22-eji dviejų Lietuvų metai: kada pasiekta daugiau?

Nr. 58 (6019)
2012 m. kovo 10 d. ŠEŠTADIENIS
Kaina 1 Lt
Meras kviečia
tuoktis jo kabinete
Kaip suderinti
šeimą ir karjerą
Klaipėdos valdžios planai perkelti
Civilinės metrikacijos skyrių iš
dabartinio pasenusio pastato į miesto
rotušę jau gali virsti kūnu
6
Keturis vaikus auginanti teatro vokalistė
Aistė Širvinskaitė-Ruškienė randa
laiko ir motinystei, ir karjerai,
ir dar pedagoginiam darbui
9
22-eji dviejų Lietuvų metai:
kada pasiekta daugiau?
Bunikio (Lietuvos centrinio valstybės archyvo) nuotr.
SPEKTRAS
s Sentencija.
Gyvasis klasikas Juozas
Erlickas: „Tarnauk! - rikteliu. Valdininkas pritupia ant užpakalinių kojelių ir laukia. - Į vietą! Jis
dūlina prie varstoto ir padirba man popierius.
Šimtąsyk gavus susiformavo refleksas, ir duoti
jam jau nebūtina.”
s Pavojus.
Tarptautinio valiutos fondo
vadovė Kristina Lagard teigia, kad pavojus dėl
krizės euro zonoje kol kas yra „pašalintas”.
s Biudžetas. Finansų ministerijos duome-
nimis, per du šių metų mėnesius į nacionalinį
biudžetą gauta 3 mlrd. 358,4 mln. Lt, t. y. 301,3
mln. LT, arba 9,9 proc., daugiau palyginti su 2011
m. tuo pačiu laikotarpiu. Buvo prognozuota, kad
į nacionalinį biudžetą per 2012 m. sausį-vasarį
įplauks 3 mlrd. 218 mln. litų. Faktiškai įplaukė
140,3 mln. litų, arba 4,4 proc. daugiau.
s Darbas.
Kovo 2-8 d. teritorinėse darbo
biržose darbdaviai įregistravo daugiausiai šiais
metais laisvų darbo vietų - 3,6 tūkst. Kovo 8 d.
šalyje buvo registruota 245,4 tūkst. bedarbių.
Tai sudaro 11,87 proc. šalies darbingo amžiaus
gyventojų.
s Aliejus. Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba informuoja, kad dezodoruoto saulėgrąžų aliejaus “Imperija solnca” (kilmės šalis Rusija) mėginiuose nustačius didžiausią leistiną
koncentraciją viršijantį kancerogeno benzo(a)
pireno kiekį, nurodyta nesaugaus produkto
partiją nedelsiant surinkti iš rinkos.
s Kruizai.
Kovo 12-15 d. Majamyje (JAV)
jau 9-ą kartą Lietuvos nacionalinė delegacija
dalyvaus kasmetinėje didžiausioje pasaulio
kruizinės laivybos parodoje ir konferencijoje
“Cruise Shipping Miami 2012”. Tikslas - skatinti
kruizinę laivybą į Klaipėdos uostą.
s ISTORIJA. Nuotraukoje - Lietuvos ministras pirmininkas Antanas Merkys paskutinį kartą tarpukariu, 1940-ųjų vasario 16-ąją, Vilniuje
minint Nepriklausomybės metines.
Rytoj Lietuva minės 22-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines – tiek, kiek tarpukariu sugebėjo išgyventi mūsų valstybė. „Prieinu išvados, kad biednuomenės socialinė padėtis mūsų Nepriklausomybės laikais jiems buvo nepakenčiama.
Aukštas valdininkas turėjo kelių aukštų namą, kurį dažnai įsigydavo vogdamas iš valstybės iždo. Kiekvienas valdininkas
jautėsi padėties viešpats“. Tai - tik keletas ir dabarčiai aprašyti tinkančių minčių, surastų partizano kunigo Justino Lelešiaus-Grafo dienoraštyje. Būtent jos ir paskatino pradėti rašinių ciklą, kuriame bandysime sugretinti, ko per tokį patį
Nepriklausomybės laikotarpį pasiekė arba neteko tarpukario ir dabartinė Lietuva.
4
Kovo 11-ąją vėliavų reidas
s Įžeidimas.
Vilniaus miesto 2-osios
apylinkės teismas penktadienį pradėjo nagrinėti dar vieną terorizmu
kaltinamos Eglės Kusaitės baudžiamąją bylą. Iš
teismų nebeišlendanti
klaipėdietė stojo prieš
teismą dėl Generalinės
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų Mindaugo Dūdos ir Justo Lauciaus įžeidimo.
s Sabotažas. Japonija baigė banginių
medžioklės sezoną įvykdžiusi mažiau nei
trečdalį savo plano. Banginių medžioklės laivai
šią savaitę iš Antarktidos vandenyno patraukė
namo. Žuvininkystės agentūra dėl nesėkmės
apkaltino su banginių medžiokle kovojančių
aktyvistų sabotažą.
s Ar žinote, kad abrikosai ne tik lėtina
senėjimą, bet ir, slopindami alkio jausmą, padeda išsaugoti gražią figūrą.
Mieli “Vakarų ekspreso” prenumeratoriai,
Vasario 16-ąją žvalgomąjį reidą mieste atlikę Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai šį sekmadienį taip pat nesnaus.
Valstybinės vėliavos įstatymo pažeidėjams Kovo 11-ąją fiksuoti metamos
visos pajėgos - 10 skyriaus
pareigūnų.
2
jei susiduriate su laikraščio pristatymo
nesklandumais, kreipkitės į redakciją
tel.: (8 46) 411314, 420096, 411308
(darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.)
http://www.ve.lt
AKTuAlIJOS
2
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
Privačių “greitųjų” neįsileidžia
SAVAITGAlį KlAIPėDOJE
SEKMADIENĮ
ŠEŠTADIENĮ
KOVO 11-AJAI
16 val.
Žvejų rūmuose ( Taikos pr. 70)
koncertas “Gintaro laše mano Lietuva”.
18 val.
Kavinėje-galerijoje “Kultūros namai: kava ir menas” (Tiltų g. 3) jaunimo
diskusija “22 metai Nepriklausomybės:
ar gėda būti Lietuvos piliečiu?”
RENGINIAI
14 val.
PC “Akropolis” (Taikos pr. 61, Rusų
al.) “Tina Dance” merginos pristatys
naujausias sezono kolekcijas.
TEATRAS
12 val.
KOVO 11-AJAI
10.30-17 val.
Jūrų muziejuje (Smiltynės g. 3)
lankytojai su Lietuvos trispalvės atributais bus įleidžiami nemokamai.
12 val.
Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) šv. Mišios “Už
jaunąją Lietuvą”.
Koncertų salėje - koncertas visai
šeimai “Aukuras ir vaikai”.
15 val.
Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčioje (Savanorių g. 4) po šv.
Mišių - šventinis koncertas.
12 val.
Žvejų rūmuose jaunimo teatro
“Be durų” spektaklis vaikams “Gandras
kalifas”.
18.30 val.
Muzikiniame teatre (Danės g. 19)
G. Kuprevičiaus miuziklas “Veronika”.
KONCERTAI
Koncertų salėje (Šaulių g. 36) “Flamenko aistros galia” su Jose Leonu.
19 val.
“Švyturio” arenoje (Dubysos g. 10)
Demi Roussos ir simfoninis orkestras.
SPORTAS
13 val.
Kūno kultūros ir rekreacijos
centre (Dariaus ir Girėno g. 10) LMKL
rungtynės. Klaipėdos “Lemminkainen”
- Vilniaus “Kibirkštis-Tichė-IKI”.
13 val.
Gargždų stadione (Kvietinių g.
26) LFF A lygos rungtynės. Klaipėdos
“Atlantas” - “Šiauliai”.
16 val.
Kūno kultūros ir rekreacijos centre NKL rungtynės. Klaipėdos “NaftaUniversitetas” - Kauno “LKKA-Atletas”.
18 val.
Prie Klaipėdos universiteto (Herkaus Manto g. 84) prasideda jaunimo
eitynės “Skelbk laisvę!”
18.30 val.
Atgimimo aikštėje - akcija “Skelbk
laisvę! Kurk laisvę! Švęsk laisvę!”: Gedimino stulpų įžiebimas, šventinis
koncertas.
TEATRAS
12 val.
Lėlių teatre - spektaklis visai šeimai
“Suraskim pasaką”.
12 val.
Žvejų rūmuose - jaunimo teatro
“Be durų” spektaklis vaikams “Panama
labai graži”.
19 val.
Koncertų salėje - “Domino” teatro
komedija “Šeimyninis įvykis”.
ORŲ PROGNOZė
+3
+1
+2
-1
Šiauliai
+2
+2
Kaunas
+1
-1
+1
-1
Vilnius
Saulė teka
7 val. 3 min.,
leidžiasi 18 val. 29 min., dienos ilgumas
11 val. 26 min. Mėnuo - pilnatis.
Zodiako ženklas - Žuvys.
ORAI. Šiandien Klaipėdoje nedidelis lietus.
Vėjas pietvakarių, 9-10 m/sek. Oro temperatūra
dieną - apie 3, naktį - apie 1 laipsnį šilumos.
Edita
GUDAVIČĖ
edita@ve.lt
12 val.
Lėlių teatre (Vežėjų g. 4) spektaklis
vaikams “Vištytė ir gaidelis”.
18 val.
Redakcijos archyvo nuotr.
Miesto valdžia nemano, kad
Klaipėdoje galėtų atsirasti dar
viena privati greitosios medicinos pagalbos paslaugas
teikianti įmonė, esą tai tik išbalansuotų dabartinę situaciją.
RYTOJ temperatūra naktį - apie 1, dieną bus
apie 3 laipsnius šilumos. Nepastoviai debesuota. Vėjas vakarų, 6-7 m/sek.
KALENDORIUS
Kovo dešimtoji, šeštadienis - 70-oji metų diena,
iki metų pabaigos lieka 296 dienos.
DIENA
40-ies paukščių diena.
VARDADIENIAI
Savo vardadienius šiandien švenčia Butgailas,
Butgailė, Emilis, Medūnas, Medūnė, Medvilas,
Medvilė, Naubartas, Naumantas, Naumantė,
Nauminta, Naumintas, Virmantas. Rytoj:
Gedimtas, Gedimtė, Gedmilas, Gediminas,
Kastancija, Kastantas, Kastas, Konstancija,
Konstantinas, Kostas, Kostė, Vijolė.
Į miesto merą kreipėsi medikai,
kurie turi planų Klaipėdoje teikti
privačias greitosios medicinos
pagalbos paslaugas. Nors Vytautas
Grubliauskas teigė jiems kategoriškai atsakęs, visgi esą yra abejonių
dėl tokios būtinybės.
“Kadangi buvo labai aiškiai
įvardinta, kad šiuo metu nėra jokių
nusiskundimų greitosios medicinos paslaugas teikiančių brigadų
paslaugomis, nėra ir būtinybės ką
nors keisti. Gali būti, kad atsiradus naujiems paslaugos teikėjams
situacija išsibalansuotų. Žinoma,
aš nepasakiau kategoriškai “ne”,
bet manau, kad medikai suprato,
jog kol kas didelių pokyčių šioje
s NESISKUNDŽIA. Teigiama, neva klaipėdiečiai yra visiškai patenkinti greitosios medicinos pagalbos teikiamomis paslaugomis.
srityje neprognozuočiau. Manau,
kad šiuo atveju sprendimus turi
diktuoti ekonominė logika”, - kalbėjo meras.
Klaipėdos teritorinės ligonių
kasos direktoriaus Alfrido Bumblio
duomenimis, dabar uostamiestyje
veikia 10 greitosios medicinos
pagalbos brigadų. 2 iš jų priklauso
privačiai V. Budanovo įmonei, o
likusios yra savivaldybės žinioje.
“Atsirasti naujai privačiai ben-
drovei neleidžia ir teisės aktai,
kuriuose yra aiškiai pasakyta, kad
tokia galimybė įmanoma tik tuo
atveju, jei kas nors iš šios paslaugos
teikėjų nutraukia veiklą arba teikia
ją nekokybiškai. Tokių faktų nėra
užfiksuota, vadinasi, nišos įsiterpti
kitiems privatininkams kol kas
nėra”, - reziumavo A. Bumblys.
Greitosios medicinos pagalbos
brigadų skaičių reglamentuoja
miesto gyventojų skaičius.
Kovo 11-ąją - vėliavų reidas
Vasario 16-ąją žvalgomąjį
reidą mieste atlikę Klaipėdos
miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai šį sekmadienį taip pat
nesnaus.
Eglė RUŠKUTĖ egle@ve.lt
Valstybinės vėliavos įstatymo
pažeidėjams Kovo 11-ąją fiksuoti
metamos visos pajėgos - 10 skyriaus pareigūnų. Šį kartą neiškabinę vėliavos sulauks ne tik netiesioginio pabarimo, bet ir atitinkamų
sankcijų.
Pasak Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Mariaus
Poimanskio, bus tikrinamas bemaž visas miestas. Startuosiantys
pietinėje miesto dalyje tvarkdariai
aplankys Rimkus, teritoriją nuo
Jūrininkų prospekto iki Smiltelės
gatvės, Vingio rajoną. Apžiūros
neišvengs ir pagrindinės miesto arterijos - Šilutės plentas, Taikos prospektas ir Minijos gatvė. Ypatingas
dėmesys bus skiriamas centrinei
miesto daliai - nuo senojo turgaus
iki S. Daukanto gatvės. Vėliavų
bus dairomasi ir Vitės kvartale,
Kretingos gatvėje, Labrenciškėse,
net Giruliuose.
Žadama, jog budrios specialistų
akies neišvengs nei daugiabučių,
nei individualių namų gyventojai,
juo labiau įvairių įmonių ir įstaigų
savininkai.
Tiesa, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas nebuvo toks
kategoriškas. Jo teigimu, bausti
įmones ir įstaigas būtina, mat jos
turi būti pavyzdys kitiems, tačiau
į vėliavų neiškabinusius individualių namų gyventojus, jo nuomone,
reikėtų žvelgti kiek atlaidžiau.
Galbūt priminti, įspėti, padėti iškabinti, tačiau neskubėti bausti.
“Baudomis patriotizmo ir meilės tėvynei neįkvėpsi”, - sakė
meras.
AKTuAlIJOS
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
3
Lietuvininkų aikštėje
pasigesta lietuvybės
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
DIENOS PAŠTAS
s Citata iš www.VE.lt. “Ir
aš norėčiau investuot 100 Lt. Dešimt
metų gali nedirbti, paskui pasiimi
milijoną. Geras biznis su valdžios
palaiminimu. Oho...” - taip į straipsnį
“Apie Klaipėdos uosto stulpą sužinojo
Europa” reagavo skaitytojas “h”.
s Gimė. Per statistinę parą uostas NENURODO. Daugelis miesto centre įsikūrusių įstaigų yra pasipuošusios tik prekinių ženklų pavadinimais, tačiau lietuviškai nenurodo, kokio pobūdžio paslaugas teikia - parduoda drabužius, kavą ar obuolius,
o gal teikia visiškai kitokias paslaugas.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus
specialistai ir miesto vicemeras Vytautas Čepas savaitgalį
pasitiko įnirtingai besidarbuodami - penktadienį jie surengė
reidą miesto centre. Tikrinta, kaip viešieji užrašai atitinka
Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus, kaip laikomasi
reklamos taisyklių, pro akis neprasprūdo ir automobilių statymo tvarkos pažeidėjai.
Eglė
RUŠKUTĖ
egle@ve.lt
Viešosios tvarkos specialistai
pirmiausia patikrino kiemus Sportininkų bei Danės gatvėse. Gyvenamųjų namų kiemuose nemažai
automobilių stovėjo ant žaliosios
vejos plotų, todėl jų šeimininkai už
valytuvų jau ras užkištus įspėjimus
apie jų padarytą administracinį teisės pažeidimą ir laukiančią baudą
nuo 100 iki 300 litų.
Vėliau patraukta apžiūrėti
miesto centrą puošiančių iškabų
ir reklamų. Įtariamai nelegaliai
kabančios reklamos fiksuotos fotoaparatu, vėliau bus aiškinamasi,
ar joms gautas leidimas, o jei ne,
imamasi atitinkamų priemonių.
Tokių reklamų netrūko Herkaus
Manto gatvėje, Lietuvininkų aikštėje, Herkaus Manto ir J. Janonio
gatvių sankryžoje, kur įsikūręs
vadinamųjų kebabinių kampelis,
pačioje J. Janonio gatvėje. Nelegalios reklamos plakatų pavidalu
taip pat puošė daugelį pastatų bei
tvorų.
Pagal vasario mėnesį įsigaliojusias naujas Statinių priežiūros
taisykles, nuo šiol už nelegalias
reklamas bus galima bausti ne tik
reklamos kabintojus, bet ir pastato
savininkus.
V. Čepas ir Viešosios tvarkos
skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė
negalėjo atsistebėti, jog miesto centre dauguma įsikūrusių parduotuvių, kavinių ar kitokių įstaigų savo
iškabose nepasivargina lietuviškai
parašyti net tai, kokias paslaugas
teikia.
“Kas čia? Manikiūro kabinetas?” - ironiškai klausė V. Čepas,
skaitydamas centre itin išpopuliarėjusių kavinukių angliškus pavadinimus. Labiausiai specialistus
nustebino situacija Lietuvininkų
aikštėje. Čia įsikūrusios įstaigos
vieningai vengė gimtąja lietuvių
kalba pasakyti, ką parduoda ar ko-
kias paslaugas teikia. Visų iškabas
puošė tik prekės ženklai.
“Tai Lietuvininkų aikštė, turinti
tokį gražų simbolinį pavadinimą.
Čia stovi didžio lietuvio Martyno
Mažvydo paminklas. Kaip žmonės
gali būti taip apsileidę, kad savo
gimtąja kalba nesugebėtų parašyti
žodžio “parduotuvė”, “moteriški
drabužiai”, “kavinė” ar panašiai”?
- stebėjosi V. Čepas.
Panaši situacija - ir kitur. Pavyzdžiui, J. Janonio gatvėje įsikūręs
viešbutis nepasivargino ne tik
lietuviškai, bet ir jokia kita kalba
nurodyti, jog teikia svečių apnakvyndinimo paslaugas.
Pasak K. Vintilaitės, šis reidas
buvo skirtas tam, kad būtų susidarytas bendras vaizdas, mat ši sritis
mieste buvo ilgai nekontroliuojama. Žadama, jog nelegalios reklamos savininkai sulauks sankcijų,
mat viskas buvo fiksuojama, bus
peržiūrėti dokumentai.
Dėl nelietuviškų užrašų specialistai elgsis kitaip. Bus siunčiamas
raštiškas užklausimas Valstybinei
lietuvių kalbos inspekcijai, kokios
yra tikslios taisyklės ir ar galima
nubausti pamiršusius lietuvių kalbą verslininkus. Gavus atsakymą
bus rengiami papildomi reidai ir
pažeidėjai jau bus baudžiami pagal
visus galiojančius įstatymus.
miestyje gimdė 13 moterų - pasaulį
išvydo 8 berniukai ir 5 mergaitės.
s Mirė. Vakar Klaipėdoje užregistruota Valerijos Petrauskienės (gim.
1935 m.), Vytauto Lemežio (gim. 1964 m.), Sergėj Buzniakov (gim. 1962 m.),
Jono Kvitnicko (gim. 1933 m.) ir Juzės Kasputienės (gim. 1929 m.) mirtis.
s Laidotuvės. Šiandien Lėbartų kapinėse laidojami Jevgenij Sprynž,
Sergėj Buzniakov, Vytautas Lemežis, Valerija Petrauskienė ir Juzė Kasputienė.
s Vakar Klaipėdoje iki 17.20 val. užregistruoti 4 pranešimai apie
padarytus nusikaltimus, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai
dukart gesino degančias šiukšles. Greitosios medicinos pagalbos stoties
darbuotojai sulaukė 50 kvietimų.
s Šiandien tuokiasi: 11.50 val. - Ričardas Kartanovič ir Lina Nasibu-
lina, 12.20 val. - Denis Jefišov ir Juliana Voskresenskaja, 12.30 val. - Ričardas
Šaltis ir Agnė Auksoriūtė, 12.40 val. - Edmundas Kerpė ir Kristina Tamošaitytė, 12.50 val. - Linas Vitkus ir Marina Popovičiuk, 13 val. - Jurgis Sadauskas
ir Erika Oželienė, 13.10 val. - Sigitas Kilčauskas ir Daiva Mažeikaitė, 13.20
val. - Gintarius Jagučianskas ir Viktorija Perederij, 13.30 val. - Marius Vaznelis
ir Rasa Rumšaitė, 13.40 val. - Andriej Stepanov ir Svetlana Tikhonova, 13.50
val. - Michail Pilipiuk ir Renia Pilipiuk (auksinės), 14 val. - Ramūnas Mika ir
Sandra Čiukaitė.
s Patikslinimas. Kovo 9 dieną “Vakarų eksprese”, straipsnyje “Prezidentūroje pagerbti ir Klaipėdos atlikėjai”, buvo išspausdinta klaidinga
pavardė. Turi būti: V. Kliukinskas. Atsiprašome.
s Apdovanojimas I. Penk-
tadienį Vyriausybės rūmuose vykusiame iškilmingame renginyje
eksporto prizas įteiktas Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos
generaliniam direktoriui Eugenijui
Gentvilui. Uosto direkcija jau antrą
kartą per savo veiklos laikotarpį
apdovanota Lietuvos eksporto
prizu. Uosto direkcijai 2011-ieji
buvo įspūdingiausi per visą uosto
istoriją. Sėkmingai investavęs į įvairius projektus, pernai uostas pasiekė daugiau nei 15 naujų krovos,
pelno bei aptarnautų laivų dydžių
rekordų, taip pat įgyvendino rekordinę investicijų programą - į uosto
infrastruktūrą buvo investuota 144
mln. Lt. Mažasis prizas įteiktas UAB “Terekas”.
s Apdovanojimas II. Vakar Vyriausybėje
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO)
generaliniam direktoriui Audriui Paužai (nuotraukoje) ir UAB “Philip Morris Baltic” korporacijos reikalų vadovui Gintautui Dirgėlai įteiktos
sidabro Darbo žvaigždės. A. Paužai vadovaujant
KLASCO tapo viena didžiausių krovos kompanijų
Baltijos šalyse. G. Dirgėlai Darbo žvaigždės ženklas skirtas už atsakingo verslo idėjų Klaipėdos
regione plėtojimą, naujas rūmų veiklos iniciatyvas bei paramą joms.
s Nuteisė.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas
paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje
byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kyšininkavimo,
papirkimo bei kurstymo piktnaudžiauti tarnyba ir
buvusį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Statybos leidimų ir sąvadų skyriaus vedėją Vytautą
Tirevičių nuteisė 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos
vykdymą atidedant 3 metams.
s Dienos klausimas. Vakar www.VE.lt skaitytojų klausėme, ar jie
nerimauja dėl būsimų sąskaitų už šidymą vasarį. “Taip” atsakė 80,6 proc.,
“Ne” - 11 proc., “Man neaktualu” - 8,4 proc.
4
VAKAR. ŠIANDIEN. RYTOJ
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
22-eji dviejų Lietuvų metai: kada pasiekta
Rytoj Lietuva minės 22-ąsias
Nepriklausomybės atkūrimo
metines – tiek, kiek tarpukariu sugebėjo išgyventi mūsų
valstybė. „Prieinu išvados,
kad biednuomenės socialinė
padėtis mūsų Nepriklausomybės laikais jiems buvo nepakenčiama. Aukštas valdininkas turėjo kelių aukštų namą,
kurį dažnai įsigydavo vogdamas iš valstybės iždo. Kiekvienas valdininkas jautėsi padėties viešpats“. Tai - tik keletas
ir dabarčiai aprašyti tinkančių
minčių, surastų partizano
kunigo Justino Lelešiaus-Grafo dienoraštyje. Būtent jos
ir paskatino pradėti rašinių
ciklą, kuriame bandysime
sugretinti, ko per tokį patį
Nepriklausomybės laikotarpį
pasiekė arba neteko tarpukario ir dabartinė Lietuva.
Martynas
VAINORIUS
martynas@ve.lt
Pirmame šio ciklo rašinyje –
Klaipėdos universiteto Istorijos
katedros doktoranto Vytauto Jokubausko mintys ir įžvalgos apie
dabartinę ir 1940-ųjų Lietuvos
kariuomenę.
Dabar –
nepalyginamai geriau
“Karo, o tame tarpe ir konvencinio (kai susiremia dviejų valstybių kariuomenės. - Aut. past.)
galimybė ateityje neatmestina.
Apie tai liudija 2008-ųjų Rusijos
įsiveržimas į Gruziją, ilgalaikės
JAV ir NATO karinės operacijos
Irake, Afganistane.
Pernai viešojoje erdvėje šia tema
buvo pažerta visa eilė perliukų: po
to, kai užpernai Baltijos šalys išimties tvarka išsireikalavo iš NATO,
kad būtų parengti šio regiono gy-
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
s KLAIPĖDA. Lietuvos kariuomenės paradas minint Vasario 16-ąją Klaipėdoje.
nybos planai, o juos patvirtinus bei
atsiradus tarp Vilniaus ir Varšuvos
politiniam šaltukui, internete pasirodė itin neatsakingų pasisakymų
dėl to, kad pirmoji karinę pagalbą
Lietuvai, tikėtina, suteiktų Lenkija;
Vokietijos kanclerė prakalbo, jog
„niekas neturėtų manyti, kad Europai garantuota dar 50 metų taikos“;.
Švedijos gynybos koledžas išleido
studiją, kurioje analizuojamos Baltijos šalių gynybos perspektyvos,
o 2012-ųjų išvakarėse profesorius
Vytautas Landsbergis interviu
Lenkijos žurnalistams gana tiesmukai prabilo apie tai kokių veiksmų
ateityje gali imtis „karštos galvos“,
- sako V. Jokubauskas.
Visgi jis akcentuoja, kad tai
kol kas tik politikų, o kai kada ir
pavienių asmenų pasisakymai. O
1940 m. Europoje jau intensyviai
liepsnojo karas - Lenkija jau buvo
parklupdyta, suomiai iš paskutiniųjų kovojo Žiemos kare su SSRS,
Danija apdairiai kapituliavo, o
norvegai, vedami savo karaliaus
Hakono VII, stojo ginti savo šalies
nuo Vokietijos invazijos.
Lietuva 22-ąsias Nepriklausomybės metines 1940-aisiais minėjo
be Klaipėdos krašto, su atgauta
sostine Vilniumi, bet su Tarybų Sąjungos karinėmis įgulomis, vadinamosios savitarpio pagalbos sutarties
pagrindu įsikūrusiomis Naujojoje
Vilnioje, Gaižiūnuose, Prienuose ir
Alytuje (iš viso - 18 786 Raudonosios
armijos kariai). Taip buvo sudarytos
prielaidos Lietuvos okupacijai, sumažėjo šalies pasipriešinimo SSRS
agresijai galimybės.
„Baltijos šalių okupacija 1940ųjų birželį vyko Prancūzijos kapituliacijos fone, Olandija ir Belgija tuo
metu jau buvo užimtos Vokietijos
kariuomenės“, - primena istorikas.
Šiandien oficialūs pareigūnai ir
specialistai deklaruoja, kad Lietuva
dar niekada savo istorijoje nebuvo
tokia saugi kaip dabar, nes pagal
NATO, kuriai priklauso mūsų šalis,
5-ąjį sutarties straipsnį organizacijos
narės yra įsipareigojusios ginti vie-
na kitą - vienos ar kelių valstybių
užpuolimas laikomas jų visų
užpuolimu.
Esmė –
ne karių skaičius
V. Jokubausko teigimu, dabartinės ir 1940-ųjų Lietuvos kariuomenės dydžiai bei struktūra
skiriasi jau vien dėl to, kad šiuo
metu yra kitokios sąlygos.
„Tarpukariu kariuomenė buvo
komplektuojama iš šauktinių,
kurie dominavo bendrame karių
skaičiuje. 1940-aisiais Lietuvos kariuomenėje buvo apie 28 000 karių,
48 000 rikiuotės šaulių buvo Lietuvos šaulių sąjungoje. Juos derėtų
vertinti kaip aktyvų rezervą. Iš viso
šioje sąjungoje tada buvo 68 000
narių, iš jų - apie 15 000 moterų ir
5 000 jaunuolių. Dabar teigiama,
kad Šaulių sąjunga turi apie 10 000
narių, kariuomenėje šių metų
pradžioje buvo 14 418 asmenų, iš
kurių 7 700 buvo profesinės karo
tarnybos kariai, 4 215 savanorių
(aktyvus rezervas), 2 197 civiliai, 196
kariūnai ir 110 privalomosios pradinės karo tarnybos karių“, - vardijo
pokalbininkas.
Visgi, anot jo, daug svarbiau
yra kokio dydžio pajėgas ir kaip
operatyviai galima būtų sutelkti
krizės atveju.
„1940 metais mobilizacijai reikėjo apie 30 valandų. Per tiek laiko
1939-ųjų rugsėjį kariuomenė buvo
padidinta iki 90 000 karių, o pasienio apsaugos ir priedangos daliniai
pasirengdavo per 4–6 valandas,
ilgiausiai – per parą. Kiek laiko
užtruktų mobilizacija dabar ir kokius skaičius rezervistų absorbuotų
Lietuvos kariuomenė, informacija
yra slapta. Tačiau manau, kad dabar turime kalbėti apie kuklesnius
skaičius ir didesnį greitį.
Bet kokiu atveju žmonių skaičius kariuomenėje nėra jokia galios
išraiška, juk išrikiuotas batalionas
beginklių vyrų būtų tik našta, juos
reikia aprūpinti, maitinti ir taip
toliau. Taigi dera laikytis aksiomos,
kad karių reikia tiek, kad būtų galima maksimaliai efektyviai išnaudoti
visą turimą bei naudotiną ginkluotę ir kompensuoti gyvosios jėgos
nuostolius, patirtus karinių veiksmų
metu“, - teigia V. Jokubauskas.
Anot pokalbininko, šio principo
laikytasi ir tarpukariu - 1940 m.
šalyje buvo per 250 tūkst. parengtų
rezervistų, bet paskelbus visuotinę
mobilizaciją kariuomenė būtų padidėjusi iki maždaug 150 000 karių
ar kiek daugiau. Karo meto etatams
buvo numatyta 125 433 kariai, tačiau
mobilizacijos atveju buvo šaukiama
20 proc. daugiau, tikintis, kad ne visi
pašauktieji atvyks. Kaip pagalba dar
galėjo būti 29 000 nemobilizuotinų
šaulių.
„2001 metais Krašto apsaugos
ministerijoje vyko konferencija,
skirta teritorinei gynybai. Paskelbtoje medžiagoje yra samprotavimų,
kad jai vykdyti Lietuvai reikėtų apie
60–70 teritorinės gynybos batalionų
ir pulkų, o tai sudarytų apie
Gėrimus besirenkantys Lietuvos pirkėjai tarp lentynų nesiblaško
Vertindama pardavimų apimtis, Lietuvos prekybos įmonių
asociacija jau trečius metus iš
eilės paskelbė konkurso „Populiariausia prekė“ nugalėtojus. Populiariausių produktų
sąrašas, apimantis įvairias,
taip pat ir alkoholinių gėrimų, kategorijas, liudija, kad
rinkdamiesi degtinę, trauktinę ir likerį, pirkėjai prioritetą
teikia lietuviškiems prekių
ženklams, o vyną ir konjaką
– pasaulyje pripažintiems
prancūziškiems.
Pasak šešis 2011 m. populiariausius alkoholinius gėrimus platinančios bendrovės „Mineraliniai
vandenys“ (MV) rinkodaros direktorės Rūtos Janušauskienės, skirtingai nei kituose konkursuose, šiame
prekės patrauklumą apsprendžia
ne keli produktus degustuojantys
ekspertai, o visi Lietuvos pirkėjai,
savo „balsą“ vienam ar kitam produktui atiduodami pirkimo metu.
Kulinarijos žurnalo „Virtuvė.
Nuo... iki“ redaktorė Eglė Aleksandravičiūtė įsitikinusi, kad populiarius produktus žmonės renkasi
s LIETUVOS pirkėjai turi susiformavusį skonį ir jų pasirinkimas gana stabilus – daugumos gėrimų kategorijų aukščiausiose pozicijose išlieka tie patys prekių ženklai.
tuomet, kai reikia gero, patikrinto
ir daugeliui priimtino, atpažįstamo
skonio.
„Ne paslaptis, kad rengdami
asmenines šventes ar šventinius
pasisėdėjimus, pirkėjai linksta prie
jau išbandytų, daugelio pamėgtų
ir įvertintų gaminių. Taigi siekiant
padaryti įspūdį ar parodyti gerą
toną, į pirkinių krepšelį dedamas
aukštesnės kokybės, brangesnis ir
daugeliui atpažįstamas produktas“,
- sako E. Aleksandravičiūtė.
MV rinkodaros direktorės teigimu, jau trejus metus vykstančio
„Populiariausios prekės“ konkurso rezultatai rodo, kad Lietuvos
pirkėjai turi susiformavusį skonį
ir jų pasirinkimas gana stabilus –
daugumos gėrimų kategorijų aukščiausiose pozicijose išlieka tie patys
prekių ženklai.
Jau trečius metus iš eilės degtinių kategorijoje aukščiausios pozicijos neužleidžia „Stumbro“ gaminama “Lithuanian vodka“ auksinė,
o trauktinių ir balzamų - „Žalios
devynerios“.
Pasak R. Janušauskienės, „Lithuanian vodka“ per pastaruosius
metus ne tik laimėjo 12 aukso medalių JAV, Europoje bei Rusijoje
rengiamuose konkursuose, bet ir
buvo pasiekusi didesnius nei 1
mln. pakuočių (po 9 l) pardavimus
per metus, kas jai - vienintelei iš
lietuviškų degtinės prekių ženklų
– užtikrino vietą pasauliniame populiariausių stipriųjų alkoholinių
gėrimų sąraše.
Tuo tarpu kulinarinio paveldo
statusą turinčiai trauktinių šeimai
„999“ priklausančių „Žalių devynerių“ skonį pažįsta ne tik Lietuvos,
bet ir Lenkijos, Estijos, Izraelio, JAV
bei kitų šalių gyventojai. 2007 m. rinkai pristatyta trauktinė, išsiskirianti
originaliu 27 augalinių ingredientų
receptu, iš karto buvo įvertinta
rinkodaros konkurse „Password“
už geriausią įvedimo kampaniją, ir
kasmet užima vis stipresnes pozicijas rinkoje.
Vynų kategorijoje 2011 m. vėl
populiariausi didžiausio Prancūzijos vyno eksportuotojo gaminami „J.P. Chenet“ vynai: tarp
baltųjų - pusiau saldus „J.P. Chenet
Moel”, tarp raudonųjų - pusiau
saldus “J.P. Chenet VdP”. Pasak
R. Janušauskienės, šį vyną pirkėjai
lengvai atpažįsta pagal charakteringo dizaino butelį, o pats gėrimas
vartotojų simpatijas užkariavo ir
dėl plataus vynuogių rūšių bei
veislių pasirinkimo, ir dėl kainos
bei kokybės santykio.
Likerių kategorijoje šiemet
pirmą kartą į pirmąją poziciją
iškilo „Stumbro“ gaminamas
slyvų skonio likeris su brendžiu,
o į pernai neskelbtą konjako kategorijos pirmąją vietą grįžo 2009
m. populiariausiojo titulą pelnęs
„Hennessy V.S“. Šis konjakas
pastaruosius septynerius metus
yra populiariausias pasaulyje, o jo
metiniams pardavimams prilygsta
tik kartu sudėti trijų artimiausių
konkurentų pardavimai.
Pirkėjai populiariausiomis
prekėmis tapusius produktus parduotuvėse atpažins pagal specialų
konkurso „Populiariausia prekė
2011” ženklą.
Užs. Nr. 15924
VAKAR. ŠIANDIEN. RYTOJ
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
daugiau?
ANONSAS
Kitose šio ciklo dalyse skaitykite:
Kaip skiriasi tarpukario ir dabartinės kariuomenės struktūra ir finansavimas,
šalies gynybos perspektyvos.
Ko tarpukariu ir dabar pasiekė Lietuvos finansinė sistema.
Kokia buvo emigracijos įtaka tarpukario ir dabartinei Lietuvai.
Kokią tarpukario Lietuvą po poros dešimtmečių matė garsūs emigrantai.
60 000 – 70 000 karių. 2004 metais Lietuvai tapus NATO nare,
buvo peržiūrėta šalies karinė doktrina ir šiuo metu, manau, teoriškai
galima kalbėti apie gebėjimą krizės
atveju taikos meto ginkluotąsias
pajėgas padidinti apie 2–3 kartus,
tai yra iki kokių 30 000 – 50 000 karių. Tai, beje, atitinka XX amžiaus
dešimtojo dešimtmečio Lietuvos
gynybos specialistų gyvosios jėgos
apskaičiavimus partizaniniam
karui Lietuvoje bei turi sąsajų su
pokario kovų dalyvių skaičiumi.
Apie 2 procentus Lietuvos gyventojų 1919–1920 metais kovojo
Nepriklausomybės kare, panašus
procentas pokariu partizanavo“, sako istorikas.
Šią savaitę krašto apsaugos
ministrė Rasa Juknevičienė Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos
komitetui pristatė Parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą.
„Pernai ministerija kartu su
kariuomene parengė Valstybės
ginkluotosios gynybos koncepciją,
kuriai pritarė Valstybės gynimo
taryba. Remdamasis ja, karinio
konflikto atveju kraštas būtų ginamas pasitelkiant organizuotą,
greitai mobilizuojamą rezervą.
Iki šiol jis nebuvo struktūruotas,
o dabar į rezervą išleisti asmenys
bus priskirti konkrečiam kariniam
vienetui“, – sakė R. Juknevičienė.
Anot jos, naujoji rezervo struktūra bus pritaikyta visos Lietuvos
teritorijos gynimui. Šiuo metu yra
apie 65 tūkst. žmonių iki 55 m.
amžiaus, tarnavusių Lietuvos kariuomenėje ir esančių rezerve.
J. Stanišausko (Lietuvos centrinio valstybės archyvo) nuotr.
ssPARADAS. Vasario 16-osios paradas Vilniuje 1940-aisiais.
5
Mintys iš kunigo partizano
Justino Lelešiaus-Grafo (1917-1947) dienoraščio
Guliu šiauduose ir galvoju: dėl ko
mes turime vargti, dėl ko mes tik vieni
turime nešti tautos kryžių ir vargus?
Turėdamas laiko, imu ieškoti viso to
kaltininkų. Iš kur Lietuvoje atsirado tiek
daug išgamų, parsidavėlių?
Prieinu išvados, kad biednuomenės
socialinė padėtis mūsų Nepriklausomybės laikais jiems buvo nepakenčiama.
Jeigu už pusę lito darbininkas turėjo
kirsti žydui per dieną malkas, tuo tarpu
jis matė prabangoje skęstančius Kauno
ponus. Darbininkas su savo šeima kentė
badą, tuo tarpu kita žmonių dalis ruošė
ištaigingus balius, kuriuose dažnai
keldavo net naktines orgijas. Tą visą
matė varge beskęstantis darbininkas. Jo
galvosenoje bujojo neapykanta buržuazijai. Tokių užmirštų ir varge skęstančių
šeimų buvo ne viena. Jos būrėsi viena
prie kitos vis į didesnius ratelius.
Budri bolševikų akis tą didelę
bedugnę tarp biednuomenės ir pasiturinčios visuomenės greitai panaudojo
savo juodiems darbams. Juos traukė
į komunistinius ratelius. Maskva, nors
pati skendo neturte, bet tam pinigų negailėjo. Ji bėrė saujomis auksą. Gi varge
paskendusios biednuomenės mases
sužavėjo auksas. Mestas šūkis, kad ir
jūs esate žmonės, ir jūs galite naudotis
turtais, kad ir jūs turite teisę į gyvenimą,
užbūrė bemoksles mases. Jeigu mūsų
Nepriklausomybės laikais būtų buvęs
kreipiamas dėmesys į tą vargstančią
liaudį, į jos vargingą buitį - to šiandien
nebūtų įvykę.
Reikėjo duoti sąlygas, kad visi
galėtų žmoniškai pragyventi. Jeigu
aukštas valdininkas turėjo kelių aukštų
namą, kurį dažnai įsigydavo vogdamas
iš valstybės iždo, o tuo tarpu darbininko
šeima gyveno fortuose ar tamsiuose,
drėgnuose sklepuose. Ar negalėjo
valstybė sudaryti sąlygas, kad ir tos darbininkų šeimos turėtų tinkamus butus,
kaip pridera žmogui, pragyvenimą?
Kiekvienas valdininkas jautėsi padėties viešpats. Tarnautojas yra skirtas
patarnauti visuomenei. Gi mūsų valdininkija išbardavo, iškoliodavo bemokslį
kaimietį, siųsdavo velniop. Pagieža tautoje augo. Vieni dairėsi į Maskvą, antri - į
Berlyną, o treti - į Varšuvą.
Neturėjome mes net tinkamų pedagogų. Kaimo mokytojas dažnai be
jokio pašaukimo pedagoginiam darbui,
vietoj to, kad ugdytų jaunuomenę savo
gyvenimu - juos stūmė nuo savęs.
Mokytojas per dienas girtas, bendraudamas su įtartinos doros asmenimis,
pats būdamas dvasios elgeta, negalėjo
įžiebti į jautrią vaikučių sielą Tėvynės
meilės jausmo. Toks mokytojas, neturėdamas pedagoginio takto, jaunuomenę
baidė nuo mokslo. Vaikas ruošė savo
pamokas ne iš meilės mokslui, bet gry-
www.partizanai.org nuotr.
nai iš baimės, kad girtuoklis mokytojas
jo nedaužytų rykštėmis.
Buvo blogai tvarkomas ir mediciniškas aprūpinimas. Apskrities gydytojas,
jeigu atvažiavo į kaimą pas ligonį, tai
kad užgiedos už savo vizitą, tai žmogelis
bevelytų geriau mirti, negu parduoti
paskutinę karvę. Valstybė į tai nekreipė
dėmesio. Jeigu gydytojas gauna algą, tai
kokia dar reikalinga antra alga, kurią turi
sudėti sergantieji žmonės? Valstybė turi
taip sutvarkyti, kad gydytojai, gaudami
tinkamą užmokestį, priimtų pacientus
veltui arba už mažą atlyginimą. Važiuotų
pas ligonius valstybės lėšomis.
Tokiu būdu pagerėtų Lietuvoje
socialinė padėtis. Išnyktų tas luomų
skirtumas, pradingtų praraja, kuri skyrė
darbininką nuo valdininko.
Neleistinas dalykas, kad ūkininkas
turi prarasti savo tėvų palikimą varžytinių būdu. Jam skaudu skirtis su savo
žeme, kurią turi palikti vien tik dėl to, kad
statydamas trobesius, leisdamas vaikus
į mokslą, slaugydamas sergančią savo
žmoną, turėjo prasiskolinti. Argi valstybė
negali savo lėšomis statyti ūkininkams
namus, o šie - per ilgametį išsimokėjimą
atsiskaityti su valstybe?
Gal daugelis sakys: o iš kur valstybė
viskam gaus pajamų. Tik prisiminkime,
kiek valstybė skyrė ginklų fondui, kokias
dideles algas mokėjo karininkams. Visa
buvo skiriama ir skelbiama, kad, jeigu
tik priešas bandys pulti mūsų šalį, mes
mokėsime ją apginti. Tai buvo gražu, kas
tai tokio šventa, idealu. Ginti savo tėvų
žemę ir už ją žūti. Bet praktika parodė
visai ką kitą. Kur dingo tie ginklai? Kur
šiandien tie diginalais pasipuošę karininkai? Kai Tėvynei pavojus - jų nėra. Tai
kam reikėjo apgaudinėti mūsų tautą,
kuri tikėjosi ir turėjo teisę reikalauti,
kad tas ginklas būtų atkreiptas į priešą,
kad ponai karininkai stotų kartu su tais
kaimo artojėliais ginti Tėvynės. Šiandien
Lietuvos klausimas pasaulinėje politikoje atrodytų kitaip, jeigu mes būtume
pasipriešinę keturiasdešimtais metais
rusams. O dabar atidavėme ir ginklus,
ir beginklius žmones. Esu tikras, kad
daugiau kraujo nebūtų pralieta ant
Lietuvos žemės karo metu negu dabar,
kai nuklojome Sibiro ir Altajaus kalnus
tremtinių kaulais. Kiek žuvo partizanų,
kiek kalėjimuose išmirė žmonių, kuriuos
sadistai nukankino.
Mes, partizanai, savo vadovybėje
pasigendame karininkų. Jie davė iškilmingą priesaiką Tėvynę ginti ir jos neapleisti. Kur jie dabar, kaip drįso tautos
akivaizdoje sulaužyti duotą priesaiką?
Mes visur jų rasime, ir užsienyje, ir rusų
bei vokiečių armijoje, ir tarnaujant
bolševikams, net dirbančių enkavėdė
organuose, tik jų maža yra partizanų
eilėse, nes čia gresia kiekvieną minutę
mirtis.
Gi jeigu ponai tautininkai pramatė,
kad jie nedrįs pakelti ginklo prieš išorės
priešus, tai kuriam galui jie mulkino
tautą? Tų pinigų dalį, kurią išleido
kariuomenės išlaidoms, galėjo skirti
tautos auklėjimui, švietimui, socialinei
padėčiai pakelti, darbininkų ir ūkininkų
būklei pagerinti, žemės kultūrai pakelti,
o dabar visko netekome.
Aš nekalbu, kad nereikėjo stiprinti
mūsų kariuomenę, bet esu priešingas,
kad visas tautos pajamas skyrė vien tik
kariuomenei ir karininkams, o kitas sritis
užmiršo. Ir nedovanotina klaida, kad
tuos ginklus nepanaudojo savo Tėvynės
garbei apginti.
Ar šiandien mes, partizanai, turėtume gulėti šiauduose, slapstytis miškuose, jeigu visa tauta būtų priauklėta, jeigu biednuomenė ir darbininkija nebūtų
Smetonos ministerių kabineto apvilta.
Žmogus yra žmogumi ir jis negali būti
pastumtas į šunio vietą. Kiekvienas
darbininkas ar mažažemis, jeigu jis iš
tos Tėvynės, kurioje jis gimęs, galėtų
tinkamai pragyventi, jis nesidairytų į
Maskvą, o dirbtų savo tautos labui.
Negalima dovanoti tautos duobkasiam, kurie dirba bolševikų naudai,
bet nemažai yra kalti ir tie, kurie ruošė
kelią bolševizmui Lietuvoje. Esu tikras,
kad būsimoje Lietuvoje šios klaidos
nesikartos, išnyks ta luomų neapykanta, kiekvienas savo užimamoje vietoje
bus patenkintas, niekas neskriaus ir
neišnaudos darbininkijos, bus pakelta
žemės kultūra, atsižvelgta į sunkią
ūkininkų padėtį.
Būsima Nepriklausoma Lietuva turi
keltis iš tų klaidų, kurios ją pražudė, bet
kartu ir užgrūdino, paruošė būsimam
nepriklausomam gyvenimui. Kad nė
vienas asmuo nebūtų išnaudojamas,
kad, nežiūrint ideologijų, galėtų dirbti
naudingą Tėvynės atstatymo darbą.
Tėvynės vairą į savo rankas turi paimti idealistai, pilna žodžio prasme
- lietuviai, kuriems rūpėtų tauta ir jos
klestėjimas.
Net ir sode matykite “Balticum” skaitmeninę TV
Šylantis oras ir parskrendantys paukščiai dažną iš mūsų grąžina prie minčių apie būsimą
šiltąjį sezoną soduose arba užmiestyje. Ką daryti, kad puikiais įspūdžiais būtų užpildytos
ne tik saulėtos dienos, bet ir šilti vakarai? Puiku, kad dabar jau galima įsigyti “Balticum”
skaitmeninę antžeminę TV, kurią galima lengvai nusivežti net ir į sodą.
Mėgstamiausios
programos
Įsigiję “Balticum” skaitmeninę antžeminę TV, tiek sodininkai, tiek ir užmiesčio gyventojai
gali matyti visas populiariausias
lietuviškas programas, be kurių
dažnas jau nebeįsivaizduoja
savo gyvenimo. Tačiau jų papildomai laukia ir numylėtos
pažintinės dokumentikos, filmų, sporto, vaikų, muzikos ar
žinių programos anglų bei rusų
kalbomis - iš viso daugiau nei 20
skaitmeninių programų.
Tarp garsiųjų užsienio programų – pažintinės dokumentikos korifėjai “Discovery channel” ir “Nat Geo Wild”, tačiau
ne ką mažiau žiūrimos gero,
intriguojančio turinio rusiškos
programos “NTV Mir” bei “RTR
Planeta”. Vaikus pralinksmins
“Cartoon Network”, o sporto
aistras kurstys “Sport1” ir “Eurosport”. Na, o kinomanams tikra
sielos atgaiva taps unikali lietuviškai įgarsintų filmų programa
be reklamos “Balticum auksinis”,
dažnai pirmoji pateikianti kokybiško filmo naujienas Lietuvos
žiūrovams.
TV vežkitės su savimi
“Balticum” skaitmeninė antžeminė TV pasiekia iki 40-ies kilometrų spinduliu aplink Klaipėdos
ir Vilniaus miestus. Norintiems ją
matyti, nereikia rūpintis jokiais
papildomų kabelių tiesimais, nes
ji teikiama oru. Šios televizijos
kokybė tokia gera, kad neteks kabinti ir jokių palydovinių lėkščių
ar ypač brangių išorinių antenų.
Visa reikalinga įranga – įprasta kambarinė ar lauko antena
ir TV priedėlis su atkodavimo
kortele, kurie laisvai tilps į didesnę rankinę, tad juos galima
pasiimti su savimi, kad ir kur
važiuotumėte.
Prijungimas – paprastas. Prie
televizoriaus tereikia prijungti
turimą anteną bei TV priedėlį, ir
jau galima mėgautis pamėgtomis
programomis.
Mažos išlaidos
“Balticum” antžeminę skai-
tmeninę TV šiuo metu galima
įsigyti už itin nedidelę kainą - nuo
9 Lt/mėn. O nenorintys jokių
įsipareigojimų, kviečiami įsigyti
televizijos komplekto pakuotę ir
net 6 mėnesius visas skaitmeninės
antžeminės TV programas matyti
nemokamai. Be jokių papildomų
mokesčių ar sutarčių.
Sužinoti daugiau apie šią
ekonomišką ir lengvai vežiojamą
televiziją ar gauti naudingiausią
pasiūlymą – labai paprasta. Visa
išsami informacija mielai bus
pateikta telefonu 8 700 55540 ar
bet kurioje “Balticum TV” atstovybėje.
Ir 2012 metais,
ir po jų - „Balticum” TV
buvo, yra ir bus
Informacija, kad 2012 metų
spalio 29 dieną Lietuvoje bus
išjungta analoginė antžeminė
televizija, svarbi tikrai ne visiems: “Balticum TV” abonentai gali būti visiškai ramūs - jų
pasirinkta televizijos paslauga
buvo, yra ir bus, nepriklausomai nuo minėtos datos. Žinia
apie analoginės antžeminės
TV išjungimą svarbi tik tiems,
kas iki šiol žiūrėjo keletą nemokamų analoginių programų,
“pagaunamų” kambarine ar
lauko antena. Šie televizijos
mėgėjai kviečiami tapti “Balticum TV” abonentais: pasirinkti
kabeliais teikiamą analoginę
ar skaitmeninę TV arba prisijungti skaitmeninę antžeminę
TV. Nesvarbu, kaip ir kur
televizija naudositės, tapę “Balticum TV” abonentais būsimus
rudens pokyčius sutiksite be
jokio nerimo.
6
NuOMONėS. AKTuAlIJOS
Tel. 49 34 35
darbo dienomis
nuo 10 iki 13 val.,
grazina@ve.lt
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
Tuoktis galima ir mero kabinete
Redakcijos archyvo nuotr.
GRAŽINOS SKIlTIS
Už ką esame
dėkingos pasauliui?
Tas Kovo 8-ąsias panelės ir ponios vertina
įvairiai. Bet ir didžiausia burbeklė nušvinta, kai
kas nors įteikia tradicinį tulpės, rečiau - rožės
žiedą, ir jau visiška fantastika - mimozos šakelę. Žinoma, jeigu tai daroma nuoširdžiai, o ne
“iš reikalo”. Ir, regis, praėjusi šventė-nešventė
surikiavo štai kokias optimisčių moterų mintis.
Juk gyvenimą, kaip ir tą Kovo 8-ąją, kiekviena
mūsų vertiname įvairiai. O štai optimistės
dėkoja:
1. Savo vyrui, kuris šį vakarą vėl kėpso
ant sofos kaip didelė rudeninė bulvė, bet jis
su manimi namie, o ne šlaistosi kur nors po
barus.
2. Savo paaugliams vaikams, kurie ir vėl
niurna, jog reiks plauti indus, bet jie su mumis
namuose, užuot šlaistęsi po gatves.
3. Mokesčiams, kuriuos moku. Nes tai
reiškia, kad turiu darbą.
4. Už netvarką po vakarėlio, kai reikės
jėgų viską iškuopti. Bet tai reiškia, kad mane
supo bičiuliai.
5. Už truputį ankštokus drabužius, nes jie
žymi, kad turiu pakankamai valgio.
6. Už veją, kurią reikės nušienauti, už
langus, kuriuos reikės išvalyti, už lataką, kurio
kiaurymes reikės užtaisyti, nes tai reiškia, kad
aš turiu namus.
7. Už visas dejones ir bambėjimus ant
valdžios, nes tai reiškia, kad šalyje nepaminta
žodžio laisvė.
8. Už vietą mašinų stovėjimo aikštelės
pakrašty, nes tai reiškia, jog aš galiu vaikščioti
ir esu laiminga turėdama automobilį ir mokėdama jį vairuoti.
9. Už man pateiktą didžiulę sąskaitą už
šildymą, nes tai reiškia, jog man nešalta.
10. Už močiutę, kuri bažnyčioje stovi man
už nugaros ir giedodama pjauna pro šalį, nes
tai reiškia, kad aš galiu girdėti.
11. Už krūvą skalbinių, kuriuos reikės
išlyginti, nes tai reiškia, kad turiu kuo vilkėti
ir netgi dabintis.
12. Už nuovargį ir paskaudusius raumenis
dienos pabaigoje, nes tai reiškia, kad galėjau
drūčiai padirbėti.
13. Už žadintuvą, zirziantį kiekvieną ankstų rytą, nes tai reiškia, kad esu gyva.
14. Dėkoju žmonėms, su kuriais prasmingai leidžiu laiką, nes su jais smagu ir įdomu.
15. Ir galiausiai ačiū už gausybę el. laiškų,
nes jie rodo, kiek daug bičiulių apie mane
galvoja ir jiems aš esu svarbi.
Taigi, kol vieni bamba dėl tų pačių dalykų,
kiti įžvelgia, kuo gali džiaugtis. Man labiau
prie širdies artimesni tie kiti, nors dėl šildymo
kainų esu linkusi burbėti ir piktintis. Bet visai
nepagalvoju, kad, regis, prabėgusią žiemą nei
namuose, nei darbe dantimis nekalenau.
PAGAlBOS TuRGElIS
s Dokumentai. Ponia Virginija Kaziuko mugėje rado piniginę su Genriko Miškūno
ir Elenos Miškūnienės dokumentais. Tel. 8
686 73242.
s Sofa-lova. Ponia Albina padovanotų
sofą-lovą. Tel. 8 615 42297, 256412.
s Televizorius.
Ponas Adomas labai
džiaugtųsi, jeigu kas padovanotų televizorių.
Tel. 8 602 64286.
s SVETINGAS. Santuokų ceremonijoms planuojama įrengti rotušėje esančią Karalienės
Luizės salę, tačiau, kol ji bus įrengta, meras sutinka tokioms šventėms užleisti net savo
kabinetą.
Klaipėdos valdžios planai perkelti Civilinės metrikacijos skyrių iš dabartinio
jau gerokai pasenusio pastato į miesto rotušę, kur dabar įsikūręs meras, jau
gali virsti kūnu.
įregistravimui siūlau naudoti mano kabinetą. Tokį pasiūlymą šiandien pateikiau ir
Edita
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai. TaGUDAVIČĖ
čiau leisiu sau pajuokauti, kad tai nereiškia,
edita@ve.lt
jog aš įsipareigoju tapti etatiniu liudininku
“Jei yra norinčiųjų miesto rotušėje tuok- ar pabroliu”, - penktadienį kalbėjo miesto
tis jau šiomis dienomis, kol nėra įrengta meras Vytautas Grubliauskas.
tam reikalinga infrastruktūra, santuokos
Žinia, Civilinės metrikacijos skyriaus
pastatas S. Šimkaus gatvėje 11 šiuo metu
yra Aplinkos ministerijos turto balanse, o
Santuokų rūmuose vykstančių funkcijų
užtikrinimas yra Teisingumo ministerijos
žinioje.
“Siekiame, kad anksčiau ar vėliau prestižinėje miesto vietoje esantys dabartiniai
Santuokų rūmai taptų miesto turtu. Tačiau
Teisingumo ministerija visai pagrįstai kelia
klausimą, kur tuomet bus atliekamos tos
funkcijos, kurias dabar užtikrina Civilinės
metrikacijos skyriaus personalas. Todėl
mes ir siūlome perkelti tas funkcijas į miesto rotušę. Panašu, kad po susitikimų su
teisingumo ir aplinkos ministrais pagaliau
pavyko iš mirties taško išjudinti Klaipėdos
santuokų rūmų perdavimą savivaldybės
žinion”, - kalbėjo V. Grubliauskas.
Jo duomenimis, ateityje planuojama ne
tik į rotušę perkelti Civilinės metrikacijos
administraciją, bet ir santuokos ceremonijoms atiduoti rotušėje esančią Karalienės
Luizės salę, tiesa, prieš tai ją atitinkamai
sutvarkius.
Kas būtų įkurdinta dabartiniame
Santuokų rūmų pastate, pasak mero, dar
anksti prognozuoti.
“To pastato panaudojimas jau būtų
mūsų galvos rūpestis. Tačiau žinant, kad
dabar savivaldybei priklausančios įstaigos
yra išsimėčiusios po miestą, manau, būtų
logiška jas sukelti į kiek galima mažiau
pastatų. Neatmesčiau galimybės, kad į
dabartines Civilinės metrikacijos skyriaus
patalpas būtų perkelti Viešojo skyriaus
darbuotojai”, - svarstė V. Grubliauskas.
Jaunimui lėšos apkarpytos,
bet veikla - ne
Būtina susirūpinti lėšomis, kurios
skiriamos nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms. Ypač šiemet, kai
patvirtinus Klaipėdos miesto biudžetą, jaunimo nevyriausybinei veiklai
skirta trečdaliu mažiau nei pernai.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Raimonda ADAMONYTĖ
Tai akcentuota vakar uostamiesčio
Etnokultūros centre vykusioje kasmetinėje jaunimo organizacijų konferencijoje
“Klaipėdos jaunimo politikos plėtros tendencijos ir galimybės”.
Pagrindiniai klausimai, į kuriuos bandyta atsakyti konferencijos metu - kokia
jaunimo politinė situacija Klaipėdoje, ką
žadama tobulinti ir plėsti. Kartu aptartos
Lietuvos regionų jaunimo nevyriausybinių
organizacijų problemos, susijusios ir su
uostamiesčiu.
Jaunimo reikalų departamento Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vyr. specialistė Milisenta
Misevičiūtė įvardijo vieną svarbiausių
problemų, kuri egzistuoja visose organizacijose, dirbančiose su jaunimu. Jos teigimu,
šiuolaikinis jaunuolis nelinkęs įsitraukti
į organizacinę veiklą, tačiau problema
ne noro, bet informacijos stoka. Pasak
M. Misevičiūtės, savivaldybių darbas su
jaunais žmonėmis, efektyvi informacijos
sklaida net gali padėti įveikti didžiausią
jų problemą - nedarbą.
Tuo metu Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos narys Jonas Ignatavičius
teigė, jog labai svarbi neformaliojo ugdymo plėtra, jos kompetencijos oficialus
pripažinimas, kuris taip pat leistų jaunimui organizacinę patirtį panaudoti darbo
paieškose.
27 jaunimo organizacijas vienijančios
asociacijos “Apskritasis stalas” atstovų
teigimu, yra kita problema - reikėtų susi-
s PROJEKTAS. Žadama, kad Klaipėdoje įgyvendinamas jaunimui skirtas projektas
neapsiribos vien renginiais, bet bus įsteigtos garso įrašų ir grafinio dizaino studijos, atviros
jauniesiems klaipėdiečiams.
rūpinti lėšomis, kurios skiriamos nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms. Ypač
šiemet, kai patvirtinus Klaipėdos miesto
biudžetą, jaunimo nevyriausybinei veiklai
skirta trečdaliu mažiau nei pernai.
Tačiau, anot miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus Modesto
Vitkaus, dalis “nubrauktų” pinigų atiteks
tarptautiniam Lietuvos ir Latvijos projektui, kuriam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų yra skirta 367 tūkst. litų.
Žadama, kad šis projektas neapsiribos
vien renginiais, bet bus įsteigtos garso
įrašų ir grafinio dizaino studijos, atviros
jauniesiems klaipėdiečiams.
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
SKAITYTOJŲ EKSPRESAS
Kovo 11-oji
7
Romo JURGAIČIO (ELTA) nuotr.
Kalendoriuje dvi datas - vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją - skiria
tik 24 dienos. Tarp tų 24 dienų yra 72 metų valstybės gyvenimas. Kitais žodžiais tariant - trijų Lietuvos kartų išgyvenimas, praradimai ir pergalės.
Pirmiausia apie savo kartą - visus nuo penkiasdešimties.
Gimę ir augę sovietmečiu. Veltui išmokslinti, nustatyta tvarka
įdarbinti kūrėme savo gyvenimus.
Buvome jauni, ambicingi, išmoningi, žingeidūs. Daugelis mūsų
gyvenome kukliai, bet mylėjome
ir gerbėme tėvus, vyresnius žmones. Žinoma, mus labai domino
gyvenimas už sienos. Kokia laimė
buvo nešiotis iš Lenkijos parvežtą
plastikos maišelį su ABBA ar kitos grupės atvaizdu. Lietuvaičiai
mokėjo kurti ir puoselėti grožį,
mylėjo savo Tėvų žemę, domėjosi
jos tikrąja istorija.
Kūrėme šeimas, auginome
vaikus. Dėkinga likimui už du
didelius mano gyvenime šviesios
atminties vyrus - savo nuostabų
senelį Juozą Klimą (1897-1976) ir
Vilniaus pedagoginio universiteto
docentą Joną Kisielių, mūsų grupės vadovą, kurie mane jaunystės
metais mokė Bernardo Brazdžionio
eilių: “Baltas baltas, kaip vyšnios
viršūnė/Žydro veido, kaip žy-
dras dangus/Kaip vėlė, kaip vėlė
nemarūnė/Per pasaulį keliauja
žmogus...”
Susėsdavome vakarais namuose su seneliu, kuris mokėjo
keturias kalbas, diskutuodavome
apie viską. Džiaugiuosi, kad esu
išsaugojusi keletą senelio daiktų:
žibintą, paprastą kaimo “fanorių”,
kuriuo pasišviesdamas jis kaimynams ir savo vaikams skaitydavo
laikraščius ir knygas. Ir sietą, kuriuo sėdavo savo laukus Ignalinos
žemėje. Mano giliu įsitikinimu, bet
kokia diskusija apie genų ir aplinkos įtaką asmenybės formavimui
bus bevertė be konkrečios patirties.
Kiekvieno žmogaus asmenybės
susiformavimui, jo vertybių išpažinimui ir puoselėjimui būtina
protėvių stiprybės dvasia, tėvų
išmintis ir aplinkos autoritetų pasirinkimas.
Baigusi matematikos studijas
universitete dirbau mokykloje ir
daug kitų įdomių darbų. Sutikau
labai daug išmintingų žmonių
savo gyvenimo kelyje. Sutikau
Labai skaudu, kad tokios mažytės, unikalios Lietuvos žemėje tiek purvo politikoje, tiek nelaimingų
ir pamestų vaikų, tiek daug buitinį smurtą patiriančių moterų, tiek daug ponų, turinčių asmeninių ambicijų bet kokia kaina būti reikšmingais
labai negerų žmonių, kurie gali
dėl savo gerovės bet ką parduoti,
išduoti, meluoti ir likti nebaudžiami. Deja.
Dabar apie savo vaikų kartą. Į
Kovo 11-ąją 1990 metais atėjome
keturi - mes su vyru ir du mūsų
vaikai. Tokių šeimų - didžioji Lietuvos dalis.
Stovėjome visi keturi Baltijos
kelyje prie savo namų Ukmergės greitkelyje prikvietę draugų
ir giminaičių iš visos Lietuvos.
Važinėjome tuomet į mitingus
Vilniuje. Lankėme senelių kapus,
pasakojome jų gyvenimų istorijas,
didžiavomės, kad paveldėjome
didžiulius dvasinio gyvenimo
užtaisus, meilę lietuviškai dainai,
savo Tėvų žemei.
Kodėl šiandien mūsų vaikų
klasės ir studijų draugų daugiau
nei pusės nebeliko čia, mano my-
limoje Lietuvoje?
Ar galime dabartinės dvi kartos - mes ir mūsų vaikai - ištaisyti
padarytas klaidas ir susivienyti gyvybiškai svarbiai kovai dėl šviesios
Lietuvos?
22 metai atkurtai valstybei - jaunas amžius. Svarbu kiekvienam iš
mūsų suvokti, kad kiekviena diena
žmogaus gyvenime paženklinta
meile, atsakomybe ir patriotizmu,
siekiu padaryti savo aplinkoje
maksimaliai, ką tau skyrė bendruomenė, šeima ir valstybė - yra
sėkmės garantas.
Aš išgyvenu, kad turiu mažai
bendraminčių rinkdama rajono
valdžią, Seimą. Laimi kiti, kurių
požiūriai ir vertybės pagal kitokią skalę matuojami. Šiandien jų
daugiau. Labai skaudu, kad tokios mažytės, unikalios Lietuvos
žemėje tiek purvo politikoje, tiek
nelaimingų ir pamestų vaikų, tiek
daug buitinį smurtą patiriančių
moterų, tiek daug ponų, turinčių
asmeninių ambicijų bet kokia kaina
būti reikšmingais. Noriu tikėti, kad
tai laikina.
Auga anūkų karta. Mūsų trys
ąžuoliukai Natas ir Laurynas
vedant muzikaliausiam Nojui dainuoja: “Žaliam sode, žaliam sode/
Lapeliai žaliuoja/Tai ne lapai laputaičiai/Tai bernaičiai -lietuvaičiai.”
Mažoji Aurėja klausosi ir šypsosi.
Patinka jai berniukų daina.
Sodas, pasodintas mūsų, tėvų ir
senelių Tėvynės Lietuvos žemėje,
tvirtai įleidęs šaknis saugos išmintį ateities kartoms, kartos mūsų
išjaustų dainų aidą.
Su švente, su viltinga ateitimi.
Vardan tos Lietuvos.
Lina SUKACKIENĖ
“Naujieji metai ar Helovinas yra didesnė šventė...”
Redakcijos archyvo nuotr.
Rytoj švęsime Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo
22-ąsias metines. Kiek aktyvus bus Klaipėdos jaunimas
minint šią datą? Galime tik
spėlioti. O štai ką Klaipėdos
universiteto studentai mano
apie Vasario 16-ąją.
Agnė JUREVIČIŪTĖ
Jaunoji karta vis garsiau deklaruoja abejingumą ir atsiribojimą nuo visuomeninio gyvenimo
vietos bendruomenės ir valstybės
lygmeniu. Nors kuriamos įvairios
mokinių bei studentų interesams
atstovaujančios institucijos ir jaunimo organizacijos, kurios galėtų
būti demokratijos mokykla jaunuomenei, ši traukiasi į visuomeninio
gyvenimo pakraščius rinkdamasi
subkultūrų alternatyvą - viename
savo mokslinių straipsnių mintis
dėstė A. Ranonytė. Šie ir panašūs
teiginiai figūruoja kone kiekviename tekste, kai pradedama kalbėti
apie jaunimą ir pilietiškumą. Artėjant didžiulei valstybinei Vasario
16-osios šventei nusprendėme
patikrinti, ar tokie teiginiai išties
teisingi, ar išties jaunimas yra nepilietiškas ir apolitiškas?
Atsitiktinai apklausėme studentus iš skirtingų fakultetų. Deja,
apklaustieji patvirtino tyrimų
tendencijas. Martyna Povilaitytė,
III kurso politologijos studentė,
paklausta, ką jai reiškia Vasario
16-oji, sakė, jog asmeniškai jai tai
nereiškia nieko ir šios šventės ji
nešvenčia: “Tai diena, kuri kažką
reiškia Lietuvai, kaip istorinė, tautinė diena, tačiau man asmeniškai
ji nereiškia nieko.”
Mergina pripažino, kad bendraamžiai šios dienos taip pat
nesureikšmina. Kaip pagrindinę
priežastį Martyna įvardija tai, jog
jaunimui tai yra neįdomu ir nepatraukliai pateikta. “Naujieji metai
ar Helovinas yra kur kas didesnė
šventė nei Vasario 16-oji” - savo
požiūrį dėstė mergina.
Visuomenės sveikatą studijuojanti Justina Ivanauskaitė irgi
prisipažįsta, jog Vasario 16-oji jai
yra tiesiog laisvadienis, ir šios datos
ji nesureikšmina: “Galbūt labiau
sureikšminau, kai mokykloje mokiausi, tačiau dabar ne.”
Visuomenės sveikatos fakultete
studijuojanti mergina kaip pagrindinę priežastį, kodėl pasikeitė
požiūris į šią šventę, įvardijo tai,
jog mokyklose būdavo daugiau
renginių. Trečiakursė mano, jog
jaunimą įtraukti į šią veiklą būtų
galima įvairiais renginiais ir duodant kūrybinius darbus atlikti
patiems studentams, kad jie patys
kažkuo prisidėtų prie šios šventės
ir jaustųsi jos dalimi.
“Vasario 16-oji man nereiškia
nieko, tai asocijuojasi su Lietuva,
bet nesukelia jokių emocijų, ir
šios datos aš nešvenčiu, nematau
reikalo sureikšminti šios dienos”, tai visuomenės sveikatos mokslus
“kremtančios” Indrės Barakauskaitės nuomonė. Trečiakursės
nuomone, vyresnioji karta turėtų
sudominti jaunimą, įtraukti jį į
pilietinę veiklą. “Tai labiau vyresniosios kartos šventė” - kalbėjo
mergina.
Kaip pagrindinę priežastį, kodėl jaunimas nedalyvauja įvairiuose renginiuose valstybinių švenčių
metu, Visuomenės sveikatos fakulteto studentė sakė, jog jaunimui tai
paprasčiausiai yra neįdomu.
“Man, kaip archeologei, ši
šventė yra gana svarbi, tačiau
kažkaip įspūdingai jos nešvenčiu,
tiesiog iškeliame vėliavą, ir tiek.
Mano manymu, jaunimą įtraukti
į pilietinę veiklą galima tik darant
daugiau įdomesnių renginių. Jaunimui valstybinės šventės nėra
aktualios ir jomis jaunoji karta
nelabai domisi”, - tai Almos Lekniūtės mintys apie Vasario 16-ąją.
Humanitarinių mokslų fakultete
studijuojanti mergina teigia, jog jos
aplinkoje esantis jaunimas taip pat
šios dienos nelaiko švente.
Džiugina tik tai, jog į provokacinį klausimą, ar nevertėtų
nedarbo diena paskelbti vasario
14-osios vietoje Vasario 16-osios,
visos apklaustos studentės atsakė
neigiamai. “Tai yra tradicija, o
tradicijų reikia laikytis”, - teigė A.
Lekniūtė.
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad pilietiškumas nėra prigimtinė duotybė, o įvairių institucijų išugdomas ir formuojamas
fenomenas socializacijos procese.
Taigi turbūt negalėtume visko suversti jaunimui ir tiesiog apšaukti
jį nepilietišku. Svarbu tai, kad
pilietiškumo atrofijos raišką lemia
ne tik jaunimo demonstruojamas
pasyvumas, bet ir socialinis bei
kultūrinis kontekstas, kuriame
ruošiamos valstybinės pilietinio
ugdymo programos, rengiami
pedagogai ir kuriama dėstymo
metodika bei jos sąsajos su realiu
kasdieniniu gyvenimu.
Iš Klaipėdos universiteto žurnalistikos studijų mokomojo naujienų
ir aktualijų portalo “Sociumas”
8
SPORTAS
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
PuSlAPIO RėMėJAS
A lygos traukinys
palaukė “Atlanto”
ŠVIESlENTė
Dragūniečiai sužinojo varžovus
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.
KLAIPĖDOS “Žemaitijos dragūno” rankininkai balandžio 24-25 dienomis
Baltijos rankinio lygos (BHL) finalinio ketverto varžybose kovos su viena lietuvių
- Vilniaus “VHC Šviesa” bei dviem estų - “HC Kehra/Horizon Pulp&Paper” ir “Polva
Serviti” ekipomis. “Žemaitijos dragūno” treneris Artūras Juškėnas sieks, kad
BHL finalo ketverto varžybos vyktų Klaipėdoje. Klaipėdiečiai šiemet Lietuvos
rankinio lygos (LRL) pirmenybėse rungtyniauja be suklupimų - iškovojo jau
šešioliką pergalių. Šeštadienį 14 val. išvykoje jų laukia LRL dvikova su Alytaus
“Almeidos - Stronglaso” ekipa. Daugkartiniai šalies čempionai pastarosiomis
dienomis plušėjo ir fizinę formą gerino “Klaipėda GYM” sporto salėje. Dragūniečiai išbandė TRX - kabančio diržo sistemos treniruoklius.
s SUDĖTIS. Komanda suburta iš žaidėjų, kurie kartu treniruotis
pradėjo šią žiemą.
Be aiškios struktūros, sutarčių su investuotojais, ne savo aikštėje, tačiau Klaipėdos “Atlantas”
startuoja Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Teigiama, kad visi nesutvarkyti reikalai bus
išspręsti artimiausioje ateityje.
Kviečia nemokamai treniruotis
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Valdas
PRYŠMANTAS
valdas@ve.lt
ĮVAIRIOMIS akcijomis pagarsėjęs sporto klubas “Šansas” kviečia nemokamai
įsijungti į sporto veiklą naujas neįgaliųjų ir senjorų grupes. Iki balandžio 30
dienos senjorai ir neįgalieji sporto klube “Šansas” (Baltijos pr. 18A) gali be jokio
užmokesčio mėgautis treniruoklių sale, erdviomis drabužinėmis ir dušais, žaisti
stalo tenisą. Šios sporto įstaigos savininkas Arūnas Jocys ne kartą yra pabrėžęs,
jog būtina visiems sudaryti vienodas sąlygas sportuoti ir džiaugtis gyvenimu.
“Tokias akcijas rengiame jau keleri metai. Smagu žiūrėti, kaip aktyviai neįgalieji
ir senjorai lanko treniruotes. Jiems tai ne tik sportas, bet ir maloni atrakcija,
bendraminčių susibūrimas ir laisvalaikio praleidimas, - teigė A. Jocys. - Neturi
būti jokios prarajos tarp žmonių, nesvarbu, ar esi jaunas ir sveikas, ar senas,
ar neįgalus. Man malonu stebėti, kaip žmonės per trumpą laiką sugeba tapti
gerokai žvalesni ir tvirtesni. Žmonių padėka ir džiaugsmas mane tik dar labiau
įkvepia siekti užsibrėžtų tikslų.” Sporto klubo darbuotojai įdėmiai stebės sportuojančiuosius ir specialiais prizais apdovanos aktyviausią senjorą, senjorę ir
neįgalųjį sportininką. Platesnė informacija teikiama ir registracija vykdoma
telefonu: 8 690 90190.
Mančesterio komandos pralaimėjo
FUTBOLO klubų Europos lygos varžybų pirmosiose aštuntfinalio rungtynėse užvakar triskart Čempionų lygos nugalėtoja “Manchester United” (Anglija)
komanda namuose 2:3 (1:1) nusileido Bilbao “Athletic” (Ispanija) futbolininkams,
o kita Anglijos ekipa “Manchester City” išvykoje 0:1 (0:0) pralaimėjo Lisabonos
“Sporting” (Portugalija). Atsakomosios aštuntfinalio rungtynės bus žaidžiamos
kovo 15 dieną. Aštuntfinalių susitikimų rezultatai ir statistika: Charkovo
“Metalist” (Ukraina) - Pirėjo “Olympiacos” (Graikija) 0:1 (0:0). Įvartis: David Fuster
(50 min.). Pašalintas - Edmar (“Metalist”, 82). Lisabonos “Sporting” (Portugalija)
- “Manchester City” (Anglija) 1:0 (0:0). Xandao (51). Enšedės “Twente” (Olandija)
- Gelzenkircheno “Schalke 04” (Vokietija) 1:0 (0:0). Luuk de Jong (61 - iš 11 m).
Pašalintas - Joel Matip (“Schalke 04”, 61). Madrido “Atletico” (Ispanija) - Stambulo
“Besiktas” (Turkija) 3:1 (3:0). Eduardo Salvio (24, 27), Adrian Lopez (37); Simao
(53). “Manchester United” (Anglija) - Bilbao “Athletic” (Ispanija) 2:3 (1:1). Wayne
Rooney (22, 90+2 - iš 11 m); Fernando Llorente (44), Oscar de Marcos (71), Iker
Muniain (90). Liežo “Standard” (Belgija) - “Hannover 96” (Vokietija) 2:2 (2:1).
Yoni Buyens (27), Mohamed Tchite (30); Lars Stindl (22 - iš 11 m), Mame Diouf
(56). “Valencia CF” (Ispanija) - Eindhoveno PSV (Olandija) 4:2 (3:0). Victor Ruiz
(11), Roberto Soldado (13, 43 - iš 11 m), Pablo Piatti (56); Ola Toivonen (83 - iš
11 m), Georginio Wijnaldum (90). “AZ Alkmaar” (Olandija) - “Udinese” (Italija)
2:0 (0:0). Maarten Martens (63), Johann Gudmundsson (82).
“Vakarų ekspreso” ir Eltos informacija
daugiau informacijos - www.ve.lt
2012 metų Klaipėdos
“Atlanto” sudėtis*
Povilas Šarūnas
Dmitrij Šiškin
Donatas Surblys
Evaldas Užkuraitis
Mantas Perepliotovas
Valdas Saulėnas
Edgaras Mastianica
Taciano Jean Tratch
Denis Gordej
Žilvinas Banys
Karolis Atutis
Davydas Arlauskis
Marijan Choružij
Karolis Laukžemis
Žilvinas Kymantas
Aleksandr Babalkin
Artiomas Drozdovas
Deividas Peištaras
Giga Imnadzė
*Į sudėtį
Ernestas Alekna
įtraukti dar
Mykolas Kaveckas
7 futbolininkai,
Vartininkai
tačiau LFF jų
Giedrius Štreimikis
neįregistravo dėl
Osvaldas Kniukšta
nesutvarkytų
Mantas Šumskis
dokumentų
Komandai Lietuvos futbolo
federacija licenciją išdavė ir žaidėjus įregistravo tik vakar. Jokių
nuobaudų ir sankcijų federacija
“Atlantui” neskyrė.
“Visus reikiamus dokumentus
komanda iki sutarto laiko pristatė,
įvykdė kitus keltus uždavinius, vakar informavo LFF komunikacijos skyriaus koordinatorė Jurga
Chomskytė-McGeever. - Žaidėjų
registraciją leidžiama susitvarkyti
iki 24 valandos.”
Šiandien 13 val. “Atlantas”
Gargždų stadione jėgas išmėgins su “Šiauliais”. Uostamiesčio
ekipai šį sezoną keliamas tikslas tarp 10 komandų užimti 6-8 vietas
bei išsilaikyti A lygoje.
Taip vakar sakė Romualdas
Jonaitis, klubo valdymo reikalus
tik pirmadienį perėmęs kaip
fizinis asmuo.
“Visos tos pastarojo meto
su “Atlantu” susijusios istorijos komandai padarė meškos
paslaugą. Pamirškime istoriją ir
žiūrėkime į ateitį. Miestas turi
turėti komandą, ir ji bus. Pirmieji
žingsniai padaryti, svarbiausias
iš jų - startas A lygoje. Po rungtynių daugelis supras, jog dirbame,
tesime žodį, ir prisijungs prie
mūsų.
Yra potencialūs, patikimi investuotojai, tai žmonės, kuriems
Klaipėdos futbolas rūpi. Startas
čempionate - tai ženklas, kad
įvykdėme tai, ko jie laukia.
Tikiuosi, kad prie komandos
valdybos prisidės ir miestas.
Viską sprendėme labai greitai, praktiškai per dieną. Sutarėme, kad Vacys Lekevičius
visiškai pasitraukia nuo klubo
valdymo bei sportinės veiklos ir
figūruoja tik su bankrotu susijusiuose veiksmuose. Apie trenerį
ir žaidėjus galiu pasakyti tiek - ką
atėjęs radau, su tais ir dirbame”, pasakojo penktadienį jis.
“Atlantą” treniruos Romualdas Norkus.
Anot R. Jonaičio, paraleliai
tvarkomos ir bankroto procedūros, formuojama taikos sutartis
su kreditoriais - be jų sutikimo
tęstinė klubo veikla nebūtų įmanoma.
Dabar pagrindiniai komandos
uždaviniai - įgauti stabilumą,
sudaryti sutartis su žaidėjais, suburti administracinę grupę.
“Klubo struktūra kol kas
nėra aiški, bet galiu pasakyti, jog
aš jokio posto nesieksiu. Ir taip
dalyvauju daugelio organizacijų
veikloje, turiu ką veikti”, - sakė
R. Jonaitis.
Nepriklausomybės atkūrimo
dienai - regbio turnyras
Redakcijos archyvo nuotr.
Šeštadienį Klaipėdos centrinio stadiono atsarginėje
aikštėje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai
paminėti organizuojamas
regbio turnyras.
Paulius
MATULEVIČIUS
paulius@ve.lt
Nuo 11 val. į kovą stos keturios
ekipos: Šiaulių “Šiauliai”, Šiaulių
“Baltrex”, Klaipėdos “Kuršiai” ir
pastarosios komandos dubleriai.
Turnyrą organizuoja “Viesulo” sporto centras ir “Kuršių”
atstovai.
“Tradiciškai sportuodami paminėsime valstybinę šventę. Varžybose turėtų netrūkti gražių, atka-
s GRUMTYNĖS. Regbio dvikovos pasižymi vyriška ir aršia kova.
klių ir itin vyriškų kovų”, - pabrėžė
vienas iš Klaipėdos jaunimo regbio
ugdytojų Donatas Streckis.
Visi žiūrovai varžybas galės
stebėti nemokamai.
Be to, visi vaikai (berniukai ir
mergaitės), gimę 1997-2003 metais,
yra kviečiami į regbio treniruotes.
Naujas grupes renka treneris D.
Streckis.
Išsamesnė informacija teikiama
telefonu: 8 603 68821.
Dienraščio “Vakarų ekspresas”
laisvalaikio priedas.
Sudarytoja Andromeda MILINIENĖ.
el. p. andromeda@ve.lt
Šeštadienis 2012 03 10
Daugiau laisvalaikio skaitinių - www.ve.lt
Citata
Niekas nežino,
kiek turi jėgų, kol
jų neišbandė.
Johann Wolfgang
von Goethe
9
2,5
Skaičius
Data
cm kasmet susmenga
Indianos universiteto
biblioteka, mat inžinieriai
neįvertino bibliotekoje
būsiančių knygų svorio.
1776 m. kovo 10-ąją gimė
karalienė Luizė, Frydricho
Vilhelmo III, valdžiusio
Prūsiją 1776-1840 m.,
žmona (mirė 1840 m.).
“Negaliu užleisti balso stygų rūdimis”
“K
prižiūri mažamečius broliukus,
jei to prireikia.
Jūsų vaikai - taip pat labai
užsiėmę žmonės?
Paulius dabar ruošiasi abitūros egzaminams, Birutė džiazuoja
ir lanko manekenių studiją, Tadas
atsidėjęs dailei, plaukimui, na, o
pagrandukas keturmetis Jonukas
- jau “prie muzikos”. Kaip mama,
kaip senelis kompozitorius Juozas
Širvinskas, kaip močiutė Rūta...
ai klausausi
Aistės atliekamų vokalo
kūrinių ar žiūriu jos sukurtus
vaidmenis Nacionaliniame
operos ir baleto ar Klaipėdos
muzikiniame teatruose, visada apsiverkiu, - sakė Aistės
Širvinskaitės - Ruškienės
mama Rūta Mileškaitė - Širvinskienė. - Ir ji puikiai žino,
kodėl tos ašaros byra...”
Sesuo Andželika
Atvažiavusiai paskui vyrą į
pajūrį Aistei daug ko stigo: bičiulių rato, teatrinės atmosferos.
Pagaliau ir vaidmenų.
“Bet pamažu radosi interesų
čia, o ne Vilniuje. Buvau maloniai
nustebinta, kai atvykėlė režisierė
Yana Ross Klaipėdos muzikiniame teatre pakvietė pagrindiniam
Džiakomo Pučinio operos “Sesuo
Andželika” vaidmeniui. Labai
priešinausi, nes tai asocijavosi su
mano gyvenimu, netektimis. Režisierė to nežinojo, bet kažkodėl
nuo manęs neatstojo. Ir galų gale
pasidaviau.
Sudainavusi Andželiką, negaliu į save sugrįžti gal savaitę,
- prisipažįsta Aistė, bet drauge
ji šį vaidmenį laiko aukščiausia
savo, kaip vokalistės, viršūne. Persilaužiau ir padariau.”
Gražina JUODYTĖ
Meilė, viltis ir tikėjimas
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Studijavusi dailę (“Aš jau
penktoje klasėje maniau, jog būsiu
dainininkė”, - sakė Aistė), tačiau
galiausiai pasirinkusi vokalistės
karjerą, dar studijų metais ištekėjo
už Vytauto Landsbergio asmens
sargybinio. Netrukus šeimoje
jau spurdėjo naujagimis Paulius.
Šeimai buvo didelis smūgis, kai
šiam sulaukus vos šešių mėnesių
smogė baisi diagnozė - vėžys.
Niekam nereikia aiškinti, ką tai
reiškia. Bet operuotam, gydytam
Pauliui šiandien 19 metų.
Kai jau baigė atslūgti baimės
dėl profilaktiškai onkologų prižiūrimo vaiko, gyvenimas Aistei, jau susilaukusiai ir dukrelės
Birutės, kirto dar kartą: avarijoje
žuvo vyras. Likimas tarsi siekė
jauną moterį sugniuždyti taip,
kad ji apie savo profesinę karjerą
užmirštų galutinai ir negrįžtamai.
Bet, kaip sakoma, pradedančiam
skęsti kas nors pakiša gelbėjimosi
ratą arba tiesiog žmogus išmoksta
plaukti.
Po penkerių metų gedulo jaunoji moteris su dviem vaikais vėl
sutiko Jį. Anesteziologas Nerijus
Ruškys rezidentavo Plungėje,
tad Aistė gyveno tarp Žemaitijos
ir Vilniaus. Na, o kai gyvenimo
draugas pradėjo dirbti Klaipėdos
apskrities ligoninės Anesteziologijos - reumatologijos klinikos vedėju, reikėjo apsispręsti ir ryžtis:
Vilnius arba Klaipėda.
Pora jau buvo susilaukusi
sūnelio Tado, todėl Aistė apsisprendė šeimos, o ne karjeros,
kaip ji tuomet galvojo, labui.
Šiandien Ruškių šeimyna
gyvena Palangoje ir augina jau
keturis vaikus: devyniolikmetį
Paulių, penkiolikmetę Birutę,
septynmetį Tadą ir pagranduką
keturmetį Joną.
Šeima ar karjera? Daugeliui
šiuolaikinių moterų iškyla toks
klausimas. Ir daugelis renkasi
profesinę, o ne “vaikų gimdymo”
misiją, kaip paniekinamai kartais
sakoma apie daugiavaikes motinas. Visiems žinoma, kaip sunku
suderinti abu dalykus: ir šeimą,
ir pašaukimą bei karjerą, tačiau
Aistei tai puikiai pavyko.
Kaip suderinate motinystę, vokalistės karjerą ir dar
pedagoginį darbą Klaipėdos
Jeronimo Kačinsko muzikos
mokykloje?
Laikausi griežto grafiko: sep-
tintą keliuosi, ruošiu visiems
pusryčius, išlydžiu vaikus į mokyklas, vyrą - į darbą. Du tris
kartus per savaitę, nepaisydama,
ar turiu vaidmenų, koncertų teatruose, važiuoju į Klaipėdą dirbti
su nuostabia koncertmeistere
Loreta Rasiackiene.
Kaip smuikininkai, pianistai
privalo groti kasdien, taip ir vokalistai irgi negali užleisti balso
stygų rūdimis. Žinoma, tuos susi-
tikimus išnaudoju ne tik balsui lavinti, bet ir naujoms programoms
ruošti. Na, ir šeimą pasitinku su
garuojančiais pietumis, o vakare
- su vakariene...
Ir viską darote pati?
Taip, viską darau pati: skalbiu,
valau langus, plaunu grindis...
Na, kas nuo seno yra laikoma
moters pareiga - tą ir atlieku pati.
Tiesa, dabar jau turiu ir užvadėlį dukrą Birutę. Ji netgi labai noriai
Tai tarsi trys akmenys, ant
kurių Aistė stato savo gyvenimo
rūmą. Viltis ir tikėjimas neapleido, kai slaugė pirmagimį. Meilė
vėl pakėlė nuo žemės, kai taip
skausmingai išgyveno netektį.
Vokalistė įsitikinusi, kad kiekviename žingsnyje ją lydi meilė: kuriamam vaidmeniui, mokomam
dainuoti vaikui, kolegoms, bičiuliams, savo mokytojams - Mameniškienei, Maciūtei, Milkevičiūtei,
Noreikai, dailėje - Šalteniui, Vaitiekūnui. Na, ir žinoma - patiems
artimiausiems žmonėms, kurie
visada greta - kartu džiaugiasi
arba liūdi.
Nuoširdžiai grožėjausi, kai į
Aistės koncertą Klaipėdos muzikiniame teatre sugužėjo visi
vaikai, vyras, tėvai, tetos ir dėdės. Dainininkė neslėpė: “Kai
susirenkam visi krūvon, jaučiuosi
kaip Italijoje, kur žmonės neslepia
savo jausmų. Man taip nyku buvo
Skandinavijos šalyse, kuriose
žmonės atrodė tarsi bejausmiai,
nors žinau, kad taip nėra”, - sakė
Aistė, žingsnis po žingsnio einanti pasirinktu keliu.
stilius
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
ssChristian Dior
10
tokius efektingus vaizdus “new
look” stiliumi, jog atrodo, kad
manekenių apdarai tik ką atvežti
iš muziejaus.
Be to, kokteiliniai ir vakariniai
tualetai įstabiai praktiški: ilgi
šilkiniai sijonai sugalvoti tam,
kad būtų galima juos maišyti su
įvairiu trikotažu.
Nors Billo Gaytteno kūriniai
ne tokie fantastiški kaip Galliano,
užtat - komerciškai sėkmingi:
vien per pastaruosius metus jų
pardavimas išaugo 14 procentų.
“Givenchy”:
nuo kačių prie žirgų
Savo buvusiose kolekcijose šių
mados namų kūrybos vadovas
Ricardo Tishi žavėjosi laukinių
kačių gracija ir plastiškumu, o
dabar visas jo dėmesys priklaustytas prie žirgų. Jodinėti skirtų
drabužių estetika - lakoniškas
dizainas su sportiniu prieskoniu, minimumas dekoro, odos
gausa - tapo pagrindu naujajam
sezonui. Dar vienas jo įkvėpimo
šaltinis - aštuntojo dešimtmečio
Guy Bourdin fotografijos.
Imdamas jojikės kostiumą
kaip pagrindą, modeliuotojas jį
interpretavo netikėtu kampu:
kai kuriuos elementus pakėlė
į tikro fetišo rangą. Tiesa, jam
pavyko apeiti tipiškas klišes
kaip kepurės ir vytiniai - juos
pakeitė architektūrinio kirpimo
žaketai ir aukšti batai plokščiu
padu, kuriems šiaip jau ne vieta
arklidėse. Auskarai
taip
pat priminė balnakilpes.
Rudens
- žiemos kolekcijoje pirmuoju smuiku griežia
odiniai
ssGivenchy
ssGivenchy
Tačiau istorinio įvykio nebuvo. Laikinai einantis mados namų
vyriausiojo dizainerio pareigas
Billas Gayttenas ir toliau dirba
įkvėptas Christiano Dioro: daugeliui modelių sukurti naudotasi
archyviniais meistro užrašais bei
eskizais, taip pat jo klasikinėmis
formomis.
Ateinančio rudens bei žiemos
sezono herojė - ypač moteriška ir
elegantiška: suknelės, įimtos per
liemenį, pieštuko formos sijonai
iki kelių, įmantriai dekoruoti žaketai, šilkinės palaidinės ir paltai
iš Alpakos vilnos, primenantys
7-ąjį dešimtmetį. Modeliuotojas
akcentavo, kad "Christian Dior"
turi eiti pirmyn, kad ir kas nutiktų...”
Per pastaruosius metus mada
patyrė aibę pokyčių, ir klasika
staiga suskambėjo šiuolaikiškai.
Naudodamas turtingą spalvų
paletę - čia ir baklažanų, alyvų
ir šviesiai rožinės, rudos ir pilkos atspalviai - dizaineris kuria
rudens ir
žiemos
tendencijos
ssJohn Galliano
M
ados namų
“Christian Dior”
pasirodymo
publika laukė su nekantrumu. Buvo smalsu, ką šį kartą
parodys Billas Gayttenas,
pakeitęs Johną Gallianą, o
antra - visi tikėjosi, kad mados namai pagaliau paskelbs
savo naujojo kūrybinio
vadovo vardą (paskutinėmis žiniomis, jo vietą turėjo
užimti Rafas Simonsas).
Mados
savaitė
Paryžiuje:
ssYSL
ruota gotiška panelė. Sprendžiant
iš žvaigždžių skaičiaus pirmoje
eilėje, jau greitai sužinosime, ar
tinkamas toks įvaizdis įprastame
gyvenime...
John Galliano:
“art nouveau” ir
Oscaras Wilde
Antroji Billo Gaytteno kolekcija, sukurta Johno Galliano
prekės ženklui, mados vertintojams sukėlė dvejopą įspūdį: viena
vertus, dizaineris aiškiai bando
tęsti pradininko kelią, kita vertus
- jo kūryba ne tokia ekscentriška.
Todėl komerciškai sėkmingesnė.
ssYSL
drabužiai: šortai, kelnės, švarkai
ir suknelės. Odinių modelių
griežtumą dizaineris švelnina pasitelkdamas šilką,
atlasą, barchatą ir šifoną.
Nepamiršo Ricardo Tishi
ir natūralaus kailio.
Atsižvelgiant į tai, kad
daugelio ant podiumo parodytų apdarų spalvų paletė
gana niūri (dominuoja alyvuogių, rusva, raudonos ir
mėlynos atspalviai, tačiau
pagrindinė - juoda, kuri,
regis, ir vėl bus populiariausia šaltuoju metu),
“Givenchy” moteris atrodo kaip fiziškai gerai treni-
stilius
ssChristian Dior
“Hermes” mados namų kūrybiniam vadovui kelionės - tai
pirmiausiai judėjimas. Įkvėpimo
savo naujajai kolekcijai dizaineris ieškojo klajoklių
genčių estetikoje.
Praėjusią savaitę
paaiškėjo, kad Stefanas Pilatis, dirbęs su
YSL nuo 2004 metų,
palieka mados namus (į jo vietą, kalbama, ateis Hedi
Slimane). Taigi
naujoji jo rudens
- žiemos kolekcija tapo savotišku
atsisveikinimu su
publika.
ssHermes
ssHermes
ssJohn Galliano
Yves Saint
Laurent: protas
ir jausmai
mai, kaip jodinėjimas arba ilgi
pasivaikščiojimai.
Garderobo, kuriam įtaką, be
abejonės, padarė Viktorijos epocha, pagrindas - plisė. Dominuoja
plisuoti sijonai, suknelės ir netgi
palaidinės. Modeliuotojas siūlo
maišyti perregimus audinius su
tvirtu šilku bei vilna ir atskirti
visa tai aksesuarais: kailinėmis
apykaklėmis, grubokais diržais,
ilgomis kojinėmis (štai ir pasirodė
Galliano šešėlis!) bei fantasmagoriškomis skrybėlėmis.
Kolekcijoje viešpatauja orios
rudeniškos spalvos: garstyčių
geltona, rusva, smaragdo žalia,
tamsiai mėlyna, paįvairintos juoda ir pilka.
11
ssHermes
Scanpix
ssJohn Galliano
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
ssChristian Dior
Kaip ir daugelis dizainerio
kolegų, pristačiusių savo naujus
darbus šiųmetėje Paryžiaus mados savaitėje, S. Pilatis mato savo
heroję kaip stiprią moterį, kuriai
pirmoje vietoje yra protas, o tik
antroje - jausmai. Ji nebijo drąsių
sprendimų, tačiau nėra linkusi
Naujojo rudens
sezono ko lekcijos įkvėpimo šaltinis - Aubrey
Beardsley, 19
amžiaus aristokrato, piešiniai, “art nouveau” stilius
ir Oscaro
Wilde kūryba. Rudens ir
žiemos sezono
herojė - romantiš-ka ir jausminga mergina, kuriai nesvetimi tokie žmogiški džiaugs-
rizikuoti,
todėl jos
garderobe
dominuoja
klasika, pateikta šiuolaikine maniera:
futliaro formos
suknelės, siauri sijonai, kelnės su
paaukštintu liemeniu.
Įprastus siluetus S. Pilati pateikia savaip: naudodamas neįprastus audinius - odą ir metalą,
kurie daro drabužius panašius į
šarvus.
Daugumos modelių formų
skulptūriškumas primena paties
Yveso Saint Laurento braižą (atkreipkite dėmesį į rankoves ir
akcentuotą taliją).
Naujojo sezono moteris
(būtent moteris, ne mergina) - tikra vampyrė, ir visas
jos įvaizdis - nuo glotniai
sulaižytų plaukų ir tamsių
lūpdažių iki aukštakulnių batelių - rėkte rėkia apie tai. Štai
ji, naujojo tūkstantmečio
deivė, gebanti pajungti
kitų valią sau.
Palaikyti modeliuotojo, neseniai interviu
prisipažinusio, kaip
sunku vadovybės akyse
varžytis su garsiu pirmtaku, atėjo tokios YSL
gerbėjos, kaip Catherine Deneuve, Katy Perry, Rosario Dawson,
Salma Hayek su vyru
Francoisu -Henriu
Pinaultu ir kt.
Parengė
Inga TERESIUTĖ
ssYSL
Christophe Lemaire, atėjęs
į Jeano-Paulo Gaultiero vietą,
sugrįžta prie vardo ištakų. Tiesa,
“Hermes” radosi kaip su jodinėjimu susijusių aksesuarų markė, o
dabar tai veikiau kelioniniai drabužiai - itin geros kokybės, praktiški ir, be abejonės, brangūs.
ssJohn Galliano
ssGivenchy
“Hermes”: klajokliai
12
KlAJONėS
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
“V
ietnamą įsivaizdavau kaip varganą, karo nuniokotą kraštą. Nuvažiavusi supratau: mums
iki jų - labai toli”, - kelionės įspūdžiais dalijosi
Rita Jasmontienė, su vyru Benediktu 17 dienų viešėjusi šioje
šalyje. Vietnamas keliautojus labiausiai nustebino beribiu
vietinių darbštumu.
didžiulis finansinis atotrūkis:
“Tačiau ir dėl to eiliniai darbštūs
vietnamiečiai, rodos, nesisieloja.
Sako: “Nori turėti daugiau? Dirbk
- ir užsidirbsi.”
Darbas diktuoja
ir valgymo ypatumus
s VAIKAS. Moterims vaikus patogiau nešioti ant nugaros.
Marina VISOCKIENĖ
Šalis sparčiai vystosi, vyksta
daugybė statybų, o dygstančių
gamyklų plika akimi, anot keliautojų, net neaprėpsi - jų eilės tęsiasi
už horizonto.
Nors Vietname įvesta vieno
vaiko politika (už daugiau nei
vieną šeimoje auginamą vaiką
vietiniai privalo mokėti), kaimuose šeimose auga po 7-10
vaikų. Prieš 10 metų gyventojų
Vietname buvo 60 milijonų, dabar - per 80.
Dar labiau stebino dirbančių vietnamiečių skaičius. Rita
neabejoja: nedarbas Vietnamui
negresia, elgetaujančių gatvėse
nesutiko nė vieno. “Šalyje klesti
natūriniai mainai: vietnamietis
eina valgyti pas kaimyną, kuris
verčiasi maisto gamyba, nes pats
dėl darbų gausos pasigaminti
nespėja. Žmonės susikuria darbo vietas. Be jokių patentų ar
socialinių garantijų. Dirba tiek,
kiek gali.”
Vietnamas - komunistinio režimo šalis: oficialiai yra tik viena
Komunistų partija, kontroliuojanti šalies ekonominį ir politinį
gyvenimą. Rita sako, kad tarp
partinių ir kitų žmonių jaučiasi
Vietnamiečiai, jos žodžiais,
neturi laiko pietauti, todėl valgo
labai sočius pusryčius. Nacionalinis pusryčių patiekalas sriuba. Mažiausiai 4-5 valandas
verdamas itin sotus jautienos,
kiaulienos ir vištienos sultinys.
Atskirai išverdami makaronai,
paruošiama mėsa arba krevetės,
žuvis, pridedama žalumynų.
Sriubos vietiniai rytais įsipila
daug, mažiausiai - litrą, dar tiek
pat įsideda tirščių. Vakarienei
renkasi taip pat sočius vištienos,
kiaulienos, triušienos ar žuvies
patiekalus. Žinoma, jei šeimos
negali sau jų leisti, visada gelbsti
saujelė ryžių.
Ir save, ir turistus vietnamiečiai palepina tikros espreso
kavos puodeliu. Šiomis dienomis
Vietnamas pasaulyje yra antroje
trečioje vietoje po Brazilijos ir Kolumbijos pagal užauginamų ka-
Vietnamie
neturi laiko
s VALTIS. Hoalu - X-XI amžiuje buvusioje Vietnamo sostine Benediktas ir Rita plaukiojo bambukine valtimi
įspūdingų kalnų apsuptyje. Beje, vietiniai irkluoja kojomis.
vos pupelių kiekį. Todėl ir kavos
paruošimo tradicija čia ypatinga.
Rita pasakoja, kad į espreso kavai
skirtą nedidelį metalinį puodelį
dedami 2-3 šaukšteliai kavos, iš
viršaus užspaudžiama sieteliu
ir užplikoma verdančiu vandeniu. Taip paruoštas puodelis
įstatomas į stiklinaitę, ji - į karšto
vandens dubenį. Kava sunkiasi iš
puodelio į stiklinaitę ir neataušta.
Paruošta kava geriama su kondensuotu pienu.
Vietnamiečiai augina daug
mums nežinomų vaisių ir daržovių. Rita prisimena ragavusi
pieno skonio vaisių, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, vadinamas
“jaunos moters pienu”. “Tigro
akis” - skaidrus, akies vyzdį primenantis vaisius, tikima: jei jų
daug valgysi - gera rega nesiskųsi. Pitajos vaisiaus žievelė atrodo
lyg slibino žvynai, turbūt dėl to ir
suteiktas jam “Drakono vaisiaus”
pavadinimas. Pitajų jau galima
nusipirkti ir Lietuvoje.
iš pirmo žvilgsnio, neįspūdingas
Hoan Kiem ežeras. Ežero saloje
esančioje budistų šventykloje
keliautojus pasitiko po stikliniu
gaubtu saugoma didžiulio dviejų
metrų vėžlio iškamša. Vietiniai
tiki, kad ir dabar ežere gyvena
toks jau 200-uosius gyvenimo
metus skaičiuojantis milžiniškas
vėžlys.
Legenda byloja, kad ežeru
plaukiojo imperatorius Li Thy
To, turėjęs stebuklingą kardą,
kuriuo išvijo kinus iš Vietnamo.
Tada į ežero paviršių iškilo didžiulis auksinis vėžlys, sugriebė
kardą ir paniro į gelmes. Taip jis
sugrąžino kardą dievams. Ežeras
iki šiol vadinamas Sugrąžinto
kardo ežeru.
Lietuvių akį patraukė sostinės Operos teatro pastatas.
Dar labiau nustebino didžiulės bilietų kainos: gera vieta teatre kainuoja 500-700 litų.
Hanojus - įdomus,
bet brangus
s ĮLANKA. Ha Long įlanka, pasak vietnamiečių legendos, atsirado, kai į jūrą besileidžianti drakonė suskaldė
klintinį krantą į tūkstančius salelių.
Kelionę po Vietnamą lietuviai pradėjo nuo sostinės Hanojaus. Pačioje jos širdyje stūkso,
s NAMAI. Vietnamiečių namai - -4 aukštų,
siauri ir ilgi.
KlAJONėS
Nuotraukos iš asmeninio albumo
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
vizomis. Vietnamiečiams tokios
kelionės paprastesnės: jiems 2-3
paroms išduodamos laikinosios
vizos.
Apžvalginės kelionės po Sapa
slėnį metu keliautojai sustojo
pasigrožėti Thac Bac (Sidabrinio
vandens) kriokliu, kurio vanduo
kaskadomis krenta iš šimto metrų
aukščio. Serpantinu pasiekė Tram
Ton (Dangaus vartų) aukščiausią
perėją Vietname. Iš čionykščio
2047 metrų aukščio giedrą dieną
atsiveria nuostabūs vaizdai ir į
Sapa slėnį vienoje pusėje, ir į Fan
Si Pan - aukščiausią kalną Indokinijos pusiasalyje (jo aukštis - 3143
metrai).
Pėsčiomis jie žygiavo bambukų mišku per Hoang Lien nacionalinį parką į didžiausios šiose
vietose Juodųjų Hmong tautinės
mažumos Sin Chai ir Cat Cat
(Raudonkepurių) kaimus. Kinai
ilgus amžius bandė sunaikinti
šiuos išdidžius žmones (Hmong
išvertus reiškia “laisvi žmonės”),
draudė kalbėti gimtąja kalba,
tačiau jie išliko. Dabar išgyvena
daugiausia prekiaudami turistams skirtais suvenyrais. Atvykėlius stebina ryškiais, kruopščiai
siuvinėtais tradiciniais rūbais,
kurių spalvos atitinka pavadini-
čiai
pietauti
Vidutinė Pietų vietnamiečio
mėnesio alga - 100 dolerių, Šiaurės Vietname - perpus mažiau.
Nenuostabu, kad įeinančius į šį
pastatą mūsiškiai matė tik užsieniečius.
Savitos architektūros pavyzdys - Literatūros šventykla, kurioje 1076-1775 metais veikė
Vietnamo universitetas, ruošęs
valdovo rūmams biurokratus ir
valdininkus, teikęs išsilavinimą
aukštuomenės atžaloms.
Pažintis su
gamtos stebuklais
ir vietinėmis
mažumomis
Naktiniu traukiniu iš Hanojaus keliautojai pasiekė Lao Cai
- pasienyje su Kinija esantį miestą.
Vaizdingu slėniu - Sapa miestelį.
Jei būtų sugalvoję kirsti sieną,
būtų turėję iš anksto pasirūpinti
mus - juodi ir raudoni.
Daug uNESCO
paveldo objektų
Naktiniu traukiniu grįžę į
Hanojų keliautojai apie 130 kilometrų važiavo į Ha Long uostą. Į UNESCO paveldo sąrašą
įtraukta Ha Long įlanka - vienas
nuostabiausių gamtos stebuklų
Vietname.
Smaragdiniame vandenyje
stūkso apie 3000 kalkakmenio
salelių ir uolų, primenančių įvairias gyvūnų ar mitinių būtybių
figūras. Tik 980 iš jų turi pavadinimus. Tarp jų - kosmonautui
Germanui Titovui tuometinio
Vietnamo prezidento Ho Ši Mino
dovanota ir jo pavarde pavadinta
sala.
Grįžę į Hanojų, vietinėmis
avialinijomis Rita ir Benediktas
pasiekė Hue - buvusią imperato-
13
s HMONGAI. Hmongų genties moterys, kai jų kalba buvo draudžiama, savo kalbos simbolius kodavo siuvinėdamos ir puošdamos
drabužius.
riškąją Vietnamo sostinę. Dabar
Hue - ramus miestelis Kvapniosios upės krante, tiesa, kvepia
ten nebent dyzelinu. Čia esanti
Nguen dinastijos laikų imperatoriškoji tvirtovė taip pat įtraukta į
UNESCO paveldą.
Iš Hue lietuviai nuvyko į
dar vieną 1999-aisiais į UNESCO pasaulio kultūrinio paveldo
sąrašą įtrauktą vietą - Hoi An.
Tai iki XIX amžiaus klestėjęs
uostamiestis, išsiskiriantis karų
nesuniokota senovine architektūra, medinėmis į tris pagrindines
senamiesčio gatveles žiūrinčiomis
parduotuvėlėmis, visuomeniniais
pastatais. Viskas jame byloja apie
taikų įvairių tautų ir kultūrų vietnamiečių, kinų, japonų ir
europiečių - sugyvenimą.
Kariauja Hoi An tik su viena
stichija - lietumi. Lietuvių apsilankymo dieną lijo, vakare miesto
gatvės buvo apsemtos, viename
matytame gyvenamajame name
vanduo buvo pakilęs pusšešto
metro.
Iš buvusio Saigono į kurortą
Iš Hue keliautojai negalėjo
nenuskristi į Ho Ši Miną (buvusį
Saigoną), dar vadinamą Tolimųjų
Rytų perlu. Miesto centre stūkso
gotikinio stiliaus Notre Dame
katedra - prancūzų kolonijinės valdžios palikimas. Ši katedra - vienas
pagrindinių krikščionybės centrų
Vietname ir itin mėgstama jaunavedžių fotografavimosi vieta.
Miesto Prezidento rūmuose
šiuo metu įkurtas memorialinis
muziejus Vietnamo suvienijimui
atminti. Čia, rodos, viskas liko
nepaliesta, net malūnsparnis ant
stogo.
Karo nepaliesto Ho Ši Mino
gyventojų nuotaikas Rita apibūdino vienu žodžiu - “atsipūtę”.
Galiausiai kelionės pabaigoje “atsipūtė” ir šiauliečiai - pailsėjo rusų
s VIENUOLIS. Seniausioje Hue
pagodoje Thien Mu (Dangiškosios
mergelės) buvo įkurtas ir iki šiol veikia pirmasis vienuolynas Vietname.
Į jį priimamiems berniukams įdomiai kerpami plaukai: jie padalijami
į keturias dalis ir kas tris mėnesius
nukerpama po vieną dalį, priklausomai nuo berniuko įveiktų etapų
skaičiaus. Šiam berniukui iki tikro
vienuolio - vienas žingsnis: plaukai
likę tik viršugalvyje.
KETuRI KAMPAI
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
Norite išskirtinio interjero?
D
auguma pasakys, kad violetinė spalva interjere - drąsu, įdomu, o kai kada - net nepriimtina. Ši spalva kaip jokia kita sukelia labai daug emocijų - teigiamų, neigiamų
- nesvarbu, tačiau faktas tas, kad abejingų tikrai nepalieka.
Keisdami savo namų interjerą
neatmeskite violetinės spalvos net
nesusimąstę. Pirmiausia pagalvokite apie nuostabius jos atspalvius:
švelnią levandų, šiltą alyvinę ar
sodrią slyvinę ir kt. Ne vienas jų
į kasdienį interjerą atneš išskirtinumo ir padarys jį pasakišką,
paslaptingą.
Kokia violetinė
kur tinka?
Kurdami virtuvės interjerą
rinkitės sodresnius violetinės atspalvius. Nebūtina šia spalva perdažyti sienų ar lubų. Tam tikrais
atvejais gali visiškai užtekti ryškiai
violetinės prijuostės ar staltiesės
ant stalo, keleto tokio pat atspalvio
indų, vazų, suvenyrų.
Švelnesni violetinės atspalviai,
turintys daugiau mėlynos, tiks
miegamajame. Ramus miegas ir
saugumo jausmas - garantuoti.
koratyvūs elementai turėtų skirtis
atspalviais.
Skirtingi stiliai skirtinga violetinė
Jei jūsų namų stilius - klasikinis,
naudokite gilią, tamsią violetinę
derindami su balta. Prie jų derės
auksas, sidabras, krištolas.
Jei traukia šiuolaikinis stilius,
tiks violetinė iš purpurinės spalvos
paletės - sodresnė, ryškesnė. Toks
šios spalvos atspalvis, derinant su
balta, populiarus “fusion” stiliaus
namuose.
“Respublikos” archyvo nuotr.
s VIOLETINĖ naudotina intelektualiniams, protiniams gabumams, pasitikėjimui savimi stiprinti.
s BALTA, juoda ir violetinė - kontrastingas, bet išbaigtas interjero
paveikslas.
s VIOLETINĖ, derinama su ryškiomis spalvomis, suteikia interjerui
stilingumo ir šarmingumo.
Draugystė su kitomis
spalvomis
Violetinė spalva interjere neatrodys niūriai, jei derinsite ją su
šviesiomis ar kitomis ryškiomis
spalvomis ir, aišku, su balta. Beje,
ši taisyklė tinka bet kokiai tamsiai
spalvai, ne tik violetinei.
Violetinė puikiai dera su geltona, salotine, pistacijų, rožine, mėlyna, žalsvai melsva spalvomis ir
neabejotinai poroje su balta. Šitaip
derinant spalvas tinka ir violetiniai
aksesuarai, ir violetinės sienos.
Jei kambario interjere dominuoja dvi spalvos - violetinė ir
balta, tai aksesuarų spalva turėtų
ne sutapti savo tonais, o skirtis jais.
Pavyzdžiui, jei grindys - tamsiai
violetinės, užuolaidos turėtų būti
kur kas šviesesnės, sienos ir de-
Neapsiriksite, jei violetinę
nuspręsite derinti prie šviesaus
medžio - bus ne tik gražu, bet ir
originalu. Apskritai violetinės
spalvos derinimas su natūraliomis
medžiagomis yra sveikintinas
dalykas.
Kažkur girdėjote, jog violetinė
spalva yra nejauki? Šuo pakastas
visai ne čia - jaukumas priklauso
ne tiek nuo spalvos, kiek nuo stiliaus, medžiagų ir apšvietimo. Jei
interjeras kurtas iš širdies, tai net
didžiausi violetinės spalvos kiekiai
nepadarys jo mažiau jaukaus. Argi
gali violetinė patalynė sugadinti
retrostiliaus interjerą, kuriam kurti
panaudotos natūralios, išskirtinai aukštos kokybės medžiagos,
brangūs ir mieli širdžiai daiktai,
tinkamas apšvietimas ir augalų
draugija?..
“Respublikos” archyvo nuotr.
“Fotolia” nuotr.
Rinkitės violetinį!
Slyvinė ir levandų atspalvio
svetainė apibūdins jus kaip išskirtinį ir rafinuotą namų šeimininką.
Vis dėlto derėtų būti atsargiam
derinant šiuos atspalvius, kad
patalpa nevirstų perdėtai saldžia
ar grėsmingai tamsia.
Šiek tiek “atskiesta” vyno ar
baklažanų spalva tiks apipavidalinant darbo kabinetą. Šie atspalviai
aktyvina protinius gebėjimus ir
padeda susikoncentruoti priimant
sunkius sprendimus, taip pat didina savivertės jausmą.
Violetinė spalva vonios interjere padeda atsigauti po darbo
dienos ir pajusti jaukumą, šilumą
bei alyvų ir levandų kvapą... O
jeigu išties patalpoje kuriam laikui
paliktumėte vieną iš šių šakelių, tai
visai nebesinorės palikti violetinės
namų oazės.
Jeigu namiškiai itin kategoriškai nusiteikę violetinės spalvos
atžvilgiu, įsigykite bent jau violetinės spalvos kilimėlį - ant jo
galėsite užsiimti meditacijomis
ar paprasčiausiai pagalvoti apie
gyvenimą.
“Fotolia” nuotr.
14
s ŠVELNI alyvinė - ne toks pretenzingas violetinės atspalvis, tačiau
tikrai ne mažiau rafinuotas.
Parengė Audronė JUCEVIČIENĖ
GAMTOS BIČIulIS
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
KLAUSIA SKAITYTOJAI
Ponas Stanislovas Katauskis iš Tauragės, praeitame “Gamtos
bičiulio” puslapyje perskaitęs, kad tam tikromis kovo dienomis,
atsižvelgiant į Mėnulį, palanku skiepyti, sunerimo, ar iš tikrųjų
galima skiepyti taip anksti, mat p. Stanislovas sako visuomet
vaismedžius skiepijęs balandžio 14, 16 ar 26 dienomis.
“Gamtos bičiulis”, sudarydamas rekomenduotinų mėnesio darbų pagal Mėnulį sąrašą,
remiasi “Sodo spalvų” išleistu
kalendoriumi, kuriame ir nurodytos palankios atskiriems darbams
dienos.
Ankstyvą pavasarį skiepijama
požieviniu, sudūrimo, šoninio
sudūrimo ar šoninio įpjovimo
būdais. Skiepijama, kai sinoptikai nebeprognozuoja didelių (iki
minus 10 laipsnių) šalčių. Anksti
skiepyti gerai dėl to, kad įskiepiai
turės daugiau laiko pasiruošti kitai
žiemai ir sutvirtėti.
Beje, skiepijama ne tik pavasarį (kaip daro p. Stanislovas),
bet ir žiemą (sausio-kovo mėn.).
Skiepijami poskiepiai (geriausia
vienmečiai), kurie buvo iškasti
rudenį. Nukerpama viršūnė apie
20-30 cm iki šaknų, 12-15 cm patrumpinamos labai išsikerojusios
šaknys.
RUBRIKOS RĖMĖJAS SPECIALIZUOTŲ PARDUOTUVIŲ „ŽALIA STOTELĖ“ TINKLAS –
VISKAS SODUI IR DARŽUI.
Pasidalinkime
patirtimi!
Dienraštis “Vakarų ekspresas”, bendradarbiaudamas su specializuotų parduotuvių “Žalia stotelė”
tinklu, kviečia skaitytojus, kuriems nesvetima
daržininkystė, pasidalinti savo patirtimi.
Ko gero, kiekvienas daržovių
augintojas turi savų paslapčių,
kaip išauginti gerą daržovių derlių. Dažnas turi ir mėgstamas jų
veisles, kurias augina kasmet, dar
kiti eksperimentuoja ir augina neįprasto skonio, formos ar dydžio
pomidorus, agurkus ir t. t. Todėl
“Gamtos bičiulis” kreipiasi į visus
daržininkus (taip pat ir propaguojančius palangių daržininkystę),
prašydamas pasidalinti savo patirtimi, patarimais, nuotraukomis ar
net paslaptimis, kaip užsiauginti
gražų ir gausų mėgstamų daržovių derlių. Parašykite, kokios
veislės yra jūsų mėgstamiausios ir
kodėl. Pradžiuginkite ir nustebinkite kitus savo pasiekimais!
Patarimais dalintis galite:
el. paštu audrone@ve.lt arba
atsiųsdami laišką adresu:
M. Mažvydo al. 3, LT-92131
Klaipėda (su nuoroda
“Gamtos bičiuliui”).
Daržovių auginimo ypatumais su kitais skaitytojais pasidaliję augintojai turi galimybę kas savaitę laimėti prizą 100 Lt vertės kuponą apsipirkti sodo bei daržo prekių parduotuvėje “Žalia stotelė” (Turgaus a. 14A, Klaipėda)!
Kokias gėles ir daržoves sėti kovą?
“Respublikos” archyvo nuotr.
K
Skiepyti žiemą yra sudėtingiau negu pavasarį ir vasarą, nes
specialiai reikia paruošti augalus,
medžiagas ir pritaikyti patalpas, kad paskiepyti augalai gerai
prigytų. Skiepūgliai įnešami iš
šiltesnių patalpų, kur jie buvo
įkasti į žemę (pvz., iš rūsio) likus
2 dienoms iki skiepijimo ir laikomi
pamerkti (tik galiukai) į vandenį.
Prieš skiepijant poskiepiai ir skiepūgliai nuplaunami vandeniu ir
surūšiuojami pagal storį. Geriausiai skiepyti pagerinto sudūrimo
arba pridūrimo būdu. Įskiepiai
daromi su 2-3 pumpurais. Pjūviai
- 3-5 cm ilgio, 10 ir 25 cm aukštyje
virš įsišaknijusio pagrindo. Įskiepijus skiepijimo vieta aprišama
juostele, o likusios atviros žaizdelės plonai aptepamos sodo tepalu.
Naudojant žieminį skiepijimą galima skiepų auginimą sutrumpinti
vieneriais metais. Tai ypač aktualu
medelynų turėtojams.
15
ovo mėnuo - intensyvus sėjos laikas: sėjamos populiariausios ir mėgstamiausios daržovės, mylimiausios
gėlės. Ką reikėtų pasėti jau dabar, kad vėliau netektų apgailestauti pavėlavus?
Pomidorų sėja
Kitos daržovės
Iki kovo mėnesio vidurio reikėtų daigams sėti salierus ir ankstyvuosius bei žiedinius kopūstus.
Salierus būtina anksti pasėti, nes
pasėjus pavasarį tiesiai į lauką,
gumbų jau vargiai sulauksite.
Kai išsiskleis kopūstų lapeliai,
daigus pikuokite į inspektus, o jei
šiltas pavasaris - ir į atvirą dirvą.
Pasodintus atviroje dirvoje naktimis pridenkite plėvele.
Antrojo kovo mėnesio dešimtadienio pabaigoje patariama
pasėti ir raudongūžius, Savojos,
“Scanpix” nuotr.
Pomidorų sėjos laikas priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie
bus auginami. Jei nešildomame
- sėti reikia mėnesio viduryje,
jei po priedangomis - pabaigoje.
Pomidorų daigai užauga per 5055 dienas. Vėliausiai pomidorus
galima sėti iki balandžio pabaigos
(paprikas - iki kovo pirmojo dešimtadienio).
Sėklos sėjamos į pabuvusį
kambario temperatūroje gerą
kompostą ar daigams skirtą pirktą substratą. Sėjama į nedideles
dėžutes tankiau, kad neužimtų
daug vietos. Pasėtus pomidorus,
iki sudygs, reikėtų laikyti 20-25
laipsn. temperatūroje. Patartina
iš pradžių pridengti plėvele, o
sėkloms sudygus - nuimti.
Mažyčius daigelius naudinga
savaitę palaikyti vėsiau (die-
ną - 13-16, naktį - 8-10 laipsn.
temperatūroje), kad sustiprėtų
šaknys ir patys daigai. Vėliau
galima laikyti šiltesnėje patalpoje.
Kai yra dideli dienos ir nakties
temperatūrų skirtumai, greičiau
auga daigų vegetatyvinė masė,
vėliau formuojasi žiedai.
s PATARIMAS. Jei norite, kad pomidorų daigai būtų stipresni bei
atsparesni ligoms, prieš sėją jų sėklas - paras palaikykite 1- laipsnių
temperatūros šaltyje.
s PETUNIJŲ sėklos smulkios, todėl lengvai užberkite smėliu.
Kai kada daržovių sėklos
pasėjamos ne tik per vėlai,
bet ir per anksti: tuomet
daigai kenčia dėl šviesos
trūkumo, būna nekokybiški, prasčiau prigyja ir auga.
briuselinius ir brokolio kopūstus,
taip pat ir kaliaropes.
Dar galima pasisėti porų. Pikiuoti jų nereikia. Kai daigas pasieks maždaug žąsies plunksnos
storį, jį reikės persodinti į dirvą.
Antroje kovo pusėje į paruoštą
nešildomą šiltnamį galima pasėti
žalumyninių daržovių (ridikėlių,
svogūnų laiškams, krapų).
Jei palankūs orai, į dirvą galima sėti svogūnus, tada jų ropelės
išaugs didesnės. Tam reikia supurenti iš rudens sukastą dirvą. 1 kv.
metrui apsėti reikia ne daugiau
kaip 1 g daigų sėklų. Sunkios,
šlapios ir šaltos dirvos netinka.
Svogūnams taip pat netinka šviežiu mėšlu patręšta žemė.
Pasisėkite ir retesnių daržo-
vių, pavyzdžiui, artišokų. Dažniausiai auginamos dvi artišokų
rūšys - dygusis ir daržovinis.
Sėklos sėjamos į dėžutes šiltoje ir
šviesioje patalpoje. Daigai į daržą
persodinami tik gegužės pabaigoje. Sodinti patartina į derlingą,
gerai išpurentą dirvą. Mėgsta
saulėtą, be skersvėjų vietą.
Gėlių sėja
Kovo mėnesį į dėžutes pasėkite petunijų, raudonžiedžių šalavijų, kininių gvazdikų, verbenų.
Petunijos sėklos smulkios, todėl lengvai užberkite smėliu. Sėti
reikia retai, nes tankiai pasėjus
suserga daigai. Kai daigai paauga, pikuokite 2X3 cm atstumu.
Pražysta po 70-75 dienų.
Šalavijai pradės žydėti po 120
dienų. Vienas žiedas žydi tris
dienas. Sėklos išlieka daigios iki
5 metų.
Kininis gvazdikas sėjamas antrąjį kovo dešimtadienį. Jis mėgsta
šviesą ir šilumą. Sudygsta po savaitės, žydi po 70-90 dienų.
Pasėję verbenos sėklų, dėžutę
laikykite 15-18 laipsn. temperatūroje, sudygsta tik po 3 savaičių.
Pražysta po maždaug 105 dienų,
užtat žydi iki vėlyvo rudens.
Jei vasarį nepasėjote meksikinių žydrūnių, tai galite padaryti
ir dabar. Sėklos esant 20 laipsn. C
temperatūrai sudygsta po 4-12 dienų. Pikuojami daigai su 2 tikraisiais
lapeliais į dėžutes arba inspektus
kas 5x5 cm ir laikomi šiltai (18-20
laipsn. C). Sėti galima ir balandžio
pabaigoje, bet vėliau pražys ir nespės subrandinti sėklų.
Pasisėkite tik sėklomis dauginamų celiozijų. Į kiekvieną durpinį
puodelį įberkite po 1-3 sėklas. Kai
daigelis užaugins du tikruosius lapelius, palikite tik vieną, stipriausią, daigą. Į nuolatinę vietą lauke
celiozijos sodinamos tik praėjus
šalnų pavojui.
Šį mėnesį pikuojamos anksčiau
pasėtos lobelijos ir begonijos. Retesnių veislių gumbinės begonijos
dauginamos auginiais.
INFORMACIJA
Kovo mėnesį daržininkams patariama susitvarkyti inspektus (šiltadėžes),
kad vėliau turėtų kur perkelti paaugusius daigus. Inspektų ir šiltnamių rėmus
patariama dezinfekuoti 10 procentų kaustinės sodos ar silpnos koncentracijos
chlorkalkių tirpalu.
Jei inspektų apskritai neturite, galite nesunkiai juos įsirengti. Pavyzdžiui,
tokius, kurių sienelės - 25-35 cm aukščio ir 160 cm pločio. Pietinį kraštą palikite
10-15 cm žemesnį už šiaurinį. Karvių ir kiaulių mėšlą sumaišykite su durpėmis
ar pjuvenomis. Toks mišinys geriau kaista. Mėšlą į inspektus dėti galima tik
tada, kai jis sušyla. Atminkite, kad peršalusio mėšlo į inspektus krauti negalima. Paviršių apibarstykite superfosfatu (1 kg į 1 kv. m), užpilkite 15-20 cm
velėninės ar daržo žemės, sumaišytos su kompostu. Inspektą uždenkite. Į jį
daržovių daigus sodinti galėsite jau po 2-3 dienų.
Parengė Audronė JUCEVIČIENĖ
16
įvairybės
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
10 įdomių faktų apie žmogaus smegenis
Ž
mogaus smegenys - sudėtingiausia ir be galo kūrybinga pasaulio pažinimo sistema. Jų iki galo nepažintą veiklą nuolat
tiria mokslininkai: biologai, neurofiziologai, psichologai...
1. Trumpalaikė atmintis vienu
metu gali įsiminti tik septynis
objektus.
Žmonės naudojasi trimis atminties formomis: sensorine, ilgalaike ir trumpalaike. Ilgalaikė
veikia nelyg kietasis kompiuterio
diskas, o trumpalaikė - kaip labai
mažytis įsiminimo prietaisas. Ši
trumpalaikė atmintis vienu metu
gali išlaikyti smegenyse tik penkis - devynis objektus. Vidutinis
žmogus gali vienu metu išlaikyti
atmintyje septynis objektus. Tačiau
žmogų galima ištreniruoti apdoroti daugiau objektų nei devynis
arba išmokyti jį jungti objektus į
grupes.
2. Šartrezas - matomiausia
spalva.
Gelsvai žalia spalva yra matomo spektro dažnių viduryje. Jūsų
akys turi receptorius, kurie leidžia
suvokti mėlyną, žalią ir raudoną
spalvas. Tačiau smegenys negauna
informacijos apie spalvas - jos gauna informaciją apie skirtumą tarp
šviesaus ir tamsaus bei informaciją
apie skirtumus tarp spalvų. Taigi
smegenų receptoriams lengviau
“pamatyti” būtent šartrezo spalvą.
Beje, šią spalvą, kaip labiausiai
raminamą ir kartu labiausiai žmogaus pastebimą, dažnai naudoja
psichologai, ekstrasensai, dailininkai etc.
3. Jūsų pasąmonė protingesnė už jus.
Arba bent jau galingesnė. Vieno
tyrimo metu žmonėms buvo rodomas sudėtingas piešinys. Reikėjo
akimirksniu, nemąstant, parodyti
tai, ką tyrėjai turėjo omenyje. Dauguma tiriamųjų užduotį įveikė
akimirksniu.
Kita grupė buvo paprašyta iš
pradžių pagalvoti ir būtent apgalvotai nurodyti reikalingą sektorių
piešinyje. Nors užduočiai buvo
duota keletas valandų laiko, tiriamieji buvo priversti pasiduoti.
4. Protinis darbas nevargina
smegenų.
Nustatyta, kad per smegenis
tekančio kraujo sudėtis nekinta,
kol jos aktyviai darbuojasi, - kad
ir kiek tai truktų. O štai kraujas,
paimtas iš visą dieną dirbusio žmogaus venos, turi tam tikrą procentą
“nuovargio toksinų”. Psichiatrai
nustatė, kad smegenų nuovargio
jausmą sukelia žmogaus psichinė
ir emocinė būsena.
5. Malda teigiamai veikia
smegenų veiklą.
Meldžiantis informacijos suvokimas vyksta apeidamas mąstymo
procesus ir analizę, t. y. žmogus
pasitraukia nuo realybės. Esant
šiai būsenai (kaip ir medituojant)
smegenyse kyla delta bangos,
kurios paprastai užfiksuojamos
stebint naujagimius pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius. Gal būtent
dėl šio fakto žmonės, reguliariai
atliekantys religines apeigas, rečiau
serga ir pasveiksta greičiau.
6. Reguliarus darbas - smegenų ligų profilaktika.
Tyrimai rodo, kad reguliarus
smegenų darbas leidžia užkirsti
kelią sunkiai ligai - Alcheimerio
sindromui. Intelektinis aktyvumas
skatina gaminti papildomą audinį,
kuris kompensuoja susirgusį. Mokytis ko nors naujo, kaip ir užsiimti
neįprasta veikla, - geriausias būdas
lavinti smegenis. Teigiamą įtaką
smegenų veiklai daro ir bendravimas su intelektualiais žmonėmis.
7. Smegenys žmogaus šešėlį
suvokia kaip fizinį kūno tęsinį.
Smegenys, nustatydamos kūno
padėtį erdvėje jam sąveikaujant su
aplinka, naudojasi vizualinėmis
užuominomis, kurias gauna ne tik
iš galūnių, bet ir iš šešėlio. Metamas
šešėlis suteikia papildomos informacijos apie kūno padėtį daiktų
atžvilgiu, ir smegenys jį priima
kaip jo tęsinį.
8. Kad smegenų darbas būtų
visavertis, reikia išgerti pakankamą kiekį skysčių.
Smegenis, kaip ir visą mūsų organizmą, sudaro apytikriai 75 proc.
vandens. Kad jos būtų darbingos
formos, turite išgerti jūsų organizmui reikiamą kiekį vandens.
O tiems, kurie bando sulieknėti
vartodami skysčius iš organizmo
varančias tabletes ar arbatą, reikėtų žinoti, kad kartu su svorio
netekimu jie neteks ir smegenų
darbingumo.
9. Pabusti smegenims reikia
daugiau laiko nei kūnui.
Tik pabudusio žmogaus intelektiniai gebėjimai mažesni nei
po bemiegės nakties arba esant
vidutinio girtumo laipsnio. Be rytinės fizinės mankštos ir pusryčių,
skatinančių metabolinius procesus
jūsų kūne, labai pravartu padaryti
ir lengvą smegenų mankštelę. Tai
reiškia, kad rytais neverta įsijungti
televizoriaus - geriau jau ką nors
paskaityti arba išspręsti kryžiažodį.
10. Smegenys lengviau supranta vyrų nei moterų kalbą.
Vyrų ir moterų balsai veikia
skirtingas smegenų sritis. Moterų
balsai - muzikalesni, aukštesnio
dažnio, diapazonas platesnis. Žmogaus smegenims tenka naudoti
savo papildomus resursus, kad
“iššifruotų” prasmę to, ką sako
moteris. Beje, žmonės, kurie kenčia
garsines haliucinacijas, dažniau
girdi būtent vyrų balsus.
Parengė Nadežda Kovaliova
PuSlAPIS ŽVEJAMS
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
17
Jau saulelė atkopdama budino...
ir
žvejyba
P
į nieką pavirto
“Pylos” iš Gargždų. Ne kitaip
buvo ir šiemet.
“Pyla” varžyboms užregistravo 2 komandas. Pirmoji nugalėjo,
antroji užėmė trečią vietą, o į
tarpą šiltai ir draugiškai buvo
priimtas “Kurėnas”. Tai jau antra
iš eilės “Pylos” klubo pergalė
šiose varžybose, tad jeigu jiems
pavyktų laimėti ir kitais metais
- organizatoriams tektų paišlaidauti naujai taurei, nes pagal
varžybų nuostatus, trejus metus
iš eilės laimėjusi komanda taurę
pasilieka visam laikui.
raėjusį šeštadienį
puslapyje žvejams
buvau du kartus
neteisus. Dėl to labai graužiuosi. Pirmą kartą - kai
parašiau, kad ledas Nidoje ir
Preiloje dar lipamas, o antrą kad varžybos “Nelik ant ledo
2012” įvyks. Tai parašiau dar
nežinodamas, kad šiaurės
vakarų vėjas pasitvarkys
savaip: iš pradžių nuplukdys ledą su visais žvejais
ties Nida, paskui, atsiradus
laisvos vietos, tą patį pokštą
iškrės ir Preiloje žvejojusiems. Viskas baigėsi be aukų
ir kitokių nuostolių, gelbėtojai kiek pasitreniravo, visi
patenkinti ir sveiki. Viskas,
ponai... Žvejyba ant Kuršių
marių ledo baigėsi.
Iš tikrųjų Kuršmarėse poledinės žūklės mėgėjams nebėra kas
veikti. Šeštadienį pavažiavau iki
Ventės rago pasižiūrėti situacijos
savomis akimis. Deja, maždaug
pusė kilometro nuo kranto ledas
yra paplautas ir joks nusigavimas
iki žuvų neįmanomas. Diagnozė
- ruoškim ilgus šakalius žvejybai
Pirmosios žuvys, kurias gaudysim po žiemos džiaugsmų, bus, ko gero, lašišos
Baltijos priekrantėje.
pusę, ir tuomet tikrai bus galima
pasišvaistyti ilgais šakaliais.
Po truputį juda ekstremalios
žvejybos mėgėjai - lašišų gaudytojai jūroje. Aišku, lįsti į jūros
vandenį, kai jo temperatūra tik
stintų Minijoje. Tai irgi, mano
supratimu, neužtruks. Po to prasidės tradicinės pavasario žuvys
- kuojos ir plakiai, o paskui jau
ir pats pavasaris bus įsibėgėjęs:
net nepastebėsi, kai sužaliuos
visokios lazdos ir sujudės visos
žuvys.
Tradicijos
Praėjusį šeštadienį devintą
kartą iš eilės Lazdininkų tvenkinyje buvo surengtos poledinės
žūklės varžybos Kretingos rajono
mero taurei laimėti. Tokia, sakyčiau, gražiai, žemaitiškai atkakli
tradicija. Varžybų organizatorius - Juozas Motijauskas, klubas
“Kurėnas” ir Kretingos rajono
savivaldybė. Tradiciniam renginyje sudalyvavo 14 komandų po
3 dalyvius. Iš labai toli atvykusių
nebuvo, daugelis komandų - iš
Klaipėdos, Kretingos ir aplinkinių
rajonų.
Paprastai tose varžybose kova
dėl taurės vyksta tarp senų varžovų - “Kurėno” iš Klaipėdos ir
Asmeninėje įskaitoje nugalėjo “Pylos” klubo prezidentas
Martynas Baranauskas, antras
liko “Kurėno” atstovas Edvardas
Keras, trečias - Raimundas Jocys
iš “Pylos”. Ypatingų laimikių sugauta nebuvo, vyravo tradiciškai
nuobodžios, sportiškos žuvys, t.
y. 5 vnt. į degtukų dėžutę.
Tokia jau sportininkų duona:
gramas - taškas. Organizatoriai
varžybų dalyvius pavaišino koše
ir žuviene, palepino muzika ir...
viskas. Iki kitų metų.
PAVASARIO KALENDORIUS
s “Pylos” komandos nugalėtojai ir trečiosios vietos laimėtojai.
nuo kranto, kuri, ko gero, neilgai
trukus jau prasidės.
Jau dabar drąsiai galima mirkyti meškerę Minijos žemupyje,
pradedant Priekule. Daugelyje
ruožų ledo seniai nebėra. Kol
kas trukdo viena kliūtis - tie keli
laipsniai žemiau nulio. Bet orai
gana greitai persivers į teigiamą
simboliškai aukščiau nulio - tiesus kelias į “Prostamol” mėgėjų
draugiją, bet spiningavimas jūroje - žvejybos rūšis, turinti savo
žavesio. Kol kas lašišų vaikytojai pasigirti nelabai turi kuo,
bet pavasaris tik prasideda, tad
lašišų pakrantėje tikrai bus.
Diena iš dienos laukiame
ORAI
Rekordiškai trumpai
apie savaitgalio orus. Beveik prižadu, kad šiandien ir rytoj bus kur kas šilčiau
nei savaitgalį sausio viduryje.
Myndė, zuviespuslapis@gmail.com
Žvejų puslapio draugai:
Pavasaris, kaip ir žiemos pradžia, turi savo
nenusakomo žavesio. (Kalbu tik apie žvejybą,
kitoks žavesys - poetų reikalas.) Po ilgo žiemos
sezono, tąsymosi po užšalusias marias ir iki
kaulų įkyrėjusių žaislinių meškerėlių su voratinklio storio valais pavasaris asocijuojasi su
normaliom meškerėm, rimtais pakirtimais ir,
aišku, sąlygine šiluma.
Nors šiemet poledinės žvejybos sezonas
nebuvo ilgas, daugeliui, ko gero, neįkyrėjo, bet
pavasario žvejybos vis tiek laukiame. Taip, kaip
po nusibodusio atviro vandens sezono lauksime
ledo, būsime jo pasiilgę. Tai nesikeičia. Kaip saulėtekiai su saulėlydžiais, kaip žiema ir vasara.
Pirmosios žuvys, kurias gaudysim po žiemos
džiaugsmų, bus, ko gero, lašišos Baltijos priekrantėje. Mėgėjų, kultivuojančių šią žvejybą, yra
labai nedaug. Dėl kelių priežasčių: neprognozuojama sėkmė, sunkios žvejybos sąlygos.
Verta priminti, kad lašišos priekrantėje
kimba vandens temperatūrai esant visai šalia
užšalimo ribos, t. y. kovo mėnesį. Be to, tam
reikalinga rimta apranga, leidžianti pabraidyti
bent porą valandų šaltame vandenyje ir iš ten
išlipti dar vyru... Tai yra daugeliui gana toli ir
gana brangu. Vis dėlto reikia keltis keltu, važiuoti iki Nidos ar kiek arčiau.
Kone tuo pačiu metu laukiama kitų lašišinių
žuvų - stintų, kurias gaudėme visą poledinės
žvejybos sezoną ir dar norime gaudyti pavasarį,
bet jau kitaip. Stintos į Miniją paprastai sulenda
kovo viduryje. Su tam tikromis sezoninėmis
išlygomis: nelygu koks pavasaris. Bet vis tiek
dažniausiai tai įvyksta nuo kovo vidurio iki
kovo pabaigos. Šitas žuvis gaudyti daug paprasčiau ir pigiau, todėl ir gaudančiųjų būna
pilnos pakrantės.
Praėjus stintoms labai suaktyvėja kuojos.
Nors jos dažnai būna aktyvios ir iki stintų, vėlgi
priklauso nuo gamtos sąlygų. Bet pasirodžius
stintoms, dažniausiai kuojos pasitraukia, o pats
aktyviausias jų kibimas prasideda balandžio mėnesį. Tuo pačiu metu, balandį, taip pat sujuda ką
tik išneršusios plekšnės. Balandžio gale - gegužės pradžioje plekšnių kibimas būna geriausias.
Daugelis didžiųjų pavasarinių plekšnių važiuoja
gaudyti į Latvijos pajūrį, bet ne visada verta tai
daryti, mūsų pakrantėje irgi galima rasti gana
stambių plekšnių, ypač į šiaurę nuo Palangos.
Balandžio mėnesį prasideda didžiųjų Kuršių
marių karosų žvejyba priekrantės seklumose
ties Juodkrante ar Pervalka. Tai trunka neilgai,
daugiausia porą savaičių, paskui karosai pasitraukia.
Gegužės pradžioje suaktyvėja beveik visos
žuvys. Jeigu pavasaris šiltas - nuo abiejų molų
prasideda visaliaudinis strimelių daužymas
absoliučiai neįmanomais kiekiais. Mėgėjiškas
svorio matas - kibiras per žvejybą, bet tikrai
ne vienas. Profesionalus matas - maišas. Tas,
kuriame telpa daug bulvių.
Upėse pradeda kibti karšiai. O tos upės visiems mums puikiai žinomos: Minija, Nemunas,
Aukštumala, galiausiai Danė. Paprastai karšiai
pradeda kibti pražydus ievoms.
Gegužės pabaigoje prasideda dar viena masinė šventė - baigiasi sterkų neršto draudimas. Bet
gegužės pabaigoje ir be sterkų jau yra ką gaudyti, nes jeigu mėnuo normaliai šiltas - dauguma
žuvų kimba kaip užvestos, tik spėk mėtyti.
Toks štai paprastai būna žvejų pavasaris čia,
vakarinėje Lietuvos dalyje. Paskui ateina vasara
su savo karščiais, ir kai kurios žuvys kimba
prasčiau. Bet tada prasideda šventė karpių ir
karosų mėgėjams. O iki gegužės pabaigos liko
visiškai nedaug - net nepastebėsit, kaip pralėks
tie du skanios ir rezultatyvios pavasarinės žvejybos mėnesiai.
18
VAKAR. ŠIANDIEN. RYTOJ
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
“Karo dievas” - apie aukos ir budelio santykį
Balandžio 3 dieną Klaipėdoje vyksiančiame spektaklyje
“Karo dievas” žiūrovai galės įsitikinti, kad kiekviename
žmoguje tūno pykčio dalelė, dėl menkos priežasties galinti
sukelti karą mūsų galvose ir širdyse.
“Karo dievas” – Dainiaus
Kazlausko režisuotas spektaklis,
pastatytas pagal talentingos naujosios kartos prancūzų dramaturgės
Yasminos Rezos pjesę.
Y. Reza pagarsėjo tuo, jog
būdama ir aktorė, ir dramaturgė, ir gera psichologė į teatrus
atvedė net ir tuos žmones, kurie
jame niekada nesilankė. Kritikai
jos kūrybą dažnai įvardina kaip
aukso viduriuką tarp rimtojo ir
pramoginio žanro.
“Labiausiai mane motyvuoja
rašymas apie žmones, kurie buvo
“teisingai” užauginti, tačiau kažkuriuo momentu jie palūžta ir
instinktai perima viršų”, - sako
pati autorė.
Pjesė “Karo dievas” nebuvo
paskatinta filosofinių apmąstymų
ar fantazijų, o remiasi tikru įvykiu,
apie kurį autorė sužinojo iš savo
sūnaus: “Kai mano sūnui buvo 13
ar 14 metų, tarp dviejų jo draugų
kilo muštynės. Berniukai apsi-
kumščiavo ir vienas iš jų neteko
danties. Po kelių dienų aš sutikau
nukentėjusio berniuko mamą ir
pasiteiravau, ar jam geriau, o ji
man atsakė: “Jūs įsivaizduojate,
jo (kito berniuko) tėvai man nė
nepaskambino.”
Veiksmas spektaklyje sukasi
apie dvi viduriniosios klasės poras
(Rėjus vaidina Aurelija Tamulytė
ir Darius Gumauskas, bei Uljė –
Viktorija Kuodytė ir Giedrius Savickas), susitinkančias aptarti tarp
jų vaikų įvykusias muštynes. Tai
tariamai civilizuotas, išorinio manieringumo ir buržuaziško mandagumo pridengtas susitikimas,
eigoje peraugantis į tragikomišką
mizansceną, pilną apsižodžiavimo
ir paniekos vieni kitiems.
“Mūsų gyvenimas sudėtingas,
kasdien susiduria skirtingi požiūriai ir tikslai. Kur yra žmogus,
ten visada bus karas – vienoks ar
kitoks. Tačiau aš pasirinkau poziciją žiūrovui nieko neatskleisti,
s KARO DIEVAS. Kaip kavą keičia romas ir cigarai, taip keičiasi ir spektaklio herojai – pro nuolankų fasadą
prasiveržia gyvuliška prigimtis.
neperduoti, neįpiršti. Noriu išlikti
objektyvus, kad pasirinkti galėtų
pats žiūrovas”, – aiškina spektaklio režisierius D. Kazlauskas.
Beje, tai - spektaklis be pabai-
gos. Laikas tiesiog stabdomas, žiūrovui pačiam paliekama nuspręsti,
kaip baigsis konfliktas. Ar kitą
dieną pasirodys kriminalinė žinutė laikraštyje, ar poros sugebės išsi-
skirti taikiai? “Pabaigą kiekvienas
žiūrovas susikurs pats. Pagal savo
išprusimą, patirtį, suvokimą”, –
sako D. Kazlauskas.
“Vakarų ekspreso” informacija
Klaipėdoje gastroliuos Vilniaus mažojo teatro katinai
D. MATVEJEVO nuotr.
Balandžio 15 d. 14 val.
Klaipėdos žvejų rūmuose
Vilniaus mažasis teatras pristatys spektaklį vaikams nuo
5 metų - “Mama katinas”, kurį
pagal čiliečio rašytojo Luiso
Sepúlvedo knygą “Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją
skraidyti” režisavo Evaldas
Jaras.
Jau nuo pat premjeros “Mama
katinas” sostinėje susilaukia didžiausio susidomėjimo, kiekvienas spektaklis rodomas pilnutėlei
Mažojo teatro salei.
Iš pirmo žvilgsnio įprastame
daugiabučių namų kieme, prie
aukštos plytų sienos vyksta visiškai neįtikėtini dalykai: gauja
storų, tingių, “mafioziško” gyvenimo išlepintų katinų randa
jaunutį žuvėdriuką, ir staiga visas
jų gyvenimas apsiverčia aukštyn
kojom...
Šiame spektaklyje, mokyklinio
s POPULIARUS. Jau nuo pat premjeros “Mama katinas” sostinėje
susilaukia didžiausio susidomėjimo, kiekvienas spektaklis rodomas
pilnutėlei Mažojo teatro salei.
amžiaus žiūrovai susipažins su
tikrų tikriausia mafija. Tiksliau,
pašėlusia gauja katinų, kuriuos
vaidina puikiai visiems pažįstami aktoriai Audrius Bružas,
Ramūnas Cicėnas, Leonardas Pobedonoscevas, Vytautas Rumšas,
Jokūbas Bareikis, Mantas Vaitiekūnas ir Balys Latėnas. Jų kuriami
personažai, lyg žymiausių filmų
apie mafiją veikėjų prototipai,
gyvenantys pagal savo susikurtas
taisykles, kodeksus, kiekvienas
iš jų turi savo statusą ir pareigas.
Tačiau svarbiausia, jog nė vienam
iš jų netrūksta humoro jausmo.
Pasak režisieriaus E. Jaro,
spektaklio “Mama katinas” tema
- itin aktuali šiandien.
“Juk tas būrys katinų, gyvenančių viename miesto kieme, tai
tarsi mūsų visuomenė - uždara,
kiek per daug savimi patenkinta,
gyvenanti kiek pilkoką kasdienišką gyvenimą. Ir vieną dieną
šią kasdienybę sugriauna visiškai
netikėtas impulsas iš kitur - žuvėdros jauniklis, tarytum simbolizuojantis kitokį polėkį, kitus
tikslus”, - sako režisierius.
Viename iš interviu aktorius
L. Pobedonoscevas pasakojo, kad
vaikiškas spektaklis “turi būtų
universalus ir suprantamas įvairaus amžiaus žiūrovams”.
“Mes spektakliu “Mama katinas” ieškome įdomaus sceninio
vyksmo, mėginame išgryninti
žanrą, norime žiūrovui aiškiai
perteikti siužetą, papasakoti pa-
mokomą istoriją”, - sakė jis.
Panašu, jog tai aktoriams
pavyksta. Retai apie vaikiškus
spektaklius atsiliepianti teatro
kritika įvertino kūrėjų pastangas:
“Spektaklio autoriai gana aiškiai
suformuluoja temas: tolerancija
ir pagarba kitokiam nei tu, duoto
žodžio laikymasis ir panašiai.
Daro tai neįkyriai - į žiūrovą
beveik nekreipiama dėmesio ir
anaiptol jam nepataikaujama.
O vaikai imliai stebi ir klauso.
Dalyvauja.”
Taigi, kaip elgtis susidūrus su
svetima, nepažinta terpe ir pasaulėjauta? Ar keistis ir prisitaikyti
prie kitoniško gyvenimo būdo, ar
mėginti pakeisti kitus? O gal siekti, kad kiekvienas turėtų galimybę
išlikti savitas ir individualus?
Stebėti, sekti ir dalyvauti kviečiame visus 5 metų sulaukusius
vaikus ir jų tėvelius.
Bilietais prekiauja www.tiketa.lt.
VMT informacija
“Būk mano draugas”. Paiper, Priu ir Fibi
Dienraštis “Vakarų ekspresas” ir portalas VE.lt, bendradarbiaudami su gyvūnų globos namais “5 pėdutės”, tęsia projektą “Būk mano draugas”, padėjusį rasti namus jau keliolikai
likimo nuskriaustų keturkojų. Šį kartą jūsų dėmesio laukia
trys kalytės Paiper, Priu ir Fibi.
Eglė
RUŠKUTĖ
egle@ve.lt
Tokius vardus “mergaitės”
gavo iš vieno prieglaudos savanorio, prisiminusio serialą apie
tris seseris burtininkes. Pūkuotos
ir švelnios kalytės į prieglaudą
buvo atneštos žmonių, tikinusių,
jog šios pas juos atklydo, taigi nei
“mergaičių” mamytė, nei tėvelis
nėra žinomi. Tiesa, iš kalyčių
ūgio galima spręsti, jog jos kažkada savo giminėje turėjo taksų.
“Mergaitės” yra nedidelio ūgio,
siekiančio 30 cm ties ketera, ir
trumpų kojų. Spėjama, kad mažylės smarkiai nebeaugs.
Šiuo metu kalytės yra apie
3 mėnesių amžiaus ir jaučiasi
puikiai. Yra energingos, judrios ir
patekusios į prieglaudą nejaučia
jokio streso - dūksta, žaidžia, atsiliepia į kiekvieną kvietimą, todėl
bus puikiausiomis draugėmis
savo naujiesiems šeimininkams.
Trumpą filmuką ir pasakojimą
apie Paiper, Priu ir Fibi galite rasti
portale www.VE.lt, rubrikoje
“Projektai”/”Būk mano draugas”. Kviečiame jus nelikti abejingus. Galbūt čia laukia būtent jūsų
būsima geriausia draugė.
Jeigu norite priglausti vieną
iš kalyčių, skambinkite telefonu
8 620 15481 (Natalija).
Beje, jeigu negalite suteikti gyvūnėliui namų, galite kitaip prisidėti prie pamestinukų gerovės.
“5 pėdutės” kviečia jus užpildyti
prašymą pervesti prieglaudai ir
joje įsikūrusiems gyvūnėliams 2
proc. gyventojų pajamų mokesčio sumos. Tokią anketą galite
užpildyti pačioje prieglaudoje,
įsikūrusioje Jūreivių g. 9.
Visus “5 pėdučių” gerbėjus
prieglauda kviečia į gyvūnų šventę “Kaukių balius”, vyksiančią
kovo 24 dieną pramogų centre
“Crazzy city” (BIG). Čia jūsų
ir jūsų keturkojų draugų lauks
įvairios rungtys, konkursai bei
vaišės. Į šventę registruokitės el.
paštu info@5pedutes.lt.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
s PAIPER, PRIU ir FIBI. Energingos, judrios ir žaismingos kalytės,
tapsiančios puikiausiomis draugėmis naujiesiems šeimininkams.
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
LAISVALAIKIO GIDAS
daugiau renginių - ve.lt/laisvalaikis
KLAIPĖDOJE
TEATRAS
KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS
Bilietai - Žvejų rūmuose, tel. (8 46) 314453,
II-VI 10-14 ir 15-18 val.; VII 10-15 val.
www.bilietupasaulis.lt; www.kldteatras.lt
Žvejų rūmuose, Taikos pr. 70
17 d. 18 val. komedija J. Kesselringo “Aršenikas ir
seni nėriniai”, rež. P. Gaidys.
18 d. 18 val. tragikomedija E. Kishono “Ei, Džuljeta!”, rež. A. Vizgirda.
KLAIPĖDOS VALSTYBINIS MUZIKINIS
TEATRAS
Danės g. 19, tel. (8 46) 397402, 397404, 397413,
www.klaipedosmuzikinis.lt
10 d. 18.30 val. G. Kuprevičiaus miuziklas
“Veronika”.
12 d. 19 val. labdaros koncertas “Iš širdies į širdį”,
dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Joana
Gedmintaitė (sopranas), Mindaugas Rojus (baritonas), Valerij Čaikin (klasikinė gitara), vakaro vedėja
Virginija Kochanskytė (Bilietai.LT).
15 d. 18 val. komedija “Tik kūdikiai gimsta dori”,
vaidina R. Šimukauskas, R. Žirgulis (Bilietai.LT).
18 d. 12 val. “Tėčių lopšinės”, atlieka Linas Švirinas
ir Jonas Baltokas (bilietai - studijoje “Grock”, Ligoninės g. 16, II a., arba prieš koncertą).
18 d. 17 val. romansų vakaras “Kadais palei mėlyną
jūrą”, atlieka Liuba Nazarenko (vokalas, gitara),
Rasa Smolinskytė (smuikas), Mykolas Rutkauskas
(violončelė) (Bilietai.LT).
www.ve.lt/laisvalaikis
tel. (8 46) 310022).
17 d. 15 val. “Liaudiškieji giedojimai: kryžiaus
kelias”, dalyvauja Šv. Cecilijos sakralinės muzikos
ansamblis (vad. R. Kalakauskienė) iš Šiaulių, renginį
ves kunigas Saulius Stumbra (nemokamai).
Gydytojo Jono Sąlygos meninių fotografijų paroda
“Nenuspėjama jūra” (iki 04 05).
Trečiadieniais 10-12 val. etnologės Valerijos
Jankūnaitės konsultacijos kalendorinių švenčių
klausimais. Ketvirtadieniais 15-16.30 val. dailininkės Elenos Matulionienės konsultacijos tautinio
kostiumo klausimais. Registruotis tel. 310022.
“ŠVYTURIO MENŲ DOKAS”
Naujoji Uosto g. 3
16 d. 18 val. monospektaklis “Auksinė šventykla”,
10 d. 12 val. spektaklis vaikams “Vištytė ir gaidelis”,
rež. G. Radvilavičiūtė.
11 d. 12 val. spektaklis visai šeimai “Suraskim
pasaką”, rež. L. Beržinienė.
17 d. 12 val. lėlių vaidinimas “Stebuklingas Pelenės
laikas”, rež. G. Radvilavičiūtė.
18 d. 12 val. lėlių žaidimas visai šeimai “Svečiuose
pas Klaipėdikių šeimyną”, rež. R. Bunikytė.
Veikia Linos Dūdaitės knygų iliustracijų paroda (iki
balandžio mėn.).
TEATRO STUDIJA “AUŠRA”
I. Simonaitytės g. 24
13 d. 10 val. improvizacijų spektaklis„Teatro šalies
duris pravėrus“, rež. I. Stančikienė.
16 d. 19 val. spektaklis pagal W. Gombrovitz
„Skaistumas“, rež. E. Milinienė.
RENGINIAI
KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ
Šaulių g. 36, tel. 410566, www.koncertusale.lt
11 d. 12 val. koncertas visai šeimai “Aukuras ir
vaikai”, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo
dienai. Klaipėdos choras “Aukuras”, meno vadovas
ir dirigentas A. Vildžiūnas, dalyvauja: S. Šiaučiulis
(klavišiniai), V. Timašiov (gitara), “Aukuro” choristų
vaikai. Programoje: J. Naujalis, S. Šimkus, A. Kačanauskas ir kt.
10 d. 19 val. Demi Roussos ir simfoninis orkestras
(nuo 80 Lt, Bilietai.LT).
16 d. 20 val. Filipas Kirkorovas (nuo 80 Lt, Bilietai.
LT).
23 d. 19 val. miuziklas “Paryžiaus katedra” (nuo
40 Lt, Bilietai.LT).
24 d. 18 val. LKL varžybos: Klaipėdos “Neptūnas” Utenos “Juventus” (nuo 4 Lt, Bilietai.LT).
ŠV. PRANCIŠKAUS ONKOLOGIJOS CENTRO
KOPLYČIA
skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai
paminėti.
KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ
CENTRAS
Bažnyčių g. 4, www.kulturpolis.lt
KKKC Parodų rūmai, Didžioji Vandens g. 2
13 d. 18 val. “Skambančios spalvos”. Viktoras
Paukštelis (fortepijonas), Irma Leščinskaitė (instaliuota tapyba). Programoje: F. Chopin, L. van
Beethoven, F. Liszt, A. Skriabin.
16 d. 18 val. “Alpių ragas. Kalnų aidai”. Klaipėdos
kamerinis orkestras, solistas Carlo Torlontano (alpių
ragas, Italija). Programoje: W. A. Mozart, L. Mozart,
G. D’Aquila ir kt.
Kiti renginiai
10 d. 18 val. “Flamenko aistros galia” su Jose Leonu
(Bilietai.LT).
11 d. 19 val. “Domino” teatro komedija “Šeimyninis įvykis”, vaidina V. Martinaitis, G. Girdvainis, L.
Kalpokaitė ir kt. (Bilietai.LT).
10 d. 12 val. šeimų savaitgalis “Akvarelės vaivorykštė”. Būtina registruotis tel. 313691 arba el. p.
virginija@kulturpolis.lt.
17 d. 12 val. šeimų savaitgalis “Aš - dailininkas”
(piešimas parodoje). Būtina registruotis tel. 313691
arba el. p. virginija@kulturpolis.lt.
Meno kiemas, Bažnyčių g. 4
Moksleivių saviraiškos centro kino studijos “Febas”
animacijos paroda (iki 03 20).
KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS
Daržų g. 10
15, 16, 22, 23, 29, 30 d. 15-18 val. bendros klai-
pėdiečių staltiesės siuvinėjimas (nemokamai).
15 d. 17 val. istoriko Dainiaus Elerto paskaita
“Nerijos fortas laiko juostoje” (nemokamai).
16, 23, 30 d. 16 val.; 17, 24 d. 11 val. margučių
marginimas natūraliomis dažyvėmis (registruotis
LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS
Smiltynės g. 3, inf. tel. (8 46) 492250, 869837299,
el. p. ljm@muziejus.lt, www.muziejus.lt,
www.jurumuziejus.blogas.lt
11 d. - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną
- Jūrų muziejus laukia patriotiškai nusiteikusių lankytojų. Turintiesiems Lietuvos valstybinės vėliavos
spalvų atributus, muziejaus kasoje bus išduodamas
nemokamas bilietas vienam asmeniui apsilankyti
ekspozicijoje.
Šarūno Šarkausko (Kaunas) personalinė tapybos
paroda (iki 04 05).
TAUTODAILĖS SALONAS “MARGINIAI”
Sukilėlių g. 4
15 d. 15 val. susitikimas su triatlonininku Vidmantu
“Džonas Karteris” (3D, premjera, nuotykių,
veiksmo, T) - 10.30, 14.30, 18, 21.30 val.
KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI
I. SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA
Herkaus Manto g. 25
16 d. 17 val. Gerlacho palėpėje Klaipėdos teatralų
kūrybos vakaras “Vieninteliai ir nepakartojami”:
aktorius Vytautas Paukštė (nemokamai).
23 d. 17 val. Gerlacho palėpėje Klaipėdos teatralų
kūrybos vakaras “Vieninteliai ir nepakartojami”:
aktorius Darius Meškauskas (nemokamai).
Muzikos skyriuje (Herkaus Manto g. 9A) Klaipėdos
siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos kurčiųjų ir
neprigirdinčiųjų darbų paroda “Girdžiu pasaulį
spalvomis” (iki 03 12).
KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS
VIEŠOJI BIBLIOTEKA
Meno skyrius, J. Janonio g. 9
Romos Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda
“Kelionės” (iki 04 02).
22 d. 12 val. pristatoma Petro Motiejūno satyros
trilogija. Renginio metu bus dovanojamos knygos,
savo kūrybą skaitys autoriai iš Neringos, Šilutės,
Šilalės, Skuodo, Rietavo, Gargždų, Plungės ir
Klaipėdos.
Pempininkų filialas, Taikos pr. 79/81A
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokinių
popieriaus darbų paroda “Stebuklingas popierius” (iki 03 22).
Centrinė biblioteka, Turgaus g. 8
Romos Kačinskaitės darbų paroda (iki 04 30).
Vaikų skyrius, Danės g. 7
Jaunimo centro dizaino studijos “Kukutis” ir Vaikų
laisvalaikio centro klubo “Žuvėdra” keramikos studijos “Lipdutis” vaikų darbų paroda “Kad arbata
būtų skanesnė” (iki 04 08).
Girulių biblioteka, Šlaito g. 10A
Irinos Polukarovos personalinė darbų paroda
“Tai, kas liko neišsakyta” (iki 03 31).
Kiekvieną šeštadienį 11 val. vyksta veltinio
technikos pamokos, mokytoja Elena Mekšėnienė,
tel. pasiteirauti 8 614 77377.
“Projektas X” (premjera, komedija suaugusiems,
S) - 11.30, 13.45, 16.15, 18.30, 20.45 val.
“Loraksas” (3D, dubl. liet. animac. šeimai, A) -
15.30, 18.15 val.
“Nevykėliai po priedanga” (premjera, komedija,
N-16) - “Power Hit Radio” seansas 14 d. 19 val.
“Pelenė” (romantinė komedija rusų k., T) - 11,
13.15, 15.45, 17.45, 20.15 val.
“Kelionė į paslaptingąją salą” (3D, veiksmo,
N-7) - 10.15, 12.45 val.
“Tai reiškia karą” (komedija, T) - 16.30, 19
(nevyks 14 d.), 21.15 val.
“Alvinas ir burundukai 3” (dubl. liet. animac.
komedija, A) - 11.45 (vyks 10, 11 d.), 14 val.
“Sniegynų įkaitai” (veiksmo drama, T) - 16.45,
21.45 val.
“Meilės priesaika” (romantinė komedija, T) 19.15 val.
“Tamsos baikeris: keršto demonas” (3D, fantastinis veiksmo, T) - 21 val.
“Batuotas katinas Pūkis” (liet. dubl. animac.
komedija, A) - 10, 11 d. 12 val.
“Mano didysis O!” (romantinė komedija, T) 14.15 val.
KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ
CENTRO PARODŲ RŪMAI
Didžioji Vandens g. 2
Tarptautinis moterų filmų festivalis “Šeršėliafam”
15 d. 17.30 val. rež. G. Rupeikaitės “Variacijos
kaukių tema” (Lietuva); 18.10 val. J. Macias “Planai
rytojui” (Ispanija); 20 val. J. Garano, J. M. Goenaga
“80 dienų” (Ispanija).
16 d. 17.30 val. D. Fabianova “Mėnulis tavyje”
(Slovakija); 19 val. M. Č. Solčanska “Legenda apie
skraidantį kiprietį” (Slovėnija, Lenkija); 21 val. R.
Banionio “Neatmenu tavo veido” (Lietuva).
KLUBAI
Urbonu, atidaroma fotografo Andriaus Repšio darbų paroda “Vienas per Baltiją” apie triatlonininko V.
Urbono plaukimą per Baltijos jūrą (iki 05 13).
Muziejus kovo mėnesį dirba šeštadieniais ir sekmadieniais 10.30-17 val.
Edukacinės popietės “Paspausk ruoniui letenėlę”
muziejuje vyksta 12.30 val.
Parodomieji muziejaus gyvūnų šėrimai: Baltijos pilkieji ruoniai kanale 10.20, 15 val., baseine
10.45, 14.40 val.; pingvinai 10.30, 14.20 val.;
šiaurės jūrų liūtai 11, 14.50 val.; Rytų Atlanto
paprastieji ruoniai 11.45, 15.15 val.
LDM PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA
Liepų g. 33
23 d. 17 val. vakaras “Dainų sparnais” iš ciklo “Prie
rojalio, tarp paveikslų”, skirtas romantinei muzikai,
poezijai, dailei (nemokamai).
Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę” (iki
2012 09 12).
Prano Domšaičio tapybos ekspozicija.
Dailininko marinisto Česlovo Janušo (1907-1993,
JAV) ilgalaikė paroda “Prie Baltijos ir prie
Atlanto”.
Ilgalaikė paroda “Australijos ir Okeanijos tautų
menas”.
Klaipėdos jaunimo centro dailės studijos “Varsa”
paroda “Sakurų šalyje” (iki 03 25).
Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugusiems.
Darbo laikas: II-VI 12-18 val., VII 12-17 val.
MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS MUZIEJUS
Didžioji Vandens g. 6, tel. 410527
Veikia paroda “Pedagogo, visuomenės veikėjo
Kazio Trukano gyvenimo kelias” (iki 04 07).
Klaipėdos bei visos Mažosios Lietuvos krašto istoriją
atspindi muziejuje eksponuojami įvairūs radiniai,
aptikti archeologinių kasinėjimų metu, daug XX
a. pradžios miestelėnų apyvokos reikmenų, baldų
bei indų.
Darbo laikas: II-VI 10-18 val.
KLAIPĖDOS LAIKRODŽIŲ MUZIEJUS
Liepų g. 12, tel. 410413, el. p. klm@takas.lt
14 d. 18 val. programa norintiesiems susipažinti su
tradicine indiška muzika ir sahadža jogos meditacijos metodu (nemokamai).
Viena didžiausių Europoje laikrodžių ekspozicijų
supažindina su laiko matavimo prietaisų istorine
raida - kalendoriais, saulės, vandens, ugnies, smėlio,
mechaniniais laikrodžiais.
Ekspozicija “Laikrodininko dirbtuvė” supažindina su
XVI-XIX a. laikrodžių gamybos, remonto bei apdailos
senoviniais įrankiais.
Muziejaus darbo laikas: II-VI 12-18 val., VII
12-17 val.
PARODOS
PALANGOJE
SIMONO DACHO NAMAI
Savanorių g. 4
11 d. 15 val. po šv. Mišių vyks šventinis koncertas,
RŪTŲ GALERIJA
Danės g. 9
Taikos pr. 61, PC “Akropolis”
pėdos kariliono koncertai, groja Kęstutis Kačinskas,
Stanislovas Žilevičius.
Dubysos g. 10
15 d. 17.30 val. atidaroma Tomos Slimaitės
grafikos darbų paroda “DI” (iki 04 12).
FORUM CINEMAS
Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 12 val. Klai-
“ŠVYTURIO” ARENA
KLAIPĖDOS GALERIJA
Bažnyčių g. 4
KINAS
Liepų g. 12
10 d. 12 val. jaunimo teatro “Be durų” spektaklis
KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS
(iki 03 28).
MUZIEJAI
paveikslų paroda (iki 03 21).
Taikos pr. 70, tel. 300118, www.zvejurumai.lt
Vežėjų g. 4, tel. 239932,
www.klaipedosleliuteatras.lt
Eglės Vertelkaitės (Vilnius) grafikos darbų paroda
19
Tautodailininko Antano Petrausko siuvinėtų
KULTŪROS CENTRAS ŽVEJŲ RŪMAI
15 d. 18 val. Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės.
V. Mucharjamovo lyrinė komedija “Ačiū, Margo!”
16 d. 18 val. Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės. N. Simon komedija “Paskutinysis aistringas
meilužis”.
18 d. 15 val. A. Kučinsko opera vaikams “Bulvinė
pasaka”.
24 d. 18.30 val. atnaujinimo premjera! G. Rossini
opera “Sevilijos kirpėjas”.
BAROTI GALERIJA
Aukštoji g. 1
rež. ir aktorius - vienuolis Kęstutis Marčiulynas.
LAIKRODŽIŲ MUZIEJAUS KIEMELIS
vaikams “Gandras kalifas”, rež. A. Juškevičienė (10
Lt, Tiketa).
10 d. 16 val. koncertas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai “Gintaro laše mano Lietuva”,
dalyvauja ansambliai “Cipars” (Ryga), “Trapukas”
(Prienai), “Žirginėliai” (Plungė), “Joris” (Vilnius),
“Vijurkas”, “Vėtra” (Klaipėda) (5 Lt, Tiketa, žiūrovams
su tautiniais kostiumais - nemokamai).
11 d. 12 val. jaunimo teatro “Be durų” spektaklis
vaikams “Panama labai graži”, rež. A. Juškevičienė
(10 Lt, Tiketa).
12 d. 18 val. Anželikos Cholinos teatro šokio
spektaklis “Moterų dainos”, chor. A. Cholina (42-52
Lt, Bilietai.LT).
13 d. 18 val. Pilies teatro spektaklis M. Martinaičio
“Visa tiesa apie Kukutį, gyvą ir mirusį”, rež. A. Vizgirda (15 Lt, moksleiviams, studentams ir senjorams
10 Lt, Tiketa).
15 d. 19 val. pantomimos teatro “A” judesio
spektaklis “Paikos mergelės”, rež. A. Mažonas (15
Lt, moksleiviams, studentams, senjorams 10 Lt,
Tiketa).
17 d. 12 val. klounų teatro studijos “Dulidu”
spektaklis “Bokštas”, rež. L. Vyšniauskas (12 Lt,
Bilietai.LT).
18 d. 12 val. jaunimo teatro “Be durų” spektaklis
vaikams “Atsikrausto kiaulė”, rež. A. Juškevičienė
(10 Lt, Tiketa).
lAISVAlAIKIS
LIAUDIŠKA UŽEIGA “TROBA”
Debreceno g. 61A, tel. 300855
10 d. 21.30 val. grupė “Alarma”.
17 d. 21.30 val. “Patruliai”.
Jūros g. 7
KULTŪROS CENTRAS “RAMYBĖ”
KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ
CENTRO PARODŲ RŪMAI
Vytauto g. 35. Bilietus iš anksto galima įsigyti
viloje “Ramybė”, tel. 8 648 46042.
El. p. info@klubasramybe.lt, www.klubasramybe.lt
Didžioji Vandens g. 2, tel. 314446, 8 611 26244
Meno projekto “Estetika vs Informacija” paroda
10 d. 20 val. Andrius Kulikauskas.
(iki 04 01).
Fotografijų parodos: Jurgos Juodytės “Moteriškos
relikvijos”, Tado Šarūno “Tai tik juodas lagaminas”,
Gyčio Skudžinsko “Tyla” (iki 04 01).
FRIEDRICHO PASAŽAS
Tiltų g. 26A, staliukų rezervacija tel. (8 46) 211390
Friedricho smuklė
10 d. 20.30 val. grupė “Spectrum”.
15 d. 20.30 val. M. Kučikas ir trio.
16 d. 20.30 val. E. Jonavičius ir “Jazz trio”.
17 d. 20.30 val. K. Jablonskis ir grupė.
BILIARDINĖ-BARAS “BLACK BALL”
Herkaus Manto g. 31, PC “Žemaitija”, II a.,
tel. 865557772, www.blackball.lt
16 d. 20 val. “Mariachis De Jose Garita” (Mek-
Sunkūs laikai - lengvos kainos! Moksleiviams
17 d. 16 val. “Auksinė šventykla”, vaidina K. Mar-
ir senjorams nuo 5 Lt. Žaidžiant vienam - 50 proc.
nuolaida.
sika).
čiulynas-Bo Haeng.
17 d. 20 val. Domantas Razauskas.
20
LAISVALAIKIS. SKELBIMAI. REKLAMA
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
ISSN 1392 - 7590
Interneto svetainė: http://www.ve.lt
Vakarø
ekspresas
SL 2275. Leidžia UAB “Vakarų ekspresas“.
Adresas: M. Mažvydo al. 3, Klai­pė­da 92131
Ko­res­pon­den­ci­jai fak­sas (8 46) 310102,
el. paštas aktualijos@ve.lt.
Direktorius ir vyr. redaktorius
Gintaras Tomkus (8 46) 411308
Redaktorius
Martynas Vainorius
(8 46) 411305; 8 650 77550
Redaktoriaus pavaduotojas
Tomas Gukauskas
(8 46) 411305; 8 699 01321
REPORTERIAI
Pagalbos turgelis
Gražina Juodytė
(8 46) 493435
Aktualijos
aktualijos@ve.lt
Edita Gudavičė
(8 46) 411305; 8 685 85845
Eglė Ruškutė
(8 46) 411309; 8 685 80911
Teisėtvarka
Valdas Pryšmantas
(8 46) 304300; 8 610 85404
Laivyba
Dalia Bikauskaitė
(8 46) 411309; 8 685 46191
Sveikata
Jolanta Beniušytė
(8 46) 411305; 8 685 66167
Sportas
Paulius Matulevičius
(8 46) 304302; 8 674 02996
Švietimas
Ivona Žiemytė
(8 46) 493435; 8 618 87277
Kultūra
Valerija Lebedeva
(8 46) 411309; 8 684 01285
Laisvalaikio renginiai
Irma Stasiulienė irma@ve.lt
(8 46) 493435; 411309
Fotoreporteris
Eimantas Chachlovas
8 600 10953
INTERNETO SVETAINĖ www.VE.lt
Redaktorius
Tautvydas Lukaševičius
(8 46) 304300
KOMERCIJOS SKYRIUS
(8 46) 411296; faksas (8 46) 402408
Komercijos direktorė
Rasa Aleksandrienė
aleksandriene@ve.lt
8 656 13669
P ERK A
Įvairios prekės
Superku nereikalingas vinilines muzikos
plokšteles (estrada, klasika, jazz). Išsivežu
pats. Tel. 8 620 63 716.
Automobilius. Pasiima patys. Vienviečiu
autovežiu veža automobilius. Tel. 8-658
13311.
1984-1994 m. vokiškus ir japoniškus automobilius ardymui. Moku nuo 600 iki 1000 Lt
Tel. 8-646 82772.
14324
Aukščiausiomis kainomis įv. automobilius,
mikroautobusus (gali būti su defektais arba
be TA). Tel. 8-676 80734.
13144
Automobilius. Pasiima patys. Senų
automobilių keitimas į naujesnius. Šilutės pl.
55a. Tel. 8-687 90542.
15507
Buitinė technika
4562
Superka įvairius automobilius, mikroautobusus. Pasiima, dokumentus tvarko
vietoje. Tel. 8-677 22424.
7698
16181
5704
Transporto priemonės
PAR D UODA
Superkame automobilius. Gali būti
nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Tel.
8-603 28520.
Metalai
Aukščiausiomis kainomis superka visą metalo laužą. El.svarstyklės. Minijos g.172. Tel.
486003, 8-659 89605.
14617
UAB „Metalo laužas“ perka juodą, spalvotą
metalą ir akumuliatorius. Minijos g. 154,
Klaipėda. I-VI. Tel. 8-620 64444, 8-46
442244.
ŠEŠTADIENIO KRYŽIAŽODIS
Nauji šaldytuvai, skalbyklės, viryklės,
indaplovės, garintuvai, įmontuojama
technika. Kainos sutartinės. Taikos pr.81
(Pempininkai), 340776.
15627
2757
Įvairios prekės
2012 m. kovo 19 d. 9.00 val. Šermukšnių g.
20, Klaipėdoje bus vykdomas BUAB “Euromix LT“ (į. k. 302523372, a/s Nr.L44 4010
0423 0110 3139 DNB banke) viešas turto
pardavimas. Bus parduodamas ilgalaikis,
trumpalaikis turtas, pradinė pardavimo
kaina 10071 Lt. Turto apžiūra: iš anksto
susitarus. Informacija tel. 8 686 70 326, 8
659 12 915.
16357
Akmens anglį, pjuvenų ir durpių briketus,
smėlį, žvyrą, juodžemį. Pristato į vietą. Tel.
8-699 99937.
Pigiai beržo ir kt. lapuočių rąstus po 3 m.,
supjautas kaladėm ir skaldytas malkas.
Turime sausų, atvežame. Tel. 8-605 57555.
15008
Beržines malkas, pjaustytas atraižas.
Atvežame į vietą. Tel. 8-620 51543, 8-671
80664.
12576
15074
Metalinis konteineris - 5673,00 Lt, tel. Nokia 116,00 Lt. Projektoriaus staliukas - 366,00 Lt,
tel. stotis SKP-308 - 103,00 Lt, signalizacija
- 164,00 Lt, kasos aparatas - 67,00 Lt. Tel.
8-615 95450.
16312
Nebrangiai stiklą šiltnamiui. Tel. 8 686 44
386.
(Nukelta į 21 p.)
Atsakymą sudaro frazė, užkoduota skaitmenimis pažymėtuose langeliuose.
Teisingas atsakymas bus paskelbtas kovo 17 d.
Reklamos projektų vadovė
Alina Gukauskienė
8 614 31500
Reklamos vadybininkės
reklama@ve.lt
Nadežda Kovaliova
8 683 27729
Inga Ruginienė
8 689 73972
Rinkodaros vadovė
Jurgita Petrauskienė
jurgita@ve.lt
(8 46) 411296
Personalo vadovė
Andromeda Milinienė
andromeda@ve.lt
(8 46) 411308
Buhalterija
(8 46) 304301
Spaudos platinimo tarnyba
(8 46) 420096
SKEL­BI­MAI PRI­IMA­MI
KLAIPĖDOJE:
M. Mažvydo al. 3, tel. (8 46) 411314,
faks. (8 46) 402409. El. p.: skelbimai@ve.lt
I-V 8-17 val., VI 8-10 val.
PC “Akropolis”, Taikos pr. 61,
kasdien 10-22 val., tel. 240391.
KRETINGOJE: “Pajūrio naujienų” red., Rotušės
a. 17, II a., tel. (8 445) 51397.
PALANGOJE: Ma­lū­no g. 6, tel. (8 460) 52338,
(Pa­lan­gos TV skel­bi­mų sk.).
“Respublikos” atstovybė, Vytauto g. 53
(Centrinis paštas) (8 460) 48872, I-VI 9-14 val.
ŠILUTĖJE: “Pamario“ redakcijoje,
Lietuvininkų g. 20, tel. (8 441) 78191.
PLUNGĖJE: J. Tumo-Vaižganto g. 27,
tel. (8 448) 72419.
Už skel­bi­mų turinį redakcija neatsako
Išei­na 6 kar­tus per sa­vai­tę.
Spau­sdino “Res­pub­li­kos” spaus­tu­vė.
M. Sle­že­vi­čiaus g. 7, Vil­nius.
Tiražas 9 450
Kryžiažodžio,
spausdinto kovo 3 d., atsakymai
VERTIKALIAI: Mutizmas. Vega. Ringitas. Rakverė. Tūzo. Aneto. Napalmas. VT. Tea. Latai. „Jonukas“. Trelė. Skalikas. Kibiru. Skardėja. LKL. Vėdarų. „Jotema“. Kostas. Puipa. Liepona. BE. Mia. Dučė. EP. AO. Patria.
„Nubira“. ILO. Aukos. Ausy. Bėgdama. Pataikantis. SA.
HORIZONTALIAI: Malachitas. Joldija. Rektorius. Terentjeva. EČ. Uoga. Zakopanė. Dėmuo. Kėdainiai. Arefleksija. „Panorama“. Sir. „Akbar“. Nėra. BVP. Operatyvi. Vita. Aviukas. Latimerija. Gazavatas. Apipiltas.
Asorti. Vysla. Aorta.
Sudarė Egidijus Šalkauskis
SKAIČIAIS PAŽYMĖTUOSE LANGELIUOSE: Pertvarkytas kambarys.
SKELBIMAI. REKLAMA. LAISVALAIKIS
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
21
Kompiuteriai
Be išeiginių. Kompiuterių taisymas, instaliavimas, virusų valymas. Superku naudotus. Tel.
8-618 87184, 489294.
14047
Santechnika ir šildymas
Demidovo IĮ atlieka visus santechnikos darbus,
keičia radiatorius, vamzdynus, kanalizaciją,
perstato skaitiklius. Garantija, faktūra. Tel.
8-46 210047, 8-698 07929.
Įvairūs
Individualiai konsultuoju interjero dizaino
klausimais. Tel. 8-656 19086.
8752
Statyba ir remontas
35 m. meistras atlieka vidaus apdailos darbus.
Tel. 8-671 83813.
16265
Akcija! Šarvuotos lauko ir vidaus aukštos
kokybės durys, garažo varstomi ir pakeliami
vartai, plastikiniai langai. Tel. 8-603 10867.
15333
15972
Grindų betonavimas vokiška technika. Tel.
8-657 61006.
Buitinių nuotekų valymo įrenginių pardavimas, montavimas. Drenažo ir vandentiekio
įrengimas. Tel. 8-672 07215, www.feliksnavis.lt.
14253
Buitinė technika
6 a sodo sklypą Dituvoje (yra laikinas namelis,
šulinys, elektra, topo nuotrauka). Tel. 8-656
07787.
15362
Patyrę statybininkai pila pamatus, mūrija,
dengia stogus ir atlieka kitus statybos darbus.
Tel. 8-648 81515.
15698
(Atkelta iš 20 p.)
PAR D UODA
Įvairios prekės
Drabužiai
Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Minijos g. 169 a. Pirmadieniais - penktadieniais
9-17 val.
Du mažagabaritinius butukus po 16 kv. m
Žvejybos uosto rajone (4/III a.). Šeimininko
tel. 8 663 79 870.
16358
Fermą su žeme šalia Endrijavo m. ir dalį
sodybos su žeme prie Šilutės m. Tel. 8 608
37 122.
15857
16313
Juodalksnio, beržo, ąžuolo skaldytas malkas
(pakuojame į padėklus), atraižas, pjuvenų
briketus. Atvežame. Tel. 8-630 64435.
14195
Kokybiškus baltarusiškus durpių briketus (nuo
300 Lt) kūrenimui. Pristatome į namus. Tel.
8-608 17579.
Beržo, uosio ir kt. lapuočių malkas supjautas
po 3 m kaladėlėmis ir skaldytas. Atvežame.
Tel. 8-683 21435.
Nekilnojamas turtas
16228
2 kamb. butą Markučių g. (46 kv. m, 5/II
a., tvarkingas, plastikiniai langai, šarvas,
laminatatas, nekampinis, kaina 130000 Lt).
Tel. 8 686 23 214.
16226
15854
14074
Parduodamos 483,86 kv. m gamybinės
remonto patalpos, adresu Gamyklos 25,
Gargždai. Tel. 8-659 94858.
15696
2 kambarių butą be patogumų Kretingoje,
Klaipėdos g. (pigiai išlaikomas). Tel. 8 607
09 944.
11418
15917
Sausas įvairios medienos malkas, lentų galus,
dailylentes, statybinę medieną. Tel. 8-698
26990, 8-684 97350.
3 k. su holu rekonstruotą butą Bandužių g.
(parketas, virtuvės integ. technika). Savininkas, tel. 8-600 27655.
14823
Subnuomos teisė į 0.2590 ha žemės sklypą,
esantį adresu Baltijos pr. 12, Klaipėda (kaina
63000,00 Lt). Tel. 8-615 95450.
11 a žemės sklypa Kretingos raj., Kluonalių
kaime, Beržų alėjoje (visos komunikacijos, 1
a - 7000 Lt). Tel. 8-683 72593
14741
Derinu siuvimo mašinas. Tel. 367504, 8-652
75340.
16284
Nuo Klaipėdos 3 km sodybą (49 a,
namo pamatai - pusrūsis 160 kv. m,
vyksta namo projektavimas, mūrinis
cechas - 120 kv. m, kitas nebaigtas
statyti, pagalbiniai pastatai, po žeme
1939 m. statyti priešlektuviniai, gynybiniai įtvirtinimai su rūsiais 320 kv. m,
dokumentacija sutvarkyta. Iš kraštų
kairėje nuo kelio 14 a ir iš dešinės 20
a žemės sklypai su bylomis. Galima
užsiimti verslu - viskas apsodinta
vaismedžiais. Kaina 400000 Lt) arba
keičia į nedidelį namą. Siūlyti variantus.
Tel. 8-612 31184.
1kambario 27 kv. m butą Kauno g. šalia Akropolio (5/3 a., plastikiniai langai, šarvuotos
durys). Tel. 8 605 11197.
Pigiai skaldytas beržo, kietmedžio ir kt.
lapuočių malkas, pjuvenų briketus. Atveža
nemokamai. Tel. 8-612 60467.
Automatinių skalbyklių, indaplovių, viryklių,
šaldytuvų taisymas ir prijungimas. Tel. 8-698
38753, 489294.
Pigiai 3 kambarių butą Palangoje (erdvus,
tvarkingas, II a., be tarpininkų). Tel. 8 604
93 328.
16236
13913
PA S L AU G OS
Baldai
Baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, spintos stumdomomis durimis. Atveža, montuoja,
projektuoja nemokamai. Taikomos nuolaidos,
galima išsimokėtinai. www.nerijausbaldai.lt,
tel. 8-680 11553, Danės g. 45 (P/C Gulbė).
8147
13811
Barai ir pirtys
Radailių dvaras. Dirbame kasdien. VI - gyva
muzika. Balandžio 1 d. 15 val. organizuojama
inkilėlių kėlimo šventė. Tel. 8-652 55666,
www.radailiudvaras.lt.
Fotopaslaugos
Prieinamomis kainomis filmuojamos,
montuojamos, fotografuojamos vestuvės,
krikštynos, renginiai, reiklama (ilgametė
patirtis). Tel. 8 671 90 198.
13748
Nebrangiai remontuoju skalbimo mašinas,
indaploves, šaldytuvus, el. virykles. Atvykstu.
Garantija. Tel. 8 681 30 052.
16161
Nemokamai išvežamę nenaudojamą buitinę,
kompiuterinę techniką, liuminiscencines
lempas ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99000, www.kaunakiemis.lt.
15547
8425
4650
14719
Paskolos
Teikiame paskolas nuo 5 000 Lt iki 220
000 Lt su nekilnojamo turto įkeitimu.
Naujojo sodo 1A, K-centras, IV a. www.
kreditogarantas.lt Tel. 8-688 26792.
Pila pamatus, gelžbetoninės konstrukcijos,
mūrijame, dengiame stogus, klijuojame
plyteles, glaistome, dažome, tapetuojame,
dedame laminatą, medines grindis, betonuojame, tinkuojame. Karkasinių namų statyba.
Drenažas. Griovimo, pjovimo, santechnikos,
elektros darbai. Statome priestatus, rekonstruojame senus namus ir kt.Tel. 8-611
60534.
(Nukelta į 22 p.)
22
SKELBIMAI. REKLAMA
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
Šaukiamas BUAB “Dagmina” kreditorių
susirinkimas, kuris įvyks 2012 m. kovo
mėn. 20 dieną 15:00 val. UAB “Pajūrio
administratorių agentūra” patalpose,
adresu Šilutės pl. 7, Klaipėda. Tel. 8 615
95 450.
16314
KONK URS AI
(Atkelta iš 21 p.)
PA SL AUG OS
Statyba ir remontas
Dengiame, šiltiname plokščius stogus prilydoma danga. Sutartys, 5 metų garantija. Tel.
(8 46) 455255, 8 698 39969.
8208
Plastikiniai, aliumininiai langai, durys. Stiklo
paketai. Vidaus ir lauko palangės. Geros kainos. Prekyba išsimokėtinai. UAB Klaipėdos
artelė, Liepų g. 2. Tel./faks. 8-46 311635.
14953
Židiniai. Kokybiškai statome židinius, parduodame židinių kapsules, konsultuojame.
Tel. 8-673 00893.
13771
15102
RMC MOVING - 30 Lt/ val. perkraustymai,
krovinių pervežimai, krovėjai. Klaipėdoje ir
Lietuvoje. Tel. 8 608 25111.
Transporto paslaugos
Žvyras, smėlis, juodžemis, laužas, gruntas
sklypo sukėlimui. Kasa ir valo tvenkinius, tiesia
ir tvarko kelius, statybos gerbuvio darbai.
St. technikos nuoma, griauna pastatus. Tel.
8-615 18803.
VARŽ Y T YNĖ S
11046
MED I CI NA
Ginekologijos ambulatorija. Dirba gydytojai:
S. Neverauskienė, E.Žukienė, V.Urbanavičiūtė,
T.Dėdinienė, m.d. A.Fabijonavičius, A.
Milkintaitė. Vyturio g. 2-4, tel. 326663,
324111, 8 - 655 05088, www.moteruklinika.
lt .
Vonių restauracija
3197
14070
Rusiškus VAZ, Moskvič, Volga, ZIL, GAZ 53 automobilius ir įvairius užsienietiškus, gali būti
nevažiuojantys. Pasiimame patys. Metalinius
garažus. Tel. 8-687 39872.
14843
Vonios restauravimas kliento namuose,
užliejant ypatingo atsparumo ir blizgesio
emaliu. Speciali turbina, be dulkių. Tel. 8-635
55303.
DNSB ieško rangovų daugiabučio namo
galinių sienų šiltinimui, balkonų aptverimų
keitimui, šių darbų projektavimui bei
metalinių rūsio durų gamybai (8 vnt.). Tel.
8-687 40587.
Įaugęs nagas? Nuospaudos? Trofinės opos,
diabetinė pėda? Nedelskite ir ateikite į
specializuotą Pėdų priežiūros kabinetą. Atliekamas medicininis ir higieninis pedikiūras,
efektyvus žaizdų gydymas ir prevencija.
Mirameda, medicinos klinika Klaipėdoje,
Minijos g. 2-501, tel. 8-46 315111, 8-606
91183.
15354
Gyd. A.Grigaliūnas gydo, išblaivina, konsultuoja, koduoja. Tel. 8-699 34700. (0-24 val.),
www.arlaida.lt.
Susirgote? Blogai jaučiatės? Kvieskite vaikų
ir suaugusiųjų gydytoją į namus (viešbutį,
darbovietę) Jums patogiu laiku. Tel. 8-677
99093.
16385
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris
ginekologas, dermatovenerologas, urologas,
neurologas, kardiologas, endokrinologas.
Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder
dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių
šalinimas. Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių,
sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos,
kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus
gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija,
nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa,
diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai.
UAB Kuncų ambulatorinė klinika, tel. (8 46)
410570, tik ginekologai tel. (8 46) 220455,
www.kaklinika.lt
14924
15366
13236
N U OM A
Nekilnojamasis turtas
Išnuomoja 1 kambario butą prie senojo
turgaus. Tel. 8 698 71 843.
16054
Išnuomojami du 2 kambarių butai Melnragėje
su baldais ir be jų. Kaina 1000 Lt. Tel. 8 675
06 638.
15801
Jauna, dirbanti mamytė su vaikeliu skubiai
išsinuomotų tvarkingą 1 kamb. butą iki 200
Lt/mėn., agentūroms nesikreipti. Tel. 8 630
56 659.
16310
Transporto
BOBCAT nuoma su priedais. Tik 70 Lt/val. Tel.
8-671 87934, 8-673 13477.
9640
K VI E Č I A M O K Y T I S
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B
(automatas) kateg. kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Mokome naujais
automobiliais.Tel. 363399, www.alksnynesmokykla.lt.
4727
Vairavimo kursai (B kat.). Šviesos g. 3 (Miško/
Mažojo k. raj.). www.bkucentras.lt, tel. 8-46
257560, 8-686 84759.
I N F ORMACIJ A
Dingusius UAB “Šv ytur ys-Utenos
alus” priklausančius “Apyvartinės taros
grąžinimo aktus”: KLP Nr.0012200, laikyti
negaliojančiais.
16269
Kremacija 2000 Lt. Karstai nuo 210 Lt. Transportavimas Klaipėdoje ir Europoje. Tel. 8-699
27200, 8-699 68886.
7873
Antstolė Laima Neniškienė iš varžytynių
parduoda S. Gaučo individualiai įmonei
priklausantį (areštuotą) transpor to
priemonę: forvarderį (medvežė) Timberjack 1010B, 2002 m. Pradinė kaina:
106 480,00 Lt. Varžytynės vyks 2012 m.
balandžio 11 d. 10.00 val., Bokštų g. 9,
Klaipėda. Tel. (8 46) 314341.Varžytynių
dalyviai privalo įmokėti 10 proc. 10
648,00 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą
Nr. LT284010042301039698, AB DnB
NORD banke. Visi suinteresuoti asmenys,
turintys teises į parduodamą turtą, iki
varžytynių privalo pateikti antstolei tai
patvirtinančius dokumentus.
16309
(Nukelta į 23 p.)
SKELBIMAI. REKLAMA
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
23
Ieškome vilkikų (cementovežių) vairuotojų su
vairavimo patirtimi ir C, E kat. Pervežimai tik
Lietuvoje. Tel. +370 684 58 242.
16059
Ieškome merginų dirbti su NT sistema. Stabilus atlyginimas ir komisiniai. Apmokome
darbo metu. Tel. 8 676 24 657.
16109
(Atkelta iš 22 p.)
PA ŽI NT YS
60 m. vyriškis nori susirasti gyvenimo draugę
nuo 50 iki 65 m. rimtam gyvenimui. Tel. 8
602 64 286.
15855
65 m. moteris susipažintų su rimtu vyriškiu
nuo 65-75 m. Tel. 8 677 97 780.
Autoservisui reikalingas kvalifikuotas autoremontininkas variklių, važiuoklės remontui.
Tel. 8 682 16 404.
Tarptautinių krovinių pervežimų kompanija
ieško vairuotojų važiuoti į Europą iš Europos
į Rusiją ir Baltarusiją. Patirtis privalumas. Tel.
8-46 381828, 8-698 21094. Klaipeda.
16043
Norvegijos įmonei reikalingas inžinieriusmechanikas. Įmonė specializuojasi hidraulikos
srityje, atlieka naujų įrengimų montavimą,
jų priežiūrą ir kapitalinius remontus. Reikalavimai: 1.Inžinerinis išsilavinimas ir darbo
patirtis. 2.Dirbantis su Autocad programa.
3.Puikios anglų kalbos žodžiu ir raštu žinios.
Tel.pasiteiravimui +370 686 91171. CV siųsti
adresu:dalius@norvetuva.lt arba nilgirdas@
yahoo.com.
14794
Reikalingas E kategorijos vairuotojas (Vakarai, Rusija). Tel. 8-698 71900.
Siūlome darbą automobilinio krano mašinistui.
Tel. 8-614 93911 .
15684
13613
Reikalingi vairuotojai dirbti su konteinerių
pervežimais (LT - RUS). Tel. 8-616 82075.
UAB “Bervita” plečianti savo veiklą ieško
aktyvių pardavimų vadybininko. Privalumas: patirtis santechnikos sferoje ir darbas
aktyviuose pardavimuose. CV siųsti el. paštu
darbuotojas.priemimas@gmail.com.
14819
12832
13368
16066
MASA Ž AI
27 m. simpatiška, seksuali blondinė atlieka
švelnų masažą. Tel. 8 645 11 331.
16382
Gražiu biustu 20-metė mergina iš Klaipėdos
padarys erotinį masažiuką. Skambinti Tel. 8
606 40 475.
16209
Jauki aplinka. Atpalaiduojantis masažas. Tel.
370 675 07817.
14806
Į VA IR ŪS
Tarptautinių krovinių pervežimų kompanija
UAB “VITRANSA” ieško transporto vadybininko. Darbo aprašymas: tarptautinių
pervežimų organizavimas ir koordinavimas;
transporto judėjimo kontrolė; vairuotojų
darbo organizavimas, kontrolė. Reikalavimai: užsienio kalbų mokėjimas ( rusų
k., anglų k.), organizaciniai sugebėjimai;
puikūs bendravimo įgūdžiai; orientacija
į rezultatą; darbo patirtis ne mažiau kaip
1 metai toje pačioje srityje. CV siųsti
el. paštu: raminta@vitransa.lt; vidas@
vitransa.lt
14101
15923
IE Š KO DARB O
Jauna simpatiška moteris ieško bet kokio
darbo, siūlyti variantus. Tel. 8-674 64249.
15862
Miela simpatiška moteris ieško bet kokio
darbo. Siūlyti variantus. Tel. +370 608 39
421.
15927
Sportiška, švelni 53 m. moteris ieško papildomo darbo. Tel. 8-694 41659.
14474
Kovo 10 d. 19 val. Gargždų kino teatro patalpose organizuojamas šokių vakaras” Kam per
30”. Tel. 8 698 23 646.
15990
Transporto įmonė iš Klaipėdos siūlo darbą
vairuotojams su E kat. po Europos Sąjungos
šalis. Tel. 8-698 26434.
Švelni, miela simpatiška moteris ieško bet
kokio darbo. Siūlyti variantus. Tel. 8-648
31913.
15870
Pavasario pratimai moterims. Nauja grupė.
Sporto kl. “Centras”, Simonaitytės g. 24. Tel.
8 651 31 637.
15933
S IŪLO DAR BĄ
Are you interested in working in Scandinavia under the proper conditions? For
the right, we are willing to pay for your
training, which will give you a good foundation for both linguistic and purely professional. We have good contacts in Norway and Sweden who are looking for your
labor. You should be able to speak English
usable and be willing to travel to Sweden
at our training center, for a period from 3
to 6 months, be fashionable and not be
afraid to do your utmost. Here you will
stay in pleasant surroundings and get
the necessary training, so you will be favored over other job seekers who do not
have the same theoretical and practical
education. You should be between 22 - 40
years and with good health. We have two
main categories that we specialize in:
HEALTH: Dentists, Dental Secretary, Doctor, Physiotherapist, Massage therapist
and Pedicure. SERVICE: Mechanic, Lawn
mower / Gartner, Carpenter, Tourism,
Marketing and Cleaning. Do you think
this sounds interesting, please send your
CV in English to: linaklaipeda@takas.lt;
post@agronet.eu.
15967
24
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
Dėmesio, dingo
butas
Šilumą Klaipėdos daugiabučiams tiekiančios bendrovės
interneto svetainėje siūloma sužinoti, kiek šilumos sunaudoja
kiekvienas namas. Smalsūs vieno
Debreceno gatvės penkiaaukščio
gyventojai nutarė tuo pasidomėti,
tačiau sužinojo visai ką kita: iš
namo pernai dingo vienas butas!
Name yra šešios laiptinės, kiekvienoje iš jų - po 15 butų, taigi, iš viso
- 90. Tačiau bendrovė informuoja,
kad pernai sausio-rugsėjo mėnesiais buvo 91 butas, o nuo rudens
liko 90. Gyventojai taip ir liko
nesupratę, kur vienas prapuolė.
Gal klaidžioja kažkur po miestą?
Žmones, pamačiusius jį, prašome
būtinai informuoti „Bulvarą”.
KONKURSAS
Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai
„Bulvaras” tęsia konkursą „Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai”. Jis
vyks tol, kol bus norinčių viešumu kovoti
su automobilių statymo „genijais”. Kas
mėnesį apdovanosime komisijos geriausia
pripažintos nuotraukos autorių. Norintieji
dalyvauti konkurse nuotraukas gali įkelti
interneto svetainės www.ve.lt skiltyje
„Konkursai” arba siųsti el. paštu bulvaras@ve.lt, taip pat tai galima padaryti
tradiciniu paštu, adresu „Bulvarui”, „Vakarų ekspreso” redakcija, M. Mažvydo
al. 3, LT-92131 Klaipėda. Norintieji, kad
į jų nuotraukas atitinkamai sureaguotų
policijos pareigūnai, laiške turi nurodyti
ir tikslų pažeidimo laiką.
KAS DEDASI PASAULYJE...
s GENIJAI. „Štai taip „parkavimosi” genijus/”genijė” paliko savo automobilį Aukštosios
gatvės viduryje”, - rašo nuotraukos autorius A. T.
Ners į Marianų įdubą
KAS DEDASI PASAULYJE...
Filmų kūrėjas Jamesas Cameronas
paskelbė, kad per kelias ateinančias savaites bandys pasiekti giliausią žemės
vietą - Marianų įdubą, kurios gylis yra
apie 11 km. J. Camerono nėrimas specialiai sukurtame povandeniniame laive
žymi projekto „DeepSea Challenge”,
pradžią. Jo metu bus tiriamos vande-
nyno gelmės siekiant artimiau pažinti ir
perprasti šias menkai ištirtas planetos
vietas. Ramiojo vandenyno įdubos dugne, maždaug už 320 km į pietvakarius
nuo Guamo, Cameronas planuoja šešias
valandas rinkti mėginius jūrų biologijai,
mikrobiologijai, astrobiologijai, jūrų geologijai ir geofizikai.
BULVAROSPEKTRAS
Juokas pro ašaras
Jogurto galiojimo laiko pabaiga reiškia,
kad bifidobakterijos perėjo į blogio pusę.
Anekdotai
- Mes vakare einame miegoti su vištomis! O jūs?
- O mes vištų neturime.
***
Petriukas ateina pavėlavęs tik į antrą
pamoką. Mokytoja jo klausia:
- Kodėl pavėlavai, bjaurybe?
- Tai kad slidu gatvėje, - ima teisintis
mokinys. - Kol žengiu vieną žingsnį į priekį,
tai nuslystu du žingsnius atgal.
- O tai kaip tada pasiekei mokyklą?
- Na, aš apsisukau ir nusprendžiau
grįžti namo.
***
Vyriškis skundžiasi nemiga.
Gydytojas:
ASTROLOGIJA
02.20 - 03.20
Zodiako ženklas Žuvys
AVINAS. Daugiau laiko praleiskite su žmonėmis,
kuriems reikalingas jūsų artumas ir parama. Jei
pasistengsite, šiandien jums pavyks užglaistyti konfliktus, nesusipratimus, sužavėti patinkantį asmenį. Tikėtini
konkursai, debatai su oponentais.
JAUTIS. Būsite darbštūs, nusiteikę meistrauti,
tvarkytis. Derėtų pasirūpinti ne tik išorine tvarka,
bet ir savo kūno bei dvasios sveikata. Neužmirškite ir tų,
kurie šalia jūsų. Jų poreikiai svarbūs, net jei tai tėra maži
naminiai gyvūnai.
DVYNIAI. Diena turėtų būti nebloga. Švelnumo,
nuotykių poreikis skatins siekti priešingos lyties
dėmesio ir romantikos. Laimės ir meilės paieškos gali
atnešti pastebimų rezultatų.
VĖŽYS. Noriai šeimininkausite virtuvėje, bendrausite su artimais žmonėmis, klausysitės svetimų bėdų ir džiaugsmų. Regis, kitiems būsite dosnūs
gerumu, protingais patarimais, dėmesiu.
LIŪTAS. Tikriausiai svečiuositės pas gimines
arba jų sulauksite savo namuose. Išties pravartu
stiprinti saitus su artimais žmonėmis. Nelauktas telefono
skambutis paskatins bendrauti ir kalbėtis su tais, kuriuos
retai teprisimenate.
MERGELĖ. Labai parūps žemiški malonumai.
Mielai triūsite virtuvėje arba džiaugsitės, kad
tuo užsiima kiti šeimos nariai. Nepraraskite saiko - per-
- Pirmiausia reikėtų pašalinti priežastį!
Vyras į tai:
- Nemanau, kad mano kaimynai savo
kūdikį taip paprastai atiduotų...
***
Ar žinote, kaip padidinti Jūsų „Zaporožiečio” vertę dvigubai? Pripildykite pilną
baką benzino...
***
Kaimo žmogus per radiją išgirdo žodžius: subjektas, objektas, idėja. Nuėjo pas
kaimo mokytoją paklausti, ką jie reiškia.
Mokytojas atsakė:
- Subjektas - žmogus, objektas - daiktas,
o idėja - tai, kas yra galvoje.
Žmogus nuėjo į parduotuvę ir sako:
- Subjekte, duok man objektą - reikia iš
galvos iššukuoti idėjas.
s KOLEKCIJA. Burleskos šokėja Dita Von Teese Australijos Melburno mieste pristatė
savo kurtą apatinio trikotažo kolekciją.
Bulvaroskopas
Nereikia sakyti visko, bet visada reikia
žinoti, ką sakai.
sivalgymas ir persigėrimas nepridės malonumo bei
geros savijautos.
SVARSTYKLĖS. Būsite aktyvūs, linkę visur kišti
nosį, smalsauti. Palanku lankytis pramogų renginiuose. Bendraujant, šmaikštaujant netikėtai gali
nuskambėti neblogas verslo pasiūlymas arba užsimegs
romantiška intriga.
SKORPIONAS. Ši diena atneš didesnį ramybės
poreikį. Pagalvokite, ar nederėtų atsikratyti kai kurių žalingų įpročių. Informacija, kurią gausite internetu
ar kitu netiesioginiu būdu, gali suintriguoti, praskleisti
paslapties šydą.
ŠAULYS. Šiandien nenuobodžiausite, nes tikėtini
pakvietimai į svečius, susitikimai su draugais,
simpatijomis. Jei norite ką nors aktyvaus nuveikti, pabendrauti, darykite tai nedvejodami. Galite gauti žinią
apie buvusį ar esamą draugą.
Sveikinimai
Sveikinimus siųskite el. paštu gimtadienis@ve.lt. Mokami nestandartiniai sveikinimai bet kuria proga
priimami dienraščio Klientų aptarnavimo skyriuje M. Mažvydo al. 3. Informacija tel. (8 46) 411 314.
OŽIARAGIS. Šiandien būsite nusiteikę politikuoti,
narplioti rebusus, susijusius su karjera, darbu.
Galite susitikti su asmeniu, su kuriuo jus sieja kažkoks
neįvykdytas įsipareigojimas ar bendri prisiminimai,
senos patirtys.
VANDENIS. Diena prabėgs gana nekasdieniškai.
Tikriausiai vyksite į svečius pas tuos žmones, su
kuriais susitinkate gana retai. Arba galvosite apie keliones, išvykusius draugus, artimuosius, susirašinėsite
su jais internetu.
ŽUVYS. Nelaukto pasiūlymo galite tikėtis iš mažai
pažįstamo asmens arba naujo gerbėjo. Arba patys
pateiksite idėjų, kurios kažkam neabejotinai padarys
didelį įspūdį. Neskolinkite pinigų ir taip skolingiems ar
linkusiems vilkinti skolų atidavimą.
s ŠIANDIEN
0-ąjį gimtadienį švenčia
Ovidijus
Gedminas
s ŠIANDIEN
4-ąjį gimtadienį švenčia Milena
Ivanova
Šiandien
11-ąjį gimtadienį
švenčia Simona,
5-ąjį gimtadienį Adrijus
Lebednikai