kotletus, karbonadus irgi
reikia gerai iškepti įkaitintuose
riebaluose, po to patroškinti.
Antraip galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze,
listerioze (šių bakterijų gana
dažnai aptinkama žaliuose
mėsos produktuose, ypač vištienoje ir kiaulienoje).
Tinkamas kitų
produktų pasirinkimas
ir paruošimas
Pieniškas dešreles reikia virti
bent 10 minučių nuo užvirimo.
SveikaS
48 Žmogus
Kiaušinius prieš vartojimą
pamirkykite sodos tirpale 15
minučių ir kruopščiai nuplaukite po čiaupu. Valgykite tik
kietai išvirtus, o kiaušinienę
kepkite tik pradūrę trynius ir
apversdami, kad gerai iškeptų
iš abiejų pusių.
Per pieno produktus, be ką tik
paminėtų ligų, neretai plinta
dizenterija. Ji pavojinga tuo,
kad užsikrečiama ne tik nuo
infekuoto suvalgyto maisto,
bet ir buitinio sąlyčio būdu.
Ypač rizikinga pirkti pieną
pakelėse, turguose ar iš privačių asmenų, supiltą į abejotino
švarumo butelius ar bidonus,
laikomą kelias valandas be
šaldymo. Nešvariai melžiant, į
pieną gali patekti galvijų fekalijų, o jei dar melžėjos rankos
neplautos … Jei vis dėlto negalite atsispirti šviežio pieno
poreikiui arba nėra kito pasirinkimo, gerkite tokį pieną
tik virintą (tai ypač svarbu
vaikams). Atsargiai vartokite
iš tokio kaimiško pieno pagamintą grietinę, varškę ar sūrį,
nes paprastai juos valgote be
šiluminio apdorojimo. Neviršykite leistino vartojimo
termino. Jei yra galimybė,
pirmenybę teikite pasterizuotiems pieno produktams – jie
kur kas patikimesni.
Būkite atsargūs, pirkdami gatavas daržovių mišraines.
Apdairiai rinkitės tortus ir
pyragaičius su kremu. Pagaminti su grietinėlės kremu jie
gali būti apkrėsti stafilokokais.
Tuomet gresia sunkus stafilokokinės kilmės apsinuodijimas. O jei kremas iš plaktų
kiaušinio baltymų („beze“
tipo pyragaičiai), rizikuojate
susirgti salmonelioze.
Dar keletas svarbių ir
naudingų patarimų
Labai svarbu, kad žalias ir
gatavas produktas niekada
nesiliestų ne tik tiesiogiai
(krepšyje, šaldytuve, ant sta-
lo), bet ir netiesiogiai – per
virtuvės inventorių. Todėl būtina turėti atskirą pjaustymo
lentą, skirtą tik žaliai mėsai
doroti. Po naudojimo ją būtina kruopščiai nuplauti karštu
vandeniu su soda ar indų plovikliu. Daržovės salotoms turi
būti pjaustomos ant gataviems
produktams skirtos lentos.
Laikykitės tokios taisyklės:
pirkdami žalią mėsą, žalią
pieną ar kiaušinius, žiūrėkite
į juos kaip į tikrai infekuotus
(nes labai dažnai jie tokie ir
būna), o saugodamiesi, kad
nesusirgtumėte, tinkamai juos
laikykite, ruoškite ir vartokite.
Virtas patiekalas visada patikimesnis nei keptas ar rūkytas.
Gerai išvirtame ir iškeptame
patiekale žūsta visi pavojingi
mikrobai.
Pagal Kauno visuomenės
sveikatos centro informaciją
Parengė
Dalia BORTKEVIČIŪĖ
Nuotrauka R. Latvio
Vasaros išvykų valgis – šašlykai:
sezonas prasideda
Avienos šašlykas
garstyčių marinate
Vištienos šašlykas su
gervuogių padažu
Avienos filė – 400 g
Saldžiosios garstyčios – 2 valgomieji šaukštai
Sojos padažas – 1 valgomasis
šaukštas
Aliejus – 1 valgomasis šaukštas
Citrina (sultys) – 1 vnt.
Malta kalendra – 1 valgomasis
šaukštas
Druska – ½ arbatinio šaukštelio
Česnakas – 1 skiltelė
Iš išvardintų komponentų
paruoškite marinatą, sudėkite į jį avienos gabalėlius
(maždaug 2x2 cm dydžio) ir
marinuokite ne mažiau nei
pusvalandį.
Avieną susmaigstykite ant
iešmelių ir kepkite ant įkaitusių žarijų, bet be liepsnos.
4 vištienos krūtinėlės be odos
ir kaulo
1 citrina (sultys ir žievelė)
1 česnako skiltelė sutrinta su
druska
100 ml sauso balto vyno
2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
1 valgomasis šaukštas kapotų
baziliko lapų
Padažui
225 g gervuogių (šviežių arba
šaldytų)
75 ml vandens
1 valgomasis šaukštas medaus
2 valgomieji šaukštai obuolių
arba vyno acto
druska ir juodieji pipirai pagal
skonį
Vištieną supjaustykite nedideliais gabalėliais, paruoškite
marinatą iš citrinos žievelės,
sulčių, česnako, vyno, aliejaus
ir baziliko. Marinuokite vištieną ne mažiau nei 4 valandas. Suvertus gabalėlius ant
iešmo, reikia prispausti vieną
prie kito ir kepti ne mažiau
kaip 15 min. ant įkaitusių žarijų, bet be liepsnos.
Padažui: gervuoges virkite
vandenyje, kol suminkštės,
pertrinkite pro tinklelį, kad
neliktų kauliukų. Į gautą masę
supilkite actą, įdėkite medaus,
druskos bei pipirų. Padažas
turi būti rūgštokas.
Veršienos šašlykas
su svogūnais ir
šampinjonais
Veršienos filė – 500 g
Aitrieji raudonieji pipirai – 2
valgomieji šaukštai
Aliejus – 100 ml
Svogūnai – 4 vidutinio dydžio
galvutės
Šampinjonai – 250 g
Veršienos filė supjaustykite
kubeliais, kubelius įtrinkite aitriaisiais raudonaisiais
pipirais ir gausiai sutepkite
aliejumi, palikite valandai.
Svogūnus ir šampinjonus
supjaustykite žiedais. Mėsą,
svogūnus ir grybus paeiliui
suverkite ant iešmo, apšlakstykite marinato likučiais ir
kepkite ant žarijų. Iškepusį
šašlyką pasūdykite ir pabarstykite pipirais pagal skonį.
Žuvies šašlykas
Žuvies filė – 400 g
Svogūnai – 1 vidutinio dydžio
galvutė
Citrina – 1 vnt. (sultys)
Druska, pipirai – pagal skonį
Filė supjaustykite maždaug
50 g svorio gabaliukais, pasūdykite, įtrinkite pipirais ir
trintu svogūnu, suverkite ant
iešmelių ir kepkite ant žarijų
arba ant laužo. Iškepusį šašlyką apšlakstykite citrinos sultimis, patiekite su pomidorų
padažu, žalumynais.
Daržovių šašlykas
Žiedinis kopūstas – 1 vnt.
Brokolis – 1 vnt.
Paprika – 3 vnt. (įvairių spalvų)
Pomidorai – 5 vnt. (stambūs)
Svogūnai – 4 vnt. (vidutinio
dydžio)
Bulvės (smulkios) – apie 20
vnt.
Aliejus – 4 valgomieji šaukštai
Druska ir pipirai – pagal skonį
Padažui
Majonezas – 200 g
Aitrūs raudonieji pipirai (malti) – 0,5 arbatinio šaukštelio
Žalumynai (krapai, petražolės) – po 1 valgomąjį šaukštą
Žiedinius kopūstus bei brokolius apvirkite vandenyje,
padalykite žiedynais, paprikas supjaustykite stambiomis juostelėmis, pomidorus
bei svogūnus – skiltelėmis.
Bulves perpjaukite pusiau.
Daržoves suverkite ant iešmo
pakaitomis, apliekite aliejumi
ir kepkite ant žarijų, kol gražiai apskrus. Sumaišykite padažo ingredientus. Daržovių
šašlykus bei padažą patiekite
atskirai.
Egzotiškas šašlykas
Veršiena – 1 kg
Greipfrutai – 2 vnt.
Geltonoji paprika – 1 vnt.
Raudonoji paprika – 1 vnt.
Didelis obuolys – 1 vnt.
Svogūnas – 1 vnt.
Veršieną nuplaukite šaltame
vandenyje, supjaustykite gabalėliais, išspauskite vieno
greipfruto sultis, paberkite pipirų ir palikite per naktį šaldytuve (nesūdyti). Vaisius ir
daržoves supjaustykite stambiais gabalais, suverkite ant
iešmų. Atskirai nuo daržovių
ant iešmų suverkite mėsą (nesuspauskite, kad mėsa apkeptų iš visų pusių). Iešmelius su
vaisiais ir daržovėmis apliekite aliejumi ir kepkite. Mėsą
pasūdykite prieš patiekdami.
Patiekite iešmą su mėsa bei
iešmą su vaisiais ir daržovėmis.
Parinko
Viktorija MATULEVIČIENĖ
Sveikas
Žmogus 49
Kitokia medicina
Ką akies rainelė gali
atskleisti apie žmogaus kūną?
Jau ankstyvaisiais šimtmečiais gabūs gydytojai sugebėdavo informaciją apie žmogaus sveikatą „perskaityti“ iš akies rainelės. Vėliau susiformavo atskira mokslo šaka – iridologija (lot. iris – rainelė).
Šis straipsnis parengtas remiantis vokiečio mediko
Willy Hauser, jau 30 metų užsiimančio iridologija,
publikacijomis.
Pacientai, o kartais ir patys
medikai dažnai ne taip supranta iridodiagnostikos sąvoką, kadangi tiksli diagnozė
apžiūrint akį dažniausiai nėra
įmanoma. Josef Deck, didysis pokario laikų iridologas
bei daugelio mokslinių knygų
autorius, vadino tai anatomine-histologine orientavimosi
sistema. Anatominė todėl, kad
egzistuoja tiksli topografija –
lyg žemėlapis, panašus į pėdų
refleksines zonas. Histologinė
(tyrinėjanti audinius) todėl,
kad iridologas specialiu mikroskopu tiksliai ištiria akies
rainelę ir ją supančius aplinkinius audinius. Akis ne tik apžiūrima, bet ir fotografuojama.
Rainelės struktūros bei spalvų
įvairovė bei ypatybės suteikia
daug svarbios diagnostinės
informacijos. Svarbiausia iridologijos reikšmė – polinkio
į tam tikras ligas atpažinimas
bei šių ligų prevencija.
19 šimtmečio pabaigoje vengrų gydytojas Ignaz von Peczely sudarė rainelės topografiją
(„žemėlapį“). Juo pasekė žymūs iridodiagnostikai, tokie
kaip švedas Nils Liljequist
ir Emmanuel Felke. Žymūs
gydytojai praktikai Josef Angerer ir Josef Deck ištyrė ir
dokumentais pagrindė tokią
iridodiagnostikos formą, kuri
SveikaS
50 Žmogus
mikroskopas, dažnai sujungtas su kamera.
Formos ir spalvos
piešia kūno žemėlapį
Tokio tyrimo metu atsiskleidžia daugybė požymių, tokių,
kaip korėtumas, gijos, rainelės patamsėjimas ar spalvos
galioja ir iki šių dienų.
Rainelės tyrimas
mikroskopu – tarsi
langas į gyvenimo
istoriją
Jau pirmąkart pro specialų
mikroskopą pažvelgus į akies
rainelę, galima pastebėti tam
tikrus genetinius polinkius,
šeimos paveldimumo liniją.
Įspūdinga, kai, pvz., nustatoma, jog dvidešimtmetė mergina turi polinkį į ligą, kuria
jau sunkiai serga jos penkiasdešimtmetė mama.
Rainelėje galima „išskaityti“
tokias būkles, kurios kliniškai
pasireikš tik daug vėliau. Jei
tam tikrą konstitucinį tipą yra
pakankamai paprasta nustatyti jau geru didinamuoju stiklu, tai tikslesnei informacijai
reikalingas specialus rainelės
Rainelės vidinė dalis, t.y. dalis, supanti vyzdį, suteikia
informacijos apie skrandžio
ir žarnyno veiklą. Tolygiai
pasiskirsčiusi spalva, be jokių
defektų ar ryškių pigmento
sankaupų, byloja apie stabilią konstituciją. Kraujagysles
menančios linijos, gelsvai rudos spalvos sankaupos akies
baltyme rodo medžiagų apykaitos bei kraujotakos sistemos sutrikimus (2 pav.).
Vyzdžio deformacija, centriš-
1 pav.
pokyčiai. Iridologinis žemėlapis – kelią patologinių
procesų link rodantis vedlys.
Jei laikrodžio ciferblate pavaizduotumėme gėlę, (1 pav.)
kurios žiedas atsidurtų ties 12
valanda, lapai išsikerotų tarp
2–4 bei 8–10 valandos, o šaknys užimtų sritį tarp 4–8, jos
žiedas atspindėtų smegenų
būklę, lapai – širdies, bronchų bei skydliaukės, o šaknys
– inkstų, šlapimo takų, šlapimo pūslės bei lytinių organų
būklę.
Kiekvienas žmogus gali būti priskiriamas tam
tikram konstituciniam tipui. Iridologijoje išskiriami trys konstituciniai tipai su polinkiais į
tam tikras ligas:
• limfinė konstitucija: limfinės ir kvėpavimo
sistemų, šlapimo takų ir skrandžio sutrikimai, polinkis į uždegimus ir karščiavimus;
• hematologinė konstitucija: kraujo apytakos sutrikimai, mineralų stoka, medžiagų
apykaitos sutrikimai;
• mišri konstitucija: kepenų, kasos, virškinamojo trakto sutrikimai.
2 pav.
kumas akies atžvilgiu bei reakcija į šviesą padeda nustatyti nervų sistemos būklę.
3 pav. matome mėlynai pilką rainelę. Aplink vyzdį galima matyti spalvos pokytį
(skrandžio ir žarnyno zona).
Šviesios dėmelės aplink vyzdį įspėja apie besikartojantį
skrandžio rūgštingumo padidėjimą. Įsivaizduokite rainelę kaip laikrodžio ciferblatą
– maždaug ties trečia valanda
matome tamsesnės spalvos
3 pav.
ovalią dėmę, kuri priskiriama širdies sričiai. Šiuo atveju
kalbama apie genetinį polinkį į širdies ydą, susilpnėjusią
jos funkciją. Įvairios, šiek
tiek nuo pagrindinės spalvos besiskiriančios dėmelės
8–10 valandos srityje kartu
su šviesesnėmis ties 9 valanda teikia informacijos apie
plaučių–bronchų srities uždegimo procesus.
Šviesios dėmės rodo
uždegimą, tamsios
– tam tikro organo
veiklos susilpnėjimą
Iridologijoje galioja toks
mokomasis posakis: šviesūs
rainelės ženklai rodo uždegimo aktyvumą, tamsūs byloja
apie degeneracinius procesus, pvz., audinių silpnumą.
4 pav. į akis krinta įvairaus
šviesumo dėmelės rainelėje. Jos įspėja apie uždegimo
procesus. Dvi didelės tamsios ovalios dėmes apatinėje
dalyje perspėja apie genetinį
Saugokite
a k i s n u o s a u lė s
4 pav.
inkstų veiklos nepakankamumą. Aplink vyzdį galime
įžvelgti šviesesnį ratą – tai
rodo, jog yra lėtinis padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
(Iš anamnezės: pacientė ilgą
laiką vartojo rūgštingumą
slopinančių vaistų.)
Svarbiausias rainelės diagnostikos rezultatas – konstitucijos nustatymas, patologinių procesų tam tikrose
organizmo sistemose išaiškinimas. Vis dėlto bet kuriuo
atveju tolimesnei diagnostikai būtini papildomi tyrimai.
Parengė
gyd. Akvilė NORKUTĖ
Jeigu akys gauna didelę ultravioletinių spindulių dozę, pakenkiama akies audiniams.
• Per ilgą laiką ultravioletinis
spinduliavimas gali išprovokuoti vokų odos auglius, pvz.,
melanomą.
• Akių gleivinė – junginė – į
ultravioletinį spinduliavimą
reaguoja uždegimu – konjunktyvitu.
• Veikiant saulei po vienos ar
dviejų valandų ragenoje gali
atsirasti opelių.
• Ultravioletiniai spinduliai
taip pat gali pažeisti akies lęšiuką. Vystosi ankstyvas lęšiuko drumstėjimas – katarakta.
• Nustatyta, kad akies tinklainės centrinės dalies – geltonosios dėmės – makulos
degeneracija, kuri vystosi vy-
resniame amžiuje, gali labiau
progresuoti veikiant ultravioletiniam spinduliavimui.
• Ypač reikia saugoti akis buriuojant, ilgai būnant paplūdimyje.
• Pavojingiausia būti saulėje
vidurdienį, kai saulė yra zenite.
• Saulės spindulius ypač atspindi veidrodiniai pastatų
paviršiai, baltos sienos.
• Kylant į kalnus, ultravioletinis spinduliavimas kas 1000
metrų padidėja 10 proc., todėl
gali pasireikšti ragenos pažeidimas, kai akys parausta,
pradeda ašaroti, bijo šviesos,
akyse jaučiamas svetimkūnis.
• Nereikia pamiršti, kad saulė skleidžia spindulius ir tada,
kai yra dengiama debesų.
Sveikas
Žmogus 51
Vaistininkė Jū­ratė ŽIDONIENĖ
Kelionių vaistinėlė
Vaistininkė Jūratė Ži­DONi­ENĖ
Artėjanti vasara daugelį verčia susimąstyti – kaip
planuoti atostogas, kur galima būtų pakeliauti, ką
įdomaus aplankyti, pamatyti. Be jokios abejonės,
be malonių ruošimosi rūpesčių, būtina pagalvoti,
kokių vaistų ir medicinos priemonių gali prireikti
kelionių, išvykų ar atostogų metu.
Pabandysime patarti, ką vertėtų pasiimti ir kaip
elgtis tam tikromis aplinkybėmis, kada galite pasigydyti patys, o kada būtina medikų pagalba.
Pirmoji pagalba
...sumušimai
Ant sumuštos kūno vietos
dėti šaltą kompresą, ledą
(pirmąsias 24–48 val.), tik
jį reikia įsukti į viengubą ar
SveikaS
52 Žmogus
dvigubą audeklą, nedėti ant
plikos odos.
Vaistinėse galima įsigyti specialių skubių kompresų, purškiamojo šaldomojo aerozolio
ar gelio Ice Power. Beje, šioms
priemonėms laikyti nereikalingas šaldytuvas.
Šaltis sumuštą vietą ir nuskausmina: jam veikiant gaminasi
nuskausminančios
medžiagos – natūralūs opioidai.
Sumuštą vietą galima patepti
ir specialiais skausmą bei patinimą malšinančiais tepalais,
geliais. Tinka tepalai su augaliniais komponentais – arnika, medetka, kaulažole.
Po 48 val. galima taikyti šilumos terapiją – šildomuosius
pusiau spiritinius kompresus,
galima tepti šildomaisiais tepalais, kad suaktyvėtų kraujotaka ir greičiau išsiskirstytų
kraujosruvos.
Patartina apriboti sumuštos
kūno dalies judesius ir kiek
įmanoma sumažinti fizinį
krūvį, kol skausmas išnyks.
Jei sumuštos gyvybiškai
svarbių organų sritys, būtina kreiptis į gydymo įstaigą
ir apsidrausti nuo paslėptų
traumos pasekmių – vidinio
kraujavimo, stambiųjų kraujagyslių plyšimo ir t.t., ypač
kai atsiranda pykinimas, vėmimas, sutrinka regėjimas ar
atsiranda kitų neįprastų sumušimo požymių.
... nubrozdinimai
Pirmiausia nubrozdintą odą
nuplaukite švariu, vėsiu vandeniu.
Jei nubrozdinimas negilus,
nekraujuoja, galima palikti
gyti atvirai. Tik prieš tai, kad
žaizda nedžiūtų, rekomenduojama ją patepti drėkinančiu geliu, pvz. CuriosinGel.
Bet jei sužeidimas gilesnis,
kraujuoja, būtina jį užklijuoti.
Tuo tikslu tinka įvairūs pleistrai. Šiuo metu ypač populiarūs hidrokoloidiniai pleistrai,
pvz., Urgo. Jie ne tik apsaugo
nuo infekcijos patekimo, bet
ir malšina skausmą bei neleidžia formuotis šašui.
Kelionėje labai patogu naudoti purškiamąjį pleistrą,
kuris plona plėvele padengia
nubrozdintą vietą. Pleistras
purškiamas 10 cm atstumu
nuo žaizdos.
... nudegimai
Saulėje nudegti galima labai greitai. Neapsaugota oda
saulėje nudega per 15–20 minučių. Saulės nudeginta oda
parausta, patinsta, peršti, gali
pakilti temperatūra, krečia
šaltis, kartais viduriuojama.
Pirmiausia odą atvėsinkite
drungnu vandeniu, galima
dėti kefyro, rūgpienio kompresus.
Atvėsintą odą galima patepti
hialuronato, deksapantenolio
geliu, tepalu ar kremu, užpurkšti putų, pvz., ApiPanten.
Kai pažeistas viršutinis odos
sluoksnis, galima tepti geliu
CuriosinGel ar užklijuoti nudegimams gydyti skirtą sterilų Urgo pleistrą, kuris ant
odos sudaro lipokoloidinę
želė, kuri sukuria palankią
drėgną aplinką žaizdai gyti,
nelimpa prie žaizdos, nuimant nesukelia skausmo.
Esant klinikiniams vietinės
infekcijos požymiams (odos
aplink žaizdą paraudimas,
skausmas ir pan.), pleistro
klijuoti negalima.
Nuo skausmo galima išgerti
tabletę nesteroidinio vaisto
nuo uždegimo.
Jei nudegė didelis odos plotas,
atsirado kraujingų skysčio
pripildytų pūslių ar žaizdų,
vargina labai stiprus skausmas, pakilo temperatūra
– būtina kreiptis į gydytoją.
... žaizdos
Žaizdą įdėmiai apžiūrėkite,
ar joje po sužeidimo neliko
svetimkūnių, jei jų yra – pašalinkite.
Odą aplink žaizdą nuplaukite,
braukdami nuo žaizdos tolyn,
jei kraujavimas nestiprus, galima išplauti ir pačią žaizdą.
Žaizdą galima plauti fiziologiniu tirpalu ar tiesiog vėsiu
švariu vandeniu. Naudinga
patepti CuriosinGel, kuris
Padedame pasirinkti
neleidžia patekti bakterijoms
iš išorės ir skatina natūralų
gijimą.
Jei žaizda nedidelė – puikiai
tiks jau minėtieji Urgo pleistrai, kurie nuskausmina ir
stabdo kraujavimą, nelimpa
prie žaizdos ir skatina gijimą.
Jei sužeistą vietą labai skauda,
galima išgerti nesteroidinių
vaistų nuo uždegimo.
Be to, žaizdoms tvarstyti pravartu turėti sterilių tvarstukų,
pleistro, žirklutes.
Batų nutrintoms pūslėms
užklijuoti turėkite specialių
Urgo pleistrų.
Kitų sužeidimų atvejais
– esant išnirimams, lūžiams,
akių, galvos, pilvo sumušimų
atvejais visada geriau kreiptis
į gydytoją.
krepšyje reikia turėti analgetikų.
Sumušimus ar reumatinį
skausmą numalšinsite ibuprofeno tepalais. Pvz. stipriai
ir ilgam skausmą numalšina
Deep Relief gelis. Jo sudėtyje
esantis mentolis lemia, kad tai
padaroma akimirksniu.
Nemiga, jautrumas
Pykinimas
Lėtinės ligos
Virškinimo sutrikimai
Peršalimo simptomai užklupti
gali bet kada, net ir atostogaujant. Todėl į vaistų krepšelį
nepamirškite įsidėti ir vaistų nuo peršalimo. Tam tinka sudėtiniai preparatai nuo
peršalimo, veikiantys visus
peršalimo simptomus. Keli
jų pakeliai tikrai išgelbės nuo
varginančių ligos simptomų.
Juos būtina pradėti vartoti vos
tik pasireiškus ligai. Be to,
dar labai praverstų
vitaminas C.
Gana dažnai kelionėse užkandžiaujame sumuštiniais, kitu
sausu ar sunkiau virškinamu
maistu, sutrinka virškinimas,
jaučiamas sunkumo jausmas
skrandyje, skausmas po duobute, gali pykinti.
Tokiu atveju geriausiai padeda virškinimo fermentai.
Neretai sutrikus virškinimui
prasideda ir viduriavimas
– tokiu atveju patariama
vartoti smektos, ji tinka tiek
vaikams, tiek suaugusiesiems
(vyresniems nei 2 metų vaikams ir suaugusiesiems – po
vieną pakelį tris kartus per
dieną, ištirpinus pusėje stiklinės vandens).
Be to, viduriuojant reikia gerti daug skysčių – negazuoto
mineralinio vandens, šiltos,
vidurių pūtimą mažinančios
arbatos.
Jei viduriavimas, nepaisant
gydymo, stiprėja, atsirado
kraujingų išskyrų, karščiuojate ir vemiate – nedelsdami
kreipkitės į gydytoją.
Šis simptomas pasireiškia
dažniausiai vaikams, bet nuo
jo kenčia ir nemaža dalis suaugusiųjų. Norint išvengti
minėto negalavimo, būtina
prieš kelionę išgerti preparatų, skirtų supimo ligos profilaktikai ir jai gydyti. Tokiomis
savybėmis pasižymi preparatai su imbieru.
Peršalimas
Gali būti, kad, išvarginti kelionės, sunkiai užmigsite naujoje
vietoje, ypač jei vykote į šalį,
kuri yra kitoje laiko juostoje,
jei pasikeitė klimatas. Tokiu
atveju padėti galėtų augaliniai
arba homeopatiniai preparatai. Įsimeskite jų į vaistinėlę.
Sergantieji lėtinėmis ligomis
dėl būsimos kelionės turi būtinai pasitarti su savo gydytoju.
Jei sergate arterine hipertenzija, jokiu būdu nepamirškite
kraujo spaudimą mažinančių
vaistų, o jei vargina šienligė,
nepalikite namie jo simptomus mažinančių preparatų,
tokių kaip Rhinalllergy. Reikia
paskaičiuoti, kiek laiko būsite
išvykę ir ar užteks iki kol sugrįšite prie įprastai vartojamų
vaistų. Jei planuojate kelionę
ilgesniam laikui, paprašykite
savo gydytojo išrašyti vaistų
ilgesniam laikui. Be to, su gydytoju pasitarkite apie kitus
galimus jūsų sveikatos sutrikimus,
kokius vaistus galite vartoti
tais atvejais.
Būtinai užsirašykite, kokius
vaistus vartojate, kad, jei kartais paliktumėte namuose ar
prarastumėte kelionėje, galėtumėte jų įsigyti.
i­r dar šis tas
Keliaujantiems į saulėtus kraštus, prie jūros, į kalnus rekomenduojame pasiimti Blistex
lip relief – lūpas saugančio
tepalo, kuris akimirksniu sumažina lūpų perštėjimą, paraudimą, įtrūkimus. Lengvas
maloniai šaldantis poveikis
mažina skausmą net kylant
herpeso pūslelėms.
Nepamirškite akinių, apsauginių priemonių nuo saulės,
priemonių apsisaugoti nuo
uodų ar jų įkandimo bei…geros nuotaikos! Geros kelionės!
Skausmas
Kelionėje gali pradėti skaudėti bet ką – galvą, dantį, ausį,
nugarą, raumenis, sąnarius
ir pan. Todėl visada kelionių
SveikaS
Žmogus 53
Fitoterapija
Plačialapis gyslotis
Tai Lietuvoje labai paplitęs ir
visų – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų puikiai žinomas augalas.
Dar vaikystėje susižeidę kelį
kieme ieškodavome būtent
gysločio lapų žaizdai gydyti.
Šis gyvasis tvarstis auga visur –
pievose, grioviuose, miškuose,
netgi miestuose. Gyslotis žydi
gegužės-rugsėjo mėnesiais, tad
šiuo metu pats laikas jį rinkti.
Surinkti gysločiai džiovinami
pavėsyje, gerai vėdinamoje
patalpoje ar džiovykloje. Iš
šviežių, nedžiovintų lapų gali
būti spaudžiamos sultys.
Gysločių lapai pasižymi geru
uždegimą slopinančiu, dezinfekuojamuoju, bakteriocidiniu poveikiu, o sėklos – vidurių laisvinamuoju poveikiu.
Preparatus iš gysločio žmonės
nuo seno vartojo ir susirgę
bronchitu, stipriai kosėdami,
taip pat norėdami palengvinti
skrandžio negalavimus – gastritus, dvylikapirštės žarnos
opaligę, skrandžio uždegimą,
esant sumažėjusiam rūgštingumui.
Ūminiam ir lėtiniam gastritui bei skrandžio opai gydyti
Šviežius plačialapio gysločio
lapus supjaustyti, sumaigyti,
išspausti. Gautas sultis sumaišyti lygiomis dalimis su medumi, pavirinti 20 min. Laikyti
gerai uždarytame inde. Vartoti
po 2–3 valgomuosius šaukštus
ryte ir vakare prieš valgį.
Vaistažolės po mū­sų kojomis
Dabar idealus laikas įvairiausioms gydomosioms žolelėms rinkti ir džiovinti, tad šį kartą – apie kelis gerai
žinomus ir Lietuvoje paplitusius vaistinius augalus,
kurių visiškai nesunkiai galite prisirinkti patys.
Paprastoji takažolė
Svarbu atsiminti, kad sulčių
vartoti negalima, jeigu rūgštingumas yra padidėjęs.
Paprastoji jonažolė
Jonažolė – daugiametis žolinis augalas. Auga miškuose,
pievose, šlaituose, pamiškėse,
mėgsta saulėtas vietas, o žydi
birželio–rugpjūčio mėnesiais.
Jonažolės žolė renkama žydėjimo pradžioje. Tik surinkus
žaliavą reikia skubėti ją džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovykloje, kitaip ji pajuoduos.
Jonažolė turi nemažai vitamino C, karotino bei eterinių
aliejų. Ji pasižymi puikiu antiseptiniu, uždegimą slopinan-
UAB „Švenčionių vaistažolių“
produktų
įsigyti galite
bet kurioje
vaistineje.
SveikaS
54 Žmogus
Svarbu atsiminti, kad preparatų vartoti galima ne ilgiau
kaip mėnesį. Be to, jonažolės
preparatai gali sąveikauti su
kai kuriais vaistais.
čiu, sunkiai gyjančias žaizdas
gydančiu poveikiu. Šį augalą
galima vartoti ir kaip tonizuojamąjį ar antidepresinį preparatą.
Jonažolės preparatais gydomos ir žarnyno trakto ligos:
žarnyno ar skrandžio opaligė,
gleivinių uždegimai, taip pat
inkstų, kepenų, šlapimo pūslės ligos, gingivitas, stomatitas, nudegimai, hemorojus.
Nuotaikos sutrikimams (depresijos epizodams) gydyti
1–2 arbatinius šaukštelius
susmulkintos jonažolės žolės
užpilti 250 ml verdančio vandens, palaikyti 10–15 minučių, ataušinti ir perkošti. Gerti
po 1 stiklinę iš ryto ir vakare.
Takažolė – vienmetis augalas,
augantis laukuose, taip pat
įvairiose neįprastose vietose,
tokiose kaip kiemai, pakelės
ar takų pakraščiai.
Takažolė žydi birželio-spalio
mėnesiais.
Renkama vaistingoji medžiaga – žolė, ji, nupjauta palei
šaknis, džiovinama pavėsyje,
gerai vėdinamoje patalpoje ar
džiovykloje.
Šis piktžole vadinamas augalas turi tikrai nemažai gydomųjų medžiagų: flavonoidų,
vitaminų C, K ir kt. Takažolės
preparatai vartojami stabdant
kraujavimą, malšinant skausmą, taip pat kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti, atsikosėjimą lengvinanti priemonė.
Esant gleivinių uždegimui,
žolės nuoviru galima skalauti
burnos ertmę ir gerklę.
Nuovirais labai gerai gydyti
odos ligas: votis, spuogus, egzemas, dermatitus, podagrą.
Takažolės nuoviru galima
skalauti plaukus – skatina augimą, naikina pleiskanas.
Esant inkstų akmenligei
Sumaišyti 50 g takažolės žolės, 30 g jonažolės žolės, 20 g
paprastosios rykštenės žolės,
50 g petražolės lapų su šaknimis. Valgomąjį šaukštą mišinio užplikyti 400 ml verdančio vandens, palaikyti šiltoje
vietoje 45–60 min., perkošti.
Gerti po pusę stiklinės tris
kartus per dieną.
Parengė Julija ČEPONAITĖ
Naudota literatūra:
P.Dagilis ir kt. Fitoterapija.
- Vilnius, 2002
Dėmesio!
„Sveiko žmogaus“ skaitytojų klubas tęsia savo veiklą. Visi, užsiprenumeravę žurnalą
„Sveikas žmogus“ iki metų pabaigos, gauna asmeninę klubo nario kortelę, kuri suteikia
galimybę naudotis žemiau išvardintomis nuolaidomis.
Nuolaidų sąrašas bus spausdinamas kiekviename „Sveiko žmogaus“ numeryje.
Informacija bus nuolat atnaujinama ir papildoma.
Jei nesate užsiprenumeravę žurnalo „Sveikas žmogus“, tačiau norite tapti klubo nariu
ir naudotis puikiomis nuolaidomis, žurnalą iki metų pabaigos galite užsiprenumeruoti
paskambinę į redakciją Kaune telefonu (8 ~ 37) 33 10 09. Jei žurnalą užsiprenumeravote
pašte, norėdami gauti klubo nario kortelę, praneškite apie tai paskambinę minėtuoju
telefonu. Klubo nario kortelę gausite su artimiausiu „Sveiko žmogaus“ numeriu.
Pavadinimas
Nuolaidos klubo nariams
TEATRAi­
Kauno kamerinis teatras, Kęstučio­ 74a, Kaunas, www.kamer­inisteatr­as.lt
20 proc.
Šiaulių dramos teatras, Tilžės g. 155, Šiauliai
20 proc.
Klaipėdos dramos teatras, Teatr­o­ g. 2, Klaipėda, www.kldteatr­as.lt
30 proc.
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, Laisvės a. 5, Panevėžys, www.miltinio­-teatr­as.lt
8 Lt (vietoje 10-12 Lt)
Aktorių trupė „Teatriukas“, Aukštaičių g. 7,Vilnius,
tel. (8~686) 04 303, www.teatr­iukas.lt
Pr­o­fesio­nalių nepr­iklauso­mų akto­r­ių tr­upė,
dainuojanti, organizuojanti ir vaidinanti,
išpildanti įvairius renginius vaikams ir
suaugusiesiems visoje Lietuvoje
BOULi­NGO KLUBAi­
Žirmūnų boulingas, Žir­mūnų g. 68a, Vilnius, tel. (8~5) 277 0760, www.bo­ulingas.lt
I-V iki 18 val. – 4 Lt (vietoje 5 Lt )
po 18 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis
vienas žaidimas kainuos 7,2 Lt (vietoje 8-9 Lt)
Maistui ir gėrimams – 10 proc.
Kauno „Undinė“, Jo­navo­s g. 40, Kaunas,
tel.: (8~37) 20 05 18, (8~620) 24 024 www.undine.lt
35 Lt (vietoje 45 Lt), 25 Lt (vietoje 30 Lt)
SVEi­KATi­NGUMO KLUBAi­
,,Lietuvos telekomo” sporto klubas, P. Lukšio­ g 34,
Vilnius, tel.: (8~5) 278 8944.
Darbo dienomis iki 16 val. - abonementui 10 proc.
Sveikatingumo centras „Linija“,
Taiko­s pr­. 44a, Kaunas, tel.: (8~37) 38 03 19, www.linijaspo­r­tas.lt
Vieno mėnesio abonementui 12 proc.
„Wellness klubas Active gym“, Antakalnio­ g. 37, Vilnius, www.spo­r­to­klubas.lt
Visoms paslaugoms 15 proc.
Kauno jogos studija, Seinų g.9, Kaunas,
tel.: (8~37) 22 22 78 , (8~699) 41 313, www.kjs.lt
20 proc.
SĮ „Ledo arena“, Aušr­o­s g. 42C, Kaunas, tel.: (8~37) 33 06 75, 33 06 20, www.ledo­ar­ena.lt
Ledo nuomai 5 Lt (vietoje 9 Lt)
SANATORi­JOS
AB „Eglės“ sanatorija, Eglės g. 1, Dr­uskininkai, tel.: (8~313) 60 220, 60 283, www.sanato­r­ija.lt
V.Į. poilsio namai „Baltija“, Ganyklų g. 30, Palanga, tel.: (8~460) 49 184, www.baltijaho­tel.lt
10 proc.dienos programai
10 proc. spec. savaitės programoms
20 proc. kurortinio-sanatorinio gydymo
paslaugoms, išskyrus maitinimą, ne sezono
metu (10 01-05 01)
15 proc. kurortinio sanatortinio gydymo
paslaugoms, išskyrus maitinimą, laikotarpiu
tarp sezonų (05 01-07 01, 08 20-10 01)
5 proc. kurortinio-sanatorinio gydymo
paslaugoms, išskyrus maitinimą, sezono
metu (07 01-08 20)
KLi­Ni­KOS
A.Kildos klinika, Savano­r­ių pr­. 284, II a., Kaunas, tel.: (8~37) 33 82 86,
(8~618)
63 786, www.kildo­sklinika.lt
SveikaS
56 Žmogus
10 proc.
Me­di­ci­nos cen­tras „Neu­ro­me­da”, Tvir­to­vės al. 90a, (8~37) 33 15 55, (8~613) 42 780, www.medicine.lt/neuromeda
Nervų ligų diagnostika ir gydymas; grožio procedūros.
5-10 proc. kon­sul­ta­ci­joms ir pro­ce­dū­roms
Homeopatijos medicinos klinika, Kauno g. 31, Vilnius, tel.: (8~5) 2 33 96 81, (8~610) 42 167, www.homeopat.lt Sveikatos priežiūros sitema „Gyvybės medis“, Laisvės pr. 64a, Vilnius, tel.: (8~5) 239 05 00, www.gyvybesmedis.lt
10 proc. - visoms klinikos paslaugoms, išskyrus gydytojų konsultanų paslaugas. 20 proc. - homeopatiniam gydymui; mikroelementų
ir mineralų disbalanso, nustatyto pagal plaukų tyrimo
rezultatus, koreguojamajam gydymui. Nemokamai - akupunktūros specialisto konsultacija; akupunktūrinių adatų rinkinys; pakartotinė terapeuto konsultacija; kas penkta mezoterapijos procedūra.
Visų gydytojų specialistų konsultacijoms - 10 proc.
Akcijų metu nuolaidos netaikomos.
Medicinos diagnostikos centras, V.Grybo g. 32/10, Vilnius,
tel.(8~5) 2 70 91 20, (8~620) 63 918, www.medcentras.lt
5 proc., išskyrus šeimos gydytojų paslaugas.
Odon­to­lo­gi­jos kli­ni­ka „Vis Vi­ta­lis“,
Sa­va­no­rių pr. 241, Kau­nas, tel.: (8~37) 79 88 11, (8~614) 64 059, www.vis­vi­ta­lis.lt
10 proc. te­ra­pi­niam gy­dy­mui ir 5 proc. pro­te­za­vi­mui.
UAB Medicinos paslaugų ir informacijos valdymo centras, Masažo paslaugoms 25 proc.;
Žemaitės g. 21, Vilnius, tel.: (8 ~ 5) 233 5964, (8 ~ 655) 01 862, www.mpvc.lt gydytojų konsultacijoms 10 proc.
Visų sričių aukščiausio lygio gydytojų specialistų konsultacijos,
ištyrimas ir gydymas. Gydytojų konsultacijos telefonu (8 ~ 655) 65 555.
Sveikatą stiprinančios paslaugos: gydomasis masažas
(dirba silpnaregiai ir aklieji masažuotojai)
Ki­ti
AB „Or­to­pe­di­jos tech­ni­ka“, Sa­va­no­rių pr. 284, Kau­nas
10 proc.
Fi­lia­lai: Asa­na­vi­čiū­tės g. 27a, Vil­nius; Maž­vy­do al. 9, Klai­pėda; Vil­niaus g. 25,
Šiau­liai; Smėlynės g. 25, Pa­ne­vė­žys; Vy­tau­to g.105, Uk­mer­gė
UAB „Zep­ter In­ter­na­tio­nal“, Šei­my­niškių g. 3a., „Biop­tron“ švie­sos te­ra­pi­jos sis­te­mai - 10 proc.
Vil­nius, tel.: (8~5) 2 63 61 15, 2 63 61 20 UAB „Rin­gi­tas“, Vil­niaus g. 29, Vil­nius; Ga­li­nio Py­li­mo g. 5, Klai­pėda; Dva­ro g. 74, 10 proc. ja­po­nų fir­mos OMRON
Šiau­liai; Ku­dir­kos g. 4, Pa­ne­vė­žys; Že­maičių pl. 25, Kaunas
pro­duk­ci­jai me­di­ci­nos tech­ni­kos par­duo­tu­vė­se
„Arbatos akademija“, Bazilijonų g. 8, Vilnius (išėjus iš seno miesto pro Aušros vartus), tel.: (8~5) 260 93 48, arbatosmagija@one.lt, www.arbatosmagija.lt
Vaistažolių parduotuvė „Gamtos produktai“, Daukšos g. 30, Kaunas, tel. (8~37) 22 04 14 www.gamtosproduktai.lt
10 proc.
Leono Tarnausko individuali įmonė, tel. (8~37) 38 61 37, (8~657) 71 414, www.sulciaspaude.visiems.lt
Čekiška rankinė sulčiaspaudė minkštiems vaisiams ir želmenims.
Sveiko maisto parduotuvė „Liepos šakelė“, Ukmergės g. 5, Panevėžys,
tel.: (8~45) 51 07 35 5 proc.
69 Lt (vietoje 79 Lt)
7 proc.
Grožio akademija, Savanorių pr. 4, Vilnius, tel.: (8~800) 00 019, (8~600) 39 888, www.gatineau.lt Specializuota vitaminų parduotuvė „Vitaminų pasaulis“
Nuolaida: kosmetologinėms procedūroms - 15 proc.;
kitoms paslaugoms ir prekėms - 10 proc.
Vitaminų terminalas, vitaminų baras. Šeimyniškių g. 1a, Vilnius, www.vitamin.lt 10 proc.
Salotų baras „Mano guru“, Vilniaus g. 22/1, Vilnius
10 proc.
Sveikas
Žmogus 57
Laisvalaikiui
Kryžiažodis STRAZDANA
Kraujospūdžio matuoklis
Importuotojas: „Mingeda“, Krokuvos g. 11, Vilnius. Tel. 8-5 2724271
Sudarė Gintautas MURAŠKA
Dėkojame visiems, atsiuntusiems
kryžiažodžio „Valandos“ (Nr. 4)
atsakymus, ir sveikiname burtų keliu
išrinktus 3 laiminguosius.
1
2
Tai
Lina Čeponienė iš Vilniaus
Aldona Miglinaitė iš Marijampolės
J.Janavičius iš Panevėžio
3
4
12
5
13
14
7
15
16
SveikaS
58 Žmogus
Prizai – japoniški pusiau
automatiniai kraujospūdžio
matuokliai AND – jiems bus išsiųsti
paštu.
6
8
17
9
10
11
ATSAKYMAI
Vertikaliai:
Flegma.
Skonis.
Stagaras. Petikaulis. Mažas. Bakara.
Vandenynas. Nemiga. Veri. Pas.
SAM. Redis. Lobis. Nota. „Tūta“. Vena.
Pakas. Tetai. Kaspinuotis. Litas.
Doru. Koma. Para. Laja. Mazgelis.
Mia. Kursas. Liaunas. Blefas. Rega.
Anus. Al.
Horizontaliai: Būvis. Lokiena.
Trekas. Kinka. Gingiva. Gerbera.
Gripas. Kasa. Nervas. Atsvara. Lyda.
LTOK. Ponis. Stėna. Labas. Dieta.
Aromatas. Pikis. Mostas. Plaučiai. Ir.
Maras. Lupa. Abazas. Venera. Lenas.
Kaligula. „SAS“. Sąstingis.
Skaičiais pažymėtuose
langeliuose: Pieniniai dantys
Kryžiažodžio atsakymą, įrašę
puslapio kampe esančiame kupone,
iki birželio 10 d. siųskite adresu:
„Sveiko žmogaus“ redakcija
Kryžiažodžio konkursui
Tvirtovės al. 90 a
50185 Kaunas
Iš visų teisingai atsakiusiųjų burtų
keliu bus išrinkti 3 laimėtojai, kurie
gaus UAB „Mingeda“ įsteigtus
prizus – japoniškus pusiau
automatinius kraujospūdžio
matuoklius AND.